Byla Nr. 1A-174-626/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04644-208-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 1.1.8.1.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 21 d.

 Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Agnei Strunkytei,

dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,

nuteistojo A. D. gynėjai advokatei Jevgenijai Savčenko,  

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-13 nuosprendžio, kuriuo A. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimu. Pritaikius BK 641 straipsnį, laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu, iki 6 mėnesių laisvės atėmimo.  

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

1.       A. D. nuteistas už kišenvagystę, o būtent už tai, kad jis 2018-01-26, apie 15 val., Vilniuje, viešoje vietoje, visuomeniniame transporte - 78 maršruto autobuse, iš A. K. vilkėtos striukės kišenės pagrobė svetimą, A. K. priklausantį 240 eurų vertės turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia XA“.

2.       Nuteistasis A. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo paskirti švelnesnę bausmę. Nurodo, kad paskirta bausmė yra per griežta, atsižvelgiant į tai, kad jis iš karto prisipažino padaręs nusikaltimą, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Mano, kad bausmės tikslus pasiektų taikoma probacija arba namų areštas, viešieji darbai. Nurodo, jog yra priklausomas nuo narkotikų, tad sutiktų ir būti priverstinai gydomas.

3.       Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja advokatė J. Savčenko prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmetamas. 

4.       Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5.       Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei jų teisinės kvalifikacijos neginčija. Prašo sušvelninti paskirtą bausmę, ir, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, įpareigojant jį būti tam tikru laiku namuose, arba atlikti viešuosius datbus.

6.       Baudžiamojo proceso paskirtis yra ne tik atskleisti nusikalstamas veikas, bet ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Taigi, vienas iš svarbiausių teismo uždavinių yra teisingos bausmės paskyrimas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

7.       Asmuo, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje gali būti baudžiamas baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų (laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 3 m. 1,5 mėn.). Skundžiamu nuosprendžiu A. D. parinkta sankcijoje numatyta griežčiausios rūšies bausmė – laisvės atėmimas. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Pritaikius BK 641 straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, atitinkamai iki 6 mėnesių laisvės atėmimo.

8.       Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, laivės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be to, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, tik jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

9.       Bylos duomenimis, kaltininkas teistas 5 kartus ir visus kartus už nusikaltimus nuosavybei. Pirmu nuosprendžiu (2008-11-07) jam buvo skirta bauda, kurią jis nesumokėjo, todėl jam paskirta bauda buvo pakeista į areštą. Antru nuosprendžiu (2010-02-11) jam jau buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė ir jis buvo lygtinai paleistas neatlikus dalies jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Trečiu nuosprendžiu (2011-10-10) A. D. buvo nuteistas taip pat realia laisvės atėmimo bausme. Bausmę yra atlikęs. Ketvirtu nuosprendžiu (2014-02-11) jam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo metu A. D. padarė 5 vagystes, todėl bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis buvo pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Penktu nuosprendžiu (2015-05-20) A. D. už minėtas vagystes buvo nuteistas taipogi realia laisvės atėmimo bausme, kurią pilnai atliko. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, jis vėl neužilgo nusikalto – padarė kišenvagystę, t.y. esant nusikaltimų recidyvui. Nuo 2015-03-24 recidyvisto padaryta nusikalstama veika, pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau nesant skundo sunkinančiais pagrindais, apygardos teismo teisėjų kolegija sunkinti nuteistojo teisinę padėtį negali, tad į šią aplinkybę neatsižvelgia. Kita vertus, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos terminą, apylinkės teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad A. D. naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas. Be to jis per pastaruosius metus baustas adminstracine tvarka 55 kartus piniginėmis baudomis (pagrinde už važinėjimą viešuoju transportu be bilieto ir kelis kartus už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą). Piniginės nuobaudos, paskirtos administracine tvarka, teigiamos įtakos jo elgesiui nedarė, duomenų, kad jis baudas būtų sumokėjęs – nėra, jis nedirba ir nesiregistruoja darbo biržoje, t. y. darbo neieško. Byloje yra duomenų, kad jis iki jam paskirto suėmimo vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas. Išdėstytos aplinkybės rodo, jog A. D. skundo argumentai dėl noro taisytis yra labiau deklaratyvūs ir neatspindi realios situacijos. Priešingai, iš A. D. elgesio akivaizdu, jog jis nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, nuolat daro panašaus pobūdžio teisės pažeidimus, piniginės nuobaudos poveikio visiškai neturi ir jo nesulaiko nuo teisės pažeidimų darymo. Visa tai rodo, jog teisigiamos įtakos neturėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas parinkti pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, yra teisingas. Ši bausmė, kurios terminas nustatytas mažesnis, nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežta. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent apylinkės teismo paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės ir realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų, ir šios bausmės yra logiška nuteistojo netinkamo gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė. Šiuo atveju švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tuo pačiu ir BK 75 straipsnio taikymas (laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas) yra nepakankama priemonė įtakoti nuteistojo elgesį ir neužtikrintų bausmės tikslų: sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikaltusį asmenį; atimti ar apriboti asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmių dydžiai laikomi atitinkantys bausmės paskirtį, proporcingais padarytiems nusikaltimams, neprieštaraujantys teisingumo principui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                 Audrius Cininas

                                                Jurgita Mačionytė

                                                Vitalija Norkūnaitė