Administracinio nusižengimo byla Nr. A11.-8-339/2020

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. D.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. D., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualią veiklą, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 273 straipsnio 4 dalį.

Teismas

n u s t a t ė:

2019 m. lapkričio 21 d. nustatyta, kad G. D. laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 11 d. 10 val. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. 17 val. šiuo metu A. V. priklausančiame miške (administracinio nusižengimo padarymo laikotarpiu miškas priklausė A. A.), esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neturėdamas nustatyta tvarka išduoto galiojančio leidimo kirsti mišką ir turėdamas tik pranešimą apie ketinimus kirsti mišką atrankiniu sanitariniu kirtimu, įvykdė neplyną neteisėtą kirtimą (duomenys neskelbtini), kuriuose pagal galiojantį miškotvarkos projektą plyni kirtimai galėtų būti vykdomi tik 2024 metais, o 47 sklype ženkliai viršijo einamojo kirtimo kertamą tūrį. Iš miško buvo nukirsta ir išvežta 1502 žali medžiai, jų tūris - 432,1 kubinis metras. Padaryta žala aplinkai - miškui. Tokiais savo veiksmais G. D. pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 5 ir 6 punktų reikalavimus (Nr. XIII-2410, 2019 m. liepos 25 d., paskelbta TAR 2019 m. liepos 26 d., i. k. 2019-12400) ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (Nr. 1248, paskelbta TAR 2015 m. gruodžio 8 d., i.k. 2015-19424) 20,21 punktus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. D. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą. Nurodė, kad buvo išduotas leidimas kirsti mišką. A. A. davė jam įgaliojimą kirsti mišką. Kadangi pats išvyko į užsienį, pasamdė žmones, kurie iškirstų mišką. Samdyti žmonės iškirto daugiau medžių, nei buvo numatyta leidime. Gailisi dėl savo veiksmų.

Be G. D. prisipažinimo, administracinis nusižengimas nustatytas pagal administracinio nusižengimo protokolą, bylos medžiagą: 2019 m. lapkričio 25 d. G. D. paaiškinimą, 2019 m. lapkričio 25 d. A. A. paaiškinimą, 2019 m. lapkričio 21 d. A. V. paaiškinimą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinio poskyrio pretenziją dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai, aplinkai padarytos žalos dydžio apskaičiavimą, kirtimų tūrio apskaičiavimą, kelmų matavimų aktus, leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui, miškotvarkos projektą, taksoraštį, miško kirtimų žiniaraštį, pranešimus apie ketinimą kirsti mišką, įgaliojimą, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymą, pavedimą atlikti patikrinimą.

G. D. savavališkai iškirto medžius privačiame miške, kai buvo iškirsta ir išvežta 1502 žali medžiai, kurių tūris 432,1 kietmetriai, ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 273 straipsnio 4 dalyje.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. G. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis).

Byloje yra G. D. pateikta pretenzija dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai – 45851,10 Eur. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo priteisimo išsprendimo klausimas administracinio nusižengimo byloje neturi sudaryti kliūčių operatyviam bylos išnagrinėjimui. Sudėtingesni žalos atlyginimo klausimai, kurių išnagrinėti visapusiškai, išsamiai ir kartu operatyviai administracinio nusižengimo byloje nėra galimybės, nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Žalos atlyginimo nukentėjusiajam priteisimą toje pačioje administracinio nusižengimo byloje įstatymas sieja su galimybe nustatyti žalos dydį neatidėjus bylos nagrinėjimo (ANK 665 straipsnio 1 dalis). Taigi administracinio nusižengimo byloje įstatymas imperatyviai nenumato teismo pareigos priteisti žalos atlyginimą (kai ji padaryta) visais atvejais. Ar galima toje pačioje administracinio nusižengimo byloje išnagrinėti žalos atlyginimo priteisimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Kai žalos padarymo faktas akivaizdus, tačiau dėl žalos dydžio kyla neaiškumų, teismas gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl turtinės žalos dydžio pats perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (ANK 665 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje pareikštas civilinis ieškinys iš esmės turėtų atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso keliamus ieškinio formos ir turinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje 2AT-16-511/2018). Nagrinėjamu atveju, civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės žalos byloje nėra pareikštas, yra pateikta tik pretenzija G. D. atlyginti padarytą žalą aplinkai. Prašoma priteisti suma yra didelė, aplinkai padarytos žalos dydžio apskaičiavimas bei kitos aplinkybės (pvz. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turtinė padėtis, į kurią privaloma atsižvelgti tenkinant nukentėjusiojo prašymą dėl žalos priteisimo), reikalauja papildomo nagrinėjimo, kurių administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas, neatidėdamas bylos nagrinėjimo, nustatyti negali. Esant tokioms aplinkybėms, klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo šioje byloje nespręstinas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai išaiškintina, kad ji dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (ANK 665 straipsnio 2 dalis).

 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 636 straipsniu,

n u t a r i a:

G. D. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 273 straipsnio 4 dalyje, ir skirti 3000 Eur (trijų tūkstančių Eur) baudą.

G. D. informuoti, kad baudą jis turi sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, nurodant bylos ROIK: 19108755885, ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                 Vitalija Liauzginienė