Civilinė byla Nr. e2A-140-587/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15298-2018-6

Procesinio dokumento kategorijos: 1.3.2.9.10.8; 1.3.7.5.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

NUTARTIS  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                       2021 m. kovo 4 d. 

                                                                   Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė),  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo S. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-30-959/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinius atsakovui S. B., trečiajam asmeniui A. A. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. DGKS-4514 panaikinimo.  

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė 2018 m. rugsėjo 13 d. ieškiniu prašo: 1) priteisti iš atsakovo 8 699,52 Eur turtinę žalą, 2 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (el. bylos kopija, 1 t., b. l. 3–12).

2.       2018 m. rugsėjo 27 d. ieškiniu ieškovė prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. DGKS-4514 ir palikti galioti 2018 m. gegužės 29 d. direktoriaus įsakymą Nr. D1829/1, kuriuo atsakovas S. B. atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 5 punktą, 7 punktą (el. bylos kopija, 3 t., b. l. 52–62).

3.       Atsakovas S. B. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai pateiktu ieškiniu prašė: 1) pripažinti S. B. atleidimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu, negrąžinant (ieškovo) S. B. į darbą; 2) priteisti S. B. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2018 m. gegužės 29 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (el. bylos kopija 3 t., b. l. 72–74).

4.       2018 m. spalio 17 d. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos nutartimi civilinės bylos pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinius sujungtos į vieną civilinę bylą (el. bylos kopija, 3 t., b. l. 46–47).

5.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

5.1.       2016 m. liepos 12 d. darbo sutarties pagrindu atsakovas pradėjo dirbti darbų vadovu ieškovės įmonėje. Atsakovas turi vadovauti paskirtam darbui, paskirstyti darbuotojams darbus, organizuoti ritmingą darbo užduočių vykdymą nustatytais terminais, savalaikį ir kokybišką statybos darbų atlikimą, kontroliuoti darbų eigą. Pareigybės nuostatų 42 punkte nurodyta, kad darbuotojas atsako už padarytą žalą bei už kitus pažeidimus, 43 punkte nurodyta, kad už savo pareigų netinkamą vykdymą darbų vadovas atsako įmonės darbo tvarkos taisyklių ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.   

5.2.       Ieškovės direktoriaus įsakymais trylika asmenų (įskaitant ir atsakovą) buvo komandiruoti dirbti Vokietijoje, Miunchene, kur 2018 m. gegužės 15–16 d. atsakovas statybos objekte laiku neorganizavo inžinerinių tinklų įrengimo darbų. Atsižvelgiant į turimus išteklius, negalint vykdyti kasimo darbų mechanizuotu būdu dėl kuro darbinėms mašinoms trūkumo, galėjo būti vykdomi kasimo darbai rankiniu būdu privačiuose gyventojų kiemuose.

5.3.       Dėl atsakovo netinkamai atliekamo darbų organizavimo ir darbuotojų kurstymo streikavo ir nedirbo tiek atsakovas, tiek jo vadovaujama 12 darbuotojų komanda. Toks streikas negali būti laikomas teisėtu, nes neatitiko DK nustatytų streiko paskelbimo ir vykdymo sąlygų, nebuvo DK 159 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, kai darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti. Atsakovas neprašė sustabdyti darbo sutarties vykdymo DK 50 straipsnyje nustatyta tvarka.

5.4.       Nuo 2018 m. gegužės 18 d. atsakovas nebepasirodė darbo vietoje. Atsakovui nebevykdant darbinių pareigų paaiškėjo jo darbo trūkumai: nebuvo tinkamai sutvarkomos darbo vietos, laiku nepašalinami darbų trūkumai, nustatytas darbų brokas klojant plyteles, įrengiant įvadus ir sujungiant vamzdelių movas, neužbaigta tvarkyti dokumentacija. Dėl to darbai objekte neužbaigti laiku, ieškovės užsakovas buvo nepatenkintas darbų kokybe, atlikimo terminais ir paliktais trūkumais, todėl ieškovė nebegauna darbų užsakymų kitame Vokietijos regione. Savo veiksmais atsakovas viešai sumenkino ir diskreditavo ieškovės vardą, ieškovei padarė ne tik 8 699,52 Eur turtinę žalą dėl prastovos, bet ir neturtinę žalą bendrovės dalykinei reputacijai. Ieškovė patirtą neturtinę žalą vertina 2 000 Eur.

5.5.       2018 m. gegužės 18–28 dienomis atsakovui S. B. neatvykus į darbą be pateisinamos priežasties, ieškovė fiksavo pravaikštas. Direktoriaus 2018 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. D1829/1 atsakovui paskirta drausminė nuobauda — atleidimas iš darbo nuo 2018 m. gegužės 29 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 1, 5, 7 punktus.

5.6.       Atsakovas S. B. 2018 m. birželio 27 d. kreipėsi į DGK, kuri 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. DGKS-4514 pripažino atsakovo S. B. atleidimą iš darbo neteisėtu, panaikino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. D1829/1, pripažino, kad darbo sutartis su atsakovu nutraukta DGK sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, nusprendė išieškoti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui 4 268,25 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos, po 67,75 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

6.       Atsakovas S. B. su pareikštais reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

6.1.       2016 m. liepos 12 d. darbo sutartimi atsakovas su ieškove sulygo dėl tokio atsakovo darbo pobūdžio: atsakovas turėjo nuolat vykti į komandiruotes Vokietijoje, ten vadovauti kitiems įmonės darbuotojams, kurie dirbo statybų objektuose, tiesė inžinerinius tinklus. Lietuvoje atsakovas jokių darbo funkcijų neatlikdavo, laukdavo komandiruotės į Vokietiją.

6.2.       Atsakovas buvo komandiruotas vykdyti inžinerinių tinklų įrengimo darbus statybų objekte Miunchene, Vokietijoje. Darbuotojai buvo nepatenkinti darbo sąlygomis dėl nesuteikiamų kasmetinių atostogų, kitų nesprendžiamų problemų, todėl nusprendė nedirbti. Apie tai atsakovas informavo ieškovę el. laišku 2018 m. gegužės 14 d. Tą pačią dieną į statybos objektą atvyko ieškovės projektų vadovas L. P., kuris pakeitė atsakovą 2018 m. gegužės 17 d. Tik paraginus atsakovui, kad jei bus išspręstas kuro įsigijimo darbinėms mašinoms klausimas, būtų galima tęsti darbus, 2019 m. gegužės 15 d. atsakovas kartu su darbuotojais ir kitos komandos darbų vadovu A. A. atvyko į objektą. Apie problemų sprendimą atsakovas nebuvo laiku informuotas, pinigų trūkumas nebuvo pašalintas, todėl tą dieną darbuotojai nedirbo.  

6.3.       Pagal nusistovėjusią tvarką, atkasta tranšėja privalėjo būti užkasama ir sutvarkoma tą pačią dieną, turi būti atstatyta danga, priešingu atveju gyventojai negalėtų grįžti į namus. Atkasti ir tą pačią dieną užkasti kiemą, neišvežant nereikalingo grunto, neatsivežant skaldos, smėlio, netankinant užkastos tranšėjos su specialia technika, dirbant vien rankinį darbą nėra įmanoma. Ieškovės teiginiai, kad darbuotojai galėjo dirbti nesant kuro, yra nepagrįsti.

6.4.       Tą pačią dieną atsakovas el. paštu gavo iš ieškovės direktoriaus A. Ž. aktą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, kuriuo buvo reikalaujama pasiaiškinti raštu iki 2018 m. gegužės 16 d. 2018 m. gegužės 16 d. ieškovės direktoriaus įsakymu atsakovas atšauktas iš komandiruotės Vokietijoje, nekompensuojant grįžimo į Lietuvą. Jį įteikė atsakovui 2018 m. gegužės 16 d. ryte, atvykęs į objektą. Atsakovas į Lietuvą grįžo po savaitės.

6.5.       2018 m. gegužės 30 d. atsakovas atvyko į ieškovės buveinę Lietuvoje, ieškovės direktoriui pateikė prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2018 m. birželio 5 d. pagal DK 56 straipsnio 3 punktą. 2018 m. birželio 1 d. atsakovas atvyko į Sodros teritorinį skyrių, kur sužinojo, jog buvo atleistas iš darbo 2018 m. gegužės 29 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Atsakovas darbo drausmės pažeidimų nepadarė, todėl ieškiniu kreipėsi į DGK prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu. DGK 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-2-12997 tenkino atsakovo ieškinį, pripažino jo atleidimą iš darbo neteisėtu. Nėra pagrindo naikinti 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. DGKS-4514.

6.6.       Darbų kokybei fiksuoti ir trūkumams šalinti buvo nustatyta speciali tvarka, pagal kurią atsakovas ir kitas darbų vadovas A. A. turėdavo kasdien fotografuoti atliekamus darbus kiekviename etape (atkasimas, tinklų tiesimas, dangos atstatymas kiekviename sluoksnyje), siųsti nuotraukas užsakovui kartu su dienos statybos žurnalu. Pasitaikius brokui užsakovas fotografuodavo, kurias vietas reikia ištaisyti ir el. laišku informuodavo darbų vadovus. Ištaisius trūkumus, darbų vadovai vėl fotografuodavo ištaisytas vietas ir siųsdavo nuotraukas užsakovui. Darbų trūkumai visada buvo šalinami nustatyta tvarka. Neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

7.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 8 d. sprendimu civilinę darbo bylą dalyje dėl ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio reikalavimo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. DGKS-4514, nutraukė. Kitoje dalyje ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinius atmetė, pripažino atsakovo S. B. atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikino ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 29 d įsakymą Nr. D1829/1 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo – atleidimo iš darbo“, pripažino, kad darbo sutartis su atsakovu S. B. nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, priteisė iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui S. B. 13 346,75 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos ir po 67,75 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2019 m. kovo 9 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, 500,00 Eur neturtinę žalą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

8.       Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimą, išskyrus tą sprendimo dalį, kuria civilinė darbo byla, dalyje dėl ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio reikalavimo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. DGKS-4514, nutraukta, panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai skundžiamu 2020 m. spalio 7 d. sprendimu ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkino iš dalies, atsakovo S. B. 2018 m. birželio 26 d. ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu tenkino iš dalies. Teismas pripažino atsakovo S. B. atleidimą iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 1 bei 7 punktų pagrindu neteisėtu. Priteisė atsakovui S. B. iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 414,44 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitos atsakovo S. B. 2018 m. birželio 26 d. ieškinio dalies netenkino. Priteisė iš atsakovo S. B. ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 656,85 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už 656,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. rugsėjo 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 527,45 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio dalies netenkino.

10.       2020 m. lapkričio 19 d. papildomu sprendimu Kauno apylinkės teismas priteisė iš atsakovo S. B. ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 287,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11.        Teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad:

11.1.       byloje nustatyta, kad 2018 m. gegužės 15 d. Vokietijoje, „OFM Communications“ GmbH objekte Miunchene (toliau – ir objektas), nevyko rangos darbai, kurių vykdymą objekte turėjo organizuoti ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas atsakovas S. B.. Objekte turėjo būti atliekami tokie rangos darbai: 1) klojamas šviesolaidinis kabelis, tam reikalinga: iškasti tranšėjas, paruošti smėlio pagalves, paguldyti ferbantą, sumontuoti atšakojimus, movas (sujungimus), praeiti tech. kontrolę (fotofiksaciją), atlikti geodezinius matavimus, užkasti tranšėją, sutankinti gruntą, atstatyti paviršių; 2) taisyti brokus ir užbaiginėti nebaigtus darbus, tokius kaip: kiemuose pas gyventojus nesutvarkytas trinkeles, prie kelio neatsodintas vejas, neatstatytus atgal metalinius šaligatvio bortelius; 3) kasti tranšėjas, kloti vamzdžius, dėti plyteles, sutvarkyti dangas kiemuose, užkasti nereikalingas duobes, gręžti įvadus, tvarkyti aplinką, surinkti paliktas atliekas, nuardyti aptvėrimus. Atsakovas sau pavaldiems darbininkams nurodymo dirbti minėtus darbus nedavė, nurodė darbininkams tvarkyti įrankius, liudytojui A. V. davė nurodymą nedirbti. Teismas konstatavo, jog tokiu neveikimu atsakovas S. B. pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo pareigybės nuostatų 10, 14, 16 punktų reikalavimus.

11.2.       Atsakovo pozicija, jog darbuotojai 2018 m. gegužės 15 d. nevykdė rangos darbų dėl to, kad technikoje nebuvo kuro, kurio jie negalėjo įsigyti dėl lėšų trūkumo sąskaitose, bei dėl to, kad visi darbuotojai savanoriškai atsisakė dirbti dėl jų nepasitenkinimo darbo sąlygomis, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams: 1)        liudytojo L. P. 2018 m. liepos 9 d. rašytiniam pasiaiškinimui, liudytojų L. P., V. U., J. L., A. V., J. B. teismo posėdyje duotiems parodymams, liudytojo J. L. 2018 m. liepos 9 d. rašytiniam paaiškinimui, IT technikų Ričardo Tamašausko, A. A. 2018 m. gegužės 16 d. rašytiniams pasiaiškinimams, liudytojo V. U. 2018 m. gegužės 16 d. rašytiniam pasiaiškinimui, liudytojų A. V., J. L., IT techniko Ž. Z., ekskavatorininko A. V. 2018 m. gegužės 16 d. rašytiniams pasiaiškinimams. Teismas konstatavo, kad liudytojo A. V. parodymai prieštarauja minėtiems įrodymams, 2018 m. liepos 13 d. pažymoje nurodytiems duomenims apie darbuotojų, dirbusių Miunchene įvykio metu, darbo pradžią įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, Sodros apdraustųjų sąrašo duomenims, pažymos apie darbuotojams priklausančių kasmetinių atostogų dienų skaičių duomenims. Teismas atsakovo poziciją laikė nepagrįsta. Atsakovas tariamai kuro trūkumo problemai išspręsti nesiėmė adekvačių veiksmų, neturėjo realaus ketinimo operatyviai išspręsti kuro trūkumo problemą.

11.3.       Teismas konstatavo, jog savo darbo funkcijų, nustatytų darbų vadovo pareigybės nuostatų 10, 14, 16 punktuose, atsakovas neatliko tyčia, iš savanaudiškų paskatų, siekdamas sau didesnio atlyginimo bei atitinkamų socialinių garantijų. Žala ieškovei padaryta tyčiniais atsakovo veiksmais.

11.4.       Atsakovas konstatuoto darbo pareigų pažeidimo nepripažįsta, negalima tikėtis, kad jis pasitaisys. Teismas pasitikėjimo praradimą ir jo nulemtą darbdavio pasirinkimą nutraukti darbo santykius pripažino proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus. Teismas sprendė, jog atsakovo atleidimas iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu buvo teisėtas.

11.5.       Bylos duomenimis nenustatyta, kad informacija apie tariamą streiką, kurią atsakovas teikė užsakovo atstovams Vokietijoje, neatitiktų tikrovės bei kad būtent dėl šios informacijos skleidimo įmonė buvo diskredituota užsakovo akyse. Pasitikėjimo atsakovu, kaip darbuotoju, praradimas yra tų pačių neteisėtų veiksmų (neveikimo), kuriais buvo padarytas DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, pasekmė. Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kuriais grindžiamas jo atleidimas iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu, todėl atsakovo atleidimą iš darbo dėl šio pažeidimo pripažino neteisėtu.

11.6.       Teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie atsakovo nedraudiminius laikotarpius, sprendė esant tikėtina išvadą, jog atsakovo S. B. nedraudiminiai laikotarpiai iš esmės sutampa su jo grįžimais iš komandiruočių. Tai reiškia, jog jis grįžęs į Lietuvą jokių jam priskirtų darbo funkcijų neatlikdavo, išskyrus ataskaitų, dokumentų pateikimą, atsiskaitymą su administracija, kas, ieškovės teigimu, užtrukdavo apie 1-3 valandas. Teismas konstatavo, jog atsakovo neatvykimas į darbą 2018 m. gegužės 18–28 dienomis, atšaukus jį iš komandiruotės į Vokietiją, laikytinas formaliu darbo pareigų pažeidimu, negali būti vertinamas šiurkščiu pažeidimu, todėl sprendė, kad atsakovo atleidimas iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu laikytinas neteisėtu. Šioje dalyje ieškinį atmetė, o atsakovo prašymą, paduotą DGK, tenkino.

11.7.       Teismas konstatavo, kad nustačius, jog buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl darbuotojo rašytinio paaiškinimo pareikalavimo pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu.

11.8.       Ieškovė nurodė, kad turtinę žalą sudaro 7 800 Eur negautos pajamos, 242,67 Eur nuomos mokestis už gyvenamąjį plotą, 656,85 Eur neplanuota skubi ieškovės direktoriaus kelionė į Vokietiją, neturtinė žala sudaro 2 000 Eur.

11.9.       7 800 Eur žala yra per 2 darbo dienas ieškovės negautos pajamos (po 300 Eur už kiekvieną darbuotoją). Šią žalą ieškovė  grindžia užsakovo OFM Communications GmbH & Co. KG“ atliktų darbų aktais. Teismas konstatavo, kad iš pateiktų įrodymų matyti, jog rangos sutartimi numatyti rangos darbai objekte buvo atlikti, už juos ieškovė gavo 41 811,26 Eur pajamų, taigi pajamos yra gautos. Teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys tai, kad užbaigusi rangos darbus 2 dienomis anksčiau, t. y. ne 2018 m. gegužės 24 d., o 2018 m. gegužės 22 d., ieškovė nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. gegužės 24 d. būtų vykdžiusi rangos darbus kitame konkrečiame objekte, už kurių atlikimą ji būtų gavusi ne mažesnę nei prašomą priteisti 7 800 Eur sumą ar kad užbaigusi objekte vykdomus darbus dviem dienomis anksčiau – 2018 m. gegužės 22 d – užsakovas už juos būtų sumokėjęs 7 800 Eur daugiau. Teismas sprendė, kad prašoma priteisti negautų pajamų suma yra tikėtinos, o ne realios, įrodytos, neišvengiamos pajamos, todėl ieškinys dalyje dėl negautų pajamų priteisimo yra nepagrįstas.

11.10.       Byloje nenustatyta, kad, nesant atsakovo neteisėto neveikimo, įmonei vykdant rangos darbus 2018 m. gegužės 15–16 dienomis ar užbaigus juos dviem dienom anksčiau nei faktiškai buvo padaryta, ieškovė nebūtų mokėjusi 242,67 Eur nuomos mokesčio už gyvenamąjį plotą. Teismas sprendė, jog tarp prašomos priteisti 242,67 Eur žalos ir byloje nustatytų neteisėtų veiksmų nėra priežastinio ryšio, todėl šios sumos ieškovei nepriteisė.

11.11.       Teismas sprendė, jog reikalavimas priteisti 656,85 Eur neplanuotos skubios ieškovės direktoriaus kelionės į Vokietiją išlaidas yra pagrįstas. Išlaidos buvo patirtos 2018 m. gegužės 16 d., t. y. komandiruotų darbuotojų neteisėto streiko metu, jos patirtos tikslu operatyviai ir efektyviai išspręsti susidariusią situaciją; jei nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų, išlaidos nebūtų patirtos; žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla; 2018 m. gegužės 16 d. šalis siejo darbo teisiniai santykiai; nėra duomenų, kad direktoriaus A. Ž. sprendimas asmeniškai vykti į objektą būtų akivaizdžiai neracionalus – jam atvykus į vietą, kitą dieną (2018 m. gegužės 17 d.) rangos darbai buvo tęsiami. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas žalą padarė tyčia, teismas sprendė, jog reikalavimas priteisti 656,85 Eur nuostolius yra pagrįstas ir tenkintinas.

11.12.       Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti patikimą išvadą apie tai, dėl kokios konkrečiai priežasties – melagingos šmeižiančios informacijos paskleidimo užsakovui, dėl rangos darbų nevykdymo 2018 m. gegužės 15-16 d. ar dėl nekokybiškai atliekamų darbų – ieškovė nebegauna užsakymų kitame regione. Sprendžiant, ar atsakovo vadovaujami ir kontroliuojami rangos darbai buvo atlikti nekokybiškai, turi būti pateikti aiškūs įrodymai apie atliktų darbų rezultato nukrypimą nuo projektinės dokumentacijos ar taikytinų teisės aktų reikalavimų. Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, jog jos dalykinės reputacijos sumažėjimas buvo nulemtas byloje nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Todėl reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

11.13.       Pripažinus, jog atsakovas DK 58 straipsnio 3 dalies 1 bei 7 punktų pagrindu buvo atleistas neteisėtai, tačiau nustačius, jog DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu jis buvo atleistas teisėtai, atsakovo pirmasis reikalavimas tenkintinas iš dalies. Nustačius, kad už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atsakovas buvo atleistas pagrįstai, nėra pagrindo tenkinti išvestinį atsakovo ieškinio reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo. Teismas sprendė, kad dviejų iš trijų atleidimo pagrindų neteisėtumas pats savaime negalėjo sukelti atsakovui jo nurodomų neigiamų padarinių, todėl sprendė, kad tarp neteisėtų veiksmų ir deklaruojamos neturtinės žalos nėra priežastinio ryšio, dėl ko negalima darbdavio materialinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, jog pažeidimo konstatavimas yra pakankama satisfakcija.

11.14.       Ieškovė patyrė 680 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 279 Eur žyminio mokesčio išlaidų, iš viso 959 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas prašė priteisti 3 143,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinio reikalavimą palikti galioti 2018 m. gegužės 29 direktoriaus įsakymą Nr. D1829/1 teismas vertino kaip reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo teisėtu. Pripažinus atsakovo atleidimą iš darbo dviem iš trijų pagrindų neteisėtu, teismas laikė, jog buvo patenkinta 33 procentai šio reikalavimo arba 17 procentų visų ieškinio reikalavimų (33 / 2). Iš dalies tenkinant ieškovės ieškinio reikalavimus dėl 10 699,52 Eur žalos atlyginimo, teismas laikė, jog patenkinta turtinių ieškinio reikalavimų dalis sudaro 6 procentai (656,85 / 10 699,52 x 100) arba 3 procentai visų ieškinio reikalavimų (6 / 2). Patenkintų ieškovės ieškinio reikalavimų dalis sudaro 20 procentų (17 + 3). Iš dalies tenkinus atsakovo S. B. neturtinį ieškinio reikalavimą bei atmetus turtinius, teismas laikė, jog patenkinta 10 procentų atsakovo ieškinio reikalavimų. Ieškovei priteisė 55 procentus jos turėtų bylinėjimosi išlaidų ((20 + 90) /2), t. y. 527,45 Eur, o atsakovui – 45 procentus ((80 + 10) / 2), t. y. 1414,44 Eur.

11.15.       2020 m. lapkričio 19 d. papildomu sprendimu teismas išsprendė dalies skundžiamu teismo sprendimu neišspręstų bylinėjimosi išlaidų – ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose pirmą kartą – priteisimo klausimą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 

12.       Atsakovas S. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atsakovui buvo patenkintas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui S. B. atmesti, pripažinti atsakovo S. B. atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 29 d įsakymą Nr. D1829/1 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo – atleidimo iš darbo“, priteisti atsakovui S. B. vidutinį darbo užmokestį po 67,75 Eur už kiekvieną darbo dieną, už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2018 m. gegužės 29 d.) už vienerius metus, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.       atsakovas 2018 m. gegužės 15–16 dienomis negalėjo įvykdyti kai kurių darbų vadovo pareigybės nuostatuose numatytų pareigų išimtinai dėl ieškovės neteisėtų veiksmų – darbui skirtų piniginių lėšų atsiėmimo iš atsakovo ir kito darbų vadovo – trečiojo asmens A. A.. Savo veiksmais ieškovė pažeidė savo pareigą aprūpinti darbuotoją darbui skirtu turtu, taip apribojo atsakovo galimybes dirbti įprastus rangos darbus. Dėl to atsakovas neįvykdė pareigybės nuostatų 14 ir 16 punktuose numatytų pareigų. Atsakovas nurodė pavaldiems darbuotojams susitvarkyti, suremontuoti techniką, įrankius, taip įvykdė darbų vadovo pareigybės 21 punktą, pareigybės nuostatų 10 punkte numatytą pareigą. Darbo pareigų pažeidimu negali būti laikoma, kai darbuotojas, negalėdamas atlikti vienų savo pareigų, atlieka kitas pareigybės nuostatuose įvardintas pareigas. 

12.2.       Vien ieškovės liudytojų parodymais ir darbuotojų rašytiniais pasiaiškinimais nebuvo galima vadovautis paneigiant atsakovo poziciją dėl kuro trūkumo, darbuotojų nepasitenkinimo darbdaviu. Teismas privalėjo vadovautis byloje surinktų įrodymų visuma, tačiau to nepadarė, neatsižvelgė, kad dalies ieškovės kviestų liudytojų parodymai proceso eigoje keitėsi, kitų liudytojų parodymai galimai buvo melagingi, gauti prieš tai ieškovei liudytojus paveikus. 

12.3.       Atsakovo poziciją be atsakovo kviestų liudytojų parodymų patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: atsakovui suteiktos banko sąskaitos išrašas, visų darbuotojų pasirašytas 2018 m. gegužės 15 d. protokolas, 2018 m. spalio 5 d. K. R. (užsakovo atstovo) el. laiškas atsakovui, 2018 m. gegužės 17 d. trečiojo asmens A. A. el. laiškas ieškovui, trečiojo asmens A. A. ir A. V. rašytiniai paaiškinimai, 2018 m. gegužės 14 d. visų darbuotojų pasirašytas protokolas ir dalykinis susirašinėjimas.

12.4.       Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovo veiksmai, kurių jis ėmėsi kuro trūkumui išspręsti, nebuvo adekvatūs. Atsakovas nuo ryto vyko į degalinę ir siekė įsigyti kuro; paskambino savo kolegai M. U., prašė tarpininkauti tarp darbų vadovų ir direktoriaus; pranešė užsakovo atstovui K. R. apie kuro problemą, klausė apie galimybę medžiagas įsigyti be mokėjimo grynaisiais pinigais. Atsakovas kompleksiškai sprendė susiklosčiusią situaciją. Ieškovės direktoriui buvo žinoma aplinkybė, jog lėšų darbų vadovų sąskaitose nėra. Ieškovė pažeidė DK 31 straipsnio 1 dalį. Darbdavio veiksmai turėtų būti vertinami kaip eliminuojantys darbuotojo kaltę dėl jo darbo funkcijų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

12.5.       Teismas vertino tik atskirus įrodymus ir padarė netinkamas išvadas, jog atsakovas darbų neatliko tyčia. 2018 m. kovo 21 d., 2018 m. gegužės 8 d., 10 d., 14 d. atsakovo elektroniniai laiškai ieškovei, 2018 m. gegužės 17 d. A. A. elektroninis laiškas ieškovei patvirtina, jog abu darbų vadovai – atsakovas ir trečiasis asmuo A. A. – gina darbuotojus nuo neteisėto darbdavio elgesio. 2018 m. gegužės 14 d. atsakovo išsiųstas laiškas yra tęstinė konfliktiška komunikacija tarp abiejų darbų vadovų ir ieškovės, nepatvirtina atsakovo savanaudiškumo. 

12.6.       Teismo išvada, jog atsakovas negalėjo nesuvokti pasekmių nepatvirtina atsakovo tyčios, nukreiptos į žalos padarymą. Subjektyvioji pažeidimo pusė nebuvo atskleista tinkamai.

12.7.       Išlaidos lėktuvų bilietams buvo visiškai nebūtinos, nulemtos ieškovės netinkamų sprendimų organizuojant darbą. Į objektą atvykęs direktorius be pasiaiškinimų gavimo daugiau jokių veiksmų neatliko. 

12.8.       Atsakovo ir trečiojo asmens A. A. atlikti analogiški pažeidimai ieškovės buvo įvertinti skirtingai. Trečiasis asmuo pirmą kartą vykstant bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme buvo grąžintas į darbų vadovo pareigas pas ieškovę. Darbo ginčų komisijai atsisakius priimti ieškovės patikslintą prašymą dėl žalos atlyginimo, ieškovė trečiąjį asmenį grąžino į darbą. Ieškovė darbuotojų analogiškus pažeidimus įvertino skirtingai. Trečiojo asmens atleidimas buvo formalus, darbdavys nelaiko darbuotojo pažeidimo šiurkščiu, jis neprarado pasitikėjimo darbuotoju, kuris toliau gali tęsti savo pareigas darbovietėje. 

12.9.       Ieškovė atsakovą atleido iš užimamų pareigų už tai, kad darbdaviui neva buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala (10 699,52 Eur). Teismas sprendimu nenustatė, kad ieškovė patyrė tokio dydžio žalą ir ieškovei iš atsakovo priteisė tik mažą žalos dalį – 656,85 Eur. Darbdavys, priimdamas sprendimą atleisti atsakovą iš darbo, rėmėsi neegzistuojančios žalos faktu, kurios jis faktiškai nepatyrė. Teismas nevertino to, kad ieškovė atleisdama atsakovą iš darbo įvertino neegzistuojančius padarinius. Darbuotojo atleidimo proporcingumas šiuo atveju turi būti vertinamas iš naujo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

12.10.       Teismas, sprendimu nustatydamas atsakovo ieškovei padarytą žalą, netinkamai taikė DK 151 ir 152 straipsnius, kadangi: nenustatė, kokią žalos dalį padarė kiekvienas iš analogiškus darbo pareigų pažeidimus padariusių darbų vadovų objekte, nevertino, kad atsakovas 2018 m. gegužės 15 d. buvo objekte ir paskirstė darbuotojams darbus, taip vengė bet kokios žalos atsiradimo, nevertino, jog ieškovė nesiėmė jokių kitų priemonių žalai išvengti, netinkamai įvertino, jog direktoriaus atvykimas į objektą buvo racionalus, jog įprasti darbai buvo tęsiami 2020 m. gegužės 17 d., nenustatinėjo ir nesiaiškino, ar be direktoriaus atvykimo jie būtų buvę tęsiami. Teismas nustatė, jog abu darbų vadovai – atsakovas ir trečiasis asmuo A. A. – padarė analogiškus darbo pareigų pažeidimus objekte. Tokiu atveju teismas iš atsakovo turėjo priteisti atitinkamą žalos dalį, atsižvelgdamas į atsakovo kaltės laipsnį, tačiau priteisė visą žalą iš atsakovo.

12.11.       Jei apeliacinės instancijos teismas sutiktų su atsakovo argumentais, jog ieškovė žalos nepatyrė, atsakovo atleidimas pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą laikytinas neteisėtu. 

12.12.       Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–178, 185 straipsnius. Byloje esant pakankamai įrodymų dėl atsakovo pozicijos, teismas ją paneigė remdamasis ieškovės liudytojų parodymais, nepašalino abejonių tarp prieštaringų įrodymų. Nesant įrodymų apie ieškovės direktoriaus būtinybę skristi į Vokietiją, nustatė, jog išlaidos buvo būtinos. Nepagrįstai vadovavosi nepatikimais ieškovės liudytojų parodymais. Teismas nustatė, kokie darbai turėjo būti atlikti ir nevertino, ar tokiems darbams atsakovas turėjo visas darbo priemones – lėšas medžiagoms, kurą technikai. Nežinia kuo remiantis teismas nustatė, jog direktoriaus atvykimas įtakojo tai, kad 2018 m. gegužės 17 d. darbai vėl buvo tęsiami, nesiaiškino ir nenustatinėjo, ar darbai negalėjo vykti be ieškovo direktoriaus atvykimo į objektą, ar darbuotojai 2018 m. gegužės 17 d. jau turėjo lėšų darbams vykdyti.

13.       Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniu skundu prašo: 1) prijungti prie civilinės darbo bylos kartu su ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ narystę Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmuose, minėtų prekybos rūmų teikiamą informaciją apie veiklą, kuo įrodinėja bendrovės reputacijos ir gero vardo užtikrinimo svarbą, kad ji išliktų šios bendrijos nare ir galėtų efektyviai dirbti Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje ; 2) panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-30-959/2020 dalyje dėl nepriteistos 8 042,67 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos bei atsakovo S. B. atleidimo pripažinimo neteisėtu Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 1 ir 7 punktų pagrindu bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti pilna apimtimi, o atsakovo S. B. reikalavimus atmesti; 3) priteisti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo S. B. visas jos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.       atsakovui buvo žinoma, kad be kitų pareigų ir atsakomybių, jis privalo siekti geresnių rezultatų statyboje, skatinti novatoriškumą darbe ir saugoti įmonės gerą vardą (34 punktas). Atsakovas 2020 m. gegužės 15 d. ryte 7.30 val., nepasitaręs ir negavęs ieškovės vadovybės sutikimo, pagrindiniam rangos darbų užsakovui, t. y. Vokietijos įmonės techninės priežiūros atstovui, p. K. R., atskleidė vidinius ieškovės reikalus dėl darbuotojų nedarbo. 

13.2.       Ieškovės darbo tvarkos taisyklių (toliau – taisyklės) 59.11. p. nustatyta, kad šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu traktuotinas ir toks darbo pareigų pažeidimas, kai kitais, nei taisyklėse 59 p. išvardintais atvejais, pažeidžiama darbo tvarka. Teismas nesiaiškino, kokių pareigų neatliko atsakovas, kad apsaugotų gerą ieškovės vardą, komercinę paslaptį ir konfidencialią informaciją, kad tokių pareigų neatlikimas galėtų būti traktuojamas, kaip neteisėti veiksmai, atitinkantys šiurkštų darbo pareigų pažeidimą DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkte įtvirtintą, kaip „kiti pažeidimai“.  

13.3.       Atsakovo užsakovo atstovams nurodyta informacija, teikiama užsakovui be ieškovės vadovybės leidimo, pati savaime diskredituoja ieškovės įmonę. Bet kokia informacija apie įmonę, paskleista išorėn, turi tiesioginę įtaką ieškovės gaunamiems užsakymams ateityje. Gera ieškovės dalykinė reputacija yra viena iš svarbiausių ieškovės turto dalių, lemianti pačios ieškovės vertę ir jos plėtros galimybes, pasinaudojant naryste Vokietijos ir Baltijos šalių rūmuose Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK). Nėra pagrindo nesivadovauti ieškovės vadovo paaiškinimais 2019 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje, kad Miuncheno padalinys atsisakė kartu dirbti, su kitų regionų skyriais santykiai su užsakovu tęsiami tik po ilgų derybų.

13.4.       Atsakovas skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ne tik trečiajam asmeniui – užsakovui, tačiau ir darbuotojams, taip kurstydamas juos streikuoti bei sukurdamas ypatingai sudėtingą mikroklimatą. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovės įmonė butų įsiskolinusi savo darbuotojams.

13.5.       Tokie tyčiniai atsakovo veiksmai objektyviai negali būti kvalifikuojami, kaip įprastiniai, formalaus pobūdžio darbo pareigų pažeidimai. Šių neteisėtų veiksmų pasekmės yra ieškovės bendradarbiavimo su užsakovu nutrūkimas Miuncheno regione, ilgalaikių neigiamų pasekmių darbuotojų mikroklimate kilimas, gero vardo, pasitikėjimo ieškove ir teigiamo vertinimo sumažėjimas. Esant visoms atsakovo civilinės atsakomybės sąlygoms darbo teisiniuose santykiuose, skundžiamo sprendimo dalis dėl 2 000 Eur neturtinės žalos ieškovei nepriteisimo ir dėl pripažinimo, kad atsakovas buvo atleistas iš darbo neteisėtai DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu, turėtų būti panaikinta, priimant naują sprendimą.

13.6.       Atsakovas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, neatvykdamas į darbą Lietuvoje be svarbių priežasčių visą darbo dieną ir neperduodamas tiek dokumentų, tiek informacijos apie vykdytus darbus Vokietijoje bei neatlikdamas darbų vadovo pareigų Lietuvoje (DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas). 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu „Dėl atšaukimo iš komandiruotės“ ieškovė atšaukė atsakovą iš komandiruotės Vokietijoje nuo 2018 m. gegužės 16 d., tačiau ne iš darbo Lietuvoje, suteikdama tarnybinį automobilį parvykti iš Vokietijos. Atsakovas nepasinaudojo darbdavio suteikta galimybe, negrįžo į Lietuvą su kitais automobiliu vykusiais ieškovės darbuotojais 2018 m. gegužės 17 d., darbe nepasirodė iki 2018 m. gegužės 29 d.

13.7.       Visais ankstesniais atvejais atsakovas ieškovės komandiruotės įsakymų pagrindu būdavo komandiruojamas į komandiruotes Vokietijoje, iš anksto žinodamas, kada ji prasideda ir baigiasi. Tarp komandiruočių jo žodinių prašymų pagrindu pagal ieškovės įsakymus, atsakovas arba nebūdavo darbe administracijai leidus (iki 2017 m. liepos 3 d.) arba dėl asmeninių poreikių tenkinimo (nuo 2017 m. liepos 3 d.), arba būdavo nemokamose atostogose.

13.8.       Atsakovas darbdavio buvo atšauktas iš komandiruotės Vokietijoje nuo 2018 m. gegužės 16 d., o ne ši jam pasibaigė įprastiniu būdu. Atsakovui esant darbdavio atšauktam iš darbo Vokietijoje, nereiškia, kad jis neturi vykdyti darbuotojo pareigų Lietuvoje. Atsakovas nepateikė nei žodinio, nei rašytinio prašymo suteikti jam nemokamas atostogas, todėl ieškovė neįformino įsakymo dėl nemokamų atostogų atsakovui suteikimo. Atsakovo darbo sutartis numatė, kad darbo dienos trukmė yra 8 valandos, 5 darbo dienos per savaitę. Atsisakęs grįžti darbdavio suteiktu automobiliu į Lietuvą, atsakovas turėjo pareigą vykdyti tiek darbo sutartį, tiek pareiginius nuostatus ir atlikti darbų vadovo pareigas, t. y. būti prieinamas darbdaviui kituose statybos rangos projektuose.

13.9.       Nesant tapačių ar iš esmės panašių faktinių aplinkybių, teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-313/2015. Atsakovas, grįžęs iš komandiruotės Vokietijoje, turėjo vykdyti konkrečias darbo pareigas. Atsakovas buvo atskaitingas asmuo, kuris pateikia ieškovės buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus. Kitas darbų vadovas A. A., atšauktas iš komandiruotės, nedelsiant atvyko į įmonę, atsiskaitė už atliktus darbus, grąžino pinigines lėšas ir pasirašė reikiamus dokumentus. Atsakovas 2018 m. gegužės 16 d. įsakyme „Dėl atšaukimo iš komandiruotės“ gavo tiesioginį darbdavio nurodymą perduoti visus turimus dokumentus ieškovės vadovui, tačiau jo neįvykdė. Jis taip pat neperdavė darbų tąsos ir projektinių dokumentų Miuncheno objekte kitiems ieškovės darbų vadovams bei direktoriui, t. y. tyčia neperdavė turimos informacijos apie ieškovės užsakovui „OFM Communications GmbH“ vykdomą projektą, taip akivaizdžiai siekdamas įmonei pakenkti. Tai yra esminis darbų vadovo tiesioginių darbo pareigų pažeidimas.

13.10.       Teismas nevertino nedarbingumo laikotarpių, deklaruojamų Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybai atitikties su atsakovo darbo laiko apskaitos žiniaraščiais. Atsakovo neatvykimą į darbą 2018 m. gegužės 18 d. (ir vėliau) būtina laikyti ne įprastine praktika, o pažeidimu. Tai patvirtina darbo laiko apskaitos žiniaraščiai.

13.11.       Atsakovo neteisėti veiksmai, dėl kurių jis buvo atleistas, sukėlė ieškovei bendrą 8 699,52 Eur turtinę žalą. Teismas sprendė, kad padaryta žala tesudaro 656,85 Eur, t. y. tik direktoriaus kelionės į Miuncheną išlaidų nuostoliai.

13.12.       Ieškovė įrodė visas kasacinio teismo nurodytas sąlygas, būtinąsias atlyginti negautas pajamas. 2018 m. rugpjūčio 7 d. pažyma apie negautų pajamų pagrįstumą pagrindžia, jog vienas darbuotojas ieškovei per dieną uždirba 406,23 Eur pajamų. Darbuotojams sustabdžius darbus ir realiai neatlikus su kabelių tiesimu susijusių darbų, ieškovė neteko 7 800 Eur pajamų už dvi darbo dienas. Šiuos 13 darbuotojų ieškovė būtų galėjusi skirti kitam projektui ir taip būtent už tas dienas gauti realias vidutiniškai gaunamas pajamas, tokių netekimų ieškovė nebūtų patyrusi. Pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, jas buvo tikėtasi gauti esant normaliai veiklai. Ieškovė, kaip darbdavys, prarado savo darbuotojų 2 pilnas darbo dienas ir objektyviai dėl to negavo pajamų. Ieškovė 242,67 Eur dydžio nuostolius grindžia gyvenamųjų patalpų nuomotojo A. M. 2017 m. liepos 29 d. raštu dėl gyvenamųjų patalpų naudojimo, kuris patvirtina, kad patalpų nuoma vienam ieškovės darbuotojui per mėnesį sudaro 280 Eur. Esant atsakovo tyčiniams neteisėtiems veiksmams, tiesioginiam priežastiniam ryšiui tarp jų ir negautų pajamų bei patirtų nuomos išlaidų ne verslo tikslais, ieškovei padaryta ir rašytiniais įrodymais bei teisės aktų nuostatomis pagrįsta 8 042,67 Eur dydžio turtinė žala turėjo būti priteista iš atsakovo.

13.13.       Teismas netinkamai paskirstė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamu sprendimu teismas sprendė, jog ieškovės bendra patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra 959 Eur, kurią sudaro 560 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei sumokėtas 279 Eur žyminis mokestis. Tačiau teismas neįvertino 2019 m. sausio 14 d. ieškovės atstovės advokato padėjėjos A. R. prašymo civilinėje byloje Nr. e2-197-615/2019 atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurios šio prašymo surašymo dieną sudarė 1 700 Eur ir buvo pagrįstos dokumentais ir ieškovės atstovo advokato Ž. K. byloje pateikto 2019 m. balandžio 11 d. prašymo „Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo“ ir mokėjimo dokumentų, kurie patvirtina, kad ieškovė turėjo 400,00 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidų. Ieškovė byloje yra sumokėjusi ne 279 Eur žyminio mokesčio, kaip nurodyta skundžiamame sprendime, o 520 Eur (241 Eur reiškiant ieškinį, 38 Eur teikiant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 241 Eur teikiant apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimo).

13.14.       Bylinėjimosi išlaidos ilguose teisminiuose ginčuose nebuvo galutinai paskirstytos / priteistos, esant faktui, jog visi dokumentai, pagrindžiantys ieškovės patirtas papildomas 2 341 Eur bylinėjimosi išlaidas, buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, teismas šias išlaidas taip pat turėjo paskirstyti šalims. Teismas pažeidė CPK 98 straipsnį, skundžiamas sprendimas šioje dalyje yra neteisėtas ir naikintinas, o bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos.

13.15.       Vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, ieškovė teikia apeliacinės instancijos teismui įrodymus, pagrindžiančius savo narystę Vokietijos ir Baltijos šalių verslo tinkle, siekdama įrodyti aplinkybę, kaip svarbu yra ieškovei užtikrinti gerą vardą, kad pastaroji išliktų Vokietijos ir Baltijos šalių rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) nare, idant turėtų galimybę efektyviai dirbti Vokietijos rinkoje. Siauros apimties teikiami įrodymai niekaip neužvilkins bylos nagrinėjimo, jų teikimo būtinybė atsirado byloje, pasikeitus teisiniams atstovams, o patys įrodymai turi įtakos ginčo teisingam išsprendimui, todėl prašo prijungti prie bylos rašytinius įrodymus.

14.       Atsakovas S. B. atsiliepimu į ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1.       atsakovas neatskleidė ieškovės konfidencialios informacijos ir / ar komercinių paslapčių užsakovo atstovams, neteikė jokios melagingos informacijos. Ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos, nėra nustatyta ir atsakovui nėra žinoma, kokia informacija yra laikoma konfidencialia. Ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovo veiksmų ieškovės užsakovas nebepasitiki ieškove, kad ieškovė būtent dėl nepasitikėjimo negauna užsakymų iš užsakovo Miuncheno regione. Kituose regionuose ieškovė toliau bendradarbiauja su tuo pačiu užsakovu. 

14.2.       Ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė reikalauja priteisti visą žalą iš atsakovo, nors trečiojo asmens A. A. 2018 m. liepos 3 d. rašytinis paaiškinimas patvirtina, jog jis bendravo su užsakovu ir taip pat teikė informaciją užsakovui. Ieškovė nepagrįstai nevertina trečiojo asmens civilinės atsakomybės sąlygų.

14.3.       Ieškovės pateikta nauja, teismo nevertinta aplinkybė apie ieškovės darbo specifiką, ir jos pagrindu padaryta išvada bei ieškovės teikiami nauji įrodymai apie narystę organizacijoje Vokietijos ir Baltijos šalių rūmuose nesusiję su ieškinio reikalavimu priteisti neturtinę žalą. Šios aplinkybės ir įrodymai yra teikiami pavėluotai, pirmosios instancijos teismas negalėjo jų vertinti. Išvada, jog atsakovas skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ne tik užsakovui, bet ir darbuotojams, taip kurstydamas juos streikuoti, yra subjektyvi, ją paneigia byloje esanti dalykinio susirašinėjimo medžiaga. Aplinkybę apie blogą mikroklimatą darbuotojų tarpe ieškovė pirmą karta nurodo apeliaciniame skunde, tokios aplinkybės pateikimas yra pavėluotas, neturėtų būti vertinamas apeliacinės instancijos teismo.

14.4.       Atsakovas visą darbo laikotarpį pas ieškovę dirbo pagal bendrovėje nusistovėjusią tvarką, darbo funkcijas atlikdavo komandiruotėse Vokietijoje, Lietuvoje darbo funkcijų nevykdė. Nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė turėjo darbo užduočių atsakovui Lietuvoje. Ieškovė 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu atšaukė atsakovą iš komandiruotės, nenurodė, kaip toliau elgtis atsakovui. Ieškovė neįrodė, jog tinkamai informavo darbuotoją apie tai, kad jis turės dirbti Lietuvoje, už neatvykimą jam bus nustatomos pravaikštos. Ji nepagrįstai ir neteisėtai pranešė apie atsakovo pravaikštas Sodrai laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. gegužės 29 d.

14.5.       Ieškovė byloje įrodinėja, jog prarado pasitikėjimą atsakovu ir jis nebegalėjo tęsti darbų vadovo pareigų, todėl nelogiška ir nepagrįsta ieškovės apeliacinio skundo išvada, jog po komandiruotės atšaukimo sugrįžęs į Lietuvą atsakovas privalėjo vykdyti darbų vadovo pareigas Lietuvoje. Ieškovė turėjo kreiptis į atsakovą ir jam pranešti, kad nuo šiol jam bus priskiriamos darbo užduotys Lietuvoje.

14.6.       Atsakovas siųsdavo ieškovei ataskaitas, kad ieškovė žinotų įvykusias finansines operacijas ir jas suvestų į buhalterinę programą. Originalių dokumentų atidavimas po komandiruočių, dažnai trunkančių keletą mėnesių, reiškia, jog ieškovei šie dokumentų originalai nėra skubiai reikalingi. Atsakovas 2018 m. gegužės 29 d. atsiskaitė su ieškove ir pateikė jai sąskaitų faktūrų originalus, kvitus.

14.7.       Ieškovės neva patirta turtinė žala (negautos pajamos) yra pagrįsta deklaratyviais ieškovės teiginiais ir nepagrįstais, klaidingais skaičiavimais. Į skaičiavimus yra įtrauktos pajamos, kurios buvo uždirbtos ieškovei vykdant darbus kituose objektuose, tokios pajamos niekaip nepriklauso nuo atsakovo veiksmų ar neveikimo. Ieškovės 2018 m. rugpjūčio 7 d. pažymoje atliktam negautų pajamų skaičiavimui imamas laikotarpis nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Tačiau per šį laikotarpį PVM sąskaitų faktūrų žurnale išrašytų sąskaitų suma yra mažesnė, nei nurodoma pažymoje, skirtumas – 32 408,13 Eur suma. Nėra galimybės nustatyti, ar sąskaitos pagal žurnalą buvo išrašytos už būtent atsakovui pavaldžių darbuotojų darbą, ar tai yra duomenys apie visas šiam užsakovui, samdančiam ieškovę skirtinguose objektuose, išrašytos sąskaitos. Ieškovė remiasi tabeliais, kurie nebuvo pateikti į bylą. Ieškovė nuo gautų pajamų moka mokesčius, tačiau reikalaudama priteisti žalą iš atsakovo negautų pajamų forma šių mokesčių nevertina, nors nuo priteistos sumos privalomieji mokesčiai nėra mokami.

14.8.       Ieškovė dirbo pagal 2017 m. birželio 6 d. sutartį su užsakovu, kurioje yra numatyta fiksuota suma už darbus. Ieškovė žalos nepatyrė, kadangi atveju darbai yra apmokami ne už dirbtą dieną, o už atliktą sutarties objektą. Atsakovas iš komandiruotės buvo atšauktas nuo 2018 m. gegužės 16 d. ir savo funkcijų 2018 m. gegužės 16 d. neturėjo teisės atlikti.

14.9.       Ieškovė reikalauja priteisti visą žalą tik iš atsakovo, nors trečiasis asmuo darbų vadovas A. A. buvo atleistas iš darbo analogiško teksto įsakymu. Ieškovė nepagrįstai nevertina trečiojo asmens civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir turtinės žalos. Žala nebūtų kilusi, jei ieškovė būtų aprūpinusi darbų vadovus piniginėmis lėšomis.

14.10.       Nuomos mokesčio už dvi nedirbtas dienas išlaidos buvo iš anksto suplanuotos, jos būtų patirtos nepriklausomai nuo atsakovo veiksmų. Ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu nepagrindė ir neįrodė dviejų darbų vadovų – atsakovo ir trečiojo asmens – kaltės laipsnio.

15.       Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į atsakovo S. B. apeliacinį skundą prašo atsakovo S. B. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo S. B. visas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1.       ieškovės įmonėje organizacinė struktūra patvirtinta būtent per darbų vadovų grandį, o pareiginių nuostatų 1 punktas pagrindžia, kad darbų vadovas organizuoja įmonės atliekamų darbų, paslaugų vykdymą, kontroliuoja darbų kokybę, visų rūšių energijos ir kitų gamybos priemonių efektyvų naudojimą ir nėra nuorodos, kad šiuos darbus atlieka pagal kiekvieną dieną teikiamus direktoriaus nurodymus. Technikos tvarkymas, kai tam nėra objektyvaus poreikio (dėl konkretaus sugedimo) pačiame rangos darbų įkarštyje jokios vertės nekuria, o dėl įprastinių rangos darbų sustabdymo ieškovė patiria nuostolius.

15.2.       Atsakovas teigia, kad neva jokie statybos rangos darbai negalėjo būti atlikti be papildomai nuo pačio 2018 m. gegužės 15 d. ryto įsipilto kuro ir vertina šį faktą, kaip darbdavio nesuteiktą darbo priemonę bei kartu kliūtimi įsigyti kitos darbo priemonės – smėlio. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių faktą, įrodytą liudytojų parodymais ir užsakovo raštu, kad 2018 m. gegužės 17 d., kai rangos darbai objekte buvo atnaujinti, buvo taisomas brokas ir tvarkomos trinkelės, prie kelio atsodinamos vejos, atstatomi metaliniai šaligatvio borteliai ir t. t., t.y. buvo atliekami tokie darbai, kurie galėjo būti atlikti 2018 m. gegužės 15 d. vietoj atsakovo nepagrįstai pavestų atlikti technikos / įrankių tvarkymo darbų.

15.3.       Byloje nėra nustatyta, kad kuro iš tiesų trūko. Byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui suteikta banko kortelė nebuvo blokuota. 2018 m. gegužės 15 d. protokole nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės apie lėšų trūkumą apmokėti kurui ir už darbuotojų gyvenamuosius kambarius. Už darbuotojų nakvynę ieškovė mokėdavo banko pavedimu pagal sudarytą sutartį su nuomotoju. Atsakovas nesikreipė į bendrovės direktorių, prašydamas papildyti banko kortelę pinigais. Jis neįrodė, kad 2018 m. gegužės 15 d. iš pačio ryto reikėjo atsivežti medžiagų, kurioms įsigyti reikėjo piniginių lėšų. Teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus dėl savanaudiškų paskatų

15.4.       Byloje esanti pažyma apie objekte dirbusiems darbuotojams priklausančias atostogas iki 2018 m. gegužės 15 d., Valstybinio socialinio draudimo informacija apie apdraustuosius pagrindžia, jog tik atsakovas ir A. A. turėjo sukaupę atostogų daugiau nei už vienus darbo metus, visų kitų darbuotojų atostogų dienos yra mažiau nei 20, todėl nėra pagrindo išvadai apie piktybinį atostogų nesuteikimą. Atsakovas nekovoja bei nesirūpina kitų darbuotojų darbo užmokesčiu, o tik reikalauja savo darbo užmokesčio padidėjimo. Darbdavys skaičiavo ieškovės galimybes didinti darbo užmokestį atsakovui, tačiau tokie veiksmai privalo būti atliekami racionaliai, o ne tenkinant atsakovo norus, kurie nėra pagrįsti gerais darbo rezultatais. Atsakovas darė spaudimą darbdaviui ir elgėsi su juo nesąžiningai tiek iki „streiko“, tiek jo metu, siekdamas finansinės naudos išskirtinai asmeniškai sau. 

15.5.       Teismas tinkamai konstatavo, kad atsakovo atleidimas iš darbo yra proporcinga priemonė atsakovo atliktam šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui. Ieškovė 2018 m. gegužės 15 d. įsakymu „Dėl nuobaudos skyrimo“ konstatavo, kad atsakovas ir A. A. neatliko savo darbinių pareigų, padarydami įmonei moralinę bei materialinę žalą, tuo šiurkščiai pažeisdami darbo pareigas ir paprašė darbuotojų pateikti pasiaiškinimus raštu. Ieškovė patvirtino aktą „Dėl S. B. šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo“, kuriuo taip pat paprašė atsakovo pasiaiškinti. 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu „Dėl atšaukimo iš komandiruotės“ ieškovė atšaukė atsakovą iš komandiruotės Vokietijoje nuo 2018 m. gegužės 16 d., tačiau atsakovas negrįžo į Lietuvą su kitais automobiliu vykusiais ieškovės darbuotojais, ir nepasirodė darbe iki 2018 m. gegužės 29 d. Todėl ieškovė 2018 m. gegužės 29 d. priėmė įsakymą „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo – atleidimo iš darbo“ Nr. D1829/1. Ieškovė atliko visus veiksmus atsakovo pažeidimui išaiškinti ir įforminti.

15.6.       Ieškovė vertino visumą įvykusių faktinių aplinkybių, atsakovo elgesį 2018 m. gegužės 15 d., atsisakymo dirbti tikslą, darbų vadovo pareigose dirbančiam darbuotojui taikomus elgesio ir sąžiningumo standartus, atsakovo nebendradarbiavimą, informacijos apie darbdavį skleidimą tretiesiems asmenims, pasekmes, lėmusias darbo klimato pablogėjimą, neatsiskaitymą už ieškovės jam suteiktą turtą, neatvykimą dirbti Lietuvoje po atšaukimo iš komandiruotės, santykių su užsakovu Vokietijoje suprastėjimą, realiai patirtą žalą – negautas pajamas, turtinius netekimus dėl nuomos sumokėjimo už dvi dienas nedirbusių darbuotojų apgyvendinimą bei ieškovės direktoriaus lėktuvo įsigytus bilietus. Ieškovės taikyta priemonė – atsakovo atleidimas iš darbo yra proporcinga priemonė padarytiems šiurkštiems darbo pareigų pažeidimams.

15.7.       Trečiojo asmens A. A. ir atsakovo elgesys, padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, visiškai skyrėsi. A. A. atvyko į Kauną ir atsiskaitė. Pripažino savo atleidimą teisėtu, kritiškai vertino savo elgesį. Jis pradėjo dirbti ieškovės įmonėje po to, kai jį pasiūlė atsakovas, todėl darbdavys tiek protokolų surašymą objekte „streiko“ metu, tiek paaiškinimo atsakovo naudai surašymą vertina išskirtinai kaip A. A. norą atsidėkoti atsakovui už įsidarbinimą ieškovės įmonėje. Faktas, kad A. A. vėl pradėjo dirbti ieškovės įmonėje nereiškia, kad jis neatliko šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo 2018 m. gegužės 15 d. ar kad jo atleidimas iš darbo buvo neteisėtas ar formalus. Normalu, kad A. A. sugebėjo per beveik pusę metų po atleidimo ieškovės pasitikėjimą juo atkurti. 

15.8.       Darbus objekte ieškovė vykdė pagal rangos sutartį su „OFM Communications“ GmbH, už jos vykdymą yra atsakingas bendrovės vadovas. Bendrovės vadovui 2018 m. gegužės 16 d. nuvykus į Vokietiją: 1) teko komunikuoti su užsakovu tiesiogiai, taip patikinant, jog darbai pagal rangos sutartį iš esmės bus atlikti, 2) susiderėti dėl darbų terminų, kurių pokytį įtakojo darbuotojų nedarbas dvi dienas, 3) išsiaiškinti tiesiogiai su darbuotojais, ar pastarieji turi pretenzijų dėl darbo sąlygų objekte ar kitų; 4) aptarti su naujai atvykusiu darbų vadovu strateginius darbų organizavimo momentus „po streiko“, 5) suvienyti ir nuraminti darbuotojus, 6) išsiaiškinti, kokie konkrečiai darbai yra atlikti ir nuo kurio momento turi būti tęsiami; 7) gauti projektus ir techninę dokumentaciją ir tik įgyvendinus šiuos tikslus, rangos darbai buvo tęsiami 2018 m. gegužės 17 d. Absoliučiai klaidinga spręsti, kad direktorius skrido į objektą tik „surinkti“ rašytinių pasiaiškinimų. Ieškovės direktorius siekė, jog nekiltų dar didesnės žalos ieškovei, todėl vadovo kelionės į Vokietiją išlaidos yra turtinė ieškovės žala, kuri buvo patirta išskirtinai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

15.9.       Atsakovo argumentai, kad ieškovės liudytojų parodymai ir pasiaiškinimai yra nepatikimi, yra nepagrįsti. Atsakovas gretina DGK ir teisme teiktus asmenų pasisakymus, aptaria darbo ginčų komisijos veiksmus dėl dokumentų išreikalavimo, ieškovės procesinius veiksmus, atliktus ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo institucijoje, taip neva darydamas išvadą, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, kurie buvo teikti / gauti darbo ginčų komisijoje. Teismas nenaikina ar nekeičia darbo ginčų komisijos sprendimo. Ir tik jei teismas laiko tai tikslinga, nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės teisme gali būti remiamasi darbo ginčų komisijos surinktais ir jai pateiktais įrodymais. Teismas turi teisę, o ne pareigą išsireikalauti darbo ginčų komisijos medžiagą ir ja visa remtis. Teismas vertino ginčo šalių santykius tiek naujojo DK, tiek CPK prasme, o tuo pačiu juos vertino savarankiškai iš naujo, įskaitant ir tas aplinkybes, kurios buvo konstatuotos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo.

15.10.       Ieškovė, teikdama apeliacinį skundą, be kita ko, skundė ir sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Po ieškovės apeliacinio skundo pateikimo teismas byloje priėmė 2020 m. lapkričio 19 d. papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų. Objektyvu, kad ieškovė tikisi, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus dėl skundžiamo sprendimo, kartu įvertins ir 2020 m. lapkričio 19 d. papildomo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, ir tik todėl papildomo sprendimo neskundžia, prašo apeliacinės instancijos teismo atsižvelgti į šiuos ieškovės pastebėjimus / prašymus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai). 

18.       UAB „(duomenys neskelbtini)“ su apeliaciniu skundu teikia į bylą naujus įrodymus, prašo juos prijungti.

19.       Pažymėtina, jog CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008).

20.       Ieškovės pateikta nauja, teismo nevertinta aplinkybė apie ieškovės darbo specifiką, ir jos teikiami nauji įrodymai apie narystę organizacijoje Vokietijos ir Baltijos šalių rūmuose galėjo būti teikiami visą bylos nagrinėjimo procesą, tačiau pateikti tik su apeliaciniu skundu. Šios aplinkybės ir įrodymai yra teikiami pavėluotai (bylos procesas truko daugiau nei 2 metus), pirmosios instancijos teismas negalėjo jų vertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti ir vertinti.

21.       Byloje apeliacinės instancijos teisme ginčas kilo dėl to: 1) ar atsakovas pats organizavo darbuotojų streiką ir dėl to nedirbo ar negalėjo dirbti dėl lėšų bei kuro trūkumo; 2) teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų parodymais, nes jie buvo atsakovo darbuotojai, teismas turėjo vadovautis įrodymų visuma; 3) Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovo veiksmai, kurių jis ėmėsi kuro trūkumui išspręsti, nebuvo adekvatūs; 4) teismas vertino tik atskirus įrodymus ir padarė netinkamas išvadas, jog atsakovas darbų neatliko tyčia; 5) atsakovo ir trečiojo asmens A. A. atlikti analogiški pažeidimai ieškovės buvo įvertinti skirtingai, žala turėjo būti priteista ir iš jo; 6) teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176–178, 185 straipsnius, byloje esant pakankamai įrodymų dėl atsakovo pozicijos, teismas ją paneigė remdamasis ieškovės liudytojų parodymais, nepašalino abejonių tarp prieštaringų įrodymų; 7) ar Vokietijos įmonės techninės priežiūros atstovui, p. K. R., atskleidė vidinius ieškovės reikalus bei informaciją; 8) kad teismas nesiaiškino, kokių pareigų neatliko atsakovas, kad apsaugotų gerą ieškovės vardą, komercinę paslaptį ir konfidencialią informaciją; 9)  kad atsakovas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, neatvykdamas į darbą Lietuvoje be svarbių priežasčių visą darbo dieną ir neperduodamas tiek dokumentų, tiek informacijos; 10) nesant tapačių ar iš esmės panašių faktinių aplinkybių, teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-313/2015; 11) Teismas nevertino nedarbingumo laikotarpių, deklaruojamų Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybai atitikties su atsakovo darbo laiko apskaitos žiniaraščiais; 12) atsakovo neteisėti veiksmai, dėl kurių jis buvo atleistas, sukėlė ieškovei bendrą 8 699,52 Eur turtinę žalą, tačiau teismas nepagrįstai sprendė, kad padaryta žala tesudaro 656,85 Eur, t. y. tik direktoriaus kelionės į Miuncheną išlaidų nuostoliai.

22.       Pirmos bei apeliacinės instancijos teismas iš surinktų byloje įrodymų bei apeliacinės instancijos teismas, perklausęs pirmos instancijos teismo posėdžių garso įrašus, nustatė, kad atsakovas pagal darbo sutartį dirbo pas ieškovą darbų vadovu nuo 2016 m. liepos 12 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo pareigybės nuostatuose, patvirtintuose 2017 m. sausio mėn. 3 d. įsakymu Nr. 170103/06 nustatytos darbų vadovo pareigos, teisės bei atsakomybė už darbų organizavimą, užduočių laiku įvykdymą, darbų kokybę; efektyvų ir taupų medžiagų, gaminių ir visų rūšių energijos naudojimą, savalaikį darbų atlikimą, tinkamą darbo laiko naudojimą ir darbo drausmės pažeidimus (1 t., e. b. l. 27-30). S. B. su nuostatais supažindintas 2017 m. vasario 3 d. (1 t., e. b. l. 31).

23.       UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2018 m. kovo 19 d. įsakymu S. B. įsakyta vykti į tarnybinę komandiruotę į Vokietiją nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 m. birželio 15 d. objekte “OFM Communications GmbH” Miunchene (1 t., e b. l. 40).

24.       UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 15 d. aktu „Dėl S. B. šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo“ konstatuota, kad 2018 m. gegužės 15 d. S. B. sukurstė Vokietijoje dirbančių 12 darbuotojų grupę streikuoti ir neatlikti savo darbinių pareigų nesilaikant DK reikalavimų. S. B. taip pat nepagrįstai kurstė darbuotojus nepaklusti darbdaviui, nes jiems nėra mokamos kompensacijos už nepanaudotas atostogas, kurios pagal LR įstatymus yra mokamos tik darbuotojui nutraukus darbo sutartį. S. B. paprašyta pateikti pasiaiškinimą (1 t., e. b. l. 53-54).

25.       UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu S. B. atšauktas iš tarnybinės komandiruotės nuo 2018 m. gegužės 16 d. dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nekompensuojant kelionės į Lietuvą išlaidų. Prieš išvykstant S. B. įsakyta perduoti direktoriui A. Ž. visus įmonei priklausančius raktus, techniką, įrangą, dokumentus, projektus, ryšio priemones bei kitus įmonei priklausančius daiktus. Įrašas ranka: „Ryšio priemonių ir kitų įmonei priklausančių daiktų neturėjau. Susipažinau“. Parašas (1 t., e. b. l. 55). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2018 m. gegužės 29 d. įsakymu S. B. skirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo nuo 2018 m. gegužės 29 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 1, 5, 7 punktus už tai, kad jis 2018 m. gegužės 15-16 d. sukurstė Vokietijoje dirbančių 12 darbuotojų grupę streikuoti ir neatlikti savo darbinių pareigų, tuo pažeisdamas DK 245 straipsnio 1, 2 dalis, 246 straipsnio 1 dalį, tuo pačiu nedirbo ir pats, viešai menkino įmonės vardą, skleidė klaidingą informaciją užsakovui bei darbuotojams, pažeisdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus, padarydamas moralinę ir realią žalą įmonei, ir už tai, kad jis 2018 m. gegužės 18-28 d. neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties (1 t., e. b. l. 26). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 29 d. aktu „Dėl S. B. atsisakymo pasirašyti ant įsakymo 2018 m. gegužės 29 d. Nr. 1829/2 (dėl drausminės nuobaudos skyrimo – atleidimo iš darbo“ konstatuota, kad darbuotojas S. B., 2018 m. gegužės 29 d. atvykęs į įmonės buveinę ir susipažinęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2018 m. gegužės 29 d. įsakymu atsisakė pasirašyti, kad su įsakymu susipažinęs (3 t., e b. l. 13). S. B. pareiškimas dėl atsisakymo pasirašyti pridedamas (3 t., e. b. l. 15). Informacijoje apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. nurodoma, kad atsakovo S. B. nedraudiminiai laikotarpiai buvo 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. sausio 6 d., 2017 m. sausio 9 d. – 2017 m. vasario 3 d., 2017 m. rugsėjo 18 d. – 2017 m. rugsėjo 22 d., 2017 m. rugsėjo 26 d. – 2017 m. rugsėjo 29 d., 2018 m. sausio 2 d. – 2018 m. sausio 17 d., 2018 m. vasario 12 d. – 2018 m. vasario 23 d., 2018 m. gegužės 18 d. – 2018 m. gegužės 29 d. (3 t., e. b. l. 109).

26.       PVM sąskaitoje faktūroje Serija BC7 Nr. 644375 nurodyta, kad aviabilieto Vilnius-Ryga-Miunchenas-Vilnius 2018 m. gegužės 16 d. kaina 656,85 Eur. Mokėjimo pavedimas nurodytai sumai atliktas 2018 m. gegužės 15 d. (1 t., e. b. l. 110-111). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugpjūčio 7 d. pažymoje nurodyta, kad vidutiniškai įmonės pajamos už vieno darbuotojo, dirbančio objekte “OFM Communications GmbH” Miunchene, vieną darbo dieną yra 406,23 Eur pagal 2017 m. liepos 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpio duomenis (1 t., e. b. l. 103).

27.       UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbo tvarkos taisyklėse numatytas darbo laikas nuo 8 iki 17 val. 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu Dėl neatvykimo į darbą administracijos leidimu tvarkos darbuotojų neatvykimas į darbą administracijos leidimu ir jo trukmė nustatoma šalių susitarimu, darbuotojo valia gali būti išreikšta žodiniu prašymu, neatvykimo į darbą laikotarpis įforminamas įsakymu. 2017 m. liepos 1 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Dėl nemokamų atostogų suteikimo tvarkos nustatyta, kad nemokamų atostogų darbuotojas gali būti išleidžiamas gavus jo žodinį prašymą. Atsakovui, remiantis jo žodiniais prašymais, leista neatvykti į darbą laikotarpiais nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. sausio 6 d.; nuo 2017 m. sausio 9 d. iki 2017 m. vasario 3 d.; nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d.; nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. Nemokamos atostogos atsakovo žodinių prašymų pagrindu suteiktos laikotarpiais nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. sausio 17 d., 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. vasario 23d.

Dėl atleidimo iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu 

28.       DK 32 straipsnio 1-2 dalyse nurodoma, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Tuo atveju, jei darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos (DK 58 straipsnio 1 dalis). Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis).

29.       UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2018 m. gegužės 29 d. įsakymu S. B. skirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo nuo 2018 m. gegužės 29 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 1, 5, 7 punktus už tai, kad jis, be kita ko, 2018 m. gegužės 15-16 d. sukurstė Vokietijoje dirbančių 12 darbuotojų grupę streikuoti ir neatlikti savo darbinių pareigų, tuo pažeisdamas DK 245 straipsnio 1, 2 dalis, 246 straipsnio 1 dalį, tuo pačiu nedirbo ir pats, viešai menkino įmonės vardą, skleidė klaidingą informaciją užsakovui bei darbuotojams, pažeisdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus, padarydamas moralinę ir realią žalą įmonei.

30.       DK 58 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti atvejai, koks darbo pareigų pažeidimas yra laikomas šiurkščiu. Šis sąrašas nėra baigtinis, nes DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkte nurodyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomi kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos.

31.       Analizuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo pareigybės nuostatus, patvirtintus 2017 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 170103/06, matyti, jog juose nustatytos darbų vadovo pareigos: darbų vadovas turi vadovauti paskirtam darbo barui (9 punktas), paskirstyti darbuotojams darbus (10 punktas), organizuoti ritmingą darbo užduočių vykdymą nustatytais terminais (14 punktas), organizuoti savalaikį ir kokybišką statybos darbų atlikimą (16 punktas), kontroliuoti darbų eigą (26 punktas) (1 t., e. b. l. 27-30).

32.       Iš byloje surinktų įrodymų, paties atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad  2018 m. gegužės 15 d. Vokietijoje, “OFM Communications“ GmbH objekte Miunchene (toliau – Objektas), nevyko rangos darbai, kurių vykdymą objekte turėjo organizuoti ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas atsakovas S. B.. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovo S. B. 2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje duotais paaiškinimais, liudytojo L. P. 2018 m. liepos 9 d. rašytiniu pasiaiškinimu (t. 3, e. b. l. 194), liudytojo J. L. 2018 m. liepos 9 d. rašytiniu paaiškinimu dėl vykdomų darbų (t. 3, e. b. l. 195-196) nustatyta, jog Objekte turėjo būti atliekami tokie rangos darbai: 1) klojamas šviesolaidinis kabelis, tam reikalinga: iškasti tranšėjas, paruošti smėlio pagalves, paguldyti ferbantą, sumontuoti atšakojimus, movas (sujungimus), praeiti tech. kontrolę (fotofiksaciją), atlikti geodezinius matavimus, užkasti tranšėją, sutankinti gruntą, atstatyti paviršių; 2) taisyti brokus ir užbaiginėti nebaigtus darbus, tokius kaip: kiemuose pas gyventojus nesutvarkytas trinkeles, prie kelio neatsodintas vejas, neatstatytus atgal metalinius šaligatvio bortelius; 3) kasti tranšėjas, kloti vamzdžius, dėti plyteles, sutvarkyti dangas kiemuose, užkasti nereikalingas duobes, gręžti įvadus, tvarkyti aplinką, surinkti paliktas atliekas, nuardyti aptvėrimus. Paties atsakovo S. B. paaiškinimais, duotais 2020 m. rugsėjo 17 d. posėdyje, liudytojų V. U., J. L., A. V., J. B. parodymais nustatyta, jog atsakovas sau pavaldiems darbininkams nurodymo dirbti aukščiau nurodytus darbus nedavė, vietoje to davė nurodymą darbininkams tvarkyti įrankius, liudytojui A. V. davė nurodymą nedirbti. Dėl to ginčo byloje nekilo. 

33.       Ginčas kilo dėl to, kodėl tie darbai nebuvo vykdomi. Atsakovas įrodinėjo, kad nebuvo dirbama, kadangi nebuvo kuro ir lėšų, nors tuo pačiu posėdžio metu nurodo, kad jau iš vakaro buvo kilęs darbuotojų nepasitenkinimas dėl socialinių garantijų, aiškiai, kokių nebuvo įvardinta. Atsakovo S. B. pozicija, jog darbuotojai 2018 m. gegužės 15 d. nevykdė rangos darbų dėl to, kad technikoje nebuvo kuro, kurio jie negalėjo įsigyti dėl lėšų trūkumo banko sąskaitose, bei dėl to, kad visi darbuotojai savanoriškai atsisakė dirbti dėl jų nepasitenkinimo darbo sąlygomis, kolegijos įsitikinimu, yra paneigti kitais byloje surinktais įrodymais. Tokie atsakovo paaiškinimai prieštarauja liudytojo L. P. 2018 m. liepos 9 d. rašytiniam pasiaiškinimui (t. 3, e. b. l. 194) bei 2019 m. sausio 15 d. teismo posėdyje duotiems parodymams, liudytojo V. U. 2019 m. sausio 15 d. teismo posėdyje duotiems parodymams, liudytojo J. L. 2019 m. sausio 15 d. teismo posėdyje duotiems parodymams, liudytojo J. L. 2018 m. liepos 9 d. rašytiniam paaiškinimui dėl vykdomų darbų (t. 3, e. b. l. 195-196), liudytojo A. V. 2019 m. sausio 15 d. teismo posėdyje duotiems parodymams, liudytojo J. B. 2019 m. sausio 15 d. teismo posėdyje duotiems parodymams, IT techniko Ričardo Tamašausko 2018 m. gegužės 16 d. rašytiniam pasiaiškinimui,  ekskavatorininko J. T. 2018 m. gegužės 16 d. rašytiniam pasiaiškinimui, IT techniko V. Š. 2018 m. gegužės 16 d. rašytiniam pasiaiškinimui, IT techniko A. A. 2018 m. gegužės 16 d. rašytiniam pasiaiškinimui, liudytojo V. U. 2018 m. gegužės 16 d. rašytiniam pasiaiškinimui, liudytojų A. V., J. L., IT techniko Ž. Z., ekskavatorininko A. V. 2018 m. gegužės 16 d. rašytiniams pasiaiškinimams. Visi šie asmenys paliudijo, kad darbai galėjo būti atliekami rankomis, klausimas dėl kuro trūkumo nebuvo keliamas, nebuvo dirbama dėl to, kad atsakovas įkalbino streikuoti, o darbininkai privalo klausyti darbų vadovo, be jo nurodymo nėra darbų, tik jis mokėjo vokiškai, darbuotojai nesigilino, dėl ko skelbiamas streikas. 

34.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teisingai konstatavo, kad tokiais savo veiksmais atsakovas S. B. pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo pareigybės nuostatų 10, 14, 16 punktų reikalavimus.

35.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog aplinkybę darbuotojams streikavus dėl savo socialinių garantijų, atostoginių ir SOKA-BAU mokamų lėšų (pasiaiškinime – „sokobauto“, – t. 3, e. b. l. 71) patvirtino tik liudytojas A. V. tiek duodamas parodymus teismo posėdyje, tiek savo rašytiniame pasiaiškinime. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad tokie jo parodymai prieštarauja aukščiau nurodytiems byloje surinktiems įrodymams, taip pat prieštarauja duomenims, nurodytiems 2018 m. liepos 13 d. pažymoje apie darbuotojų, kurie dirbo Miunchene įvykio metu, darbo pradžią įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, e. b. l. 74), Sodros apdraustųjų sąraše (t. 1, e. b. l. 75), pažymoje apie darbuotojams priklausančių kasmetinių atostogų dienų skaičių (t. 4, e. b. l. 78), iš kurių matyti, jog 8 iš 11 atsakovui S. B. bei trečiajam asmeniui A. A. pavaldžių darbuotojų, komandiruotų į Objektą, darbą ieškovės įmonėje pradėjo tarp 2018 m. kovo 12 d. ir 2018 m. gegužės 2 d., ir 2018 m. gegužės 15 dienai jie turėjo teisę į nuo 1 iki 4 dienų trukmės kasmetines atostogas, taigi, neturėjo realaus pagrindo reikšti nepasitenkinimą dėl savo socialinių garantijų, atostoginių ir SOKA-BAU. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, įvertinęs šiuos įrodymus,  atsakovo poziciją, kad nedirbama buvo dėl kuro, lėšų trūkumo, laikė nepagrįsta ir ja nesivadovavo.

36.       Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad atsakovo pozicijos nepagrįstumą patvirtina ir tai, jog, kaip matyti iš jo paties 2020 m. rugsėjo 17 d. posėdyje duotų paaiškinimų, tariamai kuro trūkumo problemai išspręsti jis nesiėmė adekvačių veiksmų – neinformavo tiesioginio vadovo apie iškilusią kliūtį rangos darbams vykdyti (lėšų trūkumą bei negalėjimą dėl to įsigyti kuro), nepareikalavo užtikrinti pakankamą lėšų kiekį banko sąskaitose, kad būtų įmanoma įsigyti kuro technikai ir toliau vykdyti rangos darbus; vietoje to, jis prašė M. U. tarpininkauti tarp jo (S. B.) ir įmonės vadovo, davė nurodymą pavaldiems darbuotojams sutvarkyti, suremontuoti techniką, įrankius, derėjosi su užsakovo pusės atstovu dėl galimybės įsigyti medžiagas (smėlį) ne už grynuosius pinigus. Taigi, sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad realaus ketinimo operatyviai išspręsti tariamą kuro trūkumo problemą atsakovas neturėjo.

37.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad byloje esanti atsakovo dalykinio susirašinėjimo medžiaga (t. 4, e. b. l. 17-21), jo 2018 m. gegužės 14 d. el. laiškas (t. 1, e. b. l. 56) patvirtina, jog savo darbo funkcijų, nustatytų darbų vadovo pareigybės nuostatų 10, 14, 16 punktuose, atsakovas neatliko, iš anksto tą suplanavęs, iš savanaudiškų paskatų, siekdamas sau didesnio atlyginimo bei atitinkamų socialinių garantijų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kiek ir kokių įmokų už kitus darbuotojus moka darbdavys, ar kiek jiems priklauso atostogų ir kt., taigi, kolegija sprendžia, kad atsakovas streiką, kuris neatitiko Darbo kodekse streikui organizuoti nustatytos tvarkos, kėlė išimtinai savo interesais, prikalbindamas kitus asmenis nedirbti, pasinaudodamas tuo, kad paskirstė darbus, buvo jų darbų vadovas.

38.       Esant nustatytoms šioms aplinkybėms atmestinas atsakovo argumentas, kad streiką susiorganizavo patys darbuotojai, jie nedirbo savo iniciatyva, o jis stengėsi gauti kuro ir lėšų, kad galėtų pradėti dirbti. Priešingai – darytina išvada, kad darbuotojai nedirbo atsakovo veiksmų įtakoje.

39.       Taip pat atmestinas ir atsakovo argumentas, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik liudytojų parodymais, jie yra ieškovės darbuotojai, teismas turėjo vadovautis įrodymų visuma. Kaip matyti iš aukščiau nutartyje nurodytų rašytinių įrodymų – susirašinėjimų, pareiginių nuostatų, paties atsakovo paaiškinimų, teismas vadovavosi ir šiais įrodymais, o kaip juos vertinti – tai yra teismo diskrecijos teisė. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas su pirmos instancijos įrodymų vertinimu sutinka. Tais pačiais argumentais apeliacinės instancijos teismas atmeta ir atsakovo argumentą, jog teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovo veiksmai kurių jis ėmėsi kuro trūkumui išspręsti, buvo neadekvatūs. Kaip jau minėta, akivaizdu, kad nedarbas buvo ne dėl kuro trūkumo, bet dėl ieškovo  organizuoto  darbininkų nedirbimo akto – streiko.

40.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sąmoningai siekiama padaryti žalos arba sąmoningai leidžiama jai atsirasti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-62/2011 su joje nurodytą teismų praktika). Be to, Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017 29 p., 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2018 84 punktas).

41.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog atsakovas, eidamas darbų vadovo pareigas, negalėjo nesuvokti to, jog dėl jo aukščiau minėtų darbo pareigų nevykdymo jo darbdaviui gali atsirasti žala, kad darbdavys iškilusioms kliūtims pašalinti gali imtis priemonių, reikalaujančių papildomų, iš anksto nenumatytų išlaidų. Kolegija sprendžia, kad tai patvirtina pats darbų pobūdis, atsakovo darbo patirtis bendrovėje. Taigi, kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai  konstatavo, jog žala ieškovei padaryta tyčiniais atsakovo S. B. veiksmais. Taigi, padarius tokią išvadą, atmestinas ir atsakovo argumentas, kad pirmos instancijos teismas padarė netinkamas išvadas dėl tyčios konstatavimo.

42.       Darbdavys už darbo drausmės pažeidimą, prieš skirdamas nuobaudą turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Kolegija sutinka, su pirmos instancijos teismo argumentais bei cituojamos teismų praktikos aktualumu šioje konkrečioje byloje, kad darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

43.       Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų ir atsakovo paaiškinimų, jis aukščiau konstatuoto darbo drausmės pažeidimo nepripažino, todėl darbdavys pagrįstai nesitikėjo, kad atsakovas pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kolegija sprendžia ir pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius pripažintina proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus.

44.       Apeliacinės sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovo atleidimas iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu buvo teisėtas.

Dėl atleidimo DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu

45.       Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, kurio nuostatos iš esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatą ir dėl to ši jo praktika išlieka aktuali, yra konstatavęs, kad sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes; tam, jog būtų konstatuotas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, ne visais atvejais būtina, kad darbdavys dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų patirtų realius nuostolius. Padariniai (pvz., nuostoliai, kliento netekimas, prarasta reputacija, prarastas pasitikėjimas darbuotoju ir pan.) yra vienas iš požymių, leidžiančių spręsti dėl taikytos griežčiausios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo – darbuotojui pagrįstumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017 36–37 punktus).

46.       UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2018 m. gegužės 29 d. įsakyme, be kitų atleidimo pagrindų, nurodyta, kad atsakovas viešai menkino įmonės vardą, skleidė klaidingą informaciją užsakovui bei darbuotojams, pažeisdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus, padarydamas moralinę ir realią žalą įmonei. Ieškovės atstovo paaiškinimais, duotais 2019 m. rugsėjo 26 d. posėdyje, šios aplinkybės sudarė pagrindą atleisti atsakovą pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą.

47.       Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, kad iš byloje surinktų įrodymų  nenustatyta, kad informacija apie streiką, kurią atsakovas teikė užsakovo atstovams Vokietijoje, neatitiktų tikrovės bei kad būtent dėl šios informacijos skleidimo įmonė buvo diskredituota užsakovo akyse. Taip pat kolegija sprendžia, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas užsakovo atstovams ar kitiems asmenims būtų skleidęs kokias nors diskredituojančias bendrovę žinias. Informacija apie streiką buvo atsakymas į užsakovų klausimą dėl fakto, kodėl nėra dirbama. Dėl šių argumentų atmestinas ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad Vokietijos įmonės techninės priežiūros atstovui p. K. R. atsakovas atskleidė vidinius ieškovės reikalus bei informaciją. Ieškovas nurodo, kad pirmos instancijos teismas nesiaiškino, kokių pareigų neatliko atsakovas, kad apsaugotų gerą ieškovės vardą, komercinę paslaptį ir konfidencialią informaciją, tačiau kolegijai sprendžiant, kad buvo konstatuotas tik faktas, dėl ko nedirbama, neaišku, kokių priemonių atsakovas, ieškovės manymu, turėjo imtis ir kokias aplinkybes teismas turėtų aiškintis. Šis ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kolegijos įsitikinimu, yra nepagrįstas.

48.       Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentu kad pasitikėjimo atsakovu, kaip darbuotoju, praradimas yra tų pačių neteisėtų veiksmų (neveikimo), kuriais buvo padarytas DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, pasekmė.

49.       Kolegija daro išvadą, kad atsižvelgdamas į tai pirmos instancijos teismas teisingai  sprendė, jog ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kuriais grindžiamas jo atleidimas iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu, todėl atsakovo atleidimas iš darbo dėl šio pažeidimo pripažintinas neteisėtu.

Dėl atleidimo DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu

50.       Atsakovo atleidimo faktiniu pagrindu buvo nurodyta ir tai, kad jis 2018 m. gegužės 18-28 dienomis neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties, teisinis pagrindas - DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas.

51.       Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, neatvykdamas į darbą grįžęs į Lietuvą be svarbių priežasčių visą darbo dieną ir neperduodamas tiek dokumentų, tiek informacijos, nesant tapačių ar iš esmės panašių faktinių aplinkybių, teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-313/2015. Nurodo, kad teismas nevertino nedarbingumo laikotarpių, deklaruojamų Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybai atitikties su atsakovo darbo laiko apskaitos žiniaraščiais.

52.       Kolegijos vertinimu, šis ieškovės apeliacinės instancijos skundo argumentas taip pat yra nepagrįstas.

53.       Pirmos instancijos teisme ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovas, grįžus iš komandiruotės, visada pateikdavo ataskaitas, dokumentus, atsiskaitydavo su administracija. Tai trukdavo 1-3 valandas. Atsakovas nurodė, kad jis pas ieškovą visą laiką dirbo darbų vadovu išimtinai ieškovės objektuose Vokietijoje, o grįžus iš komandiruočių Vokietijoje, atsakovui Lietuvoje jokios darbo funkcijos priskirtos nebuvo, jokie darbai nebuvo pavedami atlikti, atsakovas privalėdavo laukti naujos komandiruotės į objektus Vokietijoje. 

54.       Tokie atsakovo paaiškinimai byloje niekaip nėra paneigti, to neginčijo ir ieškovė. Tai, kad atsakovas po komandiruotės pateikdavo ataskaitas bei dokumentus, taip pat nėra ginčijama. Per kiek laiko grįžęs jis tai turi padaryti, nėra reglamentuota.

55.       Kolegija sutinka su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad tai nebuvo grįžimas po eilinės komandiruotės, kad atsakovas iš jos buvo atšauktas, tačiau tai niekaip nepagrindžia ieškovės pozicijos, kad atsakovas neatvyko į darbą gegužės 18-28 dienomis be pateisinamos priežasties, dėl ko jis galėjo būti atleistas iš darbo.

56.       Iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad tarp šalių, atšaukiant atsakovą iš komandiruotės, susiklostė konfliktinė situacija, 2018 m. gegužės 16 d. ieškovės įsakyme nurodoma, kad atsakovas atšaukiamas iš komandiruotės, todėl ieškovė kelionės išlaidų atsakovui nekompensuos. Kaip nurodė ieškovas ir to nenuginčijo atsakovė, nepaneigė kiti įrodymai byloje, automobilyje, kuriuo grįžinėjo kiti darbuotojai, atsakovui neatsirado vietos, todėl jis grįžo savo lėšomis bei nuožiūra. Kaip matyti iš jo paaiškinimų, jis į Lietuvą grįžo tik gegužės 25 d., o pas atsakovą jis atvyko gegužės 28 d. ir pridavė dokumentus. Tokie jo paaiškinimai niekaip nėra paneigti. Taigi, kaip matyti iš atsakovo pozicijos po informavimo apie atsakovo suorganizuotą streiką, jis niekaip nesistengė, kad atsakovas kuo greičiau grįžtų į darbovietę ir dirbtų toliau. Taigi, teismui nustačius, kad terminas, per kurį grįžus reikia priduoti dokumentus, nėra nustatytas, atsakovas namo grįžo savo eiga, jam grįžimas nebuvo kompensuojamas, grįžimo tvarka taip pat nėra reglamentuota, nepaneigus, kad atsakovas grįžo gegužės 25 dieną, susiklosčius įprastai darbinei praktikai, tarp komandiruočių buvus jo iš esmės laisvam laikui, jo atvykimas atsiskaityti gegužės 28 d., o ne tą pačią dieną po grįžimo, nelaikytinas neatvykimu į darbą.

57.       Pirmos instancijos teismas sprendime vadovavosi teismų praktika ir nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas iš esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir dėl to kasacinio teismo praktika, aiškinant teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo atleidimą dėl neatvykimo į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties, išlieka aktuali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019). Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis yra išaiškinęs, kad tam, jog būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. DK nepateiktas priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašas, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-1075/2018, 35 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad darbuotojas neprivalo nuolat būti kontoroje, jei neturi aiškaus iš anksto patvirtinto ir viešai skelbiamo darbo grafiko. Ir net darbuotojo neatvykimas į darbovietę, nevykdant teisėtų darbdavio nurodymų atvykti į įmonės buveinę įforminti dokumentų ir susipažinti su darbo užduotimis, arba suderinti atostogų grafiko, gali būti vertinamas tik kaip darbo drausmės pažeidimas, bet ne kaip Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytas šiurkštus darbo pareigų nevykdymas, t. y. neatvykimas į darbą per visą darbo dieną (pamainą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-313/2015).

58.       Valstybinio socialinio draudimo informacijoje apie atsakovo S. B. valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. nurodoma, kad atsakovo S. B. nedraudiminiai laikotarpiai buvo 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. sausio 6 d., 2017 m. sausio 9 d. – 2017 m. vasario 3 d., 2017 m. rugsėjo 18 d. – 2017 m. rugsėjo 22 d., 2017 m. rugsėjo 26 d. – 2017 m. rugsėjo 29 d., 2018 m. sausio 2 d. – 2018 m. sausio 17 d., 2018 m. vasario 12 d. – 2018 m. vasario 23 d., 2018 m. gegužės 18 d. – 2018 m. gegužės 29 d. (3 t., e. b. l. 109).

59.       Pirmos instancijos teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi įpareigojo šalis iki 2019 m. rugsėjo 2 d. pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius tai, dėl kokių priežasčių buvo nurodomi atsakovo S. B. nedraudiminiai laikotarpiai jo darbo pas ieškovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu, ar Sodros nurodomi valstybinio socialinio draudimo ir nedraudiminiai laikotarpiai iš esmės sutampa su atsakovo darbo Vokietijoje ir buvimo Lietuvoje laikotarpiais, kada ir kaip atsakovas atsiskaitydavo už atliktus darbus su darbdaviu pasibaigus darbams Vokietijos objektuose. Ieškovė įrodymų, iš kurių galima būtų nustatyti, ar Sodros nurodomi valstybinio socialinio draudimo ir nedraudiminiai laikotarpiai iš esmės sutampa su atsakovo darbo Vokietijoje ir buvimo Lietuvoje laikotarpiais, kada ir kaip atsakovas atsiskaitydavo už atliktus darbus su darbdaviu pasibaigus darbams Vokietijos objektuose, teismui nepateikė.

60.       Jeigu kuri nors šalis sąmoningais veiksmais sunkina įrodymų rinkimą, nebendradarbiauja, tokiu atveju visos abejonės dėl įrodymų pakankamumo turi būti aiškinamos tokios šalies nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bylai reikšmingų įrodymų, kuriais ieškovė tikrai disponuoja, nepateikimas aiškintinas jos nenaudai. Tai, kad apie nedraudiminius laikotarpius atsakovas sužinojo nuėjęs pas gydytoją tokiu vieno iš grįžimų iš komandiruotės laiku ir gydytojas jam pasakė, kad jis socialiai nedraustas, ji nurodė teismo posėdyje. Nors kitų įrodymų apie tai nepateikta, tai taip pat traktuotina kaip tikėtina aplinkybė bei objektyvi informacija. Tai, kad teismas nevertino nedarbingumo laikotarpių negali būti vertintina kaip neobjektyvus aplinkybių ištyrimas, kadangi akivaizdu, kad atsakovas pas gydytojus lankėsi tik grįžęs iš komandiruočių ir šie laikotarpiai galėjo sutapti, tačiau taip pat akivaizdu, kad šie laikotarpiai buvo nedraudiminiai darbdavio iniciatyva, kadangi rašytinių įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų rašęs prašymus nemokamoms atostogoms ar leidimo neatvykti į darbą byloje nepateikta. 

61.        Taigi, kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, jog yra tikėtina, jog atsakovo S. B. nedraudiminiai laikotarpiai iš esmės sutampa su jo grįžimais iš komandiruočių. Tai reiškia, jog jis grįžęs į Lietuvą jokių jam priskirtų darbo funkcijų neatlikdavo, išskyrus ataskaitų, dokumentų pateikimą, atsiskaitymą su administracija, kas, ieškovės teigimu, užtrukdavo apie 1-3 valandas. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, jog atsakovo neatvykimas į darbą 2018 m. gegužės 18-28 dienomis, atšaukus jį iš komandiruotės į Vokietiją, juolab nekompensuojant grįžimo ir atsakovui nenustačius, kada jis grįžo ir nebuvus reikalavimo dokumentus pristatyti konkrečia dieną, laikytinas formaliu darbo pareigų pažeidimu, negali būti vertinamas šiurkščiu pažeidimu. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovo atleidimas iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu yra neteisėtas.

Dėl darbo sutarties nutraukimo procedūros

62.       DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Atsakovas nurodo, kad atleidžiant jį iš darbo darbdavys padarė procedūrinį darbo sutarties nutraukimo pažeidimą, ieškovei nepateikus reikalavimo pasiaiškinti.

63.       Pirmos instancijos teismas sprendė, jog ieškovei įrodžius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, atsakovo akcentuojamas darbuotojo rašytinio paaiškinimo pareikalavimo nebuvimas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu.

64.       DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos tikslas – darbdavio disponavimas visapusiška informacija apie darbuotojo padarytą darbo pareigų pažeidimą. Nepareikalavęs darbuotojo rašytinio paaiškinimo darbdavys apriboja savo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas sprendimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 straipsnį priėmimui, be to, prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo ir jį ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes (pavyzdžiui, patvirtinančias jo kaltės nebuvimą), eliminuojančias galimybę konstatuoti, kad jis padarė darbo pareigų pažeidimą, ir taikyti darbo sutarties nutraukimą pagal DK 58 straipsnį, kurias žinodamas darbdavys būtų kitaip išsprendęs klausimą dėl darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo kaltės. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnį teisėtumo, nustatęs, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys nepareikalavo darbuotojo rašytinio paaiškinimo, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas darbo sutarties nutraukimo pagrįstumui ir teisėtumui, nes įstatymuose nenustatyta, jog vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo, darbdaviui pažeidus reikalavimą raštu pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinimo, darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo savaime būtų laikomas neteisėtu. Kai nustatoma, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas buvo padarytas, DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl darbuotojo rašytinio paaiškinimo pareikalavimo pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019, 50 punktas; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-684/2020).

65.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kadangi akivaizdu, kad net ir po visų atsakovo byloje pateiktų paaiškinimų ieškovės sprendimas atleisti atsakovą DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytu  pagrindu buvo teisingas bei teisėtas ir akivaizdu, kad jei atsakovas ir būtų teikęs pasiaiškinimą dėl ieškovės jam inkriminuotų darbo drausmės pažeidimų, jos sprendimui tai įtakos nebūtų turėję.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

66.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, jog turtinę žalą sudaro negautos pajamos – 7800 Eur, nuomos mokestis už gyvenamąjį plotą – 242,67 Eur, neplanuota skubi ieškovės direktoriaus kelionė į Vokietiją – 656,85 Eur. Neturtinę žalą sudaro – 2000 Eur.

67.       DK 151 straipsnis nustato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. DK 152 straipsnyje nustatyta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (1 dalis). Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (2 dalis); darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusios darbo sutarties šalies finansines ir ekonomines galimybes, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Kai tam tikram darbuotojui atlygintinos turtinės žalos dydis sumažinamas, tai negali būti pagrindas padidinti atlygintinos turtinės žalos dydį kitiems kartu žalą padariusiems asmenims (3 dalis). DK 154 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai žala padaryta tyčia.

68.       Ieškinyje nurodoma, jog 7800 Eur turtinė žala yra per 2 darbo dienas ieškovės negautos pajamos (po 300 Eur už kiekvieną darbuotoją.

69.       Pirmos instancijos teismas nustatė, kad siekdama pagrįsti reikalavimą dėl turtinės žalos, kurią sudaro negautos pajamos už 2018 m. gegužės mėn. 15-16 darbo dienas atlyginimo, iš užsakovo OFM Communications GmbH & Co. KG“ ieškovė pateikė atliktų darbų aktus su vertimais į lietuvių kalbą. Šiuose aktuose užfiksuoti darbai, atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 12 d. iki 2018 m. gegužės 24 d., bei jų vertė objekte, kuriame darbai nevyko 2018 m. gegužės 15-16 dienomis. Už šiuos darbus užsakovas OFM Communications GmbH & Co. KG“ atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėdamas 8 sąskaitas bendrai 41 811,26 Eur sumai. Pateiktuose atliktų darbų aktuose užfiksuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti darbai laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 12 d. iki 2018 m. gegužės 24 d. Objekte, kuriame buvo sustabdyti darbai, dirbo 13 darbuotojų. Tokiu būdu iš viso per šį laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose užfiksavo 98 darbadienius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018-05-12 iki 2018-05-24 pajamos, gautos už vieną darbadienį, sudarė 426,65 Eur (41 811,26/98) (DOK-133819).

70.       Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006. Teismų praktika. 2006, 26). Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. UAB „Kamintras“, bylos Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-124/2011).

71.       Ši pirmos instancijos teismo nurodoma teismų praktika, kolegijos įsitikinimu, yra tinkama taikyti susidariusioje situacijoje nagrinėjant ieškovės reikalavimą dėl žalos priteisimo.

72.       Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, rangos sutartimi numatyti rangos darbai Objekte buvo atlikti, už juos ieškovė gavo 41 811,26 Eur pajamų, taigi, pirmos instancijos teisingai konstatavo, kad pajamos yra gautos.

73.       Iš surinktų byloje įrodymų  nustatyta, jog dėl atsakovo neteisėto tyčinio neveikimo rangos darbai nebuvo atliekami 2 darbo dienas, dėl to ginčo iš esmės nekyla. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismo išvada, jog nesant neteisėtų veiksmų, darbai galėjo būti atlikti 2 dienomis anksčiau, yra neįrodyta.

74.       Pirmos instancijos teismas nurodė, kad teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys tai, kad užbaigusi rangos darbus 2 dienomis anksčiau, t. y. ne 2018 m. gegužės 24 d., o 2018 m. gegužės 22 d., ieškovė nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. gegužės 24 d. būtų vykdžiusi rangos darbus kitame konkrečiame objekte, už kurių atlikimą ji būtų gavusi ne mažesnę nei prašomą priteisti sumą – 7800 Eur. Kolegija pritaria tokiai pirmos instancijos teismo išvadai. Taip pat nepateikta įrodymų, kad darbus užbaigus anksčiau būtų gauta 7800 Eur didesnė suma. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prašoma priteisti negautų pajamų suma yra tikėtinos, o ne realios, įrodytos, neišvengiamos pajamos. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai įvertino surinktus byloje įrodymus bei teisingai sprendė, kad  ieškinys dalyje dėl negautų pajamų priteisimo yra nepagrįstas.

75.       Ieškovė prašė priteisti ir 242,67 Eur nuomos mokesčio už gyvenamąjį plotą. CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad, nesant atsakovo neteisėto neveikimo, įmonei vykdant rangos darbus 2018 m. gegužės 15-16 dienomis ar užbaigus juos dviem dienom anksčiau nei faktiškai buvo padaryta, ieškovė nebūtų mokėjusi 242,67 Eur nuomos mokesčio už gyvenamąjį plotą. Remiantis tikėtinumo koncepcija, labiau tikėtina, kad nuomos mokesčio už dvi nedirbtas dienas išlaidos buvo iš anksto suplanuotos, jos būtų patirtos nepriklausomai nuo atsakovo veiksmų, juolab, kad kaip matyti iš šalių, liudytojų paaiškinimų darbuotojai gyveno ne po vieną, taigi, atsakovui nebuvo išnuomota atskira gyvenamoji patalpa. Byloje pateikta 2017 m. liepos 9 d. nuomos sutartis, (el. b. 1 t. b. l. 77), tačiau joje nėra nurodyta, kiek laiko ji galiojo. Nors joje nurodoma, kad suteikia 6 kambarius, 2 virtuves, 2 vonias, kaina vienam asmeniui 280 Eur per mėnesį, tačiau byloje taip pat nėra įrodymų dėl jos apmokėjimo bei, kaip minėta byloje, atsakovo darbus perėmus kitam asmeniui, tikėtina, jis ir buvo apgyvendintas tose patalpose. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, jog tarp prašomos priteisti 242,67 Eur žalos ir byloje nustatytų neteisėtų atsakovo veiksmų nėra priežastinio ryšio, kadangi akivaizdu, kad ieškovas iš anksto buvo suplanavęs savo kaštus, tame skaičiuje ir gyvenamojo ploto nuomos išlaidas, asmenys nuomojamose patalpose visą laiką keitėsi, nuoma  buvo mokama net ir darbuotojams  išvykus (tarp komandiruočių). Todėl ši suma ieškovei nepriteista pagrįstai.

76.       Ieškiniu buvo prašoma priteisti iš atsakovo neplanuotos skubios ieškovės direktoriaus kelionės į Vokietiją išlaidas – 656,85 Eur (t. 1, e. b. l. 110). Pirmos instancijos teismas išlaidas priteisė.

77.       Kolegija sprendžia, kad šios ieškovės patirtos išlaidos priteistos pagrįstai. PVM sąskaitoje faktūroje Serija BC7 Nr. 644375 nurodyta, kad aviabilieto Vilnius-Ryga-Miunchenas-Vilnius 2018 m. gegužės 16 d. kaina 656,85 Eur. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, išanalizuotos situacijos dėl darbuotojų nedarbo, kelionės išlaidos buvo patirtos 2018 m. gegužės 16 d., t. y. komandiruotų darbuotojų neteisėto streiko metu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad jos patirtos tikslu operatyviai ir efektyviai išspręsti susidariusią situaciją, pašalinti kliūtis rangos darbams vykdyti, darytina išvada, kad  jei nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų, išlaidos nebūtų patirtos, žalos atsiradimas nagrinėjamu atveju yra susijęs su darbo veikla, 2018 m. gegužės 16 d. šalis siejo darbo teisiniai santykiai, nėra duomenų, kad direktoriaus A. Ž. sprendimas asmeniškai vykti į Objektą tikslu išspręsti kilusias problemas, betarpiškai bendrauti su darbuotojais būtų akivaizdžiai neracionalus – jam atvykus į vietą, kitą dieną (2018 m. gegužės 17 d.) rangos darbai buvo tęsiami.

78.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant nustatytoms šioms aplinkybėms, į tai, jog byloje nustatyta, kad atsakovo veiksmai organizuojant darbuotojus nedirbti buvo tyčiniai, pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, jog reikalavimas priteisti 656,85 Eur nuostolius yra pagrįstas jį tenkino.

79.       Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei apeliacinės instancijos teismui pritariant pirmos instancijos teismo argumentams dėl žalos atlyginimo priteisimo bei jos dydžio, atmestinas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog padaryta žala tesudaro 656,85 Eur, t. y. tik direktoriaus kelionės į Miuncheną išlaidų nuostoliai.

80.       Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo argumentus, kad A. A. atlikti analogiški pažeidimai ir žala turėjo būti priteista ir iš jo, kadangi, kaip matyti iš byloje minėtų liudytojų rašytinių bei žodinių paaiškinimų, streiko iniciatorius buvo būtent atsakovas, būtent jis, būdamas darbų vadovu, nepaskirstė darbuotojams darbo ir nesiėmė priemonių užtikrinti darbo objekte  ginčo laikotarpiu.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

81.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl prarastos dalykinės reputacijos, informacijos apie bendrovę atskleidimo.

82.       Deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos darbo teisinių santykių srityje yra tokios pačios kaip ir civilinėje teisėje: turi būti nustatyta padaryta žala, darbuotojo neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, pažeidėjo kaltė, pažeidėjo ir nukentėjusios šalies darbo teisiniai santykių buvimas, žalos atsiradimas turi būti susijęs su darbo veikla (DK 4, 151 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245–6.249 straipsniai). Darbdaviui tenka pareiga įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-281-544/2020). Kasacinio teismo praktika numato, kad civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, buvo sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010).

83.       Ieškovė nurodo, jog atsakovas, padarydamas šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, kartu diskreditavo darbdavio vardą, sumenkino pasitikėjimą ieškovės įmone, paskleidė ieškovės partneriams (užsakovui) OFM Communications GmbH & Co atstovams melagingą šmeižiančią ieškovę informaciją, o visiems darbuotojams neteisėtai, nesant tam teisėto pagrindo, atsisakius dirbti, tiesiogiai ir akivaizdžiai sumenkino ieškovės reputaciją ir gerą vardą, dėl ko ieškovė patyrė realias neigiamas pasekmes, todėl ieškovė prašo 2000 EUR dydžio neturtinės žalos atlyginimo.

84.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti patikimą išvadą apie tai, dėl kokios konkrečiai priežasties – melagingos šmeižiančios informacijos paskleidimo užsakovui, dėl rangos darbų nevykdymo 2018 m. gegužės 15-16 d. ar dėl nekokybiškai atliekamų darbų – ieškovė nebegauna užsakymų kitame regione ir ar nebuvus ginčo situacijos su atsakovu būtų gauta daugiau užsakymų darbams atlikti. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, jog jos dalykinės reputacijos sumažėjimas buvo ir kad jis buvo nulemtas byloje nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. neįrodė priežastinio ryšio tarp tariamai patirtos neturtinės žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas pagrįstai.

     Dėl procesinių palūkanų

85.       Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).  Kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą iš atsakovo ieškovei pagrįstai priteistos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. rugsėjo 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl atsakovo reikalavimų

86.       Atsakovas Darbo ginčų komisijai pateiktame 2018 birželio 26 d. ieškinyje prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti jam iš ieškovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, priteisti 500 Eur neturtinės žalos.

87.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo atleidimo iš darbo teisėtumą trimis pagrindais (DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto (neatvykimas į darbą), 5 punkto (padaryta žala darbdaviui) ir 7 punkto ( kiti šiurkštūs pažeidimai)) ir iš esmės padaręs teisingas išvadas, kad atleidimas iš darbo buvo teisėtas tik 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu, teismo sprendimo rezoliucinę dalį nustatė nesilaikydamas DK 218 straipsnyje nustatytų taisyklių. DK 218 straipsnis nustato, kad išnagrinėjus ieškinį dėl atleidimo iš darbo priimamas vienareikšmis materialinis teisinis sprendimas: atleidimas iš darbo pripažįstamas arba teisėtu arba neteisėtu ir atitinkamai nustatomos teisinės pasekmės pagal DK 218 straipsnio 2-4 dalis.

88.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis ištaisytina nustatant, kad atsakovo S. B. ieškinys dėl atleidimo iš darbo atmestinas.

Atitinkamai  nėra pagrindo tenkinti išvestinius atsakovo ieškinio reikalavimus dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.    

 Dėl bylinėjimosi išlaidų 

89.       Pakeitus teismo sprendimo rezoliucinę dalį, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Laikytina, kad ieškinys tenkinamas 36 proc. (tenkinamas reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo teisėtu, vertinamas kaip 30 proc. ieškinio ir 6 proc. turtinio reikalavimo (iš 10699,52 Eur priteista 656,85 Eur), atsakovo ieškinys atmetamas.

90.       Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė iš viso 3300 Eur (2341 Eur bylą nagrinėjant pirmą kartą ir 959 Eur pirmoje instancijoje paskutinį kartą). Laikytina, kad pusė šių išlaidų buvo susiję su ieškovės reikalavimais, kita pusė – su atsikirtimais į atsakovo reikalavimus. Proporcingai patenkintiems reikalavimams ieškovei iš atsakovo priteistina 36 proc. išlaidų nuo pusės ieškovės išlaidų, kas sudaro 594 Eur ( 3300/2 x 0,36).

91.       Atsakovo bylinėjimosi išlaidos sudarė iš viso 3 143,20 Eur. Laikytina, kad pusė šių išlaidų buvo susiję su atsikirtimais į ieškovės reikalavimus, kita pusė – su atsakovo reikalavimais.  Proporcingai atmestiems ieškovės reikalavimams atsakovui iš ieškovės priteistina 64 proc. išlaidų, susijusių su atsikirtimais į ieškovės reikalavimus, kas sudaro 1006 Eur ( 3143,2/2 x 0,64).

92.       Atliekamas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas bylinėjimosi išlaidų dalyje ir atsakovui iš ieškovės priteistina 412 Eur ( CK 6.130 straipsnis).

93.       Pirmosios instancijos teismo priimtas 2020 m. lapkričio 19 d. papildomas sprendimas panaikintinas, kadangi jame nustatytos bylinėjimosi išlaidos yra perskirstomos šia nutartimi.

94.       Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 2420 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti: 1200 Eur apeliacinio skundo rengimo išlaidų ir 800 Eur atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą rengimo išlaidų (DOK-331151).

95.       Atsakovas S. B. apeliacinės instancijos teisme patyrė 3025 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti: 1815 Eur apeliacinio skundo rengimo išlaidų ir 1210 Eur atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą rengimo išlaidų (DOK-1737).

96.       Atmetus ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, proceso šalims nepriteistinos kiekvienos jų turėtos apeliacinių skundų rengimo išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

97.       Šalims paskirstytinos atsiliepimų į apeliacinius skundus rengimo išlaidos. Šalių atsiliepimų į apeliacinius skundus turėtos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 (su vėlesniais pakeitimais) 8.11 punkto, jos paskirstytinos šalims. Ieškovei iš atsakovo priteistina 800 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidų. Atsakovui iš ieškovės priteistina 1210 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidų (CPK 93 straipsnis).

98.       Atsižvelgiant į tai, kad šalims yra paskirstytas ir priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, darytinas priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėtinos sumos įskaitymas ir atsakovui iš ieškovės priteistina 410 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CK 6.130 straipsnis, 6.131 straipsnis).

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Atsakovo S. B. ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 301451532, 656,85 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 85 ct) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už 656,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. rugsėjo 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškovės ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 301451532, 822 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų. 

Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. papildomą sprendimą panaikinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Evaldas Burzdikas

                                                            Diana Labokaitė

                                                            Lina Žemaitienė