LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 18 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

              sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

              dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,

              teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendis, kuriuo J. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė J. S. paskirta laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių.

              Skundžiamu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 8 d. nuosprendžiu J. S., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį: pradėti dirbti arba tęsti darbą (dirbti) ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

              Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla, išklausiusi teisėjo V. Aiduko pranešimo, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti arba skirti nuteistajam BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, paaiškinimų,

              n u s t a t ė :

              J. S. nuteistas už tai, kad 2012 m. spalio 27 d., apie 21.00 val., Šiauliuose, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, ranka griebdamas sugyventinei nukentėjusiajai L. M. už akies bei vieną kartą spirdamas į koją, padarė jai nubrozdinimą dešinės akies apatiniame voke, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir sukėlė fizinį skausmą.

              Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas T. Grušas prašo Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 8 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti šio nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam J. S. pritaikytas BK 75 straipsnis.

              Kasaciniame skunde nurodoma, kad  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 16 d. Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgoje konstatuota, jog būtina bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti motyvuojamas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, nurodant BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bei pagrindžiant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

              Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad J. S. anksčiau skirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės turėjo įtakos, padarė pozityvų poveikį, jis stengiasi laikytis visuomenėje priimtino elgesio reikalavimų ir įstatymų, todėl taikytinas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas, nes, J. S. atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir skiriant baudžiamojo poveikio priemones, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti. Prokuroro nuomone, tokia teismo išvada neteisinga, byloje nustatytos aplinkybės rodo priešingai: J. S. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 138 straipsnio l dalį (tyčinis nesunkus nusikaltimas), jam buvo paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; neatlikus bausmės pagal šį nuosprendį, J. S. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio l dalį (tyčinis nesunkus nusikaltimas) ir nuteistas laisvės atėmimu septyniems mėnesiams; minėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė J. S. paskirta laisvės atėmimas devyniems mėnesiams, o jos vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį J. S. vėl padarė naują tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio l dalyje. Kasatoriaus teigimu, tai rodo, kad, priešingai nei nurodyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, J S. iš teismo paskirtų bausmių bei baudžiamojo poveikio priemonių jokių teigiamų išvadų nepadarė, jam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės neturėjo įtakos jo veiksmams ir pozityvaus poveikio nepadarė, jis nesistengia laikytis visuomenėje priimtino elgesio reikalavimų ir įstatymų, nes padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl laikytina, kad J. S. jo teisinę padėtį lengvinantis institutas (BK 75 straipsnis) negalėjo būti pritaikytas.

              Taip pat kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė ir neatsižvelgė į J. S. padarytų nusikaltimų recidyvą. J. S. teistas du kartus už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio nuostatomis, jis turi būti laikomas recidyvistu.

              Prokuroro nuomone, visos šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad J. S. nesuprato savo netinkamo elgesio padarinių, nesiekė teigiamų pokyčių ir neįrodė, jog nori toliau gyventi teisingai, nedaryti nusikalstamų veikų. Taip pat tai rodo, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas jam nebuvo efektyvus, nes nebuvo pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pasak prokuroro, atidėjus nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai tampa sunkiai įgyvendinami, o bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui.

              Kasacinis skundas atmestinas.

              Dėl BK 75 straipsnio taikymo.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija nuo 2012 m. liepos 1 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) nusikaltimo pobūdis (tyčinis ar neatsargus) ir tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis (nesunkus ar apysunkis); 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Kasaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl formalių įstatyme nustatytų sąlygų buvimo – J. S. nuteistas už tris nesunkius nusikaltimus, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių. Tačiau svarbu tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).

Kasaciniame skunde akcentuojama, kad J. S. yra teistas už du smurtinio pobūdžio nusikaltimus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, naują veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jo veiksmams, veika padaryta prieš nukentėjusiąją, kuri tuo metu buvo nėščia ir J. S. tai buvo žinoma. Iš tiesų šie duomenys neigiamai apibūdina nuteistąjį J. S. ir jais motyvuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tai tik dalis aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Nagrinėjamoje byloje, be minėtų, neigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų, taip pat nustatyta, kad J. S. padarė nesunkų nusikaltimą, nesukėlusį nukentėjusiajai sunkių padarinių, liekamųjų reiškinių, nuteistasis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios dėl savo elgesio, jiedu susitaikė ir gyvena kartu, J. S. turi vidurinį išsilavinimą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra neįgalus (nustatytas 50 proc. darbingumas), buvo registruotas darbo biržoje, šiuo metu dirba UAB „B“, turi du mažamečius vaikus, prisideda prie jų auklėjimo, šeimos išlaikymo. Nukentėjusioji yra paėmusi būsto paskolą, o nuteistasis yra laiduotojas dėl paskolos grąžinimo. Nukentėjusiosios teigimu, J. S. padeda šeimai gaunamomis pajamomis, t. y. neįgalumo pašalpa bei darbo užmokesčiu, rūpinasi šeima, prižiūri vaikus, pakeitė savo elgesį su ja. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtų, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumą, padarė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors J. S. jau kartą buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir naują veiką jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jam taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teisėjų kolegija vadovaujasi ne tik pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. S. skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta didelė neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams – netektų darbo, negalėtų padėti savo šeimai finansiškai, jo sugyventinei (nukentėjusiajai) būtų sunku vienai auginti du mažamečius vaikus, jais rūpintis, mokėti būsto paskolą, mokesčius. Taip pat byloje esantys duomenys apie veikos padarymo aplinkybes (buitinis konfliktas tarp sugyventinių), jos pavojingumą (smurtinis nusikaltimas, tačiau smurtas neintensyvus, padaryti nežymūs sužalojimai), nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja, rūpinasi šeima, dirba ir kt.) rodo, kad J. S. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgdama į tai, kad J. S. ne pirmą kartą nuteistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jam kartu su apeliacinės instancijos teismo paskirtomis pareigomis (numatytomis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose) turi būti skiriama ir BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

              n u t a r i a :

              Pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 8 d. nuosprendį: J. S. paskirti BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – vieneriems metams.

              Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.