Civilinė byla Nr.e2-1079-620/2017
Teisminio proceso Nr.2-37-3-00620-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5; 3.2.6.1; 3.4.1.10.
(S)
ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 25 d.
Rokiškis
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 441 straipsniu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Rokiškio rajono savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų G. P. ir L. P..
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės Rokiškio rajono savivaldybės 142,89 Eur žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-05-02 Serapiniškio k., Rokiškio r., automobiliui “Volvo“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavus į duobę buvo apgadintas automobilis. Įvykio metu transporto priemonė apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Dėl automobilio sugadinimo ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 142,89 Eur dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis – Rokiškio rajono savivaldybę. Žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės, Serapiniškio k., Rokiškio r., kur įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Rokiškio rajono savivaldybei, todėl ji, kaip savininkė, privalo prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiose gatvėse. Nurodė, kad dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė - savivaldybė. Ieškovė ragino atsakovę atlyginti žalą, tačiau žala atlyginta nebuvo, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 142,89 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė Rokiškio rajono savivaldybė, atstovaujama Rokiškio rajono savivaldybės administracijos, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog Rokiškio rajono savivaldybė pripažįsta, kad ieškovė turi teisę į patirtos turtinės žalos atlyginimą, kaip tą numato įstatymas, todėl turtinė žala 142,89 Eur yra atlyginta, pervedus ją į ieškovės sąskaitą. Pažymi, kad ieškovė gindama savo teisėtus interesus kreipėsi į teismą nebandžiusi išspręsti žalos atlyginimo klausimo neteismine tvarka. Nurodė, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracija neatsisakė atlyginti turtinę žalą, tačiau paprašė pateikti papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos ieškovė pateikė jau tik teismui teikdama ieškinį. Rokiškio rajono savivaldybės administracija gavusi papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos ieškovė pateikė teismui kartu su ieškiniu būtų nedelsiant atlyginusi turtinę žalą. Tokiu būdu ieškovei nebūtų buvus būtinybės teikti procesinius dokumentus, t. y. rašyti ieškinį ir kt., taigi pati ieškovė yra atsakinga už tai, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios šiuo atveju buvo visiškai nereikalingos. Ieškovė pati nesirūpino tinkamu savo teisių gynimu, o tokios aplinkybės vertintinos kaip nepakankamai rūpestingas jos elgesys, dėl kurio ji turi prisiimti tenkančias pasekmes. Rašytiniai įrodymai pateikti byloje įrodo, kad pačios ieškovės elgesys buvo nesąžiningas ir netinkamas: ieškovei operatyviai pateikus prašomus dokumentus ir atsakovei įvykdžius prievolę atlyginti žalą ieškovė nebūtų turėjusi pagrindo reikšti ieškinio bei pridėjo 2017-04-26 mokėjimo nurodymą (b. l. 38).
Tretieji asmenys G. P. ir L. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydami, kad su juo sutinka.
Kadangi ieškinio suma nedidelė, neviršija vieno tūkstančio penkių šimtų eurų, šalys bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašė, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 441 str.)
Ieškinys atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 str.). Vadovaujantis CK 6.271 str. 1 dalies norma, žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal CK 6.271 str. 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė buvo apdraudusi G. P. priklausantį automobilį „Volvo“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių draudimo sutartimi laikotarpiui nuo 2016-04-04 iki 2017-04-03 (popierinės bylos,b. l. 18). Policijos pareigūnų surinktuose dokumentuose užfiksuota, kad 2016-05-02 08:50 val. automobilio savininkui šia transporto priemone važiuojant Serapiniškio kaimo gatve įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje esančią duobę, kuri buvo nepaženklinta ir atsirado ištrupėjus asfaltui, dėl ko buvo sugadintas priekinis dešinės pusės ratas ir prakirsta padanga (b. l. 5; 7; 8; 12; 15; 16). Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-05-12 nutarimu nutraukta administracinės teisės pažeidimo byla nustačius, kad kelyje duobė atsirado ištrupėjus asfaltui. L. P. išvengti šio įvykio neturėjo galimybės, nes duobė važiuojamoje dalyje nepaženklinta, o prasilenkdamas su priešais važiavusiu automobiliu negalėjo jos pastebėti. Nesant eismo įvykio kaltininko, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str., nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalima (b. l. 6). L. P. kreipėsi į draudiką tą pačią dieną po eismo įvykio (b. l. 10). Atlikus automobilio remontą nustatyta, kad įvykio metu pažeistos priekinė ir galinė dešinės pusės padangos. Pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija ROK1 Nr. 07575 remonto kaina 142,89 Eur ieškovė dėl eismo įvykio apskaičiavo ir nukentėjusiajam asmeniui išmokėjo 142,89 Eur draudimo išmoką (b. l. 3; 4; 11; 22; 23). Draudikas pareiškė atsakovei Rokiškio rajono savivaldybei pretenziją dėl išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo į kurią atsakydama atsakovė nurodė, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracija sutiktu atlyginti turtine žala, jeigu būtų pateikti papildomai rašytiniai įrodymai, t. y. eismo įvykio Nr. 07-16-9427091 medžiagos (nubraižytos įvykio schemos, kurioje būtų užfiksuotas įvykis ar kiti įrodymai) leidžiantys teigti, kad autoįvykis, ko pasekoje buvo sugadintas turtas įvyko būtent dėl įvažiavimo į konkrečią duobę, esančiame kelyje Serapiniškio k., Rokiškio r. (b. l. 9).
Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad nustatytas žalos padarymo (automobilio apgadinimo – CK 6.249 str.) bei statinio trūkumų (duobės Serapiniškio k., Rokiškio r.) ir padarytos žalos priežastinio ryšio sąlygos (CK 6.247 str.). Rokiškio rajone, esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso Rokiškio rajono savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo Rokiškio rajono savivaldybė, todėl nustačius, kad statinį, dėl kurio trūkumų atsirado žala, valdo ir prižiūri atsakovė, ji privalo atlyginti sugadintos transporto priemonės draudikui dėl duobės kelyje kilusius nuostolius (CK 6.266 str., Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalis 4 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 155 „Dėl kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 p.).
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad po ieškinio priėmimo atsakovė ieškovei 2017-04-26 sumokėjo 142,89 Eur sumą ir pateikė teismui AB ,,DNB“ sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, kad žala ieškovei sumokėta (b. l. 38). Atsakovė ieškovei žalą atlygino po bylos iškėlimo, tuo pripažindama ieškovės ieškinio reikalavimus, o tai reiškia, kad ieškinio reikalavimas šiuo metu yra įvykdytas. Kadangi CPK tiesiogiai nereglamentuoja situacijos, kai atsakovas įvykdo ieškinio reikalavimus po ieškinio pareiškimo ir ieškovas nuo ieškinio neatsisako, todėl pagal analogiją turi būti taikoma norma, reguliuojanti artimiausius panašius teisinius santykius (CPK 3 str. 6 d.). Teismas įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, kad atsakovei ieškovės ieškinio reikalavimą įvykdžius, tačiau ieškovei nuo ieškinio neatsisakius, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 142,89 Eur žalos atlyginimo laikytinas įvykdytu ,todėl netenkintinas.
CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė patyrė 70,08 Eur išlaidų advokatui ir sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad gavusi ieškovės pretenziją neatsisakė atlyginti turtinę žalą, tačiau paprašė pateikti papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos ieškovė pateikė jau tik teismui teikdama ieškinį, tokiu būdu ieškovė gindama savo teisėtus interesus kreipėsi į teismą nebandžiusi išspręsti žalos atlyginimo klausimo neteismine tvarka ir be pagrindo padidino savo bylinėjimosi išlaidas, todėl prašo šių išlaidų nepriteisti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas) ir į tai, kad ieškovė prašomų dokumentų nepateikė atsakovei, t. y. nebandė išspręsti žalos atlyginimo klausimo neteismine tvarka, o atsakovė ieškovei atlygino ieškovės paskaičiuotą pagrįstą žalą iki iškart po bylos iškėlimo teisme (b. l. 38), sutiktina su atsakovės nurodyta aplinkybe, kad ieškovė savo elgesiu padidino bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės ieškovei nepriteistinos.
Byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 6,04 Eur, kurios viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistiną procesinių dokumentų siuntimo sumą - 3 Eur, todėl priteisiamos iš ieškovės valstybei (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 270, 441 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 6,04 Eur (šešis eurus 04 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą (esančią įvairiuose bankuose), įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.
Teisėja Loreta Kukelkienė