Administracinė byla Nr. I-794-811/2019

            Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03301-2018-1

                    Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.3; 55.1.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 18 d. 

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jutana“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslaveda“, skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir

n u s t a t ė :

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Jutana“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde (b. l. 1–5) prašo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – VAGK) 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 3R-377(AG-313/06-2018) (toliau – VAGK Sprendimas; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 2018 m. birželio 4 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)467-97134 (toliau - VMI prie FM Sprendimas).

Pareiškėja nurodo, kad nuo 2017 m. sausio mėnesio tarp jos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) vyksta mokestinis ginčas dėl 71 746,78 Eur mokestinės nepriemokos apskaičiavimo teisėtumo. Pareiškėjos teigimu, ši mokestinė nepriemoka apskaičiuota neteisėtai, neatsižvelgus į pareiškėjos dėl vagystės prarastus pirminius apskaitos dokumentus, kurių nebuvo leista pateikti, bei į baudžiamąją bylą dėl šios vagystės, kuri dar nėra išnagrinėta teisme.

Pareiškėja dėsto argumentus, susijusius su mokesčio administratoriaus 2017 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 69-8, kuriuo pareiškėjai priskaičiuota mokestinė nepriemoka, ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2018 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. S-58-(7p-13/2018) ir teigia, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – VAGK) neįvertino visų aplinkybių ir neatsižvelgė į tai, kad iki šiol visą laiką yra ginčijamas VMI prie FM 2017 m. sausio 30 d. sprendimas Nr. 69-8, kurio pagrindu yra priimtas šioje byloje skundžiamas VMI prie FM 2018 m. birželio 4 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)467-97134 (toliau – VMI prie FM Sprendimas) dėl 71 746,78 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjos turto. Tuo pačiu pareiškėja nesutinka su VAGK Sprendimo išvada, kad VMI prie FM 2017 m. sausio 30 d. sprendimas Nr. 69-8 neturi jokios sąsajos su šioje byloje ginčijamu VMI prie FM Sprendimu.

Teigia, kad pareiškėjos buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini) ir tai yra adresas, kuriuo įmonė turėjo gauti korespondenciją, tačiau nuo 2013 m. (laikotarpis, už kurį priskaičiuota mokestinė nepriemoka VMI prie FM Sprendimu, įmonės buveinė buvo nepasiekiama, o įmonė negalėjo tęsti veiklos, nes kaltinamasis pakeitė patalpų spynas, savavališkai iškraustė bendrovės daiktus. Anot pareiškėjos, MGK 2018 m. kovo 30 d. sprendime Nr. S-58-(7p-13/2018) nevertino, jog sprendimas baudžiamojoje byloje yra tas juridinis faktas, dėl kurio pareiškėja visą laiką prašė sustabdyti patikrinimo veiksmus, leisti atgauti buhalterinės apskaitos dokumentus ir taip patikslinti apskaitos duomenis.

Nurodo, kad VAGK ginčijamame Sprendime formaliai išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir neatsižvelgė į visas aplinkybes, todėl šis Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Tuo pačiu teigia, kad VMI prie FM 2017 m. sausio 30 d. sprendimas Nr. 69-8, turintis esminę reikšmę pareiškėjos mokestinių prievolių dydžiui, nebuvo tinkamai įteiktas, tačiau nepaisant to, VMI prie FM priėmė ginčijamą Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto, o VAGK ginčijamu Sprendimu neįžvelgė jokio ryšio su pareiškėjos nurodytais juridiniais faktais ir sprendimais.

Atsakovė VMI prie FM atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 18–21). Vadovaujasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 105 straipsnio 1 dalies ir 106 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis ir teigia, kad šiuo atveju buvo pagrindas priimti ginčijamą Sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjos turto. Nurodo, kad pareiškėjos mokestinė prievolė nustatyta VMI prie FM 2017 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 69-8. Pareiškėja šio sprendimo įstatyme nustatytu terminu neapskundė, šiame sprendime nustatytų mokestinių prievolių neįvykdė, todėl mokesčių administratoriui atsirado teisė išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto.

Tuo pačiu teigia, kad MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 3 punkte nėra nurodyta papildomų aplinkybių, į kurias turi atsižvelgti mokesčių administratorius, nustatęs, kad mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Nurodo, kad pareiškėja yra apskundusi MGK 2018 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. S-58, kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti terminą skundui dėl patikinimo metu pareiškėjai papildomai priskaičiuotų mokestinių prievolių teisėtumo paduoti. Atsakovės nuomone, šios bylos inicijavimas nėra pagrindas stabdyti priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą bei panaikinti ginčijamą VMI prie FM Sprendimą. Teigia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2902-811/2018 buvo atmestas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui dėl patikrinimo metu nustatytų mokestinių prievolių pateikti. Nors šis sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, mano, kad VMI prie FM 2017 m. sausio 30 d. sprendimas Nr. 69-8 įtakos neturi, nes jame sprendžiamas klausimas dėl sprendimo neatnaujinti pareiškėjai termino skundui paduoti teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau ne dėl nepriemokos pagrįstumo.

Nurodo, jog egzistuojant MAĮ 105 straipsnio sąlygoms, VMI prie FM neturėjo pareigos stabdyti, šiuo atveju nepradėti mokestinės nepriemokos išieškojimo, kadangi nebuvo ir vis dar nėra kilęs mokestinis ginčas dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Spendimas, kurio pagrindu pareiškėjai buvo apskaičiuotos papildomai į valstybės biudžetą mokėtinos sumos nėra panaikintas ar pakeistas ir yra galiojantis, todėl ginčijamas VMI prie FM Sprendimas priimtas pagrįstai ir nėra pagrindo jį naikinti.

Papildomuose paaiškinimuose (b. l. 77) atsakovė nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškėjai iškelta bankroto byla. Ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 9 d. Teigia, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalį teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Tuo pačiu nurodo, kad iškėlus pareiškėjai bankroto bylą, antstolis Giedrius Salickas sustabdė išieškojimo veiksmus pagal VMI prie FM Sprendimą ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 626 straipsnio 1 dalies 3 punktu, šį vykdomąjį dokumentą persiuntė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas yra kilęs dėl VMI prie FM ir VAGK Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad VMI prie FM 2017 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 69-8 pareiškėjai apskaičiuotos papildomai mokėtinos sumos. Pareiškėja kreipėsi į MGK su prašymu atnaujinti terminą skundui dėl minėto sprendimo pateikti, tačiau MGK 2018 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. S-58-(7p-13/2018) pareiškėjos prašymą atmetė. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti MGK 2018 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. S-58(7p-13/2018) „Dėl UAB „Jutana“ 2018 m. vasario 19 d. prašymo“ ir atnaujinti terminą skundui dėl VMI 2017 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. 69-8 „Dėl UAB „Jutana“ (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 22 d. skundo“ paduoti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2902-811/2018 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja šį sprendimą apeliacine tvarka apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau jos skundas apeliacine tvarka šiuo metu dar nėra išnagrinėtas.

Ginčijamu VMI prie FM Sprendimu mokesčių administratorius nusprendė išieškoti 71 746,78 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto. VMI prie FM Sprendimas priimtas vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, nustatančiu teisę mokesčių administratoriui priverstinai išieškoti mokestines nepriemokas, taip pat MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nustatančiu, kad mokestinė nepriemoka priverstinai išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Prie šio sprendimo pridėta pareiškėjos Prievolių ataskaita (b. l. 22-25).

Pareiškėjos nuomone, atsakovė negalėjo priimti ginčijamo VMI prie FM Sprendimo, kadangi tarp jos ir VMI prie FM vyksta mokestinis ginčas.

Pagal MAĮ 105 straipsnio 1 dalies nuostatas mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš šiame straipsnyje nustatytų pagrindų. MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą. Mokestinių ginčų sąvoka pateikta MAĮ 2 straipsnio 22 punkte – tai ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). 

Byloje nėra duomenų apie vykstančius ginčus dėl 71 746,78 Eur mokestinės nepriemokos apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacine tvarka nagrinėjama administracinė byla Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-2902-811/2018 yra dėl termino VMI prie FM 2017 m. sausio 30 d. sprendimui Nr. 69-8 apskųsti atnaujinimo, bet ne dėl naujai apskaičiuoto ir nurodyto sumokėti mokesčio, taigi ji nepatenka į MAĮ 2 straipsnio 22 punkte įtvirtintą mokestinio ginčo sąvoką. Atsižvelgiant į tai, mokesčių administratorius neturėjo pareigos nepradėti ar stabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjos turto.

Pažymėtina tai, kad ginčijamas VMI prie FM Sprendimas buvo perduotas vykdyti antstoliui Giedriui Salickui Kauno apygardos teismui 2019 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškėjai iškėlus bankroto bylą, antstolis, vadovaudamasis Įmonių bankroto 9 straipsnio 3 dalimi, sustabdė išieškojimą ir vykdomąjį dokumentą perdavė pareiškėjos bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nutarė pripažinti pareiškėją bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto bei patikslino kreditorių, tuo pačiu ir VMI prie FM, reikalavimus.

Iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, kad šiuo metu yra pardavinėjamas pareiškėjos turtas ir tenkinami kreditorių reikalavimai. Taigi, nagrinėjamuoju atveju, ginčijamas VMI prie FM Sprendimas pareiškėjai nesukelia jokių pasekmių.

Pareiškėja vienu iš argumentų dėl VAGK Sprendimo neteisėtumo nurodo VAGK išvadą, kad Sutiktina su pareiškėjos teiginiu, kad VMI prie FM 2017 m. sausio 30 d. sprendimas Nr. 69-8 neturi jokios sąsajos su šioje byloje ginčijamu VMI prie FM Sprendimu. VAGK Sprendime atsižvelgė į prie ginčijamo VMI prie FM Sprendimo pridėtą į prievolių ataskaitą ir konstatavo, kad iš šios ataskaitos matyti, jog 71 746,78 Eur mokestinė nepriemoka, kuri išieškoma ginčijamu VMI prie FM Sprendimu, buvo apskaičiuota pagal pačios pareiškėjos mokesčių administratoriui pateiktas deklaracijas (VAGK bylos l. 36-39, ), todėl sprendė, kad skundžiamas VMI prie FM Sprendimas nėra susijęs su ginčijamu VMI prie FM Sprendimu. Teismas su šia VAGK išvada nesutinka, nes atsakovas pateiktame atsiliepime nurodo, kad ginčijamu VMI prie FM Sprendimu buvo nuspręsta išieškoti būtent VMI prie FM 2017 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 69-8 patvirtintą mokestinę nepriemoką. Todėl ši VAGK išvada neatitinka tikrovės ir negali būti pripažinta teisinga. Tačiau tai neturi įtakos šio VAGK Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Ginčijamuose sprendimuose nurodyti jų priėmimo teisiniai pagrindai, faktinis pagrindas, t. y. išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos visos aplinkybės, nurodyti motyvai, dėl kurių mokesčių administratorius ir VAGK nesutiko su pareiškėjos skundo argumentais. Ginčijami sprendimai priimti juos priėmusių institucijų kompetencijos ribose, neprieštarauja šių institucijų tikslams bei uždaviniams, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių jie turėtų būti panaikinti.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas laikytinas nepagrįstu, todėl negali būti tenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                         Violeta Petkevičienė