Civilinė byla Nr. 2SA-129-611/2010

                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 122.2; 122.3; 124.3; 24.4.;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m.  liepos  29 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

susidedanti iš pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

teisėjų Danutės Kutrienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės Z. K. atskirąjį  skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-34-420/2010  pagal Z. K. pareiškimą dėl žemės valdymo nuosavybės teise turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys: Utenos apskrities viršininko administracija, Z. M. teisių perėmėjas A. M., J. S., R. S., K. S., K. L. S., A. A. L. M., J. J., R. G., V. G., R. D.,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

 

pareiškėja Z. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos vyras S. K. iki žemės nacionalizavimo Lietuvoje, 1940 metais nuosavybės teise valdė 6.35 ha ploto žemės sklypą, esantį Marciūniškių k., Dusetų sen., Zarasų r. (civ. bylos Nr.2-11-477/2007 I t., b.l. 1-2). Zarasų rajono apylinkės teismas 2007-12-19 sprendimu pareiškimo netenkino (civ. bylos Nr.2-11-477/2007 II t.,b.l. 194-198). Vilniaus apygardos teismas 2008-04-29 nutartimi paliko galioti apylinkės teismo sprendimą.

2009-12-01 Zarasų rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjos prašymas, kuriuo ji prašė teismo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-11-477/2007, panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2007-12-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodė, jog po teismų sprendimų priėmimo ji dar kartą kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybinį archyvą ir 2008-05-21 gavo pažymą, kurioje nurodoma, jog S. K. Marciūniškių kaime valdė 6.35 ha žemės sklypą. Ši pažyma tiesiogiai susijusi su pareiškimo pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis, turi esminę reikšmę, leidžia pagrįstai abejoti dėl priimto byloje sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos nagrinėjimo  metu  ši  pažyma nebuvo žinoma jai ir teismui. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma gauta 2008-05-21. Pareiškėja kreipėsi su prašymu atnaujinti procesą 2008-08-13, t.y. nepraleidus LR CPK 368 str. l d. nustatyto trijų mėnesių termino. Teismas 2008-09-03 nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti iki 2008-09-17. Dėl sveikatos būklės, amžiaus trūkumai nustatytu terminu pašalinti nebuvo ir teismas 2008-09-19 nutartimi grąžino jai prašymą. Nurodo, kad LR CPK 368 str. 2d. nustatyto naikinamojo penkerių metų termino ji nepraleido. Nustatytu trijų mėnesių terminu ji kreipėsi į teismą su prašymu, tačiau nesugebėjo laiku pašalinti nustatytų trūkumų, nes yra gimusi 1920 metais, serga, būklė labai pablogėjusi nuo 2006 metų, o nuo 2008-08-22 būna dažni ligos paūmėjimai.

Suinteresuotieji asmenys R. S., J. S., J. J.,  L.K. S. ir K. S. atsiliepimu į prašymą prašė pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodė, kad įstatymo nustatyti terminai atnaujinti procesą yra praleisti 1 metais ir 4 mėnesiais. Nors pareiškėja įrodinėja, kad šiuos terminus praleido dėl svarbių priežasčių, tačiau pateikta pažyma apie jos susirgimų pobūdį nepatvirtina fakto, kad visą šį laikotarpį pareiškėja sirgo ir gydėsi. Be to, pareiškėja pati procesinių dokumentų niekada neruošė, o civilinę bylą vedė per dukrą I. V. ir advokatę Sabiną Petraškaitę, todėl teiginiai, kad pareiškėjos liga sutrukdė laiku pašalinti pirminio pareiškimo trūkumus, kad tik dėl ligos ankščiau neturėjo galimybės kreiptis į teismą, yra nepagrįsti. Be to, 2008-05-21 Lietuvos centrinio valstybinio archyvo pažymoje nėra jokių esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Sąrašo ištraukos kopija patvirtina ne kiek žemės S. K. turėjo asmeninėje nuosavybėje, o patį žemės valdymo faktą. Byloje esantys Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimai: 2005-11-02 Nr. R4-4359, 2006-06-30 Nr.R4-2975, 2007-01-11 Nr.R4-169 ir 2007-03-05 Nr.R4-l 135 neginčijamai patvirtina faktą, kad S. K. Zarasų rajono Marciūniškių k. jokios žemės savo nuosavybėje neturėjo. 1940-10-19 Dusetų valsčiaus žemės ūkių, turinčių daugiau nei 5 ha, sąrašas tiesiogiai įrodo faktą, kad dokumentai apie tai, kam nuosavybės teise priklausė žemė nacionalizacijos laikotarpiu, yra išlikę, tačiau tarp įvardintų žemės savininkų S. K. pavardės nėra. Šiame archyviniame dokumente, eil .Nr. 753, esantis įrašas neginčijamai įrodo, kad 6,35 ha žemės valdė ne S. K., o K. A. įpėdiniai, t.y. A. K. duktė A. K.-K. Šis rašytinis dokumentus tiesiogiai paneigia pareiškėjos teiginius, kad tą pačią žemę nacionalizacijos laikotarpiu, 1940 m. liepos 22 d., valdė S. K..

Suinteresuotas asmuo Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į prašymą su pareiškėjos prašymu nesutiko. Nurodė, kad iš pareiškėjos pateikto Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumento turinio daro išvadą, kad sovietmečio laiku kandidato žemei gauti sąrašai buvo sudarinėjami apklausos būdu, pagal kandidato žemei gauti pateiktą prašymą ir informaciją. Sąrašuose nenurodyta 6,35 ha žemės įgijimo pagrindo, todėl laikytina, kad Marciūniškių k. 6,35 ha žemėvalda S. K. buvo tik valdoma. Nagrinėjant bylą teisme, rašytiniais dokumentais ir liudytojų parodymais įrodyta, kad iki 1940 m. žemės nacionalizavimo 6,35 ha žemės sklypą nuosavybės teise valdė S. K. sutuoktinė - A. K. (K.), kuri šią žemę paveldėjo iš savo tėvų. Pareiškėjos pateiktas Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentas apie S. K. Marciūniškių k. valdytą 6,35 ha žemės, nelaikytinas svarbiu pagrindu proceso atnaujinimui. Teigė, kad pati pareiškėja niekada nedalyvavo teismo posėdyje, ją teisme atstovavo pareiškėjos dukra I. V. ir advokatė. Pareiškėjos atstovė I. V. 2008-08-13 kreipėsi į Zarasų rajono apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą. Teismas priėmė prašymą ir atskira nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti iki 2008-09-17. Nustatytas terminas buvo pakankamas pateikti teismui reikalaujamus dokumentus. Termino praleidimas yra sietinas ne su aplinkybėmis, nepriklausančiomis nuo pareiškėjos valios, o su jos pačios ir jos įgalioto asmens nerūpestingumu ir aplaidumu.

 Suinteresuotas asmuo A.A. L. M. atsiliepimu į prašymą su pareiškėjos prašymu nesutiko.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė. Suinteresuotas asmuo R. D. teismo posėdyje su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti.

Zarasų rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 27 d. nutartimi  atsisakė atnaujinti procesą, priteisė iš pareiškėjos valstybei 89,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nuo tos dienos, kai pareiškėja sužinojo naujas aplinkybes (2008-05-21), iki prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo dienos (2009-12-01) praėjo daugiau kaip 18 mėnesių, o nuo teismo 2008-09-03 nutarties pašalinti trūkumus – beveik 15 mėnesių. Pareiškėjos pateikta pažyma apie jos susirgimų pobūdį nepatvirtina fakto, kad ji visą šį laikotarpį ištisai sirgo ir gydėsi. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja bylos nagrinėjimo metu bylą vedė per atstovus – dukrą ir advokatą, 2008 m. rugpjūčio 18 d. pateikus prašymą dėl proceso atnaujinimo, jai taip pat ir atstovavo dukra ir advokatas. Įgaliojimas pareiškėjos dukrai I. V. atstovauti pareiškėją yra išduotas 2006 m. birželio 22 d., galioja iki 2016 m. birželio 22 d. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėja, veikdama ne pati, o per savo atstovus, galėjo laiku pašalinti pirminio prašymo trūkumus. Teismas pažymėjo, kad net jei papildomus duomenis pareiškėja gavo 2009-03-21, iki prašymo padavimo praėjo daugiau kaip 8 mėnesiai. Svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjos atstovė negalėjo tinkamai atstovauti pareiškėjai ir praleido įstatymo nustatytą terminą, byloje nepateikta. Teismas konstatavo, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleistas ir pagrindo jį atnaujinti nėra, nes priešingu atveju būtų pažeisti sąžiningumo ir protingumo principai. Teismo manymu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti laikomos esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios galėtų lemti kitokio sprendimo priėmimą. Iš pareiškėjos pateiktos Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduoto Kauno, Panevėžio, Utenos, Vilniaus apygardų žemės tvarkytojų archyvinio fondo, Dusetų vls., žemės fondo žinių 1940-07-1945-05 byloje Nr. 11 esančio Zarasų aps. Dusetų vls. kandidatų žemei gauti sąrašo ištraukos kopijos matyti, kad ji patvirtina žemės valdymo faktą, tačiau nepatvirtina, kad šią žemę S. K. valdė asmeninės nuosavybės teise. Analogiški duomenys byloje buvo, jie yra teismo įvertinti. Naujai pateikti duomenys nepaneigia byloje esančių įrodymų – Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005-11-02 Nr. R4-4359, 2006-06-30 Nr.R4-2975, 2007-01-11 Nr.R4-169 ir 2007-03-05 Nr.R4-l 135 pažymėjimų, kurių pagrindu teismas padarė išvadą, kad ši žemė buvo ne S. K., o A. K.-K. asmeninė nuosavybė, jos tėvo A. K. palikimo dalis, ir, kad S. K. Zarasų rajono Marciūniškių kaime jokios žemės savo nuosavybėje neturėjo, todėl teismas atsisakė procesą atnaujinti  (CPK 366 str. 1 d. 2 p.).

Apeliantė (pareiškėja) Z. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-11-477/2007 dėl žemės valdymo nuosavybės teise turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo. Nurodo, kad pareiškėjai yra 89 metai, ji priklauso labai didelės rizikos grupės ligoniams. Dėl to teismas nepagrįstai darė išvadą, kad jai gali būti taikomi tie patys kriterijai kaip ir sveikam, aktyviam asmeniui. Šie faktai yra nuo pareiškėjos valios nepriklausančios reikšmingos aplinkybės, į kurias teismas privalėjo atsižvelgti. Teigia, kad nepaisant amžiaus, sveikatos būklės ir išsilavinimo bei žinių trūkumo stengėsi surinkti reikiamus įrodymus, rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu ir veikė sąžiningai. Nurodo, jog teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų parodymai yra teisingi. Teismui buvo pateikti nauji archyviniai duomenys, leidžiantys teigti, jog apeliantės pozicija yra pagrįsta. Nurodo, kad pretenzijas dėl nuosavybės teisių atkūrimo patvirtina Zarasų rajono apylinkės teismo 1999-05-05 ir 2007-04-16 sprendimai. Sprendžiant juridinio fakto nustatymo klausimą, ne visos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos, nes Zarasų rajono apylinkės teismas 1999-05-05 sprendimu patvirtino faktą, kad S. K. pardavė dalį savo žemės J. S., o 2007-12-19 sprendimu atsisakė patvirtinti aplinkybes, kurios buvo nustatytos 1999-05-05 sprendimu. Zarasų rajono apylinkės teismo 2010-01-27 nutartyje daroma išvada, kad pateiktos pažymos neįtakotų sprendimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prieštarauja 1999-05-05 sprendimui, kuriuo pripažinta, kad J. S. nuosavybės teisėmis iš S. K. įsigijo ginčo žemę.

Suinteresuotieji asmenys J. S., R. S., K. S., K.L. S. su skundu nesutiko. Jie nurodo, jog Zarasų rajono apylinkės teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad apeliantė (pareiškėja) Z. K. praleido terminą paduoti prašymą procesui atnaujinti. Zarasų rajono apylinkės teismas tinkamai išaiškino ir taikė LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. bei pagrįstai pripažino, kad apeliantės  pateiktoje 2008-05-21 Lietuvos centrinio valstybinio archyvo pažymoje minimi faktai negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios pareiškėjai nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Teigia, kad apeliantės  pateikiamoje Lietuvos okupacinio laikotarpio pažymoje nėra jokių esminių aplinkybių, kurios Z. K. nebuvo žinomos civilinės bylos Nr. 2-11-477/2007 nagrinėjimo metu. 2008-05-21 Lietuvos centrinio valstybinio archyvo pažyma tėra tik lydraštis, o prie jo pateikiama Zarasų apskrities Dusetų valsčiaus kandidatų žemei gauti sąrašo be datos ištraukos kopija patvirtina ne kiek žemės S. K. turėjo asmeninėje nuosavybėje, o patį žemės valdymo faktą apyrašo surašymo momentu ir sudaryta tam, kad būtų aišku, kiek žemės jam, kaip kandidatui, okupacinė valdžia skirs papildomai iš Ž. J.. Iš šio archyvinio dokumento lapo apačioje esančio įrašo matyti, kad jis atspausdintas 1949 m. Valstybinėje spaustuvėje „Spindulys“. 1949 m. visa žemė Lietuvos Respublikoje okupacinės valdžios jau buvo nacionalizuota, todėl šis sąrašas iš viso negali būti pagrindu nuosavybės teisei į žemę atkurti ir negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis S. K. žemės sklypo valdymą nuosavybės teise. Anksčiau teismų išnagrinėti Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimai: 2005-11-02 Nr. R4-4359, 2006-06-30 Nr. R4-2975, 2007-01-11 Nr. R4-169  ir 2007-03-05 Nr. R4-1135 neginčijamai patvirtina faktą, kad S. K. Zarasų rajono Marciūniškių k. jokios žemės savo nuosavybėje neturėjo. Išlikęs rašytinis dokumentas 1940-10-19 Dusetų valsčiaus žemės ūkių, turinčių daugiau nei 5 ha sąrašas tiesiogiai įrodo faktą, kad dokumentai apie tai kam priklausė nuosavybės teise žemė nacionalizacijos laikotarpiu yra išlikę, tačiau tarp įvardintų žemės savininkų S. K. pavardės nėra. Tai yra neginčijamas rašytinis įrodymas, patvirtinantis, kad S. K. tuo laikotarpiu savo nuosavybėje žemės neturėjo. Šiame išlikusiame archyviniame dokumente, eil. Nr. 753, esantis įrašas įrodo, kad Zarasų rajono Marciūniškių k. 6,35 ha valdė ne S. K., o A. K. įpėdiniai, t.y. mirusio žemės savininko vienintelė duktė A. K.-K. Šis rašytinis įrodymas tiesiogiai paneigia pareiškėjos Z. K. tvirtinimą, kad tą pačią žemę nacionalizacijos laikotarpiu nuosavybės teise valdė S. K.. Nepagrįstas apeliantės Z. K. teiginys, kad 1999-05-05 Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimas patvirtina faktą, kad S. K. iki nacionalizacijos turėjo nuosavybėje žemės Zarasų rajono Marciūniškio k. ir ją pardavė J. S..

Suinteresuoti asmenys Utenos apskrities viršininko administracija, A. M., A.A.L. M., J. J., R. G., V. G., R. D. CPK  318 str. nustatytu terminu atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Apeliantės   atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Skundžiama Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. nutartimi  buvo atsisakyta atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir atsisakyta atnaujinti patį procesą.

Apeliantė atskirąjį skundą grindžia tuo motyvu, jog tik 2008-05-21 gavo  Lietuvos centrinio archyvo pažymą, kurioje nurodyta, kad S. K. valdė 6.35 ha žemės sklypą Marciūniškių kaime Zarasų raj., į teismą su prašymu atnaujinti procesą kreipėsi laiku –2008-08-13, tačiau dėl objektyvių aplinkybių jai nepašalinus trūkumų, prašymas 2008-09-19 teismo nutartimi buvo grąžintas apeliantei, tačiau ji vėl pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo tik 2009-12-01dėl sunkios sveikatos būsenos bei būdama senyvo amžiaus.

CPK 5 str. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 75 str. 1 d. numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Tačiau CPK 78 str. 1 d. nustato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 str., yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Dėl to, nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d.).

Proceso atnaujinimas dėl užbaigtose civilinėse bylose priimtų įsiteisėjusių teismų sprendimų yra išimtinė civilinio proceso stadija, dėl to CPK 366 str. įtvirtinti konkretūs atvejai, kuriuos įrodžius, yra galimas proceso atnaujinimas užbaigtoje byloje ir, atnaujinus procesą, įsiteisėjusių teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai, pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t.y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2008 ir kt.). Šio civilinio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008 ir kt.).

Siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, CPK nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti paduodamas neterminuotai: toks prašymas turi būti  pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis  asmuo sužinojo  arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Trijų mėnesių terminas  yra optimalus ir pakankamas, kad suinteresuotas asmuo imtųsi iniciatyvos, t.y. CPK nustatytų procesinių priemonių, siekdamas apginti savo pažeistas ar ginčijamas teises ir teisėtus interesus. Praleidęs šį terminą ir siekdamas jį atnaujinti, pareiškėjas turi nurodyti teismui argumentus, dėl ko jis tą terminą praleido, ir pagrįsti juos įrodymais.

Apeliantės (pareiškėjos) teigimu, ji pateikė svarbų įrodymą termino prašymui atnaujinti procesą atnaujinimui pagrįsti – 2009-11-06 medicininę pažymą, kurioje nurodyta, kad apeliantė turi sunkių sveikatos problemų , dėl ligų priklauso labai didelei rizikos grupei, apeliantės būklė pablogėjusi nuo 2006 m. birželio mėnesio, dažni ligos paūmėjimai kartojasi nuo 2008 m. rugpjūčio 22 d. (III t.,b.l.8). Taip pat nurodo, jog yra senyvo amžiaus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuo tos dienos, kai pareiškėja sužinojo naujas aplinkybes (2008-05-21), iki prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo dienos (2009-12-01) praėjo daugiau kaip 18 mėnesių (III t., b.l.2-4;), o nuo teismo 2008-09-03 nutarties pažalinti trūkumus – beveik 15 mėnesių (II t., b.l. 255-256).

CK 1.5 str. įtvirtintas protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai. Protingumas reikalauja, kad asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, o kilus neaiškumui dėl jų - kreiptųsi teisinės pagalbos. Sprendžiant, ar asmuo gali teisingai suprasti susidariusią situaciją, vertintina ar tai fizinis, ar juridinis asmuo. Taip pat pažymėtina ir tai, kad CPK 51 str. 1 d. numatyta, jog asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovą. Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo  išvada, kad pareiškėja, veikdama ne pati, o per savo atstovus, galėjo laiku pašalinti pirminio prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus, nes pareiškėja bylos nagrinėjimo metu bylą vedė per atstovus – dukrą ir advokatą (I t., b.l.33), 2008 m. rugpjūčio 18 d. pateikus prašymą dėl proceso atnaujinimo, jai taip pat ir atstovavo dukra ir advokatas (II t., b.l. 252-254). Įgaliojimas pareiškėjos dukrai I. V. atstovauti pareiškėją yra išduotas 2006 m. birželio 22 d., galioja iki 2016 m. birželio 22 d. (I t., b.l. 187-188). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti šiuo atveju nėra.

Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje apeliantė naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, teikiančia pagrindą taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, įvardijo tai, kad ji tik 2008-05-21 gavo Lietuvos centrinio archyvo pažymą, kurioje nurodyta, kad S. K. valdė 6.35 ha žemės sklypą Marciūniškių kaime Zarasų raj.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra pagrindas  atnaujinti procesą, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t.y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (LAT 2008 m. sausio  21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Nagrinėjamu atveju, net jei apeliantė būtų įrodžiusi, jog terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti yra praleidusi dėl svarbių priežasčių, procesui atnaujinti pagrindo nėra. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš pareiškėjos pateiktos Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduoto Kauno, Panevėžio, Utenos, Vilniaus apygardų žemės tvarkytojų archyvinio fondo, Dusetų vls., žemės fondo žinių 1940-07-1945-05 byloje Nr. 11 esančio Zarasų aps. Dusetų vls. kandidatų žemei gauti sąrašo ištraukos kopijos (III t., b.l. 9) matyti, kad ji patvirtina žemės valdymo faktą, tačiau nepatvirtina, kad šią žemę S. K. valdė asmeninės nuosavybės teise. Analogiški duomenys byloje buvo, jie yra Zarasų rajono apylinkės teismo  2007-12-19 sprendime įvertinti. Naujai pateikti duomenys nepaneigia byloje esančių įrodymų – Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005-11-02 Nr. R4-4359 (I t., b.l. 3), 2006-06-30 Nr.R4-2975( I t.,b.l. 38-41),  2007-01-11 Nr.R4-169 (I t., b.l. 197) ir 2007-03-05 Nr.R4-l135 (II t., b.l.106) pažymėjimų, kurių pagrindu Zarasų rajono apylinkės teismas 2007-12-19 sprendime  padarė išvadą, kad ši žemė buvo ne S. K., o A. K.-K. asmeninė nuosavybė, jos tėvo A. K. palikimo dalis, ir, kad S. K. Zarasų rajono Marciūniškių kaime jokios žemės savo nuosavybėje neturėjo. Todėl pripažintina, kad pareiškėjos pateikta aukščiau minėta pažyma neturi esminės reikšmės bylai, nes, kaip minėta, nepaneigia byloje surinktų duomenų ir teismų padarytų išvadų. Apeliantės argumentai dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 1999 m. gegužės 5 d. ir 2007 m. balandžio 16 d. priimtų sprendimų kitose bylose ir jų reikšmės nagrinėjamai bylai atmetami, kadangi minėtose bylose buvo nagrinėjami kiti ginčai dėl kito turto, neturintys prejudicinės reikšmės šiai bylai, minėti sprendimai buvo pateikti nagrinėjamoje byloje iki Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. sprendimo, dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, priėmimo, pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų šios aplinkybės buvo įvertintos, todėl nesudaro pagrindo atnaujinti procesą.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Atmetus atskirąjį skundą, iš apeliantės (pareiškėjos) Z. K. valstybei priteistina 42,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d.  nutartį  palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės (pareiškėjos) Z. K., (a.k. (duomenys neskelbtini)) valstybei 42,40 Lt (keturiasdešimt du Lt 40 cnt) bylinėjimosi išlaidų.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                         Andžej Maciejevski

 

Kolegijos teisėjos                                                                                Danutė Kutrienė

 

                                                                                                            Dalia Višinskienė