Civilinė byla Nr. e3K-3-424-421/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16444-2016-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.4.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Donato Šerno (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. prevencinį ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Europa Group“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Group Europa Investment“ ir V. D. dėl akcininkui žalą sukeliančių veiksmų uždraudimo, trečiasis asmuo A. B.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių prevencinio ieškinio sąlygas, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių prejudicinius faktus, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą prašydamas UAB „Europa Group“ prokuristui V. D. uždrausti atlikti bet kokius 2015 m. vasario 19 d. UAB „Europa Group“ išduotoje prokūroje nurodytus veiksmus ar naudotis joje nustatytomis teisėmis; UAB „Group Europa Investment“ prokuristui V. D. uždrausti atlikti bet kokius 2015 m. vasario 19 d. UAB „Group Europa Investment“ išduotoje prokūroje nurodytus veiksmus ar naudotis joje nustatytomis teisėmis.
3. Ieškovas R. B. ir trečiasis asmuo A. B. valdo po 50 proc. bendrovių UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ paprastųjų vardinių akcijų. Ieškovas taip pat yra stambus šių bendrovių kreditorius. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi kitoje civilinėje byloje ieškovo A. B. prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – visišką UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ turto administravimą ir skyrė turto administratorę UAB „Ekvalda“, pastaroji, siekdama bet kokiomis priemonėmis išlaikyti bendrovių faktinę kontrolę akcininko A. B. rankose, 2015 m. vasario 19 d. išdavė prokūras bendrovių darbuotojui V. D., kuriose išvardytos itin plačios teisės veikti bendrovių vardu ir joms atstovauti. 2015 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-715-603/2015 panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikinosios bendrovių administratorės UAB „Ekvalda“ įgaliojimus veikti bendrovių vardu. Po šios nutarties priėmimo faktiniu ir vieninteliu bendroves valdančiu asmeniu tapo prokuristas V. D., įgijęs šias teises iš neteisėtai paskirtos ir veikusios UAB „Ekvalda“. Ieškovo teigimu, bendrovių padėtis, jų valdymą perėmus V. D., ėmė laipsniškai blogėti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad prevenciniu ieškiniu reikalaujama ne žalos ar nuostolių, o siekiama užkirsti kelią, kad jų ateityje neatsirastų. Realios grėsmės aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai). Ji nepreziumuojama. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas neįvykdė jam nustatytos pareigos įrodyti prevencinio ieškinio sąlygų – realios žalos ar nuostolių atsiradimo grėsmės, neteisėtų veiksmų ar tokių veiksmų, kurie lemtų realios žalos atsiradimo ateityje tikimybę. Ieškovo teiginiai dėl neteisėtų prokuristo veiksmų nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais, o ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl nuostolingų sandorių, darbuotojų bendrovėse sumažėjimo ir pan. rodo veiksmus ir jų padarinius praeityje, o ne ateityje, kas būtų pagrindas tenkinti prevencinį ieškinį. Be to, vien deklaratyvių ieškovo teiginių apie bendrovių turto, pajamų sumažėjimą po to, kai buvo paskirtas prokuristas, nepakanka prevenciniam ieškiniui tenkinti.
6. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo R. B. apeliacinį skundą, 2018 m. vasario 28 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.
7. Kolegija nurodė, kad ieškovas įrodinėja, jog prokuristo V. D. neteisėti veiksmai ir žalos darymas pasireiškia fiduciarinių pareigų bendrovėms pažeidinėjimu, veikiant išimtinai vieno akcininko A. B. naudai, o ne bendrovių interesais. Tokia atsakovo veikla yra sisteminga ir besitęsianti per visą prokuristo įgaliojimų laikotarpį. Šioms aplinkybėms papildomai pagrįsti ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus ir papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovas ne tik veikė priešingai įmonių veiklos tikslams, bet ir atliko UAB ,,Europa Group“ ir UAB ,,Group Europa Investment“ faktinio vadovo funkcijas, ką draudžia imperatyvios įstatymų nuostatos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.255 straipsnio 1 dalis).
8. Kolegija nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1521-340/2017, kurioje buvo sprendžiamas prokūrų pripažinimo niekinėmis, negaliojančiomis bei prokūrų panaikinimo klausimai, teismas konstatavo, kad prokūros baigėsi 2015 m. kovo 10 d., atitinkamai prokuristo V. D. įgaliojimai veikti UAB ,,Europa Group“ ir UAB ,,Group Europa Investment“ vardu pasibaigė 2015 m. kovo 10 d., taigi V. D. nėra UAB ,,Europa Group“ ir UAB ,,Group Europa Investment“ prokuristas, todėl jis neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo veikti šių bendrovių vardu.
9. Kolegija nurodė, kad visi ieškovo ieškinyje, apeliaciniame skunde, rašytiniuose paaiškinimuose dėstomi argumentai yra susiję su atsakovo V. D. jau atliktais galimai neteisėtais veiksmais, todėl ieškovas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl atsakovo įmonėms ar jam, kaip įmonių akcininkui, realiai padarytos žalos atlyginimo.
10. Kolegija sprendė, kad, nesant galiojančių prokūros sandorių, nėra tikslinga ateityje asmeniui, kuris nėra prokuristas, t. y. neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo veikti UAB ,,Europa Group“ ir UAB ,,Group Europa Investment“ vardu, uždrausti atlikti 2015 m. vasario 19 d. UAB „Europa Group“ ir UAB „Group Europa Investment“ prokuristui V. D. išduotose prokūrose nurodytus veiksmus ar naudotis jose nustatytomis teisėmis, taigi nėra pagrindo tenkinti prevencinio ieškinio reikalavimus.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Kasaciniu skundu ieškovas R. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 28 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovo apeliacinį skundą, iš esmės net netyrė jame nurodytų argumentų dėl prevencinio ieškinio sąlygų buvimo, o pasirėmė tik Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1521-340/2017, kuria prokūros buvo pripažintos pasibaigusiomis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas net nepatikrino, kad ši nutartis yra apskųsta kasacine tvarka. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas manė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatytos aplinkybės dėl prokūros negaliojimo gali turėti prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, jis turėjo sustabdyti bylą, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 3 punktu, iki civilinę bylą dėl prokūrų pripažinimo negaliojančiomis išnagrinės kasacinis teismas.
11.2. Apeliacinės instancijos teismas, aplinkybę apie prokūrų negaliojimą laikydamas paneigiančia žalos bendrovėms bei ieškovui atsiradimo galimybę, visiškai supainiojo atsakovo neteisėtų veiksmų ir realios žalos kilimo grėsmės sąlygas, nes prokūrų teisinis negaliojimas galėjo reikšti tik prokuristo V. D. neteisėtus veiksmus (jeigu jis toliau atlikinėtų veiksmų jų pagrindu), bet ne negalėjimą kilti realiai žalai ateityje.
12. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai V. D., UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Prejudicinių faktų atsiradimas siejamas tik su teismo nutarties įsiteisėjimo momentu, todėl, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui prokūrų pripažinimo negaliojančiomis byloje, nepriklausomai nuo to, kad šis procesinis sprendimas buvo apskųstas kasacine tvarka, konstatuotina, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu prejudiciniai faktai jau buvo atsiradę. Todėl nėra pagrindo taikyti ieškovo nurodomą CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą. Tai, kad teismas nestabdė bylos nagrinėjimo remdamasis CPK 164 straipsniu, negali būti laikoma proceso teisės normų pažeidimu. Net ir tuo atveju, jei kasacinis teismas pakeistų Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį ir prokūros liktų galioti, ieškovas galėtų pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, kad jo teisė į teisminę gynybą ir į pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiūrą apeliacine tvarka būtų įgyvendintos tinkamai.
12.2. Ieškovas net neįrodinėjo būtinosios prevencinio ieškinio sąlygos – realios žalos atsiradimo grėsmės. Pats ieškovas realią žalos atsiradimo grėsmę kildino iš pagrindinės aplinkybės, kad, esant galiojančioms bei nepanaikintoms prokūroms, jų pagrindu V. D. turėjo teisę atstovauti bendrovėms ir sudarinėti sandorius jų vardu. Taigi pats ieškovas pripažino, kad prokūrų galiojimo aplinkybė yra esminė vertinant sąlygos, kad atsiras reali grėsmė patirti žalą, buvimą. Vis dėlto nagrinėjamu atveju prokūras pripažinus negaliojančiomis, ieškovas, siekdamas įrodyti aplinkybę, kad atsiras reali grėsmė patirti žalą, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad V. D. ketina atlikti neteisėtus veiksmus veikdamas bendrovių vardu, o atitinkami veiksmai taip pat gali sukelti žalą bendrovėms, tačiau atitinkamų įrodymų nepateikė. Visi ieškovo dėstomi argumentai yra susiję su atsakovo V. D. jau atliktais galimai neteisėtais veiksmais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl prevencinio ieškinio sąlygų
13. CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartį Nr. 3K-3-123/2011).
14. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagrindinės prevencinio ieškinio sąlygos yra šios: neteisėti veiksmai, kurie gali pasireikšti tiesioginiu teisės pažeidimu, arba, nebūdami tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, gali sudaryti objektyvią galimybę pažeisti asmens teises, ir realus žalos atsiradimo pavojus. Tokiu prevenciniu ieškiniu reikalaujama ne atlyginti jau patirtą žalą ar nuostolius, o siekiama užkirsti kelią, kad ateityje jų vėl neatsirastų. Todėl reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti dar nepadaryta arba jau padaryta, tačiau abiem atvejais turi būti reali jos atsiradimo grėsmė ateityje, o ieškovo siekis – pašalinti tokią grėsmę.
15. Taigi prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ji suprantama kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras. Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Ieškovas, prevenciniu ieškiniu teigdamas esant realų pavojų, turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos. Realią grėsmę gali patvirtinti jau pradėti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams, atsakovo požiūris į teisę pažeidžiančius veiksmus, jų nepripažįstant ir pan. Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą (CK 6.255 straipsnio 2 dalis), tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingas pasekmes vertinti analogiškai, bet pagal CK 6.255 straipsnį minėtos aplinkybės nenumatytos kaip realios grėsmės prezumpcija. Ši aplinkybė turi būti konkrečioje situacijoje įvertinta kaip vienas iš svarbių bylos aspektų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-248/2015 ir joje nurodytą teismo praktiką).
16. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė prevencinį ieškinį, siekdamas uždrausti UAB „Europa Group“ ir UAB „Group Europa Investment“, kurių vienas iš akcininkų jis yra, prokuristui atlikti bet kokius 2015 m. vasario 19 d. išduotose prokūrose nurodytus veiksmus. Ieškovas įrodinėjo, kad, bendrovių valdymą perėmus prokuristui, bendrovių padėtis ėmė nuolat blogėti: iš bendrovių išėjo didžioji dalis darbuotojų, dėl to bendrovės prarado pajamas iš darbuotojų nuomos sutarčių, dėl neūkiško bendrovių valdymo susidarė skolos bendrovių paslaugų teikėjams, buvo nutrauktos tam tikros frančizės sutartys, tinkamai nevykdytas kredito grąžinimas bankui pagal kredito sutartį ir t. t.
17. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas neįrodė, jog prokuristas atlieka su įmonės veikla susijusius veiksmus viršydamas savo, kaip prokuristo, įgaliojimus. Be to, ieškovas įrodinėja tik jau galimai kilusią žalą įmonėms, tačiau nepagrindžia, kad prokuristo neteisėti veiksmai kelia realią grėsmę, kad ateityje kils žala. Tuo remdamiesi teismai darė išvadą, kad ieškovas neįrodė būtinų prevencinio ieškinio sąlygų, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas prokuristo atliekamų veiksmų neteisėtumą iš esmės grindė dviem aspektais: pačios prokūros negaliojimu (neteisėtu jos išdavimu) ir prokuristo veiksmų žalingumu. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad versle priimami sprendimai yra rizikingi ar ne tokie pelningi, nėra pagrindas tuos sprendimus pripažinti neteisėtais. Be to, žala, kuri jau galbūt kilo įmonėms dėl prokuristo atliekamų veiksmų, nėra prevencinio ieškinio dalykas, jei nėra įrodoma, kad ši žala gali ir toliau rastis ateityje.
19. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas vertino ir naujai byloje pateiktus ieškovo argumentus, kad, kitoje civilinėje byloje pripažinus įgaliojimų (prokūrų) galiojimą pasibaigusiu, informacijos apie prokūrų pasibaigimą neperdavus Juridinių asmenų registrui, prokuristas vis dar turi realią galimybę veikti bendrovių vardu ir sudaryti joms nenaudingus sandorius. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, prokūras pripažinus pasibaigusiomis, apskritai nelieka prevencinio ieškinio sąlygų, nes atsakovas neatlieka prokuristo veiksmų, todėl nėra galimybės jam uždrausti atlikti veiksmus, kurių jis neturi teisės atlikti. Vertindamas pranešimo Juridinių asmenų registrui faktą, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad yra tikslinga pranešti Juridinių asmenų registrui apie Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą, kuriuo įgaliojimai (prokūros) pripažinti pasibaigusiais. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad ieškovas neįrodinėjo, kokius konkrečiai galbūt žalą įmonėms galinčius sukelti veiksmus toliau atlieka atsakovas. Vien faktas, kad įmonėms teismo procesuose toliau atstovauja tie patys advokatai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovas, buvęs prokuristas, ir toliau atlieka kokius nors veiksmus, kurių jis neturi teisės atlikti, ir kad šie jo veiksmai kelia realų žalos atsiradimo pavojų. Be to, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad UAB „Group Europa Investment“ yra iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo kitai atsakovei UAB „Europa Group“ yra nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, taigi realiai atsakovas, buvęs pokuristas, neturi pagrindo dalyvauti įmonių veikloje, o ieškovas neįrodė, kad atsakovo galbūt atliekami veiksmai, tokie kaip atstovavimo teismo procesuose ar kitų jo atliktų funkcijų pagal turėtus įgaliojimus perdavimas, yra neteisėti ir sukeliantys realios žalos įmonėms kilimo pavojų. Dėl to vertinant net ir galbūt neteisėtus prokuristo veiksmus, atliekamus pasibaigus prokūroms, nėra pagrindo tenkinti prevencinio ieškinio, neįrodžius jo sąlygų.
20. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai tyrė ir vertino prevencinio ieškinio sąlygas ir, nenustatę atsakovų neteisėtų veiksmų, keliančių realų žalos kilimo pavojų, pagrįstai ieškinio netenkino.
Dėl prejudicinių faktų
21. Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovo apeliacinį skundą, iš esmės netyrė jame nurodytų argumentų dėl prevencinio ieškinio sąlygų buvimo, o pasirėmė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1521-340/2017, kuria prokūros buvo pripažintos pasibaigusiomis, nepaisydamas to, kad ši nutartis buvo apskųsta kasacine tvarka.
22. Teisėjų kolegija, vertindama ieškovo argumentus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) ir apeliacinės instancijos teismo pareigos sustabdyti šią bylą, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tyrė prevencinio ieškinio sąlygas. Kaip nurodyta šios nutarties 18 punkte, ieškovas, reikšdamas prevencinį ieškinį ir įrodinėdamas prokuristo veiksmų neteisėtumą, iš esmės rėmėsi prokūrų negaliojimu ir prokuristo veiksmų žalingumu. Prokūras pripažinus pasibaigusiomis, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad neliko teisinio ir faktinio pagrindo uždrausti prokuristo veiksmus, kurių jis neturi įgaliojimų atlikti. Tai, kad sprendimas dėl prokūrų pripažinimo pasibaigusiomis buvo apskųstas kasacine tvarka, nekeičia prevencinio ieškinio sąlygų vertinimo, nes, kaip nurodyta pirmiau, pats ieškovas prokuristo veiksmų neteisėtumą įrodinėjo prokūrų negaliojimu, tad net jei jos ir būtų paliktos galioti kasacinio teismo procesiniu sprendimu, tai nebūtų pagrindas tenkinti prevencinio ieškinio, nes prokuristo atliekami veiksmai pagal galiojančias prokūras, neįrodžius įgaliojimų viršijimo, nėra neteisėti veiksmai, kuriuos reikėtų uždrausti. Ieškovo argumentai dėl prokuristo fiduciarinių pareigų pažeidimo ir atstovavimo vieno iš akcininkų, bet ne įmonių interesams, byloje neįrodyti.
23. Kitas prokuristo neteisėtų veiksmų įrodinėjimo aspektas buvo šių veiksmų žalingumas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė prevencinių ieškinio sąlygų, nes apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad visi ieškovo dėstomi argumentai yra susiję su jau prokuristo atliktais galimai neteisėtais veiksmais, dėl kurių realiai padarytos žalos atlyginimo jis gali kreiptis įstatymų nustatyta tvarka, tačiau tai nereiškia, kad prokuristo jau atlikti galimai neteisėti veiksmai ir jų sukelta žala atitinka prevencinio ieškinio sąlygas. Kaip nurodyta šios nutarties 14 punkte, prevencinio ieškinio sąlygos yra ne tik neteisėti veiksmai, bet ir jų realiai keliama grėsmė žalai atsirasti ateityje. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, reikšdamas prevencinį ieškinį, rėmėsi įvykiais praeityje preziumuodamas jų galimą tęstinumą ir dėl to kylančią žalą. Tačiau prevencinio ieškinio sąlygos – neteisėti veiksmai ir reali grėsmė žalai atsirasti nėra preziumuojamos, jos turi būti ieškovo tinkamai įrodytos.
24. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, bylą nagrinėję teismai tinkamai vertino prevencinio ieškinio sąlygas, todėl jų priimti procesiniai sprendimai paliekami nepakeisti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Kasacinis teismas patyrė 10,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 7 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. B. (a. k. duomenys neskelbtini) valstybės naudai 10,01 Eur (dešimt Eur 1 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Laužikas
Andžej Maciejevski
Donatas Šernas