Civilinė byla Nr. 2-477/2013

              Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Elgama-elektronika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-5770-661/2012 pagal ieškovo UAB „Elgama-elektronika“ ieškinį atsakovams UAB „Esemda“, G. K., S. D., V. A. dėl nuostolių, padarytų nesąžininga konkurencija, atlyginimo.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Elgama-elektronika“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų 1 443 322 Lt nuostolių, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei areštuoti atsakovų turtą 1 443 322 Lt sumai.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, tačiau nesutiko su atsakovu, kad yra grėsmė, jog būsimasis teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Teismas pažymėjo, kad prašomą priteisti 1 443 322 Lt nuostolių sumą sudaro negautos pajamos. Teismui kilo abejonių dėl ieškovo nurodyto žalos dydžio, nes ieškovas nuostolį grindžia ne grynojo pelno netekimu, o bendrųjų įplaukų netekimu. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškinys yra pareikštas solidariesiems atsakovams, todėl tokiu atveju teismo sprendimo neįvykdymo rizika sumažėja.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės – taikyti ieškinyje nurodomas laikinąsias apsaugos priemones bei nutartį vykdyti skubiai. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Byloje yra pareikštas ieškinys, kuriuo reikalaujama atlyginti žalą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Šiuo atveju ieškovas, vadovaudamasis visiško žalos atlyginimo principu, turi teisę tiek į savo negautas pajamas, tiek į atsakovų gautą turtinę naudą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Teismas neteisingai vertino ieškovo patirtų nuotolių apskaičiavimo būdą. Ieškovas patirtų nuostolių dydį sieja su UAB „Esemda“ gauto grynojo pelno dydžiu, kuris yra žinomas iš rašytinių dokumentų – pelno nuostolių ataskaitos laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2011 m.. Šie duomenys apskaičiuojami jau atmetus veiklos sąnaudas, išlaidas, pelno mokestį ir kitas galimus atskaičiavimus. Vadinasi pirmos instancijos teismas iš esmės suklydo nurodydamas, jog ieškovas neįvertino atskaičiuojamų išlaidų dydžio bei patirtų nuostolių pagrįstumo tikėtumo. Be to, ieškovas nurodė, kad ieškinio reikalavimo dydis gali būti tikslinamas. Ieškovas, apskaičiuodamas nuostolių dydį, neįtraukė savo UAB „Elgama-elektronika“ negautų pajamų dydžio, kuris taip pat privalo būti atlyginamas, todėl priskaičiavus ir pastarąjį, nuostolių dydis gali dar labiau išaugti.

2. Teismas turėtų atsižvelgti pirmiausiai ne į pareikštų reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo dydį ar apskaičiavimo būdą, bet į galimai ieškovui palankaus sprendimo įgyvendinimo realumą bei motyvus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Atsakovais šiame ginče yra prastos finansinės padėties juridinis asmuo, bei trys fiziniai asmenys, kurių pajamos, turtas ir jo būklė ieškovui nežinomos. Pareikšto reikalavimo suma, ypatingai atsakovams fiziniams asmenims, yra labai didelė.

3. Taikant procesinius teisių užtikrinimo institutus, prioritetai yra teikiami ne įrodymų pagrįstumui, bet taikytinų priemonių tikslingumui ir pusiausvyros tarp proceso šalių užtikrinimui. Šioje byloje svarbu, jog nuostolių dydis apskaičiuojamas pagal paties pažeidėjo UAB „Esemda“ patvirtintus ir pateiktus rašytinius įrodymus, t.y. oficialius finansinės apskaitos dokumentus. Ieškovas Ieškinio padavimo dieną neturi kitų būdų ir priemonių, kaip įvertinti padarytos žalos dydį. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad fiziniai asmenys (atsakovai) sąmoningai ėmėsi nesąžiningos konkurencijos veiksmų, siekė gauti neteisėtos naudos ieškovo atžvilgiu, todėl tikėtina, jog pareiškus jiems ieškinį, gali sąmoningai siekti išvengti nuostolių atlyginimo slėpdami savo, ar savo įkurtos įmonės turtą. Atsakovai gali įkurti kitą įmonę, perleisti buvusios veiklą ar turtą, o taip pat sutelkti naujus pajėgumus iš savo asmeninių indėlių, ir toliau vykdyti konkurencijos pažeidimus.

4. Byloje pareikštas didelės sumos reikalavimas, todėl padidėja teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šiuo atveju solidarių atsakovų buvimo faktas nereiškia, jog sumažėja rizika sprendimo įvykdymui ar jų apsunkinimui. Net ir esant atsakovų daugetui, jų turtinė padėtis gali būti tokia, kad ieškovui palankus sprendimas realiai negalėtų būti įvykdytas. Solidarių atsakovų turto areštas apriboja tik jų teisę disponuoti turtu, tai yra neleidžia teisminio ginčo laikotarpiu parduoti, perleisti, išnuomoti ar įkeisti tretiesiems asmenims, tačiau neapriboja atsakovo teisės šiuo turtu naudotis. Draudimas disponuoti aprašytu nekilnojamuoju turtu jokių neigiamų pasekmių atsakovams nesukelia ir nepažeidžia jo teisių bei teisėtų interesų. Be to, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovai visuomet turės teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė (CPK 147 str. 3 d.).

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai UAB „Esemda“, S. D., G. K. ir V. A. prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Tuo atveju, jeigu atskirasis skundas būtų patenkintas – pareikalauti iš ieškovo pateikti 952 563 Lt nuostolių, kurie atsirastų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimą. Nurodo, kad:

1. Atlikus prima facie ieškinio reikalavimų vertinimą, darytina išvada, kad ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimamas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų prašomą priteisti žalos sumą bei jos apskaičiavimus, todėl, atsakovų įsitikinimu, ieškinio reikalavimai bei jų mastas yra akivaizdžiai nepagrįsti, o prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių reiškiamas kaip spaudimo atsakovams priemonė.

2. Ieškovas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų būsimo teismo sprendimo įvykdymo riziką bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, tuo tarpu atsakovai pateikia įrodymus, kad jų turtinė padėtis yra pakankama būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo šioje proceso stadijoje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

3. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatiktų proporcingumo, ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo principų, kadangi jas pritaikius UAB „Esemda“ būtų priversta nutraukti vykdomą veiklą. Būtent laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas, o ne nepritaikymas reikštų grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo.

Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nesąžininga konkurencija padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas prašė teismo užtikrinti 1 443 322 Lt reikalavimą, tačiau teismas šį prašymą atmetė. Apeliantas kaip vieną nesutikimo su teismo priimta nutartimi argumentą nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino pareikšto reikalavimo apskaičiavimo būdą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų yra tikėtinas šio reikalavimo pagrindimas. Šiuo atveju apeliantas nesutiko su preliminariu pareikšto reikalavimo įvertinimu. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio apelianto argumento pastebi, kad šalių ginčas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimu buvo išspręstas ir ieškovo reikalavimas buvo atmestas, t. y. teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, ieškovo reikalavimą nelaikė pagrįstu ir jį atmetė. Šiuo atveju teisėjų kolegija plačiau dėl apelianto argumentų, susijusių su ieškinio reikalavimų pagrįstumu nepasisako, nes tai yra bylos nagrinėjimo dalykas, kuris nėra nagrinėjamas sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo.

Be to, apeliantas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir dėl to, kad atsakovai ėmėsi nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir taip padarė žalos ieškovui, todėl tokių pačių nesąžiningų veiksmų jie galėtų imtis ir siekdami išvengti prievolių pagal priimtą teismo sprendimą vykdymo. Apeliantas taip pat akcentavo, kad pareikšto reikalavimo suma yra didelė, todėl tai dar labiau padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teisėjų kolegija sutinka, kad pareikšto reikalavimo suma yra didelė, tačiau pastebi, kad atsakovai pateikė teismui įrodymus, kad jie turi pakankamai turto, iš kurio galima būtų išieškoti teismo priteistą sumą, jeigu byloje būtų pateiktas apeliacinis skundas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų panaikintas ir ieškinys patenkintas. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad ieškinys yra pareikštas solidariesiems atsakovams, todėl tai sumažina teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

              Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.