Civilinė byla Nr. e2A-514-236/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00876-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.25; 2.6.10.5.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osama“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osama“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PROFLINE“ dėl įpareigojimo įvykdyti sutartinę prievolę natūra ir nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Osama“ 2018-11-07 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2019-08-08 patikslinusi, prašė pripažinti didmeninio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2017/04/04 001, 2017-04-04 sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės UAB „PROFLINE“ (toliau – ir Sutartis), nutrūkusia dėl atsakovės kaltės ir priteisti ieškovei iš atsakovės 34 975,42 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas bei grąžinti ieškovei 317 Eur žyminio mokesčio permoką.
2. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakove UAB „PROFLINE“ 2017-04-04 sudarė didmeninio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2017/04/04 001, kurią ieškovė laikė distribucijos sutartimi, kadangi po Sutarties sudarymo 2017-04-11 atsakovės vadybininkė E. A. B. elektroniniu paštu atsiuntė atstovavimo raštą Nr. S-12, kuriuo atsakovė patvirtino, jog ieškovė yra įgaliota prekiauti Lietuvos Respublikos teritorijoje produkcija prekiniais ženklais „Profline“, „Premium”, „Perfect” ir „Sky Pearl”. Ieškovės vertinimu, ji su atsakove susitarė dėl išimtinės distribucijos sutarties sudarymo konkrečiai distributoriui (ieškovei) išimtinai paskirtai pirkėjų grupei – sutartiems prekybos centrams. Ieškovė tinkamai vykdė savo kaip išimtines distribucines teises turinčio distributoriaus pareigas bei aktyviai platino atsakovės prekes, t. y. panaudodama savo ryšius ir verslo praktinę patirtį (angl. know how), pasiekė susitarimą su UAB „Maxima LT“ – didžiausią mažmeninės prekybos tinklą Lietuvos Respublikoje valdančia bendrove dėl UAB „PROFLINE“ prekių platinimo šiame mažmeninės prekybos tinkle bei nuo 2017-10-24 vykdė prekių tiekimą į „Maxima” prekybos centrus.
3. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji dėjo visas pastangas ir pasiekė, kad atsakovės produkcija būtų platinama prekybos centruose AIBĖ, kuriuos valdo UAB „Aljansas AIBĖ“. Tačiau nepaisant šio ypač naudingo atsakovei susitarimo ir ieškovės pasiektų rezultatų, taip pat galiojančios Sutarties, atsakovė, pažeisdama su ieškove sudarytą Sutartį, tiesiogiai susisiekė su prekybos tinklu UAB „Maxima LT“ ir susitarė dėl tiesioginio prekių tiekimo, dėl ko UAB „Maxima LT“ nuo 2018-03-07 nutraukė prekių pirkimą iš ieškovės. Dėl tokių neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė ne tik kad negauna pagrįstai tikėtinų pajamų iš atsakovės produkcijos platinimo, tačiau ir prarado realią galimybę prekybos tinkle UAB „Maxima LT“ parduoti atsakovės prekių likutį, kuris jau buvo užsakytas. Ieškovė nurodė, kad dalį prekių likučių jau pardavė įvairiose turgavietėse, žymiai pigiau, negu kad nupirko, dėl ko patyrė 19 621,51 Eur nuostolių. Be to, ieškovė negavo 15 353,91 Eur pelno, kurį būtų gavusi, jeigu Sutartis būtų tinkamai vykdoma. Ieškovės manymu, atsakovė nesąžiningai susitarė su UAB „Maxima LT“ prekybos tinklu dėl savo gaminių pardavimo pigiau, negu kad ketino pardavinėti ieškovė, todėl distribucijos sutartis nutrūko.
4. Atsakovė UAB ,,PROFLINE“ pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad šalys nesusitarė dėl išimtinės distribucijos, nes Sutartyje nenurodyta jokia tariamam išimtiniam distributoriui priskirta teritorija ar pirkėjų grupė, t. y. Sutartis neatitinka išimtinės distribucijos esmės. Be to, išimtinės distribucijos konstatavimas pagal esamas Sutarties sąlygas yra negalimas, nes pažeistų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.801 straipsnio reikalavimus ir dėl to būtų negaliojanti ab initio (nuo pradžių). Šalys net nebuvo rašytinės formos sutartimi susitarusios dėl Lietuvos mažmeninės prekybos kanalų ir / ar rinkos dalies, kaip numato ir nurodo Sutarties 2.3 punktas, todėl nėra pagrindo teigti, kad šalys sudarė išimtinės distribucijos sutartį. Taip pat atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad ieškovė įgijo teisę atsakovės prekes pardavinėti visam UAB „Maxima LT“ prekybos tinklui, o atsakovė tokio pardavimo vykdyti negalėjo. Ieškovei pagal Sutartį įgijus išimtinę teisę vienintelei perparduoti atsakovės prekes 39-40 proc. dydžio visoje Lietuvos rinkoje (per UAB „Maxima LT“ prekybos tinklą) atsirastų aiškus prieštaravimas konkurencijos teisei.
5. Atsakovė nurodė, kad sutartiniai santykiai tarp šalių faktiškai baigėsi 2018-03-13, o rašytinė Sutartis tarp šalių nebegaliojo nuo 2018-04-04, todėl Sutartis negalėjo būti pažeista. Ieškovė apie vienašališką Sutarties nutraukimą pranešė atsakovei 2018-08-08 pateikusi pretenziją, t. y. tuo metu, kai Sutartis jau negaliojo, todėl akivaizdu, jog Sutarties nebebuvo galima nutraukti, nes ji tarp šalių jau buvo pasibaigusi. Atsakovės manymu, ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas, kuris grindžiamas deliktinės atsakomybės taikymu, nerealaus grynojo pelno gavimu be savikainos, nepateikus jokių įrodymų apie realias (ne hipotetines) pajamas, yra visiškai nepagrįstas. Ieškovės nurodomas negautų pajamų dydis taip pat yra nepagrįstas, nes ieškovė negautas pajamas skaičiuoja pagal kainas, kuriomis prekes tariamai būtų pardavusi UAB „Maxima LT“ prekybos tinklui. Ieškiniu pareikštais reikalavimais atsakovei yra siekiama perkelti ieškovei nepasisekusio verslo sprendimo naštą bei nepagrįstai pasipelnyti atsakovės sąskaita. Ieškovė, būdama savo srities profesionalė, turinti didelę patirtį mažmeninės prekybos versle, reikiamas žinias ir ryšius, savo rizika ir kaštais nusprendė nusipirkti prekes iš atsakovės ir jas perparduoti, vis dėlto nepasiteisinus verslo idėjai, tikėtina, dėl savo taikyto antkainio, nutarė perkelti atsakovei dėl savo neveikimo patirtus nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apygardos teismas 2019-09-17 sprendimu ieškovės UAB „Osama“ ieškinį atmetė; atsakovei UAB „PROFLINE“ iš ieškovės UAB „Osama“ priteisė 3 844,75 Eur bylinėjimosi išlaidų; ieškovei grąžino 279 Eur žyminio mokesčio permoką; valstybei iš ieškovės priteisė 5,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad 2017-04-04 šalys sudarė didmeninio pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Osama“ (pirkėja) ir UAB „PROFLINE“ (tiekėja) susitarė, kad atsakovė, gavusi ieškovės užsakymą, perduos prekes ieškovės nuosavybėn, o ši prekes priims ir už jas sumokės. Sutarties 2.3 punkte šalys susitarė, kad ieškovė įgyja teisę savo kaštais ir savo rizika vykdyti tolimesnį aktyvų atsakovės prekių platinimą (distribucinę veiklą) šalių tarpusavio susitarimu sutartuose Lietuvos mažmeninės prekybos kanaluose ir / ar sutartoje rinkos dalyje, bei, iš anksto suderinus su ieškove, vykdyti reklamines – prekybines akcijas. Sutarties 3.1 punkte šalys susitarė, kad ieškovė įgyja išskirtinę teisę šios sutarties pagrindu įsigytas prekes toliau perparduoti ir / arba aktyviai platinti. Sutarties 9.1 punktas nustatė, kad atsakovės pagal Sutartį tiekiamų prekių asortimentas ir kainos yra nurodyti Sutarties priede Nr. 1. Sutarties 13.1 punktas nustatė, kad Sutartis galioja iki 2018-04-04, o 13.2 punktas nustatė, kad suėjus Sutarties terminui, jeigu šalys toliau tęs bendradarbiavimą, laikoma, jog Sutartis pratęsiama neterminuotam laikui. Sutarties priede Nr. 1 yra išvardinta 50 pozicijų produktų, kurių pavadinimų grupės yra „Sky pearl“, „Perfect“, „Profline“, „Profline premium“, „Fishing“, „Hunter“ ir „Sport“. Po Sutarties sudarymo, 2017-04-11 atsakovė išdavė ieškovei atstovavimo raštą Nr.S-12, kuriame patvirtino, kad UAB „Osama“ yra įgaliota prekiauti Lietuvos Respublikos teritorijoje produkcija prekiniais ženklais „Profline“, „Premium“, „Perfect“ ir „Sky pearl“.
8. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Sutarties objektas ir tikslas yra tiekėjo ir pirkėjo bendradarbiavimas, skirtas tiekėjo produkcijos – įvairių skalbiklių, minkštiklių ir pan. – platinimui (pardavimui) Lietuvos mažmeninės prekybos kanaluose ir / ar sutartoje rinkos dalyje. Pirkėjui (distributoriui) suteikiama išimtinė teisė platinti prekes, kurių asortimentas ir kainos nustatyti Sutarties priede Nr. 1. Atsižvelgiant į tai, teismas sutiko su ieškove, kad Sutarties esmė yra ne tik pirkimas – pardavimas, bet ir tolesnis platinimas (distribucija). Nors atsakovė teigė, kad nebuvo sutarta dėl platinimo teritorijos, tačiau iš Sutarties teksto (Sutarties 2.3 punktas), atstovavimo rašto, taip pat liudytojų G. Š. ir G. L. parodymų teismas sprendė, kad šalys apibrėžė distributoriui suteikiamą teritoriją kaip visą Lietuvos Respublikos teritoriją. Distributoriui perduotos produkcijos apimtis buvo numatyta Sutarties priede Nr. 1 ir atstovavimo rašte (dėl kurio ginčo byloje nėra).
9. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad šalių sudaryta Sutartis kvalifikuotina kaip distribucijos sutartis, pagal kurios sąlygas distributorius UAB „Osama“ įsipareigojo platinti UAB „PROFLINE“ prekes, nurodytas Sutarties priede Nr.1 ir atstovavimo rašte, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitų prekės ženklų produktai („Medtechnology“, „Bebegreen“), nebuvo įtraukti į distribucijos susitarimo apimtį, nepaisant, kad tarp šalių darbuotojų vyko elektroninis surašinėjimas apie šiuos produktus.
10. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ginčo Sutartis yra prieštaraujanti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir CK 6.801 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir turėtų būti pripažinta negaliojančia teismo iniciatyva, atsižvelgęs į byloje pateiktą Konkurencijos tarybos atsakymą. Teismas pažymėjo, kad nė viena iš Sutarties šalių neužima dominuojančios padėties rinkoje, t. y. tiek skalbiklių gamintoja UAB „PROFLINE“, tiek prekių platintoja UAB „Osama“ nėra sukoncentravusios daugumos skalbiklių gamybos ir prekybos, be to, kaip jau minėta, iš Sutarties ir jos priedų matyti, kad platinimui buvo perduota ne apskritai visa atsakovės pagaminta produkcija, o tik jos dalis – konkrečių prekių ženklų prekės. Sutartis taip pat buvo sudaryta vieneriems metams, t. y. neilgam laikui.
11. Teismas, spręsdamas dėl Sutarties galiojimo, nurodė, kad šalių sudarytos distribucijos sutarties 14 dalis nustatė Sutarties nutraukimo sąlygas: Sutartis gali būti nutraukta prieš terminą šalių susitarimu (Sutarties 14.1.1 punktas); įspėjus prieš 60 dienų, kai nėra šalių kaltės (Sutarties 14.1.2 punktas), įspėjus kitą šalį prieš 14 dienų dėl esminio sutarties pažeidimo (Sutarties 14.1.3 punktas). Tačiau Sutartyje šalys nenumatė, kad ji gali būti nutraukta prieš terminą vieno darbuotojo atsiųstu elektroniniu laišku kitam darbuotojui, tuo labiau, kad tuose laiškuose net nėra konkrečiai nurodoma, kad Sutartis nutraukiama. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovei įteikė įspėjimą pagal Sutarties 14.1.3 punktą dėl Sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Sutartis buvo nutraukta iki jos galiojimo pabaigos. Sutarties galiojimas buvo nustatytas iki 2018-04-04 (Sutarties 13.1 punktas). Sutarties 13.2 punktas nustatė, kad suėjus Sutarties terminui, jeigu šalys toliau tęs bendradarbiavimą, laikoma, kad Sutartis pratęsiama neterminuotam laikui.
12. Teismas nurodė, kad ieškovės teigimu, Sutarties terminui pasibaigus šalys toliau tęsė bendradarbiavimą, todėl Sutartis tapo neterminuota, kadangi po Sutarties termino pabaigos ieškovė 2018-06-26 gavo elektroninį laišką iš atsakovės, kad gamykla bus uždaryta nuo liepos 16 iki liepos 30 d., paskutinė prekių pasiėmimo diena – liepos 13 d. Tačiau teismo vertinimu, 2018-06-26 ieškovei atsiųstas elektroninis laiškas apie gamintojo atostogas neleidžia spręsti apie distribucijos sutarties pratęsimą neribotam laikui, nes laiškas yra abstraktaus, standartinio turinio, išsiųstas visiems UAB „PROFLINE“ pirkėjams, niekaip neužsimenantis apie kokį nors konkretų prekių tiekimą būtent UAB „Osama“, niekuo nesusijęs su šalių sudarytos Sutarties kokiu nors pratęsimu, nenustatantis jokio tolesnio šalių bendradarbiavimo. Savo ruožtu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atliko kokius nors bendradarbiavimą su atsakove rodančius veiksmus po 2018-04-04. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad distribucijos sutartis pasibaigė joje nustatytu terminu (2018-04-04) ir ieškovės 2018-08-08 pareikšta pretenzija neturi teisinės reikšmės sprendžiant apie Sutarties pasibaigimą ar nutraukimą, nes jau pasibaigusios sutarties negalima nutraukti.
13. Teismas taip pat nenustatė, kad kuri nors iš Sutarties šalių pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus dar gaiojant Sutarčiai, kadangi nors atsakovė 2018-04-01 ir sudarė tiekimo sutartį su UAB „Maxima LT“, tačiau prekės buvo pradėtos tiekti tik 2018-04-26, be to, daugiausia buvo tiekiamos kito prekės ženklo prekės („Medtechnology“), o tų prekės ženklų, dėl kurių platinimo (distribucijos) buvo sutarta su ieškove ginčo Sutartimi ir atstovavimo raštu, tiekimas pradėtas 2018-05-24, t. y. jau pasibaigus ginčo sutarčiai.
14. Teismas, taip pat nenustatęs atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, netenkino ieškinio reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo. Šiuo atveju teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Sutartis nutrūko dėl atsakovės kaltės. Kadangi atsakovė Sutarties nepažeidė, todėl nėra pagrindo konstatuoti jos neteisėtų veiksmų. Aplinkybių, kad ieškovei kilo vienokių ar kitokių nuostolių, atsakovė iš esmės neginčijo, tačiau tie nuostoliai, nesant neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastiniu ryšiu susiję su kokiais nors atsakovės veiksmais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Ieškovė UAB „Osama“ pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019-09-17 sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – iešknį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė, sudariusi su UAB „Maxima LT“ sutartį, nepažeidė ieškovės su atsakove sudarytos išimtinės distribucijos Sutarties, t. y. kad atsakovė pati pradėjo tiesiogiai prekiauti su UAB „Maxima LT“, bei tą padariusi tęsė Sutarties pažeidimą, nevykdydama pareigos (Siutarties 14.4 punktas) pasiimti prekių likučius arba finansuoti patirtus finansinius nuostolius dėl likučių išpardavimo.
15.2. Išimtinės distribucijos Sutartis nutrūko dėl atsakovės kaltės, kadangi dėl atsakovės neteisėtų veiksmų UAB „Maxima LT“ atsirado galimybė pirkti atsakovės produkcijos prekes tiesiogiai iš jos pačios.
15.3. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos, kadangi Sutarties pažeidimo pripažinimui ir konstatavimui neturi reikšmės kada UAB „Maxima LT“ buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros ar patiektos pačios prekės.
15.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės pretenziją dėl Sutarties pažeidimo, jos nutraukimo ir nuostolių atlyginimo, pernelyg sureikšmino šalių sudarytos Sutarties pasibaigimo būdą bei ignoravo aplinkybę, kad atsakovė neteisėtus veiksmus atliko dar galiojant Sutarčiai.
15.5. Teismas netinkamai ir nepagrįstai aiškino Sutarties 13.2 punkto sąlygą bei sprendė, kad Sutartis pasibaigė joje nustatytu terminu – 2018-04-04, taip pat, kad 2018-08-08 pretenzija neturi teisinės reikšmės sprendžiant apie Sutarties pasibaigimą ar nutraukimą, nes jau pasibaigusios Sutarties negalima nutraukti.
15.6. Teismas netinkamai įvertino atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą.
16. Atsakovė UAB „PROFLINE“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2019-09-17 sprendimą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:
16.1. Sutartis nutrūko suėjus jos terminui, o pati atsakovė neatliko nei neteisėtų veiksmų, nei yra kalta dėl Sutarties nutrūkimo.
16.2. Nors atsakovės su UAB „Maxima LT“ sudarytoje sutartyje nebuvo ribojimų prekių kategorijai ar prekių ženklui, tačiau faktiškai atsakovė prekybos tinklui tiekė tik tas prekes, kurių nepardavinėjo ieškovei.
16.3. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad UAB „Maxima LT“ atsisakė pirkti iš ieškovės prekių likutį, ieškovė taip pat nenurodė jokios rimtos priežasties kodėl ji UAB „Maxima LT“ nepardavė turimo prekių likučio.
16.4. Šalių sutartiniai santykiai faktiškai baigėsi 2018-03-13, o formaliai – 2018-04-05. Šalių sudaryta Sutartis buvo terminuota. Sutarties 13.1 punktas nustatė, kad Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki 2018-04-04. Ir tik Sutarties 13.2 punktas numatė, kad suėjus Sutarties terminui, jeigu šalys toliau tęs bendradarbiavimą, laikoma, kad Sutartis pratęsiama neterminuotam laikui. Ieškovė negalėjo turėti pagrįsto manymo apie santykių tęstinumą, todėl nors atsakovė sutartį su UAB „Maxima LT“ sudarė 2018-04-01, tačiau tai visiškai nereiškia, kad Sutartis buvo pažeista ir nutrūko dėl atsakovės kaltės.
16.5. Nors atsakovė su UAB „Maxima LT“ sutartį sudarė 2018-04-01, tačiau tiekti prekes pradėjo 2018-04-26. Tai reiškia, kad atsakovė faktinius prekybinius santykius su UAB „Maxima LT“ užmezgė tik pasibaigus atsakovės sutartiniams santykiams su ieškove.
16.6. Prekės, kurias atsakovė tiekė UAB „Maxima LT“, buvo iš kitos prekių linijos, negu tos, kurios buvo parduodamos ieškovei.
16.7. Ieškovės ir atsakovės faktinių sutartinių santykių pabaigos esmė buvo visai ne tariamas atsakovės pažeidimas ir kaltė, o ieškovės sutartinių santykių nesilaikymas. Nors ieškovei buvo žinoma, kad atsakovės gaminami prekės ženklai yra nauji, nežinomi, turi būti parduodami už kuo mažesnę kainą siekiant juos išpopuliarinti, kad jie galėtų varžytis ir konkuruoti su puikiai žinomais prekių ženklais, ieškovė parduodama prekes prekybos tinklui UAB „Maxima LT“ taikė labai didelę maržą (antkainį), kad gautų kuo daugiau pelno. Faktą, kad ieškovės taikoma kainodara netinkama, taikoma pernelyg didelė marža, kas gali lemti prekybos nesėkmę, atsakovės atstovai ne kartą akcentavo ieškovei. Dėl tokios netinkamos ieškovės taikytos pardavimų strategijos prekių apyvarta prekybos tinkle „Maxima“ buvo itin maža. Atitinkamai maži buvo ir ieškovės pirkimai iš atsakovės, kas nebuvo naudinga nei vienam kontrahentui, o ypatingai atsakovei, kadangi ji yra gamintoja, kuri gamindama prekes patiria dideles sąnaudas, todėl jų nerealizavus būtų patiriami itin dideli nuostoliai.
16.8. Atsakovė neatsiuntė ieškovei pranešimo apie Sutarties pasibaigimą, nes Sutartyje nebuvo įtvirtinta tokio reikalavimo.
16.9. Sutarties 14.4 punkte, kuriame buvo susitarta dėl atsakovės įsipareigojimo priimti / nupirkti visus ieškovės turimus likučius, kompensuoti visus nuostolius ir pan., buvo įtvirtinta, jog aptariamas susitarimas galioja tik tiekėjui nutraukus šią Sutartį kitais, nei šioje Sutartyje ar CK numatytais pagrindais. Aptariamu atveju, Sutartis nutrūko suėjus jos terminui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir įrodymų tyrimo
18. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Žodinio bylos nagrinėjimo būtinumą apeliacinėje instancijoje apeliantė grindžia tuo, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas ignoruojant byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, iš esmės šališkai interpretuojant faktines bylos aplinkybes ir vertinant ginčo situaciją, byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta neišsamiai ir formaliai, todėl bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme būtina aptarti ir pasisakyti dėl visų byloje surinktų įrodymų, jų vertinimo ir reikšmės, o taip pat apklausti liudytojais T. V. ir M. O., kurie betarpiškai vykdė šalių sudarytą Sutartį.
19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
20. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Apeliantė savo argumentus išsamiai išdėstė byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pateikė įrodymus, kuriais grindžia procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Byloje, ieškovės prašymu, buvo apklausti liudytojais G. Š. ir G. L.. Todėl vien tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nesuponuoja būtinybės apeliacinės instancijos teisme bylą iš naujo nagrinėti žodinio proceso tvarka ir tirti naujus įrodymus (kviesti liudytojus). Atsižvelgiant į tai, prašymas bylą pagal apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Dėl Sutarties pabaigos
21. Byloje kilo ginčas dėl šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo bei šalių kaltės nustatymo nutraukiant Sutartį apeliantei patiriant nuostolius. Nagrinėjamu atveju ginčo apeliacinės instancijos teisme nėra dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad tarp šalių buvo sudaryta išimtinės distribucijos sutartis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, todėl plačiau dėl šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo nepasisako.
22. Apeliantė pateiktu ieškiniu prašė pripažinti Sutartį nutrūkusia dėl atsakovės kaltės ir priteisti ieškovei iš atsakovės nuostolių atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovė, sudariusi su UAB „Maxima LT“ sutartį, nepažeidė ieškovės su atsakove sudarytos distribucijos sutarties, nes tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai jau iš esmės buvo pasibaigę. Sutartis buvo terminuota ir tik Sutarties 13.2 punktas numatė, kad suėjus Sutarties terminui, jeigu šalys toliau tęs bendradarbiavimą, laikoma, kad Sutartis pratęsiama neterminuotam laikui. Šalys nuo 2018-03-13 iš esmės nebetęsė bendradarbiavimo, todėl Sutartis pasibaigė joje numatytu terminu – 2018-04-04, todėl nelaikytina, kad Sutartis buvo pažeista ir nutrūko dėl atsakovės kaltės.
23. Apeliantė su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nurodydama, kad Sutartis nutrūko dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovei sudarius prekių tiekimo sutartį su UAB „Maxima LT“ atsirado galimybė pirkti atsakovės produkcijos prekes tiesiogiai iš jos pačios pigiau, atitinkamai apeliantė dėl to patyrė nuostolių.
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais, kadangi byloje nėra paneigtos aplinkybės, jog Sutartis buvo terminuota, kad ji pasibaigė 2018-04-04. Nuo 2018-03-13 šalys nebebendradarbiavo, todėl atitinkamai apeliantė negalėjo tikėtis Sutarties pratęsimo Sutarties 13.2 punkte numatytu pagrindu. Nesutiktina su apeliante, kad neva atsakovė turėjo atsiųsti pranešimą apie Sutarties pasibaigimą, kadangi šalys Sutartyje nebuvo susitarusios dėl tokios Sutarties pasibaigimo tvarkos. Be kita ko, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad 2018-06-26 automatinis elektroninis laiškas nagrinėjamos bylos kontekste neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl Sutarties pasibaigimo. Apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad Sutartis tęsėsi po joje nustatyto Sutarties pabaigos termino (2018-04-04) ir / ar nutrūko kitais Sutartyje ar CK numatytais pagrindais. Byloje nėra jokių duomenų, kurie bent preliminariai būtų leidę apeliantei tikėtis, jog Sutartis bus pratęsta. Juolab kad šalys neginčija fakto, kad jų bendradarbiavimas iš esmės baigėsi dar 2018-03-13 įvykus paskutiniam atsakovės gaminamos produkcijos pirkimui – pardavimui ir toliau joks konstruktyvus bendradarbiavimas tarp šalių nebevyko. Be to, iš byloje pateiktų šalių atstovų susirašinėjimų elektroniniais laiškais matyti, kad atsakovės netenkino apeliantės taikoma kainodara, t. y. atsakovės gaminama produkcija, kuri rinkoje buvo visiškai nauja, buvo parduodama su pernelyg dideliu antkainiu, todėl produkcijos apyvarta prekybos tinkle „Maxima“ buvo itin maža. Šios aplinkybės lėmė atsakovės apsisprendimą nebetęsti bendradarbiavimo su apeliante.
25. Visgi, apeliantės manymu, atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus dar iki Sutarties termino pabaigos (2018-04-04) 2018-04-01 sudariusi prekių tiekimo Sutartį su UAB „Maxima LT“. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija. Nors atsakovė ir sudarė su UAB „Maxima LT“ prekių tiekimo sutartį iki ginčo Sutarties pabaigos, tačiau likus pastarajai galioti tik tris dienas. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekis nepertraukiamai vykdyti prekių tiekimą (pardavimą) yra įprasta verslo praktika, todėl vieniems sandoriams besibaigiant yra sudaromi kiti pirkimo – pardavimo sandoriai. Juolab kad UAB „Maxima LT“ prekės buvo pradėtos tiekti tik 2018-04-26, o produkcija, kuriai buvo suteikta apeliantei distribucija tik 2018-05-24, t. y. jau po Sutarties pabaigos, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus. Priešingas atsakovės veiksmų vertinimas būtų pernelyg formalus ir neatitiktų protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principų.
Dėl apeliantės patirtų nuostolių
26. Apeliantės prašomi priteisti nuostoliai, atsiradę dėl iš atsakovės įsigytos ir nerealizuotos produkcijos, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytini pačios apeliantės kaštais, atsiradusiais dėl jos vykdomos šių prekių platinimo strategijos, t. y. pačios apeliantės prisiimta rizika dėl jų pardavimo. Be to, aplinkybės, dėl kurių nebuvo realizuota apeliantės turima atsakovės produkcija UAB „Maxima LT“, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės, kadangi ginčo dėl atsakovės produkcijos kokybės byloje nėra.
27. Be kita ko, apeliantė skunde nurodo, kad šalys turėjo išspręsti prekių likučio grąžinimo klausimą pagal Sutarties 14.4 punktą, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės argumentu, kadangi minėtoje Sutarties nuostatoje nurodoma, kad prekių likučio klausimas spręstinas tik atsakovei nutraukus Sutartį kitais, nei Sutartyje ar CK numatytais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis laikytina pasibaigusia suėjus jos terminui, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovei kilo pareiga priimti iš apeliantės jos turimą prekių likutį. Be to, svarbu pažymėti, kad UAB „Maxima LT“ prekių pirkimą iš apeliantės nutraukė dar 2018-03-07, o apeliantė 2018-03-13 atliko pirkimą iš atsakovės, todėl žinodama, kad, kaip pati nurodo, didžiausias prekybos tinklas Lietuvoje su ja nutraukė bendradarbiavimą, turėjo įvertinti šią aplinkybę ir savo galimybes realizuoti turimą atsakovės produkciją.
28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei nekilo pareiga iš apeliantės priimti jos turimus produkcijos likučius. Be to, apeliantė pretenziją atsakovei pateikė tik 2018-08-08, t. y. praėjus keturiems mėnesiams po Sutarties pabaigos, kurioje be kita ko reiškė prašymą priimti iš jos turimą atsakovės produkcijos likutį arba konpensuoti apeliantės patirtus nuostolius, kai tuo tarpu tarp šalių bendradarbiavimas faktiškai buvo pasibaigęs jau penkis mėnesius. Manytina, kad pretenziją apeliantė pateikė nepagrįstai, kadangi Sutartis pasibaigė suėjus jos terminui ir pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ji neturi jokios teisinės reikšmės. Aplinkybė, kad joje nurodoma, jog Sutartis nutraukiama dėl atsakovės kaltės taip pat neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad pati apeliantė objektyviai suvokė tolesnį Sutarties vykdymą, šiuo atveju nei apeliantė, nei atsakovė po 2018-04-04 neatliko jokių šalių bendradarbiavimą patvirtinančių veiksmų.
29. Šiuo atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl Sutarties pabaigos, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei šalių išdėstytas aplinkybes apie Sutarties vykdymą bei šalių bendradarbiavimą ir nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės kaip sutartinės atsakomybės taikymo sąlygų, atitinkamai ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) po Sutarties pabaigos bei atsakovės patirtų finansinių praradimų dėl įsigytos atsakovės produkcijos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo
30. Apeliantė pateiktame apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš apeliantės atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, neįvertino jų pagrįstumo.
31. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
32. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 3 844,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias teismas priteisė iš apeliantės.
33. Atsakovė paaiškino, kad jos patirtas 3 844,75 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas sudaro: 1) 726 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą; 2) 726 Eur už tripliko parengimą; 3) 605 Eur už užklausimo Konkurencijos tarybai parengimą ir prašymo / skundo dėl sutarties Konkurencijos tarybai parengimą; 4) 90,75 Eur už prašymų teismui parengimą, dėl bylinėjimosi išlaidų ir posėdžių atidėjimo; 5) 250 Eur už pasirengimą bylai ir atstovavimą 2019-04-24 teismo posėdyje; 6) 605 Eur už baigiamosios kalbos rengimą; 7) 250 Eur už pasirengimą bylai (klausimai, susipažinimas su medžiaga ir kt.) ir atstovavimą 2019-07-24 teismo posėdyje; 8) 242 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį projekto rengimą; 9) 350 Eur už pasirengimą bylai ir atstovavimą 2019-08-28 teismo posėdyje, apeliantės pateiktų papildomų dokumentų ir ieškinio dalyko pakeitimo analizę. Taip pat atsakovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytus maksimalius išlaidų dydžius ir nepagrįstai nusprendė, kad maksimali priteistina suma yra 3 844,75 Eur.
35. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (Rekomendacijų 7 punktas). Ieškovės mokėjimai už minėtas teisines paslaugas atlikti 2018 lapkričio mėn. – 2019 m. rugpjūčio mėn., t. y. mokėjimas už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 2018 m. IV ketvirtį (užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2018 m. II ketvirčio, vidutinis darbo užmokestis (bruto) buvo 721,80 Eur); mokėjimai už tripliko parengimą, užklausimo Konkurencijos tarybai parengimą ir prašymo / skundo dėl sutarties Konkurencijos tarybai parengimą bei pasirengimą bylai ir atstovavimą 2019-04-24 teismo posėdyje – 2019 m. I ketvirtį (užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2018 m. III ketvirčio, vidutinis darbo užmokestis (bruto) buvo 728 Eur); mokėjimai už baigiamosios kalbos rengimą, pasirengimą bylai (klausimai, susipažinimas su medžiaga ir kt.) ir atstovavimą 2019-07-24 teismo posėdyje, atsiliepimo į patikslintą ieškinį projekto rengimą, pasirengimą bylai ir atstovavimą 2019-08-28 teismo posėdyje, apeliantės pateiktų papildomų dokumentų ir ieškinio dalyko pakeitimo analizę – 2019 m. III ketvirtį (užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2019 m. I ketvirčio, vidutinis darbo užmokestis (bruto) buvo 802,70 Eur).
36. Taikant atitinkamus koeficientus pagal Rekomendacijų 8 punktą, matyti, kad atsakovės patirtos išlaidos už atsiliepimo į ieškinį, tripliko rengimą, atsiliepimo į patisklintą ieškinį rengimas neviršija rekomenduojamų priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio (Rekomendacijų 8.2, 8.3 punktai), todėl 1 694 Eur išlaidos (726 Eur + 726 Eur + 242 Eur) priteistos atsakovei pagrįstai.
37. Pagal Rekomendacijų 10 punktą, atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose ar teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, minutėmis skaičiuojamas teisinių paslaugų teikimo laikas apvalinamas (iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda).
38. Šioje byloje buvo trys teismo posėdžiai, iš kurių vienas neįvyko (2019-04-24), todėl išlaidos už atstovavimą šiame teismo posėdyje nepriteistinos. 2019-07-24 vykęs teismo posėdis truko 1 val. 38 min., atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktus, maksimali priteistina suma už atstovavimą šiame teismo posėdyje sudaro 160,54 Eur ([2 val. x 0,1] x 802,70 Eur); 2019-08-28 vykęs teismo posėdis truko 7 val. 34 min., atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktus, prašoma atsakovės priteisti 350 Eur išlaidų suma už atstovavimą šiame posėdyje neviršija rekomenduotinų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, atsakovei už teisines paslaugas atstovaujant jai teisme pagrįstai priteista 510,54 Eur suma.
39. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė rengė užklausimą bei skundą Konkurencijos tarybai, kurie susiję su ginčo dalyku, taip pat byloje pateikė 11 įvairaus pobūdžio procesinių prašymų, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei, remiantis Rekomendacijų 8.17 punktu, teisėtai ir pagrįstai už prašymų civilinio proceso metu parengimą priteista 695,75 Eur (605 Eur + 90,75 Eur).
40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei priteisė 2 900,29 Eur (1 694 Eur + 510,54 Eur + 695,75 Eur) bylinėjimosi išlaidų už atsakovei suteiktas atstovavimo paslaugas.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad baigiamosios kalbos yra savarankiška teismo posėdžio dalis, skirta visos bylos nagrinėjimo rezultatams apibendrinti. Teisėjų kolegija pastebi, kad baigiamosios kalbos parengimas, kaip atskiras veiksmas ar dokumentas, nėra nurodytas Rekomendacijose. Šiuo atveju pasirengimas bylos nagrinėjimui (posėdžiams) bei dokumentų analizė taip pat nenumatyti Rekomendacijose ir sudaro advokato išlaidas atstovaujant klientą teisme (rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teismo posėdžiuose), todėl už minėtas prašomas suteikti paslaugas atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Dėl procesinės bylos baigties
42. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas išvadas dėl ginčo esmės, teisingai išnagrinėjo bylą, išskyrus bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
43. Dėl nurodytų motyvų, atsižvelgiant, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nėra klausimas dėl ginčo esmės, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2019-09-17 sprendimas paliktinas nepakeistas, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato pagalbai apmokėti).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis).
45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
46. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 847 Eur išlaidų, jos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos atsakovei iš apeliantės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
palikti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo: „Priteisti atsakovei UAB „PROFLINE“, juridinio asmens kodas 302699947, iš ieškovės UAB „Osama“, juridinio asmens kodas 134993481, 2 900,29 Eur (du tūkstančius devynis šimtus eurų 29 centus) bylinėjimosi išlaidų“.
Priteisti atsakovei UAB „PROFLINE“, juridinio asmens kodas 302699947, iš ieškovės UAB „Osama“, juridinio asmens kodas 134993481, 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai | Danutė Gasiūnienė Romualda Janovičienė Kazys Kailiūnas |