Administracinė byla Nr. eI2-3789-860/2026
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05985-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.3; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 14 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Rimanto Giedraičio ir Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. Pareiškėjas B. O. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas). Taip pat prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad Migracijos departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo panaikinimo jam išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), nes jis neatvyko studijuoti. Pareiškėjas nesutinka su tokiu Sprendimu. Pirmiausia nurodo, kad atsakovas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėtie (toliau – ir Įstatymas) įtvirtintas teisės normas. Nurodo, jog leidimas laikinai gyventi jam buvo išduotas 2025 m. spalio 13 d., todėl pagal Įstatymo nuostatas jis jį turėjo atsiimti per 2 mėnesius, t. y. iki 2025 m. gruodžio 13 d., tačiau atsakovas skundžiamą Sprendimą priėmė 2025 m. spalio 16 d. Tad pažymi, kad neturėjo net galimybės atsiimti jam išduoto leidimo laikinai gyventi, kadangi po 3 dienų jis buvo panaikintas. Dar pareiškėjas akcentuoja, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų, nes atsakovas nesilaikė Įstatyme įtvirtinto termino per kurį asmeniui suteikiama galimybės atsiimti jam išduotą leidimą laikinai gyventi.
2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2025 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas asmeniui, kuris priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą). O 2025 m. spalio 3 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2027 m. rugpjūčio 31 d., pareiškėjui įteiktas 2025 m. lapkričio 6 d. Tačiau, anot atsakovo, 2025 m. spalio 15 d. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kolegija) pateikė pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pranešimas), kad pareiškėjas neatvyko studijuoti. Tad atsakovo teigimu, priėmė skundžiamą Sprendimą. Atsiliepime nesutinka su pareiškėju, jog Sprendimas yra priimtas pažeidžiant Įstatymo nuostatas, nes Sprendimas priimtas, kai pareiškėjas dar nebuvo atsiėmęs leidimo laikinai gyventi ir 2 mėnesių atsiėmimo terminas nebuvo praėjęs. Atsakovo teigimu, ginčijamas Sprendimas priimtas dėl to, kad pareiškėjas neatvyko studijuoti Kolegijoje. Nurodo, jog pareiškėjui Kolegijos tarpininkavimo raštas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tarpininkavimo raštas) buvo išduotas 2025 m. kovo 25 d., o prašymui reikalingus dokumentus, norint, jog prašymas būtų priimtas, pareiškėjas pateikė 2025 m. liepos 31 d. Turkijos IPT. Tad pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi priimtas 2025 m. rugpjūčio 26 d. ir 2025 m. rugsėjo 24 d. priimtas sprendimas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Pažymi, jog pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi išnagrinėjo per Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčio numatytą terminą (2 mėnesius, prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi buvo nagrinėjamas pareiškėjo nurodyta bendra tvarka). Mano, jog priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas bei paremtas surinktais duomenimis.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kolegija atsiliepimo nepateikė; apie bylos nagrinėjimą informuotas tinkamai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
4. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2025 m. spalio 16 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjui B. O. ((duomenys neskelbtini) piliečiui) panaikintas leidimas laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Byloje nustatyta, kad:
5.1. Pareiškėjas 2025 m. liepos 31 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Prašymas) tuo pagrindu, jog yra studentas.
Prašyme nurodė, jog yra priimtas studijuoti Kolegijoje.
5.2. Pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui Kolegijos išduotą Tarpininkavimo raštą.
Tarpininkavimo rašte nurodyta, jog pareiškėjas priimtas studijuoti Kolegijoje pagal studijų programą (programas). Taip pat nurodyta, kad atvykimo studijuoti data 2025 m. rugsėjo 1 d., o studijų pabaigos data - 2028 m. birželio 30 d.
5.3. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu; 2025 m. spalio 3 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2027-08 31.
Pareiškėjas 2025 m. spalio 13 d. gavo pranešimą, kad gali atsiimti išduotą leidimą laikinai gyventi.
5.4. Kolegija, vadovaudamasi Įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 2025 m. spalio 15 d. pateikė Migracijos departamentui Pranešimą.
Pranešime nurodyta, jog B. O. neatvyko (studijuoti). Taip pat Pranešime paaiškinta, kad „Užsienio pilietis buvo priimamas į studijas, tačiau iki nustatyto termino nesusitvarkė LLG paraiškos, kad galėtų atvykti, o pateikto tarpininkavimo rašto būsena buvo pažymėta kaip „pasibaigęs galiojimas“ (naujas tarpininkavimo raštas nebebuvo išduotas). Tad jis į studijas nebuvo registruotas. Vėliau gavome informaciją, kad LLG paraiška jam visgi buvo patvirtinta, tačiau šis pilietis pas mus nestudijuoja“.
5.5. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 2025 m. spalio 16 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2027 m. rugpjūčio 31 d., nes: asmuo neatvyko studijuoti.
Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas asmeniui, kuris priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą). Tačiau 2025 m. spalio 3 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2027 m. rugpjūčio 31 d., asmeniui neįteiktas. Taip pat nurodyta, jog 2025 m. spalio 15 d. Migracijos departamentui Kolegija pateikė Pranešimą, kad asmuo neatvyko (studijuoti).
5.6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti.
6. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 46 straipsnio nuostatas.
O Įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis: 1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą; 2) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas); 3) prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos; 4) pakviestas tobulinti kvalifikacijos į mokslo ir studijų instituciją.
Taip pat pagal Įstatymo 46 straipsnio 3 dalį, kai pasibaigia mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpis, arba užsienietis nutraukia mokymąsi, studijas, stažuotę ar kvalifikacijos tobulinimą, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas gyventi kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu arba jeigu užsienietis, užbaigęs mokymąsi arba studijas Lietuvos Respublikoje, pradeda dirbti leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu ir kreipiasi dėl leidimo gyventi išdavimo kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.
7. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuotis ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių.
8. Iš byloje esančių duomenų (Kolegijos Pranešimo) neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko studijuoti. Pabrėžtina ir tai, kad pareiškėjas šio fakto neginčija. Taigi, Migracijos departamentui atsirado Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, kad Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (žr., pvz., 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2224-789/2025).
10. Pažymėtina ir tai, kad išduodamas leidimas laikinai gyventi atvykimo studijuoti į Lietuvos Respubliką pagrindu turi būti siejamas išimtinai su mokymosi tikslo konkrečioje mokymosi įstaigoje įgyvendinimu – t. y. užsienietis kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo todėl, kad jo pastovus gyvenimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas mokymosi tikslams įgyvendinti. Be to, užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį.
11. Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas netinkamai taikė Įstatymo nuostatas, kadangi jis neturėjo net galimybės atsiimti jam išduoto leidimo laikinai gyventi. Anot pareiškėjo, leidimas laikinai gyventi jam buvo išduotas 2025 m. spalio 13 d., todėl jis jį turėjo atsiimti per du mėnesius, t. y. iki 2025 m. gruodžio 13 d., bet atsakovas po trijų dienų (2025 m. spalio 16 d.) priėmė skundžiamą Sprendimą.
Teisėjų kolegija nesutinka, kad Migracijos departamentas netinkamai taikė Įstatymo nuostatas. Pabrėžtina, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, susijusios su leidimo laikinai gyventi atsiėmimu, iš esmės yra teisiškai nereikšmingos. Pirmiausia akcentuotina, jog norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi yra būtina, kad užsienietis visą laiką atitiktų Įstatyme įtvirtintų reikalavimų (sąlygų) visumą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neatvykęs studijuoti Kolegijoje (ši aplinkybė, minėta, neginčijamai nustatyta), nebeatitiko išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje sąlygų. Tad Migracijos departamentas, 2025 m. spalio 15 d. gavęs informaciją apie tai, kad pareiškėjas nebeatitinka Įstatymo sąlygų, visiškai pagrįstai sekančią dieną, t. y. 2025 m. spalio 16 d., priėmė skundžiamą Sprendimą. Migracijos departamentui, gavus Pranešimą iš Kolegijos, nebebuvo pareigos laukti kol leidimas laikinai gyventi bus atsiimtas, nes, minėta, pareiškėjas nebeatitiko leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, tad buvo pagrindas jį panaikinti. Pabrėžtina, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte yra numatytas imperatyvus pagrindas Migracijos departamentui panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; taigi, Migracijos departamentas, nustatęs minėtą svarbią aplinkybę Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymui, pasirinkimo nebeturėjo.
Antra, kaip matyti iš bylos, pareiškėjui Kolegijos Tarpininkavimo raštas buvo išduotas 2025 m. kovo 25 d., o pareiškėjas Prašymą Migracijos departamentui pateikė tik 2025 m. liepos 31 d.; Migracijos departamentas sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi priėmė 2025 m. rugsėjo 24 d., o leidimą laikinai gyventi išdavė – 2025 m. spalio 3 d., taip pat pareiškėjas apie leidimo laikinai gyventi atsiėmimą buvo informuotas 2025 m. spalio 13 d. Taigi, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, žinodamas, jog atvykimo studijuoti Lietuvoje data yra 2025 m. rugsėjo 1 d., turėjo būti atidus ir rūpestingas bei imtis priemonių, kad Migracijos departamente visi leidimo laikinai gyventi Lietuvoje klausimai būtų išspręsti iki studijų pradžios. Be to, pareiškėjas galėjo kreiptis ir į mokymų įstaigą, kad nebūtų laikomas neatvykusiu studijuoti kol Migracijos departamente nebus išspręstas jo klausimas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Tačiau pareiškėjas to nedarė, tad visos atsiradusios neigiamos pasekmės tenka jam pačiam.
Teisėjų kolegija dar pažymi, kad net jeigu Migracijos departamentas ir neveikė taip, kaip turėjo veikti, pvz., pavėlavo išduoti leidimą laikinai gyventi, tai vis tiek nekeičia šioje byloje padarytų išvadų dėl pagrindo priimti skundžiamą Sprendimą buvimo. Tokiu atveju pareiškėjas iš atsakovo galėtų reikalauti žalos atlyginimo, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
12. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą Sprendimą, daro išvadą, kad, priešingai negu teigia pareiškėjas, Sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, t. y. jame nurodytos pagrindinės ir esminės faktinės aplinkybės, bei teisės norma, kuria remiantis priimtas atitinkamas Sprendimas.
Be to, priimant skundžiamą Sprendimą buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, jį priėmė tam įgaliotas viešojo administravimo subjektas – Migracijos departamentas.
13. Apibendrinant konstatuotina, kad Migracijos departamento skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jį panaikinti nėra jokio pagrindo.
Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
14. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
15. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tad pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 ir 1 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo B. O. skundą dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.
Teisėjai Jovita Einikienė
Rimantas Giedraitis
Saulius Jakaitis