2020 m. vasario 24 d.
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, atstovaujamos advokato Lino Songailos, prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo A. R..
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau tekste – pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. R. (toliau – ir atsakovas) 37,22 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31, bei 18,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėja teismui pateiktame prašyme nurodė, kad atsakovas įsiskolinimo laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbiami), gyventojas ir per laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 tinkamai nemokėjo vietinės rinkliavos, todėl susidarė 37,22 Eur įsiskolinimas.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, o 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas – kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2013-06-27 sprendimu Nr. T-183 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais. Nuostatų 10 punktas nustato, kad pareiškėja administruoja šią vietinę rinkliavą – ją apskaičiuoja ir siunčia pranešimą mokėtojui, kontroliuoja jos mokėjimą. Pareiga mokėti šią vietinę rinkliavą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Nuostatų 4.1., 4.2. ir 4.3. punktai nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra gyvenamosios paskirties patalpų, esančių savivaldybės teritorijoje, savininkai, savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai, gyvenamosios paskirties patalpų, esančių savivaldybės teritorijoje, vienas iš gyventojų bei gyventojai, įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti vykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Atsakovas įsiskolinimo laikotarpiu buvo Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objekto gyventojas, todėl yra pareiškėjos administruojamos vietinės rinkliavos mokėtojas. Atsakovas taip pat privalo atlyginti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžia pateikti dokumentai.
Atsakovas A. R. atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, pareiškėjos prašymo su priedais nuorašas jam įteiktas, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu, nes įteikti registruota pašto siunta nepavyko.
Pareiškėjos prašymas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.
Kelmės rajono savivaldybės taryba 2007-05-24 sprendimu Nr. T-190 nuo 2007 m. liepos 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir 2006-10-26 sprendimu Nr. T-287 patvirtino Kelmės rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (pakeistas 2009-02-26 sprendimu Nr. T-95), kurių 4.4.4. p. nustatė, kad atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą, 4.1. p. – naudotis komunalinių atliekų tvarkymo sistema. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2006-10-26 sprendimu Nr. T-288 patvirtintais Kelmės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais, kurie buvo pakeisti 2007-10-29 sprendimu Nr. T-364, 2008-12-23 sprendimu Nr. T-429, 2009-12-17 sprendimu Nr. T-476 ir 2013-06-27 sprendimu Nr. T-183. Pagal nuostatų 4.1. p., vietinės rinkliavos mokėtojai yra ir fiziniai asmenys, gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių Kelmės rajone, savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas, įregistruota nuosavybės teisė), savivaldybių gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai, kurie moka vietinę rinkliavą, apskaičiuotą priklausomai nuo gyventojų, kurių gyvenamoji vieta nustatyta tvarka deklaruota šių asmenų gyvenamojoje patalpoje, skaičiaus (4.1.1.p.), arba gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių Kelmės rajone, vienas iš gyventojų (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka nėra suteiktas adresas arba nėra įregistruota nuosavybės teisė), kuris moka vietinę rinkliavą, apskaičiuotą priklausomai nuo gyventojų, kurių gyvenamoji vieta nustatyta jo gyvenamojoje patalpoje, skaičiaus (4.2.; 4.2.1. p.). 2014 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. T-141 Kelmės rajono savivaldybės taryba vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimą nuo 2015 m. sausio 1 d. pavedė vykdyti Kelmės rajono savivaldybės administracijai, iki 2014 m. gruodžio 31 d. šios rinkliavos administratoriumi buvo pareiškėja.
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad atsakovo A. R. gyvenamoji vieta nuo 2008-07-02 deklaruota adresu (duomenys neskelbiami), nuosavybės teisė į ¼ dalį šio gyvenamojo namo tebėra registruota atsakovo motinos B. R., mirusios 2013-02-28, vardu, todėl atsakovas laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 buvo Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje esančios gyvenamosios patalpos, kuriai iš naujo nėra įregistruota nuosavybės teisė, gyventojas, ir pagal Nuostatų 4.2. punktą, vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris turėjo mokėti rinkliavą, apskaičiuotą priklausomai nuo gyventojų, kurių gyvenamoji vieta deklaruota šioje gyvenamosios patalpos dalyje, skaičiaus. Iš pateiktos pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą matyti, kad atsakovas tinkamai nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 37,22 Eur įsiskolinimas, atsakovas skolos neginčija. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu, šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose, nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu); vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (administracinė byla Nr. A525-471/2010, administracinė byla Nr. A556-334/2014 ir kt.). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas neturi teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl vietinės rinkliavos iš atsakovo priteisimo.
Tačiau pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2020-01-01) įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).
Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2019 m. lapkričio 11 d., todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2019 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2019-01-01, šiuo atveju už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31, taigi vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas šioje dalyje atmestinas, o tenkinamas reikalavimas priteisti iš atsakovo rinkliavos įsiskolinimą, susidariusį per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31. Pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovo 18,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti tenkinamas iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis, LR CPK 93 str. 2 d., LVAT 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-113/2012, 2012-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-342/2012).
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo A. R. pareiškėjai viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 19,98 Eur (devyniolika Eur 98 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31, ir 9,66 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Jarūnė Sedalienė