Civilinė byla Nr. e2-563-413/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00110-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2021 m. balandžio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui G. D.,

atsakovui D. M. ir jo atstovui advokatui Edgarui Jautakiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės „Progresas“ ieškinį atsakovui D. M. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ieškovės reikalavimų ir atsakovo atsikirtimų į ieškinį esmė

1.       Ieškovė (buvusi restruktūrizuojama, šiuo metu – bankrutuojanti) akcinė bendrovė „Progresas“ (toliau – ieškovė, įmonė, bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. M. 350 446 Eur žalą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi ieškovei iškėlė restruktūrizavimo bylą. Šia nutartimi teismas leido mokėti ieškovės darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 80 000 Eur. Atsakovas D. M. ieškovės juridinio asmens vadovo pareigas ėjo nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2020 m. vasario 14 d., kai valdyba atšaukė jį iš pareigų. Paskirtas naujas ieškovės vadovas, susipažinęs su įmonės dokumentais ir banko sąskaitos išrašu, pastebėjo, kad ieškovės sąskaitoje esančios lėšos, nesant tam teisinio pagrindo, įvairaus dydžio sumomis buvo pervedamos į atsakovo asmeninę banko sąskaitą, t. y laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2020 m. vasario 10 d. galiojant teismo leidimui vykdyti konkrečius mokėjimus, per įvykdytus 70 mokėjimo pavedimų į savo sąskaitą atsakovas pervedė 350 446 Eur. Atsakovą atleidus iš pareigų, pastarasis naujai paskirtiems vadovams ieškovės turto neperdavė. Šią pinigų sumą atsakovas įgijo be teisinio pagrindo, todėl privalo grąžinti įmonei.

3.       Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad jis neginčija ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ieškinyje paminėtu laikotarpiu (nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2020 m. vasario 10 d.) iš įmonės sąskaitos į atsakovo asmeninę sąskaitą buvo atlikta 70 mokėjimo pavedimų, kurių pagrindu atsakovui buvo pervesta ir ginčijama 350 446 Eur suma. Tačiau atsakovas nesutinka su ieškovės argumentais, kad minėtą pinigų sumą atsakovas pasisavino ar kitaip juos panaudojo savo reikmėms. Teigia, kad visi pinigai buvo panaudoti įmonės tikslams: atsiskaitymui su darbuotojais, kitomis įstaigomis ir įmonėmis pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir vykdytinas sutartis, atsakovas yra pateikęs visus dokumentus, pagrindžiančius gautų lėšų panaudojimą.

II. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1827-221/2017, ieškovei iškelta restruktūrizavimo byla. Įmonės valdybos 2018 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 8 bendrovės vadovo pareigas pavesta eiti atsakovui D. M., iš kurių jis atšauktas 2020 m. vasario 14 d. valdybos sprendimu Nr. 2. Anot naujojo įmonės vadovo, susipažinus jam su bendrovės dokumentais ir banko sąskaitos išrašais paaiškėjo, kad per laikotarpį nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2020 m. vasario 14 d. iš įmonės banko sąskaitos į atsakovo asmeninę sąskaitą, atlikus 70 mokėjimo pavedimų, buvo pervesta 350 446 Eur bendrovės lėšų. Atsakovas už minėtų lėšų panaudojimą nėra atsiskaitęs ir nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Todėl ieškovė restruktūrizuojama AB „Progresas“ 2020 m. vasario 26 d. kreipėsi į teismą, prašydama atlyginti atsakovo neteisėtais veiksmais padarytą žalą įmonei ir priteisti iš jo 350 446 Eur.

5.       Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-936-638/2020, ieškovei nutraukta restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Bankroto vadyba“, nutartis įsiteisėjo 2021 m. sausio 21 d.

6.       Naujajam ieškovės atstovui ieškinį palaikant, konstatuotina, kad įvyko procesinis teisių perėmimas, todėl ieškove nagrinėjamojoje byloje laikytina bankrutuojanti akcinė bendrovė (toliau ir BAB) „Progresas“ (CPK 48 straipsnis).  

7.       Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo faktinį ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei faktinio ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais ir įrodymais, kurių šalys teismui nenurodė), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-387/2008).

8.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų (teisinio ieškinio pagrindo) nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-313/2006; kt.). Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016; kt.) 

9.       Nagrinėjamu ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo 350 446 Eur žalos atlyginimą, tai reiškia, kad ieškinio dalykas yra ieškovės prašoma priteisti suma (jos dydis), o pagrindas – ieškovės įrodinėtinos aplinkybės, susijusios su 70 mokėjimo pavedimų iš ieškovės į atsakovo asmeninę sąskaitą, dėl kurių atsakovas, anot ieškovės, nėra pateikęs įmonės lėšų panaudojimo faktą patvirtinančių įrodymų ir galimai dėl to nepagrįstai praturtėjo. 

Dėl vadovo civilinės atsakomybės     

10.       Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse. Jose nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

11.       Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, teisinis santykis, kurio viena šalis – žalą patyręs asmuo – turi teisę reikalauti, kad kita šalis – atsakingas už žalą asmuo – atlygintų neteisėtais veiksmais padarytą žalą (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų narių) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). 

12.       Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Todėl bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

13.       Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį atsirasti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2013).

14.       Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai atlyginti įmonei padarytą žalą iš esmės grindžiami tuo, kad: 1) atsakovas, kaip įmonės vadovas, pažeidė 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi nustatytą teismo leidimą vykdyti atsiskaitymus su tam tikra asmenų grupe tik iš įmonės sąskaitos banke (minėta teismo nutartimi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismas leido mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, nurodydamas, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 80 000 Eur); 2) atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kaip ir kokiu pagrindu atsakovas panaudojo bendrovei priklausančias 350 446 Eur dydžio lėšas ir iki šiol šių lėšų ieškovei negrąžino.

15.       CPK 178 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021 65 punktas; kt.).

16.       Pastebėtina, kad ieškiniui pagrįsti ieškovė apsiribojo šios nutarties 14 punkte aptartais argumentais, tačiau visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (žalos atsiradimo pagrindo ir jos dydžio, priežastinio ryšio), kaip minėta nutarties 12 ir 15 punktuose, iš viso neįrodinėjo.

17.       Sutiktina su ieškove, kad atsakovo elgesys, kuomet jis, kaip įmonės vadovas, pažeisdamas 2017m. balandžio 20 d. teismo nutartimi nustatytą atsiskaitymo su kitais asmenimis tvarką, pervedė iš įmonės sąskaitos pinigines lėšas į savo asmeninę sąskaitą tolimesniems mokėjimams vykdyti, laikytinas prieštaraujančiu įsiteisėjusiai teismo nutarčiai ir pažeidžiančiu vadovo lojalumo pareigą, nes įmonės vadovo rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto, sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą, tačiau vadovas privalo dirbti ir daryti viską taip, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

18.       Tačiau pabrėžtina, kad tam, jog atsakovui kiltų civilinė atsakomybė, nepakanka įrodyti veiksmų neteisėtumą, tačiau, kaip minėta, būtina nustatyti ir kitas nutarties 12 punkte nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas.

19.       Bylos duomenimis nustatyta, kad priešingai nei teigia ieškovė, atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad pagal ieškovės nurodomas 70 pinigines operacijas dėl 350 446 Eur panaudojimo jis atsiskaitė, t. y. nurodė, kada, su kuo ir kokia apimtimi (dydžiu) jis atsiskaitė iš savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas. Tokią išvadą, visų pirma, leidžia daryti atsakovo atsiskaitomosios sąskaitos išrašų sugretinimas su įmonės avansinių apyskaitų duomenis už ginčo laikotarpį; įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai (sąskaitos 2435 Atskaitingi asmenys apyvarta pagal klientus) už ginčo laikotarpį (atsiliepimo į ieškinį priedai). Antra, nepriklausomo auditoriaus – audito įmonės UAB „IN Salvo“  pateikti atsakymai dėl 350 446 Eur panaudojimo ir jų paskirties nustatymo (kas ir už ką moka) (DOK Nr. 24555 priedai). Trečia, šių duomenų teisingumo neginčijo ir ieškovės atstovas.   

20.       Atsižvelgiant į 19 punkte aptartas aplinkybes, taip pat į tai, kad iki šiol nei viena atsakovo atlikta piniginė operacija ar jos pagrindu atsiradęs sandoris (jų teisėtumas) įstatymo nustatyta tvarka nebuvo nuginčyti, taip pat į tai, kad ieškovė neįrodinėjo ir neįrodė žalos atsiradimo (susidarymo) pagrindo (taigi ir jos dydžio) bei priežastinio ryšio tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaip būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat atsakovui 19 punkte aptartomis ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis paneigus jo kaltės prezumpciją, teismas konstatuoja, kad tenkinti ieškovės ieškinį jame nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21.       Teismui nusprendus ieškovės ieškinį atmesti, atsakovas D. M. turi teisę į šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Atsakovas nurodė, kad jo turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 1 000 Eur už suteiktas teisines paslaugas ir 242 Eur kitos išlaidos už auditoriaus atsakymą į paklausimą, iš viso – 1 242 Eur. Šias išlaidas patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra pateikti į bylą.

22.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20).

23.       Nustatyta, kad atsakovo turėtos teisinės pagalbos išlaidos apima ir atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių parengimą – 270 Eur. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis palikta nepakeista, todėl atsakovo turėtos 270 Eur atskirojo skundo parengimo išlaidos neatlyginamos.

24.       Kitos atsakovo turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 972 Eur (1242 Eur – 270 Eur) neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl atsakovui D. M. iš ieškovės BAB „Progresas“ priteistina 972 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.). 

25.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos yra 1,86 Eur, kurios yra mažesnės nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma 5 eurai, patvirtinta suma, todėl teismo turėtos pašto išlaidos iš ieškovo nepriteistinos

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės „Progresas“ (j. a. k. 161248075, atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto valdyba“) administravimui skirtų lėšų 972 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                          Gintautas Koriaginas