
Bylos Nr. 2KT-73/2012
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
98.3
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. liepos 30 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, laikinai einanti Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, išnagrinėjusi ieškovo F. V. pareiškimą dėl Palangos miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-497-890/2012 pagal ieškovo F. V. ieškinį atsakovams A. S. ir I. S. dėl statinių pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo juos nugriauti, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nagrinėjimo
n u s t a t ė :
Klaipėdos apygardos teisme gauta Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo F. V. ieškinį atsakovams A. S. ir I. S. dėl statinių pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo juos nugriauti, kurioje pareikštas ieškovo F. V. prašymas nušalinti visus Palangos miesto apylinkės teismo teisėjus. Pareiškime ieškovas nurodo, kad abejoja Palangos miesto apylinkės teismo teisėjų galimumu objektyviai ir nešališkai išnagrinėti šią civilinę bylą, nes jie jau ne kartą sprendė ginčus tarp tų pačių šalių ir dėl joms priklausančių žemės sklypų. Pareiškėjas mano, kad visi Palangos miesto apylinkės teismo teisėjai jau yra susiformavę nuomonę apie bylos šalis, priėmę procesinius sprendimus jų atžvilgiu. Nurodo, kad daugelis šio teismo teisėjų anksčiau priimtų sprendimų buvo nepalankūs ieškovui, todėl mano, kad teismas, nusistatęs dėl konkrečios bylos baigties ir vienos iš šalių atžvilgiu, negali nepriklausomai ir nešališkai išnagrinėti šios civilinės bylos.
Prašymas netenkintinas.
Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apylinkės teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui klausimus išsprendžia apygardos teismo, kurios veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).
Įstatymas suteikia teisę dalyvaujantiems byloje asmenims pareikšti nušalinimą teisėjui, jeigu jo dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi dalyvaujantiems byloje asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą (CPK 65, 66, 68, 71 straipsniai). Visais atvejais teisėjas gali būti nušalinamas ne dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimu, o tik esant konkrečioms aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais.
Nagrinėjamu atveju iš pareiškimo turinio galima spręsti, kad pareiškėjas F. V. yra nepatenkintas Palangos miesto apylinkės teismo priimtais sprendimais kitose šio teismo nagrinėtose bylose tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko. Dėl to pareiškėjas nepasitiki šio teismo teisėjais, mano, kad jie yra šališki.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamos civilinės bylos tarp tų pačių ginčo šalių dėl kelio servituto, dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, taip pat bylos, susijusios su vykdymo procesu. Nagrinėjamu atveju reikalavimas byloje pareikštas dėl statinių pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo juos nugriauti ir nėra duomenų, kad dėl to būtų priimtas Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas, nes ginčai, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, negalimi (CPK 137 str. 1 d. 4 p., 293 str. 3 p.).
Įstatymas numato galimybę nušalinti teisėją, jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą toje pačioje byloje (CPK 65 str. 1 d. 6 p.). Nenustatyta, kad tiek bylą nagrinėjanti teisėja, tiek kiti Palangos miesto apylinkės teismo teisėjai būtų priėmę sprendimą šioje byloje. Taip pat nenustatyta jokių duomenų, kad šio teismo teisėjai būtų pareiškę išankstinę nuomonę dėl būsimo sprendimo, būtų kitaip suinteresuoti bylos baigtimi ar blogintų pareiškėjo procesinę padėtį.
Kadangi teismo veikla yra susijusi su atskirų procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu, todėl ji negali būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjų nušalinimo pagrindas. Todėl aplinkybė, jog Palangos miesto apylinkės teismo teisėjai kitose bylose sprendė pareiškėjo ginčus ir jo priimti sprendimai turėjo įtakos pareiškėjui, nesudaro pagrindo nušalinti paskirtą teisėją šioje byloje ar tuo labiau keisti bylos teismingumą.
Aplinkybė, kad teisėjų kitose bylose priimti procesiniai sprendimai yra nepalankūs vienai iš bylos šalių taip pat nesudaro pagrindo abejoti visų Palangos miesto apylinkės teismo teisėjų nešališkumu. Tokią poziciją ne kartą yra pabrėžęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (2012-07-19 nutartis civ. byloje Nr. 2KT-91/2012), nes teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai, klauso tik įstatymų ir yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 2 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 str. 2 ir 3 d.).
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos.
Pareiškėjo argumentai apie Palangos miesto apylinkės teismo teisėjų galimą šališkumą yra nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl laikytini tik subjektyvia pareiškėjo asmenine nuomone. Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Taigi, pareiškėjo iškeltos abejonės dėl Palangos miesto apylinkės teismo visų teisėjų galimo šališkumo nesudaro pagrindo išvadai, kad visi šio teismų teisėjai gali būti šališki ar suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nėra pagrindo tenkinti F. V. pareiškimo dėl Palangos miesto apylinkės teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-497-890/2012 nagrinėjimo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi bei 290-291 straipsniais, Klaipėdos apygardos teismo teisėja, l. e. Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas,
n u t a r i a :
netenkinti F. V. pareiškimo dėl Palangos miesto apylinkės teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-497-890/2012 nagrinėjimo.
L. e. Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas Danguolė Martinavičienė