Administracinė byla Nr. I-4198-244/2014

(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07061-2013-3)

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 4 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Broniaus Januškos ir Violetos Balčytienės, dalyvaujant pareiškėjui S. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas S. J. skunde prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 1D-10020(11); 2) įpareigoti atsakovą išmokėti jam 19 042,26 Lt neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011 m. spalio mėn.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Vidaus reikalų ministerijos sprendimu jam paskirta         1 089,48 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Nuo 2010-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau -Laikinasis įstatymas), pagal šio įstatymo 4 str. 1 d. jam buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, o kadangi buvo dirbantis pensininkas ir turėjo draudžiamųjų pajamų - valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. sumažinta ir antrą kartą. Konstituciniam Teismui 2012-09-21 nutarimu pripažinus Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas prieštaraujančiomis Konstitucijai, jis turi teisę gauti jam priklausančią neišmokėtą pensijos dalį.

Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime į skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Nr. A -519/2013 suformuota teismų praktika, teigia, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą po valstybinio socialinio draudimo teisės aktuose nustatyto 3 metų termino nuo pirmos perskaičiuotos pensijos išmokėjimo (šiuo atveju - 2010 m. vasario mėn.), t. y. po 2013 m. vasario mėn. Todėl ši byla nutrauktina pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 7 punktą. Reikalaujamą priteisti sumą neatitinka pareiškėjo nurodomo laikotarpio.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė per 2010–2012 m. laikotarpį pensiją mokančiai institucijai taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo.

Bylos duomenimis pirmoji sumažinta valstybinė pareigūnų ir karių pensija  pareiškėjui buvo išmokėta 2010 metų vasario mėnesį. Į VRM dėl neišmokėtos pensijos dalies pareiškėjas kreipėsi 2013 m. spalio 25  d. prašymu, o skundą teismui pateikė 2013 m. lapkričio 20 d. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą.

Pareiškėjas per teismo posėdį prašė atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą. Praleidimo priežastimi nurodė informacijos apie sumažintos pensijos mokėjimą nebuvimą.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Tačiau išimtis iš bendros taisyklės turėtų būti daroma tuomet, kai siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus į administracinį teismą kreipiasi valstybinių pensijų gavėjai, prašydami pašalinti su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusių pažeidimų sukeltas turtinio pobūdžio pasekmes.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, išanalizavusi Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pripažino, kad įstatymų leidėjas nesureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų. Minėtuose teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai. Taigi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiškėjas, 2010 m. vasario mėnesį gavęs pirmąją sumažintą pensiją ir nežinodamas, ko iš jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (ABTĮ 13 str. 1 d.). Atsižvelgdama į tai, kad iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas. Be to, Konstituciniam Teismui 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu, 2010 m. birželio 29 d. nutarimu ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiškėjas įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus jam kompensuojami teisėkūros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. išvengiant teisminės valdžios įsikišimo.

Išvardytos priežastys, teismo įsitikinimu, sudarė pareiškėjui  objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą teismui, todėl teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, tenkina pareiškėjo prašymą ir atnaujina kreipimosi į teismą terminą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, spręsdama dėl asmens teisės į valstybinę pensiją pažeidimo ir jos turtinių aspektų gynimo, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimą. Kadangi šiuo atveju pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo teisinius santykius, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovu bylose dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turi būti Lietuvos valstybė.

Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-11-06 pažyma Nr. 11PP (P)-6530 (b. l. 7) patvirtina, kad atsakovui vykdant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, vėliau pripažintos prieštaraujančia Konstitucijai, reikalavimus per 2010 m. sausio – 2012 m. rugpjūčio laikotarpį imtinai pareiškėjas  negavo 19 042,26 Lt jam priklausančios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, todėl šią nepriemoką Lietuvos valstybė privalo išmokėti. Teismas pareiškėjo skunde nurodytą nepriemokos laikotarpį (2010 m. sausio mėn. – 2011 m. spalio  mėn.) laiko kaip rašymo apsirikimą, nes iš bylos medžiagos matyti, kad per 2010 m. sausio – 2012 m. rugpjūčio laikotarpį imtinai pareiškėjas  negavo 19 042,26 Lt pensijos.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus teismas daro išvadą, kad pagrindas riboti pareiškėjui paskirtą ir mokamą senatvės pensiją išnyko dar nesant priimto galutinio sprendimo dėl pensijos dydžio, jokių kitų pagrindų mažinti pensiją nebuvo, todėl pareiškėjui priteistina dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo susidariusią pensijos nepriemoką – 19 042,26 Lt.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 1D-10020(11), kuriuo Vidaus reikalų ministerija informavo pareiškėją, kad jo skundo nenagrinės, kadangi praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos. Kaip matyti iš ginčijamo rašto turinio, jame nenustatyta pareiškėjui privalomų vykdyti įpareigojimų, neduota nurodymų, nėra išdėstyta kitų atsakovės priimtų sprendimų, galinčių turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas nėra administracinis aktas, nes jis nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjo teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje, todėl nėra administracinės bylos dalykas ir toks ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl byla šioje dalyje nutrauktina (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str.  2 p., 101 str. 1 p., 127 str.,  

n u s p r e n d ė:

Pareiškėjo S. J.  skundą tenkinti iš dalies.

Atstatyti S. J. kreipimosi į teismą terminą.

Pareiškėjui S. J.   iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 19 042,26 Lt neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 1D-10020(11).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                              Violeta Balčytienė

Bronius Januška

                                                                                                                                                                               Liudmila Zaborovska