Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-645-544/2015
Jurgita Čiginskaitė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00421-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.1; 76.5; 103.4; 121.6; 122.3;
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 16 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. R. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-725-921/2015 pagal R. R. ir R. R. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, ir
n u s t a t ė:
Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimu patenkintas pareiškėjų prašymas nutraukti jų santuoką, jiems paliktos pavardės: R. R. – R., R. R. – R. bei patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje numatyta, jog nepilnametės pareiškėjų dukros S. R. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina R. R., po santuokos nutraukimo nepilnametės dukros auklėjimu ir ugdymu rūpinasi abu pareiškėjai, R. R. įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 145 Eur nuo 2015 m. balandžio 22 d. iki jos pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šias lėšas uzufrukto teisėmis tvarkys R. R., kuri įsipareigoja netrukdyti R. R. bendrauti su nepilnamete dukra bei maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme.
2015 m. gegužės 22 d. pirmosios instancijos teisme gautas pareiškėjo R. R. apeliacinis skundas, kuriuo jis prašė panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad po sprendimo priėmimo ir po atlikto biologinio tėvystės tyrimo jam paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, jog jis nėra S. R. biologinis tėvas. Todėl santuokos nutraukimo klausimas gali būti sprendžiamas tik išsprendus klausimą dėl vaiko tėvystės. Kartu su skundu apeliantas pateikė biologinės tėvystės tyrimo duomenis.
Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog vaiko tėvystė nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka bei skunde nenurodė, kokios bylos aplinkybės, įrodymai, teisiniai argumentai patvirtina kitų klausimų (be vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimo), kurie išspręsti teismo sprendimu, neteisėtumą ir nepagrįstumą. Nors pareiškėjas pateikė 2015 m. gegužės 8 d. biologinės tėvystės tyrimo duomenis, tačiau nenurodė motyvų, kodėl minėtas dokumentas nebuvo pateiktas ankščiau ir kodėl tik šioje proceso stadijoje jį prašoma priimti į bylą.
2015 m. birželio 4 d. pirmosios instancijos teisme gautas pareiškėjo pareiškimas dėl trūkumų šalinimo, kuriame jis nurodė, kad kartu su apeliaciniu skundu pateikti 2015 m. gegužės 8 d. biologinės tėvystės tyrimo duomenys buvo gauti po teismo sprendimo priėmimo, todėl negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui ir jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjas pateikė 2015-05-15 teismo medicinos specialisto išvadą, kurią prašė prijungti prie bylos. Nurodė, kad tarp sutuoktinių nekilus ginčo dėl santuokos nutraukimo sąlygų ir pasekmių, santuoka nutraukta ypatingosios teisenos tvarka. Tačiau, esant ginčui nors dėl vieno klausimo, teismas negali spręsti klausimo dėl santuokos nutraukimo CK 3.51-3.53 str. numatyta tvarka. Neįsiteisėjus teismo sprendimui kilo ginčas dėl šalių nepilnametės dukters tėvystės, sąlygojančios nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimus, nagrinėtus santuokos nutraukimo byloje. Apeliacinis skundas teikiamas dėl klausimų, susijusių su nepilnamečiu vaiku, tačiau jis negali būti pateikiamas tik dėl dalies sprendimo peržiūrėjimo, kadangi teismas sprendimu tvirtina visą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Dėl duomenų gimimo įraše nuginčijimo pareiškėjas yra pateikęs teismui ieškinį.
Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nustatė, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu trūkumų pilnai nepašalino, t. y. nepateikė įrodymų, jog nepilnametės S. R. tėvystė būtų nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka iki teismui priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo bendru pareiškėjų sutikimu, be to, nenurodė, kokios bylos aplinkybės, įrodymai ir teisiniai argumentai patvirtina kitų klausimų, kurie buvo išspręsti priimant Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-725-921/2015, neteisėtumą ir nepagrįstumą. Išaiškino, jog nuginčijus teisme S. R. gimimo įraše duomenis apie vaiko tėvą, apeliantas turi teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-725-921/2015 CPK 365 – 374 straipsniuose nustatyta tvarka arba kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo CK 3.53 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka.
Apeliantas (pareiškėjas) R. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad nutartis priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias apeliacinio skundo priėmimo klausimą, ji apriboja pareiškėjo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Skunde buvo nurodęs aplinkybes, dėl kurių sprendimas turėtų būti peržiūrėtas apeliacinės instancijos teismo: paaiškėjo, kad vaiko gimimo liudijime nurodyti tėvo duomenys neatitinka tikrovės, tai patvirtina sprendimo neteisėtumą, kadangi nutraukiant santuoką turi būti išspręstas sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimas. Taip pat pateikė tai patvirtinančius įrodymus: 2015 m. gegužės 8 d. biologinės tėvystės atsakymą, 2015-05-15 teismo medicinos specialisto išvadą, duomenis apie kreipimąsi į teismą ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Todėl apeliacinis skundas atitiko CPK 306 str. 1 d. reikalavimus. Teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, nepagrįstai atliko naujai pateiktų įrodymų vertinimą, padarė išvadą, kad pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina jo nurodomų aplinkybių, nors tai turi atlikti apeliacinės instancijos teismas.
Atskirasis skundas tenkinamas. Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis naikinama ir klausimas dėl apeliacinio skundo priėmimo perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso teisės normas, reglamentuojančias apeliacinio skundo priėmimą, dėl ko nagrinėjamas klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai (CPK 115, 306 str., 329 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., nenustatyta.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Išorinė apeliacijos forma – apeliacinis skundas. Apeliacinio skundo paskirtis yra neįsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo apskundimas, siekiant inicijuoti tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo peržiūrėjimą apeliacine tvarka (CPK 301 str.). Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Dėl nurodytų priežasčių teisės į apeliaciją apribojimo pagrindu gali būti tik įstatyme tiesiogiai įvardijamos, su pagrindiniais civilinio proceso tikslais suderintos, stabilumą ir teisingumą taikant materialines teisės normas užtikrinančios aplinkybės.
Asmuo, įgyvendinantis teisę į apeliaciją, turi pateikti apeliacinį skundą, atitinkantį CPK jam keliamus reikalavimus. Be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, apeliacinis skundas turi atitikti CPK 306 straipsnyje numatytus reikalavimus. Jei paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. CPK 115 str. 3 d. numato, kad jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pateiktu pareiškimu dėl trūkumų pašalinimo visi pirmosios instancijos teismo 2015-05-26 nutartyje nurodyti apeliacinio skundo trūkumai buvo ištaisyti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apelianto apeliacinį skundą ir jį grąžino pareiškėjui. Minėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šiuo metu nėra duomenų, jog vaiko tėvystė nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka, kad skunde pareiškėjas nenurodė, kokios bylos aplinkybės, įrodymai, teisiniai argumentai patvirtina kitų klausimų (be vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimo), kurie išspręsti teismo sprendimu, neteisėtumą ir nepagrįstumą, ir, nors pateikė 2015 m. gegužės 8 d. biologinės tėvystės atsakymą, tačiau nenurodė motyvų, kodėl minėtas dokumentas nebuvo pateikiamas ankščiau ir kodėl tik šioje proceso stadijoje jį prašoma priimti į bylą. Apeliantas, šalindamas skundo trūkumus, nurodė, kad šiuo metu tėvystė nėra nuginčyta, tačiau jis dėl to yra pareiškęs ieškinį teisme, taip pat jis teismui pateikė 2015 m. gegužės 8 d. biologinės tėvystės atsakymą, 2015-05-15 teismo medicinos specialisto išvadą, kurie patvirtina, jog jo abejonės dėl tėvystės yra pagrįstos. Pareiškėjas paaiškino, kad minėti du įrodymai buvo gauti jau po teismo sprendimo priėmimo, todėl negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui ir jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuos apelianto argumentus patvirtina byloje esantys duomenys, iš kurių matyti, kad teismo sprendimas priimtas 2015-04-22, o 2015-04-17 pradėto atlikti tyrimo išvadą apeliantas gavo (galėjo gauti) ne anksčiau kaip 2015-05-20 (b. l. 38-39, 59, 60). Todėl anksčiau šie įrodymai neegzistavo ir negalėjo būti pateikti į bylą. Apeliantas pagrįstai nurodė, kad, esant ginčui nors dėl vieno klausimo, teismas negali spręsti klausimo dėl santuokos nutraukimo CK 3.51-3.53 str. numatyta tvarka. Nors neįsiteisėjus teismo sprendimui kilo ginčas dėl šalių nepilnametės dukters tėvystės, sąlygojančios nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimus, tačiau skundas negali būti pateikiamas tik sprendimo dalyje, nes sprendimu tvirtinama visa šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (CPK 538 str., 539 str. 2 d., 541 str., CK 3.53 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apeliantas išreiškė nesutikimą su teismo sprendimu toje dalyje, kurioje patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, o dėl kitų klausimų apeliantas prieštaravimų nereiškė. Esant nurodytoms aplinkybėms, neaišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas reikalavo, kad apeliantas nurodytų kokios bylos aplinkybės, įrodymai ir teisiniai argumentai patvirtina kitų klausimų, kurie skundu neskundžiami, bet buvo išspręsti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-725-921/2015, neteisėtumą ir nepagrįstumą. Tuo pačiu pažymėtina, kad aplinkybė, jog tuo metu vaiko tėvystė nebuvo nuginčyta (šiuo metu ji nuginčyta Utenos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1335-839/2015), negalėjo būti pagrindu pirmosios instancijos teismui atsisakyti priimti apeliacinį skundą, taip pat spręsti dėl naujai pateiktų įrodymų vertinimo, kadangi tai yra priskirta apeliacinės, o ne pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 314 str.).
Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantas ištaisė pirmosios instancijos teismo nurodytus apeliacinio skundo trūkumus, tačiau pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas procesines teisės normas, nepagrįstai atsisakė skundą priimti. Ši teisės taikymo klaida privalo būti ištaisyta siekiant apginti pareiškėjo teisę į apeliaciją. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo R. R. apeliacinio skundo priėmimo klausimą civilinėje byloje Nr. Nr. 2-725-921/2015 iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Teisėja Ramunė Čeknienė