Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-10-16][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-5012-783-2019].docx
Bylos nr.: e2-5012-783/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kupiškio rajone 188752021 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Šeimos teisė
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos
Galutinis sprendimas
Teismo sprendimas
dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

?Civ

Civilinė byla Nr. e2-5012-783/2017

Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00266-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.5.2.1.; 3.2.6.5.

 (S)

 

img1 

 

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

                                                 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                       

2019 m. rugsėjo 13 d.

Kupiškis

 

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Virginijus Skaraitis,

sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant

ieškovei E. M., jos atstovui advokatui Jonui Algimantui Pakarkliui,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei Vilmai Ribakovienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, dalyvaujanti institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Institucija, teikianti išvadą byloje).

 

Teismas

        

n u s t a t ė :

 

Ieškovė E. M. prašo pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-467-266/2007 nustatytą dukters M. J. išlaikymo dydį ir iš atsakovo A. P. priteisti išlaikymą dukrai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškinyje nurodė, jog iš esmės pakitus vaiko poreikiams ankstesniu sprendimu patvirtintas 57,92 Eur (200 Lt) dydžio išlaikymas netenkina vaiko poreikių. Nurodė, jog vaikas auga, jo poreikiai didėja, tačiau atsakovas, turėdamas nuolatines pajamas, neteikia didesnio išlaikymo. Nurodo, jog vaiko išlaikymo poreikis yra apie 400-500 Eur, kurį sudaro drabužiai, avalynė, higienos priemonės, išlaidos maistui ir mokymosi reikmėms, laisvalaikiui. Jos pajamas sudaro 281 Eur per mėnesį, daugiau pajamų neturi. (1-3 b. l.)

Atsakovas A. P. atsiliepimo nepateikė, tačiau 2019 m. liepos 8 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu teigė, jog tokio išlaikymo teikti jis negali, jis vykdo individualią veiklą (automobilių remontą), jo faktinės pajamos per mėnesį yra apie 500 Eur, jis yra susituokęs, kartu su sutuoktine augina dar du nepilnamečius vaikus. Nurodė, jog su dukra Mija bendrauja, pas jį dukra kartais svečiuojasi, jis ir pats prisideda prie dukros išlaikymo. Taikaus sutarimo galimybės parengiamojo posėdžio metu nematė, manė, jog ieškinys turi būti atmetamas.

Institucija, teikianti išvadą byloje, pateikė išvadą, jog ieškovė su keturiomis nepilnametėmis dukromis gyvena keturių kambarių bute su visais patogumais, vaikams skirti du atskiri kambariai, apstatyti pačiais būtiniausiais buičiai baldais ir namų apyvokos daiktais. Baldai nusidevėję, reikalingas remontas. Šalių dukrai Mijai sudarytos patenkinamos sąlygos poilsiui, pamokų ruošai, laisvalaikio praleidimui. Mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindėje mokykloje, vaiko motina pagal galimybes rūpinasi dukros poreikių tenkinimuu, bendrauja su pedagogais. Ieškovė E. M. išvados surašymo metu niekur nedirbo, aaugino vaiką iki trejų metų, jos pajama sudaro gaunama socialinė pašalpa, taip pat gaunamos išmokos vaikams, parama iš labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšų, kompensacija už šildymą. Išvadoje taip pat nurodoma, jog atsakovo A. P. šeimos finansinė padėtis nėra gera, jis su žmona augina tris nepilnamečius vaikus, Institucijos, teikiančios išvadoje byloje, atstovui nurodė, jog neatsisako rūpintis dukra, pasiimti ją į svečius, pagal galimybes remti materialiai, tačiau nesutinka su ieškovės reikalaujama suma. Pateikė išvadą, jog išlaikymo dydžio pakeitimas atitiktų šalių vaiko M. J. interesus. (20-21 b. l.)

Teismo posėdžio metu ieškovė E. M. palaiko ieškinio reikalavimus, parodė, jog tikslių vaiko poreikių paskaičiavimų bei tai patvirtinančių įrodymų neturi, tačiau kiek skaičiavo, tai vienam vaikui per mėnesį tenka po 100 Eur už gyvenamosios patalpos išlaikymą, apie 40 Eur – drabužiams, higienos priemonėms ir sveikatos priežiūrai – apie 20 Eur, mokymosi reikmėms – apie 25 Eur, laisvalaikio praleidimui – apie 25 Eur, maisto išlaidos vienam vaikui – apie 100 Eur, kitos būtinos išlaidos, kuria apima transporto išlaidos į Kupiškį (vaikui susirgus ar dėl kitų poreikių). Atsakovas A. P. išlaikymo vaikui pinigais neteikė, ji išlaikymą gauna iš valstybės, šiuo metu tai yra 68,40 Eur per mėnesį.

Ieškovės atstovas advokatas J. A. Pakarklis palaiko ieškovės reikalavimus bei prašo juos tenkinti. 

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė V. Ribakovienė patvirtino pateiktą išvadą.

Teismo posėdyje išklausyta nepilnametė M. J. paaiškino, jog su tėvu bendrauja, lankosi pas jį namuose, praleidžia su juo ir su jo šeima kai kuriuos savaitgalius, per atostogas pagyvena ir ilgiau tėvo namuose. Jos santykiai tiek su tėvu, tiek su jo sutuoktine, jų bendrais vaikais yra geri, būna, kad tėčio šeima atiduoda jai ir drabužių. Paaiškino, jog tėtis verčiasi automobilių remontu, jis ir pats turi automobilį, mano, jog tėčio turtinė padėtis geresnė nei jos mamos. Kalbėdama apie savo poreikius nurodė, jog kartą per metus su klase vyksta į ekskursijas, su draugėmis kartą per mėnesį – ir į baseiną.

Ieškinys tenkinamas iš dalies. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog išlaikymas ieškovės E. M. ir atsakovo A. P. dukrai M. J., g. (duomenys neskelbtini), patvirtintas Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis. Procesinio sprendimo priėmimo metu M. J. pajamas sudarė 187,03 Lt (54,17 Eur) pašalpa, ieškovė gyveno tetos gyvenamojoje vietoje, abu nedirbo, įrodymų apie kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą nėra. (5, 11 b. l., civilinės bylos Nr. N2-647-266 medžiaga) 2019 m. gegužės 7 d., tai yra ieškinio pateikimo teismui dieną, ieškovės E. M. šeimoje, be M. J., auga T. B., g. (duomenys neskelbtini), L. M., g. (duomenys neskelbtini), ir R. M., g. (duomenys neskelbtini), šeimos pajamas sudarė gaunama 281 Eur dydžio išmokos vaikams, ieškovės vardu asmeninės nuosavybės teisės vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kilnojamojo turto neturi. (6, 8-9, 10 b. l.) Taip pat nustatyta, jog atsakovas A. P., kartu su sutuoktine L. P., augina dukrą A. P., g. (duomenys neskelbtini), bei A. P., g. (duomenys neskelbtini), atsakovas A. P. taip pat turi sūnų G. S., g. (duomenys neskelbtini), gyvenantį Jungtinėje Karalystėje. (53 b. l.) Atsakovas A. P. kilnojamojo, nekilnojamojo turto savo vardu neturi, jo faktines pajamas sudaro ne mažiau 500 Eur kas mėnesį, gaunamų vykdant individualią veiklą. M. J. yra sulaukusi 12 m. amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 6 klasėje, sveikatos problemų neturi, jos išlaikymo poreikis per mėnesį yra ne mažesnis nei 260 Eur. Nustatydamas faktines aplinkybes dėl atsakovo A. P. individualios veiklos, gaunamų pajamų dydžio teismas remiasi paties atsakovo parengiamojo posėdžio teiginiais, ieškovės parodymais, nepilnamečio vaiko paaiškinimais. Nustatydamas faktines aplinkybes dėl išlaikymo poreikio teismas iš esmės remiasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. A1-674 patvirtintu 2019 metų minimalių vartojimo poreikių dydžiu (toliau – MVPD), kuris nuo 2019 m. sausio 1 d. yra 251 Eur. MVPD yra rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti (Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio įstatymo, priimto Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. liepos 15 d. įstatymu Nr. X-1710 (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.). Nors šis dydis yra taikomas kaip atskaitos taškas socialinėms išmokoms, mokamoms iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir (ar) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto apskaičiuoti, šaliai nepateikus jokių įrodymų dėl konkretaus išlaikymo dydžio, juo remtis taip pat galima. Teismas, atsižvelgęs į teismo posėdyje apklausto vaiko teiginius, jog laisvalaikiu ji norėtų dažniau lankyti baseiną, vykti į ekskursijas, nustato vaiko išlaikymo poreikį šiek tiek didesnį, nei 2018 metų MVPD. Ieškovė E. M. ieškinyje nurodė, jog vaiko išlaikymo dydis yra apie 400 Eur (13 b. l.), teismo posėdyje teigė, jog ne mažiau nei 310 Eur, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, o vien išvardinti skaičiai nepatvirtina, kad tokios išlaidos yra. Pavyzdžiui, pateiktoje poreikių lentelėje kelia abejones nurodomi 100 Eur per mėnesį mokymosi reikmėms (teismo posėdyje jas sumažino iki 25 Eur), 105 Eur per mėnesį drabužiams, avalynei, iki 50 Eur – kosmetikai, iki 33 Eur – vaistams ir kitos. Įvertinus šeimos turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, tokio dydžio išlaidos net teoriškai atrodo gerokai išpūstos ir nelabai realios, kai kurių jų, pavyzdžiui, sveikatai, atsižvelgus į tai, jog pati ieškovė tvirtino, kad mergaitė yra sveika, sveikatos problemų neturi, tokios išlaidos irgi mažai tikėtinos. Nekalbant apie tai, kad poreikių lentelėje nurodomos ir išlaidos malkoms, nors butui, kuriame gyvena ieškovė, šilumos energija tiekiama centralizuotai. Be to, ieškovė taip pat nurodė, jog komunalinės išlaidos kiekvienam šeimos nariui tenka apie 100 Eur per mėnesį, kas taip pat neįtikima (tektų pripažinti, jog šeima kas mėnesį, be kitų išlaidų, vien tik komunalinėms paslaugoms apmokėti išleidžia 500 Eur (ieškovė viena augina keturias dukras, jos pajamas sudaro tik 281 Eur dydžio išmokos, teigia, jog skolų neturi), tuo labiau, kiek matyti iš pateiktos Institucijos išvados, šeimai yra mokamos kompensacijos už šildymą, gauna parama iš labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšų,.

Remiantis CK 3.201 straipsnio 1 dalimi, teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas vaiko išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties CK 3.201 straipsnio 2 dalis numato, jog priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinant jų apsaugą, tačiau turi atsižvelgti ir į tėvų turtinę padėtį, keliems vaikams turi būti teikiamas išlaikymas. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sistemiškai aiškinant CK 3.201 straipsnio ir 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatas, daroma išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ne tik iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, bet ir pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Iš pateiktų įrodymų teismas nustatė, jog išlaikymo dydis per mėnesį vaikui yra ne mažesnis nei 260 Eur, arba beveik daugiau nei du su puse kartų didesnis, nei buvo 2007 metais tarp šalių patvirtinus taikos sutartį (apie 115-116 Eur, laikant, jog abi šalys sutarė, kad išlaikymas dalinamas abiem vienodai (57,90 Eur x 2)). Nuo 2007 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo yra praėję daugiau nei 12 metų, vaikas, dėl kurio buvo sutartas išlaikymas, tuo metu buvo nesulaukęs vienerių metų, šiuo metu vaikui jau yra 12 metų, jo poreikiai yra didesni, be to, nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuva įsivedė eurą, kas paskatino labiau augti paslaugų kainas. Pripažįstama, jog toks vaiko išlaikymo poreikių padidėjimas (nuo 115-116 Eur iki 260 Eur) yra esminis, jam esant, galimas ir išlaikymo dydžio pakeitimas. Teismas, ištyręs įrodymus, taip pat daro išvadą, jog ir ieškovės turtinė padėtis iš esmės po 2007 m. rugpjūčio 7 d., kada buvo sutarta dėl išlaikymo, yra pablogėjusi. Atsakovė viena, be M. J., augina dar tris mažamečius vaikus, kuriuos ji privalo išlaikyti, yra nedirbanti, jos pajamas sudaro socialinės pašalpos ir kompensacijos, ieškovė kilnojamojo, kito nekilnojamojo turto, išskyrus tą, kuriame gyvena, neturi. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ir atsakovas A. P., be M. J., turi dar tris mažamečius vaikus, tačiau jis du vaikus augina kartu su sutuoktine L. P. (trečiasis vaikas gyvena Jungtinėje Karalystėje), verčiasi individualia veikla, remontuoja automobilius, yra darbingas ir turi pakankamai geras galimybes teikti didesnį išlaikymą, nei buvo nustatytas 2007 metais. Tuo labiau, jog 2007 metais, kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. N2-467-266/2007 esančio jo paaiškinimo (19-20 b. l.), atsakovas yra nurodęs, jog yra nedirbantis. Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu konstatuota, jog atsakovo A. P. pajamos yra ne mažesnės nei 500 Eur, jis turi ir kitų nepilnamečių vaikų, įvertinus tas aplinkybes, kad jis verčiasi veikla, susijusia su automobilių remontu, teismo posėdyje išsakiusi savo nuomonę jo nepilnametė dukra M. J. nurodė, jog atsakovas ir pats turi automobilių, nors šie ir nėra įregistruoti jo vardu, be to, dukra nurodė, jog atsakovo turtinė padėtis ir išoriškai atrodo geresnė, nei jos mamos (ieškovės E. M.), pripažįstama, jog A. P. pajamos gali būti didesnės, nei jo paties nurodytos parengiamajame posėdyje, jis gali teikti didesnį išlaikymą, nei ieškovė. Todėl teismas laiko, jog yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį bei, atsižvelgus į tai, jog atsakovas turi geresnes galimybes teikti ir didesnį išlaikymą, nei buvo nustatytas iki šiol, bei padidinti jį iki 140 Eur per mėnesį. Nors ieškovė ir jos atstovas advokatas J. A. Pakarklis prašo išlaikymo dydį padidinti iki 200 Eur per mėnesį, tokio išlaikymo poreikio jie neįrodė. Teismas pripažįsta, jog toks išlaikymo dydis, kurio prašo ieškovė, gal ir yra pageidautinas, tačiau nustatant išlaikymo dydį, kaip jau ir minėta, turėtų būti atsižvelgiama ir į šalių turtinę padėtį, ir į nustatytas faktines aplinkybes dėl išlaikymo dydžio. Remiantis CK 3.208 straipsniu, priteista išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas skubiam vykdymui (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 82 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktais, 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, iš atsakovo, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (tenkinta 57,77 % reikalavimo) valstybės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos –  30 Eur žyminio mokesčio ir 2,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių  dokumentų įteikimu (2019 m. rugsėjo 99 d. pažyma, 56 l.). Byloje yra sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei (14-15 b. l.), tačiau pažyma apie valstybės patirtas išlaidas atstovaujant ieškovę nebuvo pateikta, teismas dėl šių išlaidų priteisimo iš atsakovo proporcingai tenkintų reikalavimų daliai nesprendžia.  

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 268, 270, 282 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

        Ieškinį tenkinti iš dalies.

        Pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-467-266/2007 patvirtintą tarp šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį bei iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti materialinį išlaikymą dukrai M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis piniginėmis išmokomis po 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 9 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

        Kitoje dalyje ieškinį atmesti.        

        Priteisti iš atsakovo A. P. valstybės naudai 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminio mokesčio bei 2,19 Eur (du eurus 19 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (į valstybės biudžetą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimą dėl vaiko materialinio išlaikymo priteisimo nukreipti skubiam vykdymui.

        Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.

                    

 

Teisėjas                                                                        Virginijus Skaraitis           


Paminėta tekste:
  • CK3 3.201 str. Išlaikymo dydžio ir formos pakeitimas
  • CK3 3.3 str. Šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai
  • CK3 3.192 str. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus
  • CK3 3.208 str. Išlaikymo indeksavimas
  • CPK 282 str. Skubiai vykdytini sprendimai ir nutartys
  • CPK