Civilinė byla Nr. e2A-965-657/2022

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18562-2019-2

       Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.6.5.; 2.4.2.9.1; 2.6.37.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.

Kauno apygardos teismas

s p r e n d i m a s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovui D. A. dėl nuosavybės teisių gynimo, tretieji asmenys A. A., Ž. R., J. R., I. A., J. A., A. S., S. S., E. J., M. J., R. V.. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas J. V. kreipėsi į teismą ir, 2020 m. birželio 26 d. patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė pripažinti, kad atsakovas D. A. pažeidė jo teises, t. y. neteisėtai įregistravo vandentiekio tinklus ir buitinių nuotekų tinklus savo vardu; leisti jam, be atsakovo D. A. sutikimo, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į 25 proc. (1/4) vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir buitinių nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Nurodė, kad jis yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. 2015 m. gegužės 20 d. pasirašė sutikimą, kad per jam priklausantį kitą žemės sklypą (Registro Nr.  (duomenys neskelbtini)) būtų tiesiami vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Visų minėtų žemės sklypų savininkai pasirašė susitarimą, kad vandentiekio, nuotekų ir elektros tinklų (duomenys neskelbtini) gatvėje techninis projektas ir statybą leidžiantis dokumentas būtų išduoti atsakovo D. A. vardu. 2015 m. gegužės 20 d. vandentiekio tinklų ir buitinių nuotekų tinklų įrengimui jie sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios 4 punktą, sukurtas jungtinės veiklos rezultatas yra visų sutarties dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Jungtinės veiklos sutarties dalyviai 2016 m. liepos 26 d. papildomai pasirašė notarinį susitarimą įsirengti vandentiekio tinklus ir buitinių nuotekų tinklus pagal parengtą projektą ir techninę dokumentaciją.   

3.       Vandentiekio tinklų ir buitinių nuotekų tinklų įvedimui buvo samdoma įmonė, bendra šių darbų kaina – 15 200 Eur. Minėtų žemės sklypų savininkai susitarė, kad, kadangi ieškovas leido komunikacijų tinklus tiesti per jam priklausantį žemės sklypą, D. ir A. A., Ž. ir J. R., J. ir I. A. sumokės maždaug po 4 525 Eur, šiuos pinigus pervesdami į atsakovo sąskaitą, o jis pats prisidės tik dalinai, prireikus pirkdamas medžiagas. Darbus organizavusiam J. G. ieškovas perdavė 1 500 – 1 600 Eur sumą medžiagoms pirkti, 225 Eur yra perdavęs pačiam atsakovui. Iš UAB „Kauno vandenys“ 2019 m. gegužės 21 d. rašto sužinojo, kad jungtinės veiklos sutarties pagrindu įrengtų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų savininkas yra atsakovas D. A.. Be to, sužinojo, kad prie minėtų tinklų yra prijungtas ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o tam sutikimą davė vienasmeniškai atsakovas. 2015 m. gegužės 20 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu įrengtų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų savininku negali būti tik D. A.. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 25 proc. tiek vandentiekio tinklų, tiek ir buitinių nuotekų tinklų.

4.       Atsakovas D. A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.       Nurodė, kad ieškovas nesilaiko 2015 m. gegužės 20 d. jungtinės veiklos sutarties ir 2016 m. liepos 26 d. notarinio susitarimo sąlygų. Minėta jungtinės veiklos sutartimi buvo susitarta paruošti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų techninį projektą šių tinklų įrengimui (duomenys neskelbtini) g., prie kurio kiekvienas sutarties dalyvis galėtų prisijungti nuosavus vandentiekio įvadus ir nuotekų išvadus. Šios sutarties 2 punktu jos dalyviai įsipareigojo projektinės dokumentacijos paruošimui, statybos leidimo išdavimui piniginius įnašus daryti lygiomis dalimis; gavus statybos leidimą vandentiekio tinklų ir buitinių nuotekų tinklų statybai (duomenys neskelbtini) g., pasirinkus rangovą, sudaryti papildomą susitarimą dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbų ir šiems darbams daromų piniginių įnašų. 2015 m. gegužės 20 d. susitarimu ieškovas sutiko, jog tiek techninis projektas, tiek leidimas vandentiekio tinklų ir buitinių nuotekų tinklų statybai bus išduotas D. A.. 2015 m. gegužės 20 d. ieškovas davė sutikimą, kad per jam priklausantį žemės sklypą būtų klojami vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai į sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).  

6.       Visi minėtų žemės sklypų savininkai 2015 m. liepos 26 d. sudarytu ir notaro patvirtintu susitarimu susitarė visas su vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų įrengimu susijusias išlaidas dengti proporcingai nurodytomis dalimis pagal besijungiančių sklypų interesus. Ieškovui tuo metu nuosavybės teise priklausė žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas turėjo padengti 5 procentus išlaidų, už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), – 22,50 procentus išlaidų, o už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), – 5 procentus išlaidų. Atsakovas organizavo vandentiekio tinklų ir buitinių nuotekų tinklų projekto parengimą, rūpinosi statybos leidimo gavimu, organizavo minėtų tinklų įrengimo darbų atlikimą. Už ginčo tinklų įrengimą buvo sumokėta bendra 14 222 Eur suma, iš kurių pagal 2016 m. liepos 26 d. sudarytą notarinį susitarimą ieškovas privalėjo padengti 32.5 proc. dalį – 4 622,15 Eur. Ieškovas vieninteliu 2017 m. spalio 18 d. mokėjimu yra sumokėjęs atsakovui 225 Eur sumą. Kadangi ieškovas nėra atsiskaitęs notariniame susitarime nustatyta tvarka, jis nėra įgijęs nuosavybės teisių į jokią vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų dalį.   

7.       Tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų J. R., A. S. ir S. S. prašė ieškovo J. V. reikalavimus atmesti. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų J. A. prašė ieškovo J. V. reikalavimus tenkinti.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo  J. V. atsakovui D. A. 1 363 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei 138,75 Eur išlaidų, 

susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. 

9.       Teismas nustatė, kad 2015 m. gegužės 20 d. pasirašytu susitarimu ieškovas sutiko, jog tik atsakovo vardu bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas (statybos leidimas), nors pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje pateiktą statytojo sąvoką statytoju gali būti ir keli fiziniai/juridiniai asmenys. 2015 m. gegužės 20 d. susitarimas nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, jo pripažinti negaliojančiu šioje byloje ieškovas neprašė. Būtent 2015 m. gegužės 20 d. susitarimo pagrindu atsakovui D. A. 2015 m. birželio 30 d. Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą Nr. LNS-21-150630-00486 statyti naujus statinius - vandentiekio tinklus (inžinerinius tinklus) ir nuotekų šalinimo tinklus (inžinerinius tinklus). Nuo to momento išimtinai tik D. A. tapo statytoju.

10.       D. A., kaip statytojas, faktiškai atliko visus vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos veiksmus (sudarė sutartį su rangovu; samdė statybos techninę priežiūrą vykdantį subjektą; organizavo pastatytų statinių (vandentiekio tinklų ir buitinių nuotekų tinklų) kadastrinių matavimų atlikimo ir kadastro duomenų bylos parengimo darbus; už visus nurodytus darbus apmokėjo iš savo asmeninių lėšų). Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalį statybos procedūrų pabaigą liudijantys dokumentai surašomi tik statytojo/užsakovo (statytojų/užsakovų) vardu. Nuosavybės teisės į naujai pastatytus statinius gali būti įregistruotos tik statytojui, t. y. asmeniui, kurio vardu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas bei surašyti statybos pabaigą liudijantys dokumentai (statybos užbaigimo aktas, deklaracija apie statybos užbaigimą). Tiek statybą leidžiantis dokumentas (2015 m. birželio 30 d. leidimas Nr. LNS-21-150630-00486), tiek statybos pabaigą liudijantys dokumentai (2017 m. gegužės 15 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą; 2017 m. liepos 12 d. statybos užbaigimo aktas) buvo surašyti atsakovo D. A. vardu. Jie nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, nors ieškovas turėjo teisę šiuos dokumentus ginčyti. Naujai pastatytų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų nuosavybės teisės įregistravimas tik statytojo D. A. vardu buvo vienintelis teisės aktuose numatytas ir leistinas būdas naujai pastatytus statinius įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir pačiam ieškovui 2015 m. gegužės 20 d. susitarimu sutikus, vandentiekio tinklų ir buitinių nuotekų tinklų nuosavybės teisių įregistravimas atsakovo D. A. vardu nepažeidė J. V. teisių. Todėl ieškovo reikalavimas pripažinti, kad atsakovas D. A. pažeidė jo teises, t. y. neteisėtai įregistravo vandentiekio tinklus ir buitinių nuotekų tinklus savo vardu, atmestinas.

11.       Ieškovas J. V. nėra ginčo vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statytojas, todėl jis jokiomis aplinkybėmis negali įregistruoti nuosavybės teisių į visus ar dalį vandentiekio tinklų ir buitinių nuotekų tinklų. 2015 m. gegužės 20 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties 2 punktu jos dalyviai susitarė „gavus statybos leidimą vandentiekio ir nuotekų tinklų statybai (duomenys neskelbtini) gatvėje, pasirinkus statybos rangovą, sudaryti papildomą sutartį dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbų ir pastariesiems darbams daromų piniginių įnašų“. Šalys 2016 m. liepos 6 d. pasirašė notarinis susitarimas, kuriuo buvo susitarta, remiantis vandentiekio ir nuotekų tinklų projektu ir technine dokumentacija, įsirengti vandentiekio ir nuotekų tinklų įvadus (1 punktas).  

12.       Atsakovas D. A. vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų įrengimui patyrė 14 222 Eur dydžio išlaidas (72 Eur už statybos leidimo išdavimą + 13 57 Eur už statybos darbus + 196 Eur už draudimo įmoką + 242 Eur už statybų techninės priežiūros paslaugas + 140 Eur už kadastrinių matavimų atlikimą ir kadastro duomenų bylos parengimą). Atsakovas patvirtino, kad ieškovui su juo atsiskaičius, atskiru susitarimu jis perduos visiems jungtinės veiklos sutarties dalyviams jiems priklausančias proporcingas nuosavybės teisės į vandentiekio tinklų ir buitinių nuotekų tinklų dalis. Jungtinės veiklos sutarties dalyviams sudarant 2016 m. liepos 6 d. notarinį susitarimą, ieškovui J. V. priklausė žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Todėl pagal minėto notarinio susitarimo 3 punktą, jam tenkanti vandentiekio tinklų ir buitinių nuotekų tinklų statybos kaštų dalis (t. y. 32,50 proc.) sudaro 4 622,15 Eur sumą ((duomenys neskelbtini) – 5 proc.; (duomenys neskelbtini) – 22,50 proc.; (duomenys neskelbtini) – 5 proc.). Bylos duomenimis 2017 m. spalio 18 d. D. A. buvo išmokėta tik 225 Eur suma (siuntėjas – „A. D.“; mokėjimo paskirtis – „Už vandens ir kanalizacijos įvedimą priemoka V. J.“). Todėl ieškovas nėra padengęs pagal 2016 m. liepos 6 d. notarinį susitarimą jam tenkančios vandentiekio tinklų ir buitinių nuotekų tinklų statybos kaštų dalies (32,50 proc.). Nepadengęs jam priklausančios minėtų kaštų dalies, ieškovas neturi teisės reikalauti, kad jam būtų leista savo vardu įregistruoti nuosavybės teises į kokią nors dalį vandentiekio tinklų ir buitinių nuotekų tinklų. Tai atitinka tiek 2015 m. gegužės 20 d. jungtinės veiklos sutarties ir 2016 m. liepos 6 d. notarinio susitarimo sąlygas, tiek ir teisės aktuose nustatyta teisinį reglamentavimą. Pagal minėtos jungtinės veiklos sutarties 4 punktą, sukurtas jungtinės veiklos rezultatas yra sutarties dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. 2016 m. liepos 6 d. sudaryto notarinio susitarimo 3 punkte buvo nustatytos vandentiekio tinklų ir buitinių nuotekų tinklų statybos kaštų padengimo proporcijos, kurios laikytinos bendros jungtinės veiklos dalyvių įnašais. Ieškovas J. V., nepadaręs jam, kaip bendrosios jungtinės veiklos dalyviui, tenkančio įnašo (t. y. nesumokėjęs 32,50 proc. dydžio vandentiekio tinklų ir buitinių nuotekų tinklų statybos kaštų dalies pagal 2016 m. liepos 6 d. notarinio susitarimo 3 punktą), negali reikalauti dalies nuosavybės teisių į ginčo vandentiekio tinklus ir buitinių nuotekų tinklus.

13.       Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jam tenkančią mokėti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos kaštų dalį jis sumokėjo tiesiogiai UAB „Požeminių tinklų statyba“ darbų vadovui J. G., neįrodyta ir prieštarauja 2016 m. liepos 6 d. sudaryto notarinio susitarimo 3 punktui. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas J. G. ginčo tinklų statybai būtų perdavęs kokią nors pinigų sumą. Liudytojo J. G. paaiškinimai, kad jis, tariamai, gavo pinigų iš J. V., galimai, juos įnešė į įmonės kasą, tačiau joks tai liudijantis dokumentas išrašytas nebuvo, jis apie tai nieko nežino, laikytini visiškai nelogiškais ir prieštaraujančiais byloje surinktiems kitiems įrodymams. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad 2016 m. liepos 28 d. D. A. ir UAB „Požeminių tinklų statyba“ pasirašė statybos rangos sutartį dėl vandentiekio tinklų ir buitinių nuotekų tinklų į (duomenys neskelbtini), statybos montavimo darbų atlikimo. 2016 m. spalio 31 d. darbų atlikimo aktas patvirtina, kad vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos montavimo darbai (duomenys neskelbtini), buvo baigti, bendra jų vertė – 13 572 Eur. UAB „Požeminių tinklų statyba“ 2016 m. spalio 31 d. D. A. išrašė PVM sąskaitą faktūrą PTS Nr. 00127 bendrai 13 572 Eur sumai, kurią apmokėjo atsakovas. Taigi, J. V. negalėjo perduoti J. G. jokios pinigų sumos, kuri būtų skirta ginčo vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbams (duomenys neskelbtini), apmokėti. Teismas, kaip nepagrįstą, atmetė ir ieškovo reikalavimą leisti jam, be atsakovo D. A. sutikimo, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į 25 proc. (1/4) vandentiekio tinklų ir buitinių nuotekų tinklų. Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui ir valstybei.   

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Ieškovas J. V. apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.1.                      Teismas darė nepagrįstą išvadą, kad vandentiekio tinklų ir buitinių nuotekų tinklų nuosavybės teisių įregistravimas atsakovo D. A. vardu nepažeidė J. V. teisių. Teismas visiškai nepasisakė dėl trečiųjų asmenų permokėtų sumų ir dėl D. A. nepilnai apmokėtos sumos pagal statybos rangos sutartį su UAB „Požeminių tinklų statyba“, kas rodo, kad teismas neteisingai aiškino materialines teisės normas ir faktines bylos aplinkybes. Atsakovas pažeidė jungtinės veiklos sutartį, kadangi tinklus įregistravo savo nuosavybės teise, nors turėjo įregistruoti bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalis paskirstant po lygiai visiems jungtinės veiklos sutarties dalyviams, arba, įregistravęs savo vardu, perrašyti šalims, jiems priklausančias dalis. Pasirašius statybos užbaigimo aktą 2017 m. liepos 12 d., tinklai turėjo būti registruojami visų bendrasavininkų vardu, tačiau atsakovas sąmoningai nesiėmė tokių veiksmų tikslu gauti neteisėtos naudos sau. Jis be kitų sutarties šalių sutikimo vienašališkai davė sutikimą viso 7 sklypams, tokiu būdu, pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus, neteisėtai gavo 28 000 Eur pajamas ir jas pasisavino, nors turėjo paskirstyti visoms sutarties šalims. Šalys nei viena iš sutarčių nesuteikė teisės D. A. įregistruoti minėtus tinklus savo vardu. Priešingai – 2015 m. gegužės 20 d. jungtinės veiklos sutarties 4 punkte nurodyta, kad sukurtas jungtinės veiklos rezultatas (t. y. vandentiekio ir buitinių ūkio nuotekų tinklai) pagal sutartį yra sutarties dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Tarp šalių kurios turėjo gauti pajamas dėl trečiųjų asmenų prisijungimo buvo ir ieškovas. Tokiu būdu, atsakovas ne tik pažeidė tinklų savininkų teises, įregistruodamas tinklus savo nuosavybės teise, tačiau pažeidė ir kitas įstatymų, bei šalių sutarčių nuostatas, t. y. leido tretiesiems asmenims prisijungti prie tinklų, neturėdamas kitų bendraturčių sutikimų. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis CK 6.976 straipsnio 1 dalimi, J. V. nepadaręs jam, kaip bendrosios jungtinės veiklos dalyviui, tenkančio įnašo, negali reikalauti dalies nuosavybės teisių į ginčo vandentiekio tinklus ir buitinių nuotekų tinklus, tačiau minėta teisės norma aptaria tik pelno (naudos) gavimo pagrindus, bet neaptaria teisių į bendrosios veiklos turėjimą aplinkybių.

1.2.                      Teismas neteisingai aiškino ir paskaičiavo ieškovo mokėtiną sumą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, patvirtinusius ieškovo atliktą mokėjimą už tinklų įrengimą. Iš J. V. galėtų būti reikalaujama nebent 3 016,37 Eur suma, o ne 4 622,15 Eur, nes priešingu atveju atsakovas be jokio teisinio pagrindo praturtėtų kitų asmenų sąskaita. Įvertinus, kad J. V. sumokėjo 1 500 Eur už medžiagas per darbų vykdytoją J. G. bei 225 Eur – D. A., nesumokėta suma sudarytų tik 1 291,37 Eur. Atsakovas ieškovui pretenzijos ar priešieškinio šioje byloje dėl skolos priteisimo nereiškė. Šiuo metu D. A. vardu registruoti tinklai be jokio teisinio pagrindo eina per J. V. vardu registruotą sklypą. Jeigu minėti tinklai ieškovui nepriklauso, tai D. A. jam turėtų mokėti žemės sklypo nuomą nuo 2017 metų, nusistatyti servitutą arba minėtą sklypą iš J. V. išsipirkti. J. V. iki šios dienos už minėtą sklypą moka žemės mokestį, nei atsakovas, nei tretieji asmenys prie šių išlaidų neprisideda.

1.3.                      Teismas nepagrįstai, teismo posėdyje nedalyvaujant ieškovo atstovui, atsisakė priimti ieškovo pateiktą patikslintą ieškinį. Teismo priimtas sprendimas neišsprendė šalių ginčo, o tik sudarė teisinį pagrindą ieškovui vėl kreiptis į teismą dėl tų pačių faktinių aplinkybių, tik formaliai pakeičiant ieškinio reikalavimo formuluotę, kas didintų tiek šalių, tiek teismo išlaidas.

15.       Atsakovas D. A. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:

2.1.                      Teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas bei šį teisinį ginčą reglamentuojančias materialinės teisės normas. Teismas objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų visumą, nepažeidė CPK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.

2.2.                      Ieškovas apeliaciniame skunde tendencingai vertina bylos duomenis, nurodo tikrovės ir bylos duomenų neatitinkančias aplinkybes. Susitarimo sąlygų turinys leidžia daryti išvadą, jog ieškovas, neįvykdęs jo sąlygų, negali turėti jokių reikalavimo teisių į tinklus ir nėra jų dalies savininkas. J. V. davė sutikimą vesti tinklus per jo žemės sklypą, nenumatant nuomos ar kito mokesčio. Ieškovas netinkamai aiškina jungtinės veiklos sutarties sąlygas, kitus šalių sudarytus susitarimus. Jungtinės veiklos sutarties tikslas (rezultatas) buvo ne nuotekų ir vandentiekio tinklų sukūrimas, o tik vandentiekio ir nuotekų tinklų projekto parengimas, susitariant, jog dėl tinklų statybos ir įnašų šalys sudarys atskirą susitarimą. Todėl 2015 m. gegužės 20 d. jungtinės veiklos sutartimi ieškovas neįgijo jokios nuosavybės teisės į dalį tinklų. Paties ieškovo sutikimu atsakovas tapo tinklų statytoju, organizavo jų statybą ir ją finansavo, tokiu būdu įgydamas teisę įregistruoti tinklus savo vardu. Aplinkybė, kad atsakovas yra tinklų statytojas jam sudarė ne tik teisę, bet ir pareigą, įregistruoti statinį, t. y. tinklus, savo vardu. Teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.976 straipsniu, nustatydamas, jog ieškovas nepadaręs jam, kaip bendrosios jungtinės veiklos dalyviui, tenkančio įnašo. Kadangi ieškovas nėra jokios tinklų dalies savininkas, nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi jo apeliacinio skundo motyvai dėl leidimo kitiems asmenims prisijungti prie tinklų suteikimo. Nesant įrodytai ieškovo nuosavybės teisei į dalį tinklų, negatorinis ieškinys negalėjo būti tenkintas. Teismas tinkamai taikė CK 4.98 straipsnio nuostatą bylos faktinių aplinkybių kontekste.

2.3.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neprisidėjo prie tinklų įrengimo išlaidų dengimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas sumokėjo UAB „Požeminių tinklų statyba“ 13 572 Eur sumą, kuri sudarė visą bendrą sumą už tinklų įrengimą pagal 2016 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą PTS Nr. 00127, o aplinkybė, kad faktiškai atliktų darbų apimtis buvo mažesnė, nei numatyta, dėl ko sumažėjo bendra darbų kaina, niekaip neįrodo ieškovo už tinklų įrengimą tariamai perduotų pinigų tiesiogiai J. G..

2.4.                      Bylos nagrinėjimas buvo akivaizdžiai vilkinamas ieškovo bei jo atstovo. Ieškovas šioje byloje tikslino ieškinį ir patikslintą ieškinį teismas priėmė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių spendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribų, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

17.       Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Konkretų savo teisių gynimo būdą pasirenka ieškovas (CPK 135 str. 1 d. 2 p. ir 4 p.). Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti, kad atsakovas D. A. neteisėtai įregistravo vandentiekio tinklus ir buitinių nuotekų tinklus savo vardu ir leisti jam, be atsakovo D. A. sutikimo, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į 25 proc. (1/4) vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.

18.       Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl nuosavybės teisės gynimo, bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo. Iš esmės visi šalių nesutarimai yra kilę iš jų, kaip partnerių, sudarytos jungtinės veiklos sutarties.

19.       Iš byloje pateiktų VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ieškovui J. V. nuosavybės teise nuo 2007 m. lapkričio 10 d. nuosavybės teise priklauso 0,1045 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat nuo 2007 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. nuosavybės teises priklausė 0,1049 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui R. V., E. J. ir M. J., ir 0,1386 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovui nuo 2007 m. lapkričio 10 d. nuosavybės teise taip pat priklauso 0,0427 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas nesuteiktas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio paskirtis – Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos.      

20.       Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas D. A. ir A. A. yra 0,1051 ha žemės sklypo su pastatais, esančio (duomenys neskelbtini), J. A. ir I. A. nuo 2013 m. liepos 24 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. buvo 0,1048 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai (šiuo metu sklypas ir jame esantys pastatai priklauso A. S. ir S. S.), Ž. R. ir J. R. nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. yra 0,1016 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai.  

21.       Byloje taip pat nustatyta ir šalys pripažįsta tą aplinkybę, kad ieškovas J. V., atsakovas D. A. ir tretieji asmenys A. A., J. A. ir I. A., Ž. R. ir J. R. 2015 m. gegužės 20 d. pasirašė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią šalys susitarė: 1) paruošti vandentiekio ir nuotekų tinklų techninį projektą vandentiekio ir nuotekų tinklų paklojimui (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie kurio galėtų prijungti vandentiekio įvadus ir nuotekų išvadus savo valdoms kiekviena sutarties dalyvis; 2) sutarties dalyviai įsipareigojo projektinės dokumentacijos paruošimui, statybos leidimo išdavimui piniginius įnašus daryti lygiomis dalimis, o gavus statybos leidimą vandentiekio ir nuotekų tinklų statybai (duomenys neskelbtini) gatvėje, pasirinkus statybos rangovą, sudaryti papildomą sutartį dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbų ir pastariesiems darbams daromų piniginių įnašų; 3) jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesus atstovauja išrinktas ir įgaliotas atstovas D. A.; 4) sukurtas jungtinės veiklos rezultatas yra sutarties dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Tą pačią dieną (2015 m. gegužės 20 d.) D. A. ir A., J. A. ir I. A., Ž. R. ir J. R. bei J. V. pasirašė susitarimą, kad vandentiekio, nuotekų ir elektros tinklų (duomenys neskelbtini) techninis projektas ir statybą leidžiantis dokumentas bus išduoti D. A. vardu. Be to, ieškovas J. V. 2015 m. gegužės 20 d. pasirašė sutikimą, kuriuo sutiko, kad per jam priklausantį žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) būtų klojami vandentiekio ir nuotekų tinklai į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).  

22.       Kauno miesto savivaldybės administracija 2015 m. birželio 30 d. išdavė D. A. leidimą Nr. LNS-21-150630-00486 statyti naujus statinius - vandentiekio tinklus (inžinerinius tinklus) ir nuotekų šalinimo tinklus (inžinerinius tinklus). Atsakovas D. A. 2016 m. liepos 28 d. su UAB „Požeminių tinklų statyba“ pasirašė Statybos rangos sutartį dėl vandentiekio tinklų ir buitinių nuotekų tinklų į (duomenys neskelbtini), statybos montavimo darbų atlikimo, su UAB „Skaitmeninis informacijos modeliavimas“ pasirašė Statybos techninės priežiūros sutartį Nr. 16/07/28-01. Atsakovas 2016 m. spalio 21 d. UAB „Geometra“ pasirašė Paslaugų sutartį Nr. GKK-4966 dėl vandentiekio tinklų ir buitinių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimo ir kadastro duomenų bylos parengimo.  

23.       Byloje taip pat nustatyta, kad 2017 m. gegužės 15 d. buvo surašyta Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą, kuria buvo konstatuota, kad naujos statinio – nuotekų šalinimo tinklų (inžinerinių tinklų) statyba yra baigta, 2017 m. liepos 12 d. buvo surašytas Statybos užbaigimo aktas, kuriuo buvo konstatuota, kad naujo statinio – vandentiekio tinklų (inžinerinių tinklų) statyba yra baigta, o 2017 m. liepos 26 d. D. A. statybos pabaigą liudijančių dokumentų pagrindu VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įregistravo nuosavybės teises į vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir buitinių nuotekų šalinimo tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savo vardu.

24.       CK 6.969 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai, o to paties straipsnio 4 dalyje – jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos; jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 str. 1 d.). Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974-6.976 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009).

25.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas nėra statytojas pagal LR Statybos įstatymo nuostatas, nes statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas atsakovo D. A. vardu; tad, teismo nuomone, ieškovas negalėjo įgyti nuosavybės teisių į minėtą vandentiekio ir nuotekų tinklus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Visų pirma, šiuo atveju LR statybos įstatymo nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai su teisės normomis, reglamentuojančiomis jungtinę veiklą (partnerystę). Minėta, kad pagal jungtinės veiklos (partnerystės) teisės normas, taip pat pagal šalių sudarytą jungtinės veiklos sutartį jungtinės veiklos metu gautas (pagamintas) daiktas yra visų, o ne kurio nors vieno, partnerių bendroji dalinė nuosavybė, todėl tai, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas tik vieno partnerio vardu, nagrinėjamu atveju iš esmės neturi jokios teisinės reikšmės dėl jungtinės veiklos metu įrengto vandentiekio ir nuotekų tinklų nuosavybės teisių.

26.       Antra, pačioje jungtinės veiklos sutartyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesus atstovauja išrinktas ir įgaliotas atstovas D. A., taigi atsakovas buvo tik visų jungtinės veiklos partnerių atstovas (įgaliotas asmuo). CK 3.132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 str. 1 d.). Kasacinis teismas, aiškindamas šias teisės normas, yra nurodęs, kad kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų (atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas neišeinant už suteiktų teisių ribų), atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012). Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 str. 2 d.). Abiem šiais atvejais sandoriai, sudaryti per atstovą, sukuria teisines pasekmes atstovaujamajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2017).

27.       Nagrinėjamoje byloje jungtinės veiklos sutarties sąlyga dėl atstovavimo nėra panaikinti, pakeista ar pripažinta negaliojančia, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus sprendžia, kad visuma aplinkybių leidžia daryti išvadą, jog atsakovas veikė kaip ieškovo ir kitų jungtinės veiklos partnerių atstovas, todėl negalėjo pats vienas įgyti nuosavybės teisių į vandentiekio ir nuotekų tinklus, o įregistruodamas juos vien tik savo vardu pažeidė ieškovo J. V. teises.

28.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, taip pat sprendė, jog vandens ir nuotekų tinklai (jų dalis) nepriklauso ieškovui, nes ieškovas neįrodė, kad yra atsiskaitęs su atsakovu už jų statybą, o atsakovas sutinka perleisti dalį tinklų, ieškovui su juo atsiskaičius. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

29.       Kaip jau minėta jungtinės veiklos sutarties 4 punkto 1 dalyje nustatyta, kad sukurtas jungtinės veiklos rezultatas yra sutarties dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Ieškovo J. V., atsakovo D. A. ir trečiųjų asmenų A. A., J. A., I. A., Ž. R., J. R. 2016 m. liepos 6 d. pasirašytu susitarimu (reg. Nr. 2-2052), patvirtintu Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarės Lolitos Vičinienės, šalys susitarė, kad remiantis vandentiekio ir nuotekų tinklų projektu ir technine dokumentacija, įsirengti vandentiekio ir nuotekų tinklų įvadus; įsirengiant tinklus ir prie jų jungiantis laikytis nustatytų reikalavimų ir nepažeisti kitų bendraturčių teisių; visas su minėtų tinklų įrengimu susijusias išlaidas dengti kartu, proporcingai, nurodytomis dalimis pagal besijungiančių sklypų adresus: (duomenys neskelbtini) – 5 proc., (duomenys neskelbtini) – 22,50 proc., (duomenys neskelbtini) – 22,50 proc., (duomenys neskelbtini) – 22,50 proc.; (duomenys neskelbtini) – 22,50 proc., (duomenys neskelbtini) – 5 proc.; be atskiro raštiško visų susitarimo šalių sutikimo, nesuteikti niekam teisės ir neleisti tretiesiems asmenims prisijungti prie įrengtų tinklų, o visų šalių sutarimu leidus prisijungti prie tinklų, pajamas gautas iš trečiųjų asmenų dalintis proporcingai pagal aukščiau nurodytas proporcijas.

30.       Pažymėtina, kad nei šalių pasirašytoje 2015 m. gegužės 20 d. jungtinės veiklos sutartyje, nei 2016 m. liepos 6 d. sudarytame susitarime vandentiekio ir nuotekų tinklų įgijimas nėra siejamas su pilnu atsiskaitymu už statybos darbus. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad partneriai jungtinės veiklos sutartyje ar susitarime buvo kaip nors kitaip susitarę dėl jungtinės veiklos metu gauto (pagaminto) daikto – vandentiekio ir nuotekų tinklų, nuosavybės teisių.

31.       Atsižvelgiant į išdėstytą, į teisinį jungtinės veiklos (partnerystės) reglamentavimą, į šalių sudarytą jungtinės veiklos sutartį, susitarimą, akivaizdu, kad jungtinės veiklos metu gautas (pagamintas) daiktas (šiuo konkrečiu ginčo atveju įrengti vandentiekio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuotekų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tinklai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, o kiekvienam partneriui priklauso jo dalis numatyta šalių susitarime, t. y. ieškovui nuosavybės teise priklauso 10 proc. įrengtų tinklų arba 1/10 dalis (sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), nes pagal šalių susitarimą, bet kokiu būdu perleidus sklypą tretiesiems asmenims, visi šiuos susitarimu prisiimti įsipareigojimai dėl įrengtų tinklų su nurodytomis proporcijomis pagal žemės sklypų adresus pereina naujiems žemės sklypų savininkams. 

32.       Apelianto teigimu, teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovas be bendraturčių sutikimo leido pasijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pasijungti kitiems asmenims už tai gaudamas pinigus, neatsižvelgė į tą faktą, kad kiti jungtinės veiklos partneriai yra sumokėję didesnė dalį už tinklų statybą, taip sumažindami ieškovui tenkančią mokėti dalį, už tai, kad tinklai vedami per ieškovui priklausantį žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), netinkamai vertino ieškovo nurodytas aplinkybės, kad dalį pinigų sumokėjo darbų vykdytojui J. G., nebuvo sprendžiamas naudojimosi žemės sklypu atlyginimo klausimas. 

33.       Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 st.) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 str. 1 d.). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Dėl to teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Šiuo atveju bylos nagrinėjimo ribas nustatė pats ieškovas ieškinyje, todėl teismas šią bylą ir nagrinėjo reiškiamų reikalavimų ribose. Nei ieškovas, nei atsakovas nereiškė reikalavimo dėl skolos už statybos darbus priteisimo, servituto nustatymo, naudojimosi žemės sklypu atlyginimo ir kt., todėl teismas pagrįstai šių klausimų byloje ir nesprendė, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl procesinės bylos baigties

34.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

35.       Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, byloje surinktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išanalizavo šalių santykius pagal sudarytą jungtinės veiklos sutartį ir susitarimą, padarė netinkamas išvadas dėl nuosavybės į vandentiekio ir nuotekų tinklus ir galimybės registruoti nuosavybės teisę ir nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, perskirstytinos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

37.       CPK

38.       Ieškovas byloje patyrė 188 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 113 Eur sumokėtas žyminis mokestis pirmosios instancijos teisme ir 75 Eur žyminis mokestis sumokėtas už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą ir ieškinį iš esmės tenkinus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovas D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruodamas vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir buitinių nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savo vardu pažeidė ieškovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teises.

Leisti jam, ieškovui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) be atsakovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į 10 proc. (1/10 dalį) vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir buitinių nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 188 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. 

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. 

Teisėjai                                                         Žibutė Budžienė

           Evaldas Burzdikas

           Albina Rimdeikaitė