Civilinė byla Nr. e2-4125-272/2022
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00640-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.2.6.2.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 27 d.
Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Irena Stefanovič,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovui M. J. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas pripažinti turtą – pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - kluoną, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - svirną, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - lauko virtuvę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - kiemo rūsį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), asmenine E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybe.
Nurodė, kad E. J. ir atsakovas M. J. susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje gimė sūnus - ieškovas K. J., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovo K. J. mama E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). E. J. priklausė pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7 380 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatas - kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 400 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatas - tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 501 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatas - svirnas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 81 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatas - lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 932 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatas - kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 74 Eur vidutinės rinkos vertės, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatai). Pastatai įregistruoti 2007-03-29 pažymos Nr. GP-110 pagrindu.
Nurodė, kad E. J. taip pat priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas). Žemės sklypą E. J. paveldėjo po savo sūnaus G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini). Šį faktą patvirtina 2007-09-17 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas (notarinio registro Nr. JK-4561). Taigi, E. J. Žemės sklypą valdė asmeninės nuosavybės teise, o Pastatai įgyti jai oficialiai nenutraukus santuokos su atsakovu M. J.. Po motinos E. J. mirties ieškovas K. J. kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau notaras paaiškino jam, jog E. J. buvo sudariusi santuoką su jo tėvu M. J. ir iki pat E. J. mirties santuoka nebuvo nutraukta, todėl ieškovui K. J. gali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas tik į ½ dalį Pastatų.
Nurodė, kad E. J. susipažino su M. J., kai jis tarnavo tuometinės Sovietų Sąjungos armijoje. Kaip ieškovui pasakojo mama E. J., susituokę jie nusprendė nuolat gyventi Lietuvoje, apsigyveno (duomenys neskelbtini), nes buvo žadėta, kad M. J. galės dirbti (duomenys neskelbtini). Pagyvenus kelis metus (ieškovas negali tiksliai nusakyti kiek metų), E. J. ir M. J. santykiai tapo prasti ir jie išsiskyrė. Ieškovas K. J. visuomet žinojo, kad jo tėvas yra M. J., tačiau mama E. J. sakydavo, jog išsiskyrė su jo tėvu, nes jis esą buvo negeras, ieškovas visuomet suprato jos žodžius kaip santuokos nutraukimą ir tik 2021 metais iš notarės sužinojo, kad santuoka tarp jo motinos E. J. ir jo tėvo M. J. taip ir nebuvo teisiškai nutraukta. Išsiskyrusi su sutuoktiniu M. J. E. J. gyveno su J. V. R., jie sukūrė šeimą ir susilaukė dviejų vaikų: G. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. R., gim. (duomenys neskelbtini). Tiek G. R., tiek D. R. gimimo liudijimuose nurodyti tėvai: E. J. ir J. V. R. Taigi darytina išvada, kad 1974 metais E. J. jau negyveno ir bendro ūkio su sutuoktiniu M. J. nevedė, nes jos sūnaus G. R. gimimo liudijime įrašytas kitas vyras – J. V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini). E. J. su šeima (sugyventiniu J. V. R. ir trim vaikais) apsigyveno gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas M. J. negyveno ir nesirūpino Pastatais, nepadėjo jų išlaikyti bei niekaip neišreiškė savo teisių į E. J. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą. Kaip jau buvo minėta, bendro ūkio E. J. kartu su M. J. tikrai nevedė nuo 1974 metų, t. y. nuo sūnaus G. R. gimimo, be to, neatmestina tikimybė, kad dar ir kelerius metus prieš tai jų tarpusavio ryšys buvo nutrūkęs. Taigi, Pastatai buvo pastatyti iš E. J. asmeninių lėšų. Jokio indėlio į Pastatų statybą E. J. sutuoktinis M. J. neįnešė, nes jie gyveno atskirai, ir jis net nesidomėjo savo buvusia sutuoktine. Gyvendami atskirai jie neturėjo ir bendrų piniginių lėšų. Be to, Žemės sklypas, kuriame stovi ginčo Pastatai, yra asmeninė E. J. nuosavybė, kurią ji paveldėjo po sūnaus G. R. mirties. Šis faktas patvirtina, kad atsakovas M. J. negalėjo turėti jokių teisių nei į Žemės sklypą, nei į Pastatus.
Nurodė, kad iš byloje pateiktos Valstybinės įmonės registrų centro Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad M. J., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje gyvenamos vietos nedeklaravo ir ieškovui jo gyvenamoji vieta yra nežinoma, tačiau iš motinos pasakojimų ieškovas girdėjęs, kad jis gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Su tėvu ieškovas ryšio nepalaiko. Byloje yra pateiktas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame yra įrašas, kad Pastatai priklauso E. J. nuosavybės teise. Įrašas nekilnojamojo turto registre, yra prima face įrodymas, todėl įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčytas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymo leistinumo taisykles ir šiuo atveju jau atsakovas turi procesinę pareigą įrodyti, kad nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovas K. J. turi tiesioginį teisinį suinteresuotumą šioje byloje, nes jis yra motinos E. J. turto paveldėtojas. Nesikreipiant į teismą, ieškovas neturi galimybės įrodyti, kad jo paveldimi Pastatai jo mamai E. J. priklausė asmeninės nuosavybės teise.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 130 straipsnis).
Atsakovas neįvykdė CPK 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovui prašant, priimamas sprendimas už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.
Pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės įregistravimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK.
Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktika pažymima, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Z.. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007; kt.).
Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas <...>, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Iš 2022-02-14 Gyventojų registro pažymos Nr. GR.3A-1323 matyti, kad E. J. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); šeiminė padėtis – mirusi santuokoje; sutuoktinis M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), kitų duomenų apie santuokų įregistravimą Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra; vaikai: K. J., gimęs (duomenys neskelbtini), G. R., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), D. R., gimusi (duomenys neskelbtini).
2021-06-10 medicininio mirties liudijimo kopija patvirtina, kad E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).
2022-02-03 Gyventojų registro išrašo duomenimis, E. J., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); paskutinė gyvenamoji vieta deklaruota 2017-10-24 (duomenys neskelbtini); šeiminė padėtis – mirusi santuokoje, santuokos data – (duomenys neskelbtini).
Iš 2022-02-14 Gyventojų registro pažymos Nr. GR.3A-1325 matyti, kad K. J. gimė (duomenys neskelbtini), tėvas M. J., gimė (duomenys neskelbtini), motina E. J., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).
Iš 2021-09-09 Trakų rajono 2-ojo notaro biuro notarės Dainos Aliukonienės liudijimo, notarinio registro Nr. 7505 matyti, kad E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė sūnus K. J., a. k. (duomenys neskelbtini).
Taigi, ieškovas, vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra E. J. pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą.
Iš 2022-02-14 Gyventojų registro pažymos Nr. GR.3A-1324 matyti, kad M. J. gimė (duomenys neskelbtini). Duomenų apie jo deklaruotą gyvenamąją vietą nėra.
VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022-02-03 išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu nuosavybės teise yra įregistruoti pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7 380 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatas - kluonas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 400 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatas - tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 501 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatas - svirnas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 81 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatas - lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 932 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatas - kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 74 Eur vidutinės rinkos vertės, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatai); įregistravimo pagrindas - 2007-03-29 pažyma Nr. GP-110.
VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022-02-03 išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu nuosavybės teise yra įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); įregistravimo pagrindas - 2007-09-17 paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą E. J. paveldėjo po savo sūnaus G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).
Kaip nurodė ieškinyje ieškovas, tėvo M. J. gyvenamosios vietos jis nežino, Lietuvos Respublikoje gyvenamos vietos jis nedeklaravo, iš motinos pasakojimų ieškovas yra girdėjęs, kad tėvas gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Su tėvu ieškovas ryšio nepalaiko. Nurodė, kad E. J. ir atsakovas M. J. susituokė (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad E. J. susipažino su M. J., kai jis tarnavo tuometinės Sovietų Sąjungos armijoje. Kaip ieškovui pasakojo mama E. J., susituokę jie nusprendė nuolat gyventi Lietuvoje, apsigyveno (duomenys neskelbtini), nes buvo žadėta, kad M. J. galės dirbti (duomenys neskelbtini). Pagyvenus kelis metus (ieškovas negali tiksliai nusakyti kiek metų), E. J. ir M. J. santykiai tapo prasti ir jie išsiskyrė. Ieškovas K. J. visuomet žinojo, kad jo tėvas yra M. J., tačiau mama E. J. sakydavo, jog išsiskyrė su jo tėvu, nes jis esą buvo negeras, ieškovas visuomet suprato jos žodžius kaip santuokos nutraukimą ir tik 2021 metais iš notarės sužinojo, kad santuoka tarp jo motinos E. J. ir jo tėvo M. J. taip ir nebuvo teisiškai nutraukta. Išsiskyrusi su sutuoktiniu M. J. E. J. gyveno su J. V. R., jie sukūrė šeimą ir susilaukė dviejų vaikų: G. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. R., gim. (duomenys neskelbtini). Taigi darytina išvada, kad 1974 metais E. J. jau negyveno ir bendro ūkio su sutuoktiniu M. J. nevedė, nes jos sūnaus G. R. gimimo liudijime įrašytas kitas vyras – J. V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini). E. J. su šeima (sugyventiniu J. V. R. ir trim vaikais) apsigyveno gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas M. J. negyveno ir nesirūpino Pastatais, nepadėjo jų išlaikyti bei niekaip neišreiškė savo teisių į E. J. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą. Kaip jau buvo minėta, bendro ūkio E. J. kartu su M. J. tikrai nevedė nuo 1974 metų, t. y. nuo sūnaus G. R. gimimo, be to, neatmestina tikimybė, kad dar ir kelerius metus prieš tai jų tarpusavio ryšys buvo nutrūkęs. Taigi, Pastatai buvo pastatyti iš E. J. asmeninių lėšų. Jokio indėlio į Pastatų statybą E. J. sutuoktinis M. J. neįnešė, nes jie gyveno atskirai, ir jis net nesidomėjo savo buvusia sutuoktine. Gyvendami atskirai jie neturėjo ir bendrų piniginių lėšų. Be to, Žemės sklypas, kuriame stovi ginčo Pastatai, yra asmeninė E. J. nuosavybė, kurią ji paveldėjo po sūnaus G. R. mirties. Šis faktas patvirtina, kad atsakovas M. J. negalėjo turėti jokių teisių nei į Žemės sklypą, nei į Pastatus.
Kaip minėta, byloje esantis oficialus rašytinis įrodymas – VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022-02-03 išrašas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) apie tai, kad anksčiau nurodytų Pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įregistruotos ieškovo motinos E. J. vardu; įregistravimo pagrindas - 2007-03-29 pažyma Nr. GP-110.
Ieškovas prašo pripažinti nekilnojamąjį turtą (Pastatus): pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - kluoną, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - svirną, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - lauko virtuvę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - kiemo rūsį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), asmenine E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybe.
Bylos duomenimis nustatyta, kad E. J., būdama santuokoje su M. J., šios santuokos nenutraukusi, bet susikūrusi faktine šeimą su J. V. R., susilaukė su juo dviejų vaikų: G. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir D. R., gim. (duomenys neskelbtini), tą patvirtina G. R. ir D. R. gimimo liudijimai, kuriuose nurodyti tėvai: E. J. ir J. V. R. Iš 2005-12-02 mirties liudijimo, įrašo Nr. 54, matyti, kad J. V. R. mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2007-09-03 Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarės Jūratės Klepackienės liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2007 metais pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), kuris palikimą po savo tėvo J. V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė, tačiau nespėjo įteisinti; G. R. turto paveldėtoja yra E. J., a. k. (duomenys neskelbtini).
Taigi, nors ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės bei jo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad E. J. Pastatus įgijo būdama santuokoje su M. J., tačiau E. J. nuosavybės teisės į Pastatus įregistruotos 2007-03-29, kuomet E. J. faktiškai su M. J. kartu negyveno; tai patvirtina anksčiau išdėstyti ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių akivaizdu, kad ieškovo motina E. J. su ieškovo tėvu M. J. kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė mažiausiai nuo 1974 m., nes jos sūnaus G. R., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime įrašytas kitas vyras – J. V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini).
Teismo vertinimu, ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai jo nurodomoms aplinkybėms pagrįsti leidžia daryti išvadą, kad pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - svirnas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), buvo įsigyti E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), jos asmeninėmis lėšomis ir asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, CPK 185 straipsnis), todėl ieškinys tenkintinas.
Ieškinį patenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo patirtos 223 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis).
Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-19/1K-2, byloje susidariusios 4,48 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos, valstybei nepriteisiamos.
2022-05-18 teismo nutartimi, nepavykus procesinių dokumentų atsakovui įteikti asmeniškai ar CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, procesinius dokumentus atsakovui nutarta įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl sprendimas už akių atsakovui taip pat įteiktinas viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą (CPK 130 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 79, 88, 93, 96, 98 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 262, 270 straipsniais, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-288 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti turtą – pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - kluoną, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - svirną, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - lauko virtuvę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - kiemo rūsį, kurio unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.
Priteisti ieškovui K. J. iš atsakovo M. J. 233 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 11 straipsnį ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovai ir tretieji asmenys per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Sprendimą už akių M. J. įteikti viešo paskelbimo būdu, tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant tokio turinio pranešimą:
„Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2022 m. birželio 27 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-4125-272/2022 pagal ieškovo K. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui M. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai. Šiuo pranešimu atsakovui M. J. sprendimas už akių įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių jam laikomas įteiktu šio pranešimo specialiame interneto tinklalapyje paskelbimo dieną. Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 11 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Informacijos teirautis tel. 8 (528) 55082.“.
Teisėja Irena Stefanovič