Civilinė byla Nr. e2S-956-1014/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26865-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Kazlauskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugų ratas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria išnagrinėtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugų ratas“ ieškinį atsakovei Pastato, (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrijai „Panerių 39“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Paslaugų ratas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės Pastato, (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrijos „Panerių 39“ (toliau – atsakovė) priteisti be pagrindo gautus 5 264,59 Eur, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį nutraukė. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinio atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, o pačiai ieškovei yra žinoma bei teismo pakartotinai išaiškintina, jog bylą nutraukus, pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima. Dėl šių priežasčių ieškovės ieškinio atsisakymas buvo priimtas. Nutartimi teismas procesinių dokumentų siuntimo bei ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
3. Ieškovė prašė atlyginti jos patirtas 3 506 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė atsisako ieškinio todėl, kad su 2025 m. rugsėjo 23 d. ir 2025 m. lapkričio 11 d. prašymais atsakovė pateikė įrodymus ir patvirtinimus, jog atsakovė geruoju patenkino ieškinio reikalavimus ir už pastato bendrojo naudojimo stogo ir pastato 9 aukšte esančios techninės patalpos nuomą 2021 – 2023 m. gautas pajamas panaudojo pastato butų ir kitų patalpų savininkų, tame tarpe ir ieškovės, naudai.
4. Ieškovė pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nurodė, kad ieškinio atsisakymas ar ieškinio atsiėmimas įvyko dėl to, kad ieškovė pasitikėjo atsakovės atstovų pateiktais įrodymais ir patvirtinimais, kad 2021 – 2023 m. m. už Pastato bendrojo naudojimo stogo ir Pastato 9 aukšte esančios techninės patalpos nuomą gautas pajamas atsakovė po civilinės bylos iškėlimo 2025 m. vasario ir rugsėjo mėn. panaudojo apmokėjimui UAB „Mano būstas sostinė“ už Pastato stogo remontą ir taip buvo sumažinta ieškovės mokėtina suma. Pažymėjo, kad ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas ir sąžiningas. Ieškinį ieškovė pareiškė turėdama galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę. Atsakovė neginčija, kad ji turėjo reikalavimo teisę į atsakovę pagal CK 4.76 straipsnį ir Bendrijų įstatymo 25 straipsnio 2 dalį, o atsiliepime į ieškinį ieškinio nepagrįstumas buvo motyvuojamas tuo, kad atsakovė ginčo dalyku esančias lėšas ketina panaudoti Pastatui atnaujinti (Pastato bendro bendrojo naudojimo stogo remontui). Kadangi ieškovės reikalavimo teisė kildinama iš nepagrįsto praturtėjimo instituto, ieškovės reikalavimo teisės atsiradimo momentu yra laikas, kai atsakovė gavo pajamas, tačiau jų tinkamai nepanaudojo. Kadangi atsakovė mokėjimus už Pastato bendrojo naudojimo stogo ir Pastato 9 aukšte esančios techninės patalpos nuomą gavo 2021 – 2023 m., ieškovės reikalavimo teisė atsirado kiekvieną atitinkamą 2021 m., 2022 m., 2023 m. mėnesį (pagal nuomos sutartis su UAB „TELE2“; „Telia Lietuva“, AB; UAB „TeleTower“) arba kas atitinkamą ketvirtį (pagal nuomos sutartį su UAB „Baltnetos komunikacijos“).
5. Papildomuose paaiškinimuose ieškovė UAB „Paslaugų ratas“ nurodė, kad ieškovei teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas suteikė įstatymų leidėjas. Šios pajamos yra ne atsakovės ir jos pirmininko, o pastato butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Atitinkamai tai reiškia, kad, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė neturėjo pareigos kiekvieną mėnesį ar ketvirtį kaulyti atsakovės, kad ši paskirstytų šias pajamas ir / ar panaudotų pastatui atnaujinti. Kadangi reikalavimo teisė kildinama iš nepagrįsto praturtėjimo instituto, ieškovės reikalavimo teisės atsiradimo momentu yra laikas, kai atsakovė gavo pajamas, tačiau jų nepaskirstė ir / ar nepanaudojo. Ieškinys buvo pareikštas dėl atitinkamos dalies atsakovės 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. be pagrindo gautų lėšų priteisimo. Tuo tarpu 2025 m. gruodžio 8 d. paaiškinimuose niekaip nepasisakoma dėl to, kokiu pagrindu atsakovė disponavo svetimu turtu, t. y. butų ir kitų patalpų savininkų lėšomis, iki 2024 m. lapkričio 27 d. gautomis už pastato bendrojo naudojimo stogo ir pastato 9 aukšte esančios techninės patalpos nuomą. 2024 m. lapkričio 27 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu sprendimai buvo vykdomi tik iš dalies, kadangi pastato stogo remontui buvo panaudota tik dalis už pastato bendrojo naudojimo stogo ir pastato 9 aukšte esančios techninės patalpos nuomą gautų lėšų. Atsakovė 2025 m. lapkričio 11 d. pateikė susirašinėjimą tarp Bendrijos ir UAB „Mano būstas sostinė“ ir jos priedus. UAB „Mano būstas sostinė“ 2025 m. lapkričio 11 d. atsakyme atsakovei nurodoma, kad atsakovės pirmininko nurodymu 49 962,26 Eur suma, mokėtina už pastato stogo remontą, buvo paskirstyta kitaip. Pagal pastato butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą savininkai iš viso neturėjo mokėti už pastato stogo remontą, tačiau nepaisant to 13 019,13 Eur suma už pastato stogo remontą buvo paskirstyta mokėti butų ir kitų patalpų savininkams. Atsiliepime daug dėmesio skiriama UAB „Mano būstas sostinė“ 2024 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitai-faktūrai MBSJ244351. Šiame kontekste pastebėtina, kad UAB „Mano būstas sostinė“ yra parašiusi daug ir įvairių sąskaitų, o šioje byloje buvo inicijuotas ginčas tarp ieškovės ir atsakovės dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo, o ne tarp ieškovės ir UAB „Mano būstas sostinė“ dėl jų tarpusavio atsiskaitymų. Atsakovės mokėjimai UAB „Mano būstas sostinė“ buvo atlikti tik 2025 m. vasario ir rugsėjo mėn., t. y. ir po 2024 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos-faktūros MBSJ244351, ir po civilinės bylos iškėlimo.
6. Atsakovė prašė atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, netenkinant ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Prašyme nurodoma:
6.1. Prieš teikiant ieškinį ieškovas žinojo, kad atsakovė gauna nuomos lėšas nuomos sutarčių pagrindu. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo 25 str. 2 d. numato, jog pajamos, gautos naudojant butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams paskirstomos proporcingai jų turimai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų daliai ir (arba) naudojamos pastatui (pastatams) atnaujinti. Tokia pati norma įtraukta ir į atsakovės įstatus (88 punktas). Pastato savininkai pasirinko vieną iš Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo 25 str. 2 d. nurodytų alternatyvų – panaudoti iš nuomos gautas lėšas Pastato stogui remontuoti. Tai patvirtina 2024-11-27 butų ir kitų patalpų savininkų pakartotinio balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas, pagal kurį, pastato patalpų savininkai (vienas iš pastato savininkų yra pati ieškovė) priėmė sprendimą, jog Panerių g. 39, Vilnius, UAB Mano Būstas Sostinė atlikti stogo remonto darbai (atliktų dabų aktas Nr.240704/A1) per 24 mėn. išsimokėjimo terminą būtų padengiami iš pastato kaupiamųjų ir bendrijos sukauptų lėšų. Taigi, atsakovės prievolės prieš pastato patalpų savininkus, įskaitant ieškovę, sumokėti administratoriui UAB Mano Būstas Sostinė iš pastato stogo nuomos sukauptų lėšų įvykdymo terminas buvo 24 mėn. nuo 2024-11-27, t. y. iki 2026-11-27 d.
6.2. Pareiškimu pati ieškovė laiko, jog jos interesai nėra pažeidžiami, jei ieškovė įvykdo prievolę sumokėti administratoriui UAB Mano Būstas Sostinė už pastato stogo remontą iš pastato stogo nuomos sukauptų lėšų. Atitinkamai, atsakovei nepažeidus prievolės prieš ieškovę sumokėti administratoriui UAB Mano Būstas Sostinė už pastato stogo remontą iš pastato stogo nuomos sukauptų lėšų įvykdymo termino (iki 2026-11-27), atsakovė neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl šios prievolės tariamo neįvykdymo arba nuompinigių dalies priteisimo. Tačiau, byloje esantis ieškinys datuotas 2024-12-19. Bylos EPP kortelės duomenimis ieškinys teisme gautas tą pačią dieną. Tai reiškia, kad ieškinys paduotas dėl ieškovės intereso, kuris dar nėra pažeistas, t. y. tuo metu, kai teisminė piniginio reikalavimo gynyba dar buvo (ir vis dar yra) negalima, nes jos įvykdymo terminas sueina tik 2026-11-27 d. Ieškovė pareiškimu laikydama, jog jos teisės įgyvendinamos atsakovei iš Pastato stogo nuompinigių dengiant Pastato stogo remonto išlaidas, šios teisės teismine tvarka ginti neturėjo pagrindo iki 2026-11-27. Todėl, ieškinys yra pareikštas visiškai nepagrįstai. Jokio reikalavimo įpareigoti atsakovę iš pastato stogo nuomos sukauptų lėšų ieškovui proporcingai tenkančią dalį pervesti UAB Mano Būstas Sostinė ieškovė byloje ieškiniu nebuvo pareiškusi. Tai reiškia, kad ieškinio reikalavimo patenkinimu gali būti laikomas tik 5264,59 Eur ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų sumokėjimas ieškovei. Tokio mokėjimo atsakovė neatliko, nes nebuvo jokio pagrindo tai daryti, kadangi vykdė tiek ieškovei, tiek atsakovei privalomą Pastato savininkų valią, kuri įforminta 2024-11-27 butų ir kitų patalpų savininkų pakartotinio balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu. Taigi, nuo pat bylos iniciavimo iki dabar visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos kilo dėl nepagrįstai inicijuotos bylos.
6.3. Nesutinka, kad ieškovė byloje elgėsi sąžiningai, t. y. kaip pakankamai apdairus ir atidus asmuo byloje dar iki ieškinio pareiškimo ir po ieškinio pareiškimo. Iš karto po ieškinio pateikimo, ieškovei buvo pateikta 2024-12-31 sąskaita. Iš šios sąskaitos akivaizdžiai matyti, kad ieškovei išminusuojamos sumos dėl pastato stogo remonto darbų, kas patvirtina, jog atsakovė vykdo savo prievolę per 24 mėn. padengti pastato stogo remonto išlaidas iš sukauptų lėšų (nuompinigių). Tačiau, ieškovė vis tiek tęsė bylą, nors kaip matyti iš pareiškimo, ji laiko, kad jos interesai nėra pažeisti, jei atsakovė vykdo savo pareigą padengti stogo remonto išlaidas iš sukauptų nuompinigių. Nepanašu, kad ieškovė po minėtos sąskaitos gavimo būtų net pasidomėjusi esama situacija ir pasirinko vesti bylą turėdama įrodymus, kad jos interesai nėra pažeisti. Juolab, ieškovė atsakovei yra pateikusi atsakovei 2025-03-06 prašymą su atsakovės veiklos ataskaita už 2024 m., kurios antrame puslapyje yra informacija apie sprendimą, jog (duomenys neskelbtini), UAB Mano Būstas Sostinė atlikti stogo remonto darbai (atliktų dabų aktas Nr.240704/A1) per 24 mėn. išsimokėjimo terminą būtų padengiami iš pastato kaupiamųjų ir bendrijos sukauptų lėšų. Ieškovė, kaip ir bet kuris asmuo, vadovaujantis bonus pater familias principu, prieidama prie UAB Mano būstas sostinė internetinio puslapio savitarnos skiltyje pateikiamų pranešimų apie visus su Pastatu susijusius įvykius, kaip rūpestingas ir atidus asmuo turi būti laikoma žinančiu apie visus pastato balsavimus ir priimamus sprendimus. Ne gana to, priimti sprendimai būna paskelbti. Pažymėjo, kad 2025 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. AVC 25-1011 išrašyta sąskaita už pasirengimą teismo posėdžiui ir dalyvavimą teismo posėdyje, kuris vyko 2025-09-24 d. Čia būtina pabrėžti, kad iki šio posėdžio pradžios ieškovė pateikė į bylą UAB Mano Būstas Sostinė 2024-08-31 dienos sąskaitą, kurioje yra kol kas dar neišminusuotos iš nuompinigių mokėtinos sumos už pastato stogo remontą, tokiu būdu siekiant įrodyti, kad atsakovė neva tai nevykdo savo pareigos iš nuompinigių mokėti už pastato stogo remontą. Ieškovė pastarosios sąskaitos į bylą teikimo metu, jau turėjo 2024-12-31 sąskaitą, iš kurios matyti, jog išminusuotos iš nuompinigių mokėtinos sumos už pastato stogo remontą. Atitinkamai, toks ieškovės elgesys (selektyvus vien tik 2024-08-31 dienos sąskaitos pateikimas, turint įrodymus - 2024-12-31 sąskaitą, kad 2024-08-31 dienos sąskaita jau yra neaktuali) laikytinas nesąžiningu. Būtent tokie Ieškovės procesiniai veiksmai ir aplinkybė, kad 2025-09-24 posėdyje buvo priimta 2024-08-31 dienos sąskaita, atsakovės atstovą privertė neišvengiamai prašyti atidėti teismo nagrinėjimą su galimybe pateikti į bylą įrodymus, paneigiančius ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, kurios paremtos visiškai neaktualia 2024-08-31 dienos sąskaitos informacija. Taigi, ne dėl atsakovės, o dėl ieškovės veiksmų buvo atidėtas bylos nagrinėjimas 2025-09-24 posėdyje. Ieškinys ir bylos vedimas neturėjo pagrindo net ir neturint atsakovo atliktų mokėjimų namo administratoriui.
6.4. Kalbant apie 2025 m. spalio 17 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. AVC 25-1129 nurodytų išlaidų pagrįstumą, atsakovė pabrėžė, jog šios išlaidos atsirado dėl to, kad ieškovė pateikė į bylą UAB Mano Būstas Sostinė 2024-08-31 dienos sąskaitą, kurioje yra kol kas dar neišminusuotos iš sukauptų lėšų mokėtinos sumos už pastato stogo remontą, tokiu būdu siekiant įrodyti netikrą aplinkybę, kad atsakovė neva tai nevykdo savo pareigos iš sukauptų lėšų mokėti už pastato stogo remontą. Čia vėl primintina, kad ieškovė pastarosios sąskaitos į bylą teikimo metu, jau turėjo 2024-12-31 sąskaitą, iš kurios matyti, jog išminusuotos iš sukauptų lėšų mokėtinos sumos už pastato stogo remontą. Dėl šių priežasčių atsakovei teko atlikti 2025 m. spalio 17 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. AVC 25-1129 nurodytus būtinus procesinius veiksmus renkant įrodymus, kurie paneigtų Ieškovės nesąžiningai įrodinėjamas aplinkybes. Pagal teismo liudijimą įrodymai buvo gauti dienos prieš teismo posėdį popietėje, todėl susipažinimas su šiais dokumentais ir jų pateikimas tos pačios dienos vakare negali būti laikomas netinkamu – nesavalaikiu atsakovės dokumentų pateikimu. Pareiškime ieškovė tik lakoniškai nurodo, kad nepagrįsta bylinėjimosi išlaidų 822,80 Eur suma, nurodyta 2025 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. AVC 25-1226 ir darbų ataskaitoje, kadangi šios išlaidos taip pat yra priežastiniame ryšyje su atsakovės veiksmais (neveikimu). Aplinkybė, jog atsakovei teko rinkti papildomus įrodymus, kuriuos ieškovė turėjo ir nepateikė į bylą, buvo nulemta ne atsakovės, o ieškovės veikimo, t. y. neaktualios sąskaitos pateikimo, į ką atsakovė turėjo reaguoti. Ieškovė, į bylą gavusi pagal liudijimą gautus dokumentus, prašė atidėti 2025-11-12 teismo posėdį, negali būti susijusi su kokiu nors atsakovės netinkamu elgesiu procese. Todėl, 2025 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. AVC 25-1226 nurodytos išlaidos taip pat yra pagrįstos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino bei priteisė valstybės naudai iš ieškovės 17,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Pastato, (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos „Panerių 39“ įstatų (Toliau – Įstatai) 29.1 punktą, ieškovė, kaip patalpų, esančių pastate, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė turėjo teisę ne tik dalyvauti bendrijos visuotiniuose susirinkimuose, teikti pasiūlymus ir gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais, bet ir gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas. Ieškovė nepateikė jokių duomenų bei įrodymų, kad iki ieškinio kreipimosi ar netgi iškėlus bylą teisme kreipėsi į atsakovę dėl reikiamos informacijos, duomenų bei dokumentų, susijusių su bendrijos sukauptų ar kaupiamųjų lėšų panaudojimu bendrai ar konkrečiai pastato stogo remonto darbams dengti, tuo labiau nėra duomenų bei įrodymų, kad tokios informacijos ieškovė prašė iš atsakovės, o ji (atsakovė) atsisakė šią informaciją (duomenis) bei įrodymus pateikti. Taigi, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, žinodama arba turėdama žinoti apie 2024 m. lapkričio 27 d. Butų ir kitų patalpų, esančių Panerių g. 39, Vilnius, savininkų pakartotinio balsavimo metu raštu priimtą sprendimą pritarti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), UAB „Mano Būstas Sostinė“ atlikti stogo remonto darbus (atliktų darbų aktas Nr. 240704/A1) per 24 mėn. išsimokėjimo terminą, šias išlaidas padengiant iš pastato kaupiamųjų ir bendrijos sukauptų lėšų ir neįsitikinusi faktinėmis aplinkybėmis dėl kaupiamųjų ar sukauptų bendrijos lėšų panaudojimo pastato reikmėms (priežiūrai, remontui, tvarkymui) (Įstatų 14.1 punktas). Pastebėtina, kad tam, jog sklandžiai bei operatyviai būtų vykdoma atitinkama pastato priežiūra, tvarkymas, Bendrija privalo planuoti ir kaupti būtinas lėšas šiems darbams atlikti (Įstatų 14.1 punktas). Tokiu būdu ieškovė, teikdama ieškinį, veikė savo rizika ir netgi su atsiliepimu gavusi papildomos informacijos operatyviai nesprendė procesinio klausimo dėl tikslingumo toliau tęsti teisminį procesą.
9. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės argumentais, jog atsakovė geruoju patenkino ieškovės reikalavimus. Ieškiniu buvo pareikštas turtinis reikalavimas dėl 5 264,59 Eur kaip be pagrindo gautų lėšų priteisimo. Byloje nepateikta jokių duomenų bei tuo labiau įrodymų, kad šią sumą atsakovė tiesiogiai ar netiesiogiai (per trečiuosius asmenis) sumokėjo ieškovei. Nors ieškovė vertina, kad jos reikalavimų patenkinimas buvo tai, jog su 2025 m. rugsėjo 23 d. ir 2025 m. lapkričio 11 d. prašymais atsakovė pateikė įrodymus ir patvirtinimus, kad už pastato bendrojo naudojimo stogo ir pastato 9 aukšte esančios techninės patalpos nuomą 2021 – 2023 m. gautas pajamas panaudojo pastato butų ir kitų patalpų savininkų, tame tarpe ir ieškovės, naudai, tačiau, kaip jau nurodyta aukščiau, dar 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą priėmė butų ir kitų patalpų, esančių Panerių g. 39, Vilnius, savininkai ir šiuo sprendimu dar iki ieškovės ieškinio pateikimo teismui dienos buvo nuspręsta pritarti pastato, esančio Panerių g. 39, Vilnius, UAB „Mano Būstas Sostinė“ atlikti stogo remonto darbus (atliktų darbų aktas Nr. 240704/A1) per 24 mėn. išsimokėjimo terminą, padengiant iš pastato kaupiamųjų ir bendrijos sukauptų lėšų. Atsakovė pateikė įrodymus, kad šis sprendimas ir buvo vykdomas. Vėlgi, iš atsakovės 2025 m. rugsėjo 23 d. pateiktų mokėjimų matyti, kad, vykdant aukščiau paminėtą savininkų sprendimą, už stogo remonto darbus atliko mokėjimus atsakovė administratoriui, o tokie mokėjimai negali būti prilyginami ieškovės subjektyviems vertinimas kaip ieškinio patenkinimas. Be to, tokie papildomi duomenys bei įrodymai atsakovės negalėjo būti pateikti daug anksčiau, nes tik pirmasis 10 000 Eur atsakovės mokėjimas administratoriui už stogo remonto darbus buvo 2025 m. vasario 19 d., sekantys du mokėjimai 5 000 Eur ir 10 000 Eur buvo atlikti tik 2025 m. rugsėjo 17 d. ir 2025 m. rugsėjo 23 d.
10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šalių bylinėjimosi išlaidas teisme sąlygojo būtent ieškovės ieškinio pateikimas. Ieškovė, teikdama ieškinį, o dar veikdama profesionalaus atstovo pagalba, kuriam taikomi aukšti atstovo standartai, nebuvo pakankamai rūpestinga, atidi, įgyvendindama savo galimai pažeistų teisių ir interesų gynybą, nepagrįstai neįsitikino ieškinio pagrįstumu (aukščiau pateiktų faktinių aplinkybių kontekste), veikė nepateisinamai neapdairiai, nes neįsitikino galimo proceso ekonomiškumu bei ieškinio tikslingumu, todėl ieškovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos šioje byloje neatlygintinos. Tuo tarpu atsakovė, kurios atžvilgiu buvo pareikštas nesavalaikis ieškinys, turėjo teisę bei pareigą gintis, byloje veikė sąžiningai, bendradarbiavo su ieškove, geranoriškai teikė prašomus rašytinius įrodymus, teismo liudijimo pagrindu rinko bylai reikšmingus duomenis bei informaciją, todėl atsakovė įgijo pagrįstą teisę į jos patirtų teisinių paslaugų, kurias sąlygojo ieškovės pareikštas ieškinys, atlyginimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti, priimti naują nutartį – ieškovei iš atsakovės 3 506,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti ir dokumentų siuntimo išlaidas priteisti iš atsakovės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra prieštaringa: nors pirmosios instancijos teismas vienoje nutarties vietoje deklaravo, kad neturi spręsti byloje pareikšto ieškinio pagrįstumo iš esmės, tačiau spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė ir de facto nusprendė dėl ieškinio (ne)pagrįstumo, kadangi buvo vertinami ieškovės veiksmai (neveikimas) ne tik po bylos iškėlimo, bet ir iki bylos iškėlimo, iš narystės bendrijoje kylantys santykiai ir pan. Bet kuriuo atveju, t. y. būtų ar nebūtų pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas de facto nusprendė dėl ieškinio (ne)pagrįstumo, bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos netinkamai, dėl ko nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės ir priimtina nauja nutartis ieškovei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinio patenkinimui pajamos galėjo būti panaudotos tik vienu būdu – sumokant jas ieškovei ir kad nesant tokio mokėjimo negalima daryti išvados, kad atsakovė geruoju patenkino ieškovės reikalavimus, kadangi, remiantis LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - ir Bendrijų įstatymas) 25 straipsnio 2 dalimi bei atsakovės įstatų 88 punktu, pajamos, gautos naudojant butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, pagal įstatymą turi būti teisėtai panaudojamos dviem alternatyviais lygiaverčiais būdais: (i) butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams paskirstomos proporcingai jų turimai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų daliai; (ii) naudojamos pastatui (pastatams) atnaujinti.
11.2. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kontekste reikšminga, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės elgesys tiek prieš pareiškiant ieškinį, tiek iškėlus civilinę bylą buvo tinkamas ir sąžiningas. Ieškinį ieškovė pareiškė turėdama galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę. Šiame kontekste pažymėtina, kad ir atsakovė neginčijo, kad ieškovė turėjo reikalavimo teisę į atsakovę pagal CK 4.76 straipsnį ir bendrijų įstatymo 25 straipsnio 2 dalį, o procesiniuose dokumentuose ieškinio nepagrįstumas buvo motyvuojamas tuo, kad atsakovė ginčo dalyku esančias lėšas ketina panaudoti pastatui atnaujinti. Atsakovės ir pirmosios instancijos teismo išvada, neva ieškinys a priori buvo nepagrįstas, neturi pagrindo. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, o Bendrijų įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pajamos, gautos naudojant butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams paskirstomos proporcingai jų turimai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų daliai ir (arba) naudojamos pastatui (pastatams) atnaujinti. Tai reiškia, kad ieškovei teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas suteikė įstatymų leidėjas. Šios pajamos yra ne atsakovės ir jos pirmininko, o pastato butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Atitinkamai tai reiškia, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė neturėjo pareigos kiekvieną mėnesį ar ketvirtį prašyti atsakovės dalies už pastato bendrojo naudojimo stogo ir pastato 9 aukšte esančios techninės patalpos nuomą gautų lėšų ar prašyti šias lėšas panaudoti pastatui atnaujinti. Skundžiamoje nutartyje taip pat minima UAB „Mano būstas sostinė“ 2024 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. MBS003020, išrašyta atsakovei 30 000,00 Eur sumai, kuo pirmosios instancijos teismas grindžia ieškinio nepagrįstumą. Tačiau ši PVM sąskaita-faktūra buvo išrašyta atsakovei, o ne ieškovei, todėl ieškovė apie šią PVM sąskaitą-faktūrą nežinojo iki tol, kol atsakovė ją pateikė šioje byloje, ir juo labiau apie tai negalėjo žinoti 2024 m. gruodžio 19 d. reikšdama ieškinį. Tačiau svarbiausia šios PVM sąskaitos-faktūros (ne)reikšmingumo kontekste yra tai, kad atsakovė šią PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjo tik 2025 m. vasario ir rugsėjo mėn., kai jau buvo iškelta civilinė byla. Atsakovė 2025 m. vasario 19 d. mokėjimo nurodymą Nr. 137 teismui pateikė su 2025 m. rusėjo 23 d. prašymu, kuris užregistruotas 2025 m. rugsėjo 24 d., todėl tik nuo tada jis tapo žinomas ieškovei. Pastebėtina, kad atsakovės atsiliepimas į ieškinį pateiktas 2025 m. gegužės 29 d., tačiau 2025 m. vasario 19 d. mokėjimo nurodymas Nr. 137 prie šio atsiliepimo nebuvo pridėtas ir jame nebuvo minimas. Apie 2025 m. vasario 19 d. mokėjimo nurodymą nebuvo užsiminta ir 2025 m. birželio 30 d. parengiamajame teismo posėdyje. Paskutiniai trys atsakovės mokėjimai iš viso buvo atlikti tik prieš pat 2025 m. rugsėjo 24 d. parengiamąjį teismo posėdį, t. y. atitinkamai 2025 m. rugsėjo 17 d., 2025 m. rugsėjo 19 d. ir 2025 m. rugsėjo 23 d., o teisme užregistruoti 2025 m. rugsėjo 24 d. (2025 m. rugsėjo 19 d. mokėjimo dokumentas iš viso pateiktas tik 2025 m. lapkričio 11 d.).
11.3. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialine prasme byla baigėsi ieškovės naudai, kadangi ieškovė po civilinės bylos iškėlimo pasiekė materialųjį teisinį efektą – jos turtinės padėties pagerėjimą, kurio piniginė išraiška yra 5 264,59 Eur. Atitinkamai procesiniai teisiniai padariniai taip pat turi būti ieškovės naudai, t. y. jai turi būti atlygintos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei bylinėjimosi išlaidos neturi būti atlygintos. Būtent toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas laikytinas sąžiningu bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymu.
11.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė neturėjo pagrindo anksčiau atsisakyti ieškinio, kadangi apie atsakovės 2025 m. vasario ir rugsėjo mėn. mokėjimus UAB „Mano būstas sostinė“ ieškovei tapo žinoma tik 2025 m. rugsėjo 24 d. Be to, ir pateikęs šiuos įrodymus atsakovės atstovas paprašė atidėti 2025 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdį ir sudaryti jam galimybę pateikti papildomus įrodymus. Savaime suprantama, kad atsakovei nepateikus visų įrodymų, ieškovė neturėjo pagrindo atsisakyti ieškinio, todėl bet kuriuo atveju atsakovei nepriteistina 719,95 Eur suma už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje 2025 m. rugsėjo 19 d., kadangi šios išlaidos yra priežastiniame ryšyje su atsakovės veiksmais (neveikimu). Jeigu atsakovė mokėjimus būtų atlikusi anksčiau ir atitinkamus įrodymus būtų pateikusi anksčiau, šių bylinėjimosi išlaidų nebūtų buvę ar jos būtų mažesnės. Atsakovės atstovas 2025 m. spalio 14 d. pateikė prašymą išduoti teismo liudijimą įrodymams iš UAB „Mano būstas sostinė“ gauti, kuris buvo patenkintas. Papildomi įrodymai pateikti 2025 m. lapkričio 11 d., t. y. baigiantis teismo darbo laikui, todėl buvo užregistruoti ir ieškovės atstovui tapo žinomi tik 2025 m. lapkričio 12 d. prieš pat teismo posėdį. Ir šiuo atveju turėtų būti savaime suprantama, kad kol atsakovė nepateikė visų įrodymų ir kol ieškovės atstovai su jais nesusipažino ir jų neįvertino, ieškovė neturėjo pagrindo atsisakyti ieškinio, todėl bet kuriuo atveju atsakovei nepriteistina nei 411,40 Eur suma už įrodymų rinkimą bei prašymo dėl teismo liudijimo dėl teisės gauti informaciją iš UAB „Mano būstas sostinė“ parengimą, nei 822,80 Eur suma už pasirengimą teismo posėdžiui bei atstovavimą 2025 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje, kadangi šios išlaidos yra priežastiniame ryšyje su Atsakovės veiksmais (neveikimu).
12. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti atskirąjį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškiniu yra pareikštas reikalavimas tik priteisti 5 264,59 Eur ieškovei iš atsakovės. Jokio kito reikalavimo (pvz. įpareigoti atsakovę sumokėti už ieškovę už pastato stogo remontą) ieškovė nesuformulavo. Taigi, atsakovei nesumokėjus 5 264,59 Eur ieškovei, ieškinio reikalavimas, taip, kaip jis yra suformuluotas, negali būti laikomas patenkintu.
12.2. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tuo metu ieškovė prieš teikiant ieškinį žinojo, kad atsakovė gauna lėšas tiek 2021-02-17 pastato savininkų sprendimu, tiek minėtų nuomos sutarčių pagrindu.
12.3. Bylos neišnagrinėjus iš esmės, preziumuoti, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo 5 264,59 Eur suma, nepaisant to, kad atsakovė vien įsipareigodama (t. y. dar be mokėjimų atlikimo) iš sukauptų lėšų sumokėti pastato stogo remonto išlaidas, sumažino ieškovės įsipareigojimus dar didesne 7 272 Eur suma, neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, kurių, kaip nutartyje nurodyta, reikia laikytis sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, kai byla neišnagrinėjama iš esmės.
12.4. Ieškovė, savo atskirajame skunde akcentuodama, jog ieškinį pareiškė, nes tuo metu turėjo reikalavimo teisę, neatkreipė dėmesio į skirtingas situacijas: 1) pagrįstai reikalaujama apginti pažeistą teisę; 2) arba kada yra reikalaujama apginti dar nepažeistą teisę. Pabrėžtina, kad ieškovė, siekdama reikalavimų patenkinimo, turi įrodyti ne tik egzistuojančią savo subjektinę teisę, bet ir poreikį tokią teisę apginti teisme. Įrodžius tik pirmąją sąlygą – piniginio reikalavimo teisės turėjimą, bet poreikio ginti tokią subjektinę teisę nepagrindus, kitaip tariant, neįrodžius, kad atsakovė jau yra padariusi ieškovės teisės pažeidimą, susijusį su turimos piniginės prievolės nevykdymu, teisminė piniginio reikalavimo gynyba yra negalima (CPK 2 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis). Ieškovė laikydama, jog jos teisės įgyvendinamos atsakovei dengiant pastato stogo remonto išlaidas, šios teisės teismine tvarka ginti neturėjo pagrindo iki 2026 m. lapkričio 27 d.
12.5. Ieškovė nepagrindžia, kad iki kreipimosi į teismą būtų pasikreipusi į atsakovę su prašymu išmokėti 5 264,59 Eur lėšas, taip nustatant šios tariamos prievolės terminą – 7 dienas nuo kreipimosi (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai, tai reiškia, kad tariamos 5 264,59 Eur piniginės prievolės įvykdymo terminas objektyviai negalėjo būti pažeistas.
12.6. Vertinant ieškovės elgesys – selektyvus vien tik 2024-08-31 dienos sąskaitos pateikimas, turint įrodymus – 2024-12-31 sąskaitą, kad 2024-08-31 dienos sąskaita jau yra neaktuali – laikytinas nesąžiningu. Būtent tokie ieškovės procesiniai veiksmai ir aplinkybė, kad 2025-09-24 d. posėdyje buvo priimta 2024-08-31 dienos sąskaita, atsakovės atstovą privertė neišvengiamai prašyti atidėti teismo bylos nagrinėjimą su galimybe pateikti į civilinę bylą įrodymus, paneigiančius ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, kurios paremtos visiškai neaktualia 2024-08-31 dienos sąskaitos informacija.
12.7. Visos atsakovės išlaidos dėl pasirengimo ir dalyvavimo teismo posėdžiuose yra pagrįstos, nes prieš kiekvieną teismo posėdį atsakovės atstovas privalėjo ruoštis, nežinodamas ar bus pereita į civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ar ne. Todėl, visos išlaidos (įskaitant išlaidas, nurodytas 2025 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. AVC 25-1226 ir 2025 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. AVC 25-1011) už rengimąsi bylos nagrinėjimui bei dalyvavimą teismo posėdžiuose yra pagrįstos ir priteistinos. Be to, minėtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą įtakojo pačios ieškovės nesąžiningas elgesys: selektyvus vien tik 2024-08-31 dienos sąskaitos pateikimas, turint įrodymus – 2024-12-31 sąskaitą, kad 2024-08-31 dienos sąskaita jau yra neaktuali, kas privertė atsakovės atstovą prašyti atidėti teismo bylos nagrinėjimą; nors ieškovė turėjo 2024-12-31 sąskaitą, iš kurios matyti, jog išminusuotos iš sukauptų lėšų mokėtinos sumos už pastato stogo remontą, atsakovei visgi teko atlikti 2025 m. spalio 17 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. AVC 25-1129 nurodytus būtinus procesinius veiksmus renkant įrodymus, kurie paneigtų ieškovės įrodinėjamas aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl apelianto atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
15. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartis), kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei tenkintas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi, apeliacijos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis, t. y. priėmus ieškovės ieškinio atsisakymą ir nutraukus bylą, tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme
16. CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“. Pagal šią taisyklę šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas (ir tos šalies poziciją palaikiusiam trečiajam asmeniui), jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama užtikrinti šalies, laimėjusios bylą, su tos bylos procesu susijusių išlaidų kompensavimą.
17. Taigi, taikant bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 14 punktas). Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškinyje pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 36 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas; 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 16 punktas).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovų reikalavimo pagrįstumas teismo nebuvo vertinamas, nes ieškovė savo reikalavimų atsisakė, o pirmosios instancijos teismas atsisakymą priėmė ir bylą nutraukė 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi.
19. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jo dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą, tiek į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas; 2025 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-933/2025, 29 punktas).
20. Susiklosčiusioje nagrinėjamoje byloje procesinėje situacijoje, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, visų pirma, taikytinos CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatos, t. y. vertinamas šalių procesinis elgesys bei priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ši pareiga taikytina ir pareiškiant ieškinį, kadangi kitų byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą gali lemti jų siekis apginti savo pačių interesus teismo pradėtoje nagrinėti byloje. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra pasisakęs, kad teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo kartu prisiima ir riziką, kad, netenkinus jo ieškinio (pareiškimo, skundo) arba nutraukus civilinę bylą, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos dalyvių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 17 punktas).
21. Kasacinis teismas taip pat jau yra suformavęs praktiką, pagal kurią, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Sprendžiant klausimą, kam ir kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi ir kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo susidarymo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas). Kai ieškinio (jo dalies) atsisakoma, taip pat turi būti įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016, 31 punktas; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 22 punktas).
22. Taigi, atsižvelgiant į CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas bei pirmiau aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, turi būti įvertintina, ar ieškovė veikė apdairiai, rūpestingai ir sąžiningai, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, kuriame atsakovei buvo pareikšti reikalavimai dėl 5263,59 Eur priteisimo.
23. Bylos duomenimis, ieškovas UAB „Paslaugų ratas“ pareikštu ieškiniu (ieškinys gautas 2024 m. gruodžio 19 d., byla iškelta 2024 m. gruodžio 23 d.) prašė priteisti iš atsakovės Pastato, Panerių g. 39, Vilnius, patalpų savininkų bendrijos „Panerių 39“ be pagrindo gautus 5264,59 Eur (pagrindinis materialinis reikalavimas). Ieškinio faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės buvo šios: 2021 – 2023 m. atsakovė už pastato stogo dalies nuomą iš viso gavo 21 718,60 Eur pajamų. Pastato stogas yra butų ir kitų patalpų savininkams, tame tarpe ir ieškovei, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis objektas. Atitinkamai tai reiškia, kad atsakovė gavo 21 718,60 Eur už svetimo turto – pastato stogo – nuomą, ir šias lėšas panaudojo savo nuožiūra. Kadangi ieškovės turimų patalpų pastate bendras plotas aktualiu laikotarpiu sudarė 24,24 proc. viso pastato, esančio Panerių g. 39, Vilniuje, ploto, todėl ieškovė turi teisę į 24,24 proc. už pastato bendrojo naudojimo stogo nuomą gautų pajamų. Šių pajamų ieškovė negavo, kadangi visas pajamas už pastato stogo nuomą pasisavino atsakovė, atsakovė taip pat šių lėšų nepanaudojo pastatui atnaujinti, tuo nepagrįstai praturtėdama, todėl prašė 5264,59 Eur (24,24 proc. nuo 21718,60 Eur sumos) priteisti iš atsakovės teismine tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. gegužės 30 d. buvo gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, kuriuo atsakovė prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė, teikdama atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad ji pajamas gavo esant teisiniam pagrindui (nuomos sutartims), o pastato patalpų savininkai priėmė sprendimą, jog Panerių g. 39, Vilnius, UAB Mano Būstas Sostinė atlikti stogo remonto darbai (atliktų dabų aktas Nr.240704/A1) per 24 mėn. išsimokėjimo terminą būtų padengiami iš pastato kaupiamųjų ir Bendrijos sukauptų lėšų. Atsakovė yra gavusi pastato administratoriaus pranešimą, kuriuo informuojama apie pastato stogo remonto būtinybę. Vadovaujantis atliktų darbų aktu, stogo remonto darbų kaina yra 49 962,25 Eur. Pastato administratorius jau yra išrašęs 2024-12-30 PVM Sąskaitą faktūrą 30 000 Eur sumai už pastato stogo remontą. Atsakovė, teikdama minėtą atsiliepimą, be kita ko pridėjo 2024 m. sausio 5 d. UAB „Mano būstas“ pranešimą gyventojams apie planuojamus šiaurinės stogo pusės remonto darbus, darbų atlikimo data – 2024 m. liepos mėn., Panerių g. 39 Vilnius, sutapdinto stogo remonto „Atliktų darbų aktą Nr.240704/A1, už sutapdinto stogo remonto 2024 n. gruodžio 30 d. pardavėjo UAB „Mano būstas Sostinė“ išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. MBS003020 BNSB Panerių 39, sąskaitos suma 30 000 Eur.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tam tikros faktinės aplinkybės yra reikšmingos, vertinant bylinėjimosi išlaidų priežastingumą bei šalių apdairumą ir rūpestingumą. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos akivaizdu, kad dar iki ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos, t. y. 2024 m. lapkričio 27 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo butų ir kitų patalpų, esančių Panerių g. 39, Vilnius, savininkai nusprendė pritarti pastato, esančio Panerių g. 39, Vilnius, UAB „Mano Būstas Sostinė“ atlikti stogo remonto darbus (atliktų darbų aktas Nr. 240704/A1) per 24 mėn. išsimokėjimo terminą, padengiant iš pastato kaupiamųjų ir bendrijos sukauptų lėšų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, būdama pastato viena iš savininkų ir turėdama patalpas, kurių bendras plotas sudaro 24,24 proc., turėjo žinoti apie priimtą sprendimą bei nustatytą dėl apmokėjimo terminą, tačiau jau 2024 m. gruodžio 19 d. (nepraėjus vienam mėnesiui) kreipėsi į teismą su ieškiniu.
25. Kai byla baigiama priėmus sprendimą dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis principu ,,pralaimėjęs moka“, o kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės (ieškinį palikus nenagrinėtą, bylą nutraukus ir kt.), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal priežasties teoriją –našta atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenka atsakingai už pradėtą procesą šaliai arba jos paskirstomos atsižvelgiant į kiekvienos šalies kaltę (atsakomybę) dėl proceso. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes formuojamos teismų praktikos kontekste , konstatuoja, kad pačios ieškovės procesinis elgesys, kai kreipiamasi į teismą, nepasinaudojus galimybe išsiaiškinti aplinkybes dėl ginčo lėšų panaudojimo, buvo nepakankamai apdairus ir rūpestingas. Ieškovė nepateikė jokių duomenų bei įrodymų, kad iki ieškinio kreipimosi ar netgi iškėlus bylą teisme kreipėsi į atsakovę dėl reikiamos informacijos, duomenų bei dokumentų, susijusių su bendrijos sukauptų ar kaupiamųjų lėšų panaudojimu bendrai ar konkrečiai pastato stogo remonto darbams dengti, tuo labiau nėra duomenų bei įrodymų, kad tokios informacijos ieškovė prašė iš atsakovės, o ji (atsakovė) atsisakė šią informaciją (duomenis) bei įrodymus pateikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės bylinėjimosi išlaidos yra atsiradusios dėl pačios ieškovės veiksmų, nepakankamai apdairiai (iš anksto nepasitikslinus atsakovės pozicijos) inicijuojant bylą.
26. Ieškovės vertinimu, atsakovė geruoju patenkino ieškinio reikalavimus, o pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinys nebuvo patenkintas, nes buvo reiškiamas turtinis reikalavimas dėl 5 264,59 Eur priteisimo, o byloje nėra įrodymų, kad šią sumą atsakovė sumokėjo ieškovei, ieškovės vertinimu, yra nepagrįsta. Savo teiginį ieškovė argumentuoja tuo, jog pajamos, gautos naudojant butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, pagal įstatymą turi būti teisėtai panaudojamos dviem alternatyviais lygiaverčiais būdais: 1) butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams paskirstomos proporcingai jų turimai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų daliai; 2) naudojamos pastatui (pastatams) atnaujinti.
27. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, neva atsakovė geruoju patenkino jos reikalavimą. Ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius dėl pripa?inimo, ieškinius dėl priteisimo ir ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo. Iš ieškovės pateikto ieškinio matyti, kad ieškiniu buvo pareikštas turtinis reikalavimas dėl 5 264,59 Eur sumos priteisimo (kaip be pagrindo gautų lėšų). Teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė tiesiogiai arba netiesiogiai sumokėjo ieškovei jos ieškinyje prašomą sumą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų, atsakovei juos patenkinus po ieškinio pareiškimo teisme. Kaip jau buvo paminėta, bylos duomenimis, iš tiesų ieškovė atsisakė ieškinio, kai rengiantis bylai išsiaiškino, kad atsakovė už pastato bendrojo naudojimo stogo ir pastato 9 aukšte esančios techninės patalpos nuomą 2021 – 2023 m. gautas lėšas panaudojo pastato butų ir kitų patalpų savininkų, tame tarpe ir ieškovės, naudai, tačiau ši aplinkybė negali būti traktuojama kaip ieškinio patenkinimas.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atstovo pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose bei procesinių dokumentų pasirengimą susidarė būtent dėl ieškovės inicijuoto teisminio proceso, kuris baigėsi ieškovei atsisakius ieškinio, o ne todėl, kad atsakovė pripažino ieškinį ar patenkino ieškinio reikalavimą. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo netenkintas, yra pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
29. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis, pagrįstai pirmosios instancijos teismo priteistos iš šalies (t. y. iš ieškovės), kurios atlikti procesiniai veiksmai (ieškinio pareiškimas ir atsakovės įtraukimas dalyvauti bylos procese) ir lėmė tokių išlaidų atsiradimą. Ieškovė, kuriuos interesus nuo ieškinio pateikimo teismui dienos atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, turėjo suprasti, kad, pateikdama tokį ieškinį ir inicijuodama civilinės bylos iškėlimą, ieškovė taip pat prisiima ir galimus neigiamus padarinius, pavyzdžiui, ieškovei gali tekti atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokių atsirastų dėl jos inicijuoto civilinės bylos proceso.
30. Atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimo į ieškinį pateikimo ir, atitinkamai, bylinėjimosi išlaidų už jo parengimą susidarymo procesine priežastimi visgi buvo ieškovės pareikštas ieškinys, o ieškinio reikalavimų atsisakius aukščiau paminėtomis aplinkybėmis, pripažintina, kad ieškovei tenka atsakomybė už jos valia pradėtą, o vėliau jos valia užbaigtą procesą.
31. Dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017; 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023). Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo be kita ko atsižvelgtina į tai, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, ar atitinkamos šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (CPK 88 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis vertinimas yra atliekamas atsižvelgiant į konkretaus ginčo pobūdį, be kita ko, lemiantį ir teiktinų įrodymų poreikį.
32. Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad kai kurios atsakovės bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos iš ieškovės, kadangi jos yra priežastiniame ryšyje su pačios atsakovės veiksmais (neveikimu), t. y. 719,95 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžiui (2025 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. AVC 25-1011), 411,40 Eur už įrodymų rinkimą ir prašymo dėl teismo liudijimo išdavimo parengimą ir pateikimą teismui (2025 m. spalio 17 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. AVC 25-1129) bei 822,80 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje (2025 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. AVC 25-1226), kadangi papildomi įrodymai pateikti 2025 m. lapkričio 11 d., t. y. baigiantis teismo darbo laikui, todėl buvo užregistruoti ir ieškovės atstovui tapo žinomi tik 2025 m. lapkričio 12 d. prieš pat teismo posėdį. Ieškovė vėlgi vertina, kad neturėjo pagrindo anksčiau atsisakyti ieškinio, nes aplinkybės dėl atsakovės 2025 m. vasario ir rugsėjo mėn. mokėjimų UAB „Mano būstas sostinė“ ieškovei tapo žinomi tik 2025 m. rugsėjo 24 d. Atskirajame skunde nurodoma, kad jeigu atsakovė įrodymus būtų pateikusi anksčiau, šių bylinėjimosi išlaidų nebūtų buvę ar jos būtų mažesnės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, akcentuodamas, kad jau pats kreipimasis į teismą, nepasinaudojus galimybe išsiaiškinti aplinkybes dėl ginčo lėšų panaudojimo, buvo nepakankamai apdairus ir rūpestingas. Ieškovės minimos atsakovės bylinėjimosi išlaidos yra išlaidos už atsakovės atstovo pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, o taip pat už tam tikrų procesinių dokumentų parengimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti atsakovės atstovo veiksmai buvo būtini ir savalaikiai, neatsiejamai susiję su savo klientės (atsakovės) kokybiškų atstovavimų teismo posėdžiuose bei siekiu tinkamai apginti atsakovės interesus teisme. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovė procese sąžiningai naudojosi savo teisėmis, tinkamai ir laiku vykdė pareigas – pasitelkusi atstovo pagalbą, teikė atsiliepimą į ieškinį, paaiškinimus, dalyvavo teismo posėdžiuose. Bylos duomenimis, vykstant parengiamiesiems posėdžiams (2025 m. birželio 30 d., 2025 m. rugsėjo 24 d., 2025 m. lapkričio 12 d.), atsakovės atstovas atsakinėjo į ieškovės atstovo klausimus, po posėdžių teikė papildomą rašytinę medžiagą ir rinko įrodymus (atsakovės prašymu, 2025 m. spalio 24 d. atsakovei buvo išduotas teismo liudijimas), o būtent: 2025 m. rugpjūčio 1 d. (DOK-115505); 2025 m. rugsėjo 23 d. (DOK-140209). 2025 m. lapkričio 11 d. (DOK-167016). Taigi, byloje nenustačius, kad atsakovės veiksmai neatitiko proceso ar bendrųjų teisės principų, ieškovės atskirojo skundo argumentai laikytini deklaratyviais. Remiantis išdėstytų, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, pagrįstai jų nesumažino.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeistą, o ieškovės atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 339 straipsnis).
34. Atsižvelgiant į šios bylos procesinę baigtį, iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 185,56 Eur bylinėjimosi išlaidas surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą.
35. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pažymėtina, kad nors teisės į teisingą teismą įgyvendinimas yra labai glaudžiai susijęs su teise byloje naudotis profesionaliu atstovavimu, jog asmuo galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, visgi pernelyg didelis ir nepagrįstas šalies išlaidavimas yra nepateisinamas ir netoleruojamas. Visais atvejais teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio atstovavimo išlaidos yra priteisiamos laimėjusiai bylos šaliai iš pralaimėjusios bylos šalies.
36. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.1.–8.20 punktuose nurodyti konkrečių teisinių paslaugų maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio apskaičiavimo koeficientai.
37. Atsakovė bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą, apmokėjo 2026 m. sausio 27 d. (2026 m. I ketvirtis). Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2025 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 427,60 Eur. Maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 971,04 Eur (0,4 x 2 427,60 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį, todėl jos mažintinos iki 971,04 Eur.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Pastato, Panerių g. 39, Vilnius, patalpų savininkų bendrija „Panerių 39“, juridinio asmens kodas 304895040, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugų ratas“, juridinio asmens kodas 123072472, 971,04 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir keturis centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rūta Kazlauskienė