Pirmosios instancijos teismo teisėjas                                      Civilinė byla Nr. e2A-909-252-2016                                                 Dainius Strautininkas                                                Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00029-2013-8

                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1;3.3.1.18.2

(S)

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

S P R EN D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. S. atstovo advokato A. M. apeliacinį skundą dėl Biržų  rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-370-857/2016 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui L. S. dėl žalos atlyginimo.

              Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau - RAAD) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 953,52 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad medžiotojų būrelio vadovas 2014 m. gegužės 3 d. išdavė medžioklės lapą Nr. 716257, kuris pagal tuo metu galiojusius Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau - Taisyklės) reikalavimus buvo negaliojantis. Su šiuo negaliojančiu medžioklės lapu 2014-06-21 buvo vykdoma medžioklė, kurią organizavo ir jai vadovavo kaip medžioklės vadovas atsakovas L. S.. Medžioklės metu buvo neteisėtai sumedžiotas šernas. Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarimu atsakovas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 str. 1 dalį ir jam skirta 28 Eur bauda. Neteisėtais atsakovo veiksmais buvo padaryta žala gamtai, kuri apskaičiuota vadovaujantis Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D-695, ir sudaro 953,52 Eur. Atsakovas padarytos žalos geranoriškai neatlygino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Biržų rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovui RAAD iš atsakovo L. S. 953,52 Eur padarytai žalai laukinei gyvūnijai atlyginti ir penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo valstybei priteisė 28,11 Eur žyminio mokesčio ir 11,11 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad L. S. įsiteisėjusiu teismo nutarimu yra pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 1 d. dėl Taisyklių16.2 p., 24.1 p., 20 p., 23 p. reikalavimų pažeidimo. Nurodė, kad  2013 m. liepos 2 d. įsigaliojusios „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo pakeitimo“, nuostatos panaikinusios draudimą medžioti vyresnes nei antrametes šernų pateles ir  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. D1-37 patvirtintas leidimas visus šernus be išimčių medžioti ištisus metus, taikytinas tik esant teisėtai medžioklei. Atsakovo vykdyta medžioklė, buvo vykdoma pažeidžiant Taisyklių 19.3 punktą, todėl buvo neteisėta. Sumedžiojant šerną, laukinei gyvūnijai buvo padaryta žala, nes laukinės gyvūnijos populiacijos reguliavimas galimas tik laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir būdų. Už kilusią žalą atsakingas yra atsakovas, kadangi jis organizavo ir vykdė neteisėtą medžioklę. Atsakovas pagal Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodiką, apskaičiuotos žalos - 953,52 Eur neginčijo, neprašė teismo sumažinti jo dydį, todėl teismas nusprendė iš atsakovo priteisti būtent tokio dydžio žalos atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovo L. S. atstovas advokatas A. M. prašo Biržų  rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir RAAD ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodo, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas buvo šališkas. Teisėjas turėjo išankstinę nuomonę dėl L. S. kaltės ir atsakomybės, nes 2015 m. gegužės 7 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3-358-857/2015, kuriuo konstatavo L. S. kaltę dėl ATPK pažeidimo. Šis teisėjo D. S. nutarimas tapo pagrindu ieškovui kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Be to, teisėjas nutylėjo aplinkybę, kad jis giminystės ryšiais yra susietas su ieškovu (CPK 65 str. 1 d. 2 p.), kadangi remiantis viešoje erdvėje rastais duomenimis teisėjo D. S. tėvas L. S. dirba (duomenys neskelbtini),  kuri yra Aplinkos ministerijos pavaldume kaip ir ieškovas.
7. Apylinkės teismo sprendimo motyvai, kad atsakovas žalos dydžio neginčijo, neprašė teismo jo sumažinti taip pat akivaizdžiai liudija apie teismo šališkumą bei lengvai paneigiami bylos medžiaga. Atsakovo L. S. atsiliepime ir triplike nurodoma, kad prašomas priteisti žalos gamtai dydis yra neprotingas, nesąžiningas, atsakovas augina tris nepilnamečius vaikus ir tai ženkliai pablogintų jo padėtį. Pabrėžia, kad sumedžioto šerno jauniklio svoris buvo apie 60-70 kg, todėl atsižvelgus į kiaulių mėsos rinkos kainą, jo vertė būtų 112 Eur.
8. Apelianto vertinimu, teismo šališkumą patvirtina ir tai, kad teismo sprendimas faktiškai nemotyvuotas, nėra analizuoti atsakovo argumentai dėl žalos padarymo fakto priežastinio ryšio nustatymo, dėl kaltės turinio ir formos bei kitų aplinkybių. Pabrėžia, kad pagal LAT praktiką tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu.
9. Sprendžiant ginčą dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo, turi būti įvertinta, kad šerno sumedžiojimui nereikalinga licencija ir juos medžioti galima ištisus metus. Taip pat tai, jog Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rekomendavo reguliuoti šernų skaičių - jį sumažinant. Nuo 2014 metų Biržų rajonas yra afrikinio kiaulių maro trečiojoje zonoje, kurioje buvo paskelbta ekstremali situacija. Atsakovas turėjo visus reikiamus medžioklės dokumentus: medžiotojo bilietą, medžioklės lapą (kurį jis gavo iš savo būrelio vadovo ir buvo įsitikinęs jo galiojimo termino teisingumu), informaciją apie sumedžiotą šerną jis įrašė į medžioklės lapą ir pareikalavus pagal aplinkos apsaugos pareigūnų reikalavimą pateikė jiems patikrinimui. Tik atsakingų pareigūnų patikrinimo metu buvo nustatyta, kad lapo medžioklės galiojimo data yra netinkama. Esant šioms aplinkybėms, tikėtina, kad nebuvo tikslo nuslėpti sumedžiotą žvėrį (šerną) ir kad iš esmės nebuvo padaryta žala gamtai. Šiuo atveju buvo pažeista dokumentų sutvarkymo procedūra - sumedžiotas šernas buvo pažymėtas medžioklės lape, tačiau medžioklės lapą išdavęs būrelio atsakingas asmuo (pagal Medžioklės taisykles būtent jis atsakingas už teisingų duomenų pildymą) neteisingai įrašė jo galiojimo terminą. Medžioklės lapas su jame įrašytais duomenimis apie sumedžiotą šerną buvo pateiktas aplinkos apsaugos pareigūnams. L. S. sąžiningai klydo manydamas turintis galiojantį medžioklės lapą.
10. Apeliantas nesutinka su sprendimo motyvu, kad kaip matyti iš nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytų aplinkybių atsakovo vykdyta medžioklė, buvo vykdoma pažeidžiant Taisyklių 19.3 punktą, todėl buvo neteisėta, o sumedžiojant šerną, laukinei gyvūnijai padaryta žala. Nurodo, kad LAT yra ne kartą konstatavęs, kad žemesnės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi administracinio teisės pažeidimo byloje priimtu nutarimu, iš kurio sprendė buvus nustatytą žalos padarymo faktą. Toks nutarimas prejudicinės galios neturi ir vertintinas kaip paprastas rašytinis įrodymas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ieškovas, reikšdamas tokio pobūdžio ieškinį, turi pateikti teismui įrodymus, kurie patvirtintų žalos padarymo aplinkai faktą ir priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos buvimą. Pabrėžia, kad priežastinis ryšys tarp nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos yra neįrodytas. Medžiotojų būrelio atsakingas asmuo suklydo įrašydamas ir išduodamas medžioklės vadovui medžioklės lapą su netinkama data, t.y. ilgesne nei buvo teisės akto leista. O šerną sumedžiojo taip pat ne L. S., o kitas asmuo. Todėl ieškovas nepagrįstai L. S. į procesą įtraukė atsakovu.
11. Šiuo atveju, žala laukinei gyvūnijai apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-08-13 įsakymu Nr. D1-695 (2015-01-13 įsakymo Nr. D1-29 pakeitimas) patvirtintą Žalos padarytos laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms skaičiavimo metodiką, tačiau ieškovas nepateikė jokių duomenų pagrindžiančių kaip pasikeitė ekosistema ar jos dydis minėtoje teritorijoje, koks įvykio neigiamas gamtos elementu pokytis, kaip pakito šernų populiacija, kokia galimybė atkurti pažeistą ekosistemą, nepateikė moksliškai pagrįstų maksimalios šernų tankumo normų Biržų regione, atsižvelgiant į gamtines sąlygas ir galimybės dėl ligos (kiaulių afrikinio maro) plitimo. Nėra jokių duomenų, kad dėl vieno šerno sumedžiojimo atsirado neigiamas gamtos elementų pokytis. Tam, kad žalos paskaičiavimo metodika būtų taikoma, turi būti nustatytas žalos aplinkai padarymo faktas, kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ir įrodyta, kad nušovus šerną šioje teritorijoje įvyko neigiamas gamtos elemento pokytis arba dėl šerno mirties išnyko jo teikiama nauda gamtai, kurios negali atstatyti kiti. Mano, kad ieškovas neįrodė realios žalos gamtai buvimo fakto.
12. Pabrėžia, kad L. S. apskritai negalėjo padaryti jokios žalos, kadangi jis yra gamtos išteklių naudotojas bei yra susimokėjęs už tų išteklių naudojimą. Jis yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio, kuris turi leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius Biržų savivaldybėje (duomenys neskelbtini) medžioklės būrelio medžioklės plotų vienete, narys. Vadovaujantis LR mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo nuostatomis, (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis už 2014 metus sumokėjo 13914 Lt. dydžio mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius valstybei. Be to, Aplinkos ministerija dar 2014-02-04 raštu Nr. (12-1)-D8-880, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2014-01-27 posėdžio nutarimus ir šernų populiacijos gausos reguliavimo priemonių planą, kuriam 2014-01-29 pasitarime pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, skubos tvarka parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl kompensacijų už sumedžiotus šernus medžioklės plotų naudotojams“ projektą bei savo rašte nurodė, kad siekiant sumažinti afrikinio kiaulių maro plitimo pavojų, būtina kuo skubiau įgyvendinti šernų populiacijos gausos reguliavimo priemones, Aplinkos ministerijos nuomone - skatinti medžiotojus medžioti, skiriant jiems kompensacijas po 250 Lt. už kiekvieną sumedžiotą šerną. Minėtą projektą Aplinkos ministerija teikė skubos tvarka. Nuo 2014-01-20, vadovaujantis Aplinkos ministro 2014-01-15 įsakymu Nr. D-37 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 15.2.5 punktu, šernus leista medžioti visus metus. Ši nuostata galioja iki šiol. Aplinkos ministerija kaip už gamtos išteklių naudojimą atsakinga institucija pati savo suformuotu teisiniu reguliavimu leido bei skatino šernų medžioklę, net pati nustatė kompensacijas medžiotojas už sumedžiotus šernus, t.y. siekė, jog kuo daugiau šernų būtų sumedžiota.
13. Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl žalos gamtai iš esmės, nenustatinėjo ir netyrė aplinkybių, reikšmingų žalos apimčiai nustatyti, t.y. nesiaiškino, ar dėl L. S. veiksmų organizuojant medžioklę, kurios metu buvo sumedžiotas šernas buvo padaryta žala aplinkai, ar dėl savalaikio šerno kaip potencialaus maro nešiotojo savalaikio nesumedžiojimo negalėjo kilti vėliau dar sunkesnės pasekmės, ar galėjo L. S. nevykdyti ir šiuo metu galiojančio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus - Valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2014-02-06 sprendimo Nr. B1-88 „Dėl šernų populiacijos reguliavimo priemonių“ 2.2 punkto. Nesiaiškinta, ar, priešingai, esant realiai grėsmei ir greitai plintančiai ligai (tai patvirtinama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nuolatiniais įsakymais dėl afrikinių kiaulių maro zonos išplėtimo) L. S. prisidėjo būtent prie teigiamo poveikio aplinkai savo veiksmais užkirsdamas kelią gresiančiai ligai.
14. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo  Biržų rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o L. S. apeliacinį skundą atmesti. Tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas būtų patenkintas, sumažinti bylinėjimosi išlaidų dydį iki 363 Eur dėl atstovavimo pirmosios instancijos teisme ir 78,76 Eur už parengtą apeliacinį skundą. Nurodo, kad 2014-06-21 (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės ploto vienete buvo sumedžiotas šernas neturint galiojančio medžioklės lapo. Medžioklės vadovas – L. S. privalėjo įsitikinti ar visi medžioklės dokumentai yra galiojantys. Ši medžioklė buvo vykdoma pažeidžiant Taisyklių 19.3 punkto reikalavimus, nes medžioklės lapas buvo negaliojantis, t.y. išduotas ilgesniam nei 30 d. terminui, todėl medžioklė buvo neteisėta. Medžioklės metu buvo nušautas vienas šernas, kurio sumedžiojimas, kaip neteisėtų veiksmų rezultatas, pripažintinas žalos aplinkai (laukinei gyvūnijai) padarymu, o žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovo, kaip neteisėtos medžioklės vadovo. Nesutinka su atsakovo nuomone dėl teismo šališkumo. Pabrėžia, kad žala laukinei gyvūnijai pagal jos ir deliktinės atsakomybės prigimtį yra laikoma atsakovo neveikimo (pareigos turėti galiojantį medžioklės lapą), neteisėtas gyvūno sumedžiojimas lėmė žalą gamtai, yra nustatytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėto veikimo ir žalos gamtai. Teigia, kad ir esant kiaulių maro grėsmei, medžioklė turėjo būti vykdoma laikantis Taisyklių reikalavimų, todėl argumentas, kad aplinkai žala nepadaryta, nes nesumedžiojus šerno kaip potencialaus maro nešiotojo, galėjo vėliau kilti dar sunkesnės pasekmės, atmestinas. Teigia, kad atsakovo nurodomos bylinėjimosi išlaidos yra neprotingai didelės, todėl apeliacinio skundo tenkinimo atveju jos turėtų būti sumažintos. 
15. Trečiasis asmuo Biržų rajono (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad jokios M. medžiotojų būrelio kaltės dėl sumedžioto šerno nėra. Būrelis jau dešimt metų pasidalinęs į dvi dalis ir pagal medžiotojus ir pagal medžioklės plotus. Apeliantas L. S. liko A. medžiotojų būrelyje ir medžioklės lapas jam išduotas šio būrelio vadovo, todėl sieti jį su M. medžiotojų būreliu ir spręsti dėl būrelio kaltės šioje situacijoje būtų nelogiška.
16. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinis skundas tenkintinas.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo bei ieškovo ir trečiojo asmens atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir to pasekoje, tenkindamas ieškovo ieškinį, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str.). Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
19. Apeliaciniu skundu atsakovas be kita ko kelia ir teismo, priėmusio skundžiamą sprendimą, šališkumo klausimą. Nepaisant to, kad skundžiamas sprendimas naikinamas, atsakovo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti. Apelianto nurodomi duomenys dėl to paties teisėjo procesinio sprendimo priėmimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teisėjo tėvo darbovietės ar tam tikrų bylos aplinkybių vertinimo, nesudaro pagrindo spręsti, kad Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas, priėmęs apeliaciniu skundu apskųstą sprendimą, buvo asmeniškai suinteresuotas bylos baigtimi, t.y. buvo šališkas subjektyviuoju aspektu. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo.
20. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl padarytos žalos gamtai atlyginimo pagrindų.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. S. Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 str. 1 d. už tai, kad 2014 m. gruodžio 19 d. tikrinant (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės dokumentaciją nustatyta, kad būdamas medžioklės vadovu L. S. iš būrelio vadovo gavo medžioklės lapą Nr. 716527, kuris buvo išduotas pažeidžiant Taisyklių reikalavimų 19.3 p. Su šiuo medžioklės lapu, kuris buvo negaliojantis, nes buvo išduotas ilgesniam, negu 30 d. laikotarpiui, L. S. medžiojo su medžiotoju A. V.. Kadangi medžioklei vadovavo L. S., jis gavęs tokį medžioklės lapą neturėjo teisės organizuoti medžioklės. Tuo L. S. pažeidė Taisyklių 16.2 p., 24.1 p., 20 p., 23 p. reikalavimus.
22. Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl medžioklės taisyklių pažeidimo nei atsakovo, nei ieškovo nėra ginčijamos.
23. Ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą iš esmės grindžia Taisyklių 16.2 p., numatančiu, kad medžioklės metu privaloma turėti galiojantį medžioklės lapą; 19.3 p., kurio redakcija, galiojusi aptariamos medžioklės metu numatė, kad medžioklės lapas gali būti išduodamas ne ilgesniam kaip 30 d. laikotarpiui; 20 p. įtvirtinančio nuostatą, kad jei medžioklės lape nėra bent vieno iš Medžioklės taisyklių 19.1-19.4 punktuose nurodytų duomenų, toks medžioklės lapas laikomas negaliojančiu ir medžioklės vadovas <...>, gavęs tokį medžioklės lapą, neturi teisės organizuoti ir vykdyti medžioklę bei 23 p., kad už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas, pažeidimais. Teismas pažymi, kad nekvestionuojant įsiteisėjusio procesinio sprendimo administracinio teisės pažeidimo byloje, aptartos Taisyklių nuostatos negali būti taikomos atsietai nuo kitų teisės aktų, įtvirtinančių žalos aplinkai turinį bei CK normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės klausimus.
24. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 21 p. nustatyta, kad žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų <...> pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Tai atitinka bendrąją žalos sampratą, įtvirtintą Civiliniame kodekse. Pagal CK 6.249 str. 1 d., žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
25. Taigi dėl gyvūnijai padarytos žalos atlyginimo turi būti nustatytos visos CK 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos, t. y. nukentėjusios šalies patirta žala (nuostoliai), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas), kaltė bei priežastinis neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšys, kurių buvimą turi įrodyti siekiantis žalos atlyginimo ieškovas. Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.).
26. Medžioklės lapo negaliojimą ieškovas sieja su jame nurodytu per ilgu galiojimo laikotarpiu. Apylinkės teismas skundžiamą sprendimą iš esmės argumentavo tuo, kad L. S. organizuota medžioklė vyko neteisėtai, todėl jos metu sumedžiojus šerną laukinei gamtai buvo padaryta žala. Tačiau vien Taisyklių pažeidimo medžioklės metu fakto konstatavimo nepakanka išvadai, kad dėl sumedžioto gyvūno gamtai buvo padaryta žala dėl ko atsakovui kiltų civilinė atsakomybė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008).
27. Taisyklių nuostatos, susijusios su medžioklės lapo išdavimo laikotarpiu pakankamai dažnai kito. Iki 2014 m. balandžio 9 d. Aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-340, kuris įsigaliojo nuo 2014 m. balandžio 16 d., Taisyklių 19.3 p. numatė 60 d. maksimalų medžioklės lapo išdavimo laikotarpį. Įsakymu Nr. D1-340 šis terminas buvo sutrumpintas iki 30 d., o nuo 2015 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs Taisyklių pakeitimas nustatė, kad medžioklės lapas gali būti išduodamas ne ilgesniam laikotarpiui, kaip iki to paties medžioklės sezono kovo 31 d. Taisyklių 17 p. teisę išduoti medžioklės lapus numato medžioklės plotų naudotojams – fiziniams ir juridiniams asmenims, turintiems pagal Medžioklės įstatymo reikalavimus išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete <...>. Šiuo atveju medžioklės lapo galiojimo terminą neteisingai nurodė – jį išdavęs medžiotojų būrelio vadovas. Medžioklės lapas yra negaliojantis, jei  jame nėra bent vieno iš Taisyklių 19.1-19.4 punktuose nurodytų duomenų. Šiuo atveju, tokie duomenys buvo užpildyti, tačiau - neteisingai. Medžioklės lape duomenys, už kuriuos asmeniškai, kaip medžioklės vadovas, buvo atsakingas L. S., buvo užpildyti teisingai, t.y. buvo nurodyta medžioklės data, joje dalyvavęs asmuo, duomenys apie šios medžioklės metu sumedžiotą gyvūną taip pat buvo pateikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Be to, paties medžioklės fakto nebuvo bandoma nuslėpti, o pažeidimas paaiškėjo ne užfiksavus neteisėtos medžioklės faktą, bet praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui, medžiotojų būrelių dokumentacijos patikrinimo metu. Kaip minėta, ne atsakovas, o kitas, už medžioklės lapo pirmos dalies pildymą atsakingas, asmuo – medžiotojų būrelio vadovas suklydo įrašydamas medžioklės lapo galiojimo laiką ir jį nurodė ilgesniam nei 30 d., t.y. 60 dienų (tokį terminą numatė Taisyklių redakcija, galiojusi iki 2014 m. balandžio 16 d.).
28. Ieškovas nurodė, kad žala buvo apskaičiuota vadovaujantis Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika). Metodikos 1 p. nurodo, kad laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika vadovaujamasi ir joje patvirtinti baziniai tarifai taikomi skaičiuojant fizinių ir juridinių asmenų padarytą žalą, neteisėtais veiksmais sunaikinus ar sužalojus Lietuvos Respublikos teritorijoje <...> gyvenančias, laikinai esančias, migracijos ar kitu metu pastebimus ar aptinkamus laukinius gyvūnus ar jų buveines. Byloje esančiais duomenimis negalima daryti išvados, kad gyvūnas buvo sumedžiotas neteisėtais veiksmais. Todėl darytina išvada, jog šiuo atveju nėra vienos iš sąlygų – neteisėtų veiksmų. Taip pat nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neįrašymo į medžioklės lapą) ir padarytos žalos (sumedžioto gyvūno). Todėl teigti, jog žala atsirado vien tik dėl medžioklės lape nurodyto per ilgo medžioklės lapo galiojimo termino, teismo nuomone, neturint jokių kitų duomenų, negalima. Medžioklės metu buvo padaryti formalūs pažeidimai, kuriuos atsakovas pripažino bei buvo nubaustas administracine tvarka, dėl to, kaip minėta ginčo nėra. Šiuo atveju, sumedžiojus šerną  materialinė žala civilinės atsakomybės prasme neatsirado, negalima vertinti, jog atsakovo veiksmai, organizavus medžioklę, buvo neteisėti padarant žalą gamtai.
29. Kaip pagrįstai nurodo atsakovas, 2013-07-02 įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-06-27 įsakymu Nr. D1-470 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, pakeistos Taisyklių nuostatos, patvirtino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, nuo gegužės 1 d. iki kovo 1 d. leido medžioti visus šernus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-15 įsakymu Nr. D1-37 buvo leista medžioti visus šernus ištisus metus. Aptariamu laikotarpiu 2014-01-29 Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos šernų populiacijos reguliavimo planui, kuriuo minėta ministerija siekdama sumažinti afrikinio kiaulių maro plitimo pavojų, nurodė, kad būtina kuo skubiau įgyvendinti šernų populiacijos gausos reguliavimo priemones, o viena iš svarbiausių ir efektyviausių priemonių įvardijo – medžiotojų paskatinimą medžioti, skiriant jiems kompensacijas už kiekvieną sumedžiotą šerną. Aplinkos ministerija viešai deklaravo, kad  afrikinio kiaulių maro (AKM) grėsmės zonoje esančiuose rajonuose bus siekiama sumedžioti visus šernus. Kituose rajonuose – iki 90 proc. šernų populiacijos.
30. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, spręsdamas žalos gamtai atlyginimo klausimą negali neatsižvelgti į aukščiau aptartos valstybės interesus atstovaujančios institucijos, laukinių gyvūnų išteklių srityje  - Aplinkos ministerijos, poziciją. Juolab, kad  žalos aplinkai vertinimo atveju yra aktualus tiek neigiamas gamtos elementų pokytis arba šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimas. Aukščiau aptartos aplinkybės,  leidžia daryti išvadą, kad ieškovo atstovai negalėjo pagrįsti jokiais įrodymais, jog dėl L. S. pažeidimo atsirado neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) pablogėjimas ar, kad yra priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų (medžiojimo su medžioklės lapu, kuriame neteisingai nurodytas galiojimo laikotarpis) ir padarytos žalos (sumedžioto gyvūno). Taigi nenustačius, jog  gyvūnas sumedžiotas neteisėtais veiksmais, dėl nustatytų formalių Taisyklių pažeidimų, atsižvelgus ir į tai, kad Taisyklių aktuali redakcija nebenumato ieškovo kaip atsakomybės pagrindo įvardijamo 30 dienų termino, kuris maksimaliai galėjo būti nustatytas medžioklės lapą išdavusio asmens, nėra pagrindo konstatuoti, kad L. S., kaip medžioklės vadovo organizuota medžioklė, kurios metu buvo sumedžiotas šernas, laikoma neteisėta ir kad tuo buvo padaryta žala gamtai.
31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau nurodytais motyvais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, nepagrįstai konstatavo neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį, todėl, nustatęs civilinės atsakomybės sąlygas, nepagrįstai tenkino ieškovo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Byloje nenustačius visų būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų bei ieškovui neįrodžius padarytos žalos aplinkai ieškinys atmestinas (CK 6.246–6.249 str., CPK 178 str., 185 str. 1 d.).
32. Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako. Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010; Nr. 3K-3-536/2010; Nr. 3K-3-382/2010).
33. Panaikinus Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio  17 d. sprendimą, keičiamas priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas jos turėtos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas, tai iš ieškovo atsakovui priteistinos atsakovo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti ir sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 181, 50 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškinį paruošimą, 242 Eur už tripliką ir 423,50 Eur už susipažinimą su pateikta medžiaga, jos analizę bei teisinę konsultaciją. Apeliacinės instancijos teisme viso patyrė  262, 57 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio. Pateiktų išlaidų dydis neviršija rekomendacijose nurodyto maksimalus dydžio, pagrindo jas mažinti nėra, todėl turėtos išlaidos priteistinos pilna apimtimi. Atmestini ieškovo argumentai dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų mažinimo kaip nepagrįsti, nes atsakovas nebūdamas teisininku samdėsi advokatą, kuris atliko pateiktų dokumentų analizę, ruošė procesinius dokumentus ir savo sugaištą laiką įvertino tokiomis sumomis, kurias apeliantas pilnai apmokėjo ir kurios nėra didelės, atsižvelgiant į teisės aktų analizę. Ieškovas yra valstybės institucija, kurioje dirba taip pat teisininkai profesionalai, todėl ieškovas privalo pilnai išanalizuoti teisės aktus, teismų praktiką ir tik esant pakankamiems įrodymams reikšti ieškinius.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326  straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, j.a.k. (duomenys neskelbtini) 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme ir 283,57 € ( du šimtus aštuoniasdešimt tris euris 57 euro centus) apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 11,11 procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Teisėjai                                                                                       Eigirdas Činka

                                                                                                     Birutė Jonaitienė

                                                                                                   Nijolė Danguolė Smetonienė