Administracinė byla Nr. I-654-121/2014
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02501-2013-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 38; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius 2014 m. sausio 30 d.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Miliuvienės, Egidijos Puzinskaitės, ir Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo atstovei Elidai Gečytei, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Dainai Jakimauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančio futbolo klubo „Vėtra“ skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas bankrutuojantis futbolo klubas „Vėtra“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 2013-04-18 sprendimą „Dėl bankrutavusio futbolo klubo „Vėtra“ lėšų grąžinimo“ Nr. (7.2) 3-48601; 2) VSDFV 2013-06-18 sprendimą Nr. (9.8) I-4113 „Dėl fondo valdybos Vilniaus skyriaus veiksmų“; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių grąžinti bankrutuojančiam futbolo klubui „Vėtra“ 71 057,64 litų neteisėtai nurašytas lėšas; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 1–4).
Paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyrius neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas, klaidingai nurodydamas, kad pareiškėja nepateikė naujų duomenų, pagrindžiančių jos prašymo pagrįstumą. Pareiškėja 2012-10-08 prašyme dėl neteisėtai nurašytų 71 057,64 Lt dydžio lėšų grąžinimo nurodė argumentus, kuriuos patys VSDFV Vilniaus skyriaus atstovai nurodė telefonu, t.y. kad pareiškėjos atveju bus pritaikyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 str. 3 dalis, numatanti, jog išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti, nors ši CPK nuostata lėšų nurašymo metu dar negaliojo. Tačiau VSDFV Vilniaus skyrius atsisakė grąžinti nurašytas lėšas, motyvuodamas tuo, kad ši CPK nuostata įsigaliojo 2011-11-01, t.y. jau po nurodytų lėšų nurašymo (2010-06-18), nors telefonu, kaip minėta, teigė priešingai. Kitame 2013-03-26 prašyme VSDFV Vilniaus skyriui pareiškėja remiasi dar ir kitais argumentais, t.y. kad nagrinėjamu atveju buvo nurašytos tikslinės paramos lėšos, kurios nėra pareiškėjo, o išieškojimas gali būti vykdomas tik iš skolininkui priklausančio turto ir lėšų.
Pažymi, kad VSDFV Vilniaus skyrius nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d. 3 punkte numatytų terminų ir pareiškėjui apie sprendimą nenagrinėti jo prašymo pranešė per 14 darbo dienų (VSDFV Vilniaus skyrius prašymą gavo 2013-03-29, o atsakymą pateikė – 2013-04-19). Be to, pats VSDFV Vilniaus skyrius skundžiamame sprendime pripažino, kad nepagrindė savo atsisakymo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl lėšų grąžinimo.
Mano, kad VSDFV Vilniaus skyrius neteisėtai remiasi Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės), 12 punktu, nes pareiškėjo prašymas grąžinti lėšas negali būti laikomas pakartotiniu. Be to, Taisyklių 12 punktas negali būti taikomas, nes Taisyklių 5 punkte įtvirtinta sąvokos „Prašymas“ reikšmė neapima
pareiškėjo pateikto prašymo VSDFV Vilniaus skyrius grąžinti jam neteisėtai nurašytas lėšas. Pabrėžė, kad nepaisant to, kad VSDFV Vilniaus skyrius pasisakė dėl atsisakymo nagrinėti pareiškėjo prašymą, jis savo skundžiamame sprendime nusprendė dėl ginčo esmės, t.y. išsprendė, kad veiksmai atsisakant grąžinti pareiškėjui nurašytas lėšas yra teisėti ir pagrįsti ir nėra pagrindo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių grąžinti nurašytą 71057,64 litų dydžio sumą.
Tvirtina, kad pareiškėjui pervedamos išmokos yra traktuojamos kaip tikslinė parama, kuri skirta būtent tam tikslui, kuriam ji buvo suteikta – projekto „Jaunimo formatas: žinios ir sveika gyvensena“ (toliau – Projektas) įgyvendinimui. Jokiems kitiems tikslams šios lėšos panaudotos negali būti. Paramos gavėjas nagrinėjamu atveju negalėjo šių lėšų naudoti savo nuožiūra bet kokioms reikmėms, jis privalėjo jas naudoti tik Projekto įgyvendinimui, griežtai laikydamasis plano bei prižiūrimas prižiūrinčios institucijos, nes esminis šių priemonių tikslas – ne skatinti paramos gavėjo veiklą ar pan., o būtent įgyvendinti visuomeninį projektą. Atkreipė dėmesį, kad paramos lėšos, pervestos į paramos gavėjo sąskaitą, netampa paramos gavėjo nuosavybe ir paramos gavėjui pervedamos lėšos iš esmės ir toliau lieka finansuotojo, o ne paramos gavėjo lėšomis. Tikslinių pareiškėjui išmokėtų lėšų panaudojimą kontroliuoja Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra, kuri prižiūri šių lėšų panaudojimą pagal jų paskirtį ir esant neteisingam lėšų panaudojimui, ji privalo susigrąžinti šias lėšas. Be to, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų administravimo Lietuvoje taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2005-08-29 nutarimu Nr. 941, įtvirtina, kad parama Projektui – tai pagal paramos sutartį projektui įgyvendinti skiriamos Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Ši parama skiriama visoms projekto išlaidoms ar jų daliai finansuoti. Taigi, gautos lėšos, kurias nurašė VSDFV Vilniaus skyrius, priklauso ne pačiam pareiškėjui. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad išieškoti galima iš lėšų, kurios nėra laikomos tikslinės ir kurios yra paramos gavėjo nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) 2011-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011). Šiuo atveju VSDFV Vilniaus skyrius nurašė lėšas, kurios pareiškėjui buvo suteiktos kaip tikslinė parama Projekto įgyvendinimui ir kurios nepriklausė pareiškėjui.
Pabrėžė, kad galiojantis teisinis reglamentavimas patvirtina pareiškėjo poziciją dėl negalimumo nurašyti paramos lėšas. CPK 668 str. 3 dalis numato, kad išieškojimas remiamo Projekto vykdymo laikotarpiu ir Projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Nors ši nuostata įsigaliojo 2011-11-01, t.y. jau po nurodytų lėšų nurašymo, tačiau toks reglamentavimas įtvirtina įstatymo leidėjo poziciją, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į paramos lėšos. Kadangi pareiškėjo atveju gauta parama nepriskirtina prie pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, todėl šių lėšų nurašymas laikomas neteisėtu, kas reiškia, jog lėšos turi būti grąžintos.
Atsakovė VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 118–121).
Paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2008 m. gruodžio mėn. nuolat pažeidinėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką, todėl VSDFV Vilniaus skyrius vykdė skolos išieškojimą priverstine tvarka: kiekvieną mėnesį teikė mokėjimo nurodymus dėl skolos nurašymo iš draudėjo sąskaitų, 2010 m. vasario–kovo mėnesiais sprendimus dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka perdavė vykdyti antstoliui ir areštavo turtą. Vykdant priverstinį skolos išieškojimą, mokėjimo nurodymais 2010-06-18 iš pareiškėjo sąskaitos nurašyta 71057,64 Lt suma. Vilniaus apygardos teismas 2011-03-03 priėmė nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui, nutartis įsiteisėjo 2012-03-21, kai Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį palikti Vilniaus apygardos teismo 2011-03-03 nutartį nepakeistą.
Pažymi, kad teisėje galioja principas, jog įstatymai nėra taikomi atgal laiko atžvilgiu (lex retro non agit). Konstitucinis Teismas (KT) 2003-09-30 nutarimu (Žin., 2003, Nr. 93-4223) yra konstatavęs, kad Konstitucijos 7 str. 2 dalyje taip pat atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Taigi, įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Todėl ir sprendžiant dėl nurašytų lėšų grąžinimo negali būti pažeidžiamas minėtas principas ir praeityje buvusiems faktams ir pasekmėms (t.y. 2010-06-18 įvykusiam pareiškėjo lėšų nurašymui) negali būti taikomos CPK 668 str. 3 dalies nuostatos.
Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad VSDFV Vilniaus skyrius, atsisakydamas pakartotinai nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl išieškotų lėšų grąžinimo nepagrįstai rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d. 3 punktu, nes minėtame punkte įtvirtinta, kad nenagrinėjami pakartotiniai pranešimai ir skundai, tačiau nenurodyta apie pakartotinių prašymų nenagrinėjimą. Pabrėžė, kad VSDFV 2013-06-18 sprendimu Nr. (9.8) 1-4113 paaiškino, kad Taisyklių 12 punktas nustato, kad prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo gavimo institucijoje praneša asmeniui, kodėl jo prašymas nenagrinėjamas, ir nurodo šio sprendimo apskundimo tvarką. Tai, kad VSDFV Vilniaus skyrius netiksliai nurodė teisės aktą, kuriame įtvirtinta nuostata dėl pakartotinio prašymo nenagrinėjimo ir išsiuntė atsakymą per ilgesnį terminą, negu nustato teisės aktas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-04-18 raštą Nr. (7.2) 3-48601 neteisėtu, nes VSDFV Vilniaus skyrius iš esmės teisingai vadovavosi principu dėl pakartotinių prašymų nenagrinėjimo. Be to, atkreipė dėmesį, jog Taisyklių 5 punktas nustato, kad prašymu laikomas ir asmens kreipimasis prašant priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatyta tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.
Be kita ko, atsikirsdama į pareiškėjo argumentą, jog paramos gavėjui pervedamos lėšos netampa paramos gavėjo lėšomis, o toliau lieka finansuotojo lėšomis, nurodė, kad lėšos, patekusios į paramos gavėjo sąskaitą, yra pareiškėjo nuosavybė, todėl pagal iki 2011-11-01 galiojusias teisės aktų nuostatas išieškojimas galėjo būti nukreiptas ir į tokias lėšas.
Pabrėžė, kad nors pareiškėjas 2012-10-08 prašyme ir 2013-03-26 prašyme išdėstė skirtingus pagrindus, nes 2012-10-08 prašyme rėmėsi CPK 668 str. 3 dalies nuostatomis, o 2013-03-26 prašyme argumentais, kad buvo nurašytos lėšos, kurios nėra pareiškėjo, o išieškojimas gali būti vykdomas tik iš skolininkui priklausančio turto ir lėšų, tačiau toks prašymo pagrindo pakeitimas negali būti laikomas Taisyklių 12 punkte nurodytu papildomu argumentu, leidžiančiu abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, o naujų faktinių aplinkybių pareiškėjas nenurodė.
Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 2, b. l. 1–4).
Paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2008 m. gruodžio mėnesio nuolat pažeidinėjo socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką, todėl VSDFV Vilniaus skyrius vykdė skolos išieškojimą priverstine tvarka ir 2010 m. vasario–kovo mėnesiais sprendimus dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka perdavė vykdyti antstoliui ir areštavo turtą. VSDFV Vilniaus skyriaus manymu, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl VSDFV Vilniaus skyriaus neteisėtai nurašytų lėšų iš futbolo klubo „Vėtra“ sąskaitos yra visiškai nepagrįsti. Pareiškėjas 2013-03-26 prašyme „Dėl neteisėtai nurašytų lėšų grąžinimo“ nepateikė jokių naujų faktinių aplinkybių ir papildomai prašymą grindė tuo, kad buvo nurašytos lėšos, kurios nėra futbolo klubo „Vėtra“, o išieškojimas gali būti vykdomas tik iš skolininkui priklausančio turto ir lėšų. Šie pareiškėjo nurodyti papildomi argumentai nesudarė pagrindo VSDFV Vilniaus skyriui abejoti ankstesnio atsakymo, t.y. 2012-10-26 rašto Nr. (7.2-) 3-119991 pagrįstumu, todėl VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo 2013-03-26 prašymo „Dėl neteisėtai nurašytų lėšų grąžinimo“.
Pažymi, kad pareiškėjas nenurodė konkretaus teisės akto, kurį pažeidė VSDFV Vilniaus skyrius, atsisakydamas grąžinti futbolo klubui „Vėtra“ nurašytas lėšas. Pareiškėjas ignoruoja teisinio reguliavimo srityje egzistuojančią bendrą taisyklę, kad įstatymas atgal negalioja, kuri reiškia, jog norminiai aktai paprastai netaikomi tiems faktams ir teisinėms pasekmėms, kurie atsirado iki šių norminių aktų įsigaliojimo. Lėšos iš futbolo klubo „Vėtra“ sąskaitos buvo nurašytos 2010-06-18, dar negaliojant CPK 668 str. 3 dalies nuostatai. Lėšų nurašymo dieną CPK 668 straipsnyje buvo nustatytas baigtinis turto, į kurį negali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas. Ir nei CPK, nei jokie kiti teisės aktai nenustatė draudimo nukreipti priverstinį skolos išieškojimą į Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšas, todėl VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo teisinio pagrindo grąžinti pareiškėjui nurašytas lėšas.
Be kita ko, atkreipė dėmesį, kad futbolo klubas „Vėtra“, įgyvendindamas tam tikrus projektus už paramos lėšas, nebuvo atleistas nuo pareigos mokėti socialinio draudimo įmokas, todėl, nepaisant įgyvendinamo Projekto, privalėjo šią pareigą vykdyti. Pabrėžė, kad aplinkybėms, jog atsakovų veiksmai, kurių pagrindu skolininko prievolės įgyvendinimo tikslais nurašomos Europos ekonominės
erdvės finansinio mechanizmo bei specialiosios programos lėšos, reiškia Projekto, įgyvendinamo už paramos lėšas, sužlugdymą, patvirtinti pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų. Iš Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo projekto įgyvendinimo sutarties Nr. 2004-LT0017-IP-1EEE, kuri net nepasirašyta futbolo klubo „Vėtra“ prezidento, matyti, kad pareiškėjas projektą turėjo įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2010-09-30, todėl praėjus beveik trejiems metams, teigti, kad VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai reiškia pareiškėjo įgyvendinamo projekto sužlugdymą, yra nelogiška.
Pareiškėjo atstovė, byla nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė, papildomai paaiškino, jog Mokėjimo agentūra nesidomėjo ir nesidomi, kaip panaudoti paramos pinigai, ji nėra kreditorių sąraše.
Atsakovo atstovė skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais.
Skundas netenkinamas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra ir futbolo klubas „Vėtra“, vadovaujantis 2008-07-31 tarp Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo komiteto ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl Projekto finansavimo pasirašyta paramos sutartimi, 2008-08-22 sudarė Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo projekto „Jaunimo formatas: žinios ir sveika gyvensena“ paraiškos Nr. LT0017 įgyvendinimo sutartį, kuria nustatytas Projekto finansavimas (t. 1, b. l. 5–23).
VSDFV Vilniaus skyrius pagal mokėjimo nurodymus - 2009-11-23 Nr. 137645, 2009-12-22 Nr. 150180, 2010-01-27 Nr. 11519, 2010-01-27 Nr. 11542, 2010-02-23 Nr. 18730, 2010-02-23 Nr. 18776, 2010-03-23 Nr. 34100 - iš draudėjo futbolo klubo „Vėtra“ sąskaitos banke 2010-06-18 iš viso nurašė 71 057,64 Lt (t. 2, b. l. 5–11).
Vilniaus apygardos teismas 2011-03-03 nutartimi futbolo klubui „Vėtra“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Karaliaučiaus grupė“ (t. 1, b. l. 110–112).
VSDFV Vilniaus skyriuje 2012-10-10 buvo gautas bankrutavusio futbolo klubo „Vėtra“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens Irmanto Malinausko 2012-10-08 prašymas „Dėl neteisėtai nurašytų lėšų grąžinimo“, kuriame prašoma grąžinti mokėjimo nurodymais iš banko sąskaitos nurašytą 71 057,64 Lt sumą. Prašyme bankroto administratorius nurodė, kad lėšos nurašytos neteisėtai, nes minėtų lėšų nurašymą draudžia CPK 668 str. 3 dalis bei tai, kad futbolo klubas „Vėtra“ lėšų nurašymo momentu buvo nemokus. Anot Administratoriaus, lėšos nurašytos iš draudėjui pervestų paramos lėšų, tačiau CPK 668 str. 3 dalis numato, kad išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir Projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti (t. 2, b. l. 13–14).
VSDFV Vilniaus skyrius 2012-10-26 raštu Nr. (7.2-) 3-119991 „Dėl bankrutuojančio futbolo klubo „Vėtra“ lėšų grąžinimo“ informavo pareiškėją, kad pagal 2012-10-08 prašyme nurodytus motyvus bei teisės aktus nėra teisinio pagrindo grąžinti į futbolo klubo „Vėtra“ sąskaitą 71 057,64 Lt ir nurodė, kad ši suma 2010-06-18 nurašyta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo ir CPK 668 str. 3 dalies nuostatų, nes lėšos nurašytos dar iki bankroto bylos futbolo klubui iškėlimo, o CPK 668 str. 3 dalis, kuria remiasi Administratorius, įsigaliojo tik 2011-11-01, t. y. jau po lėšų nurašymo (t. 1, b. l. 100–101).
VSDFV Vilniaus skyrius 2013-03-29 gavo Administratoriaus 2013-03-26 prašymą „Dėl neteisėtai nurašytų lėšų grąžinimo“, kuriame pakartotinai prašoma grąžinti 71 057,64 Lt sumą į futbolo klubo „Vėtra“ sąskaitą. Prašyme nurodyta, kad paramos gavėjui pervedamos lėšos iš esmės ir toliau lieka finansuotojo, o ne paramos gavėjo lėšomis. Be to, gauta parama nepriskiriama prie pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, todėl šių lėšų nurašymas yra neteisėtas (t. 2, b. l. 47–49).
VSDFV Vilniaus skyrius 2013-04-18 raštu Nr. (7.2) 3-48601 „Dėl bankrutavusio futbolo klubo „Vėtra lėšų grąžinimo“ informavo Administratorių, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d. 3 punktu, 2013-03-26 prašymas nebus nagrinėjamas, nes Administratorius nepateikė naujų faktinių duomenų, o dėl lėšų grąžinimo į Administratoriaus 2012-10-08 prašymą VSDFV Vilniaus skyrius jau yra atsakęs 2012-10-26 raštu Nr. (7.2-) 3-119991 (t. 1, b. l. 195).
Administratorius 2013-05-15 skundu kreipėsi į VSDFV, prašydamas įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių grąžinti futbolo klubui „Vėtra“ nurašytas 71 057,64 Lt dydžio lėšas (t. 1, b. l. 102–107).
VSDFV 2013-06-18 sprendimu Nr. (9.8) I-4113 pritarė VSDFV Vilniaus skyriaus 2012-10-26 rašte Nr. (7.2) 3-119991 išdėstytiems argumentams dėl lėšų išieškojimo iš pareiškėjo sąskaitos teisėtumo, nes lėšos išieškotos dar iki pareiškimo dėl bankroto iškėlimo priėmimo teisme ir dar negaliojant CPK 668 str. 3 dalies nuostatoms. Konstatavo, jog VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai atsisakant grąžinti pareiškėjui išieškotas lėšas yra teisėti ir pagrįsti bei nėra teisinio pagrindo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių grąžinti futbolo klubui „Vėtra“ nurašytas 71 057,64 Lt dydžio lėšas (t. 1, b. l. 128–130).
Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.
Šioje administracinėje byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų, pareiškėjo Administratoriaus 2013-03-26 prašymą „Dėl neteisėtai nurašytų lėšų grąžinimo“ įvertinus kaip kartotinį ir nenagrinėjus jo iš esmės, teisėtumo bei VSDFV sprendimo teisėtumo.
Skyrius savo atsisakymą nagrinėti iš esmės 2013-03-26 prašymą grindė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau- VAĮ, 2010-12-23 įstatymo Nr. XI-1259 redakcija (nuo 2011-05-01)) 14 str. 3 d. 3 punktu, kad pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas. Apie sprendimą nenagrinėti pranešimo ar skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo ar skundo gavimo dienos.
VSDFV mano, kad šiuo atveju buvo taikytinas Taisyklių (2012-07-18 nutarimo Nr. 892 redakcija (nuo 2012-07-25)) 12 punktas, kuris numato, kad prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo gavimo institucijoje praneša asmeniui, kodėl jo prašymas nenagrinėjamas, ir nurodo šio sprendimo apskundimo tvarką.
Pagal Taisyklių 5 punktą prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.
Teismas mano, kad šiuo atveju išties buvo privalu taikyti ne VAĮ 14 str. 3 d. 3 punktą, o Taisyklių 12 punktą, nes pareiškėjas į VSDFV Vilniaus skyrių kreipėsi su prašymu, gi pagal VAĮ 14 str. 1 dalį asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.
Tačiau teismas pabrėžia, kad šiuo atveju netinkamo teisinio pagrindo nurodymas savaime nėra vada skundžiamą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą pripažinti neteisėtu, nes tiek VAĮ 14 str. 3 d. 3 punkte, Taisyklių 12 punkte reglamentuojama kartotinių kreipimųsi nenagrinėjimo tvarka. Vertinant pareiškėjo 2013-03-26 prašymą iš esmės, teismas sutinka su VSDFV Vilniaus skyriaus pozicija, nes, nežiūrint tam tikrų, neesminių argumentavimo skirtumų, prašymo dalykas buvo tas pats – nurašytų sumų grąžinimas, jokios aplinkybės po VSDFV Vilniaus skyrius 2012-10-26 raštu Nr. (7.2-) 3-119991 „Dėl bankrutuojančio futbolo klubo „Vėtra“ lėšų grąžinimo“ pareiškėjui duoto atsakymo nepasikeitė. Todėl nėra pagrindo VSDFV Vilniaus skyrius 2013-04-18 sprendimą Nr. (7.2) 3-48601 „Dėl bankrutavusio futbolo klubo „Vėtra lėšų grąžinimo“ pripažinti neteisėti ir panaikinti.
Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad VSDFV šioje byloje skundžiamu 2013-06-18 sprendimu Nr. (9.8) I-4113 pareiškėjo 2013-05-15 skundą bei VSDFV Vilniaus skyriaus 2012-10-26 raštą Nr. (7.2) 3-119991 įvertino iš esmės, todėl nagrinėtina, ar pareiškėjui skirta parama nuo jo sąskaitos, likviduojant socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą, buvo nurašyta teisėtai.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2012-06-29 įstatymo Nr. XI-2169 redakcija (nuo 2012-09-01)) 14 str. 2 dalis numato prievolę draudėjams teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų. Šiuo atveju pareiškėjas neneigia, kad dabar bankrutuojančiu pripažintas sporto klubas turėjo socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą.
Minėta, kad VSDFV Vilniaus skyrius iš draudėjo futbolo klubo „Vėtra“ sąskaitos banke ginčo sumą - 71 057,64 Lt - nurašė 2010-06-18.
Pareiškėjas atsakovo veiksmų neteisėtumą argumentuoja CPK 668 str. 3 dalimi, kuri numato, kad išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Šis draudimas išieškoti netaikomas, kai remiamo projekto vykdymą kontroliuojančių institucijų iniciatyva lėšos išieškomos, nes buvo panaudotos pažeidžiant Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos teisės aktus ar tarptautines sutartis arba sutartis dėl šių lėšų suteikimo, bet ši teisės norma įsigaliojo 2011-11-01 dieną, 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1480 pakeitus inter alia CPK 668 straipsnį. Be to, teismo nuomone, šia teisės norma remtis nedera apskritai, nes cituota teisės norma reglamentuoja vykdymo procesą civilinėse bylose, šiuo atveju nuoskaita buvo padaryta kitu teisniu pagrindu – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio, kuris reglamentuoja socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinio išieškojimo būdus, pagrindu. Pagal šio įstatymo 17 str. 1 dalį Fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas gali išieškoti priverstine tvarka inter alia duodami nurodymą kredito įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas nurašyti iš draudėjo sąskaitos kredito įstaigoje Civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka (1 p.), kas šiuo atveju ir buvo padaryta Fondo valdybos teritoriniai skyriai įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų išieškojimą gali perduoti antstoliams (3 d.), tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta.
Įvertinus pasakytą šiame teismo sprendime, darytina išvada, kad VSDFV Vilniaus skyriaus veisimai, priverstinai iš pareiškėjo sąskaitos banke išieškojus socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą, bei skundžiami sprendimai laikytini teisėtais.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teisėjų kolegija
n u s p r e n d ė :
pareiškėjo bankrutuojančio futbolo klubo „Vėtra“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjos Rūta Miliuvienė
Egidija Puzinskaitė
Nijolė Žalnieriūnienė