Administracinė byla Nr. A2.6.-286-512/2014

(Proceso Nr. 4-06-3-00017-2014-8)

                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.; 45.4.3.; 52.3.;

                                              Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ROIK 07-13-8072500

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2014 m. sausio 31 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant E. J., jos atstovui adv. R. P., išnagrinėjęs E. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė :

E. J. surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas nurodant, kad ji 2013-12-26 apie 13.51 val., prie pastato (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Ford Focus“, vairuodama transporto priemonę atbuline eiga nesilaikė reikiamo saugaus tarpo iš šono, dėl ko kliudė ir apgadino kitą bei savo automobilį, apie įvykį policijai nepranešė, pasišalino iš įvykio vietos, tuo pažeidė KET 132 ir 234 p. reikalavimus bei įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

E. J. kalta prisipažįsta iš dalies, nurodo, kad atvežusi ir išleidusi draugę prie pastato (duomenys neskelbtini), apsisuko ir nuvažiavo. Jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto, tikslo bėgti iš įvykio vietos nebuvo, nes automobilis apdraustas, ji buvo blaivi. Apie tai, kad sukėlė eismo įvykį sužinojo tik vakare, tada pamatė nežymius dažų nubrėžimo pėdsakus ant savo automobilio.

E. J. atstovas prašo neskirti nuobaudos pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nes nebuvo jos tyčios nuvažiuoti iš įvykio vietos.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi iš straipsnio dispozicijos matyti, jog siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal analizuojamą straipsnį būtina nustatyti: pirma, padarytą KET pažeidimą; antra, kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą); trečia, tiesioginį priežastinį ryšį tarp padaryto KET pažeidimo ir kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo (apgadinimo). Byloje esančios foto nuotraukos, įvykio vietos schema, pačios E. J. paaiškinimai ir kiti įrodymai patvirtina, kad E. J., vairuodama transporto priemonę atbuline eiga nesilaikė reikiamo saugaus tarpo iš šono, dėl ko kliudė ir apgadino kitą bei savo automobilį. Jos kaltė įvykdžius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą pilnai įrodyta.

ATPK 130 straipsnio 1 dalis inter alia numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

Teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Byloje liudytoju apklaustas T. L. parodė, kad dirba administratoriumi pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). 2013-12-26 apie 13.51 val. matė kaip prie pastato privažiavo mergina, išleido kitą merginą, ir apsisukusi nuvažiavo. Jam kilo įtarimas, kad apsisukdama atbuline eiga ji galėjo kliudyti greta stovėjusį automobilį. Išėjęs į lauką pastebėjo, kad nuo automobilio „Honda Accord“ galinio bamperio nubrauktas nedidelis dažų sluoksnis. Kokio nors susidūrimo garso jis negirdėjo, po kontakto automobiliai nesujudėjo, važiavimo ar stovėjimo krypties nepakeitė.

Iš šioje byloje esančios medžiagos matyti, kad automobilių apgadinimai buvo itin nedideli: užfiksuota tik tai, kad nuo D. L. automobilio „Honda Accord“ galinio bamperio kampo yra nubrauktas plonas dažų sluoksnis, o E. J. vairuoto automobilio apgadinimo iš esmės net nesimato. Atsižvelgiant į tai, kad apgadinimai buvo nežymūs, o greitis automobilių stovėjimo aikštelėje nedidelis, eismo įvykį matęs liudytojas tvirtina nepastebėjęs akivaizdžių kontakto požymių, laikytina, jog tai sudarė objektyvias sąlygas E. J. nepastabėti ir neįvertinti šių apgadinimų. Kokių nors įrodymų, kad E. J. tyčia siektų nuslėpti įvykį ar vengtų žalos atlyginimo byloje nėra. Ji buvo blaivus, automobilis draustas, subjektyviai nesuprato sukėlus eismo įvykį, todėl jos veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos sudėties.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 293 str., 313 str. 4 d.,

n u t a r i a :

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, E. J. skirti administracinę nuobaudą – 100,00 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį administracinę bylą E. J. nutraukti.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6030.

Nutarimas gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                           Egidijus Mickevičius