Civilinė byla Nr. 2S-2040-343/2013

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10849-2013-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 110.5; 122.4;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovės L. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-14662-192/2013 pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovei L. Š. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas M. A. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės L. Š. 25 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jei jo nėra – piniginių lėšų ar atsakovei priklausančių lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis, areštą 25 000 Lt sumai. Ieškovas nurodė, kad pagal duomenis viešoje erdvėje atsakovė turi ir daugiau kreditorių, su kuriais neatsiskaito, be to, ji vengia atsiskaityti, prisigalvoja įvairių priežasčių, neigia skolą ir tikėtinai (sprendžiant pagal viešus atsiliepimus), turi patirties, susijusios su kreditorių teisių pažeidimais, dėl ko nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 18 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino, ieškovo pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės L. Š. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 25 000 sumai, uždraudžiant juo disponuoti (perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį), tačiau paliekant teisę jį valdyti ir naudotis juo, neužtenkant (ar nesant) šio turto, likusiai reikalavimo sumai užtikrinti areštavo atsakovės pinigines lėšas ir turtines teises, uždraudžiant disponuoti atsakovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis ir turtinėmis teisėmis, tačiau leidžiant atsakovei iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu. Teismas sprendė, kad pareikšto reikalavimo suma yra pakankamai didelė ir reikšminga atsakovei, todėl manė, kad egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė, siekdama išvengti atsiskaitymo, gali bandyti turimą turtą paslėpti ar perleisti jį tretiesiems asmenims, kas galimai apsunkintų vėliau priimto teismo sprendimo įvykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė L. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013m. liepos 18 d. nutartį dalyje dėl atsakovės piniginių lėšų ir turtinių teisių arešto uždraudžiant disponuoti atsakovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis ir turtinėmis teisėmis, tačiau leidžiant atsakovei iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovės atskirąjį skundą tenkinti. Atskirąjį skundą atsakovė grindžia šiais argumentais:

1. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus, ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės piniginių lėšų ir turtinių teisių areštas – tiesiogiai pažeidžia ne tik atsakovės, bet ir šalių nepilnamečio sūnaus A. A. interesus. Ieškovas materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui teikia periodines išmokas mokėdamas į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kuriai nutartimi taikytas areštas, dėl ko atsakovė negali disponuoti nepilnamečiui sūnui priklausančiais pinigais, o tuo pačiu ir tenkinti sūnaus interesų.
2. Atsakovė yra iš dalies darbinga, todėl gauna nedarbingumo išmokas, kurios taip pat yra pervedamos į pirmiau nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini), kuri yra areštuota, dėl ko atsakovė negali disponuoti jai priklausančiomis nedarbingumo išmokomis.
3. Atsakovė su (duomenys neskelbtini) yra sudariusi kredito sutartį, kurios pagrindu nuo atsakovės sąskaitos kiekvieną mėnesį yra nuskaičiuojama mokėtina paskolos dalis, palūkanos, todėl taikius piniginių lėšų, esančių atsakovės atsiskaitomojoje sąskaitoje, areštą, bankas negali nuskaičiuoti mokėtinų sumų. Bankas pats nuskaičiuoja mokėtinas sumas, todėl atsakovė, norėdama padengti įsiskolinimą, negali pati įnešti pinigų. Be to, piniginių lėšų, esančių atsakovės atsiskaitomojoje sąskaitoje, areštas pastūmės atsakovę į blogą finansinę padėtį, kadangi bankui negalint nuskaičiuoti mokėtinų sumų bus skaičiuojami delspinigiai, dėl ko atsakovė patirs nuostolius.
4. Atsakovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas 352 000 Lt vidutinės rinkos vertės su priklausiniais kiemo rūsiu – 1 049,35 Lt vidutinės rinkos vertės ir garažu - 18 300 Lt vidutinės rinkos vertės, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Ieškinys yra pareikštas tik dėl 25000 Lt sumos priteisimo, todėl ieškovo pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti pakanka areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio vertė yra ženkliai didesnė nei kad ieškovo prašoma priteisti suma, dėl ko tikslinga palikti galioti taikytą areštą tik nekilnojamajam turtui.
5. Atsakovei nuosavybės teise priklauso ir automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė yra 5 000 Lt, todėl atsakovei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pakanka, kad būtų užtikrintas ieškovo pareikšto reikalavimo įvykdymas.
6. Ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, kadangi atsakovė nėra skolinga ieškovui 25 000 Lt ir ji turi visus tai patvirtinančius įrodymus - kvitus, įrodančius, kad su ieškovu yra atsiskaityta.

Atsiliepimu į atsakovės L. Š. atskirąjį skundą ieškovas M. A. prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo, - 250 Lt. Nesutikimas su atskiruoju skundu grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovė, remiantis duomenimis viešojoje erdvėje, turi ir daugiau kreditorių, su kuriais vengia atsiskaityti, sugalvoja įvairių priežasčių, dėl kurių ji su kreditoriais atsiskaityti neturėtų, taip pat, sprendžiant iš pateiktų atsiliepimų, atsakovė turi patirties, susijusios su kreditorių teisių pažeidimais, dėl to tikėtina, kad atsakovė ir toliau įvairiais būdais vengs atsiskaityti su ieškovu, bandys paslėpti turimą turtą ar perleis jį tretiesiems asmenims. Dėl tokių atsakovės veiksmų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, dėl ko laikinųjų apsaugos priemonių tiek atsakovės nekilnojamajam turtui, tiek ir lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini), taikymas yra proporcingas ir ekonomiškai pagrįstas.
2. Lėšos, skirtos nepilnamečio vaiko A. A. išlaikymui, yra ne atsakovės, o vaiko pinigai, todėl atsakovė gali atidaryti kitą sąskaitą, į kurią būtų pervedamos tik įmokos vaiko išlaikymui, arba atsakovei turėtų būti leista disponuoti kas mėnesį vaiko išlaikymui skirtina lėšų suma, taip nepažeidžiant vaiko interesų.
3. Atsakovės teismui pateiktoje darbingumo lygio pažymoje nurodyta, kad darbingumo lygis yra nustatytas terminuotai, t. y. tik iki 2013 m. birželio 27 d. ir šiuo metu yra pasibaigęs. Pagal ligų kodų klasifikatorių nurodytas kodas G55.1 – nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais yra išgydoma liga. Atsakovė veda aktyvų gyvenimo būdą, dažnai atvyksta į ieškovo pilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, važinėja automobiliu pro ieškovo verslo vietą ir pan., todėl, ieškovo manymu, ji faktiškai yra sveika ir darbinga.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Šioje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančių piniginių lėšų areštą.

Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje, o atskirais atvejais – ir iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančio byloje asmens prašymu taiko laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso, vadovautis ekonomiškumo, proporcingumo ir efektyvumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtina vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Remiantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, patenkinus ieškovo prašymą, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės L. Š. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštas 25 000 sumai, uždraudžiant juo disponuoti (perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį), tačiau paliekant teisę jį valdyti ir naudotis juo, o neužtenkant (ar nesant) šio turto, likusiai reikalavimo sumai užtikrinti teismas areštavo atsakovės pinigines lėšas ir turtines teises, uždraudžiant disponuoti atsakovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis ir turtinėmis teisėmis, tačiau leidžiant atsakovei iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu. Teismas nagrinėjamu atveju taikė kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nurodė taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mąstą, pažymėdamas, kad turto areštas taikomas 25 000 Lt sumai, t. y. taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nurodyta bendra suma nėra didesnė už pareikšto ieškinio sumą.

Atskiruoju skundu nėra ginčijamas pats teismo sprendimas skundžiama nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti, tačiau teigiama, kad teismas pažeidė proporcingumo principą laikinąsias apsaugos priemones taikydamas ir atsakovei priklausančių piniginių lėšų atžvilgiu. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovė, todėl teismas, tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštavo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 25 000 Lt sumai, o nesant ar esant nepakankamai kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, areštavo atsakovei priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises, uždraudžiant atsakovei disponuoti jai priklausančiomis lėšomis ir turtinėmis teisėmis, tačiau leidžiant atsakovei iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu. Kaip jau buvo nurodyta, teismas skundžiamoje nutartyje nurodė bendrą laikinųjų apsaugos priemonių sumą ir nustatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumą, t. y. nurodė, kad atsakovei priklausančios piniginės lėšos ir turtinės teisės areštuojamos tik tuo atveju, jei nėra ar neužtenka nekilnojamojo ir kilnojamojo turto 25 000 Lt sumai. Atsakovė sutinka su jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštu, nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo su priklausiniais bei transporto priemonės arešto pakanka ieškovo pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti, todėl nėra būtinybės taikyti atsakovei nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų ir turtinių teisių areštą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė paties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo fakto neginčija, į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikė nesant duomenų apie atsakovės turimą turtą ir nustatė laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumą bei bendrą sumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovei nuosavybės teise priklausančioms piniginėms lėšoms bei turtinėms teisėms, nepažeidė ekonomiškumo principo ir jas taikė pagrįstai.

Remiantis 2013 m. liepos 25 d. Centrinės hipotekos įstaigos pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) apie turto arešto akto pakeitimo duomenų įregistravimą Turto arešto aktų registre nustatyta, kad antstolis M. P., vykdydamas skundžiamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, surado ir aprašė šį atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0,0664 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), o taip pat transporto priemonę Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Daugiau duomenų apie vykdant skundžiamą nutartį antstolio surastą ir aprašytą atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o taip pat atsakovei nuosavybės teise priklausančias turtines teises ar pingines lėšas nėra nurodyta, todėl laikytina, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančios lėšos ir turtinės teisės nebuvo areštuotos, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, teismas skundžiama nutartimi nustatydamas laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumą nurodė, kad piniginių lėšų ir turtinių teisių areštas taikytinas tik tuo atveju, jei nėra ar nepakanka atsakovei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Nurodyti duomenys leidžia spręsti, kad atsakovės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl galimų jos ir jos nepilnamečio sūnaus teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, galimų nuostolių atsiradimo nesant galimybės disponuoti atsakovei nuosavybės teise priklausančiomis piniginėmis lėšomis yra nepagrįstos, kadangi atsakovės turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto užtenkant užtikrinti ieškovo pareikštų reikalavimų įvykdymą, piniginių lėšų bei turtinių teisių areštas realiai nebuvo taikytas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atskirajame skunde nurodytų neigiamų laikinųjų apsaugos priemonių – piniginių lėšų ir turtinių teisių arešto - taikymo pasekmių atsakovė nepatyrė, dėl to nėra pagrindo spręsti, kad skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės šioje apimtyje yra neproporcingos, neteisėtos ar nepagrįstos, pažeidžiančios ekonomiškumo principą, kas leistų skundžiamą nutartį atsakovės prašomoje dalyje, patenkinus atskirąjį skundą, naikinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodęs taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bendrą sumą bei nustatęs laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumą nepažeidė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas išsamiai dėl visų kitų atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį nurodytų argumentų nepasisako, kadangi pirmiau nurodytos aplinkybės bei išdėstyti argumentai sudaro pagrindą konstatuoti skundžiamą nutartį esant pagrįstą ir teisėtą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog asmuo, kurio atžvilgiu pritaikyti suvaržymai, gali savo teises ginti ne tik skųsdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet ir teikdamas prašymą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo (CPK 148, 149 str.), arba kreipdamasis į teismą su prašymu dėl su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusių galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat ir dėl faktiškai patirtų nuostolių atlyginimo priteisimo (CPK 146 str.).

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, - 250 Lt. Kadangi atskirasis skundas atmestas, o prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytos rekomenduojamos maksimalios sumos, ieškovui priteistina iš atsakovės 250 Lt išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                             Rūta Palubinskaitė