Civilinė byla Nr. e2A-716-826/2021

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02144-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.5.1; 2.6.18.3; 3.3.1.18.4

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1668-1071/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Redanas“ ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. R..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Redanas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės R. K. (toliau – ir atsakovė) 3 716,70 Eur skolą, 43,86 Eur palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

2.       Ieškovė nurodė, jog atsakovė kreipėsi į ieškovę su prašymu pateikti pasiūlymą / sąmatą dėl stogo dangos ir lietaus nubėgimo sistemos keitimo po draudžiamojo įvykio name, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipe?dos r. (toliau – Ginčo namas), kadangi buvo iš dalies nuplėšta stogo danga. Ieškovė 2020 m. birželio 26 d. pateikė atsakovei pasiūlymą / sąmatą. Atsakovei patvirtinus ieškovės pateiktą pasiūlymą / sąmatą, tarp šalių buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis. Atsakove? visus statybos darbus liepė derinti su jos partneriu / sugyventiniu trečiuoju asmeniu L. R.. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 3 d. pradėjo vykdyti darbus, kurie buvo baigti 2020 m. rugpjūčio 23 d. Ieškovė iki 2020 m. rugpjūčio 23 d. atliko šiuos statybos darbus: senos dangos nuėmimas – 221,25 Eur; karkaso pastorinimas – 820 Eur; grebėstavimas – 410 Eur; šiferio dangos sudėjimas – 246 Eur; šiltinimo medžiagos sudėjimas – 720 Eur; lietskarde?s sumontavimas – 207,60 Eur; lietaus latako sumontavimas – 276 Eur; papildomo karkaso sumontavimas – 70 Eur; esamo plytinio kamino nugriovimas – 100 Eur; iš viso darbų atliko už 3 716,70 Eur (su PVM). Sutartu laiku 2020 m. rugpjūčio 27 d. atsakovei ir jos atstovui neatvykus į ieškovės buveinę, ieškovė 2020 m. rugsėjo 11 d. parengė? atliktų darbų aktą ir kartu su PVM sąskaita faktūra, serija R20, Nr. 200911/1, 4 224,11 Eur sumai išsiuntė atsakove?s atstovui L. R.. Ies?kovei 2020 m. rugsėjo 22 d. pateikus atsakovei pretenziją dėl sumokėjimo, atsakovė informavo ieškovę, kad, jos manymu, yra neteisingai nurodyti kiekiai atliktų darbų akte. Ieškovė patikslino atliktų darbų aktą ir 2020 m. spalio 6 d. išrašė patikslintą kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. R20201006/1 išminusavusi 507,41 Eur sumą. Atsakovė į ieškovės pateiktą pretenziją nereagavo, PVM sąskaitos faktūros po atliktų darbų suderinimo neapmokėjo, todėl liko skolinga ieškovei 3 716,70 Eur.

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 18 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės R. K. 3 716,70 Eur skolą, 43,86 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 647 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Redanas“.

4.       Atsakovė R. K. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, juo prašė ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovė prieštaravimuose nurodė, kad ji niekada į UAB „Redanas“ bei į jo vadovą G. Z. dėl rangos darbų nesikreipė ir žodinės rangos sutarties su šiuo asmeniu ir šia bendrove nesudarė. Jokių elektroninių laiškų nėra rašiusi, jokių telefoninių skambučių ar kitokios formos bendravimo nėra turėjusi. Ieškovės teiginys, kad ji nurodė visus statybos darbus derinti su L. R., neatitinka faktinių aplinkybių, kaip ir tai, kad L. R. susitikimo metu nereiškė jokių pastabų ar pretenzijų dėl darbų kokybės. Tarp jos ir G. Z. nesusidarė jokie rangos santykiai, todėl ji negali būti atsakove šioje byloje ir negali būti jam skolinga už atliktus stogo remonto darbus. Trečiasis asmuo L. R. pareiškė pretenzijas ieškovei dėl nebaigtų darbų, atliktų darbų kokybės ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas, o į konfliktą dėl darbų kokybės įsitraukė kitus darbus vykdantys statybininkai, kuriems reikia tvarkyti broką. Taigi nebuvo jokios kalbos, kad G. Z. ir L. R. susitiks ieškovės buveinėje ir kad bus pateikti darbų atlikimo aktai ir išrašyta ir pateikta sąskaita už atliktus darbus. Taip pat nurodė, kad dar iki ieškovės pretenzijos pateikimo 2020 m. rugsėjo 17 d. L. R. elektroniniu laišku informavo G. Z., kad darbų atlikimo aktą ir sąskaitą gavo, ir tuo pačiu laišku paprašė jo pateikti detalią sąmatą, kurioje būtų matomos remonto darbams panaudotos medžiagos atskirai nuo darbų kainos pagal faktinį remontuojamą plotą. Tuomet ieškovė nurodė, kad statybos darbus atlikę darbuotojai padarė skaičiavimo klaidą, todėl ieškovė perskaičiavo atliktų darbų kiekius ir kainą. Tačiau jokie derinimo klausimai tarp jos ir G. Z. nebuvo sprendžiami, kaip nebuvo suderintas ir ieškovės nurodomas pataisytas atliktų darbų aktas. L. R. pareiškė pretenzijas dėl atliktų darbų netinkamos kokybės, jis nebuvo patenkintas G. Z. atliktų darbų kokybe. G. Z., atlikdamas statybos darbus, su L. R. nebendradarbiavo ir nesikooperavo. Dėl nekokybiškai atliktų darbų buvo iškviesti UAB „Stogo danga“ specialistai, jie apžiūrėjo atliktus darbus ir nustatė, kad darbai atlikti nekokybiškai. Broko šalinimo darbų kaina apie 1 500 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 15 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, taip pat priteisė iš atsakovės R. K. 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Redanas“. Teismo motyvai: 

5.1.                      Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo L. R. yra atsakovės R. K. (buvusi pavardė M.) sugyventinis, jie gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. Šį faktą patvirtino ir pati atsakovė, ir trečiasis asmuo. Žodinę sutartį dėl statybos darbų atlikimo, ieškovės teigimu, sudarė atsakovė, tik toliau visus statybos darbus derino jos sugyventinis. Tą faktą, kad atsakovė įgaliojo trečiąjį asmenį atstovauti jai vykdant stogo remonto darbus, teismo posėdžio metu patvirtino ir pati atsakovė. Be to, ieškovė patvirtino, kad komercinis pasiūlymas buvo rašytas atsakovei, PVM sąskaita faktūra bei kreditinė PVM sąskaita faktūra buvo išrašytos taip pat atsakovės vardu. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo neginčijo, kad yra sugyventiniai, kad ieškovės atlikti stogo statybos darbai buvo skirti atsakovei priklausančiam Ginčo namui pagerinti, naudos iš šių darbų gavo atsakovė. Be to, kaip matyti iš ieškovės atstovo G. Z. ir trečiojo asmens L. R. susirašinėjimo „Viber“ programa 2020 m. birželio 26 d. 11.00 val., pats trečiasis asmuo ieškovės atstovui buvo nurodęs sąskaitą rašyti atsakovės vardu – „R. M., (duomenys neskelbtini), Dercekliai“. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad žodinė statybos rangos sutartis su ieškove UAB „Redanas“, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti statybos darbus atsakovei nuosavybės teise priklausančiame name, buvo sudaryta būtent atsakovės poreikiams tenkinti, ir šia žodine sutartimi atsakovė įsipareigojo visiškai atsiskaityti už atliktus statybos darbus. Todėl ieškiniu prašoma priteisti skola už atliktus darbus laikytina atsakovės skola, ir ji yra tinkama atsakovė šioje nagrinėjamoje byloje.

5.2.                      Teismas taip pat nustatė, kad pagal tarp šalių sudarytą žodinę sutartį atsakovė ieškovės atžvilgiu veikė kaip užsakovė, o ieškovė atsakovės atžvilgiu – kaip rangovė. Taigi atsakovei teko įstatymo nustatyta pareiga priimti ieškovės atliktus statybos rangos darbus pagal atliktų darbų aktą ir už juos susimokėti. Nagrinėjamu atveju darbų perdavimą atsakovei ieškovė grindžia 2020 m. rugsėjo 11 d. elektroniniu paštu išsiųstu vienašališkai pasirašytu atliktų darbų aktu, kuriame nurodyti ieškovės atlikti stogo remonto darbai, ir koreguotu tos pačios datos atliktų darbų aktu, kuriame nurodyta jau ne 4 224,11 Eur suma už atliktus darbus, o 3 716,70 Eur. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad vienašališkai pasirašytu aktu įformino atliktų stogo remonto darbų perdavimą atsakovei, nes, apžiūrėjęs vietoje atliktus darbus, atsakovės atstovas L. R. pastabų ir trūkumų ieškovės atstovui nenurodė, tik pažadėjo atvykti kitą dieną į ieškovės buveinę pasirašyti atliktų darbų akto, tačiau to nepadarė. Todėl jis vertina, kad stogo statybos darbai laikytini atsakovei perduotais, todėl atsakovei atsirado pareiga sumokėti ieškovei 3 716,70 Eur sumą pagal 2020 m. rugsėjo 11 d. sąskaitą faktūrą, pakoreguotą 2020 m. spalio 6 d. (pagal kreditinę sąskaitą faktūrą, išrašytą atėmus 507,41 Eur sumą už perskaičiuotą stogo plotą). Faktą, kad trečiasis asmuo, atstovaudamas atsakovei, gavo atliktų darbų aktą ir sąskaitą faktūrą apmokėti, patvirtina jo 2020 m. rugsėjo 11 d. rašytas atsakymas el. paštu ieškovės direktoriui G. Z., kuriame jis rašė: „<...> gavau darbų atlikimo aktą ir sąskaitą faktūrą <...>.“

5.3.                      Teismas, palyginęs abu atliktų darbų aktus, datuojamus ta pačia data (2020 m. rugsėjo 11 d.), iš kurių matyti, kad juose skiriasi tik darbų kiekis, tačiau darbų vieneto kaina yra ta pati, su šiais ieškovės atstovo nurodytais argumentais sutinka ir daro išvadą, kad antrasis pakoreguotas atliktų darbų aktas yra analogiškas pirmajam, tik su mažesniu darbų kiekiu ir kaina. O tai, teismo vertinimu, yra naudinga atsakovei, o ne ieškovei. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nors byloje ir nėra duomenų, patvirtinančių patikslinto (tos pačios datos, tačiau mažesnės kainos) atliktų darbų akto siuntimą atsakovei, tačiau esant duomenims, kad atsakovės atstovas L. R. buvo gavęs pirminį (didesnės kainos ir didesnio darbų kiekio) atliktų darbų aktą, laikėsi nuomonės, kad ieškovė tinkamai perdavė statybos darbus atsakovei. Vadinasi, atsakovė gavo ieškovės siųstus dokumentus, darbus faktiškai priėmė ir naudojasi statybos rangos darbų rezultatu, nes tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo teismo posėdžio metu patvirtino, kad gyvena Ginčo name ir naudojasi suremontuotu stogu. Nustačius, kad ieškovė tinkamai perdavė statybos darbus atsakovei, taip pat tai, kad atsakovė naudojasi atliktų darbų rezultatu, atsakovei kilo ir įstatymo nustatyta pareiga priimti ieškovės atliktus rangos darbus pagal atliktų darbų aktą ir už juos susimokėti.

5.4.                      Teismas nenustatė, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijas ar nurodžiusi darbų trūkumus ieškovei, todėl atmetė trečiojo asmens argumentus, kad pretenzijos buvo reiškiamos ieškovei el. laiškais, nes, teismui susipažinus su į bylą pateiktų laiškų išrašais, nenustatyta, kad ieškovei būtų surašyta pretenzija dėl konkrečių blogai atliktų darbų. Be to, tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nepaneigė atliktų darbų akto, jo neginčijo ir nepateikė jokių duomenų, kad, pagal atliktų darbų akte išvardytus atliktus darbus, kažkurie darbai būtų neatlikti.

5.5.                      Teismas nustatė ir ieškovės atstovas patvirtino, o atsakovė ir trečiasis asmuo nepaneigė, kad ieškovė atliko šiuos stogo remonto darbus: senos dangos nuėmimas; karkaso pastorinimas 100 mm storio tašeliais; grebėstavimas; šiferio dangos sudėjimas; šiltinimo medžiagos, 100 mm storio, sudėjimas. Papildomi darbai: lietskardės sumontavimas; lietaus latako sumontavimas; papildomo karkaso sumontavimas (prie įėjimo aikštelės); esamo plytinio kamino nugriovimas. Todėl teismas nusprendė, kad byloje liko nenuginčytas tų darbų, kurie nurodyti ieškovės 2020 m. rugsėjo 11 d. atliktų darbų akte, atlikimo faktas, nenustatyta, kad tų darbų rezultatu atsakovės nebuvo naudojamasi, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių tų darbų trūkumus, kurie galėjo būti pagrindas atsisakyti už juos sumokėti ar atitinkamai mažinti atliktų darbų kainą, nes atitinkamų trūkumų darbų atlikimo akte atsakovės neužfiksuota.

5.6.                      Teismas pažymėjo, jog atsakovė, įrodinėdama darbų trūkumus, pateikė UAB „Stogų danga“ atstovo V. J. filmuotą medžiagą, kurioje jis komentuoja ginčo stogo atliktų statybos darbų defektus, tačiau teismas šių įrodymų nelaikė tinkamais ir leistinais įrodymais byloje, kadangi atsakovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad V. J. yra asmuo, turintis specialių statybos žinių, nepateikė jokių jo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų. Priešingai nei ieškovė, kuri pateikė kvalifikacijos atestatą Nr. 7332, iš kurio matyti, kad jai nuo 2013 m. vasario 26 d. yra suteikta teisė būti ypatingojo statinio statybos rangove stogų įrengimo ir kt. statybos darbų srityse.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atsakovė R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      UAB „Redanas“ atliko R. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo, kuris skirtas jos asmeninimas poreikiams tenkinti, stogo remonto darbus. Taigi, kaip teisingai teismas ir konstatavo, tarp UAB „Redanas“ ir R. K. per L. R. susiklostė vartojimo statybos rangos santykiai. Tačiau teismas, nagrinėdamas ginčą tarp verslininko ir vartotojo, buvo pasyvus ir nekreipė dėmesio į atsakovės paaiškinimus, kad ji yra nepagrįstai įtraukta į teisminį ginčą ir dėl ribotų finansinių galimybių, skirtingai negu ieškovė, negali tinkamai apginti savo interesų.

6.2.                      UAB „Redanas“ neperdavė R. K. atliktų darbų, todėl neturėjo teisės reikalauti skolos priteisimo, nes vartotojui buvo užkirstas kelias tinkamai pareikšti pretenzijas dėl darbų kokybės ir pasinaudoti užsakovo teisėmis, reglamentuotomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.678 straipsnyje. L. R. elektroniniais laiškais prašė G. Z. suderinti darbų priėmimo laiką ir aptarti darbų kokybę, į tai G. Z. nereagavo. Taigi, akivaizdu, kad G. Z. pats vengė tinkamai perduoti darbus ir jų neperdavė. Darbų perdavimo–priėmimo aktas nebuvo surašytas ir šalių pasirašytas. Teismo išvada, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo priėmė ir naudojosi statybos rangos darbų rezultatu, nes jie gyvena name su suremontuotu stogu, nėra logiška. Atsakovė su trečiuoju asmeniu tame name gyveno ir po draudžiamojo įvykio iki remonto darbų pradžios. Vien tas faktas, kad R. K. ir L. R. gyveno po stogo remonto darbų pabaigos tame name, niekaip nepatvirtina to fakto, kad jie darbus priėmė. Atsakovė ir trečiasis asmuo neturėjo išsikraustyti iš namo, kad patvirtintų, jog remonto darbų nepriėmė.

6.3.                      Teismas tinkamai atliktų darbų įrodymu laikė ieškovės į bylą pateiktas fotonuotraukas, kurios patvirtina faktą, kad ieškovė atliko Ginčo namo stogo remontą, atliko stogo šiltinimą – pastorinimą, matyti lygios stogo bangos. Tačiau iš fotonuotraukų matyti, jog šiltinti naudota ne vientisa vata, o jos skirtingų dydžių atraižos. Atsakovė, būdama silpnoji sandorio šalis, tikėjosi iš teismo didesnio aktyvumo renkant šioje byloje įrodymus. Iš visos bylos medžiagos buvo matyti, kad užsakovai yra nepatenkinti darbų kokybe, prašė rangovo atvykti jos aptarti. Atsakovė pretenzijas reiškė L. R. rašomais elektroniniais laiškais. Ji gynė savo, kaip vartotojos, teises tokiu būdu, kiek ji turėjo žinių ir patirties rangos santykiuose. Siekdamas įrodyti, jog darbai atlikti nekokybiškai, L. R. pasikvietė asmenį, turintį patirties namų stogų srityje. Tačiau atitinkamos patirties ir žinių neturėjimas ir lėmė tai, kad stogo remonto darbų apžiūrėti buvo pasikviestas asmuo, neturintis tam reikiamos kvalifikacijos.

6.4.                      Ieškovės atstovas, pradėdamas šį procesą, elgėsi nesąžiningai. Žinodamas, kad užsakovas turi nusiskundimų (pretenzijų) dėl darbų kokybės ir tai, kad L. R. prašo jo atvykti į objektą dėl darbų kokybės aptarimo (darbų perdavimo), G. Z. atsiuntė finansinę pretenziją, kurią vėliau pakoregavo, bet ne išsiuntė užsakovei, o kreipėsi į teismą su ieškiniu. Baigiamųjų kalbų metu atsakovės atstovas bandė atkreipti teismo dėmesį į tai, kad pati galutinė prašoma priteisti suma atsakovei yra staigmena, apie ją ji sužinojo tik susipažinusi su bylos dokumentais, kad, atsakovės manymu, ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, neperdavusi darbų, kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, kad įrodytų broką, jai reikia samdyti kvalifikaciją turintį asmenį, patirti dar papildomų išlaidų, nors jos kaip vartotojos, fizinio asmens finansiniai ištekliai yra labiau riboti nei statybų verslu užsiimančios ieškovės. Tačiau teismas, išgirdęs šiuos argumentus, nepasiūlė spręsti klausimų dėl darbų kokybės nustatymo – galimybės kvalifikuotam specialistui apžiūrėti atliktus darbus, sumokėjimo už jo paslaugas klausimų.

6.5.                      Atsakovė kreipėsi į MB „Statybų techninės priežiūros projektai“, jos atstovai apžiūrėjo Ginčo namo stogą ir surašė statinio apžiūros aktą. Šiame akte yra išvardyti stogo remonto defektai ir pridėta sąmata, kiek kainuos broko taisymas, kad stogas atitiktų techninius reikalavimus. Lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad šių darbų kaina yra 3 900 Eur, t. y. broko taisymo kaina viršija teismo ieškovei priteistą sumą. Be to, R. K. už statinio apžiūrą sumokėjo 400 Eur. Akte konstatuota, kad stogo danga vietomis sumontuota nelygiai – lapai pasišiaušę. Ši išvada kategoriškai paneigia teismo išvadą, kad iš ieškovės į bylą pateiktų fotonuotraukų „matyti lygios stogo dangos“.

6.6.                      Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, dėl to skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, o byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

7.       Ieškovė UAB „Redanas“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai argumentai:

7.1.                      Atsakovės apeliacinio skundo motyvai yra prieštaringi, t. y. vienu atveju ji teigia, kad ji nėra tinkama atsakovė ir į teisminį ginčą įtraukta nepagrįstai, tačiau vėliau pripažįsta ir teigia, kad ieškovė atliko R. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo, kuris skirtas jos asmeninimas poreikiams tenkinti, stogo remonto darbus, o tarp ieškovės ir R. K. per L. R. susiklostė vartojimo statybos rangos santykiai. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad žodinė statybos rangos sutartis su ieškove buvo sudaryta būtent atsakovės poreikiams tenkinti ir šia žodine sutartimi atsakovė įsipareigojo visiškai atsiskaityti už atliktus statybos darbus.

7.2.                      Ieškovė, įvykdžiusi darbus, parengė darbų priėmimo–perdavimo aktus, juos atsakovė priėmė, jokių trūkumų nenustatė. Priėmimo–perdavimo aktai yra galiojantys ir atsakovei privalomi. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovė darbų atsakovei tinkamai neperdavė, tačiau ieškovė atliktus darbus perdavė tinkamai, t. y. išsiuntė 2020 m. rugsėjo 11 d. pasirašytą atliktų darbų aktą, o tai atitinka CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatas. Atsakovė niekada nereiškė reikalavimo dėl 2020 m. rugsėjo 11 d. vienašališkai pasirašyto atliktų darbo akto pripažinimo negaliojančiu, ieškovei pateikus atliktų darbų aktą, jokių pastabų / pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nepareiškė, viso proceso metu buvo pasyvi.

7.3.                      Ieškovės įsitikinimu, atsakovė apeliaciniame skunde teikia melagingus paaiškinimus tiek dėl atliktų darbų akto, tiek dėl sąskaitos faktūros gavimo, turėdama tikslą išvengti prievolės atsiskaityti už atliktą stogo remontą. Atsakovė ir jos atstovas pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės reikšti pradėjo tik tada, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Tačiau ir tuo metu, ir šiuo metu nepateikė jokių tinkamų, leistinų ir patikimų įrodymų, kurie pagrįstų, kad pretenzijos būtų pagrįstos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo, kuriuo teismas paliko preliminarų sprendimą priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už stogo remonto darbus nepakeistą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11.       Atsakovė R. K. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – MB „Statybų techninės priežiūros projektai“ statinio apžiūros aktą Nr. SAA2021/05/05/001. Atsakovės įsitikinimu, šis statinio apžiūros aktas patvirtina ieškovės atliktų Ginčo namo stogo remonto darbų broką. Atsakovė pažymi, kad šio įrodymo nepateikė pirmosios instancijos teisme, nes, atsakovės vertinimu, ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (neatvykusi apžiūrėti ir perduoti darbų ir nepateikusi atsakovei pataisytos sąskaitos apmokėti), o teismas, žinodamas šias aplinkybes, nebuvo aktyvus nagrinėdamas ginčą ir rinkdamas įrodymus, todėl atsakovė nepateikė tokio statinio apžiūros akto, kokį pateikia apeliacinės instancijos teismui.

12.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su tokio naujo įrodymo priėmimu ir mano, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų jį atsisakyti priimti. Nurodo, jog atsakovė tokio pobūdžio įrodymus galėjo surinkti ir pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas buvo sudaręs atsakovei galimybę pateikti papildomus įrodymus, tačiau atsakovė ir trečiasis asmuo informavo teismą, kad nepageidauja teikti naujų įrodymų. Todėl šiuo atveju negalima daryti išvados, kad minėto akto pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, ieškovės įsitikinimu, teikiamas įrodymas nėra susijęs su nagrinėjama byla, o jo tinkamas ištyrimas apeliacinės instancijos teisme nebus galimas, neorganizuojant teismo posėdžio, nekviečiant apžiūrą atlikusių asmenų į teismo posėdį.

13.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateikto naujo įrodymo ryšį su byla, jo svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat į tai, kad šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, su šiuo nauju įrodymu ieškovė yra susipažinusi ir dėl jo pateikusi savo vertinimą, teikiamą naują įrodymą priima ir jį vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

14.       Apeliantė pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų priimti atsakovės pateiktą naują įrodymą, nes jo tinkamas ištyrimas apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, neorganizuojant teismo posėdžio, nekviečiant apžiūrą atlikusių asmenų į teismo posėdį.

15.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014, kt.).

16.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių nurodyti motyvai nepagrindžia būtinybės nukrypti nuo bendrosios apeliacinio skundo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarkos. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl ginčo esmės

17.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu galutiniu sprendimu paliko teismo 2020 m. gruodžio 18 d. preliminarų sprendimą, kuriuo, be kita ko, iš atsakovės ieškovei priteistas 3 716,60 Eur įsiskolinimas už Ginčo namo stogo remonto darbus, nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė tinkamai perdavė statybos darbus atsakovei, atsakovė neteikė ieškovei pretenzijos dėl konkrečių blogai atliktų darbų. Be to, tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nepaneigė atliktų darbų akto, jo neginčijo ir nepateikė jokių duomenų, kad, pagal atliktų darbų akte išvardytus atliktus darbus, kažkurie darbai būtų neatlikti, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių tų darbų trūkumus, kurie galėjo būti pagrindas atsisakyti už juos sumokėti ar atitinkamai mažinti atliktų darbų kainą, nes atitinkamų trūkumų darbų atlikimo akte atsakovės neužfiksuota. Be to, pirmosios instancijos teismas nelaikė tinkamais ir leistinais įrodymais atsakovės pateiktos UAB „Stogų danga“ atstovo V. J. filmuotos medžiagos, kadangi atsakovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad V. J. yra asmuo, turintis specialių statybos žinių, nepateikė jokių jo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų.

18.       Atsakovė pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės argumentuodama tuo, jog nors pirmosios instancijos teismas ir teisingai vertino, kad tarp bylos šalių susiklostė vartojimo statybos rangos santykiai, tačiau teismas šioje byloje buvo nepakankamai aktyvus vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, nepasiūlė šalims spręsti klausimų dėl atliktų darbų kokybės nustatymo, nors žinojo, jog galutinė prašoma priteisti suma atsakovei yra staigmena, o tam, kad įrodytų broką, atsakovei reikia samdyti kvalifikaciją turintį asmenį. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais atsakovės argumentais.

19.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

20.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

21.       Pagal CK 6.681 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 2019 m. sausio 8 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019 34 punktą).

22.       Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog ieškovė atliko atsakovei nuosavybės teise priklausančio namo, kuriame ji gyvena kartu su trečiuoju asmeniu L. R., stogo remonto darbus. Remiantis šia aplinkybė, šalių parodymais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei ieškovės ir trečiojo asmens susirašinėjimais „Viber“ programa, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė su atsakove, veikiančia per trečiąjį asmenį L. R., sudarė statybos rangos sutartį, kuri pagal CK 6.681 straipsnio 4 dalį laikytina vartojimo rangos sutartimi.

23.       Tačiau nors nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepasirašė ieškovės 2020 m. rugsėjo 11 d. elektroniniu paštu išsiųsto vienašališkai pasirašyto atliktų darbų akto, o byloje nėra duomenų, kad pakoreguotas ieškovės atliktų darbų aktas būtų įteiktas atsakovei ar trečiajam asmeniui, pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovė tinkamai perdavė atliktus statybos darbus atsakovei, o atsakovė faktiškai juos priėmė. Pirmosios instancijos teismas tokią savo išvadą grindė aplinkybėmis, jog pakoreguotame atliktų darbų akte buvo nurodyta mažesnė darbų kaina, o tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad gyvena Ginčo name. Teisėjų kolegija negali pritarti tokiems pirmosios instancijos teismo motyvams visų pirma dėl to, kad ta aplinkybė, jog atsakovė su trečiuoju asmeniu gyvena Ginčo name, negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad ieškovės atlikti stogo remonto darbai buvo priimti ar kad remonto darbai buvo atlikti kokybiškai. Antra, tiek atsakovės ar trečiojo asmens nepasirašytas pradinis atliktų darbų aktas, tiek net tinkamai neįteiktas pakartotinis ieškovės atliktų darbų aktas, tiek trečiojo asmens susirašinėjimai su ieškove ir atsakovės bei trečiojo asmens pozicija pirmosios instancijos teisme patvirtina, kad atsakovė atsisakė priimti ieškovės atliktų darbų aktą, nesutikdama su atliktų darbų kokybe.

24.       Galiausiai, siekdama pagrįsti savo argumentus dėl ieškovės atliktų Ginčo namo stogo remonto darbų broko, atsakovė pateikė UAB „Stogų danga“ atstovo V. J. filmuotą medžiagą, tačiau pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nelaikė tinkamais ir leistinais įrodymais byloje, kadangi atsakovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad V. J. yra asmuo, turintis specialių statybos žinių, nepateikė jokių jo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų. Susipažinusi su ieškovės pateikta UAB „Stogų danga“ atstovo V. J. filmuota medžiaga, teisėjų kolegija sutinka, jog galima abejoti dėl UAB „Stogų danga“ atstovo kvalifikacijos, bet pirmosios instancijos teismui, peržiūrėjus filmuotą medžiagą, turėjo kilti abejonių ir dėl ieškovės atliktų darbų kokybės, nes iš filmuotos medžiagos vizualiai galimai matyti Ginčo namo stogo dangos trūkumai (pvz.: stogo dangos lakštų pasišiaušimas, stogo galų galbūt netinkamas užbaigimas ir kt.). Tačiau pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas to, kad nagrinėjamu atveju gali būti pažeistas silpnesnės rangos sutarties šalies (vartotojo) interesas, ieškovei netinkamai įvykdžius statybos rangos sutartį, kuri kartu yra ir vartojimo sutartis, buvo pasyvus ir neištyrė visų teisingam bylos išsprendimui reikalingų aplinkybių. Tokią teisėjų kolegijos nuomonę papildomai sustiprina ir atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktas MB „Statybų techninės priežiūros projektai“ statinio apžiūros aktas Nr. SAA2021/05/05/001, kuriama nustatyti ir kiti galimi Ginčo namo stogo remonto darbų defektai. Šiame akte pateikiama išvada, jog vizualiai apžiūrėjus pastato stogo konstrukciją, stogo įrengimo darbų kokybė nėra patenkinama, t. y. pastebėti esminiai defektai, galintys sumažinti pastato fizinį-techninį stovį, o stogo įrengimo kokybė netenkina reikalavimų įprastai taikomų tokios rūšies darbams.

25.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-915/2016 ir kt.).

26.       Kaip jau minėta šios nutarties 20 punkte, kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes, o rangos darbų kokybė vertintina pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

27.       Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamai aktyvus, spręsdamas ginčą, kylantį iš vartojimo statybos rangos teisinių santykių, ir esant byloje pateiktiems įrodymams, iš kurių galimai matyti Ginčo namo stogo dangos trūkumai, nevertino ieškovės atliktų darbų kokybės ir jos įtakos ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumui. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo būti neatskleista bylos esmė ir priimtas galbūt klaidingas sprendimas.

28.       Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ir fakto klausimus, tačiau šioje byloje dėl neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, aiškinantis aplinkybes dėl ieškovės atliktų Ginčo namo stogo remonto darbų kokybės, šalims teikiant papildomus įrodymus, sprendžiant klausimą dėl statybos techninės ekspertizės skyrimo ir apklausiant naujus liudytojus, byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą – ir apribotų šalių teisę į apeliaciją. 

29.       Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su šalių sąžiningumu, teisėjų kolegija nepasisako, nes konstatavus, kad neatskleista bylos esmė, jie apeliacinėje instancijoje tampa teisiškai nereikšmingi.

Dėl procesinės bylos baigties

30.       Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl neatskleistos bylos esmės yra pagrindas panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. galutinį sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme turi būti nustatomos šios nutarties 24 punkte nurodytos aplinkybės dėl ieškovės atliktų stogo remonto darbų kokybės ir jų įtakos šalių sutartinei atsakomybei. Nagrinėdamas šalių ginčą iš naujo pirmosios instancijos teismas turėtų svarstyti, ar šioje byloje nėra tikslinga paskirti ekspertizės Ginčo namo stogo darbų kokybei įvertinti, taip pat spręsti dėl bylos nagrinėjimo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31.       Panaikinusi sprendimą ir bylą grąžinusi nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes dėl to nuspręs bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. galutinį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai        Raimonda Andrulienė

        Marius Dobrovolskis

        Milda Skersienė