Baudžiamoji byla Nr.1-14-1057/2023
Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00017-2016-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.5.2.1.;1.2.29.1.3.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,
sekretoriaujant Akvilei Nemanienei, Ramintai Braškienei, Daivai Paliokaitei,Katažynai Grinevič, Aušrai Tumbrotaitei, Ninai Kolesnikovai, Kamilei Labanauskaitei, Dianai Sabinai Bakaitytei, Kristinai Juodelytei, Virginijai Miliauskienei, Sandrai Biziulevičienei, Romai Railianienei,
dalyvaujant prokurorams Indrei Kupcikevičiūtei, Tomui Tukleriui,Jorūnei Žeberskienei, Gedvydui Vaivadai,
kaltinamajam D. B. ir jo gynėjui advokatui Mindaugui Dūdai,
civilinio ieškovo UAB „M.“ atstovei advokatei J. I.,
vertėjaujant N. R., A. G., O. M., H. Ž.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bedarbis, registruotas Darbo biržoje, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį 48 MGL (1 807,68 Eur) dydžio bauda;
2) Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir300 straipsnio 1 dalį paskiriant laisvės atėmimą 3 metams. Vadovaujantis Lietuvos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, taikant visišką sudėjimą, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 48 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 mėnesius, taip pat likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą – 2 metams, įpareigojant visu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti, per 6 mėnesius atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymu.
Teismas
n u s t a t ė :
D. B. UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), didmeninės prekybos pardavimų vadybininku, dirbdamas „M. V.“ parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pagal užimamas pareigas turėdamas teisę UAB „M.“ vardu išrašyti pardavimo dokumentus, tikslu apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, laikotarpyje nuo 2014-02-23 iki 2015-10-30, asmeniškai arba veikdamas per UAB „M.“ vadybininkus, nežinančius apie vykdomą nusikalstamą veiką, imituodamas neva realiai sudarytus sandorius, nurodytu laikotarpiu tyrimo metu tiksliai nenustatyme vietoje pagamino 311 vnt. netikrų dokumentų - PVM sąskaitų faktūrų, kuriose, melagingai prekių ir paslaugų pirkėjais nurodė prekių nepirkusius ūkio subjektus, su kuriais UAB „M.“ buvo sudariusi Didmeninio pirkimo-pardavimo sutartis, suteikiančias galimybę gauti prekes su mokėjimo atidėjimu, t. y. UAB „A.“ (į.k.181375774) vardu surašė netikras PVM sąskaitas faktūras (kaina nurodyta su PVM):
1. 2014-09-22 Nr.MAK1889421 – 2961,20 eurų sumai;
2. 2014-10-16 Nr.MAK1889739 – 4100,03 eurų sumai;
3. 2014-10-31 Nr.MAK1889953 – 3012,69 eurų sumai;
4. 2015-06-15 Nr.MAK2022914 – 2445,77 eurų sumai;
5. 2015-06-18 Nr.MAK2126046 – 319675 eurų sumai;
6. 2015-07-06 Nr.MAK2145488 – 5393,53 eurų sumai;
7. 2015-07-08 Nr.MAK2145625 – 5585,02 eurų sumai;
8. 2015-07-08 Nr.MAK2145636 – 786,05 eurų sumai;
UAB „E.” ( į. k. (duomenys neskelbtini)) vardu surašė netikras PVM sąskaitas faktūras (kaina nurodyta su PVM):
1. 2014-02-25 Nr. MAK1586840 – 2850,00 eurų sumai;
2. 2014-07-17 Nr. MAK1777688 – 1270,50 eurų sumai;
3. 2014-07-21 Nr. MAK1777730 – 850,00 eurų sumai;
4. 2014-10-03 Nr. MAK1889573 – 3965,82 eurų sumai;
5. 2014-10-03 Nr. MAK1889574 – 4596,54 eurų sumai;
6. 2014-10-07 Nr. MAK 1889611– 4556,85 eurų sumai;
7. 2015-02-23 Nr. MAK1955533 – 7154,60 eurų sumai;
8. 2015-07-21 Nr. MAK1955549 – 4115,32 eurų sumai;
9. 2015-07-21 Nr. MAK1955605 – 3169,22 eurų sumai;
10. 2015-07-21 Nr. MAK 1955693 – 1336,00 eurų sumai;
11. 2015-08-18 Nr. MAK2126687 – 4318,02 eurų sumai;
12. 2015-08-19 Nr. MAK2126718 – 2604,85 eurų sumai;
13. 2015-08-19 Nr. MAK2126719 – 1895,40 eurų sumai;
14. 2015-08-19 Nr. MAK2171363 – 643,68 eurų sumai;
15. 2015-08-19 Nr. MAK2171369 – 1386,50 eurų sumai;
16. 2015-08-20 Nr. MAK2126731 – 2620,17 eurų sumai;
17. 2015-08-20 Nr. MAK2126732 – 2616,16 eurų sumai;
18. 2015-08-20 Nr. MAK2171511 – 2825,21 eurų sumai;
19. 2015-08-21 Nr. MAK2171534 – 2869,68 eurų sumai;
20. 2015-08-21 Nr. MAK2171537 – 1811,70 eurų sumai;
21. 2015-08-24 Nr. MAK2171607 – 2852,75 eurų sumai;
22. 2015-08-25 Nr. MAK2126753 – 851,44 eurų sumai;
23. 2015-08-26 Nr. MAK2126770 – 2194,53 eurų sumai;
24. 2015-08-26 Nr. MAK2126772 – 1545,57 eurų sumai;
25. 2015-08-27 Nr. MAK2126792 – 503,91 eurų sumai;
26. 2015-08-28 Nr. MAK2126803 – 1834,63 eurų sumai;
27. 2015-08-28 Nr. MAK2171808 – 749,86 eurų sumai;
28. 2015-08-28 Nr. MAK2171809 – 1398,40 eurų sumai;
29. 2015-08-31 Nr. MAK2126820 – 1491,49 eurų sumai;
30. 2015-08-31 Nr. MAK2171832 – 434,63 eurų sumai;
31. 2015-08-31 Nr. MAK2171847 – 866,33 eurų sumai;
32. 2015-08-31 Nr. MAK2171848 – 866,38 eurų sumai;
33. 2015-08-31 Nr. MAK2171849 – 894,16 eurų sumai;
34. 2015-08-31 Nr. MAK2171972 – 841,80 eurų sumai;
35. 2015-09-01 Nr. MAK2126829 – 643,10 eurų sumai;
36. 2015-09-02 Nr. MAK2171999 – 1088,74 eurų sumai;
37. 2015-09-02 Nr. MAK2126814 – 433,56 eurų sumai;
38. 2015-09-02 Nr. MAK2126834 – 533,75 eurų sumai;
39. 2015-09-02 Nr. MAK2194409 – 2736,81 eurų sumai;
40. 2015-09-03 Nr. MAK2172025 – 3903,00 eurų sumai
41. 2015-09-03 Nr. MAK2126841 – 1384,53 eurų sumai;
42. 2015-09-04 Nr. MAK2126882 – 2731,56 eurų sumai;
43. 2015-09-07 Nr. MAK2126891 – 677,15 eurų sumai;
44. 2015-09-07 Nr. MAK2172177 – 1536,55 eurų sumai;
45. 2015-09-09 Nr. MAK2172199 – 562,90 eurų sumai;
46. 2015-09-09 Nr. MAK2172201 – 291,60 eurų sumai;
47. 2015-09-10 Nr. MAK2172245 – 1844,28 eurų sumai;
48. 2015-09-11 Nr. MAK2172445 – 1107,00 eurų sumai;
49. 2015-09-15 Nr. MAK2172520 – 337,28 eurų sumai;
50. 2015-09-16 Nr. MAK2172529 – 1001,61 eurų sumai;
51. 2015-09-18 Nr. MAK2172726 – 2145,79 eurų sumai;
52. 2015-09-21 Nr. MAK2194410 – 1885,92 eurų sumai;
53. 2015-09-21 Nr. MAK2194411 – 2616,81 eurų sumai;
54. 2015-09-21 Nr. MAK2194412 – 455,04 eurų sumai;
UAB „R.” ( į. k. (duomenys neskelbtini)) vardu surašė netikras PVM sąskaitas faktūras (kaina nurodyta su PVM):
1. 2015-07-14 Nr. MAK2126272 – 868,01 eurų sumai;
2. 2015-07-20 Nr. MAK2146141 – 1049,76 eurų sumai
3. 2015-07-20 Nr. MAK2126330 – 130,50 eurų sumai
4. 2015-07-20 Nr. MAK2126334 – 818,79 eurų sumai;
5. 2015-07-20 Nr. MAK2159562 – 223,08 eurų sumai;
6. 2015-07-22 Nr. MAK2146272 – 496,32 eurų sumai;
7. 2015-07-22 Nr. MAK2126389 – 812,80 eurų sumai;
8. 2015-07-23 Nr. MAK2150416 – 626,40 eurų sumai;
9. 2015-07-24 Nr. MAK2146391 – 2547,20 eurų sumai;
10. 2015-07-24 Nr. MAK2126433 – 935,77 eurų sumai;
11. 2015-07-27 Nr. MAK2126454 – 363,28 eurų sumai;
12. 2015-07-27 Nr. MAK2126446 – 224,34 eurų sumai;
13. 2015-07-27 Nr. MAK 2150477 - 812,80 eurų sumai;
14. 2015-07-31 Nr. MAK 2126513 – 596,16 eurų sumai;
15. 2015-08-03 Nr. MAK 2126537 - 528,59 eurų sumai;
16. 2015-08-03 Nr. MAK 2150577 – 812,80 eurų sumai;
18. 2015-08-05 Nr. MAK 2150636 - 101,60 eurų sumai;
19. 2015-08-12 Nr. MAK2171181 – 269,99 eurų sumai;
UAB „N.” (į. k. (duomenys neskelbtini)) vardu surašė netikras PVM sąskaitas faktūras (kaina nurodyta su PVM):
1. 2015-03-31 Nr. MAK2022103 – 19,55 eurų sumai;
2. 2015-04-01 Nr. MAK2022118 – 17,83 eurų sumai;
3. 2015-05-14 Nr. MAK2108236 – 2883,12 eurų sumai;
4. 2015-05-27 Nr. MAK2022706 - 2976,26 eurų sumai;
5. 2015-06-22 Nr. MAK2145082 – 2336,54 eurų sumai;
6. 2015-07-01 Nr. MAK2145374 – 595,53 eurų sumai;
7. 2015-07-01 Nr. MAK2145375 – 2620,99 eurų sumai;
8. 2015-07-10 Nr. MAK2145718 – 745,44 eurų sumai;
9. 2015-07-10 Nr. MAK2145717 – 476,32 eurų sumai;
10. 2015-07-10 Nr. MAK2145727 – 947, 70 eurų sumai;
11. 2015-07-10 Nr. MAK2145862 – 5960,57 eurų sumai;
12. 2015-07-13 Nr. MAK2145753 – 700,50 eurų sumai;
13. 2015-07-13 Nr. MAK2145750 – 962,84 eurų sumai;
14. 2015-07-13 Nr. MAK2145751 – 966,03 eurų sumai;
15. 2015-07-13 Nr. MAK2145752 – 91,14 eurų sumai;
16. 2015-07-13 Nr. MAK2145754 – 215,79 eurų sumai;
17. 2015-07-13 Nr. MAK2145755 - 163,07 eurų sumai;
18. 2015-08-04 Nr. MAK2146931 – 331,16 eurų sumai;
19. 2015-08-04 Nr. MAK2146934 – 529,82 eurų sumai;
20. 2015-08-04 Nr. MAK2146933 – 529,82 eurų sumai;
21. 2015-08-04 Nr. MAK2146932 – 529,82 eurų sumai;
22. 2015-08-04 Nr. MAK2146889 – 529,82 eurų sumai;
23. 2015-08-04 Nr. MAK2146888 – 529,82 eurų sumai;
24. 2015-08-04 Nr. MAK2146890 – 529,82 eurų sumai;
UAB „S. T.”, į. k. (duomenys neskelbtini), vardu surašė netikras PVM sąskaitas faktūras (kaina nurodyta su PVM):
1. 2015-05-26 Nr. MAK2022690 – 1036,00 eurų sumai;
2. 2015-05-26 Nr. MAK2022686 – 1317,35 eurų sumai;
3. 2015-05-26 Nr. MAK2108767 – 735,62 eurų sumai;
4. 2015-05-26 Nr. MAK2108768 – 1524,60 eurų sumai;
5. 2015-05-27 Nr. MAK2108833 – 774,62 eurų sumai;
6. 2015-05-28 Nr. MAK2022714 – 141,12 eurų sumai;
7. 2015-05-28 Nr. MAK2108866 – 1940,40 eurų sumai;
8. 2015-05-29 Nr. MAK2109004 – 445,19 eurų sumai;
9. 2015-06-03 Nr. MAK2109138 – 1939,14 eurų sumai;
10. 2015-06-04 Nr. MAK2109156 – 3281,72 eurų sumai;
11. 2015-06-04 Nr. MAK2109157 – 1613,29 eurų sumai;
12. 2015-06-04 Nr. MAK2022807 – 625,24 eurų sumai;
13. 2015-06-05 Nr. MAK2022685 – 4190,00 eurų sumai;
14. 2015-07-31 Nr. MAK2146770 – 8143,65 eurų sumai;
UAB „F.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) vardu surašė netikras PVM sąskaitas faktūras (kaina nurodyta su PVM):
1. 2015-07-20 Nr. MAK2126341 – 2098,36 eurų sumai;
2. 2015-07-21 Nr. MAK2146161 – 1352,88 eurų sumai;
3. 2015-07-23 Nr. MAK2146287 – 4323,74 eurų sumai;
4. 2015-07-28 Nr. MAK2104722 – 2301,98 eurų sumai;
5. 2015-07-31 Nr. MAK2146740 – 2795,76 eurų sumai;
6. 2015-07-31 Nr. MAK2146739 – 2811,89 eurų sumai;
7. 2015-08-01 Nr. MAK2146878 – 1341,76 eurų sumai;
8. 2015-08-01 Nr. MAK2146879 – 1352,88 eurų sumai;
9. 2015-08-01 Nr. MAK2146880 – 1340,28 eurų sumai;
10. 2015-08-01 Nr. MAK2146881 – 1493,61 eurų sumai;
11. 2015-08-10 Nr. MAK2171057 – 1871,10 eurų sumai;
12. 2015-08-10 Nr. MAK2171060 – 2592,48 eurų sumai;
13. 2015-08-10 Nr. MAK2171061 – 1895,40 eurų sumai;
14. 2015-08-10 Nr. MAK2171184 – 2590,13 eurų sumai;
15. 2015-08-11 Nr. MAK2171079 – 2592,48 eurų sumai;
16. 2015-08-11 Nr. MAK2171080 – 2038,79 eurų sumai;
17. 2015-08-11 Nr. MAK2171081 – 2132,98 eurų sumai;
18. 2015-08-11 Nr. MAK2171084 – 2752,48 eurų sumai;
19. 2015-08-17 Nr. MAK2126680 – 3853,08 eurų sumai;
20. 2015-08-18 Nr. MAK2171351 – 1895,40 eurų sumai;
21. 2015-08-18 Nr. MAK2171352 – 1895,40 eurų sumai;
22. 2015-08-31 Nr. MAK2171996 – 7098,62 eurų sumai;
23. 2015-09-03 Nr. MAK2172017 – 4342,65 eurų sumai;
24. 2015-09-04 Nr. MAK2172038 – 2731,73 eurų sumai;
25. 2015-09-08 Nr. MAK2172185 – 1292,38 eurų sumai;
26. 2015-09-09 Nr. MAK2172208 – 1297,19 eurų sumai;
27. 2015-09-09 Nr. MAK2172228 – 4674,89 eurų sumai;
28. 2015-09-10 Nr. MAK2172604 – 1294,74 eurų sumai;
29. 2015-09-11 Nr. MAK2172603 – 4459,46 eurų sumai;
30. 2015-09-14 Nr. MAK2172605 – 1283,31 eurų sumai;
31. 2015-09-15 Nr. MAK2172518 – 4624,65 eurų sumai;
32. 2015-09-15 Nr. MAK2172602 – 4472,28 eurų sumai;
UAB „K.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) vardu surašė netikras PVM sąskaitas faktūras (kaina nurodyta su PVM):
1. 2015-06-03 Nr. MAK2109116 – 2650,11eurų sumai;
2. 2015-06-03 Nr. MAK2109135 – 2273,83 eurų sumai;
3. 2015-06-03 Nr. MAK2109136 – 2414,53 eurų sumai;
4. 2015-06-03 Nr. MAK2109137 – 960,69 eurų sumai;
5. 2015-06-09 Nr. MAK2109362 – 4115,21 eurų sumai;
6. 2015-06-09 Nr. MAK2109363 – 389,11eurų sumai;
7. 2015-06-09 Nr. MAK2109364 – 2672,80 eurų sumai;
8. 2015-06-10 Nr. MAK2109549 – 2672,80 eurų sumai;
9. 2015-06-12 Nr. MAK2109665 – 5994,76 eurų sumai;
10. 2015-06-15 Nr. MAK2109691 –1353,03 eurų sumai;
11. 2015-06-15 Nr. MAK2109683 – 3705,35 eurų sumai;
12. 2015-06-15 Nr. MAK2109685 – 1352,66 eurų sumai;
13. 2015-06-15 Nr. MAK2109687 – 796,73 eurų sumai;
14. 2015-06-15 Nr. MAK2109689 – 796,73 eurų sumai
15. 2015-06-15 Nr. MAK2109783 – 776,90 eurų sumai;
16. 2015-06-15 Nr. MAK2109785 – 738,52 eurų sumai;
17. 2015-06-16 Nr. MAK2109784 – 1578,34 eurų sumai;
18. 2015-06-18 Nr. MAK2109948 – 2878,58 eurų sumai;
19. 2015-06-18 Nr. MAK2109949 – 2697,02 eurų sumai;
20. 2015-06-19 Nr. MAK2109979 – 5994,75 eurų sumai;
21. 2015-06-23 Nr. MAK2145088 – 4206,85 eurų sumai;
22. 2015-06-25 Nr. MAK2145130 – 2788,11 eurų sumai;
23. 2015-06-25 Nr. MAK2145131 – 5977,58 eurų sumai;
24. 2015-06-25 Nr. MAK2142127 – 824,79 eurų sumai;
25. 2015-06-30 Nr. MAK2145352 – 688,61 eurų sumai;
26. 2015-07-13 Nr. MAK2145757 – 2787,85 eurų sumai;
27. 2015-07-13 Nr. MAK2145758 – 2787,85 eurų sumai;
28. 2015-07-15 Nr. MAK2145891 – 868,28 eurų sumai;
29. 2015-07-15 Nr. MAK2145892 – 693,15 eurų sumai;
30. 2015-07-15. Nr. MAK2145893 – 512,69 eurų sumai;
31. 2015-07-15 Nr. MAK2145894 – 1049,64 eurų sumai;
32. 2015-07-15 Nr. MAK2145896 – 1049,64 eurų sumai;
33. 2015-07-15 Nr. MAK2145898 – 898,47 eurų sumai;
34. 2015-07-15 Nr. MAK2145899 – 647,04 eurų sumai;
35. 2015-08-12 Nr. MAK2171098 – 2786,86 eurų sumai;
36. 2015-08-12 Nr. MAK2171180 – 263,91eurų sumai;
37. 2015-08-12 Nr. MAK2171190 – 1049,67 eurų sumai;
38. 2015-08-12 Nr. MAK2171191 – 868,47 eurų sumai;
39. 2015-08-12 Nr. MAK2171193 – 1049,67 eurų sumai;
40. 2015-08-12 Nr. MAK2171188 – 1049,67 eurų sumai;
41. 2015-08-12 Nr. MAK2171189 – 1049,67 eurų sumai;
42. 2015-08-12 Nr. MAK2171221 – 1049,67 eurų sumai;
43. 2015-08-21 Nr. MAK2171515 – 1049,67 eurų sumai;
44. 2015-08-21 Nr. MAK2171535 – 592,95 eurų sumai;
45. 2015-08-21 Nr. MAK2171536 – 1005,19 eurų sumai;
UAB „K. S.” (į. k. (duomenys neskelbtini)) vardu surašė netikras PVM sąskaitas faktūras (kaina nurodyta su PVM):
1. 2015-04-03 Nr. MAK2023684 – 881,58 eurų sumai;
2. 2015-04-13 Nr. MAK2024009 – 1702,30 eurų sumai;
3. 2015-04-17 Nr. MAK2101057 – 537,00 eurų sumai;
4. 2015-04-17 Nr. MAK2024142 – 1756,80 eurų sumai;
5. 2015-04-20 Nr. MAK2022296 – 1081,17 eurų sumai;
6. 2015-04-21 Nr. MAK2024275 – 856,43 eurų sumai;
7. 2015-04-22 Nr. MAK2024283 – 538,05 eurų sumai;
8. 2015-04-22 Nr. MAK2024423 – 1047,20 eurų sumai;
9. 2015-04-23 Nr. MAK2024429 – 779,08 eurų sumai;
10. 2015-04-24 Nr. MAK2022374 – 606,65 eurų sumai;
11. 2015-04-29 Nr. MAK2024646 – 1214,40 eurų sumai;
12. 2015-05-06 Nr. MAK2022471 – 690,00 eurų sumai;
13. 2015-05-12 Nr. MAK2108196 – 648,85 eurų sumai;
14. 2015-05-12 Nr. MAK2108055 – 964,80 eurų sumai;
15. 2015-05-12 Nr.MAK2108195 – 1230,90 eurų sumai;
16. 2015-05-13 Nr. MAK2108222 – 780,00 eurų sumai;
17. 2015-05-13 Nr. MAK2022563 – 78,00 eurų sumai;
18. 2015-05-14 Nr. MAK2022569 – 414,00 eurų sumai;
19. 2015-05-14 Nr. MAK2108237 – 702,80 eurų sumai;
20. 2015-05-18 Nr. MAK2108419 – 912,68 eurų sumai;
21. 2015-05-18 Nr. MAK2022598 – 552,00 eurų sumai;
22. 2015-06-08 Nr. MAK2109328 – 1800,92 eurų sumai;
23. 2015-06-09 Nr. MAK2022860 – 2032,25 eurų sumai;
24. 2015-06-17 Nr. MAK2109834 – 642,38 eurų sumai;
25. 2015-06-30 Nr. MAK2145358 – 1719,23 eurų sumai;
26. 2015-06-30 Nr. MAK2145356 – 1895,40 eurų sumai;
27. 2015-07-01 Nr. MAK2145367 – 1902.77 eurų sumai;
28. 2015-07-10 Nr. MAK2145716 – 1717,52 eurų sumai;
29. 2015-07-17 Nr. MAK2145983 – 835,34 eurų sumai;
30. 2015-07-20 Nr. MAK2146127 – 1298,70 eurų sumai;
31. 2015-08-10 Nr. MAK2171059 – 1776,90 eurų sumai;
32. 2015-08-10 Nr. MAK2126621 – 675,53 eurų sumai;
33. 2015-08-13 Nr. MAK2171203 – 2621,68 eurų sumai;
34. 2015-08-13 Nr. MAK2171204 – 2713,69 eurų sumai;
35. 2015-08-18 Nr. MAK2126699 – 2101,68 eurų sumai;
UAB „L.” ( į. k. (duomenys neskelbtini)) vardu surašė netikras PVM sąskaitas faktūras (kaina nurodyta su PVM):
1. 2015-08-14 Nr. MAK2126671 –1430,07 eurų sumai;
2. 2015-08-21 Nr. MAK2126738 – 252,84 eurų sumai;
3. 2015-08-24 Nr.MAK2126747 – 1322,79 eurų sumai;
4. 2015-08-24 Nr.MAK 2126749 – 1334,37 eurų sumai;
5. 2015-08-25 Nr. MAK2126754 – 2620,74 eurų sumai;
6. 2015-08-25 Nr. MAK2126755 – 3818,88 eurų sumai;
7. 2015-08-27 Nr. MAK2126786 – 917,65 eurų sumai;
8. 2015-08-27 Nr. MAK2171787 – 2405,23 eurų sumai;
9. 2015-08-27 Nr. MAK2126789 – 2710,92 eurų sumai;
10. 2015-08-28 Nr.MAK2126805 – 1340,07 eurų sumai;
11. 2015-09-01 Nr.MAK2126828 – 2854,25 eurų sumai;
12. 2015-09-04 Nr.MAK2126878 – 734,77 eurų sumai;
13. 2015-09-04 Nr.MAK2126879 – 1297,00 eurų sumai;
14. 2015-09-07 Nr.MAK2126892 – 2804,23 eurų sumai;
15. 2015-09-10 Nr.MAK2172606 – 1344,96 eurų sumai;
16. 2015-09-14 Nr.MAK2172501 – 5329,61 eurų sumai;
17. 2015-09-14 Nr.MAK2172502 – 2145,79 eurų sumai;
18. 2015-09-14 Nr.MAK2172503 – 3678,48 eurų sumai;
19. 2015-09-15 Nr.MAK2172607 – 1050,36 eurų sumai;
20. 2015-09-15 Nr.MAK2172608 – 783,45 eurų sumai;
21. 2015-09-25 Nr.MAK2154494 – 2769,52 eurų sumai;
UAB „M.”( į. k. (duomenys neskelbtini)) vardu surašė netikras PVM sąskaitas faktūras (kaina nurodyta su PVM):
1. 2015-06-10 Nr.MAK2022881- 870,80 eurų sumai;
2. 2015-08-28 MAK 2126807- 2142,40 eurų sumai;
UAB „S. T.”( į. k. (duomenys neskelbtini)) vardu surašė netikras PVM sąskaitas faktūras (kaina nurodyta su PVM):
1. 2015-02-23 Nr.MAK1955540 – 1686,39 eurų sumai;
2. 2015-02-23 Nr.MAK1955541 – 435,78 eurų sumai;
3. 2015-02-26 Nr.MAK1955669 – 277,13 eurų sumai;
4. 2015-02-26 Nr.MAK1955675 – 995,76 eurų sumai;
5. 2015-02-26 Nr.MAK1955676 – 3649,86 eurų sumai;
6. 2015-04-23 Nr.MAK2024435 – 929,20 eurų sumai;
7. 2015-04-23 Nr.MAK2022355 – 1285,00 eurų sumai;
8. 2015-04-28 Nr.MAK2024569 – 505,84 eurų sumai;
9. 2015-04-28 Nr.MAK2024582 – 1090,80 eurų sumai;
10. 2015-05-06 Nr. MAK 2022473 – 444,80 eurų sumai;
11. 2015-05-06 Nr.MAK2022486 – 1290,85 eurų sumai;
12. 2015-06-03 Nr.MAK2146751 – 1330,67 eurų sumai;
13. 2015-06-12 Nr.MAK2109587 – 1414,62 eurų sumai;
14. 2015-06-12 Nr.MAK2109598 – 1355,40 eurų sumai;
15. 2015-06-12 Nr.MAK2109599 – 583,20 eurų sumai;
16. 2015-06-12 Nr.MAK2109669 – 69,09 eurų sumai;
17. 2015-06-12 Nr.MAK2022895 – 774,69 eurų sumai;
18. 2015-06-12 Nr.MAK2022900 – 720,24 eurų sumai;
19. 2015-06-15 Nr.MAK2109741 – 191,61 eurų sumai;
20. 2015-06-15 Nr.MAK2109699 – 801,90 eurų sumai;
21. 2015-06-15 Nr.MAK2109750 – 239,76 eurų sumai;
22. 2015-06-15 Nr.MAK2109751 – 1723,68 eurų sumai;
23. 2015-06-15 Nr.MAK2109757 – 2175,66 eurų sumai;
24. 2015-06-18 Nr.MAK2109852 – 680,00 eurų sumai;
25. 2015-06-18 Nr.MAK2109854 – 680,20 eurų sumai;
26. 2015-06-18 Nr.MAK2109858 – 2175,66 eurų sumai;
27. 2015-06-19 Nr.MAK2109973 – 604,67 eurų sumai;
28. 2015-06-22 Nr.MAK2109996 – 1065,62 eurų sumai;
29. 2015-07-04 Nr.MAK2145852 – 662,20 eurų sumai;
30. 2015-07-14 Nr.MAK2145858 – 643,90 eurų sumai;
31. 2015-07-16 Nr.MAK2145949 – 67,52 eurų sumai;
32. 2015-07-17 Nr.MAK2145853 – 304,00 eurų sumai;
33. 2015-07-31 Nr.MAK2146746 – 2402,45 eurų sumai;
34. 2015-08-01 Nr.MAK2146935 – 1352,88 eurų sumai;
35. 2015-08-03 Nr.MAK2146749 – 556,47 eurų sumai;
36. 2015-08-03 Nr.MAK2146752 – 490,41 eurų sumai;
37. 2015-08-03 Nr.MAK2126548 – 544,21 eurų sumai;
38. 2015-08-03 Nr.MAK2126544 – 663,65 eurų sumai;
39. 2015-08-03 Nr.MAK2126545 – 570,68 eurų sumai;
40. 2015-08-04 Nr.MAK2126566 – 600,20 eurų sumai;
41. 2015-08-04 Nr.MAK2146761 – 2187,32 eurų sumai;
42. 2015-08-05 Nr.MAK2146882 – 1350,36 eurų sumai;
43. 2015-08-05 Nr.MAK2126586 – 1340,07 eurų sumai;
44. 2015-08-05 Nr.MAK2126588 – 1340,07 eurų sumai;
45. 2015-08-10 Nr.MAK2171047 – 1503,21 eurų sumai;
46. 2015-08-10. Nr.MAK2171048 – 621,60 eurų sumai;
47. 2015-08-10 Nr.MAK2171049 – 756,00 eurų sumai;
48. 2015-08-10 Nr.MAK2171062 – 1304,35 eurų sumai;
49. 2015-08-11 Nr.MAK2171092 – 1006,90 eurų sumai;
50. 2015-08-13 Nr.MAK2126655 – 612,20 eurų sumai;
51. 2015-08-17 Nr.MAK2171319 – 471,00 eurų sumai;
52. 2015-09-17 Nr.MAK2173049 – 205,60 eurų sumai;
E. A., gim. (duomenys neskelbtini), vardu surašė netikras PVM sąskaitas faktūras (kaina nurodyta su PVM):
1. 2015-05-08 Nr. MAK 2108013 – 1567,44 eurų sumai;
2. 2015-05-14 Nr.MAK 2108242 – 2869,28 eurų sumai;
3. 2015-05-14 Nr.MAK 2108243 – 1346,58 eurų sumai;
4. 2015-07-15 Nr.MAK 2155758 – 1218,86 eurų sumai;
5. 2015-07-27 Nr.MAK 2146420 – 1179,50 eurų sumai.
Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.
Taip pat D. B. apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: būdamas UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), didmeninės prekybos pardavimų vadybininku, dirbdamas „M. V.“ parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pagal užimamas pareigas turėdamas teisę UAB „M.“ vardu priimti užsakymus, išrašyti pardavimo dokumentus, užsakyti prekes ir organizuoti prekių pristatymą klientui, veikdamas pagal iš anksto sugalvotą nusikalstamą schemą, numatančią apgaule įgytas UAB „M.“ priklausančias prekes realizuoti savo klientams, tam panaudojant UAB „M.“ transportavimo ir pakrovimo/ iškrovimo paslaugas, laikotarpyje nuo 2015-02-23 iki 2015-10-30, sukurdamas melagingą įvaizdį, kad jis, kaip UAB „M.“ vadybininkas, pagal suteiktus įgaliojimus turi teisę teikti dideles nuolaidas, siūlė pirkėjams, nežinantiems apie vykdomą nusikalstamą veiką, per jį tariamai iš UAB „M.“ įsigyti statybinių medžiagų ir kitų prekių, kurių kaina dėl nuolaidos tapo mažesnė nei analogiškų prekių UAB „M.“ priklausančiose „M. V.“ parduotuvėse. Pirkėjai, nežinantys apie vykdomą nusikalstamą veiką, sutikę įsigyti prekes su pasiūlyta nuolaida, D. B. grynais arba pavedimu į jo asmeninę sąskaitą sumokėjo jo nurodytą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą. Po ko D. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, sukurdamas įvaizdį, kad veikia UAB „M.“ naudai ir interesais, UAB „M.“ nustatyta tvarka elektroniniais laiškais pateikė prekių užsakymus ir pagal minėtų pirkėjų pateiktus duomenis nurodė prekių pristatymo vietas. UAB „M.“ darbuotojai ir kiti ūkio subjektai, kurių prekes UAB „M.“ pardavinėjo nuotoliniu būdu, apgaulės įtakoje, pagal D. B. pateiktus užsakymus jo nurodytiems pirkėjams už bendrą 422253,45 eurų sumą perdavė prekių ir suteikė paslaugų (gabenimo, pakrovimo/iškrovimo), nurodytų D. B. pagamintose netikrose PVM sąskaitose faktūrose, melagingai išrašytose prekių nepirkusiems ūkio subjektams, su kuriais UAB „M.“ buvo sudariusi Didmeninio pirkimo-pardavimo sutartis, suteikiančias galimybę gauti prekes su 3 mėnesių mokėjimo atidėjimu, t. y. PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose:
UAB „A.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) vardu:
1. 2015-07-06 Nr.MAK2145488 – 5393,53 Eur sumai;
2. 2015-07-08 Nr.MAK2145625 – 5585,02 Eur sumai, iš viso: 10 978,55 eurų sumai;
UAB „ECSO” ( į.k. 302446374) vardu:
1. 2015-08-18. Nr. MAK2126687 – 4318,02 eurų sumai;
2. 2015-08-19 Nr. MAK2126718 – 2604,85 eurų sumai;
3. 2015-08-19. Nr. MAK2126719 – 1895,40 eurų sumai;
4. 2015-08-19. Nr. MAK2171363 – 643,68 eurų sumai;
5. 2015-08-19 Nr. MAK2171369 – 1386,50 eurų sumai;
6. 2015-08-20. Nr. MAK2126731 – 2620,17 eurų sumai;
7. 2015-08-20. Nr. MAK2123732 – 2616,16 eurų sumai;
8. 2015-08-20. Nr. MAK2171511 – 2825,21 eurų sumai;
9. 2015-08-21. Nr. MAK2171534 – 2869,68 eurų sumai;
10. 2015-08-21. Nr. MAK2171537 – 1811,70 eurų sumai;
11. 2015-08-24 Nr. MAK2171607 – 2852,75 eurų sumai;
12. 2015-08-25. Nr. MAK2126753 – 851,44 eurų sumai;
13. 2015-08-26. Nr. MAK2126770 – 2194,53 eurų sumai;
14. 2015-08-26. Nr. MAK2126772 – 1545,57 eurų sumai;
15. 2015-08-27 Nr. MAK2126792 – 503,91 eurų sumai;
16. 2015-08-28 Nr. MAK2126803 – 1834,63 eurų sumai;
17. 2015-08-28 Nr. MAK2171808 – 749,86 eurų sumai;
18. 2015-08-28 Nr. MAK2171809 – 1398,40 eurų sumai;
19. 2015-08-31 Nr. MAK2126820 – 1491,49 eurų sumai;
20. 2015-08-31 Nr. MAK2171832 – 434,63 eurų sumai;
21. 2015-08-31 Nr. MAK2171847 – 866,33 eurų sumai;
22. 2015-08-31 Nr. MAK2171848 – 866,38 eurų sumai;
23. 2015-08-31 Nr. MAK2171849 – 894,16 eurų sumai;
24. 2015-08-31 Nr. MAK2171972 – 841,80 eurų sumai;
25. 2015-09-01 Nr. MAK2126829 – 643,10 eurų sumai;
26. 2015-09-02 Nr. MAK2171999 – 1088,74 eurų sumai;
27. 2015-09-02. Nr. MAK2126814 – 433,56 eurų sumai;
28. 2015-09-02 Nr. MAK2126834 – 533,75 eurų sumai;
29. 2015-09-02 Nr. MAK2194409 – 2736,81 eurų sumai;
30. 2015-09-03 Nr. MAK2172025 – 3903,00 eurų sumai
31. 2015-09-03 Nr. MAK2126841 – 1384,53 eurų sumai;
32. 2015-09-04 Nr. MAK2126882 – 2731,56 eurų sumai;
33. 2015-09-07 Nr. MAK2126891 – 677,15 eurų sumai;
34. 2015-09-07 Nr. MAK2172177 – 1536,55 eurų sumai;
35. 2015-09-09 Nr. MAK2172199 – 562,90 eurų sumai;
36. 2015-09-09 Nr. MAK2172201 – 291,60 eurų sumai;
37. 2015-09-10 Nr. MAK2172245 – 1844,28 eurų sumai;
38. 2015-09-11 Nr. MAK2172445 – 1107,00 eurų sumai;
39. 2015-09-15 Nr. MAK2172520 – 337,28 eurų sumai;
40. 2015-09-16 Nr. MAK2172529 – 1001,61 eurų sumai;
41. 2015-09-18 Nr. MAK2172726 – 2145,79 eurų sumai;
42. 2015-09-21 Nr. MAK2194410 – 1885,92 eurų sumai;
43. 2015-09-21 Nr. MAK2194411 – 2616,81 eurų sumai;
44. 2015-09-21 Nr. MAK2194412 – 455,04 eurų sumai, iš viso: 68 379,19 eurų sumai;
UAB „R.” ( į. k. (duomenys neskelbtini)) vardu:
1. 2015-07-14 Nr. MAK2126272 – 868,01 eurų sumai;
2. 2015-07-20 Nr. MAK2146141 – 1049,76 eurų sumai;
3. 2015-07-20 Nr. MAK2126330 – 130,50 eurų sumai;
4. 2015-07-20 Nr. MAK2126334 – 818,79 eurų sumai;
5. 2015-07-20 Nr. MAK2159562 – 223,08 eurų sumai;
6. 2015-07-22 Nr. MAK2146272 – 496,32 eurų sumai;
7. 2015-07-23 Nr. MAK2150416 – 626,40 eurų sumai;
8. 2015-07-24 Nr. MAK2146391 – 2547,20 eurų sumai;
9. 2015-07-24 Nr. MAK2126433 – 935,77 eurų sumai;
10. 2015-07-27 Nr. MAK2126454 – 363,28 eurų sumai;
11. 2015-07-27 Nr. MAK2126446 – 224,34 eurų sumai;
13. 2015-08-12 Nr. MAK2171181 – 269,99 eurų sumai, iš viso: 8553,44 eurų sumai;
UAB „N.” (į. k. (duomenys neskelbtini)) vardu:
1. 2015-03-31 Nr. MAK2022103 – 19,55 eurų sumai;
2. 2015-04-01 Nr. MAK2022118 – 17,83 eurų sumai;
3. 2015-05-14 Nr. MAK2108236 – 2883,12 eurų sumai;
4. 2015-05-27 Nr. MAK2022706 - 2976,26 eurų sumai;
5. 2015-06-22 Nr. MAK2145082 – 2336,54 eurų sumai;
6. 2015-07-01 Nr. MAK2145374 – 595,53 eurų sumai;
7. 2015-07-01 Nr. MAK2145375 – 2620,99 eurų sumai;
8. 2015-07-10 Nr. MAK2145718 – 745,44 eurų sumai;
9. 2015-07-10 Nr. MAK2145717 – 476,32 eurų sumai;
10. 2015-07-10 Nr. MAK2145727 – 947, 70 eurų sumai;
11. 2015-07-10 Nr. MAK2145862 – 5960,57 eurų sumai;
12. 2015-07-13 Nr. MAK2145753 – 700,50 eurų sumai;
13. 2015-07-13 Nr. MAK2145750 – 962,84 eurų sumai;
14. 2015-07-13 Nr. MAK2145751 – 966,03 eurų sumai;
15. 2015-07-13 Nr. MAK2145752 – 91,14 eurų sumai;
16. 2015-07-13 Nr. MAK2145754 – 215,79 eurų sumai;
17. 2015-07-13 Nr. MAK2145755 - 163,07 eurų sumai;
18. 2015-08-04 Nr. MAK2146931 – 331,16 eurų sumai;
19. 2015-08-04 Nr. MAK2146934 – 529,82 eurų sumai;
20. 2015-08-04 Nr. MAK2146933 – 529,82 eurų sumai;
21. 2015-08-04 Nr. MAK2146932 – 529,82 eurų sumai;
22. 2015-08-04 Nr. MAK2146889 – 529,82 eurų sumai;
23. 2015-08-04 Nr. MAK2146888 – 529,82 eurų sumai;
24. 2015-08-04 Nr. MAK2146890 – 529,82 eurų sumai; iš viso: 26 189,32eurų sumai;
UAB „S. T.”, į. k. (duomenys neskelbtini), vardu:
1. 2015-05-26 Nr. MAK2022690 – 1036,00 eurų sumai;
2. 2015-05-26 Nr. MAK2022686 – 1317,35 eurų sumai;
3. 2015-05-26 Nr. MAK2108767 – 735,62 eurų sumai;
4. 2015-05-26 Nr. MAK2108768 – 1524,60 eurų sumai;
5. 2015-05-27 Nr. MAK2108833 – 774,62 eurų sumai;
6. 2015-05-28 Nr. MAK2022714 – 141,12 eurų sumai;
7. 2015-05-28 Nr. MAK2108866 – 1940,40 eurų sumai;
8. 2015-05-29 Nr. MAK2109004 – 445,19 eurų sumai;
9. 2015-06-03 Nr. MAK2109138 – 1939,14 eurų sumai;
10. 2015-06-04 Nr. MAK2109156 – 3281,72 eurų sumai;
11. 2015-06-04 Nr. MAK2109157 – 1613,29 eurų sumai;
12. 2015-06-04 Nr. MAK2022807 – 625,24 eurų sumai;
13. 2015-06-05 Nr. MAK2022685 – 4190,00 eurų sumai;
14. 2015-07-31 Nr. MAK2146770 – 8143,65 eurų sumai, iš viso: 27 070,94 eurų sumai;
UAB „F.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) vardu:
1. 2015-07-20 Nr. MAK2126341 – 2098,36 eurų sumai;
2. 2015-07-21 Nr. MAK2146161 – 1352,88 eurų sumai;
3. 2015-07-23 Nr. MAK2146287 – 4323,74 eurų sumai;
4. 2015-07-28 Nr. MAK2104722 – 2301,98 eurų sumai;
5. 2015-07-31 Nr. MAK2146740 – 2795,76 eurų sumai;
6. 2015-07-31 Nr. MAK2146739 – 2811,89 eurų sumai;
7. 2015-08-01 Nr. MAK2146878 – 1341,76 eurų sumai;
8. 2015-08-01 Nr. MAK2146879 – 1352,88 eurų sumai;
9. 2015-08-01 Nr. MAK2146880 – 1340,28 eurų sumai;
10. 2015-08-01 Nr. MAK2146881 – 1493,61 eurų sumai;
11. 2015-08-10 Nr. MAK2171057 – 1871,10 eurų sumai;
12. 2015-08-10 Nr. MAK2171060 – 2592,48 eurų sumai;
13. 2015-08-10 Nr. MAK2171061 – 1895,40 eurų sumai;
14. 2015-08-10 Nr. MAK2171184 – 2590,13 eurų sumai;
15. 2015-08-11 Nr. MAK2171079 – 2592,48 eurų sumai;
16. 2015-08-11 Nr. MAK2171080 – 2038,79 eurų sumai;
17. 2015-08-11 Nr. MAK2171081 – 2132,98 eurų sumai;
18. 2015-08-11 Nr. MAK2171084 – 2752,48 eurų sumai;
19. 2015-08-17 Nr. MAK2126680 – 3853,08 eurų sumai;
20. 2015-08-18 Nr. MAK2171351 – 1895,40 eurų sumai;
21. 2015-08-18 Nr. MAK2171352 – 1895,40 eurų sumai;
22. 2015-08-31 Nr. MAK2171996 – 7098,62 eurų sumai;
23. 2015-09-03 Nr. MAK2172017 – 4342,65 eurų sumai;
24. 2015-09-04 Nr. MAK2172038 – 2731,73 eurų sumai;
25. 2015-09-08 Nr. MAK2172185 – 1292,38 eurų sumai;
26. 2015-09-09 Nr. MAK2172208 – 1297,19 eurų sumai;
27. 2015-09-09 Nr. MAK2172228 – 4674,89 eurų sumai;
28. 2015-09-10 Nr. MAK2172604 – 1294,74 eurų sumai;
29. 2015-09-11 Nr. MAK2172603 – 4459,46 eurų sumai;
30. 2015-09-14 Nr. MAK2172605 – 1283,31 eurų sumai;
31. 2015-09-15 Nr. MAK2172518 – 4624,65 eurų sumai;
32. 2015-09-15 Nr. MAK2172602 – 4472,28 eurų sumai, iš viso 84 894,76 eurų sumai;
UAB „K.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) vardu:
1. 2015-06-03 Nr. MAK2109116 – 2650,11 eurų sumai;
2. 2015-06-03 Nr. MAK2109135 – 2273,83 eurų sumai;
3. 2015-06-03 Nr. MAK2109136 – 2414,53 eurų sumai;
4. 2015-06-03 Nr. MAK2109137 – 960,69 eurų sumai;
5. 2015-06-09 Nr. MAK2109362 – 4115,21 eurų sumai;
6. 2015-06-09 Nr. MAK2109363 – 389,11eurų sumai;
7. 2015-06-09 Nr. MAK2109364 – 2672,80 eurų sumai;
8. 2015-06-10 Nr. MAK2109549 – 2672,80 eurų sumai;
9. 2015-06-12 Nr. MAK2109665 – 5994,76 eurų sumai;
10. 2015-06-15 Nr. MAK2109691 – 1353,03 eurų sumai;
11. 2015-06-15 Nr. MAK2109683 – 3705,35 eurų sumai;
12. 2015-06-15 Nr. MAK2109685 – 1352,66 eurų sumai;
13. 2015-06-15 Nr. MAK2109687 – 796,73 eurų sumai;
14. 2015-06-15 Nr. MAK2109689 – 796,73 eurų sumai
15. 2015-06-15 Nr. MAK2109783 – 776,90 eurų sumai;
16. 2015-06-16 Nr. MAK2109784 – 1578,34 eurų sumai;
17. 2015-06-15 Nr. MAK2109785 – 738,52 eurų sumai;
18. 2015-06-18 Nr. MAK2109948 – 2878,58 eurų sumai;
19. 2015-06-18 Nr. MAK2109949 – 2697,02 eurų sumai;
20. 2015-06-19 Nr. MAK2109979 – 5994,75 eurų sumai;
21. 2015-06-23 Nr. MAK2145088 – 4206,85 eurų sumai;
22. 2015-06-25 Nr. MAK2145130 – 2788,11 eurų sumai;
23. 2015-06-25 Nr. MAK2145131 – 5977,58 eurų sumai;
24. 2015-06-25 Nr. MAK2142127 – 824,79 eurų sumai;
25. 2015-06-30 Nr. MAK2145352 – 688,61 eurų sumai;
26. 2015-07-13 Nr. MAK2145757 – 2787,85 eurų sumai;
27. 2015-07-13 Nr. MAK2145758 – 2787,85 eurų sumai;
28. 2015-07-15 Nr. MAK2145891 – 868,28 eurų sumai;
29. 2015-07-15 Nr. MAK2145892 – 693,15 eurų sumai;
30. 2015-07-15. Nr. MAK2145893 – 512,69 eurų sumai;
31. 2015-07-15 Nr. MAK2145894 – 1049,64 eurų sumai;
32. 2015-07-15 Nr. MAK2145896 – 1049,64 eurų sumai;
33. 2015-07-15 Nr. MAK2145898 – 898,47 eurų sumai;
34. 2015-07-15 Nr. MAK2145899 – 647,04 eurų sumai;
35. 2015-08-12 Nr. MAK2171098 – 2786,86 eurų sumai;
36. 2015-08-12 Nr. MAK2171180 – 263,91 eurų sumai;
37. 2015-08-12 Nr. MAK2171190 – 1049,67 eurų sumai;
38. 2015-08-12 Nr. MAK2171191 – 868,47 eurų sumai;
39. 2015-08-12 Nr. MAK2171193 – 1049,67 eurų sumai;
40. 2015-08-12 Nr. MAK2171188 – 1049,67 eurų sumai;
41. 2015-08-12 Nr. MAK2171189 – 1049,67 eurų sumai;
42. 2015-08-12 Nr. MAK2171221 – 1049,67 eurų sumai;
43. 2015-08-21 Nr. MAK2171515 – 1049,67 eurų sumai;
44. 2015-08-21 Nr. MAK2171535 – 592,95 eurų sumai;
45. 2015-08-21 Nr. MAK2171536 – 1005,19 eurų sumai, iš viso: 84 408,40 eurų sumai;
UAB „K. S.” (į. k. (duomenys neskelbtini)) vardu:
1. 2015-04-17 Nr. MAK2101057 – 537,00 eurų sumai;
2. 2015-04-17 Nr. MAK2024142 – 1756,80 eurų sumai;
3. 2015-04-23 Nr. MAK2024429 – 779,08 eurų sumai;
4. 2015-08-10 Nr. MAK2171059 – 1776,90 eurų sumai;
5. 2015-08-10 Nr. MAK2126621 – 675,53 eurų sumai;
6. 2015-08-13 Nr. MAK2171203 – 2621,68 eurų sumai;
7. 2015-08-13 Nr. MAK2171204 – 2713,69 eurų sumai;
8. 2015-08-18 Nr. MAK2126699 – 2101,68 eurų sumai, iš viso: 12 962,36 eurų sumai;
UAB „L.” ( į. k. (duomenys neskelbtini)) vardu:
1. 2015-08-25 Nr. MAK2126754 – 2620,74 eurų sumai;
2. 2015-08-25 Nr. MAK2126755 – 3818,88 eurų sumai;
3. 2015-08-27 Nr. MAK2126786 – 917,65 eurų sumai;
4. 2015-08-27 Nr. MAK2171787 – 2405,23 eurų sumai;
5. 2015-08-27 Nr. MAK2126789 – 2710,92 eurų sumai;
6. 2015-09-01 Nr. MAK2126828 – 2854,25 eurų sumai;
7. 2015-09-04 Nr. MAK2126878 – 734,77 eurų sumai;
8. 2015-09-04 Nr. MAK2126879 – 1297,00 eurų sumai;
9. 2015-09-07 Nr. MAK2126892 – 2804,23 eurų sumai;
10. 2015-09-10 Nr. MAK2172606 – 1344,96 eurų sumai;
11. 2015-09-14 Nr. MAK2172501 – 5329,61 eurų sumai;
12. 2015-09-14 Nr. MAK2172502 – 2145,79 eurų sumai;
13. 2015-09-14 Nr. MAK2172503 – 3678,48 eurų sumai;
14. 2015-09-15 Nr. MAK2172607 – 1050,36 eurų sumai;
15. 2015-09-15 Nr. MAK2172608 – 783,45 eurų sumai;
16. 2015-09-25 Nr. MAK2154494 – 2769,52 eurų sumai, iš viso: 37 265,84 eurų sumai;
UAB „M.”( į. k. (duomenys neskelbtini)) vardu: 2015-08-28 MAK 2126807- 2 142,40 eurų sumai;
UAB „S. T.”( į. k. (duomenys neskelbtini)) vardu:
1. 2015-02-23 Nr.MAK1955540 – 1686,39 eurų sumai;
2. 2015-02-23 Nr.MAK1955541 – 435,78 eurų sumai;
3. 2015-02-26 Nr.MAK1955669 – 277,13 eurų sumai;
4. 2015-02-26 Nr.MAK1955675 – 995,76 eurų sumai;
5. 2015-02-26 Nr.MAK1955676 – 3649,86 eurų sumai;
6. 2015-04-23 Nr.MAK2024435 – 929,20 eurų sumai;
7. 2015-04-23 Nr.MAK2022355 – 1285,00 eurų sumai;
8. 2015-04-28 Nr.MAK2024569 – 505,84 eurų sumai;
9. 2015-04-28 Nr.MAK2024582 – 1090,80 eurų sumai;
10. 2015-05-06 Nr.MAK 2022473 – 444,80 eurų sumai;
11. 2015-05-06 Nr.MAK2022486 – 1290,85 eurų sumai;
12. 2015-06-03 Nr.MAK2146751 – 1330,67 eurų sumai;
13. 2015-06-12 Nr.MAK2109587 – 1414,62 eurų sumai;
14. 2015-06-12 Nr.MAK2109598 – 1355,40 eurų sumai;
15. 2015-06-12 Nr.MAK2109599 – 583,20 eurų sumai;
16. 2015-06-12 Nr.MAK2109669 – 69,09 eurų sumai;
17. 2015-06-12 Nr.MAK2022895 – 774,69 eurų sumai;
18. 2015-06-12 Nr.MAK2022900 – 720,24 eurų sumai;
19. 2015-06-15 Nr.MAK2109741 – 191,61 eurų sumai;
20. 2015-06-15 Nr.MAK2109699 – 801,90 eurų sumai;
21. 2015-06-15 Nr.MAK2109750 – 239,76 eurų sumai;
22. 2015-06-15 Nr.MAK2109751 – 1723,68 eurų sumai;
23. 2015-06-15 Nr.MAK2109757 – 2175,66 eurų sumai;
24. 2015-06-18 Nr.MAK2109852 – 680,00 eurų sumai;
25. 2015-06-18 Nr.MAK2109854 – 680,20 eurų sumai;
26. 2015-06-18 Nr.MAK2109858 – 2175,66 eurų sumai;
27. 2015-06-19 Nr.MAK2109973 – 604,67 eurų sumai;
28. 2015-06-22 Nr.MAK2109996 – 1065,62 eurų sumai;
29. 2015-07-04 Nr.MAK2145852 – 662,20 eurų sumai;
30. 2015-07-14 Nr.MAK2145858 – 643,90 eurų sumai;
31. 2015-07-16 Nr.MAK2145949 – 67,52 eurų sumai;
32. 2015-07-17 Nr.MAK2145853 – 304,00 eurų sumai;
33. 2015-07-31 Nr.MAK2146746 – 2402,45 eurų sumai;
34. 2015-08-01 Nr.MAK2146935 – 1352,88 eurų sumai;
35. 2015-08-03 Nr.MAK2146749 – 556,47 eurų sumai;
36. 2015-08-03 Nr.MAK2146752 – 490,41 eurų sumai;
37. 2015-08-03 Nr.MAK2126548 – 544,21 eurų sumai;
38. 2015-08-03 Nr.MAK2126544 – 663,65 eurų sumai;
39. 2015-08-03 Nr.MAK2126545 – 570,68 eurų sumai;
40. 2015-08-04 Nr.MAK2126566 – 600,20 eurų sumai;
41. 2015-08-04 Nr.MAK2146761 – 2187,32 eurų sumai;
42. 2015-08-05 Nr.MAK2146882 – 1350,36 eurų sumai;
43. 2015-08-05 Nr.MAK2126586 – 1340,07 eurų sumai;
44. 2015-08-05 Nr.MAK2126588 – 1340,07 eurų sumai;
45. 2015-08-10 Nr.MAK2171047 – 1503,21 eurų sumai;
46. 2015-08-10. Nr.MAK2171048 – 621,60 eurų sumai;
47. 2015-08-10 Nr.MAK2171049 – 756,00 eurų sumai;
48. 2015-08-10 Nr.MAK2171062 – 1304,35 eurų sumai;
49. 2015-08-11 Nr.MAK2171092 – 1006,90 eurų sumai;
50. 2015-08-13 Nr.MAK2126655 – 612,20 eurų sumai;
51. 2015-08-17 Nr.MAK2171319 – 471,00 eurų sumai;
52. 2015-09-17 Nr.MAK2173049 – 205,60 eurų sumai, iš viso: 50 735,33 eurų sumai;
E. A., gim. (duomenys neskelbtini), vardu:
1. 2015-05-08 Nr MAK 2108013 – 1567,44 eurų sumai;
2. 2015-05-14 Nr.MAK 2108242 – 2869,28 eurų sumai;
3. 2015-05-14 Nr.MAK 2108243 – 1346,58 eurų sumai;
4. 2015-07-15 Nr.MAK 2155758 – 1218,86 eurų sumai;
5. 2015-07-27 Nr.MAK 2146420 – 1179,50 eurų sumai,iš viso: 8 181,66 eurų sumai,
ir jo elektroniniu 2015-06-22 laišku UAB „A. G.“ pateiktame užsakyme – 491,26 eurų sumai.
Po ko D. B., tęsdamas apgaulės veiksmus prieš UAB „M.“, siekdamas nuslėpti vykdomą nusikalstamą veiką, aukščiau nurodytas suklastotas PVM sąskaitas - faktūras ir 2015-06-22 elektroniniu laišku UAB „A. G.“ pateiktą užsakymą tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, laikotarpyje nuo 2015-02-23 iki 2016-01-06, pateikė UAB „M.“ buhalterijai, esančiai (duomenys neskelbtini), įtraukimui buhalterinę apskaitą. UAB „M.“ už buhalterinę apskaitą atsakingi asmenys, nežinantys apie vykdomą nusikalstamą veiką, apgaulės įtakoje, būdami tikri, kad prekės buvo parduotos PVM sąskaitose faktūrose nurodytiems subjektams, kurie po Didmeninio pirkimo-pardavimo sutartyse numatyto termino sumokės už prekes, šias suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir jose nurodytas pardavimo pajamas įtraukė į buhalterinę apskaitą, tačiau UAB „M.“ apmokėjimo už prekes ir paslaugas negavo.
Tokiu būdu D. B. apgaule įgijo UAB „M.“ prekių ir paslaugų už 422 253,45 eurų, padarydamas UAB „M.“ žalą šiai sumai.
Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. nurodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. Sutinka duoti parodymus teismui. Kai bendravo su „M.“ klientais, darė įrašus. Jie gavo pinigus. Imitacijos nebuvo. Su klientais buvo sutarta, jis jiems mokėjo pinigus už sąskaitas. Jis dirbo „M.“ su didmeniniais klientais. Jis vadybininkams neliepė visų sąskaitų išrašinėti, negali atsakyti už visas sąskaitas. Jis mokėjo klientams, kad jie sumokėtų „M.“, klientai turėjo nusipirkti prekes pvz. iš „A.“, jis mokėjo tiems klientams. Pripažįsta, kad ėmė dalį PVM iš klientų, iš „M.“ nieko neėmė. Pinigai buvo perduoti klientams, yra įrašai, perdavė tyrėjai, jai tyrėja sakė, kad tie beveik visi klientai nuteisti už PVM grobstymą. Sąskaitų neklastojo, prekės buvo paimtos ir išrašyta sąskaita, jis tų prekių nematė, nes jos važiavo tiesiai pas klientus. Paslauga - tai reiškia transportą, žmonės gavo prekes. Gali pasakyti, kad R. P. matė gal du kartus gyvenime, kai buvo į administraciją iškviestas. Jam neperdavė jokių pinigų iš įmonių.
Rašę tą raštą, bet ne kabinete pas jį, nes pas jį vienas stalas. Kabinete visą laiką dalyvavo apsaugos vadovas, liepė telefoną palikti striukėje arba eiti kažkur, kad jis negalėtų rašyti. Bet jis visą laiką turėjo kitą telefoną, kur girdisi, kad jam diktavo. Su R. bendravo tik tada, kai pradėjo lįsti skambučiai iš jo klientų, kad kas pas jį vyksta, „mes taip nesitarėme“ ir taip toliau. Jiems buvo perduoti pinigai visiems, kam buvo galima perduoti ir jie paskui atsisakė sąskaitų. Viena kita įmonė prisiėmė atsakomybę ir neišsigando. Yra įrašai, kaip pavyzdžiui, „S. T.“.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. nurodė, kad pilnai prisipažįsta kaltu dėl jam inkriminuojamų kaltinimų ir nuoširdžiai gailisi gyvenime suklydęs. Atsiprašo. Sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Neteisinga šiuo atveju yra tik tai, kad teisiamųjų suole jis tik vienas, nes naudą gavo ir atliekant šiuos veiksmus dalyvavo ir kiti asmenys, įskaitant ,,M.“ aukštas pareigas užimančius darbuotojus. Dėl praėjusio ilgo laiko tarpo ir byloje jau priimtų prokurorų sprendimų supranta, kad nebėra galimybės pasiekti jų baudžiamojo persekiojimo ir neturi intereso to siekti, turbūt toks jau jo likimas, atsakyti vienam už visus. Tačiau nuo savo veiksmų vertinimo ir atsakomybės už juos nebėga, yra pasiruošęs atsakyti. Įvykiai buvo pakankamai seniai ir jis jau nebeprisimena detaliai visų aplinkybių, nenori fantazuoti ir spėlioti. Iš esmės visus savo veiksmus, nurodytus kaltinime, pripažįsta ir gailisi. Nenori gilintis į detales, todėl pasinaudos savo teise ir daugiau parodymų nebeduos, į klausimus taip pat neatsakinės.
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.17, b. l. 6-9, 9-11, 14-16, 19-21, 23-24, 27, 30, 37-39, 42, 45-47, 55-57, 60- 61, 62, 65- 66, 71- 72,73- 75, 76- 77, 78). Tai jo parašas. Ten buvo seifas be kodo, toks kaip sovietmečiu, metalinė dėžė. El. laiškais jie žinojo pagal užsakymus, jei didelis užsakymas, tai visi žinojo. Nežino, ar visus laiškus skaitė. Jo el. paštas buvo fiksuotas, ten viskas nurodyta. Kas surašyta, tai buvo iš jo žodžių, viską papasakojo.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. B. nurodė, kad pareikšto jam įtarimo esmė suprantama. Kaltu prisipažįsta iš dalies, nes vykdė savo vadovų nurodymus. Psichinėmis ligomis neserga, psichiatrinėje įskaitoje nėra įrašytas. Nori parodyti UAB „M.“ dirbo didmenos vadybininku. 2013 m. vasario mėn. ar kovo mėn. buvo priimtas į naujai sukurtą didmenos pardavimų skyrių. Pagal savo pareigas turėjo ruošti dokumentus ir bendrauti su klientais, su kuriais buvo sudarytos didmeninio pirkimo-pardavimo sutartys, taip pat ieškoti klientų, su kuriais galima būtų pasirašyti tokias sutartis. Tiesiogiai jo darbui vadovavo – viso regiono didmenos vadovas R. A. ir (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovas A. G.. Buvo nustatyta tvarka, kad prieš pradedant vykdyti užsakymą, jis turėdavo suderinti tai su vadovais, t. y. kai iš didmenos kliento priimdavo užsakymą, elektroniniu paštu siųsdavo pranešimą A. G. ir R. A., nurodydavo, kas perka medžiagas, kur reikia jas nuvežti, pirkėjo pateiktą kontaktinio telefono numerį. Ir tik gavęs jų leidimą (elektroniniu paštu), siųsdavo laišką tiekimo skyriui (šiame laiške jau matėsi vadovų patvirtinimas dėl sandorio). Tiekimo skyrius organizuodavo prekių pristatymą jei buvo nestandartinės medžiagos, tiekimo skyrius turėdavo jas suieškoti (t.17, b. l. 6-7).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. B. nurodė, kad dėl sandorių su E. A. nori paaiškinti, kad 2014 m. pradžioje susipažino su E. A. kaip UAB „M.“ pirkėju ir tiekėju. 2014 m. pavasarį jis pradėjo statytis namą ir jam reikėjo didelio kiekio statybinių medžiagų ir pinigų. E. A. turėjo sąskaitą, kurioje buvo pinigai už bendrovei „M.“ patiektas prekes. Šia sąskaita naudojosi pats E. A. ir jo žmona I., t. y „M.“ parduotuvėse pirkdami prekes, pinigų nemokėdavo, pinigai buvo nurašomi iš tos sąskaitos. E. A. prašymu dalį prekių, kurioms sąskaitos faktūros buvo išrašomos E. A. vardu, buvo parduodamos kitiems asmenims ir gauti pinigai perduodami E. A.. Tikslaus tokių PVM sąskaitų faktūrų ir perduotų pinigų kiekio, neatsimena, bet maždaug trečdalis neva E. A. parduotų prekių realiai buvo parduotos kitiems pirkėjams ir jam atiduoti pinigai. Apie šią sistemą E. A. žmona žinojo, bet kartais E. A. prašydavo apie gautus grynus pinigus jai nesakyti. Mano, kad tokiu atveju net jai nerodydavo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. 2014 m. porą kartų grynus pinigus E. A. prašymu perdavė jo žmonai. Nuo 2015 m. pavasario E. A. jau beveik visada prašydavo pinigus perduoti jam, kai žmonos nėra. E. A. pinigų atvažiuodavo pasiimti į „M. V.“ parduotuvę, esančia (duomenys neskelbtini), arba jis jam nuveždavo į dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini) arba susitikdavo mieste. Su E. A. jų santykiai buvo labai draugiški, bendraudavo ir ne darbo klausimais. Maždaug kartą į mėnesį E. A. jam už paslaugą duodavo nuo vieno iki trijų šimtų eurų, tai priklausė nuo perduotų grynųjų pinigų kiekio. Apie kiekvieną pardavimą, tame tarpe, kai prekės buvo parduodamos per E. A. arba per bet kurį kitą klientą kitam, t. y ne sąskaitoje nurodytam klientui, žinojo vadovybė – R. A., A. G., vėliau ir generalinis direktorius B., vardo neatsimena. Kai parduodamų prekių suma viršijo 1000 eurų, turėdavo ne tik informuoti, bet ir elektroniniu paštu gauti leidimą. Ar jie žinojo, kad E. A. to realaus kliento nepažįsta ir pinigus gauna ir perduoda E. A. jis, o ne jie atsiskaito tarpusavyje, negali pasakyti.
Su R. C. susipažino pradėjęs dirbti UAB „M.“. Jis pažinojo visą UAB „M.“ vadovybę, akcininkus. R. C. rasdavo klientus, kuriems, prekes, mano, parduodavo brangiau ir iš to turėjo kažkokios naudos. Dirbant su R., buvo tokia schema: jis rasdavo klientą ir telefonu, atvykęs ar el. paštu pranešdavo, koks yra užsakymas, kur reikia nuvežti prekes, realaus pirkėjo kontaktinius telefonus. Po to jis suderindavo su didmenos klientu, kuriam reikėdavo grynų pinigų, ar jis sutinka, kad tai konkrečiai sumai būtų išrašyta PVM sąskaita faktūra. Gavęs sutikimą, nukreipdavo užsakymą į tiekimo skyrių ir gavęs jų sąskaitas, į kurias buvo įtrauktos prekių, pervežimo, išrovimo paslaugos, išrašydavau PVM sąskaitą faktūrą didmenos klientui. Kokią sumą R. C. paimdavo iš realaus pirkėjo, nežino. Jis jam perduodavo tą pinigų sumą, kuri būdavo nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje. Šiuos pinigus jis vėliau perduodavo tariamam pirkėjui, kurio vardu buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra.
Nori pasakyti, kad ne visada jis pasirikdavo, kam išrašyti PVM sąskaitą faktūrą. Kartais, tai galėdavo būti ir 2-3 kartus per savaitę A. G. ar R. A. jam nurodydavo (elektroniniu paštu), kam ir kokioms prekėms išrašyti PVM sąskaitą faktūrą. Po ko bendra tvarka išsiųsdavo užsakymą ir išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą. Dažniausiai, tai būdavo statybinė vata, putų polisterolis. Tokiu atveju jis negalėdavo žinoti, ar prekės buvo nuvežamos realiam klientui ar kažkam kitam, o realiam klientui buvo perduodami pinigai. Ne visada PVM sąskaitas faktūras E. A. ir kitiems didmenos pirkėjams išrašydavo jis. Kadangi kitiems pardavimų vadybininkams trūkdavo apyvartos, jie prašydavo perleisti jiems sandorius. Tokiu atveju jis elektroniniu paštu vadybininkams, dažniausiai K. Č. ir R. Č. nusiųsdavo duomenis ir jie išrašydavo PVM sąskaitas faktūras jo nurodytiems klientams. Taip pat duomenis sąskaitų išrašymui galėjo siųsti ir A. B., A. K. ir V. V.. Nėra tikras, ar siuntė duomenis sąskaitų išrašymui A. L., G. Ž., P. V., Ž. S.. Vadybininkai, kurie pagal jo duomenis, išrašydavo PVM sąskaitas faktūras tikrai nežinodavo, kad tos prekės gali būti vežamos ne sąskaitoje nurodytam pirkėjui.
Susipažinęs su jam pateiktomis E. A. išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis MAK Nr.2155758, 2108013, 2108242, 2108243, 2146420, nori pasakyti, kad visos šios sąskaitos buvo išrašytos (išrašė jis arba jo pavedimu kiti vadybininkai) su E. A. sutikimu ir jam žinant, pinigai gauti už sąskaitose nurodytas prekes E. A. buvo perduoti visa apimtimi. Iš E. A. pasakojimų žino, kad jis turėjo kitą šeimą, kurios išlaikymui reikėjo pinigų. Be to jis mėgo išvažiuoti pakeliauti. Mano, kad ne apie visus gautus pinigus žinojo jo žmona. Ir kai ji sužinojo, kad sąskaitoje nėra pinigų, E. A. pradėjo neigti juos gavęs. Pagal kurias jam pateiktas sąskaitas, realius pirkėjus rado jis, pagal kurias R. C., negali pasakyti, neatsimena. Susipažinęs su pinigų priėmimo kvitu 2015-10-13 MPK34794, pagal kurį buvo sumokėti 457,81 Lt, nori pasakyti, kad apie šiuos pinigus nieko nežino, nes nuo 2015 m. rugsėjo mėn. kilo triukšmas dėl visų sąskaitų ir jis jau jokių reikalų su apmokėjimais ir prekių užsakymais neturėjo (t.17, b. l. 9-11).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. B. nurodė, kad dėl sandorių su UAB „K. S.“ parodė, kad 2014 m. pradžioje šios įmonės atstovas E. K. kreipėsi į jį, kaip UAB „M.“ vadybininką, su prašymu, esant galimybei, parduoti prekes pirkėjams už grynus pinigus, pinigus perduoti jam, o PVM sąskaitas faktūras išrašyti UAB „K. S.“ vardu. Kokios buvo E. K. pareigos UAB „K. S.“ nežino, bet mano, kad pastarasis buvo šios įmonės savininkas arba vienas iš savininkų. Su UAB „K. S.“ direktoriumi K. M. bendravo nedaug, tik tiek, kiek šis pirkdavo prekes „M. V.“ parduotuvėje ir tik su sąskaita. Pinigus, gautus už kitiems asmenims parduotas prekes, kurios pagal dokumentus neva buvo parduotos UAB „K. S.“, perduodavo tik E. K.. Pinigus perduodavo maždaug du kartus per mėnesį, suma galėjo būti nuo 300 iki 5 tūkst. eurų. Pinigus perdavinėjo nuo 2014 m. pradžios iki 2015 m. rugpjūčio mėn. Jis turi įrašą, kuris buvo padarytas 2015 m. liepos mėn., kuriame girdisi, kaip jis bendrauja su E. K. dėl pinigų perdavimo bei tikrų ir netikrų sąskaitų atskyrimo. Kiekvieną kartą perdavus pinigus, E. K. jam sumokėdavo 7-8 procentus nuo sumos. 2015 m. rugsėjo pabaigoje – spalio mėn. pradžioje kilo nesklandumai,- įmonės, kurių prašymu buvo išrašomos fiktyvios PVM sąskaitos faktūros staiga ėmė jas nepripažinti. Kiek žino, UAB „M.“ buhalterė skambinėjo į įvairias įmones ir reikalavo, kad surastų pas save jiems pateiktus fiktyvius dokumentus. Jį išsikvietė Didmenos vadovas R. A., pateikė sąskaitų išklotines ir pareikalavo nurodyti, kurios sąskaitos buvo fiktyvios. Jam buvo grasinama, kad jeigu nepasirašys, ką jam lieps, jį pasodins. Jis buvo dideliame strese ir darė viską ką jam nurodydavo. Pagal viršininkų diktavimą rašė pasiaiškinimus, kur ne viskas atitiko tikrovę, sutiko fiktyviomis nurodyti tas sąskaitas, kurias jam liepė nurodyti. Darė viską, ką jam liepė. R. A. nurodymu UAB „A.“, UAB „K. S.“, UAB „R.“, UAB „N.“, UAB „L.“ išrašė vekselius šių įmonių nepripažintose sąskaitose nurodytoms sumoms. Tikslių sumų dabar neatsimena, rašė pagal sąrašą, kuris jam buvo pateiktas. Taip pat neatsimena, ar vekselius rašė įmonei ar fiziniam asmeniui. Dėl skolos UAB „K. S.“ vekselį išrašė E. K.. Kai jis įvykdė visus reikalavimus, jį atleido iš darbo UAB „M.“. Pusę metų nieko nevyko, o po to jis sužinojo, kad, nežiūrint to, kad jis pripažino skolas, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pagal susitarimą su UAB „K. S.“, prekės tikrai buvo parduotos kitiems asmenims, o gauti pinigai perduoti E. K. pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 2146127, 2145983, 2145716, 2145367, 2145358, 2145356, 2022860, 2109328, 2108419, 2022598, 2108237, 2108222, 2108196, 2108055, , 2022471, 2024646, 2022374, 2024283, 2024275, 2022296, 2024009, 2023684, 2022569, 20222563 ir galimai pagal PVM sąskaitas faktūras MAK Nr. 2010983, 42108195, 2024423. Bendrovei „K. S.“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose 2014-04-17 MAK 20101057 ir 2024142, 2015-04-23 MAK Nr.2024429, 2015-08-10 MAK Nr.2171059 ir MAK 2126621, 2015-08-13 MAK2171203 ir MAK2171204, 2015-08-18 MAK 2126699,kurių ji nepripažįsta, nurodytas prekes pagal susitarimą su J. K. pardavė įvairiems asmenims, o visus pinigus perdavė J. K. (t.17, b. l. 14-16, 19-21, 23-24).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. B. nurodė, kad nuo 2014 m. pradžios E. A. prašymu prekes, kurios PVM sąskaitose – faktūrose buvo nurodytos kaip parduotas jam ir už kurias apmokėjimas buvo nurašomas nuo E. A. UAB „M.“ esančios sąskaitos, parduodavo kitiems asmenims, o jam arba jo žmonai perduodavo už prekes gautus pinigus. Ne A., o kitiems asmenims buvo parduodama apie 70 procentų E. A. išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių. Mano, kad, susipažinęs su E. A. 2014-2015 m. išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, galėtų nurodyti, pagal kurias sąskaitas E. A. gavo pinigus, o ne prekes. Pinigus perduodavo E. A. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme arba dirbtuvėse. Vieną kartą 2014 m., datos neatsimena, E. perdavė pinigus (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Per 2014- 2015 m. laikotarpį E. A. perdavė pinigus ne mažiau, kaip 15 kartų. 3-4 kartus, perduodant E. A. pinigus dalyvavo jo žmona I.. Taip pat buvo du ar trys kartai, kai pinigus perdavė tiesiogiai I., nes E. A. buvo išvykęs. Atsimena, kad 2015 m. birželio mėn. I. perdavė apie 3000 eurų prie „M.“ parduotuvės, (duomenys neskelbtini); dar du kartus perdavė jai namuose (datų dabar neatsimena). Kiekvieną kartą perduodavo pinigus, nesurašant jokių dokumentų. Dar kelis kartus, tikslaus skaičiaus ir datų negali nurodyti, E. A. pinigai buvo perduoti (duomenys neskelbtini) „M.“ parduotuvėje per vadybininką R. Č.. Klientas sumokėdavo už prekes pinigus, palikdavo juos vadybininkui, o šis jo prašymu perduodavo pinigus E. A..
2015 m. E. A. ėmė slėpti nuo žmonos, kad gauna pinigus. Kelis kartus buvo tokie atvejai, kad E. A. sąskaitoje jau nebuvo pinigų, pirkėjas dar grynais neatsiskaitė, o jo žmona ruošdavosi atlikti pirkimus „M. V.“ parduotuvėje. Tada E. A. prašydavo įnešti reikiamą sumą į jo sąskaitą, kad žmona nesužinotų, kad pinigai gryninami be jos žinios. Kiek atsimena, į E. A. sąskaitą apie 3 kartus įnešė reikiamas sumas (tikslių skaičių ir datų dabar neatsimena), vėliau tą sumas atskaitydavo iš perduodamų pinigų. Susipažinęs su Pinigų priėmimo kvitu 2015-10-13 MPK Nr.34794, patvirtina, kad jis įnešė pinigus pagal šį kvitą ir pasirašė E. A. vardu.
Papildomai dėl UAB „R.“ veiklos, parodo, kad UAB „R.“ krovininiu automobiliu ,,MAN“ teikė transportavimo paslaugas nuo 2014 m. Kokia sutartis buvo sudaryta dėl naudojimosi krovininiu automobiliu, nežino. Tuo rūpinosi A. P.. Ar UAB „R.“ turėjo licenciją krovinių pervežimui, nežino. A. sakė, kad įmonė gali teikti transportavimo paslaugas, vežti krovinius. UAB „R.“, kiek jam žinoma, dirbo 3 vairuotojai - M. N., P. L., trečiojo vairuotojo vardo neatsimena. Jiems jis duodavo nurodymus dėl prekių transportavimo. A. P. faktiškai nesidomėjo, kokios transporto paslaugos teikiamos. Jis žinojo, kad vairuotojai už transportavimą kartais grynais gauna pinigų, iš kurių buvo apmokamas kuras bei atlyginimas. Iš kuro apmokėjimo kortelių A. P. matė, kiek sumokėta už kurą. 2015 m. vairuotojams M. N. ir P. L. iš už transportavimą gautų pinigų kiekvieną mėnesį išmokėdavo atlyginimą - ne mažiau, kaip 350 eurų į mėnesį. Apie tai sakė A. Taip pat kiekvieną mėnesį asmeniškai A. duodavo grynais ne mažiau kaip 150 eurų iš pinigų, kurie buvo gauti už transportavimą. Dokumentaliai tai nebuvo įforminama. Kaip išlaidos kurui ir atlyginimai buvo apskaitomi UAB „R.“ buhalterinėje apskaitoje, nežino, nesidomėjo. Dėl P. L. A. P. perduotų 1 tūkst. eurų, nori pasakyti, kad neatsimena šio įvykio ir negali paaiškinti, kodėl A. P. buvo perduoti pinigai. Nori pabrėžti, kad A. P. nežinojo, kad, pasinaudojant žmonėms iš UAB „M.“ buvo atvežamos prekes, kurios melagingai buvo įforminamos, kaip parduotos juridiniams asmenims.
Pagal susitarimą su UAB „K. S.“, prekės buvo parduotos kitiems asmenims, o gauti pinigai perduoti E. K. pagal šias PVM sąskaitas faktūras Nr. 2146127, 2145983, 2145716, 2145367, 2145358, 2145356, 2022860, 2109328, 2108419, 2022598, 2108237, 2108222, 2108196, 2108055, , 2022471, 2024646, 2022374, 2024283, 2024275, 2022296, 2024009, 2023684, 2022569, 20222563. Dėl šių sąskaitų abejonių neturi. Dažniausiai E. nuvežęs pinigus, duodavo pasirašyti PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią buvo gauti pinigai. Iš pateiktų susipažinti PVM sąskaitų faktūrų trys PVM sąskaitos faktūros, t. y. MAK Nr. 2010983, 42108195, 2024423 dėl kurių nėra tikras. Galimai, šiose nurodytos prekės buvo parduotos kitiems asmenims, o UAB „K. S.“ grąžinti pinigai, bet nėra dėl to visiškai įsitikinęs (t.17, b. l. 19-21, 23-24).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. B. nurodė, kad su UAB „R.“ direktoriumi V. R. susipažino 2014 m. pradžioje. Iš darbo UAB „M.“ išėjo vadybininkas M., pavardės neatsimena, su kuriuo anksčiau dirbo V. R.. Todėl UAB „R.“ tapo jo kuruojamu klientu. Išeidamas M. paaiškino, kad UAB „R.“ dirba tuo principu, kad jų vardu išrašomos PVM sąskaitos faktūros, kurias įmonė apmoka, o prekės parduodamos kitiems asmenims, V. R. perduodant pinigus. Už paslaugas jam likdavo 7-8 procentai nuo sąskaitose nurodyto PVM. Prekės buvo parduodamos, kaip jo, taip ir V. R. klientams, dabar jų duomenų neatsimena. Į mėnesį vidutiniškai grynais V. R. pagal fiktyvias PVM sąskaitas perduodavau apie 5000 Eur. Galės pasitikslinti, kiek bendroje sumoje perdavė pinigų, kažkur turi užrašus. Pinigus V. R. dažniausiai veždavo pas jį namo į (duomenys neskelbtini), namo Nr. neatsimena, taip pat perduodavo UAB „R.“ ofise, (duomenys neskelbtini), arba savo darbo vietoje (t.17, b. l. 27).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. B. nurodė, kad susipažinęs su jam pateiktomis UAB „M.“ uždarajai akcinei bendrovei UAB „R. išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis serija MAK Nr.2126272, 2146141, 2126330, 2126334, 2159562, 2146272, 2150416, 2146391, 2126433, 2126454, 2126446, 2126560,2171181, nori pasakyti, kad šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės buvo perduotas ne UAB „R.“, o pagal susitarimą su šios įmonės direktoriumi V. R. parduotos kitiems asmenims, o gauti pinigai grąžinti V. Nuo perduotos sumos jam likdavo apie 7 procentus. Kur konkrečiai buvo perduoti pinigai, dabar neatsimena, bet 2015 m. dažniausiai pinigus veždavo V. R. namo, adresu (duomenys neskelbtini), namo numerio neatsimena. Dažniausiai pinigus veždavo kartu su fiktyviomis PVM sąskaitomis faktūromis. Tačiau, kai pirkėjai vėluodavo atsiskaityti, būdavo atvejų, kad sąskaitas faktūras pasirašymui veždavo atskirai, o pinigus vėliau. V. R. visada perduodavo visą sąskaitoje nurodytą sumą, o jis vėliau, po kelių dienų, jam išmokėdavo sutartą pinigų dalį. Prasidėjus nesusipratimams su „M.“, 2015 m. rugsėjo mėn. jis buvo nuvykęs pas V. R. namo, jie kalbėjosi jo namo laiptinėje. Kalbėjosi dėl jo nepripažintų sąskaitų, už kurias buvo gavęs pinigus. Kiek atsimena buvo likęs likutis apie 2 tūkst Eur. Jis prašė pripažinti visas PVM sąskaitas faktūras, kurios apklausos metu jam buvo pateiktos susipažinimui. Tačiau V. R. atsisakė, nes kaip išsireiškė „neturi kur jų pakabinti“. Tai užfiksuota USB esančiuose įrašuose, kuriuos šiandien pateikė. V. nebuvo grąžinęs, kaip minėjo apie 2 tūkst. Eur. pagal PVM sąskaitas faktūras MAK 2015-07-27 Nr.2126454, 2126446, 2017-08-04 Nr.2126560, 2015-08-12 Nr. 2171181. PVM sąskaitose faktūrose MAK Nr.2126272, 2126330, 2126334, 2126433, 2126454, 2126446 eilutėje „Prekes pagal kiekį ir kokybę priėmiau, pretenzijų neturiu“ įrašą „V. R.“ parašė ir šalia pasirašė jis, nes V. leisdavo taip daryti. Reikėjo priduoti sąskaitas į buhalteriją ir jis telefonu gavo jo leidimą. Tokių atvejų buvo ir anksčiau, t. y. UAB „R.“ priimdavo ir apmokėdavo PVM sąskaitas faktūras, kuriose jis V. R. leidimu pasirašydavo už jį. Tokios sąskaitose turėtų būti ir UAB „R.“ buhalterinėje apskaitoje. Kai kurias PVM sąskaitas faktūras bendrovei „R.“ jo prašymu išrašė kiti vadybininkai: kaip mato, sąskaitą MAK Nr.2126446 išrašė V. V., MAK Nr.2171181 K. Č., MAK Nr. 2146391, 2146272, 2146141 – R. Č., MAK Nr. 2159562 – A. B.. Nori pažymėti, kad kai prekių į parduotuvę ateidavo jo pirkėjas, jis perspėdavo kitus vadybininkus, kad prieš rašant sąskaitą jo klientui, kurį nurodydavo, kaip „R.“ žmogų, turi paskambinti UAB „R.“ ir pas V. R. pasitikslinti, ar gali tam konkrečiam pirkėjui „R.“ vardu išrašyti sąskaitą už prekes. Tik gavę V. R. sutikimą, jie išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą, kurią vėliau pateikdavo V. pasirašyti ir apmokėti. UAB „R.“ apmokėdavo tokią fiktyvią PVM sąskaitą faktūrą, o jis gavęs iš realaus pirkėjo pinigus grynais, be apskaitos, juos perduodavo V. (t.17, b .l. 30-31).
Akistatos protokole nurodyta, kad savo parodymus D. B. patvirtino akistatos su V. R. metu (t.17, b.l. 33-35).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. B. dėl sandorių su UAB „R.“ parodė, kad su UAB „R.“ direktoriumi V. R. susipažino 2014 m. pradžioje. Su UAB „R.“ dirbo tuo pačiu principu, kad įmonės vardu išrašomos PVM sąskaitos faktūros, kurias įmonė apmoka, o prekės parduodamos kitiems asmenims, V. R. perduodant pinigus. Už paslaugas jam likdavo 7-8 procentai nuo sąskaitose nurodyto PVM. Prekės buvo parduodamos, kaip jo, taip ir V. R. klientams, dabar jų duomenų neatsimena. Į mėnesį vidutiniškai grynais V. R. pagal fiktyvias PVM sąskaitas perduodavo apie 5000 Eur. Pinigus V. R. dažniausiai veždavo pas jį namo į (duomenys neskelbtini), namo Nr. neatsimenu, taip pat perduodavo UAB „R.“ ofise, (duomenys neskelbtini), arba darbo vietoje. UAB „M.“ uždarajai akcinei bendrovei UAB „R. išrašytose PVM sąskaitose faktūrose serija MAK Nr.2126272, 2146141, 2126330, 2126334, 2159562, 2146272, 2150416, 2146391, 2126433, 2126454, 2126446, 2126560,2171181 nurodytos prekės buvo perduotas ne UAB „R.“, o kitiems asmenims, gauti pinigai grąžinti V. R.. Dažniausiai pinigus veždavo kartu su fiktyviomis PVM sąskaitomis faktūromis. Tačiau, kai pirkėjai vėluodavo atsiskaityti, būdavo atvejų, kad sąskaitas faktūras pasirašymui veždavo atskirai, o pinigus vėliau. V. R. visada perduodavo visą sąskaitoje nurodytą sumą, o jis vėliau, po kelių dienų, jam išmokėdavo sutartą pinigų dalį. Prasidėjus nesusipratimams su „M.“, 2015 m. rugsėjo mėn. bendravo su V. R. dėl nepripažintų sąskaitų, už kurias buvo gavęs pinigus. Kiek atsimena, buvo likęs likutis apie 2 tūkst. Eur. Jis prašė pripažinti visas PVM sąskaitas faktūras, tačiau V. R. atsisakė, nes kaip išsireiškė „neturi kur jų pakabinti“. Tai užfiksuota jo darytose įrašuose. Kai kurias PVM sąskaitas faktūras bendrovei „R.“ jo prašymu išrašė kiti vadybininkai. Kai prekių į parduotuvę ateidavo jo pirkėjas, jis perspėdavo kitus vadybininkus, kad prieš rašant sąskaitą jo klientui, kurį nurodydavau , kaip „R.“ žmogų, turi paskambinti UAB „R.“ ir pas V. R. pasitikslinti, ar gali tam konkrečiam pirkėjui „R.“ vardu išrašyti sąskaitą už prekes. Tik gavę V. R. sutikimą, jie išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą, kurią vėliau jis pateikdavo V. R. pasirašyti ir apmokėti. UAB „R.“ apmokėdavo tokią fiktyvią PVM sąskaitą faktūrą, o jis gavęs iš realaus pirkėjo pinigus grynais, be apskaitos, juos perduodavau V. R.. Susipažinęs su UAB „M.“ 2015-11-27 Pinigų priėmimo kvitu MPK Nr.0036451, pagal kurį už UAB „R.“ prekes grynais buvo sumokėta 1013,75 Eur, parodė, kad šiuos pinigus už UAB „R.“ sumokėjo jis. Tokiu būdu apmokėjo prekes, kurios buvo nurodytos UAB „R.“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje 2015-08-04 MAK Nr.2126560. Kodėl apmokėjo būtent šią sąskaitą, dabar neatsimena (t.17, b. l. 27, 30-31, 38-39, 42).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. B. dėl sandorių su UAB „L.“ parodė, su UAB „L.“ bendradarbiavo tuo pačiu principu, t. y. „L.“ buvo išrašomos fiktyvios PVM sąskaitos faktūros; šiose sąskaitose nurodytos prekės buvo parduodamos fiziniams asmenims, o gauti pinigai perduodami UAB „L.“ direktoriui V. Š.. Sąskaitas ir pinigus dažniausiai perduodavo „L.“ ofise, (duomenys neskelbtini). Maždaug 2015 m. gegužės - birželio mėn. „L.“ pradėjo statyti sandėlį šalia (duomenys neskelbtini), ir statyboms reikėjo blokelių. Tuo pasinaudojant „L.“ vardu buvo išrašomos fiktyvios sąskaitos blokeliams. Už darbą V. Š. jam sumokėdavo pusę PVM sumos nuo sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos. Bendroje sumoje V. Š. per 4 kartus už prekes, kurios buvo nurodytos fiktyviose PVM sąskaitose faktūrose perdavė apie 20 000 eurų. Paskutinį kartą pinigus, apie 7000 Eur, V. Š. perdavė apie 2015 m. spalio mėn. Turi tai patvirtinantį garso įrašą. UAB „M.“ uždarajai akcinei bendrovei „L.“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose MAK Nr. 2126754, 2126755,2126786, 2126789 V. Š. pavardę įrašė ir šalia už V. Š. pasirašė jis. Tai padarė, nes V. pripažino šias sąskaitas ir leido tai padaryti. Taip buvo daroma ir anksčiau , t. y. pasirašydavo už V. Š. , o šis tokias sąskaitas priimdavo ir apmokėdavo. Patvirtina, kad bendrovei „L.“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros - 2015-09-14 MAK2126979, 2015-08-28 MAK 2126805; 2015-08-24 MAK 2126747; 2015-08-24 MAK 2126749; 2015-08-21 MAK 2126738; 2015-08-14 MAK 2126671 yra fiktyvios t. y. šias sąskaitas apmokėjo UAB „L.“; o sąskaitose nurodytas prekes jis pagal susitarimą su V. Š. pardavė kitiems, su UAB „L.“ nesusijusiems asmenims, gautus pinigus perdavė V. Š.. Taip pat galimai fiktyvios yra sąskaitos serija MAK 2015-08-14 Nr. 2168985; 2015-08-14 Nr.212667; 2015-08-18 Nr.2174572; 2015-08-18 Nr.2174865; 2015-08-21 Nr.2126738; 2015-08-24 Nr.2126747; 215-08-24 Nr. 2126749; 2015-08-27 Nr.2176831; 2015-08-28 Nr.2126805; 2015-09-11 Nr.2193620; 2015-09-14 Nr.2126979; 2015-09-16 Nr.2194378; 2015-09-16 Nr.2194340; 2015-09-18 Nr.2194852; 2015-09-21 Nr.2195215; 2015-09-23 Nr.2195262. Susipažinęs su UAB „M.“ pateiktomis įmonei UAB „L.“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, kurių UAB „L.“ nepripažino, parodė, kad jo išrašytose PVM sąskaitose faktūrose - 2015-08-27 Nr.2126789; 2015-08-25 Nr.2126754, 2015-08-25 Nr.2126755; 2015-08-27 Nr.2126786, 2015-08-27 Nr.2126789; 2015-09-01 Nr.2126828; 2015-09-04 Nr.2126878; 2015-09-04 Nr.2126879; 2015-09-07 Nr.2126892 nurodytas prekes jis pardavė savo klientams, o pinigus visa apimtimi grąžino V. Š.. Paskutinį kartą pinigus virš 7000 eurų V. Š. perdavė 2015 m. spalio mėn. V. Š. tada patvirtino, kad jie pilnai atsiskaitę, o vėliau jis sužinojo, kad V. Š. nepripažįsta tų PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias jau buvo gavęs pinigus. Dėl K. Č. ir R. Č. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų 2015-08-27 Nr.2171787; 2015-09-10 Nr.2172606 2015-09-14 Nr.2172501; 2015-09-14 Nr.2172502; 2015-09-14 Nr.2172503 ; 2015-09-15 Nr.2172607; 2015-09-15 Nr.2172608, - dabar negali pasakyti, ar tai jo prašymu išrašytos sąskaitos. P. V. išrašytos PVM sąskaitos faktūros 2015-09-25 MAK Nr.2154494 nepripažįsta. P. V. nėra matęs ir su juo bendravęs. Nežino, kam ir kaip buvo parduotos PVM sąskaitoje faktūroje 2015-09-25 MAK Nr.2154494 nurodytos prekės (t. 17, b.l. 38-38, 45- 47).
Akistatos protokole nurodyta, kad savo parodymus D. B. patvirtino akistatos su V. Š. metu (t.17, b.l. 51-53).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. B. dėlsandorių su UAB „E.“ D. B. parodė, kad 2014 m. pradžioje su UAB „E.“ direktoriumi V. V. susitarė, kad jis padės pastarajam išsigryninti pinigus, t. y. UAB „E.“ vardu išrašinės PVM sąskaitas faktūras; sąskaitose nurodytas prekes pardavinės savo klientams, o gautus grynus pinigus perduos V. V., už tai gaudamas 15 proc. nuo sąskaitoje nurodyto PVM. Iš pradžių 2-3 klientus pateikė pats V. V.. Vėliau prekes pardavinėjo savo klientams. V. V. pats skambindavo ir spaudė, kad reikia pinigų. Tada jis skubėdavo ieškoti klientų. V. V. pinigus dažniausiai perduodavo prie namo (duomenys neskelbtini), esančio šalia (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Fiktyvias UAB „E.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras atiduodavo V. V. UAB „E.“ ofise (duomenys neskelbtini). Kelis kartus, PVM sąskaitas faktūras siuntė ir elektroniniu paštu, kad šis jas suspėtų įtraukti į apskaitą. Pinigus dažniausiai atnešdavo vėliau, kai su juo atsiskaitydavo klientai. Vienu kartu perduodavo nuo 3 iki 10 tūkst. eurų. Per 2014 - 2015 m. išgrynino ir iki 2015 rugsėjo pabaigos V. V. bendroje sumoje perdavė 80-90 tūkst. eurų. „M.“ sąskaitos UAB „E.“ buvo išrašomos putplasčiui ir blokeliams, t. y. prekėms, kurios buvo reikalingos jo klientams. UAB „E.“ tokiomis prekėmis neprekiavo. 2015 m. rudenį V. V. pasakė, kad skambino UAB „M.“ buhalterė ir aiškinosi dėl sąskaitų. Po to bendravimas nutrūko. Apie tai, kad UAB „E.“ nepripažino 44 PVM sąskaitų faktūrų sužinojo iš „M.“ vadovų. Iš tikrųjų šitos sąskaitos ir pinigai pagal jas buvo perduoti V. V.. Kai kurios bendrovei „E.“ sąskaitas jo prašymu išrašė kiti vadybininkai. PVM sąskaitose faktūrose, kurių UAB „E.“ nepripažino, yra įrašyta V. T. pavardė ir šalia pasirašyta, Šiuos įrašus padarė jis V. V. leidimu. V. V. pats pasakė, kad sąskaitoje įrašyti V. T. vardą ir pavardę. UAB „:M.“ bendrovei „E.“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 2014-02-25 MAK1586840 - 2850 Lt sumai; 2014-07-17 MAK1777688- 1270,50 Lt sumai, 2014-07-21 MAK 1777730 – 850 Lt sumai; 2014-10-03 MAK1889573 – 3965,82 Lt sumai; 2014-10-03 MAK1889574 - 4596,54 Lt sumai; 2014-10-07 –MAK 1889611 - 4556,84 Lt sumai;2015-02-23 MAK1955533 – 7 254,60 Eur. sumai; 2015-07-21 MAK1955549- 4115,32 Eur. sumai, 2015-07-21 MAK1955605 3169,22 Eur sumai; 2015-07-21 MAK 1955693 – 1336 Eur sumai, yra fiktyvios. 2014-12-01 pinigų priėmimo kvite MPK Nr.32044 nurodytą 13118,87 Lt sumą už UAB „E.“ sumokėjo jis, jo ranka kvite įrašyta V. V. pavardė ir šalia pasirašyta. Tuo metu V. V., kiek atsimena, buvo išvykęs, o reikėjo padengti „E.“ skolas, todėl pasakė, kad jis įneštų pinigus į kasą. Ant kvito pieštukų parašyti apmokėtų PVM sąskaitų faktūrų numeriai- 1889573, 1889574, 1889611. Pagal šias nurodytas PVM sąskaitas faktūras V. V. pinigų neperdavė. Pagal kitas jo nurodytas bei pagal 44 vnt. PVM sąskaitų faktūrų V. V. perdavė grynus pinigus, gaudamas už tai 15 proc. nuo sąskaitose nurodyto PVM (t.17, b.l. 55-57, 59).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. B. dėlsandorių su UAB „S. T.“ parodė, kad 2013 m., jam pradėjus dirbti UAB „M.“, susipažino su UAB „S. T.“ direktoriumi E. G.. Dabar neatsimena, kokiomis aplinkybėmis, jie susitarė, kad jis padės išsigryninti pinigus, t.y. UAB „S. T.“ vardu išrašinės PVM sąskaitas faktūras; sąskaitose nurodytas prekes pardavinės savo klientams, o gautus grynus pinigus perduos E. G.. Susitarė, kad už paslaugą E. G. jam mokės 10 proc. nuo sąskaitoje nurodyto PVM. Fiktyvias UAB „S. T.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras atiduodavo tiesiogiai E. G.. Pinigus perduodavo vėliau, kai pirkėjai apmokėdavo prekes. Pinigus E. G. perduodavo maždaug vieną kartą į mėnesį , sumos būdavo apie 7000-8000 litų, nuo 2015 m. sumos buvo nuo 1,5 iki 8 tūkst. eurų. Kiek 2013 - 2015 m. išgrynino ir E. G. iki 2015 rugsėjo pabaigos perdavė pinigų, dabar neatsimena. Būdavo atvejų, kiek, - dabar neatsimena, kai E. G. jam pasakydavo, kad bendrovei „S. T.“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių neturi kur nurašyti, todėl gautus grynus pinigus ne grąžintų jam, o įneštų į UAB „M.“ kasą. Tokiu atveju jis gautus už fiziniams asmenims parduotas prekes pinigus įnešdavau į „M.“ kasą. Dabar neatsimena, kas pasirašydavo kasos orderyje, - jis ar „S. T.“ darbuotojas. PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias pinigai buvo sumokėti į „M.“ kasą grynais, E. G. iš jo nepaėmė. 2015 rugsėjo mėn. , kai „M.‘ buhalterė paskambino į UAB „S. T.“ ir pradėjo aiškintis dėl jiems išrašytų sąskaitų, E. G. jam pasakė, kad nori visko atsisakyti, nenori turėti reikalų su „M.“, ir atsisakė priimti įmonei jau išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Kiek buvo tokių sąskaitų, dabar neatsimena. Pinigų pagal šias nepripažintas PVM sąskaitas faktūras E. G. neperdavė, nes jie liko jo darbo seife. Įmokėti šių pinigų į „M.“ kasą už UAB „S. T.“ jam neleido, buvo atleistas iš darbo. Kaip buvo panaudoti seife likę pinigai (apie 47 tūkst. eurų) , nežino (t.17, b.l.60-61, 62).
Akistatos protokole nurodyta, kad D. B. akistatos su E. G. metu patvirtino parodymus dėl pinigų perdavimo ir dalinai pakeitė apklauso metu duotus parodymus – parodė, kad dabar neatsimena, UAB „M.“ bendrovei „S. T.“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurių ši bendrovė nepripažįsta, buvo išrašytos pagal susitarimą su E. G. ar jo iniciatyva (t.17, b.l.63-64).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. B. dėl sandorių su UAB „S. T.“ parodė, kad 2014 m. pavasarį su UAB „S. T.“ direktoriumi A. B. susitarė, kad padės jam išsigryninti pinigus, t. y. UAB „S. T.“ vardu išrašinės PVM sąskaitas faktūras; sąskaitose nurodytas prekes pardavinės savo klientams, o gautus grynus pinigus perduos A. B.. Iš to jis turėjo naudos tiek, kiek pakeldavo klientui kainą. A. B. perduodavo tą sumą, kuri būdavo nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje (su PVM). Jie susitikdavo kiekvieno mėnesio pabaigoje, išskyrus tuos atvejus, kai A. B. ilgam išvažiuodavo į Baltarusiją, ir jis perduodavo PVM sąskaitas faktūras (tikras ir fiktyvias) ir pinigus. Kartais PVM sąskaitas faktūras siųsdavo ir el. paštu. A. B. perduodama pinigų suma 2014 m. buvo 7-8 tūkst. litų, 2015-nuo 3iki 7 tūkst. eurų. Paskutinį kartą pinigus perdavė 2015 rudenį, datos neatsimena. 2015 m. rugsėjo pabaigoje A. B. jam pasakė, kad nepripažins paskutinės PVM sąskaitos faktūros MAK2146770. Mano, kad A. B. taip pasielgė, nes išsigando, kai pradėjo skambinti iš „M.“. Susipažinęs su UAB „M.“ bendrovei UAB „S. T.“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, kurių ši įmonė nepripažino, parodė, kad šias sąskaitas išrašė jis asmeniškai arba jo prašymu galimai tai padarė vadybininkai R. Č. ir K. Č.. Kategoriškai tvirtinti, kad R. Č. ir K. Č. jo prašymu išrašė sąskaitas, negali, nes nėra tikras. Keliose bendrovei „S. T.“ išrašytose sąskaitose J. Z. vardu pasirašė jis. Šią pavardę įrašė, nes šis asmuo pirkdavo prekes UAB „S. T.“ vardu. Iš 14 vnt. sąskaitų faktūrų, kurių UAB „S. T.“ nepripažino, už pirmas 13 sąskaitų pinigus A. B. buvo perdavęs pilnai , už 14-ą sąskaitą liko skolingas apie 6 tūkst. eurų (t.17, b.l.65-66).
Akistatos protokole nurodyta, kad D. B. akistatos su D. B. metu pakeitė apklausos metu duotus parodymus ir parodė, kad nori dalinai pakeisti ankstesnės apklausos metu duotus parodymus dėl susitarimo su A. B.. 2015 m. pradžioje jis pasiūlė A. B. UAB „S. T.“ vardu išrašinėti PVM sąskaitas faktūras, kurias bendrovė apmokėtų, o sąskaitose nurodytas prekes pardavinėti savo klientams, gautus grynus pinigus perduodant A. B., tačiau susitarimas nebuvo įvykdytas, nes taip ir negavo atsakymo (t.17,b.l.67-68).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju papildomai apklaustas D. B. sandorių su UAB „S. T.“ metu parodė, kad suprato, jog supainiojo įmones. Susitarimas dėl fiktyvių sąskaitų išrašymo vyko ir grynų pinigų perdavimo buvo ne su UAB „S. T.“, o su UAB „S. T.“ direktoriumi. Pagal susitarimą su A. B. fiktyvių sąskaitų „S. T.“ neišrašinėjo ir niekad jokių grynų pinigų neperdavinėjo. buvo išrašęs UAB „S. T.“ vardu fiktyvias sąskaitas be A. B. žinios. Susipažinęs su PVM sąskaitomis faktūromis, kurių UAB „S. T.“ nepripažįsta, parodė, kad PVM sąskaitas faktūras MAK 2022690, 2022686, 2022714, 2022807, kuriose nurodyta jo pavardė ir yra jo parašas, pripažįsta. Šias sąskaitas be „S. T.“ žinios išrašė šios įmonės vardu ir sąskaitose nurodytas prekes perdavė savo klientams. Kam perdavė gautus pinigus, dabar neatsimena, galimai perdavė UAB „S. T.“ vadovui E. G.. Šias UAB „S. T.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras turėjo anuliuoti ir perrašyti jas UAB „S. T.“ vardu , bet kažkas sutrukdė tai padaryti. PVM sąskaitos faktūros MAK 2022685 nepripažįsta, nes yra tik elektroninė PVM sąskaitos faktūros versija be jo parašo. Šioje sąskaitoje nurodytų prekių - medinių langų prekyboje neturėjo, šias prekes reikia užsakinėti iš „M.“. O tokio užsakymo neatsimena. Kitos sąskaitos yra išrašytos vadybininkų K. Č. ir R. Č.. Šių sąskaitų nepripažįstu iki pilno išsiaiškinimo. Norėtų, kad su šiais vadybininkai įvyktų akistata, kurios metu galima būtų išsiaiškinti sąskaitų išrašymo aplinkybes (t.17, b.l.69-70).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. B. dėl sandorių su UAB „M.“ D. B. parodė, kad UAB „M.“ vardu jokių fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų neišrašinėjau – nei jis pats, nei jo prašymų kiti vadybininkai. UAB „M.“ vykdė namų statybą nuo pamatų, taip (duomenys neskelbtini) statė mokyklą, todėl pirko dideliais kiekiais įvairias medžiagas. Su UAB „M.“ visą laiką buvo problema, kad įsigiję medžiagas, vėliau pareikšdavo pretenzijas dėl jų kokybės ir reikalaudavo nuleisti kainą. Atsisakydavo pasirašyti sąskaitas, kol nesumažins kainas. Apie šią problemą žinojo visas (duomenys neskelbtini), dirbęs pardavimų padalinys. Susipažinęs su prie UAB „M.“ Konsultacinės išvados pateiktomis bendrovei „M.“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, parodė, kad apie PVM sąskaitų faktūrų MAK Nr. 1955686, 1955887, 1955688, 1955771, 1955892,2023279, 2024944, 2104723,20104751, 2171839, 2204151,2109114, 2109128, 2109128, 2109130, 2109342, 2145087, 20153153 surašymo aplinkybes nieko nežino. Kodėl vadybininkai R. Č., K. Č., A. L., A. B. išrašė sąskaitas, - nežino. Dėl PVM sąskaitos faktūros 2015-06-10 MAK2022881, parodė, kad 2015 m. pavasarį (duomenys neskelbtini) statomai mokyklai UAB „M.“ per „M.“ užsakinėjo „M.“ langus. „M.“ langus atvežė ir sumontavo, tačiau UAB „M.“ direktorius A. Š. vėliau pareiškė pretenzijas, kad langai neatitinka parametrų, atsidaro ne į tą pusę ir kt. „M.“ rašė skundus ir buvo nutarta nusileisti ir sumažinti kainą. Sprendimą priėmė Didmenos vadovas ir padalinio vadovas. Neatsimena, kas, bet galimai jis, išrašė „M.“ PVM sąskaitą faktūrą su sutarta sumažinta kaina. Šią sąskaitą faktūra, „M.“ apmokėjo, tačiau vėliau jam buvo pasakyta, kad būtų sutvarkyta sąskaita su langais, t. y. kad „M.“ sumokėtų likusią sumą - tą sumą kuriai buvo pritaikyta nuolaida. Vadovams nerūpėjo, kaip tai padaryti, jam buvo nurodyta išspręsti šią problemą ir viskas. Jis išrašė „M.“ 2015-06-10 PVM sąskaitą faktūrą ir bandė tartis su A. Š., kad apmokėtų, tačiau šis nesutiko. Kadangi reikėjo priduoti didmenos ofise saugomas sąskaitas, jis šioje sąskaitoje įrašė, kad prekes priėmė J. S., pasirašė už jį, ir sąskaitą perdavė į buhalteriją. Kodėl įrašė būtent šią pavardę, dabar neatsimena. Taip padarė, nes manė, kad su A. Š. susitars, jog pritaikys nuolaidas kitiems objektams ir šis apmokės sąskaitą. Tačiau A. Š. sąskaitos neapmokėjo ir vėliau nepripažino (t.17, b.l.71-72).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. B. dėl sandorių su UAB „A.“ parodė, kad su UAB „A.“ buvo dirbta pagal nustatytą schemą: maždaug nuo 2014 m. vasaros pagal susitarimą su UAB „A.“ direktoriumi A. M. jis išrašydavo fiktyvias PVM sąskaitas faktūras „A.“ vardu, sąskaitose nurodytas prekes parduodavo savo klientams, o gautus grynus perduodavo A. M.. Už šia paslaugas gaudavo pusę sąskaitoje nurodytos PVM sumos. Fiktyvios PVM sąskaitos faktūros būdavo išrašomos didesnei nei įprastai sumai. Susipažinęs su UAB „M.“ bendrovei „A.“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis 2015-07-06 Nr. MAK2145488 ir 2015-07-08 Nr. MAK2145625, kurios pateiktos prie UAB „M.“ konsultacinės išvados ir kurių UAB „A.“ nepripažino, parodė, kad šias sąskaitas pagal jo pateiktus duomenis išrašė K. Č.. Šiose sąskaitose nurodytos prekės buvo parduotos jo klientams, o pinigai perduoti A. M.. Vėliau, kai „M.“ kilo problemos dėl jo išrašytų sąskaitų, A. M. atsisakė pripažinti ir apmokėti šias sąskaitas. Susipažinęs su 2019-01-07 UAB „A.“ lydraščiu pateiktais dokumentais, parodė, kad fiktyvios yra PVM sąskaitos faktūros - 2014-09-22 MAK1889421, 2014-10-19 MAK1889739, 2014-10-31 MAK1889953, 2015-06-15 MAK2022914, 2015-06-18 MAK2126046, 2015-07-08 MAK2145636. Pagal susitarimą su „A.“ direktoriumi šiose fiktyviose UAB ,,A.“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes pardavė savo klientams, gautus grynus pinigus be apskaitos perdavė A. M. (t. 17, b.l.73-75, 76-77).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. B. dėl sandorių su UAB „K.“ parodė, kad UAB „K.“ direktoriaus nepažįsta, UAB „K.“ atstovavo darbų vadovas V. M.. 2015 m. UAB „B. I.“ statė (duomenys neskelbtini) priešais (duomenys neskelbtini) kotedžų kvartalą ir statyboms pirko didelius kiekius medžiagų. Medžiagas statyboms užsakinėjo UAB „B. I.“ direktorius T. L. ir R. B., kuris turėjo UAB „B. I.“ įgaliojimą pirkti medžiagas. Su šiomis įmonėmis jokių neteisėtų sandorių nevyko, visos sąskaitos yra realios. UAB „B. I.“ prekes užsakinėjo, kol susidarė didelis įsiskolinimas „M.‘ ir buvo nutarta daugiau jiems neišduoti medžiagų kreditan. Tada su Didmenos vadovų R. A. ir A. G. žinia B. I.“ pradėjo užsisakinėti prekes per UAB „K.“, t. y. prekes užsakinėjo, „B. I.“, o sąskaitos buvo išrašomos bendrovei „K.“, kuri jas apmokėdavo. T. L. ir R. B. ne vieną kartą sakė, kad su „K.“ yra sutarta. Tai patvirtino ir „K.“ atstovas. Kokie buvo šių įmonių tarpusavio susitarimai, nežino. Susipažinęs UAB „M.“ bendrovei „K.“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, kurios pateiktos prie UAB „M.“ konsultacinės išvados, ir kurių UAB „K.“ nepripažino, parodė, kad negali pasakyti, kurios iš pateiktų sąskaitų išrašytos jo iniciatyva, o kurios kitų vadybininkų savarankiškai, nes, T. L. ir R. B. prekes užsakinėjo ir per kitus vadybininkus. 2015 m. vasarą prasidėjo problemos su „K.“ atsiskaitymais. T. L. vis žadėjo, kad „B. I.“ ir UAB „K.“ atsiskaitys. Apie 3 kartus jie su A. G. važiavo į UAB „B. I.“ būstinę, esančią (duomenys neskelbtini). Pokalbių metu buvo aptariami atsiskaitymai per „B. I.“ ir „K.“. Negali paaiškinti, kodėl UAB „M.“ pateik jam pretenzijas dėl UAB „K.“ neatsiskaitymo. Apie tai, kad sąskaitos išrašomos „K.“ , o prekės keliauja į (duomenys neskelbtini) „B. I.“ žinojo visi vadovai. Prekių, nurodytų sąskaitose, kurios išrašytos „B. I.“ ir „K.“ vardu, savo klientams nepardavinėjo, jokių neteisėtų pajamų negavo (t.17, b.l.73-75).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. B. dėl sandorių su UAB „N.“ parodė, kad nenori aiškinti sandorių su šia įmone aplinkybių. Susipažinęs su UAB „M.“ bendrovei „N.“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, kurios pateiktos prie UAB „M.“ konsultacinės išvados, parodė, kad pripažįsta jo paties išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2015-04-01 Nr. MAK2022118 ir 2015-05-27 Nr. MAK2022706 ir jo prašymu V. V. išrašytą sąskaitą 2015-03-31. Nr. MAK2022103. Dėl prekių pardavimo aplinkybių pagal šias sąskaitas dabar nenori duoti parodymų. Dėl kitų R. Č. ir K. Č. bendrovei „N.” išrašytų PVM sąskaitų faktūrų nieko pasakyti negali. Nepripažįsta, kad jos išrašytos pagal jo pateiktus duomenis. Susipažinęs su 2015-07-01 el. laišku ( pateiktas 2018-04-04 dokumentų pateikimo protokolu), kuris adresuotas PC Vadybininkui, parodė, kad laiškas buvo išsiųstas į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę, laiške nurodytas tekstas „N.” reiškia, kad sąskaitą reikėjo išrašyti UAB „N.”. Pagal prie laiško esantį priedą – matosi, kad sąskaitą reikėjo išrašyti polisteroliniam putplasčiui. Dabar negali pasakyti, ar tokia sąskaita buvo išrašyta. Gal sąskaita buvo išrašyta ir anuliuota. Tarp jam pateiktų UAB „N.” nepripažintų PVM sąskaitų faktūrų yra dvi 2015-07-01 d. išrašytos sąskaitos, tačiau jos yra kitoms prekėms – cementui, plytelėms, todėl nesutinka, kad šios sąskaitos išrašytos jo nurodymu. Negali paaiškinti, ką reiškia el. laiškuose nurodytos kategorijos ( pagal spalvas), tai yra kitų vadybininkų sutartiniai žymėjimai (t.17, b.l.73-75).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. B. dėl sandorių su UAB „F.“ D. B. parodė, kad nenori aiškinti sandorių su UAB „F.“ aplinkybių. Susipažinęs UAB „M.“ bendrovei „F.“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, kurių UAB „F.“ nepripažįsta, parodė, kad pripažįsta jo paties išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2015-07-20 Nr.MAK2126341 ir 2015-08-17 Nr.MAK2126680. Sąskaitoje 2015-07-20 Nr. MAK2126341, patvirtinant prekių gavimą jis įrašė T. R. pavardę ir šalia pasirašė. Kas už gavėją pasirašė sąskaitoje MAK2126680, dabar negali paaiškinti. Dėl prekių pardavimo aplinkybių pagal šias sąskaitas nenori duoti parodymų. Dėl kitų R. Č., K. Č. ir A. L. bendrovei „F.” išrašytų PVM sąskaitų faktūrų nieko pasakyti negali, nežino. Nepripažįsta, kad kitos sąskaitos buvo išrašytos pagal jo pateiktus duomenis (t.17, b.l.73-75).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. B. dėl prekės pirkimo iš UAB „A. G.“ parodė, kad UAB „A. G.“ PVM sąskaitos faktūros 2015-06-23 Nr.LJ000004381, pagal kurią UAB „M.“ už 491,26 eurų įsigijo katilą „KamenPK, jo el. laiško, kuriame jis nurodo katilą nuvežti į (duomenys neskelbtini) ir 2015-06-23, krovinio važtaraščiu, patvirtinančiu, kad šis katilas buvo nuvežtas nurodytu adresu, surašymo ir katilo pardavimo aplinkybių neatsimena. Kodėl pirkėjui nebuvo išrašyta UAB „M.“ PVM sąskaita faktūra, negali paaiškinti. Galimai, šis katilas buvo parduotas jo klientui ir šį katilą pagal susitarimą įrašė į kokios nors įmonės PVM sąskaitą faktūrą (t.17, b.l.78).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. B. nurodė, kad pareikšto jam įtarimo esmė suprantama. Kaltu prisipažįsta iš dalies. Nuo 2013 m. pradžios iki 2016-01-06 dirbo UAB „M.“ Didmeninės prekybos pardavimų vadybininku. Jo darbo vieta buvo „M. V.“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Kalta prisipažįsta iš dalies, nes kaip jau davė parodymus ankstesnėse apklausose, UAB „M.“ priklausančias prekes pardavinėjo fiziniams asmenims su nuolaida pagal susitarimą su pranešime apie įtarimą nurodytais įmonių vadovais, pagal kurį be apskaitos jiems perduodavo gautus už prekes grynus pinigus ir pateikdavo įmonių vardu surašytas UAB „M.“ PVM sąskaitas faktūras, kurias jie apmokėdavo pavedimu iš įmonės sąskaitos. Sau pasilikdamas pusę sąskaitoje nurodytos PVM sumos. Fiziniai asmenys tokiu būdu pirkę iš jo prekes, jas pasiimdavo UAB „M.“ parduotuvių sandėliuose pagal jo ar kitų vadybininkų jo prašymu išrašytus krovinio važtaraščius. Didelių matmenų prekes (pavyzdžiui, mūro blokus), užsakydavo sandėlyje arba kitose įmonėse, kurių prekės buvo vežamos iš gamyklos tiesiogiai pirkėjams, elektroniniame laiške nurodydamas pirkėjo pateiktą adresą. Jis suprato, kad klastoja PVM sąskaitas faktūras, bet už jose nurodytas prekes UAB „M.“ gaudavo apmokėjimą, todėl manė, kad dėl to niekas nenukentės. Įtarime nurodytas PVM sąskaitas faktūras į UAB „M.“ buhalteriją, esančią (duomenys neskelbtini), pateikdavo jis arba kiti vadybininkai, kurie pagal jo pateiktus duomenis išrašydavo PVM sąskaitas faktūras. Apie tai jau yra davęs parodymus ir nenori dabar kartotis. Beveik visi pinigai, t. y. apie 80 procentų sumos, gauti už prekes, nurodytas PVM sąskaitose faktūrose, kurios įrašytos į jam pateiktą įtarimą, buvo perduoti įmonių, kurių vardu buvo išrašytos sąskaitos, vadovams. Manė, kad įmonių vadovai nepripažino įtarime nurodytų PVM sąskaitų faktūrų, nes „M.“ buhalterė pradėjo skambinėti į įmones ir aiškinti, kad yra neaiškių sąskaitų. Įmonių vadovai, kadangi iš jo nebuvo gavę pilno apmokėjimo, nenorėjo pripažinti ir apmokėti pagal susitarimą su jais išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Tuo metu negalėjo pilnai atsiskaityti, nes R. J., kuris dirbo UAB „U. S.“ darbų vadovu, jam negrąžino apie 50-60 tūkst. eurų už jam, kaip fiziniam asmeniui perduotas prekes. Be to nuo 2015 m. rugsėjo ar spalio mėn. UAB „M.“ vykusio vidinio tyrimo metu jis įmokėjo į UAB „M.“ kasą apie 20 tūkst. eurų už UAB „F. ir savo vardu paskutinėmis darbo dienomis sumokėjo savo vardu -3 tūkst. eurų. Taip pat UAB „M.“ apsaugos vadovui R. perdavė jo darbiniame seife buvusius 37 000 eurų. Vadovai žadėjo, jei grąžins pinigus, viskas išsispręs ir jie nesikreips į teisėsaugą. Taip pat būdavo atvejų, kai įmonių vadovai atsisakydavo priimti pinigus už prekes, kurių negalėjo įtraukti į buhalterinę apskaitą. Tokiu atveju jis turimus grynus pinigus su bendrovės vadovo žinia įnešdavo į UAB „M.“ kasą tų įmonių vardu. Pinigų priėmimo kvituose nurodydavo įmonės darbuotoją ir pasirašydavo už jį. Įmonių vadovai apie tai žinojo ir su tuo sutiko. Kiek atsimena, pinigus įnešė „UAB „S. T.“, UAB „R.“, galimai ir kitų įmonių vardu. Pilnai patvirtina ankstesnių apklausų duotus parodymus (t.17, b. l. 94-95).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. B. nurodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies (t.17, b. l. 110).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. B. nurodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies (t.17, b. l. 125).
Akistatos protokole nurodyta, kad savo parodymus D. B. patvirtino akistatos su J. K. metu (t.16,b.l.75-77).
Akistatos protokole nurodyta, kad savo parodymus D. B. patvirtino akistatos su V. V. metu. Taip pat akistatos protokole nurodyta, kad V. V. savo parodymus patvirtino akistatos su D. B. metu (t.16, b.l.23-25).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. P. nurodė, kad iškviestas dėl D. B. bylos. D. B. buvo jų įmonės darbuotojas. Jis buvo administracijos vadovas, tuo metu jo pareigos buvo – vykdantysis direktorius. Dabar ten nedirba, tačiau akcininkas dar yra. Daug laiko praėjo, detalių nelabai atsimena.2015 m. buvo pastebėta, kad darant tarpusavio atsiskaitymus, kai kurios įmonės neigia gavusios prekes pagal jiems išrašytas sąskaitas-faktūras. Tuo metu jie pradėjo aiškintis kodėl taip yra ir užsisuko visa virtinė detalių, kad trūksta įplaukų. Pardavimo tvarka pas juos buvo tokia, kad užsakovas – įmonė, su kuria sudaryta didmeninės prekybos pardavimo sutartis, kreipėsi į didmenos vadybininką ir nurodo, kokių prekių reikia. Galima kreiptis raštu, el. paštu, telefonu. „M.“ didmenos vadybininkas išrašo PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodyti prekių kiekiai, kainos, mokėtina suma su PVM. Klientas gauną vieną sąskaitos-faktūros egzempliorių, o antrame UAB „M.“ sandėlyje gaudamas prekes, jis parašo, patvirtindamas prekių gavimą. Antras egzempliorius lieka pas vadybininką. Kas mėnesį vadybininkas turimas sąskaitas perduoda prekybos centrui, kuriame sukaupti dokumentą perduodami į buhalteriją. Pirkėjai už įsigytas prekes turėjo atsisakyti sutartyje nustatytais terminais. 2015 m. pabaigoje, atlikus tarpusavio atsiskaitymo derinimus su įmonėmis buvo nustatyta, kad kai kurios įmonės neigė gavę prekes pagal jiems išrašytas sąskaitas-faktūras, kurių bendra suma yra 238 246 Eur 1 ct. Darydami vidinį tyrimą nustatė, kad prekės šių įmonių vardu buvo tiekiamos 2015 m. iki rugsėjo mėnesio. PVM sąskaitas-faktūras šioms įmonėms išrašinėjo vadybininkas D. B., kuris UAB „M.“ dirbo nuo 2013-03-14 iki 2016-01-07 arba tai jo prašymu UAB „M.“ parduotuvė esanti (duomenys neskelbtini). Šioje parduotuvėje nebuvo didmenos skyriaus ir kadangi parduotuvės rezultatai priklauso nuo parduotų prekių kiekio, parduotuvės vadybininkai, pasitikėdami D. B., kaip ilgalaikiu darbuotoju ir norėdami parodyti geresnius rezultatus, siekdami sau premijų už tai, išrašydavo D. B. nurodytoms įmonės, realiai nežinodami ar tos įmonės pateikė užsakymą ar ne. Kam buvo realiai vežamos prekės pagal toms įmonėms išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, kurias jos neigė ir atsisakė apmokėti, jie nežinoj. Mano, kad D. B. nurodymu prekės buvo vežamos tiesiogiai kažkokiam pirkėjui. Gautus pinigus D. B. su bendrininkais pasisavindavo, buhalterijai buvo pateikiamos sąskaitos-faktūros tariamai patvirtinančios, kad prekes gavo šios įmonės. Galėjo būti ir kitas variantas, kai buvo susitarta su įmonėmis, apie tai sprendžia iš D. B. paaiškinimo. Mano, kad D. B. turėdamas realų pirkėją, pvz. fizinį asmenį, pagal susitarimą su įmone, kuri norėdavo susimažinti mokesčius, PVM ir kitus mokesčius, gauti neapskaitytų galimų pinigų, jai išrašydavo PVM sąskaitą-faktūrą tariamai patvirtinančių prekių įsigijimą. Kadangi sąskaitose dažniausiai būdavo nurodomos įmonės, kurios prekes gaudavo kaip didmenininkės, t. y. mažesnėmis kainomis realiam pirkėjui, fiziniam asmeniui, buvo naudinga gauti tas prekes tomis kainomis. O realiems pirkėjams buvo nuvežamos prekės, jie grynais sumokėdavo visą sumą, o ta suma būdavo nurodyta PVM sąskaitoje-faktūroje, visus gautus pinigus, D. B. perduodavo tos įmonės, kurios vardu buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra, atstovui, kaip jis sakė, C., už tai gaudamas tam tikrą procentą nuo sąskaitoje atskaitytos PVM sumos. Vėliau ta įmonė sumokėdavo UAB „M.“ išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytą sumą, bet tai įmonei likdavo daliniai neapskaitiniai pinigai. Mano, kad tokioje schemoje dalyvavo tam tikros įmonės. Abiems atvejais pirkėjui statybinės prekės buvo vežamos tiesiai iš gamintojo, kurių tuo metu buvo 500. Jie yra su tiekėjais sudarę sutartis, kad didesnės apimties prekes vežti tiesiogiai pirkėjams. Tokiu atveju vadybininkas informuotų gamintoją, kuriuo adresu vežamos prekės, gamintojas išrašo raštą UAB „M.“, kuriame nurodo paskirties vietą, o vėliau jiems išrašo PVM saskaitą-faktūrą. Būdavo prekės vežamos fiziniams asmenims, o pinigai nepasiekdavo įmonės kasos, tiksliau dalis pinigų nepasiekdavo. Todėl ir trūksta, kad jie negrįždavo įmonei. Negali sakyti, kad visai. Mano, kad kažkokia dalis grįždavo. Jo duomenimis buvo suvesta suma pateikto ieškinio 389 247 Eur 85 ct. Tuo metu jie tokį ieškinį teikė D. B.. Jau dabar nebeprisimena, kas C. buvo. Tai buvo iš šono žmogus. Jo padaliniui vadovavo kitas žmogus. R. A.. Jie jam vadovavo tik per valdybą, per valdybos susirinkimą. Jį tai labiau lietė kaip administracijos vadovą, nes buvo atsakingas už apsaugą, kaip vienas iš skyrių vadovų. A. vadovavo didmenos skyriui. D. B. buvo vienas iš didmenos vadybininkų. (duomenys neskelbtini). Jis dirbo toje parduotuvėje, ten sėdėdavo, vykdydavo įvairius užsakymus ir pardavimus. Nežino, kas tuo metu vadovavo parduotuvei. Su pačiu D. B. kalbėjo. Jis buvo iškviestas į įmonės administraciją, ne vieną sykį, jie bandė tartis su juo. Daugiausia bandė tartis su juo vadovas. Jie net nežinojo tų mastų. Galvojo viena ar dvi sąskaitos, bet kai pradėjo trūkti daugiau sąskaitų, jie pamatė, kokios čia yra apimtys. Pradėjo jaustis tada, kada tiekėjai pradėjo prašyti iš jų. Sutartys yra, nebūtinai atsiskaitymas iš karto. Parduoda, išveža tas prekes, sąskaita ateina, tarki, iš karto, su kai kuriais mėnesio gale, tada praeina tam tikras laikas ir pamatai, kad nėra pinigų. Tų apyvartinių lėšų nepajautė iš pradžių, paskui jaučiasi tos sumos. Sąskaitos buvo tvarkingos. Išrašoma sąskaita. Ten daugiau gal, kad pinigų neateidavo. Sąskaitos buvo įtrauktos į apskaitą. Daugiausiai tai R. A. bendravo, nes jis tardavosi su jomis. Taip pat buvo palikta tvarkytis kurį laiką atsakovui D. B., bet tik trumpą laiką. Vėliau pasižadėjo, kad susitvarkys ir atsiskaitys. Vėliau A. išėjo iš darbo, bet tada aktualumą prarado įmonės. Per smulkmenas išryškėjo šis reikalas. Detalių neprisimena. Gal įsakymo kažkas neįvykdė, gal koks klientas paskambino. Lygtai tik vieną kartą bendravo su C. Bet daugiau A. su juo bendravo. Bendravo tik dėl savo įmonės, bandė kalbėtis, sužinoti, ar žino, ar dalyvavo, bet viską neigė, kiek jis atsimena. Apie C. sužinojo iš D. B.. Kadangi telefonas priklausė įmonei, pasižiūrėjo kas per kontaktai. Su B. jį siejo verslas. Geras klientas ir tiek. Kad D. B. buvo geras pirkėjas. Bent jau iš pradžių taip buvo. Kalba eina apie „M.“ prekes. Rašydavo pasiaiškinimus pačioje pradžioje. Aplinkybės tokios, kad buvo iškviečiamas į administraciją tam, kad būtų aiškumas, rašydavo pasiaiškinamus, kas čia vyko, nuo pradžių. Asmeniškai jis nepadėdavo pasiaiškinimų rašyti. Gal A. galėjo kažką patarti, kaip ten parašyti. Patį turinį pats D. B. suformulavo. Nemano, kad buvo daromas psichologinis spaudimas pasiaiškinimų rašymui. Gal jis vieną kartą buvo toje patalpoje, kai jis tuos pasiaiškinimus rašė, bet daugiau būdavo apsaugos vadovas, galėjo būti R. S. arba R. A.. Nežino kur tie paaiškinimai buvo rašomi. Mano, kad galėjo būti išrašinėjama administracijoje, kad duodant tam tikrus paaiškinimus, jie ir buvo surašomi. Negali pasakyti, ar matė jį rašantį. Su pinigais jis negalėjo jokio kontakto turėti. Negalėjo nei imti, nei ką. Visas jo darbas buvo sąskaitų išrašymas, perrašymas ir jei reikia klientui susimokėti, nueiti į kasą susimokėti, bet ne per jį. Jam nebuvo skirtos tokios funkcijos, kad lydėti ar vežti prekes iki vietos. Jo darbas buvo gauti užsakymą ir parduoti. Prekių vežimo transportas buvo organizuojamas telefonu dažniausiai, arba būdavo automobilis, kuris stovėjo pas juos kieme. „M.“ įmonių teikiančių pervežimo paslaugas nesamdydavo. „M.“ galėdavo tik apmokėti kai kurias sąskaitas pagal susitarimą už nuvežimą. Dažniausiai imdavo transportą iš šono. Vadybininkai turėjo telefonus prisirinkę, kas galėtų nuvežti prekes klientui. Telefonai buvo informacijos skyriuje. Galima buvo nueiti ir pasiimti, pasikviesti kažkokią įmonę, kad ji nuvežtų prekes. Taip pat kieme buvo transportas, buvo galima paskambinti, jis iškart ateina, susitaria su klientu ir nuveža. Jeigu prekes tiesiogiai veža tiekėjas, tai yra atsakinga „M.“, kol nuveža prekes, išsikrauna prieš jų tiekėją. Pavyzdžiui plytas veža, tai neveža pas juos, o tiesiai klientui veža, iki kol klientui neatveža, atsakinga yra „M.“. Jeigu prekės perkamos iš parduotuvės, tai „M.“ nebeatsakinga. Kai tiktai išrašoma sąskaita-faktūra, tai yra kliento prekės. Dažniausiai atsiskaitydavo klientas vežėjui. Retais atvejais buvo sutarta, kad transportavimas buvo apmokamas „M.“. Mėnesio gale buvo sutarta kiek ten reisų, tada išsirašo transporto sąskaitą. Nežino, ar „M.“ apmokėdama pateiktą sąskaitą naudojosi tokiomis įmonėmis kaip „R.“ ir „D.“. Įmonės nelabai girdėtos. Galėjo taip būti, kad pateikdavo kliento vardu užsakymo transportavimą. Ne „M.“, o pirkėjo užsakymas dėl prekių transportavimo, tik jį pateikdavo jų įmonės vadyba. Galėjo taip būti, bet pagal tvarką neturėjo taip būti. Turėjo būti duodamas telefono paketas ir turėjo išsikviesti ir jų atsakomybės ten jau nebebuvo. Visais kitais atvejais sąskaita už pervežimą buvo rašoma arba išskaičiuojama tiesiogiai pirkėjui, kuris užsakė pervežimą. Už transporto paslaugą vadybininkai atsiskaitinėti negalėjo su vežėjais. Jeigu atsiskaitydavo, tai tik kažkaip patys taip sugalvojo. Teisės neturėjo atsiskaitinėti įmonės vardu su niekuo. Funkcijose to nebuvo. Tik užsakymo gavimas, pateikimas buhalterijai ir sandėliui. Jis turėjo teisę pasiskambinti tiekėjui, pasiderinti kiekius, užsakyti, jei tiesiai vežama. Jei ne, tai tarpinė stotelė galėjo būti parduotuvė, išsikrauna ir tada perveža pirkėjo sąskaita. Nežino ar D. B. galėjo įnešti į kasą kokių nors pinigų. Jeigu „F.“ sumokėjo 20 tūkst. už UAB „M.“ kasą, tai buvo įtraukta. Neprisimena tiksliai. Įmonės vyresnioji buhalterė buvo R. Z.. Finansinėms operacijoms ji vadovaudavo, o tam tikrus atlikinėdavo darbuotojai, ką ji pavesdavo. Ji daugiau rinko medžiagą, derinimai su tiekėjais, pirkėjais. Su vyr. finansininke buvo kontaktai, o su D. B. nebuvo jokio kontakto. Vadybininkų vien tame padalinyje trys buvo. Per visą Lietuvą 15-20 vadybininkų galėjo būti. Iš matymo žinojo vadybininkus, matydavo padaliniuose. Jų administracija yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. O jis (duomenys neskelbtini) dirbo. Jis su buhaltere turbūt turėjo mažiau kontakto nei su juo. A. buvo jų vadovas.Į jo darbo funkcijas įėjo, važiuoti, domėtis, perduoti įmonėms administracijos nurodymus. Todėl mano pakankamai dažnai kontaktuodavo. S. buvo apsaugos viršininkas ir jo pavaldinys. Apsaugos vadovas sėdėjo administracijoje, pas juos (duomenys neskelbtini). Seifą turėjo. Į seifą pinigų padėti negalima. Apsaugos vadovas kasos pajamų orderių neišrašinėjo. B. buvo tuo metu direktorius, o jis vykdantysis direktorius. B. darbe buvo kiekvieną dieną, (duomenys neskelbtini), kaip ir jis. Jis vesdavo susirinkimus. Jis turėjo tam tikrą vadovų grupę ir jis turėjo vadovų grupę, apsaugos vadovus. Apsauga jo buvo. Jis turėjo savo. Komercija, IT skyrius, marketingo skyrius. Nežino ar galėtų būti įmonės seife buvusių vadovų užsilikę 3 ar 20 tūkst. grąžinti ir gulėti. Į seifus pas žmones nelįsdavo. Galėjo žiūrėti apsaugos vadovas. Nežino ar apsaugos vadovas galėjo pas save laikyti pinigus.
Sekdavo vadybininkų darbo rezultatus. Š. ir D. B. buvo labai geri atsiliepimai kaip apie pardavėją, blogesni atsiliepimai būdavo, kad tvarkos trūkdavo. D. B. trūkdavo tvarkos tvarkant dokumentus. Lyg ir išvežė prekes, kažkas jam nesumokėjo. Situacijos buvo panašios. Paskui pažadėjo sumokėti ir atvežti dar prekių. Paskui dar sykį nuvežė. Ir už pirmą kartą nesumokėjo, ir už antrą. Situacija taip ir rutuliojosi. Tačiau kaip įmonė, jie pamatė, kai pradėjo plaukti sąskaitos. Kaip jis aiškino, neprisimena, kuriai pirmai ar antrai jis išvežė prekes. Dažniausiai tai būdavo, kad tai būdavo kažkuriai iš tų įmonių, o paskui, kad C. ar dar kažkas dalyvaudavo. Minėjo, kad C. teikdavo prekes, o jis turėjo atsiskaityti. Vienas geriausių pirkėjų. C. ar jo ten kažkokia įmonė, ar jis kaip privatus, jis neprisimena. Būdavo, kad kiekvieną mėnesį balansas gaudavosi. Kad buvo, tai tikrai būdavo, kad kažkur sąskaitos trūkdavo, tačiau jis sugebėjo susitvarkyti. Senos pasidengdavo. Turbūt rasdavo naujų pirkėjų, naujais pinigais uždengdavo senas skolas.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. P. nurodė, kad nuo 2012 m. iki 2016 m. jis dirbo UAB „M.“ vykdančiuoju direktoriumi, nuo 2016 m. dirba administracijos direktoriumi. 2015 m. pagal savo pareigas buvo atsakingas už apsaugos skyrių, buhalterinę dalį, ūkinę dalį, inventorizacijas ir revizijas. 2015 pabaigoje buvo atlikti tarpusavio atsiskaitymų suderinimai, su įmonėmis, įsigyjančiomis prekes didmenos sąlygomis. Buvo nustatyta, kad UAB „F.“, UAB „K.“, UAB „K. S.“, UAB „L.“, UAB „M.“, UAB „S. T.“ neigė gavę prekes pagal jų vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. UAB „M.“ nustatyta tokia prekių pardavimo tvarka: užsakovas, t. y. įmonė, su kuria sudaryta didmeninė pirkimo-pardavimo sutartis, kreipiasi el. paštu arba telefonu į didmenos vadybininką ir nurodo, kokių prekių reikia. UAB „M.“ didmenos vadybininkas išrašo tai įmonei PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyti prekių kiekiai, kainos, mokėtina suma ( su PVM). Klientas gauna vieną PVM sąskaitos faktūros egzempliorių, o antrame, UAB „M.“ sandėlyje gaudamas prekes, pasirašo patvirtindamas prekių gavimą. Šis antras egzempliorius lieka pas vadybininką. Kas mėnesį vadybininkas turimas PVM sąskaitas faktūras perduoda prekybos centrui, kuriame dirba. Sukaupti dokumentai perduodami į buhalteriją. Pirkėjai už įsigytas prekes privalėjo atsiskaityti sutartyje nustatytais terminais, laikotarpyje nuo 30 iki 90 dienų. Nustatė, kad prekes įmonėms, kurios nepripažino jų vardu išrašytų sąskaitų, buvo tiekiamos iki 2015 m. rugsėjo mėn. PVM sąskaitas faktūras šioms įmonėms išrašinėjo didmenos vadybininkas D. B., kuris UAB „M.“ dirbo nuo 2013-03-14 iki 2016-01-07, arba jo prašymu UAB „M.“ parduotuvė esanti (duomenys neskelbtini). Šioje parduotuvėje nėra didmenos skyriaus, tačiau kadangi parduotuvės rezultatai priklauso nuo parduotų prekių kiekio, parduotuvės vadybininkai, pasitikėdami D. B. ir norėdami parodyti geresnius rezultatus, išrašydavo PVM sąskaitas faktūras D. B. nurodytoms įmonėms, realiai nežinodami, ar tos įmonės pateikė užsakymą. Kam buvo realiai vežamos prekės pagal įmonėms UAB „F.“, UAB „K.“, UAB „K. S.“, UAB „L. K.“, UAB „M.“, UAB „S. T.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurias jos neigia ir atsisakė apmokėti, jie nežino, bet mano, D. B. nurodymu prekės buvo vežamos tiesiogiai kažkokiam pirkėjui (pvz. fiziniam asmeniui), gautus pinigus D. B. su bendrininkais pasisavindavo, o buhalterijai buvo pateikiamos sąskaitos faktūros, tariamai patvirtinančios, kad prekes gavo šios įmonės. Mano, kad buvo ir kitas variantas, kai buvo susitarta su įmonėmis UAB „A.“, UAB „E.“, UAB „R.“, UAB „N.“, UAB „S. T.“ ir E. A. IĮ. Apie tai sprendžia iš D. B. paaiškinimų. Mano, kad D. B. , turėdamas realų pirkėją, pvz. fizinį asmenį, pagal susitarimą su įmone, kuri norėdavo susimažinti mokėtiną PVM ir kt. mokesčius, gauti neapskaitytų grynųjų pinigų, jai išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą, tariamai patvirtinančią prekių įsigijimą. Kadangi dažniausiai sąskaitose būdavo nurodytos įmonės, kurios prekes gaudavo, kaip didmenininkės, t. y. mažesnėmis kainomis, tai realiam pirkėjui ( pvz. fiziniam asmeniui) buvo naudinga gauti prekes tomis kainomis. Realiems pirkėjams buvo nuvežamos prekės, jie grynais sumokėdavo visą sumą, kuri būdavo nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje. Visus gautus pinigus D. B. perduodavo tos įmonės, kurios vardu buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, atstovui arba R. C., už tai gaudamas tam tikrą procentą nuo sąskaitoje atskaityto PVM sumos. Vėliau ta įmonė sumokėdavo UAB-ei „M.“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą, bet tai įmonei likdavo grynieji neapskaityti pinigai ir galimybė sumažinti mokesčius. Mano, kad tokioje schemoje dalyvavo UAB „A.“, UAB „E.“, UAB „R.“, UAB „N.“, UAB „S. T.“, E. A.. Prie 2016-04-06 UAB „M.“ pareiškimo pateiktoje Konsultacinėje išvadoje esantys priedai 7.47-7.57 yra iš D. B. tarnybinio telefono ir asmeninio telefono, jų numerių dabar neatsimena, atspausdintos žinutės. Telefonai buvo apžiūrėti ir atspausdintos jame esančio žinutės UAB „M.“ apsaugos skyriuje 2015 m. spalio ar lapkričio mėn., kai D. B. davė paaiškinimus apie savo neteisėtą veiklą. Kiek jam žinoma, atspausdinti duomenys yra D. B. susirašinėjimas su R. C. dėl UAB „M.“ prekių pristatymo (t.15, b. l. 11-13, 15).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta R. Z. nurodė, kad iškviesta dėl D. B. bylos. Dirba nuo 2012 m. UAB „M.“, ir per tą visa laikotarpį D. B. buvo priimtas į darbą. Ji yra atsakinga už buhalterijos skyrių, už apskaitą. Jų įmonėje buhalterinė apskaita organizuojama, kad jie turi nutolusių padalinių, tai jų parduotuvės. Jose vykdoma mažmeninė, didmeninė prekyba. Ten dirba darbuotojai, įvairios pareigos, pardavėjai, kasininkai, apskaitininkai, vadybininkai. Pirminė apskaita yra vykdoma ir pačiose parduotuvėse. Visą mėnesį parduotuvės vykdo pirminę apskaitą, pajamuoja sąskaitas, išmuša kasos aparatu čekius, priima iš pirkėjų gražinimus, išrašo PVM sąskaitas-faktūras, jei pirkėjui jų reikia. Ir ta visa dokumentacija yra tvarkoma parduotuvėje, segama į segtuvus ir atkeliauja mėnesiui pasibaigus į (duomenys neskelbtini), ofisą, į buhalteriją. Jie atidaro visas dėžes, išsiima dokumentus ir juos tikrina. Kiekiai dideli. Buhalterijoje dirba 5 buhalterės. Stengiasi viską peržiūrėti, viską tikrinti. D. B. dirbo vienoje iš parduotuvių, jis buvo priimtas į didmenos skyrių kaip didmenos vadybininkas ir dirbo su didmeniniais klientais. Kai jį priėmė, paskyrė jį į (duomenys neskelbtini). Tiek, kiek jie jau tada ir suprato, jis turėjo bendrauti su didmeniniais klientais, priimti iš jų užsakymą ir organizuoti prekių atsiėmimą. Pagal jų tvarką didmeninės prekybos vadybininkas priėmęs užsakymą turi susisiekti su pirkimo skyriaus atsakingu darbuotoju ir tą užsakymą pateikti, nes prekes už tiekėjų užsako pirkimų skyriaus atsakingo darbuotojaus žymė. Tačiau jis tą tvarką apeidavo. Iš pradžių gal taip ir darė. Kai tiekėjai susipažino su juo, priprato, mato, kad jis yra jų darbuotojas, ir iš jo laiškus gauna, gal ir su pirkimo skyriaus žmonėmis, jis kaip suprato, pradėjo pats sau vienas siųsti užsakymus, apeidamas prekių skyrių. O tiekėjo darbuotojas matyt priprato, kad gauna ir kad jis toks yra ir užsako ir tvirtindavo tą užsakymą ir siųsdavo prekes. Jie yra atsakingi už skolų derinimą, tai kol apsuka visą tą ratą, su visais derino, ne vieną kartą per metus, bet nuolat derino. Maždaug 3 mėn. laikotarpyje, pradėjo, kad su vienais skola nesutampa, su kitais, tada ieškojo ir pastebėjo, kad neturi labai daug faktūrų. Jiems atsiunčia sąrašą, tada jie savo atsispausdina, kas suvesta į programą, kas užpajamuota parduotuvėse ir žiūri, kad daug faktūrų neturi. O didmena, kai pavyzdžiu, jeigu toje parduotuvėje klientas užsisakė, jie užsako pas tiekėją, tada tiekėjas turi atsiųsti faktūrą, išsiųsti prekes, kurios nebūtinai turi į parduotuvę keliauti. Jeigu didmeninės prekybos tiekėjas kažkokį objektą turi, kažkur laukuose stato, tai jei pageidauja, kad jam ten viską nuvežtų, tai visa mašina važiuoja ten, tai parduotuvėje nėra iškraunamos prekės. Mašiną, jeigu užsako iš tiekėjų, tai būna, kad tiekėjas jau su transportu. Tai jis į kainą įskaičiuoja prekes. Kartais būna išvardintos prekės, apačioje parašyta „transporto paslauga“. Dažnai būna, kad jų tiekėjai pagal sutartis pristato jų prekes. Jie organizuoja transportą, tačiau ne visada. Įvairių atvejų būna ir susitarimų. Būna taip, kad jie perka prekes iš tiekėjų, jie suorganizuoja transportą, išrašo jiems, jie tada turi parduoti pirkėjui prekes ir transportą, prašo apmokėti. Kai įsigyja prekes iš tiekėjo, būna, kad jie mato prekių kainą. Būna, kad faktūroje išvardintos prekės ir atskirai transporto paslaugos. Būna, kad prekes pateikia tiekėjas, o transporto veža. Jei ji tik veža, tai ji išrašo vieną faktūrą mėnesio gale. Būna, kad pirkėjas susiorganizuoja tą transportą. Pas juos apskaitomas priklausomai nuo to kaip jie susitaria. Pavyzdžiui, ateina pirkėjas, nori prekių ir sako „aš turiu savo transportą, aš pats atsivešiu“. Būna, kad tiekėjas, kai veža prekes, jis turi savo transportą. Jie iš jo užsako prekes ir jis nuvežė nurodytu adresu. Tai jis išrašo viską ir paskutinėje eilutėje „transportas“. Jiems turi pirkėjas apmokėti. Didmenoje, jei visą mašiną užsako, tai vienas pirkėjas. O jei penki, mažmenoje, tai jie skirsto transportą ant prekių kaip į savikainą. Jie, kaip „M.“, savo transporto neturi. Tiekimo skyrius turėjo telefonus. Tarkim yra įmonė, su kuria bendradarbiauja. Ir jei ateina pirkėjas ir klausia dėl transporto, o tiekėjas sako „aš tik į parduotuves vežu, o po laukus nevežioju“. Tada duoda kažkokios įmonės arba kas pagal individualią veiklą tą daro. Jeigu jie patys samdydavo, kad jiems reikia jų pagalbos, tai taip, sutartis sudarydavo. Kai trūksta faktūrų, tai tada jie paprašė iš tiekėjų atsiųsti, sakydami „mes šių neturime“. Tada jie mato, nes sutarę su tiekėjais, iš kurios vietos jie užsako, kad tą nurodytų parduotuvę. Matė, kad (duomenys neskelbtini) buvo daugiausiai, kad trūksta. Pradėjo sakyti, kad „atsiųskite, kas užsakė, kas prekių prašė“, nes jie siuntė į 14, vadovui parduotuvės. Kadangi didmenais, jeigu prekės neatvažiuoja į parduotuvę, yra neiškraunamos, tai vizualiai nei vadovas, nei apskaita nemato, tai didmena atsakinga. Kreipėsi į didmenos vadovą R. A. ir pradėjo įtarti, kad tas žmogus, kuris užsakinėja, kad kažkas negerai. Tų faktūrų jie neužsipajamavo, tai neatsirado apskaitoje virtualios atsargos, o jeigu jie dabar užpajamuos, tai jų įmonėje kaip ir atsirado tos atsargos. Bet atsiranda klausimai „o kam pardavėte?“, „o kur pardavimai?“, „kaip jūs pardavėte?“. Jie sako, kad jie pirko, jie mato, kad B. užsakė, yra jo laiškai ir prašė iš tiekėjų pagrįsti, gal suklydo, kad jie nepirko tų prekių ir jie pradėjo siųsti, kas užsakė, D. B.. Iš tiekėjų važiuoja pirkėjui, ant CMR ten adresai, parašai. Bet mūsų darbuotojų tada nebuvo iškrauta. Bandė aiškintis, kad stovi kažkokie namai, tada sako, kad nieko nežino, nieko nepirko. Tai yra parašas, tai nėra, tai vardo pavardės nėra. Prašė vadovas didmenos, prašė pasiaiškinimus D. B. rašyti. Jis ėjo rašyti pasiaiškinimą savo tiesioginiam didmenos vadovui R. A.. Sėdėjo pas jį kabinete ir rašė pasiaiškinimus apie kiekvieną atvejį, su kokia įmone, ką jis darė. Tuo metu, kai ji matė, tai niekas nebuvo kabinete apart A. ir B.. Bet durys atidarytos buvo. Ji žino, kad ir apsaugos vadovas žiūrėjo ir tikrino. Tai prirašė gal 5-6, gal dar daugiau. Pas A. kabinete, kad rašė, matė ne mažiau negu du kartus. Gal ir praėjo pro šalį. Klausė, tai jai buvo pasakyta, kad rašo pasiaiškinimą.
Kadangi iš jų darbuotojo buvo tie užsakymai, tai ,,M.“ padengė. Pagal tą sąskaitą, kurią jiems pateikė, jie sumokėjo, nes tiekėjai jiems išsiuntė. Apie 400 tūkst. Įmonė jokių pinigų neatgavo, nei prekėmis neatgavo. G. buvo didmenos skyriaus regiono vadovas, berods (duomenys neskelbtini) regiono. Tai buvo kaip ir B. vadovas, tačiau A. buvo viso skyriaus vadovas.
Kai kėlėme klausimą, kad prekes užsakė, tiekėjai kažkur vežė įvairiais adresais, o kur faktūros? Normalūs jų pirkėjai čia užsakė, o jis neva pamiršo tas faktūras arba jis negavo, apskaita nepareikalavo. O kur pardavimai? Tada pradėjo pasakoti, kad vienai kitai įmonei ir pradėjo rašyti toms įmonėms faktūras. Tai tada jie prašė patvirtinti. Tada visaip pasakojo, gal parašų pridarė. Paskui buvo pinigų priėmimų kvitų. Pavyzdžiui, išrašo įmonei A, tada ta įmonė A yra jiems skolinga, o tada vos ne atnešė į parduotuvę ir įnešė. Paskui tada žiūri, kad įnešė pats B. ar lygtai jo žmona už įmonę A. Tada, kai įmonei A siuntė faktūras, jie pasakė, kad nei jie iš jų pirko, nei matė, nei nieko nežino. Tada jis pradėjo galvoti, kaip čia išsisukti. Su kiekviena įmone yra atskira istorija. Vienur sakė, kad su jais susitarė, kad jie neva dabar neturi pinigų, nori tų prekių, kad kai kažką parduos, vėliau atsiskaitys ir kad faktūra bus vėliau, tai ir terminas atsiskaitymo vėliau. Paskui, kadangi prekes gavo, pradėjo išsisukinėti, kad negavo. Su kitais, kad kažkoks privatus asmuo paprašė, jis jam pardavė pigiau, o kita įmonė norėjo tik dokumentų. Ten tiek istorijų buvo visokių. Paskui sakė, kad viena įmonė jį pripažįsta. Paskui, kad ne ta, o kita. Ir kad faktūras išrašė, o paskui, kad ne tam prekės sumaišė, o kitai, kad perrašė tas faktūras. Buvo tikrai „N. L.“, „N.“, „P.“, „K.“, „R.“, „M.“, „L.“, „S. T.“, „A.“, „E.“, „F.“, „S. T.“. Kaip jie priėmė D. B. į darbą, nemažai vykdomųjų atsiuntė į buhalteriją. A. neturėjo teisių tvarkyti buhalterinių reikalų. A. seifo neturėjo. Nežino ar jis gavo kokias nors sumas iš šių sąskaitų. Tie pinigai, kuriuos įnešė, buvo išskaičiuoti. Prekės buvo kažkam parduotos, o pinigai negrįžo.
Už skolų suderinimą su pirkėjais buvo atsakinga buhalterė. O., o vėliau N. G.. Su tiekėjais E. R.. Ji pamatė, kad trūksta daug faktūrų. Kai buvo pateiktas klausimas, kam jis pardavė tas prekes, kurių trūksta, tada jis puolė rašyti faktūras toms įmonėms, kurias išvardino teismui. Tada N. derino su pirkėjais ir jie pradėjo sakyti, kad jie nepirko šių prekių iš jų. Arba, kad pirko. ,,D.“ įmonė negirdėta. D. B. pasakojo A. apie tą C., kad jam prekes pateikdavo. Jų kabinetai šalia, durys atidarytos ir pas juos, ir pas ją. Gal ir buvo priėjusi arčiau paklausyti. Pasakojo, kad C. už atlygį teikė statybines medžiagas. O tas C. jam atsiskaitydavo grynais, kažkur jie susitikdavo ir tas C. jam atiduodavo pinigus. Ji suprato, kad statybines, ką jų vardu užsakė iš tiekėjų. Vienas iš jo klientų būdavo C., jis ten kai patiekdavo, tai tada susitikdavo ir tada tas C. jam atsiskaitydavo grynais ir jis, kai žadėdavo, kad atsiskaitys ir atiduos, sakydavo, kad iš C. turi gauti, kad susitiks ir jam duos pinigų. J. negirdėtas. Jog dokumentai nebuvo tvarkingi arba pamiršta užpajamuoti, visada sakydavo vadovams. Trūksta rekvizitų ar jie buvo nepristatyti. Pradžioje buvo taip, kad, kai derino, viena faktūra su tiekėju nesutapo, kita. Tada tiekėjas atsiunčia tą dokumentą, mato, kad išėjo iš didmenos. Tai vieną kartą trūksta, tai nepasirašyta. Jei pardavė, tai parašų trūksta, net jei ten ir neprivaloma, jie vis tiek žiūrėjo. Ir visada sakydavo A., kad jis nepristato dokumentų, neatsakingas, nesirūpina. Ji yra skambinus B., kad kodėl užsakė ir neužpajamuoja. B. neturėjo teisės dirbti su pinigais.
Ieškinys tik tas, kur nepadengta skolas. Bendra žala apie 400 tūkst., jei vien tik apie C., tai nežino, gal iki 100 tūkst., gal keliasdešimt tūkst. C. B. turi atiduoti.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. Z. nurodė, kad ji nuo 2012 m. gegužės mėn. dirba UAB „M.“ finansų vadove. Buhalterinės apskaitos skyriuje dirba 5 buhalterės. UAB „M.“ buhalterinė apskaita tvarkoma įmonės buveinėje (duomenys neskelbtini). Už skolų suderinimą su pirkėjais yra atsakinga N. G.. Įmonėje buvo tokia tvarka: konkrečios parduotuvės vadybininkas gavęs užsakymą iš didmenininko turėdavo apie tai raštu informuoti pirkimų skyrių. Šio skyriaus atsakingas darbuotojas turėdavo užsakyti prekes, kurios būdavo atvežamos į tą konkrečią parduotuvę arba tiesiogiai į objektą. Tiekėjas pardavimo PVM sąskaitą faktūrą turėdavo išsiųsti (elektroniniu paštu ar per vairuotojus) prekes užsakiusiam asmeniui. Vadybininkas gautą sąskaitą turėjo pateikti parduotuvės apskaitininkui prekių įtraukimui į apskaitą. Po to, kai prekės būdavo apskaitytos, vadybininkas galėdavo išrašyti pardavimo PVM sąskaitą faktūrą ir parduoti prekes. Prekes pirkėjas galėdavo atsiimti parduotuvėje arba jas nuvežant į nurodytą objektą, papildomai į sąskaitą įtraukiant transportavimo išlaidas. Didmenininkai turėjo atsiskaitymo atidėjimą, todėl gautas prekes apmokėdavo per laikotarpį iki 90 dienų (priklausomai nuo pirkėjo patikimumo). Pardavimo PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos, suvedus jas į programą. Buvo atspausdinami 2 egzemplioriai – pirkėjui ir jiems. Sąskaitos buvo segamos į segtuvus ir iki kito mėnesio 8-10 d. buvo atvežamos į buhalteriją. Kadangi pagal įstatymą nebūtini gavėjo parašai, todėl 2013-2015 m. nebuvo griežtai reikalaujama, kad visose pardavimo PVM sąskaitose faktūrose būtų pirkėjo parašai. Vėliau paaiškėjo, kad nurodytu laikotarpiu Didmenos vadybininkas D. B. šios nustatytos tvarkos nesilaikė. Jis, neinformavęs pirkimų skyriaus, pats užsakydavo prekes pas tiekėjus ir apie tuos užsakymus įmonė nežinojo. 2015 m. vasaros pabaigoje, derinat skolas, tiekėjai Estų įmonė „W.“, UAB „U. G.“, UAB „S. G.“ ir kt. pateikė savo pardavimo sąskaitas, kurių, kaip paaiškėjo, jie neturėjo. Tai buvo sąskaitos stambiagabaritėms statybinėms medžiagoms, naudojamoms namų statybai (putplastis, blokeliai ir pan.). Jie paprašė tų įmonių pateikti sąskaitas ir duomenis, kas užsakė prekes. Gavo informaciją, kad visas šias prekes užsakė vadybininkas D. B.. Apie susidariusią situaciją ji informavo „M.“ Didmenos vadovą R. A.. D. B. asmeniškai nepažinojo, bet į jį atkreipė dėmesį, nes buhalterija gavo daug vykdomųjų raštų dėl D. B. skolų išieškojimo. Apie tai informavo R. A., bet šis pasakė, kad jam gaila D. B., nes turi neįgalų vaiką. D. B. pateikė paaiškinimus, kad įmonės norėjo prekių be dokumentų, sąskaitas išrašant vėliau, o paskui atsisakė apmokėti ir priimti sąskaitas. Buvo pradėta bendrauti tiesiogiai su įmonėmis, derinami PVM sąskaitų faktūrų sąrašai. Ji asmeniškai bendravo su kai kurių įmonių (kurių - dabar neatsimena) vadovais dėl nepripažintų PVM sąskaitų faktūrų. Iš pradžių jie atmesdavo visas sąskaitas, tačiau po aiškinimosi ir ginčų tam tikrą dalį sąskaitų pripažindavo. Galiausiai buvo sudaryti sąskaitų sąrašai, kurių nepripažino ir pagal kurias negavo apmokėjimo. Kadangi nepripažintos PVM sąskaitos faktūros jau buvo įtrauktos į apskaitą, šiose sąskaitose išskirtas PVM buvo deklaruotas ir sumokėtas, apskaičiuojant dėl D. B. veiksmų padarytos žalos sumą, į sumą buvo įtraukta prekių kaina su PVM (t.15, b.l.18-19).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. B. nurodė, kad jis yra įmonės „M.“ generalinis direktorius.2015 m. nustatė, kad įmonė UAB„F.“nesutinka suderinti skolos likučio. Standartiškai tai nėra išskirtinumas, ypač tai, kad liečia statybines kompanijas. Būna, kada darbų vadovai nepristato į jų įmonių vienų ar kitų buhalterinių sąskaitų. Tai nebuvo palaikyta kaip išskirtinis atvejis, tiesiog buvo paprašyta išsiaiškinti buhalterijos susiderinti skolas ir apie tai informuoti. Negavus informacijos per 2-3 savaites, buvo paklausta, pavyko ar nepavyko suderinti. Iš buhalterijos gavo informaciją, kad nesusiderino, kadangi ana pusė nepripažįsta sąskaitų ir aiškinasi. Dar palaukus keletą savaičių ir paklausus kaip sekasi, buvo kalbėta su vadovu A., sakė kad kol kas B., kad tos sąskaitos būtų pripažintos, nors A. žodžiais ta sąskaita turėtų būti pripažinta. Kadangi jau buvo praėję 4 ar 5 savaitės, buvo paprašyta didmenos vadovo, kiek įmanoma greičiau tą klausimą išspręsti. Gavus informacijos, kad tas klausimas nesisprendžia, nusprendė patikrinti įmones, už kurias buvo atsakingas ir su kuriomis dirbo B. ir pradėjus derinti skolas, su jomis irgi nepavyko suderinti buhalterinių skolų, nes jiems trūko vienokių ar kitokių sąskaitų-faktūrų. Kai jau pradėjo aiškintis ir pradėjo matyti apimtį ir skaičius, kur nesutampa, surinko visą informaciją ir kreipėsi į VNTT dėl vagystės iš įmonės klastojant dokumentus. B. matęs, nes jau praėjus nuo tyrimo eigos, didmenos vadovo buvo paprašyta išsiaiškinti situaciją su tomis kompanijomis, padėti buhalterijai susiderinti skolas, tai į to tyrimo pabaigą, kai paaiškėjo mastas ir kompanijos, su kuriomis jie nesuderino skolų ir kokių skolų jie nesuderino, buvo pakviestas į įmonės biurą B., pasiaiškinti dėl tų įmonių. Skola nepadengta. Tiksliai nepasakys, tačiau apie 400 tūkst. eurų, dėl ko jie reiškia ieškinį. Tyrimo metu nustatyta ir pagrįsta sąskaitomis-faktūromis, kurios buvo nepriimtos jų pirkėjų, tačiau ant tų pirkėjų buvo išrašytos ir pasirašytos arba B., arba tų asmenų, kurių prašė jas pasirašyti. A. ar S. didelių sumų neįnešė. Jų įmonėje operacijos grynais pinigais skirstosi į dvi dalis. Tie grynieji pinigai, kurie surenkami parduotuvėje, jie tiesiogiai keliauja per inkasacinę įmonę į banką ir apsiskaito pas juos buhalterija. Tokių pinigų, kaip „įmonės kasa“ jie neturi arba jei jie yra, tai jie yra kelių šimtų eurų vertės, nes operacijos grynaisiais pinigais, tai yra, išeinantys pinigai iš įmonės, kad jie kažkam mokėtų grynaisiais pinigais yra išimtiniai atvejai ir jie jų nevykdo apskritai. Ir tą daro jau daug metų. A. nebedirba. Jis gavo geresnį pasiūlymą. Jis kaip darbuotojas yra kompetentingas, verslus. Mano, kad ši situacija, vagystė prisidėjo, nes tai pridėjo daug darbo besiaiškinant, bet jis tiesiog gavo geresnį pasiūlymą ir šiuo metu yra vienos įmonės vadovas. S. irgi nebedirba dėl sveikatos problemos. C., P., J. pavardės žinomos. Asmeniškai nei vieno nepažįsta, išskyrus C., kurį matė vieną kartą pas juos biure, kai jis atėjo pas juos pasiaiškinti dėl užsakymų, kuriuos jis darė pas B.. Šie trys asmenys yra žinomi iš B. pasakojimų, nes iš pradžių, kai jie pradėjo aiškintis situaciją, jie galvojo, kad tai yra kažkoks nesusipratimas, žmogus šiek tiek pasiskolino pinigų, jeigu tie pinigai į įmonės sąskaitą sugrįžta, tai jie nemato labai didelės problemos tame, kad tai yra nusižengimas pasibaigęs atleidimu iš darbo, tačiau tai tikriausiai nebūtų nuėję į teismą. Jis nuo pat pirmos savaitės sakė, kad tai yra nesusipratimas, visos sąskaitos ten priklauso, sakė, kad susiderins ir kad jam tik reikia pasirašyti. Praėjus mėnesiui ar dviem, jie paklausė iš ko padengs. Jis sakė, kad yra C., kuris yra skolingas. Yra P., kuris pirko prekes ir yra J., kuris irgi skolingas. Deja, nei vienas iš jų tų pinigų nesumokėjo. Lygiai to paties nepadarė ir B.. Berods J. buvo atvykęs, kontaktavo su A. dėl taikos sutarties pasirašymo ir ten buvo įvardinta apie 28-32 tūkst. eurų, ką jis jau būtų padengęs, kad jis buvo prisiėmęs atsakomybę. Tai B. su J. kažkokie santykiai siejo. C. buvo atvažiavęs į biurą, jis kaip iš pradžių ir pripažino, netgi yra pridėtas susirašinėjimas žinučių, ko ten buvo užsakyta. Paskui jis persigalvojo ir pradėjo teigti, kad B. jam yra skolingas ir niekam jis nėra skolingas. Su J. baigėsi taip, kad jam pateikė taikos sutartį, kad patirtą žalą jis kompensuoja. Jei jis kompensuoja, jie nebeturi pretenzijų, tačiau išėjęs pasitarti su advokatu, jis atsisakė pasirašyti susitarimą ir daugiau į kontaktą neišeidinėjo, bet A. su juo bendravo ir vedė tuos pasikalbėjimus. Kokia situacija vyko su B., jis nežino, pats susitikime nedalyvavo.
Prekes, kurias įsigyja UAB „M.“, transportą užsako UAB „M.“ darbuotojas ir su tuo užsakytu transportu nuveža prekes į objektą, ten kur nurodo pirkėjas. Tokiu atveju, jie iš transportininko gauna sąskaitą-faktūrą, kurią traukia į buhalterinę apskaitą arba pardavimo dokumente būna nurodyta, kad tai buvo transporto paslauga, arba ta transporto kaina būna įskaičiuota į prekės kainą. ,,R.“ ir ,,D.“ negirdėtos įmonės. Prisimena, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo panašus klausimas, tai prieš ateidamas pasiskaitė, ką kalbėjo. Tai dar sykį pasitikrino. Iš tokių kompanijų jie transporto paslaugų nepirko. Savarankiškai vadybininkai spręsti ir pasamdyti transportą negalėjo. Girdėjo, kad B. tėvas dalyvavo šiame prekių vežimų kontekste, bet tik ikiteisminio tyrimo metu, kaip pradėjo kalbėti apie patį įvykį, kad vagystė įvyko, kad yra tokie nuostoliai, kad dalyvavo B.. Žmonės pradėjo kalbėti, kad B. savo tėvą, kad vežtų prekes. Ir finansininkė sakė, A. sakė. Bet čia jau po to, kai pradėjo aiškintis. Pasiaiškinimai buvo surašyti biure posėdžių kabinete, kadangi B. buvo pakviestas pasiaiškinti dėl skolų neatitikimo tarp jų buhalterijos ir jų pirkėjų buhalterijos. Kai jis atvyko į pokalbį, jame dalyvavo tiek A., tiek apsaugos vadovas S. Jis pradėjo pasakoti apie tai, dėl ko tie atitikimai yra. Jis pripažino, kad ,,F.“ pateikdavo sąskaitas už prekes, kurių ,,F.“ negaudavo, o gaudavo kažkoks fizinis asmuo. Tai ,,F.“ atiduodavo dalį pinigų, apie 10 procentų, nuo tos sąskaitos sumos ir lygtai tuo jis įmonei nuostolių nedarydavo. Tai buvo jo biznis ir tos statybų kompanijos, ir kad jis čia nieko blogo nepadarė. Tiesiog „F.“ dėl kažkokių aplinkybių atsisakė pripažinti tas sąskaitas ir atsisakė grąžinti dalį pinigų, kuriuos jis buvo atidavęs. Jis pats tą papasakojo, kad jis išrašydamas sąskaitą už prekes, kurių ta įmonė nepirko, o prekes pirko kažkoks fizinis asmuo, kuris sumokėjo jam grynus pinigus, jis tuos grynus pinigus ir sąskaitą nuveždavo į įmone ir iš tos įmonės gaudavo apie 10 proc. atgal. Kadangi jis ta prisipažino, jie sakė, kad viską rašytų, kai viską surašys, spręs dėl nuostolio dydžio, koks jis susiformuoja galutinai ir jeigu jis kompensuos nuostolius, jie tiesiog atleis iš darbo, išsiskirs ir negadins vienas kitam nervų.
Jis nuveždavo sąskaitą faktūrą ir nuveždavo pinigus, gautus iš fizinio asmens. Jis tokiu atveju jiems apmokėdavo tą sąskaitą. Jie mato sąskaitą faktūrą, ji yra įtraukta į buhalteriją, tiekėjas yra skolingas, tai tiekėjas jiems ir apmoka. 2015 m. rugsėjo berods mėn., kai pradėjo derinti skolas. Jie skolas derina vieną kartą metuose – gali būti sausį, gali gruodį. Pagal audito reikalavimus, jie turi suderinti 80 proc. visų jų klientų skolų. Jei su klientais sausį suderino skolas, tai tikėtina, kad kitą kartą jie su jais derins gruodį arba sausį. Kai ateidavo derinimas, jei viską B. susitvarkydavo, tai ta kita įmonė susiderindavo skolas. Anksčiau nesutapimų neiškildavo. Įmonė pradėjo vėluoti mokėjimus. Kadangi didmenos skyriuje yra vadybininkas, kuris yra atsakingas už skolas, jis pradėjo siųsti raštus, kad jie skolingi pagal tokias sąskaitas faktūras. Buvo visi rekvizitai. Pirkėjo be parašų nebuvo. Ant visų sąskaitų buvo daugiausiai B. parašai ir (duomenys neskelbtini) buvusio padalinio Č. ir kažkokio vadybininko. Č. ar Č.. Schema yra labai suprantama. Kadangi jis parduodavo privačiam asmeniui prekes, jas nuveždavo, tikėtina per J. P., nes kiek supranta, jie užsiėmė kažkokia veikla, prekyba. Mano, fizinis asmuo atiduodavo B. jokių dokumentų, tiesiog grynus pinigus atiduodavo. Tokiu atveju, jis turėdamas įgaliojimus įmonės vardu išrašyti sąskaitą faktūrą, jis išrašydavo sąskaitą faktūrą statybinei įmonei ir kartu nuveždamas pinigus, gaudavo savo dalį. Statybinė kompanija išsigrynindavo pinigus, ką jie su jais darydavo nežino, o po to jie apmokėdavo iš savo įmonės sąskaitos, nes pagal tą sąskaitą jie būdavo skolingi. Tai statybinės įmonės nauda yra ta, kad jie įgaudavo grynųjų pinigų ir iš to uždirbdavo, o B. nauda buvo tokia, kad jis gaudavo 10 proc. nuo sąskaitos faktūros. Kiek žino, buvo kelios bylos atskirtos nuo šio tyrimo. Nelabai jam suprantama, kodėl jos buvo atskirtos, nes tam tikros įmonės buvo nubaustos dėl buhalterinių dokumentų klastojimo ir sukčiavimo. Jos pripažino, kad tam tikras sąskaitas faktūras įtraukė neteisėtai, bet tos bylos buvo atskirtos ir išnagrinėtos atskirai. Iki tol, kol jie nustatė, kad tam tikrų sąskaitų nepripažįsta, tos įmonės kai kurias sąskaitas vis tik pripažino, jas įsitraukė į buhalterinę apskaitą ir jiems apmokėjo. Tik kažkurioje vietoje nutrūko jų bendradarbiavimas ar sukčiavimas. Sąskaitose pinigai atitikdavo. Kadangi B. nuveždavo prekes fiziniam asmeniui, iš fizinio asmens pasiimdavo visą pinigų sumą, kurią priklausytų pasiimti, tik jis neduodavo jokio dokumento. Kadangi jis turi pinigus ir yra prekės, kurios nuvežtos, jis šioms prekėms išrašo sąskaitą faktūrą ant tos pačios UAB „F.“ gauna sąskaitą faktūrą, bet negauna prekių. Jie įsitraukia sąskaitą faktūrą į buhalterinę apskaitą, prekes nusirašo į įvairius objektus, kuriuos statė arba įrenginėjo, taip didindami savikainą ir mažindami pelną, lygiai taip pat įsitraukia PVM, kuris yra grąžintinas. Jų nauda yra tame, kad jie nemoka pelno mokesčio ir jų nauda yra tame, kad atgauna PVM iš valstybės. Iš atgaunamo PVM, jie atsiskaito B. kaip už paslaugą 10 proc. Jiems jie pagal sąskaitą faktūrą apmoka pilnai, kadangi ta sąskaita įtraukta į buhalterinę apskaita, ji įtraukta ir pas juos. Jie pilnai centas į centą apmoka. Šiuo atveju neapmokėjo, todėl kad iškilo ginčas ir todėl, kad jie vienu metu pradėjo tikrinti visus B. klientus. Iš pačio C. atėjo labai daug užsakymų, kuriuos B. įvykdė veždamas fiziniams asmenims. Negalėjo B., nei C. nežinoti, kad tos prekės yra iš principo vagiamos. Nes kainos, kurias pasiūlydavo C. buvo ypač per žemos ir rinkoje tokiomis kainomis negalima būtų nusipirkti. Reiškias jis parduodavo žemiau rinkos kainos, taip sudarydamas galimybę C. kaip įmanoma daugiau uždirbti. B. jį įvardino kaip vieną iš asmenų su kuo jis darbo ir kuris jam liko skolingas, kad jei C. su juo atsiskaitytų, tai jis pilnai galėtų padengti tuos nuostolius, kuriuos jis padarė ir tokiu atveju nuostoliai būtų padengti. Tai tokiu B. davė kontaktus ir A. pasiskambino C. pasiaiškinti, kodėl jis neatsiskato.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. B. nurodė, kad jis nuo 2012-02-15 dirba UAB „M.“ generaliniu direktoriumi. (duomenys neskelbtini) yra 3 „M. V.“ parduotuves, – (duomenys neskelbtini). Parduotuvės pagal dydį suskirstytos į du lygius. 2014-2015 m. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parduotuvės buvo priskirtos prie 1-o lygio parduotuvių, (duomenys neskelbtini), esanti parduotuvė priskirta prie 2-o lygio parduotuvių. Nuo 2012 ar 2013 m. UAN „M.“ Lietuvoje įsteigė 5 Didmenos padalinius. (duomenys neskelbtini) Didmenos skyriai buvo (duomenys neskelbtini) esančiose parduotuvėse. (duomenys neskelbtini) skyriams vadovavo A. G.. Lietuvos Didmenos skyriui vadovavo R. A (duomenys neskelbtini) „M. V.“ parduotuvėje Didmenos skyriuje dirbo 3 vadybininkai. Kiekvienas didmenos vadybininkas buvo atsakingas už tam tikras įmones, t. y. sutarčių su jomis sudarymą, prekių užsakymo priėmimą, prekių šioms įmonėms užsakymą, skolų priežiūrą. Didmenos vadybininkai pagal savo pareigybes neturėjo įgaliojimų ir techninių galimybių priimti grynus pinigus. Įmonės, su kuriomis buvo sudarytos Didmenos sutartys ir kurios turėjo mokėjimo atidėjimo limitą, prekes užsakinėjo per didmenos vadybininką. Šis galėdavo tam tikrose ribose pirkėjams nustatyti nuolaidas. Taikant didesnes nuolaidas, vadybininkas tai turėdavo suderinti su regiono vadovu. Su UAB ,,M.” Lietuvos Didmenos vadovu reikėdavo derinti nuolaidas tuo atveju, kai kainos buvo arti savikainos. UAB „M.“ buvo naudinga parduoti prekes ir ant savikainos ribos, nes tokiu atveju iš tiekėjų metų gale galėjo gauti papildomą nuolaidą pvz. 5 proc. Be to pirkėjai pvz. pirkdami blokelius beveik už savikainą, papildomai pas juos pirkdavo kitas medžiagas, kurioms nuolaida nebuvo taikoma. Didmenos vadybininkai galėdavo patys išrašyti PVM sąskaitas faktūras arba pavesti tai padaryti kitiems padaliniams. Tai buvo normalu, nes klientas galėjo turėti statomų objektų įvairiuose Lietuvos rajonuose. UAB „M.“ savo transporto neturi. Jei klientui reikia nuvežti krovinį, samdo kitas įmones. 2015 m. buvo sudarę sutartis su 2 ar 3 įmonėm, kurių pavadinimų neatsimena. UAB „R.“, kaip transporto paslaugas UAB ,,M.” teikianti įmonė, jam nežinoma. Transportavimo paslaugos vėliau buvo įrašomos klientui į PVM sąskaitą faktūrą ( atskira eilute arba transporto paslaugas įskaitant į prekių kainą). D. B. dirbo (duomenys neskelbtini) didmenos vadybininku ir pasižymėjo dideliais pardavimais. Kodėl D. B. daugeliu atveju prekes didmenininkams pardavinėjo per (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę, nežino. 2015 m. rugsėjo ar spalio mėn. viena įmonė, jei neklysta, UAB „F.“ atsisakė apmokėti kai kurias sąskaitas faktūras, nes prekių pagal jas negavo. Tada jie pradėjo tikrinti D. B. klientus. Buhalterijos darbuotojos – buhalterė N. G., esant būtinybei vyr. buhalterė R. Z., skambino į įmones ir derinosi skolas. Tada pradėjo aiškėti įmonės, kurios nepripažino sąskaitų faktūrų. Kas 2-3 savaites imta daryti susirinkimus, kurių metu R. A. informuodavo apie situaciją. Tokiose susirinkimuose dalyvaudavau jis, Didmenos vadovas R. A., apsaugos vadovas R. S., kartais vyr. buhalterė R. Z.. D. B. tokiose susirinkimuose nedalyvavo. Su D. B. bendravo 1-2 kartus, kai išaiškėjo daugiau nepripažintų sąskaitų ir šis 2015 m. spalio ar lapkričio mėn. buvo pakviestas paaiškinti kodėl yra toks neatitikimas ir parašyti paaiškinimus. Šio susitikimo metu D. B. prisipažino, kad pagal susitarimą su įmonėmis, joms išrašinėjo PVM sąskaitas faktūras, prekes parduodavo privatiems pirkėjams, kurie nebuvo sudarę didmenos sutarčių, po ko gautus pinigus perduodavo įmonių vadovams, gaudamas dalį sąskaitose nurodyto PVM. D. B. paaiškino, kad dabartinė situacija susidarė dėl to, kad kažkam dar neperdavė grynųjų pinigų ir todėl tos įmonės atsisakė pripažinti sąskaitas. Spaudimas D. B. nebuvo daromas, paaiškinimus parašė savanoriškai. D. B. žadėjo, kad jis kalbės su įmonių vadovais ir jie pripažins sąskaitas, o jei sąskaitų nepripažins, sumokės jis. D. B. sakė, kad jam už prekes skolingi 3 asmenys – R. C., A. P. ir R. J.. UAB „M.“ sutarčių su šiais asmenimis neturėjo, jie UAB ,,M.” buvo nežinomi. D. B. savo pasiaiškinimuose nurodė, kad šie asmenys užsakydavo prekes, kurios buvo nuvežamos įvairiems fiziniams asmenims, o sąskaitas faktūras išrašydavo juridiniams asmenims, su kuriais UAB „M.“ turėjo Didmenos sutartis. Didmenos vadovas R. A. jam sakė, kad visi trys D. B. nurodyti asmenys buvo atvykę pas jį ir patvirtino savo įsiskolinimus D. B.. Kiek žino, vėliau R. C. ėmė neigti savo įsiskolinimus, teigdamas, kad ne jis, o D. B. jam skolingas. Apie tai, kad R. A. buvo perduotas segtuvas su D. B. el. paštu vadybininkams R. Č. ir K. Č. išsiųstais laiškais, nežinojo. Tokio segtuvo nerado, bet nori pateikti segtuvą su el. paštu gautais laiškais, D. B. susirašinėjant su (duomenys neskelbtini) parduotuvėje dirbančiais vadybininkais. Laiškai atspausdinti iš jo kompiuterio, prisijungus prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės tarnybinio pašto, kuriuo naudojosi K. Č. ir iš kurio ji siuntė D. B. tiek į darbinį, tiek į asmeninį paštą, sąskaitas faktūras, kurios vėliau perkančių įmonių nebuvo pripažintos (t.15, b.l.4-5, 7).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. R. nurodė, kad dirba UAB „M.“ 13 metų. 2014 metais dirbo UAB ,,M.“, nuo 2007 metų iki dabar dirba buhalterės pareigose. R. Z. jos vadovė. Ji derina skolas su tiekėjais UAB ,,M.“, bet tik su tiekėjais, su pirkėjais derino kita buhalterė, kuri jau nedirba. Žino, kad buvo keli tiekėjai, kurie buvo ne tik tiekėjai, bet ir pirko, žino, kad buvo su kelioms įstaigom problemų, kurios nepripažino sąskaitų. D. B. buvo vadybininkas. Girdėjo, kad D. B. su tiekėjais, kurie nepripažino sąskaitų. D. B. prekes pardavinėjo jiems. Nedaug jų, „N. P.“ tokia įmonė, UAB ,,R.“, su kurioms derino skolas, skola netiko, išaiškėjo, kad jie neturi jų pardavimo sąskaitų, o kada ji tas sąskaitas surado, jos buvo, D. B. ir kitų išrašytos. Jie sakė, kad tų prekių nepripažįsta, sakė kad negavo. Taip su toms įmonėm ir negalėjo suderinti. C. nepažįsta, ji tik su juridiniais asmenims dirbo, su tiekėjais, su įmonėm, nes daugiausiai tiekėjai pas juos yra įmonės. Buvo toks A. atrodo, kuris buvo tiekėjas, jis irgi pirko, ir nepripažino sąskaitų. D. B. nebuvo mačiusi iki kol sužinojo kas vyksta. 5 metai praėjo, todėl negali detaliau apie sąskaitas papasakoti, kokie sąskaitų numeriai. Sakykim tekėjas „N. P.“ iš jų perka statybines medžiagos, jie išrašo pardavimo sąskaitą, jeigu jie iš jų perka, buvo išrašyta kelios pardavimo sąskaitos, kur figūravo, arba B., arba kitos parduotuvės vadybininkai, tačiau „N.“ pareiškė, kad tokių sąskaitų nepripažįsta, prekių tokių negavo. Buvo surašyti sąrašai, kurių jie nepripažino. Būdavo 20-30 sąskaitų vienoj įmonei, kurių nepripažino. Tiksliai nežino kokie sprendimai buvo priimti, matomai vadovybė nuspendė nurašyti, dalyvavo tik derinime, o kokius sprendimus priėmė nežino.
Derinimo procesas vyksta taip, kad ji susisiekdavo su įmones buhaltere, arba kitos įmonės buhaltere susisiekdavo su ja, atsiunčia viena kitai suderinimo aktus, jeigu tas aktas tinka, viskas gerai, tada jos jį pasirašo, viskas - suderino skolą. Bet būna tokių atvejų, kad atsiunčią jai suderinimo aktą, o jos skola yra visiškai kitokia. Tada jie pradeda ieškoti kur yra skirtumas, paprašė, kad ji jai atsiųstų apyvartą, ji tą apyvartą patikrina, sutikrina, sulygina su savo apyvarta. Tada pamatė, kad jie neturi tokios sąskaitos, arba jie neturi jų sąskaitos. Tokiu būdu suranda trūkstamą sąskaitą. Tada, jeigu jie neturi tos įmonės sąskaitų, tai ta įmonė jai atsiunčią sąskaitą, toliau perduoda į parduotuves, kad pažiūrėtų, kodėl pas juos neužpajamuotos. O jeigu jie neturi sąskaitų, jie paprašo iš jų tų sąskaitų kopijų, ji išsiunčia kopijas tos įmonės buhalterei ir tada ji pas save aiškinami. Buvo taip, kad tos buhalteres po to jai pranešė, kad jie tokių prekių negavo, tų sąskaitų nepripažįsta. Jų tiekėjai, tai yra tie, kas jiems pristato prekes, jie perka iš jų statybines prekes. D. B. su pirkėjais, ji dirbo su tiekėjais. Įmonės su kuriais ji derino, buvo ir pirkėjai ir tiekėjai. Kai nerado sąskaitų, vadovybė pradėjo reaguoti iš karto. R. P. metu buvo direktorius, jis aiškinosi. Pradžioje su buhalterėms bendravo, po to, atrodo „R.“ vadovas jai paskambino klausė kas vyksta, pavardės vadovo neprisimena.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. Z. nurodė, D. B. buvo „M. V.“ vadybininkas, o ji buvo šios parduotuvės administratorė. „M. V..“ parduotuvė buvo (duomenys neskelbtini). Ją kvietė dėl sąskaitų faktūrų, išrašytų be parašo. Jos parduotuvės blankuose, dėl kurių ji buvo atsakinga priduodama į buhalteriją, jų parduotuvės sąskaitose parašų nebuvo, o buvo kitų parduotuvių. D. B. galėjo dirbti ir kitose parduotuvėse, dėl to, kad jis buvo (duomenys neskelbtini) vadybininkas. Jos klientai buvo tik tie žmonės, kurie rašydavo sąskaitas faktūras, dėl to, kad ji jas tikrino. Vadybininkai atiduodavo savo sąskaitas jau su parašais. Ji buvo atostogose, kai sužinojo, kad D. labai daug pavogė. „M.“ tinklo klientai turi sąskaitas su pinigais. Atėjo kliento žmona, kuri turėjo teisę pirkti pavedimu. Jų sąskaitoje pinigų nebuvo. Tuo tarpu, kol ji aiškinosi su vadybininkais, priėjo D. ir sumokėjo per pinigų priėmimo kvitą, ir moteris galėjo apsipirkti. Neatsimena, ar sumą, kurią sumokėjo D., buvo 457,81 Lt, tačiau ta suma tikrai buvo triženklė. Ji daugiau nieko nesidomėjo dėl to atvejo. Jai tardytoja parodė žmogaus nuotrauką. Prisimena, kad vyras buvo apkūnus, o jo žmona buvo apvalutė. Jai pasakė to žmogaus pavardę, bet ji jo pagal pavardę neatsiminė. Jie tokius žmones vadina tiekėjais, bet jie yra didmenos klientai. Kai jie sudaro sutartį, jie turi teisę į tam tikras apsipirkimo kainas. Moteris, žinodama, kad jos sąskaitoje yra pinigai, nuėjo į kasą. Klientas galėjo įnešti pinigus į savo sąskaitą „M. V.“ tinkle, kad būtų galima apsipirkinėti be pinigų. Moteriai negalėjo parduoti, nes nebuvo pinigų, kasoje rodė įsiskolinimą. Ganėtinai staigiai jai D. atnešė pinigus ir ji įdėjo į žmogaus sąskaitą. Skandalas nekilo, nes jai atrodo, kad moteris tuo metu nesuprato, kad D. jos vardu įneša pinigus. Tai neįprasta praktika, kad vadybininkas kliento vardu įneša pinigus.
Kai žmogus atneša pinigus, išrašomas pinigų priėmimo kvitas ir automatiškai pinigai atsiranda žmogaus sąskaitoje, jis gali jais naudotis. Toks atsiskaitymo būdas yra kliento pasirinkimas, nes daugeliui taip yra patogiau. Išankstinis įnešimas neduoda kainos naudos. Galimai avanso įnešimas buvo pasirašytas B. Kai ji davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ji neįvardino to žmogaus vardo. Yra galimybė atrasti žmogaus vardo ir pavardę dokumentuose pagal nurodytą laikotarpį. Negali pasakyti, ką tas klientas pirkdavo. Negali pasakyti, ar tie klientai patys tiekė prekes. (duomenys neskelbtini) parduotuvėje prekiaudavo krosnelėmis. Ji nežino visų krosnelių tiekėjų. Greičiausiai, kad B. neturėjo teisės dirbti su grynais pinigais. B. jai nebuvo pavaldus. Nematė, kad B. atliko prekių išvežimą. Ji ne visada žinojo parduotuvės prekių vežėjus. Sąskaitą išrašydavo vadybininkas. Vieną sąskaitos egzempliorių gale mėnesio atiduodavo jai, o kitą klientui. Iki mėnesio galo vadybininkai jai privalėjo viską atiduoti už mėnesį, dėl to kad ji privalėjo tikrinti ir sudėti į ataskaitą. Ji tikrino vardą, pavardę, pasirašytą didmenos sąskaitą. Ji netikrindavo klientas tikras ar netikras, už tai atsakingas būdavo didmenos vadybininkas. Ji neturėjo jokio reikalo su važtaraščiais, gabenimo dokumentais. Ji netikrino, ar sąskaita apmokėta, nes klientai turėjo savo limitą. Ji nežino, kas stebėdavo limitus.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta M. Z., kad ji nuo 2012 dirba „M. V.“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), administratore. UAB „M.“ yra nustatyta tvarka, kad asmenims, su kuriais sudarytos Didmeninio pirkimo pardavimo sutartys, perkant prekes, išrašoma pavediminė sutartis (kurioje nurodytas terminas, iki kurio privaloma sąskaitą apmokėti). Tais atvejais, kai tokių asmenų sąskaitose trūksta pinigų, įmonių atsakingi asmenys į UAB „M.“ esančias savo sąskaitas įneša pinigus grynais. Ji turiu teisę priimti pinigus iš fizinių asmenų, tai jai priklauso pagal einamas pareigas. Susipažinusi su 2015-10-13 pinigų priėmimo kvitu MPK Nr.34794, patvirtino, kad jame yra jos parašas. Kas įnešė pinigus pagal šį kvitą, dabar neatsimena, bet buvo atvejis, kai D. B. jai atnešė pinigus ir paprašė išrašyti pinigų priėmimo kvitą, pasakydamas, kad kliento pasirašytą kvitą atneš vėliau. Ji įrašė į sistemą, kad pinigai įnešti ir kliento sąskaitoje atsirado ši suma. Grynus pinigus dienos pabaigoje įnešė į centrinę kasą. Kodėl buvo įnešta konkreti suma, t. y. 457,81 Lt, nežino. Su Didmenos vadybininku D. B. daugiausia teko bendrauti, kai jai reikėdavo sudaryti mėnesio ataskaitas, o šis vėluodavo pateikti pasirašytas PVM sąskaitas faktūras. Būdavo atvejų, kad D. B. pateikdavo jai PVM sąskaitas faktūras, nepasirašytas prekių gavėjų. Tokias sąskaitas ji grąžindavo ir reikalaudavo pateikti su parašais. Jų parduotuvėje į apskaitą buvo įtraukiamos tik gavėjų pasirašytos PVM sąskaitos faktūros. Didmenos skyrius dirbo (duomenys neskelbtini) regiono mastu. Šio skyriaus vadybininkai turėjo teisę išrašyti PVM sąskaitas faktūras kitų „M. V.“ parduotuvių vardu, priklausomai nuo to, kur pirkėjai norėdavo atsiimti prekes. Apie tai, kad D. B., dirbdamas UAB „M.“ vykdė kažkokią neteisėtą veiklą, nežino (t.15, b.l.44-45).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta N. G. nurodė, kad ji peržiūrėjo skolas ir surado, kad neatitinka likučiai. Jis dirba „M. V.“ buhalterijoje. Tai buvo 2015 m. rugsėjo mėn. Jai didmenos vadovas davė sąrašą ir paprašė suderinti, ar atitinka skolos likučiai. Ji pagal sąrašą susisiekė su pirkėjais, išsiuntė išrašus ir atėjo atsakymas, kad likučiai neatitinka. Tada pradėjo derinti, kodėl neatitinka. Pasirodo, kad nebuvo kažkokių sąskaitų. Įvardino jai, kokių sąskaitų neturi. Ji tada ieškojo tų sąskaitų, skenavo jiems, siuntė sąskaitas. Jie apžiūrėjo tas sąskaitas ir pasakė, kad tokių prekių nepirko, negavo ir nepripažįsta sąskaitų. Paprašė, kad įmonės oficialiai surašytų raštą, išvardintų sąskaitas, kokios sumos, už kiek jie pripažįsta. Gavo raštus ir juos persiuntė didmenos vadovui ir finansų vadovui. Pagrinde sąskaitos buvo išrašytos B. Dar sąskaitos buvo išrašytos iš (duomenys neskelbtini). Ji nežino, kuo viskas baigėsi.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta N. G. nurodė, kad ji UAB „M.“ buhaltere dirba nuo 2015-08-12 d. Buhalterinės apskaitos skyriuje dirba 5 buhalterės ir finansų vadovė R. Z.. Ji atsakinga su skolų derinimą. 2015 m. rugsėjo mėn. Didmenos vadovas A. paprašė jos suderinti skolų likučius kelioms įmonėms, kurių pavadinimų dabar neatsimena. Ji susiekė su tomis įmonėmis, ir paaiškėjo, kad likučiai neatitinka, įmonės neturėjo kai kurių sąskaitų. Ji rado sąskaitas ir jas nusiuntė toms įmonėms. Paaiškėjo, kad didesnioji dalis įmonių iš Didmenos vadovo A. pateikto sąrašo nepripažino dalies jų vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Su tomis įmonėmis buvo derinami skolų likučiai ir pasirašyti skolų suderinimo aktai. UAB „M.“ išrašytos, bet įmonių nepripažintos PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą. Atsakydama į klausimą dėl UAB „S. T.“ skolų suderinimo aplinkybių, parodė, kad ši įmonė nepripažino 48 vnt. PVM sąskaitų faktūrų, bendrai 52070,56 Eur. sumai. Taip pat jie nepripažino 7 vnt. kreditinių PVM sąskaitų faktūrų 11077,11 Eur sumai. Ši suma buvo atimta iš 52070,56 Eur sumos ir konstatuota, kad nepripažįstama sąskaitų 40993,45 Eur sumai. Kreditinės PVM sąskaitos faktūros išrašomos, kai siekiama dalinai arba pilnai sumažinti ( padengti) pirminės PVM sąskaitos faktūros sumą. Susipažinusi, su bendrovei „S. T.“ išrašytomis kreditinėmis PVM sąskaitomis faktūromis, kurių įmonė nepripažino, parodė, kad kreditinė PVM sąskaita faktūra Nr. 2109340 dengia sąskaitą Nr. 2024459; kreditinė PVM sąskaita faktūra Nr. 2109341 dengia sąskaitą Nr. 2024452, kreditinė PVM sąskaita faktūra Nr. 2109684 dengia sąskaita Nr. 2024675, kreditinė PVM sąskaita faktūra Nr. 2109690 dengia sąskaitą Nr. 2024682; kreditinė PVM sąskaita faktūra Nr. 2109686 dengia sąskaitą Nr. 2024676; kreditinė PVM sąskaita faktūra Nr. 2109688 dengia sąskaitą Nr. 2024681; kreditinė PVM sąskaita faktūra Nr. 2109681 dalinai dengia sąskaitą Nr. 2024652. Atskiru punktu UAB „S. T.“ pateikė 11 vnt. PVM sąskaitų faktūrų sąrašą, kurių įmonė nepripažino ir kuriose suklastoti įmonės darbuotojų parašai. Bendra šių sąskaitų faktūrų suma 9741,86 Eur. Skaičiuojant bendrą suma, kuri buvo nesumokėta už nepripažintose sąskaitose UAB „M.“ priklausančias prekes, prie 40993,45 Eur. buvo pridėta 9741,86 Eur ir gauta bendra 50735,31 Eur. suma. Iš šios sumos buvo atimta suma, kuri buvo apmokėta grynais pagal KPO į UAB „M.“ kasą - 30411,85 Eur. Rezultate buvo gauta 20 323,46 Eur suma, kuri nebuvo sumokėta UAB „M.“ pagal UAB „S. T.“ nepripažintas PVM sąskaitas faktūras. Ji paruošė skolų tarp UAB „M.“ ir UAB „S. T.“ suderinimo akto projektą, į kurį įtraukiau visas UAB „S. T.“ skolas, t. y. pagal pripažintas ir nepripažintas sąskaitas. Bendra skolos suma gavosi 21 371,55 Eur. Pasirašant skolų suderinimo aktą, UAB „S. T.“ direktorius akte nurodė, kad iš nurodytos sumos pripažįsta 990,89 Eur. skolos dydį, todėl akte buvo nurodyta, kad lieka nepripažinta 20 380, 66 Eur skola (t.15, b. l. 35-36).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. A. nurodė, kad jis pažįsta D. B.. Jis tuo metu dirbo UAB „M.“ didmeninės prekybos vadovu. B. buvo priimtas į darbą pardavimo vadybininku, dirbo (duomenys neskelbtini) padalinyje. 2015-2016 m. rudenį jie gavo informaciją, kad stambūs klientai, kuriems pardavimai buvo daromi pagal suteiktą kredito limitą, patvirtintą draudimo bendrovės, atsisako mokėti. Sumos buvo labai didelės. Nuo to momento suprato, kad įmonėje turi dideles problemas su pardavimais, kuriuos organizavo B.. Surado apie dešimt didesnių, mažesnių klientų, kurie atsisakė pripažinti jiems išrašytas sąskaitas faktūras. Jis skyrė daug laiko aiškintis su klientais ir D. B.. Jis gavęs naują darbą, paliko įmonę, perdavė visą medžiagą ir davė parodymus. B. kažkokią sumą grąžino, tai galėjo būti iki 10 000 eurų. Pinigus perdavė įmonės apsaugos vadovui. Įmonės apsaugo vadovo pavardė galėjo būti S. Didmeninė prekyba buvo suorganizuota pagal įmonės patvirtintas tvarkas. Visi reikalai turėjo vykti pagal visas procedūras, kurios šiandien egzistuoja įmonėje. Sistema strigo dėl to, kad apskaitininkė įmonėje, kuri buvo atsakinga už sąskaitų patikrinimą, tos sąskaitos, kurios yra su atidėtu mokėjimo terminu, būtinai privalo būti pasirašytos. Padalinio vadovas ir parduotuvės vadovas surenka visus pardavimo dokumentus, patikrina dokumentus su atidėtu mokėjimu, kad įsitikintų, ar ten yra parašai. Visi vadybininkai bėgiodavo surankioti parašus iš atsakingų žmonių. Jeigu nori apsipirkti įmonėje, turi sudaryti sutartį. Sudarius sutartį, turi gauti kredito limitą, kuris yra patvirtinamas ir taip pat turi pateikti įgaliotų asmenų sąrašą. Atiduodant sąskaitas į buhalteriją darbuotojai privalėjo sutikrinti, ar yra parašai, ar yra perduotos prekės. Veždavo samdomas transportas, su kuriuo jie buvo sudarę sutartį. Vežamas su transporto važtaraščiais. Vadybininkas, kuris organizuoja pardavimą, yra atsakingas už tai, kad pardavimas būtų tinkamai įformintas. Didmenos vadybininko reikalas gauti parašą ant pardavimo dokumento. Jeigu nėra parašo, parduotuvės vadovas, rinkdamas dokumentus, žiūri, yra parašas ar nėra parašas. Tada šitos sąskaitos keliauja į įmonės buhalteriją ir įmonės apskaitininkas biure dar kartą tikrina tas sąskaitas, ar yra parašas. Paskutinėmis mėnesio dienomis vadybininkai paprastai važiuodavo tų prašų gauti. Problema įvyko, kad apskaitininkė buhalterijoje išėjo iš darbo, mėnesį jos nebuvo. Būtent tada D. organizavo savo veiklą. Jam pavyko išsiaiškinti, kad transporto įmonė, kurios pavadinimo neatsimena, ir su E. servisu susijusi įmonė gavo labai didelius kreditus, t. y. virš 100 000 eurų. Buvo įtarimų, kodėl nestatybinės įmonės. Jie gavo paaiškinimą iš D., kad įmonės statosi sau sandėlius. Joms pradėjo važiuoti statybinės prekės. Kai atėjo laikas mokėti, šitos dvi įmonės atsisakė mokėti, nes nieko nepirko. Kai jis suprato, visos prekės, kurios tariamai turėjo važiuoti įmonėms, važiavo į kitą prekybinę įmonę, statybvietes, niekaip nesusijusias su „M.“. Tą jie nustatė pagal transporto važtaraščius. Dalyvavo kažkoks tarpininkas, kurio jis nematė, bet jam su juo teko kalbėtis telefonu. Jis suprato, kad D. jam pardavinėjo prekes. Jis turėjo sumokėti D. pinigais. Tas žmogus pasinaudojo D. ir dingo didžioji dalis prekių ir pinigai nesugrįžo. Yra smulkesnės įmonės, kurios galimai bandė pasinaudoti, įsitraukti į apskaitą ir taip susimažinti pelną. D. iš to gaudavo apie 10 proc. Jis neturi įrodymų, tai yra jo prielaidos, kurias jis susidarė iš pokalbių su žmonėmis.
Jie turėjo signalų, kad jis yra nepatikimas. Jo buvęs darbdavys po kažkiek laiko pranešė jiems, kad D. išėjo ar buvo paprašytas išeiti dėl panašių reikalų. Jie turėjo mažiausiai du-tris kartus pokalbius dėl netvarkingo dokumentų forminimo. Jis galvojo, kad reikalas su juo atsisveikinti, bet žinojo jo šeimos situaciją, kad yra trys mažamečiai vaikai, vienas stipriai sergantis. Taip pat jis šnekėjosi ir reagavo į pastabas. Jis yra prisidėjęs prie B. surašytų paaiškinimų darbdaviui „M.“. Jis rašė paaiškinimus įmonės biure. B. pats rašė paaiškinimų tekstą. Turbūt šalia buvo apsaugos darbuotojas ir jis kažkur šalia buvo, bet jie už jį šio akto nerašė. Paaiškinimai buvo surašyti, kad jie suprastų, kas vyksta. Jie nieko nesuprato, kas įvyko, nes paaiškinimuose yra daugiau melo prirašyta nei tiesos. Jis apie mėnesį žadėjo grąžinti pinigus, dėl to jie nesiėmė aktyvių veiksmų. D. B. niekada iki galo neatskleidė nei ką darė, nei kam pardavinėjo, nei kur yra pinigai, nei kur yra prekės. Jie pradžioje nematė apimčių, nei vienos tikslios informacijos iš jo nebuvo gauta, tik kažkokie epizodai. Jis nepažįsta S. ir J. Asmenys, kurie iš D. pasiimdavo prekes, žadėdami jam sumokėti grynais, jie to negalėjo padaryti. Sąskaitos būdavo išrašomos stipriai ekonominei įmonei, bet prekės ne į tą įmonę, bet pas tuos piliečius, kurie žadėdavo atsiskaityti. Jis suprato, kad D. B. pardavinėjo pigiau nei rinkos kaina. Jis rašė laišką įmonės vadovui. Čia vienas iš būdų bandant atgauti dalinę skolą. Vyko daug pokalbių, kurių metu jie bandė suprasti, kas vyksta ir J. neneigė, kad yra pasiėmęs prekių iš D. Jie bandė kažkokią pinigų sumą atgauti. J., kad tai yra „M.“ prekės. Jei daiktas kainavo už eurą, J. mokėjo už 80proc. Raidė „K” tarptautinėje finansų kalboje reiškia tūkstančius. J. ruošėsi „M.“ grąžinti 30 000 eurų. J. tiksliai nepasakė, kur yra prekės. Pagal transporto dokumentus matėsi, kad ne maža dalis prekių nuvažiavo į prekybinį tinklą „B.“, kitos prekės važiavo į objektus po visą Lietuvą. „M.“ nebuvo įmokų iš „B.“. Negali pasakyti, kas yra įmonės „B.“ vadovas, savininkas. „B.“ yra „M.“ konkurentas, kuris prekiauja analogiškomis prekėmis. Jam yra girdėta pavardė C. Tai yra vienas iš tų veikėjų, kurie ėmė iš D. prekes. Jis iš paaiškinimų, dokumentų ir pokalbių gali pasakyti, kad tai buvo padaryta daugiau negu vienas kartas. Jis negali teigti, kad tai buvo tomis pačiomis sąlygomis kaip su J. Neatsimena, kas yra UAB „K.“. Turbūt jie bandė paprašyti pasirašyti vekselius ko nors iš skolininkų. Skolininkais yra tas, kam yra įrašyta sąskaita faktūra ir jis pagal ją skolingas įmonei. Kadangi išrašytos sąskaitos iš principo nieko nereiškė, jie ieškojo, kam tos prekės nukeliavo vietoj to, kur turėjo patekti. J., S. buvo atsakingi už prekių pasiėmimą iš D. pagal jų sutartas sąlygas ir jie neatsiskaitė su D.. Jie liko skolingi D., o D. negalėjo atiduoti „M. V.“. Prekių pristatymas didmenos klientams vyko dviem būdais: jeigu klientas pirkdavo smulkiąją prekių siuntą, tai pristatymas vykdavo arba kliento transportu, arba jis užsisakydavo transportą. Didmenos skyrius buvo sudaręs sutartis su transporto paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir paprastai jie jomis naudodavosi. Didesni kiekiai vyko tiesioginiu pristatymu į nurodytą adresą, kur klientas pageidavo. Jam negirdėtos įmonės UAB „R.“, UAB „D.“. Jis yra girdėjęs, kad B. tėvas turėjo transporto įmonę ir vežė prekes. Įmonė nereikalauja tokio dalyko, kad šeimos nariai nevežtų prekių. Jis nenurodinėdavo B., kam išrašyti sąskaitas. B. lokacija buvo (duomenys neskelbtini), atskirta nuo mažmeninės prekybos. Jis galėjo dirbti ir su (duomenys neskelbtini) parduotuve. Sąskaitos buvo išrašomos didmenos vadybininkų, jeigu tai įvykdavo ne prekybos centre. Nežino, dėl ko daugiausia sąskaitų faktūrų be gavėjų parašų yra (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. A. nurodė, kad jis nuo 2012 lapkričio mėn. iki 2016 vasario mėn. dirbo UAB „M.“ Didmeninės prekybos padalinio vadovu. 2013 m. balandžio mėn. pagrindiniuose Lietuvos regionuose buvo įkurti didmenos padaliniai. (duomenys neskelbtini) didmenos skyriaus vadovu buvo paskirtas A. G.. (duomenys neskelbtini) didmenos skyrius turėjo du padalinius – (duomenys neskelbtini), kur dirbo 2 vadybininkai ir A. G., ir (duomenys neskelbtini), kur dirbo 3 vadybininkai, tame tarpe ir D. B.. Darbas buvo organizuotas taip, kad didmenos vadybininkai ieškodavo klientų, kurie turėjo būti mokūs ir potencialiai galėjo pirkti didelius prekių kiekius. Su tokiais klientas būdavo sudaromos Didmenos pirkimo – pardavimo sutartys, pasiūlant geresnes pirkimo sąlygos, taikant didesnes nuolaidas ir atidedant gautų prekių apmokėjimą iki 90 d. Paruoštas sutartys , kartu su rizikos analize, būdavo pateikiamos jam pasirašyti. Jis įprastai tiesiogiai su klientais nebendravo, o tik įvertindavo pateiktus dokumentus ir pasirašęs, toliau sutartis perduodavau įmonės vadovui, kuris uždėdavo antspaudą. Prekių pardavimo tvarka buvo tokia: vadybininkas gavęs užklausą iš didmenos kliento, išsiųsdavo šiam komercinį pasiūlymą. Buvo nustatytos nuolaidų ribos, kuriose vadybininkas asmeniškai, be vadovo žinios, galėdavo siūlyti prekių kainas. Tuo atveju, jei nuolaidos viršydavo nustatytą ribą, turėdavo gauti regiono padalinio vadovo arba jo, kaip Didmenos vadovo ar net įmonės vadovo leidimą. Tokiu atveju elektroniniu paštu vadybininkas tiesioginiam vadovui ir jam atsiųsdavo nustatyto formos komercinį pasiūlymą, su kuriuo susipažinęs, išsiųsdavau atsakymą. Kai būdavo suderintos pardavimo kainos, vadybininkas turėdavo išsiųsti Tiekimo skyriui nustatytos formos užsakymą, kuriame nurodyti prekių kiekį, pristatymo adresą ir kontaktinį asmenį. Kaip vėliau paaiškėjo, taip būdavo daroma ne visada. Kai kilo problemos, paaiškėjo, kad D. B. daugeliu atveju tiekimo skyriui siųsdavo ne nustatytos formos užsakymą, o laisvos formos laišką. Tuo atveju, jei Tiekimo skyrius užsakydavo prekes tiesiogiai iš gamintojų ir jei būdavo perkama visa „fūra“ prekių, jie dažniausiai prekes pirkėjui pristatydavo nemokamai. Jei būdavo perkami mažesni kiekiai, gamintojai transporto paslaugas įskaitydavo į UAB-ei „M.“ išrašomą PVM sąskaitą faktūrą. Vadybininkas, gavęs tokią sąskaitą ir pridėję tam tikrą procentą, pirkėjui išrašydavo UAB „M.“ PVM sąskaitą faktūrą. Realiai šios visos kainos būdavo suderintos iš anksto, o vėliau tik vykdavo prekių nuvežimas ir dokumentų įforminimas. Tokiu principu prekės buvo vežamos ir iš UAB „M.“ steigėjos ir akcininkės - didmenos įmonės UAB „S.“. Jei prekė būdavo parduodamos iš sandėlio ir klientas pageidavo prekių atvežimo, nuvežimą organizuodavo kiekvienas padalinys atskirai, t. y. padaliniai sudarydavo sutartis su atskirais vežėjais. Su kokiais vežėjais buvo sudaręs sutartis (duomenys neskelbtini) padalinys, nežino. Visa „M. V.“ organizacija orientuota į apyvartą ir jos augimą. Vadybininkų atlyginimai priklausė nuo padarytos apyvartos. Didmenos vadybininkų atlyginimais priklausė nuo to, kiek buvo parduota prekių pirkėjams, su kuriasi sudarytos Didmeninio pirkimo-pardavimo sutartys. Dar buvo ypatybė, kad Didmenos pardavimai patekdavo į mažmenos padalinių apyvartas, t. y. mažmenos parduotuvių darbuotojų atlyginimai priklausė nuo didmenos PVM sąskaitų faktūrų kiekio. Todėl priklausomai nuo asmeninių santykių ar kitų aplinkybių, didmenos vadybininkai sąskaitų išrašymą galėdavo nukreipti į norimas į parduotuves. 2015 m. rugsėjo mėn. pradžioje staiga paaiškėjo, kad dalis įmonių atsisakė mokėti pagal jiems išrašytas PVM sąskaitas faktūras, pareikšdamos, kad prekių pagal jas negavo. Tai buvo D. B. išrašytos ar jo pavedimu kitų mažmenos vadybininkų išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Pažymėtina, kad ant tokių sąskaitų faktūrų nebuvo gavėjo parašų arba, kaip teigė sąskaitose nurodyti pirkėjai, gavėjo parašai buvo suklastoti. Pradėjus tikrinti, paaiškėjo, kad yra daug tokių D. B. paruoštų sąskaitų faktūrų, kuriose nurodytos įvairios didmenos įmonės. D. B., dalyvaujant jam ir apsaugos vadovui R. S., prisipažino, kad dalį pardavimų, susitaręs su įmonių vadovais, įformindavo įmonėms, o prekes realiai veždavo kažkokiems pirkėjams, kurie mokėdavo grynais. Tuos grynus pinigus perduodavo įmonių vadovams, už tai gaudamas tam tikrą užmokestį. Vėliau kažkas laiku su D. B. neatsiskaitė ir šis įmonių, kurių vardu buvo išrašytos, sąskaitos, vadovams neperdavė sąskaitose nurodytų sumų. Pastarieji atsisakė apmokėti sąskaitas ir jų nepripažino. Derinant atsikaitymo galimybes, D. B. vis žadėjo asmeniškai sumokėti už prekes. Sumokėjo UAB „M.“ apie 10 tūks. Eurų, ir galimai kelioms įmonėms išrašė vekselius. Kiek vekselių ir kokioms įmonėms šis išrašė, nežino, jis tame nedalyvavo. Dabar , jau praėjus laikui, gali nurodyti šias priežastis, dėl kurių tai galėjo įvykti: pirma - didelis spaudimas didinti apyvartas ir nuo to tiesiogiai priklausė atlyginimai; antra - Didmenos padalinyje A. G. netinkamai vykdė kontrolę ir nesilaikė nustatytos tvarkos, t. y. užsakymai buvo vykdomi be komercinio pasiūlymo, neįsigilinant į klientų tikrąjį profilį, D. B. turėjo per daug laisvės; trečia- (duomenys neskelbtini) padalinyje D. B. pavedimu išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo be gavėjo parašų, tai buvo grubus pažeidimas, kurį padarė sąskaitas išrašę vadybininkai; be to padalinio direktorė neatliko tinkamos kontrolės ir neužtikrino, kad visi parašai būtų; ketvirta- centriniame ofise gautos tokios sąskaitos nebuvo tinkamai patikrintos ir nebuvo išreikalauta surinkti parašus; taip pat nebuvo reikalaujami pristatyti į pirkimo skyrių prekių pristatymo važtaraščių. Jis asmeniškai nežinojo, kad D. B. vykdė tokią neteisėtą veiklą, joje nedalyvavo. D. B. niekada jokių nurodymų išrašyti kokiai nors įmonei sąskaita faktūrą, nėra davęs (t.15, b.l.22-24).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. G. nurodė, kad jis nuo 2013 m. iki 2015 m. buvo „M. V.“ (duomenys neskelbtini) regiono pardavimų vadovas. Jis turėjo prižiūrėti penkių vadybininkų komandą, surinkti ataskaitas ir jas teikti vadovui. Tiesiogiai pardavinėjo klientams, turėjo savo klientų ratą, važiuodavo į objektus, darydavo susirinkimus. B. buvo užsakymų vadybininkas. Kadangi vienas žmogus išėjo, B. tapo pardavimo vadybininku. B. dirbo su klientais, prekiavo, važiavo į objektus, aptarnavo klientus vietoje, kalbėdavo telefonu, pardavinėdavo. Susidarė klientų skolos ir jie nemokėjo. Skolos susidarė dėl to, kad klientai teigė, kad jie prekių negavo, sąskaitų nepasirašinėjo. Nagrinėjimo procesą perėmė R., dėl to detaliau negali atsakyti. Su B. apie šiuos reikalus jam neteko bendrauti. Galėjo būti, kad klientai užeidavo į prekybos centrą, jeigu pirkdavo daugiau medžiagų, jie juos pastebėdavo sistemoje ir vadybininkai galėdavo su jais susisiekti. Taip pat vadybinkai klientų ieškodavo patys, t. y. važiuodavo į objektus. „K. S.“ ir „R. E.“ buvo seni „M. V.“ klientai. Iš principo didesnis pardavimas ar objektas vykdavo per vadybininką, kuris prisiskirdavo sau klientą. Kiekvienam vadybininkui buvo priskiriamas klientų ratas. Klientas žinodavo, kas yra jo vadybininkas. Visi klientai ateidavo pirkti telefonu arba užeidavo į prekybos centrą nusipirkti gyvai. Vadybininkas važiuodavo pas klientą pažiūrėti kaip vyksta objektas, ar nereikia daugiau medžiagų. Jam nieko nėra žinoma apie J. ir S. Jie su keliomis įmonėmis turėjo pasirašę sutartis ir veždavo prekes per tas įmones. Nežino, ar tarp tų įmonių buvo ,,R.“, „D.“. Pokalbio su B. metu buvo išsiaiškinta, kad prekes vežė ne jo tėtis. Jam teko važiuoti dėl skolų šnekėti su „S. T.“ ir ,‚K.“. Taip pat teko šnekėti daug telefonu. Visoms įmonėms stengėmės išsiųsti balansus ir skolų suderinimų aktus. Ieškojo visų sąskaitų, važtaraščių. Jam žinom, kad ne visa žala atlyginta.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. G. nurodė, kad jis UAB „M.“ Didmeninės prekybos (duomenys neskelbtini) regiono vadovu dirbo nuo 2013 vasario mėn. iki 2015 gruodžio mėn. Jo darbo vieta buvo „M. V.“ prekybos centre, esančiame (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) regiono Didmenos skyriuje viso dirbo 5 vadybininkai, iš kurių dviejų darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), kitų vadybininkų, tame tarpe ir D. B., darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Jis pagal savo pareigas buvau atsakingas už bendrą darbo organizavimą ir iškeltų užduočių vykdymą, t. y. didmenos klientų paiešką, paruošti su jais sutartis, parduoti prekes. Įsteigus skyrių, nuolaidos buvo taikomos tik klientams, su kuriais buvo sudarytos Didmeninio pirkimo-pardavimo sutartys. Jo tiesioginis vadovas buvo R. A.. Darbas buvo organizuotas taip, kad didmenos vadybininkai ieškodavo mokių klientų, kurie reguliariai vykdytų pirkimus arba pirktų didelius prekių kiekius. Tokiems klientams buvo siūlomos 5-10 procentų nuolaidos, prekių apmokėjimo atidėjimas iki 90 d., galimybė pirkti įvairiose parduotuvėse. Su tokiais klientas būdavo sudaromos Didmenos pirkimo – pardavimo sutartys. Jis atlikdavo vadybininkų pateiktų klientų paraiškų pirminę patikrą, klientų vertinimą pagal pateiktus dokumentus. Įprastai su vadybininkų rastais klientais jis tiesiogiai nebendravo, išskyrus atvejus, kai įmonės rizika buvo didesnė arba kildavo klausimų iš pateiktos paraiškos. Dėl kreditavimo sąlygų gerinimo bendravo su UAB „K. S.“, UAB „R.“, UAB „E.“. Reikalavo iš jų papildomų duomenų apie vykdymą veiklą ir pan. Apie tai, kad D. B. šioms ir kitoms jo kuruojamoms įmonėms išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, o realiai prekės buvo parduodamos kitiems asmenims, o gauti grynieji pinigai atiduodami įmonių atsakingiems asmenims, sužinojo, kaip ir visi, 2015 m. rugsėjo mėn. Asmeniškai su juo niekas iš D. B. kuruojamų įmonių dėl nelegalaus grynųjų pinigų grąžinimo, nekalbėjo. Vadybininkai, gavę didmenos pirkėjo užsakymą, paprastai patys spręsdavo, dėl nuolaidos taikymo (iki tam tikro dydžio). Jei nuolaidos viršydavo nustatytą ribą, vadybininkas turėdavo gauti jo ir Didmenos vadovo R. A. leidimą. Tokiu atveju elektroniniu paštu vadybininkas jam atsiųsdavo nustatyto formos komercinį pasiūlymą, su kuriuo susipažinęs, su savo komentarais išsiųsdavo R. A.. Gavęs pastarojo patvirtinimą, išsiųsdavo vadybininkui. Dirbant matė, kad D. B. klientams nuolat didelėms sumoms išrašomos PVM sąskaitos faktūros, tačiau tai įtarimų nekėlė, prekės buvo apmokamos. D. B. apyvartos buvo labai didelės, juo darbu buvo patenkinti. Kodėl PVM sąskaitos faktūros D. B. kuruojamoms didmenos įmonėms buvo išrašomos daugeliu atveju kitų vadybininkų, negali paaiškinti. Mano, kad taip būna, kai šalia konkretaus prekybos centro yra statomas objektas ir prekes patogiau imti iš konkrečios parduotuvės. Arba D. B. duodavo padidinti apyvartas kitų parduotuvių vadybininkams . Kiek atsimena, 2015 m. pradžioje R. A. buvo nurodęs, o jis tą informaciją perdavė vadybininkams, kad sąskaitos faktūros būtų rašomos atsakingo vadybininko. Jis nematė tų sąskaitų, kurias D. B. perdavė surašyti kitos parduotuvės vadybininkams ir nežinojo, kad tose sąskaitose nėra gavėjų parašų. Vadybininkai užsakymus perduodavo į Tiekimo skyrių, nurodydami prekių kiekį, pristatymo adresą ir kontaktinį asmenį. Kai prekės buvo vežamos iš gamintojo, vežimą galėjo organizuoti patys tiekėjai. Kai prekės buvo vežamos iš parduotuvės, prekių vežimą vykdė įmonė, kurios pavadinimo dabar neatsimena, su ja UAB „M.“ buvo sudariusi sutartį. 2015 m. apie gegužės mėn. viena iš apskaitininkių jį perspėjo, kad pagal D. B. užsakymus vežimus atlieka jo tėvas. Tada jis ir (duomenys neskelbtini) parduotuvės direktorius, iškvietė D. B. ir paprašė pasiaiškinti dėl vežimų, nes vežimai turėjo būti atliekami per įmonę, su kuria sudaryta sutartis. D. B. griežtai neigė ir įtikino juos, kad tai nesusipratimas ir nieko panašaus nebuvo. 2015 m. rudenį pradžioje staiga paaiškėjo, kad dalis įmonių atsisakė mokėti pagal jiems išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Jis vyko į kai kurias įmones aiškintis dėl nepripažintų sąskaitų, buvo sutikrinami duomenys. Jo darbo metu, kai aiškinosi dėl sąskaitų, įmonės nebuvo pareiškusios, kad prekių negavo. Girdėjo, kad vyko derybos dėl apmokėjimo. Kaip baigėsi derybos, nežino, išėjo iš darbo. Jis asmeniškai nežinojo, kad D. B. vykdė kažkokią neteisėtą veiklą, joje nedalyvavo. D. B. niekada jokių nurodymų išrašyti kokiai nors įmonei sąskaita faktūrą, o prekes nuvežti kitam pirkėjui, nėra davęs. Dėl UAB „B. I.“ ir UAB „K.“ pirkimų, parodė, kad UAB „B. I.“ pas UAB „M.“ turėjo draudiminį kreditą ir galėjo pirkti prekes su 90 d. apmokėjimo atidėjimu. Šią įmonę kuravo D. B.. UAB „B. I.“ pirko prekes iki 2015 m. gegužės mėn. pabaigos, kol pasiekė savo limitą. Kažkurį laiką „B. I.“ mokėjo dalimis, tačiau jiems jau nebuvo parduodama kreditan. 2015 m. vasaros pabaigoje paaiškėjo, kad UAB „B. I.“ turi apie 80 tūks. Eurų atidėtų mokėjimų. 2015 m. rugpjūčio mėn. jis su D. B. nuvažiavo pas UAB „B. I.“ direktorių, kuris sutiko apmokėti įmonei išrašytas PVM sąskaitas faktūras, jei bus pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad prekės atvežto į jų objektą (duomenys neskelbtini), kur buvo statomi kotedžai. Buvo surinkta dalis prekių pristatymą UAB „B. I.“ patvirtinančių važtaraščių, bet dabar neatsimena, ar UAB „B. I.“ sumokėjo. To susitikimo metu nebuvo kalbama apie UAB „K.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras“. Apie problemas su kelių įrengimo įmone UAB „K.“ sužinojo maždaug 2015 m. spalio mėn., kai šie atsiuntė raštą, kad nepripažįsta dalies PVM sąskaitų faktūrų. D. B. anksčiau buvo nurodęs, kad didžioji dalis UAB „K.“ perkamų medžiagų važiuoja į UAB „B. I.“ objektą (duomenys neskelbtini), kad „K.“ su „B. I.“ yra partneriai. Kiek atsimena, jiems buvo nusiųstas skolų suderinimo aktas. Kaip buvo išspręstas „K.“ skolų klausimas, nežino. Kategoriškai pareiškia, kad nedavė leidimo ir su juo nebuvo suderinta, kad bendrovei „B. I.“ vežamos medžiagos būtų įrašomos į UAB „K.“ PVM sąskaitas faktūras. Taip pat nežino, apie tai, kad būtų buvęs koks nors susitarimas tarp UAB „K.“ ir „B. I.“ dėl fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų išrašymo, nurodant ne realų pirkėją - UAB „B. I.“, o UAB „K.“ (t.15, b.l.26-28, 30-31).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. nurodė, kad su kaltinamuoju yra susijęs tik darbo santykiais, o su UAB „M.“ buvo mažmenos parduotuvės vadybininkas, o D. buvo didmenos vadybininkas. UAB „M.“ (duomenys neskelbtini), buvo parduotuvės mažmenos vadybininkas. Su D. buvo darbiniai santykiai. Jis dirbo mažmenoje, o jis dirbo didmenoje. Kaltinamasis prašydavo iš salės pagal išankstines faktūras-sąskaitas, nes buvo tokia galimybė išrašyti išankstine sąskaita. Didesnėms prekėms nebuvo sąskaitos-faktūros išrašomos. Nepamena kokios buvo užsakymų apimtys. Iš jo pusės, tai didelių apimčių negalėdavo būti, nes dirbo praktiškai ne su įmonėmis, o su privačiais asmenimis. Kai mažmenoje būdavo, tai prašydavo pagalbos, tai jis padėdavo. Dažniausiai atvažiuodavo, pavyzdžiui paprastų varžtelių į įmonę pasiimti ir ten jis viską būdavo sudėjęs. Pagal sąskaitą-faktūrą sutikrindavo apsaugos darbuotojas arba kasininkė ir klientas pasiimdavo prekes. Blokeliai skaitydavosi stambios prekės. Blokelių nesurinkinėjo, nes jis sandėlyje nedirbo. Apie B. darbines problemas, neteko girdėti. Jam tai buvo neaktualu, nes dirbo mažmenos salėje. Sąskaitas-faktūras išrašė D. nurodymu. Nėra jam žinoma, kad šios sąskaitos-faktūros nebuvo apmokėtos. Sąskaitas-faktūras išrašinėjo savo vardu, D. prašymu. Jam reikėdavo padaryti mėnesinį planą, tai jam ir padėdavo D.. Jam labai sunku atsiminti, žino, kad D. išrašinėdavo sąskaitas, V. ir V. Jam trūkdavo prie plano. Būdavo nustatyta tam tikra mėnesinė suma. Su D. darbiniai santykiai, kur jis padėdavo kaip mažmenos vadybininkui. Už prekes turėjo rūpintis D.. Už prekės išvežimą, atsakomybė buvo D. ir vėžėjo. Sąskaitas-faktūras išrašinėdavo tada, kai pasakydavo kam išrašyti ir kokios kainos. Kad už prekes būtų sumokėtą, pareiga buvo sužiūrėti D.. Užsakinėdavo prekes. Netikrino kur, ar kam prekės važiuodavo, nes ne jo teisė būdavo jas tikrinti. Išrašydavo sąskaitą faktūra tik tam, kad jam reikėdavo prie plano pridėti. Būdavo taip, kad D. ant lapelio užrašydavo kam išrašyti sąskaitas- faktūras. Kai jam prie plano trūko, tai būdavo, kad jis nueina paprašyti, kad jam tiek ir tiek trūksta dar, tai taip ir padėdavo. Iš kur prekes veždavo, tai iš įmonės „S.“, „P.“. Ikiteisminio tyrimo metu daugiau prisiminė aplinkybes ir tikslingiau paaiškino. Už tai, kad išrašė sąskaitas-faktūras, už tai nieko negavo. Būdavo nustatytas jo mėnesio piniginis planas pagal išrašytas sąskaitas-faktūras. Su didmenos vadovybe nebendravo. Pavaldus buvo savo parduotuvės direktoriui.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. B. nurodė, kad jis UAB „M.“ dirba vadybininku nuo 2015-06-25. Nuo 2017 m. liepos mėn. dirba Didmenos skyriaus vadybininku. Iki 2017-07-03 jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) parduotuvėje „M. V.“, (duomenys neskelbtini), buvo atsakingas už jam priskirtų klientų užsakymus, dokumentų išrašymą, konsultavimą. Į jį galėdavo kreiptis bet koks pirkėjas dėl nuolaidų pritaikymo ir jas pritaikydavo. Jam pradėjus dirbti, Didmenos skyriuje dirbo D. B.. Buvo atvejų, kad D. B. jį perspėdavo, kad dėl nuolaidos į jį kreipsis D. B. klientai. Kiek atsimena, tai buvo įmonės - „N.“, „J.“, „R.“, „K. S.“. Klientai pas jį ateidavo su prekėmis, kurias išsirinkdavo salėje, arba nurodydavo prekes, kurias buvo galima paimti iš parduotuvės sandėlio. Tokiu atveju kliento pasirinktoms prekėms išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą. Jei prekių atvykdavo įmonės vadovas ar oficialiai jo įgaliotas asmuo, jie iškart pasirašydavo PVM sąskaitoje faktūroje. Būdavo atvejų, kai įmonės vadovas ar didmenos vadybininkas perspėdavo jį, kad prekių atvyks atstovas iš įmonės. Tokiu atveju išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią prekės buvo išduodamos be gavėjo parašo. Tačiau būtinai išrašydavo važtaraštį, kuriame pasirašydavo prekių gavėjas. Niekada neperdavė prekių be parašo PVM sąskaitoje faktūroje arba važtaraštyje. Vėliau nepasirašytas PVM sąskaitas faktūras perduodavo tą įmonę kuruojančiam vadybininkui ir šis surinkdavo parašus. Atsimena, kad pagal važtaraščius, o ne pagal PVM sąskaitas faktūras prekes imdavo „R.“, „J.“, „K. S.“, E. A. įmonės atstovai. PVM sąskaitą faktūrą 2015-07-20 MAK Nr.2159562 ir gabenimo važtaraštį MAK 20159562 UAB „R.“ išrašė D. B. prašymu. Važtaraštyje nurodyta, kad prekes paėmė L. B. ir yra parašas. Šio asmens nepažįsta, jį buvo nurodęs D. B., kaip „R.“ atstovą. Kaip buvo apmokėtos PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės, nežino. PVM sąskaitas faktūras 2015-09-21 MAK Nr.2194409-2194412 UAB „ECSO“ taip pat išrašė D. B. prašymu pagal šio nurodytas kainas ir duomenis. Kiek atsimena, D. B. turėjo kažkur išvykti, tai paprašė jo išrašyti PVM sąskaitas faktūras. Kadangi kiekvienam vadybininkui yra nustatytas pardavimų planas, papildomų sąskaitų išrašymas jam buvo naudingas plano vykdymui. Šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės - blokeliai ir mūro mišinys, kurios užsakomos ir tiesiai iš tiekėjo UAB „S. G.“ jų transportu vežamos į objektą. Kur vežti prekes, nurodė D. B.. Tas PVM sąskaitas faktūras, kurias jis buvo išrašęs ir pasirašęs, 2015 m. spalio pradžioje, kilus kažkokiems klausimams dėl D. B. veiklos, perdavė apsaugos skyriaus viršininkui. Kaip buvo apmokėtos PVM sąskaitos faktūros 2015-09-21 MAK Nr.2194409-2194412, kur nuvežtos prekės, nežino. 2015-10-07 PVM sąskaitą faktūrą Nr.2204151 ir gabenimo važtaraštį MAK 2204151 UAB „M.“ taip pat išrašė D. B. prašymu. Prekės buvo nuvežtos į D. B. nurodytą objektą, kur, - nežino. Tuo metu važtaraščiuose nebuvo įrašoma iškrovimo vieta, o nurodomas tik įmonės, kurios vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra, adresas. Kaip buvo apmokėtas PVM sąskaitoje faktūroje Nr.2204151 nurodytos prekės nežino. Apie tai, kad D. B. juridinių asmenų vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes realiai parduodamos kitiems nesusijusiems asmenims, gautus pinigus grąžinant PVM sąskaitos faktūrose nurodytų įmonių vadovams, nieko nežino (t.15, b.l.53-55).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. L. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, bet tas apklausiamas vyko prieš 3 metus. Daug detalių neprisimena.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duoti parodymai (t.15, b. l. 56-58). Patvirtina duotus parodymus. Su kaltinamuoju bendravo telefonu, el. laiškais, o taip tai antrą kartą mato gyvai jį. Sąskaitas išrašinėjo, tam, kad pasiektų rodiklius. Kad kolektyvas gautų didesnius atlyginimus. Nuo pasiektų rodiklių, tiesiogiai priklausydavo atlyginimai. Jie skambindavo kitiems kolegoms, tai taip pat klausdavo. Mato, kad ateina mėnesio paskutinė diena ir, kad nepasieks iškeltų rezultatų, tai norėdami juos pasiekti, skambindavo kolegoms. Parašus turėjo surinkti, tos parduotuvės darbuotojai. Sąskaitos, kurios buvo išrašytos B. prašymu, tai jie patys ir turėjo susirinkti parašus. Kaltinamasis perleido savo pirkimo-pardavimo sandorius, nes jų parduotuvė būdavo pasiekusi savo tikslus. Ne tik su juo derindavo šiuos reikalus, bet ir pasiklausdavo direktorės. Buhalterija visada reikalaudavo parašų.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. L. nurodė, kad jis nuo 2012 m. iki 2016 m. lapkričio mėn. dirbo UAB „M.“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), direktoriumi. Susipažinęs su jam pateiktomis UAB „M.“ bendrovei „M.“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis MAK Nr.20104723 ir MAK Nr. 20104751, UAB „F.“ išrašyta sąskaita faktūra MAK Nr.2104722, parodė, kad UAB „M.“ buvo tokia praktika, kad vieni kitiems padėdavo įvykdyti planą, perduodant išrašyti PVM sąskaitas faktūras. Pateiktose jam susipažinti sąskaitose yra jo parašai. Šias sąskaitas išrašė pagal (duomenys neskelbtini) esančios „M. V.“ parduotuvės vadybininkės K. Č. pateiktus duomenis. Dabar neatsimena, ar šias sąskaitas išrašė, būdamas (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje, prisijungęs prie savo internetinės paskyros, ar būdamas (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Tuo atveju, jei sąskaitas išrašydavo (duomenys neskelbtini), originalus būtinai perduodavo K., kad susirinktų parašus už prekių gavimą. Jam keista, kad šiose sąskaitose nėra gavėjo parašų, nes buhalterija reikalaudavo. Kada ir kam buvo perduotos šiose sąskaitose nurodytos prekės, kaip šios sąskaitos buvo apmokėtos, nežino. Asmeniškai su jokiais UAB „M.“ ir UAB „F.“ atstovais nebendravo, jų nepažįsta. Su D. B. susitikęs nebuvo, yra tik bendravęs telefonu. Kai truko plano, jis skambindavo D. B. ir šis el. paštu pateikdavo tiekėjo sąskaitą faktūrą ir duomenis, kuriai įmonei išrašyti sąskaitą. Tiekėjo sąskaitą jie užsipajamuodavo ir pagal D. B. pateiktus duomenis išrašydavo pardavimo PVM sąskaitą faktūrą, kurią išsiųsdavo D. B.. Prekių judėjimo pagal šias sąskaitas ir apmokėjimo nekontroliavo, tuo rūpinosi D. B.. Apie tai, kad D. B. klastojo dokumentus, UAB „M.“ prekes pardavinėjo savo klientams be apskaitos, nieko nežino (t.15, b.l.57-58).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. S. nurodė, kad dirbo kartu. (duomenys neskelbtini) prekybos centre ,,M. V.“ darė patikrinimą, užkliuvo dokumentai, kad buvo nesutapimas. Dirbo apsaugos vadovu, pas jį buvo planiniai patikrinimai, tiek didmenos, tiek prekybos centro, tiek apsaugos. Pas jį buvo apsaugos reikalai, užkliuvo ,,F.“, sąskaitos buvo išrašytos (duomenys neskelbtini) filiale. Patikrinus daugiau, pasižiūrėjus vaizdo įrašus, nematė, kad tos prekės buvo iškeliavę. Bet jos prekės iškeliavo iš gamintojo. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad nėra pasirašyta sąskaitų- faktūrų. Po to prasidėjo kiti veiksmai. Prasidėjo patikrinimai, buhalteriniai dalykai, sąskaitų - faktūrų suderinimai. Su B. kalbėjo, žadėjo sąskaitas - faktūras sutvarkyti. B. grynuosius pinigus įnešinėjo Swedbank ,,M.“. Tik šis žmogus darė operacijas su grynais pinigais. Buvo prekės išduotos, o pinigai neatėjo. Įvairios statybinės prekės, stambiagabaritiniai blokeliai.B. prisiėmė kaltę, sakė, kad susitvarkys, kaltės neneigė. Jis prekes atiduodavo be jokių garantijų. Jis iš gamintojo paimdavo prekes ir nusiųsdavo į objektą, išrašydavo sąskaitas-faktūras vardu (duomenys neskelbtini), tai išrašytai sąskaitai-faktūrai, pinigai iš įmonės neateidavo. Objektas prie (duomenys neskelbtini) buvo. Sąskaitas išrašinėjo (duomenys neskelbtini) filialas, vadybininkė. Ji išrašydavo B. skambučiu. Tokių sąskaitų buvo labai daug. B. jam rašė daug paaiškinimų. Jis pats rašė, geranoriškai prisipažino, bendradarbiavo. Iš kur grynieji pinigai negali pasakyti, bet įnešinėdavo už ,,F.“. Jis ateidavo su pinigais, jie kartu važiuodavo ir įnešdavo į banką, pinigus įnešdavo į ,,M.“ sąskaita. Negali teigti, kad būtent ,,F.“ gavo prekes, nelabai žino. B. seifo neturėjo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. S. nurodė, kad jis nuo 2006 m. dirba UAB „M.“ apsaugos skyriaus viršininku. Pagal pareigas jam priklausė vieną kartą į ketvirtį apvažiuoti visus filialus ir atlikti apsaugos sistemų, kasų patikrinimus. Kartais patikrindavo ir didmenos skyrių, pažiūrėdavo, ar sąskaitos pasirašytos. 2015 m., tikslios datos neatsimena, jam pateko informacija, kad UAB „F.“ neapmoka jai išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Jis nustatė, kad su UAB „F.“ yra sudaryta Didmenos sutartis ir prekės „F.“ turėtų būti parduodamos per Didmenos skyrių. Jis patikrino „M. V.“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) apsaugos poste vedamą prekių registravimo žurnalą ir video įrašus, bet nerado įrašų dėl prekių išvežimo, nes, kaip vėliau paaiškėjo, statybinės medžiagos buvo vežamos iškart iš gamintojo. Dauguma sąskaitų „F.“ buvo išrašytos (duomenys neskelbtini) filiale, bet ten nebuvo galimybės patikrinti prekių išdavimo, nes nebuvo stebėjimo kamerų ir nebuvo vedamas žurnalas. Vėliau paaiškėjo, kad su tuo yra susijęs Didmenos vadybininkas D. B.. Į patikrinimo procesą įsijungė didmenos vadovas R. A., (duomenys neskelbtini) regiono didmenos vadovas A. G., vykdantysis direktorius G. B.. Pokalbiui buvo iškviestas D. B., kuris iškart prisipažino, kad UAB „F.“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes parduodavo savo klientams ir gaudavo grynus pinigus, kurių neapskaitydavo. Negali konkrečiai paaiškinti, ką D. B. toliau darė su gautais pinigais, nes visumos taip ir nesuprato. D. B. aiškino, kad jam skolingi klientai ir jis, kai gaus pinigus, juos atveš ir sumokės. D. B. 2015-09-30 atnešė 7000 Eur, 2015-08-28 -10 500 Eurų, kaip apmokėjimą už „F.“ išrašytas prekes. Buvo nutarta, kad D. B. pinigus turi įnešti į banko sąskaitą. Jis palydėjo D. B. į Swedbanko, esančios (duomenys neskelbtini), skyrių, kur šis jo akivaizdoje įnešė pinigus į UAB „M.“ sąskaitą, nurodydamas UAB „F.“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų numerius, už kuriuos vykdomas apmokėjimas. D. B. žadėjo, kad įneš ir daugiau pinigų, tačiau daugiau tokių atvejų nebuvo. Vėliau paaiškėjo, kad yra daugiau įmonių, kurios nepripažįsta joms išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. D. B. savanoriškai, be jokio spaudimo parašė paaiškinimus dėl kiekvienos įmonės, kuriai išrašė sąskaitas ir jose nurodytas prekes pardavė savo klientams. D. B. patvirtino, kad visos sąskaitos, kurių Didmenos pirkėjai nepripažino, yra jo, nors buvo ir sąskaitų, kurias pagal jo nurodymą ir pateiktus duomenis išrašė ir kiti vadybininkai. Atsimena, kad buvo prašoma raštu pateikti pasiaiškinimus (duomenys neskelbtini) parduotuvės direktorės ir ten dirbusių vadybininkų, taip pat kitų parduotuvių vadybininkų. Visi vadybininkai nurodė, kad Didmenos pirkėjams jie sąskaitas išrašydavo tik pagal D. B. pateiktus duomenis ir jo nurodymu. Dabar neatsimena, ar (duomenys neskelbtini) parduotuvėje dirbę vadybininkai K. Č. ir R. Č. buvo jiems pateikę dokumentus, patvirtinančius, kad duomenis jiems pateikė D. B. bei kam buvo pristatytos D. B. prašymu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės. D. B. buvo pasiūlyta išspręsti apmokėjimo klausimus su įmonėmis, kurios nepripažino jų vardu išrašytų sąskaitų, duotas laikas. Po kurio laiko pamatė, kad esminių poslinkių nėra, todėl D. B. buvo atleistas. Kai su įmonėmis „M.“ pasirašė skolų suderinimo aktus ir paaiškėjo žalos mastas, UAB „M.“ kreipėsi į teisėsaugą. D. B. jie nesiūlė išrašinėti asmeninius vekselius įmonėms, kurios nepripažino joms išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Apie tai, kad D. B. kažkam išrašė vekselius, nieko nežino. Kategoriškai pareiškia, kad iš D. B. grynieji nebuvo imami, buvo tik jo minėti du atvejai, kai jį su pinigais palydėjo į banką. D. B. darbo vietoje seifo neturėjo (t.15, b.l.41-42).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. V. nurodė, kad jie su B. buvo kolegos, dirbo viename kabinete ,,M.“, (duomenys neskelbtini). Viename kabinete sėdėjo jis, V. ir D.. Jo apklausos metu buvo parodytos kelios sąskaitos, kur nebuvo parašų, paskui kelias sąskaitas, klausė ar to žmogaus parašas, buvo praėję daug laiko, sakė, kad nelabai prisimena. Visi parašai, sąskaitos, turėjo eiti per sandėlį, turėjo būti krovinio važtaraščiai. Buvo užsakymų vadybininkas, D. - pardavimų vadybininkas. B. klientai, neatsimena kokie buvo. Buvo ,,N.“, ,,R.“. Dėl sąskaitų- faktūrų apskaitos, turėjo būti viskas tvarkoje, nes kiekvieną mėnesį, iki 5 ar 7 dienos, sąskaitas klientui turėjo paduoti jau su parašais. Jie sėdėjo trise ir visi išrašinėdavo sąskaitas. Jeigu jo nėra, kuris nors kitas kolega išrašinėdavo sąskaitas. Už B. išrašinėdavo sąskaitas, jo klientams. Klientai dažniausiai sąskaitas -faktūras pasirašydavo iš karto, arba būdavo krovinio važtaraštis. Buvo sąskaita išrašyta, prekės išvažiavusios, bet klientai turėjo atidėjimus. Po atidėjimo to nebuvo, nes jeigu išrašai sąskaitas, buvo kredito limitai, tai jeigu išnaudotas limitas, net negalėjai išrašyti sąskaitų, to negalėjo daryti fiziškai, nes net neleido programa. Pvz.: buvo limitas 5 000, ir už tiek gali išrašyti sąskaitų, jeigu išrašo 5000, bet klientas nėra susimokėjęs, jie prekių už 6000 negali atiduoti, nebūna įplaukę pinigai už sąskaitas. Grynus pinigus, kad B. įnešinėtų nėra matęs. Jie kabinete grynųjų pinigų neturėjo, viskas buvo apskaitoje.
Teisiamojo posėdžio metu parodoma ,,R.“ sąskaita – faktūra. Tikrai nepasakys, ar jis paėmė tą parašą ir kaip paėmė parašą. Negali atsakyti, kas yra V. R., ar vadybininkas, ar direktorius. Kurie ateidavo pas juos, tai tiems pasirašydavo. Kai jis išrašydavo sąskaitą, tai klientas galėjo iškarto pasirašyti, arba jei vežta su krovinio važtaraščiu, tada galėjo nuvežti klientui, kad jis pasirašytų. Po to atsiųsdavo savo transportą, jie jį išduoda su krovinio važtaraščiu, prekes, po kelių dienų ateina pasirašyti. Jeigu su krovinio važtaraščiu, tai turėtų būti išlikę krovinio važtaraščiai. Jeigu ateina klientas pas juos, pasako, kad perka 10 cemento maišų, jie išrašo sąskaitą ir nusiunčia į sandėlį, kad paimtų prekes. Jei žmogus veža į objektą ir atsiunčia ne tą žmogų, kuris gali pasirašyti, veža ne tas žmogus, kuris gali pasirašyti sąskaitą, tada jie rašo krovinio važtaraštį ir tada sąskaita spausdinama ir pasirašoma vėliau, mėnesio bėgyje. Negali paaiškinti, kas pasirašė ant sąskaitos, ar V. R.. Arba jis turėjo ateiti pas juos ir pasirašyti, arba jei iki mėnesio galo neatėjo pas juos, tada D. pasiima sąskaitas ir važiuoja per savo klientus surinkti parašų. Sąskaitas išduodavo ir kitų asmenų prašymu, ne tik B.. D. buvo paskambina pasakydavo, kad išrašytų sąskaitą asmeniui, kuris atvažiuos. Jei reikėdavo klientams užsakyti prekes, tai jeigu D. išvažiavęs, tai skambindavo jam, jog jis išrašytų sąskaitas. Jeigu ji parašyta, dėdavo į stalčių su pasirašytomis sąskaitomis, o jei nepasirašyta, atiduodama su krovinio važtaraščiu. Neatsimena, iš kur atsirado ,,R.“ parašas. Gavėjo parašo neorganizavo, jis D. klientas.
Teisiamojo posėdžio metu parodoma sąskaita. Tai jo parašas. Tai buvo seniai ir nežino, kodėl neatsirado, jie negalėjo buhalterijai pateikti sąskaitų be parašų. Negali paaiškinti, kodėl klientas ,,N.“ sako, kad prekių negavo ir todėl nepasirašė. Neįsivaizduoja, kur prekės, ,,N.“ ne jo klientas, D. klientas. Nežino, gal ir galėjo D. prašymu būtų išduotos prekės.
Teisiamojo posėdžio metu parodoma sąskaita. Neatsimena, kam išdavė prekes. Nebuvo dažnas atvejis, kad išrašinėtų vietoj D. sąskaitas. Sakykim, kad tas prekes paimti buvo vyras, bet tiksliai nepamena, negali teigti. Būdavo, kad perveždavo su transporto priemonėmis. Jeigu jie samdo transportą, tai su juo veždavo. Firmos buvo ,,K. G.”. Jeigu su krovinio važtaraščiu, tai klientas pasakydavo, kad atvažiuos mašina. Tiksliai nepamena, ar B. pasakydavo koks bus transportas, nebent jei su juo klientas susitaręs, pasakydavo, kad ateis. Gal praeitą ar už praeitą vasarą klabėjosi su B. ,,RIMI“ aikštelėje. Tvirtina savo duotus parodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. V. nurodė, kad jis UAB „M.“ didmeninės prekybos užsakymų vadybininku dirbo nuo 2013 m. iki 2015 m. vasaros pabaigos. Jo darbo vieta buvo Didmenos skyriuje, parduotuvėje „M. V.“, (duomenys neskelbtini). Vienoje patalpoje, kuri buvo prie įėjimo į parduotuvę, dirbo kartu su vadybininku D. B. ir (duomenys neskelbtini) filialo vadovu A. G.. A. G. daugiausia tik atvažiuodavo kelioms valandoms, pagrindinė jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje. D. B. buvo atsakingas už darbą su stambiais klientais – statybos ir prekybos įmonėmis. Jis buvo atsakingas už darbą su mažesniais klientais, t. y. biudžetinėmis įmonėmis, mokyklomis, darželiais ir pan. Didmenos vadybininkai turėdavo ieškoti ir naujų klientų. Jis iš darbo vietos išvykdavo retai, bet D. B. vykdavo pas klientus praktiškai kiekvieną dieną. D. B. išvykus, šio didmenos klientams kiti vadybininkai turėdavo išrašyti PVM sąskaitas faktūras. Sąskaitas išrašydavome D. B. arba pačio kliento prašymu. UAB „N.“ vadovą pažįsta iš matymo, jo vardas M., pavardės neatsimena. Kelis kartus, tikslaus skaičiaus neatsimena, M. skambino jam ir prašė išrašyti UAB „N.“ PVM sąskaitas faktūras. Tokiu atveju jis „N.“ išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą nurodytoms prekėms. Po ko M. atvykdavo į didmenos skyrių, pasirašydavo sąskaitą faktūrą ir pasiimdavo prekes. Būdavo atvejų, kai prekių atvykdavo pasiimti ne pats M., o jo atstovas arba prekės buvo pristatomos tiesiai į objektą. Tokiu atveju prekės būdavo perduodamos ne pagal PVM sąskaitą faktūra, o pagal krovinio gabenimo važtaraštį. Mėnesio gale jie išrūšiuodavo nepasirašytas PVM sąskaitas faktūras pagal įmones ir už įmonę atsakingas vadybininkas turėdavo surinkti parašus. Kadangi jis neturėjo automobilio, pats niekada nėra vykęs parašų į UAB „N.“, tai darydavo D. B.. UAB „R.“ vadovo nepažįsta. Galimai ir šiai įmonei buvo išrašęs PVM sąskaitas faktūras, bet dabar aplinkybių neatsimena. Susipažinęs su jam pateikta UAB „M.“ uždarajai akcinei bendrovei „R.“ išrašyta PVM sąskaita faktūra MAK Nr. 2126446 ir uždarajai akcinei bendrovei N.“ išrašyta PVM sąskaita faktūra MAK Nr.2022103 parodė, kad jis išrašė šias sąskaitas ir jose pasirašė. Dabar neatsimenu, kokiomis aplinkybėmis šios PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos (D. B. ar kliento prašymu), kas pasiėmė prekes. PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės turėjo būti atkrautos per sandėlį, t. y. turėjo būti išrašyti krovinio važtaraščiai. Kas ir kada UAB „R.“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje MAK Nr. 2126446 padarė įrašą „V. R.“ ir šalia pasirašė, nežino. Apie tai, kad UAB „R.“ ir UAB „N.“ nepripažino šių mano išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, nežinojo. Girdėjo tik bendras kalbas, kad kai kurios įmonės dalies sąskaitų nepripažino. Nėra matę, kad D. B. darbo vietoje kam nors būtų perdavinėjęs grynus pinigus. Apie D. B. neteisėtą veiką nieko nežino (t.15, b.l.60-61).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. V. nurodė, kad ,,M.“ yra dirbęs, o B. nepažįsta, nėra su juo bendravęs. UAB „L.“ nežino, su jais nėra kontaktavęs, K. L., Č., Č. nepažįsta. Apie B. darbinę veiklą, kiek žino jis buvo didmenos vadybininkas, ir kad prisidirbęs su sąskaitomis. Kaip buvo davęs parodymus, kad siųsdavo dokumentus, kad jam pasirašytų, o kur prekės, nežino. Ten tik sąskaitos faktūros. Nebepamena kaip ten viskas vyko, seniai tai buvo. Mano, atsiųsdavo sąskaitą, kad reikia kažką parduoti, daugiau uždirbti. Parašydavo laišką, ar jam ar parduotuvės vadovams, viskas ėjo per vadovus, pardavimų vadybininkai vieni to dalyko nesiimdavo. Atsiųsdavo ar yra klientas, išrašo sąskaitą, po to sąskaitą jiems atgal persiunčia, bet nepamena. O jie tas sąskaitas išrašydavo. Buvo perėjęs į kitą darbovietę, ir tik grįžo, tas reikalas pradėjo suktis, nors gal jau seniai sukosi. Nežino, kas ten buvo nutikę. Jis to nežino, jį išsikvietė kaip liudytoją, paklausė ar jo parašas, tai pasakė, kad jo parašas ant tos sąskaitos. Kliento nepažįsta, ir nežino kieno klientas, buvo tik įsidarbinęs, nežino gal mėnesį buvo pradirbęs. P. dirbo (duomenys neskelbtini).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. V. nurodė, kad jis nuo 2011 m. iki 2014 m. ir nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2017 m. birželio mėn. dirbo UAB „M.“ parduotuvėje „M. V.“, esančioje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Susipažinęs su PVM sąskaita faktūra 2015-09-25 serija MAK Nr. 2154494 patvirtino, kad šioje sąskaitoje šalia jo pavardės yra jo parašas, tačiau visiškai neatsimena, kokiomis aplinkybėmis išrašė šią PVM sąskaitą faktūrą. UAB „L.“ jam nežinoma. Dabar neatsimena, ar buvo tokie atvejai, kad parduotuvės direktorius A. L. ar kiti asmenys jam būtų nurodę išrašyti PVM sąskaitas faktūras kokių nors įmonių vardu. UAB „M.“ vadybininkų D. B., K. L. (buvusi pavardė Č.), R. Č. nepažįsta (t.15, b.l.92).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. Ž. nurodė, kad jis ir D. B. dirbo „M.“ prekybos tinkle. Jis dirbo (duomenys neskelbtini). Buvo išrašyta viena sąskaita. Kiek prisimena, kad tos sąskaitos nepripažįsta nė viena įmonė. Toje sąskaitoje yra jo vardas ir pavardė. Kiekvienas turi atskirus kiekvieno kliento krepšelius. Dirba su savo klientais. Daro užsakymus, pardavimus, išrašo sąskaitas. Būna atvejų, kai klientas nori apsipirkti kitoje parduotuvėje, jie paprašokolegos, kad jis išrašytų sąskaitą. Dažniausiai rašo elektroniniu laišku, kad atvažiuos asmuo, paims tą ir tą. Kartais būna taip, kad paskambina ir pasako, kad atvažiuos kažkokia įmonė ir pasiims prekes. Šiuo atveju sulaukė skambučio ir išrašė sąskaitą. Po kurio laiko išaiškėjo, kad įmonė nepripažįsta tos sąskaitos. Gavosi taip, kad išrašė sąskaitą neaišku kam. Nematė, kaip D. B. įnešinėjo grynus pinigus, nes dirbo kitoje parduotuvėje, (duomenys neskelbtini). Darbe visi vienas kitu labai pasitikėjo. Turėjo savo planus, juos darė. Buvo įtarimas, nes D. B. startavo žemoje vietoje ir nedarė didelių pardavimų. Staiga per kelis mėnesius jis pradėjo daryti didelius pardavimus. Jie pasikalbėdavo tarp kolegų, kad kažkas negerai. Jie sužinojo tik tai, kad įmonės nepripažįsta sąskaitų. Niekas iš vadovybės jiems tyrimo detalių neatskleidė. Dabar dar dirba UAB „M.“. Buvo panaši situacija prieš kelis metus, bet ne tokio mąsto. Būdavo, kad apsivogdavo. Realiai nelabai supranta, kaip kas vyko. Jis išrašė tik vieną sąskaita. Jeigu neklysta, tai „C. S.“ išrašė tą sąskaitą. Skambučio būdu D. B. paprašė išrašyti tą sąskaitą. Jam atrodo, kad prekės buvo fibo keramzitiniai blokai. Darbo rezultatus vertino vadovai. Jie viską patikrino. Suderino balansus, tikrino buhalteriją. Patikrino jų klientus. Viskas su jų klientais buvo tvarkoje, todėl jų darbo rezultatus gerai įvertino. Negirdėjo, kad dar kuris nors iš jo kolegų būtų patekęs į panašią situaciją.
Teisiamojo posėdžio metu parodoma sąskaita – faktūra (t.14, b. l. 54). Tai jo parašas. Prekes turėtų išduoti sandėlis. Išrašo sąskaitą, atvažiuoja įmonės atstovas ir ją pasiima. Jis važiuoja tada į sandėlį ir paduoda sąskaitą. Tada pakraunamos prekės. Tą sąskaita ateina į jų buhalteriją. Šiuo atveju neatsimena, kas atvažiavo pasiimti „C. S.“ sąskaitos. Prekių išdavime nedalyvavo. Sandėlis yra kitos parduotuvės gale, jis ten nebuvo. Tuo metu gal jis buvo vienintelis, kuris atsiliepė į D. B. skambutį. Kiekviename skyriuje dirbo po du vadybininkus. „C. S.“ buvo D. B. klientas. Kiekvienas dirba su savo klientų ratu. Jeigu kolega paprašo, tai jie padaro. Buvo pasitikėjimas ir negalvojome, kad čia kažkas gali būti. Mano, kad D. B. pasinaudojo jo pasitikėjimu. Į programą įveda sąskaitą - faktūrą ir mato vadybininko kodą. Taip ir išsiaiškindavo, kieno tai klientas.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. Ž. nurodė, kad jis UAB „M.“ dirba nuo 2006 m. 2013 m. UAB „M.“ buvo sukurtas Didmenos skyrius ir nuo to laiko dirba šiame skyriuje. Jo darbo vieta yra „M. V.“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Šioje parduotuvėje dirba 2 vadybininkai ir (duomenys neskelbtini) regiono Didmenos vadovas, kuris dalį darbo laiko praleidžia (duomenys neskelbtini) esančiame padalinyje. D. B. pažinojo, kaip didmenos vadybininką, dirbusį (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje. UAB „M.“ buvo nustatyta tvarka, kad kiekvienam vadybininkui buvo priskirti konkretūs didmenininkai pirkėjai, kuriems teikia komercinius pasiūlymus, administruoja skolas, išrašinėja PVM sąskaitas faktūras. Kai parduoda prekes iš savo sandėlių, galimi du variantai: didmenininko įgaliotas asmuo prekes paima sandėlyje (paimdamas prekes pasirašo PVM sąskaitas faktūras) arba prekės vežamos į objektą (išrašomas krovinio važtaraštis, PVM sąskaitą faktūrą pasirašymui klientui pateikiame mėnesio pabaigoje). Tuo atveju, kai prekės vežamos tiesiai iš gamintojo, jie išrašo savo krovinio gabenimo važtaraštį ir pagal jį nugabena prekes. PVM sąskaitą faktūrą už gamintojo jau atgabentas prekes jie klientui pateikia vėliau. Jis kiekvieno mėnesio pabaigoje asmeniškai vykdavo pas jam priskirtus klientus ir pateikdavo jiems PVM sąskaitas faktūras, gaudavo parašą, patvirtinantį prekių gavimą. Po ko šias sąskaitas perduodavo į buhalteriją. Tuo atveju, kai klientui buvo patogiau pirkti kitoje parduotuvėje, PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos toje parduotuvėje, kur klientas nori paimti prekes. 2014-2015 m. buvo atvejų, kad D. B. prašymu išrašydavo PVM sąskaitas faktūras šio klientui. Pagal tokias sąskaitas prekės buvo paimamos iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės sandėlio. Bent jis taip mano, nors tolesnio proceso nestebi. Jei prekes paimdavo įgaliotas asmuo, šis būtinai pasirašydavo ant PVM sąskaitos faktūros. Jei prekes paimdavo įgaliojimo neturintis asmuo, tai negalėdavo pasirašyti ant PVM sąskaitos faktūros, o pasirašydavo ant važtaraščio. Tokias nepasirašytas sąskaitas faktūras, dėdavo į lovelį ir iki kito mėn. 10 d. perduodavo į buhalteriją. Tuo atveju, kai konkretus asmuo neatvykdavo paimti prekių, D. B. prašymu išrašytos PVM sąskaitos faktūros egzempliorių perduodavo D. B., Susipažinęs, su UAB „K. S.“ išrašyta PVM sąskaita faktūra MAK Nr.20101057, patvirtino, kad išrašė šią sąskaitą D. B. prašymu. Dabar neatsimena, kaip ir kam buvo perduota ši PVM sąskaita faktūra, bet sprendžiant iš joje nurodytų medžiagų kiekio, prekės turėjo būti paimtos iš sandėlio. Apie tai, kad UAB „K. S.“ nepripažino šios sąskaitos, nežino. Išrašydamas PVM sąskaita faktūrą buvo tikras, kad visi D. B. jam pateikti duomenys yra teisingi. Apie tai, kad PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos juridiniams asmenims, o prekės realiai parduodamos kitiems nesusijusiems asmenims, nieko nežino (t.15, b.l.50-51).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. R. nurodė, kad statėsi namą ir atvažiavo žmonės daryti gręžinį. Susikalbėjo, paklausė už kiek blokelius perka. Tas žmogus statėsi namą ir pirko medžiagas pigiau. Jis davė telefono kontaktą. Jis pasiskambino tuo numeriu, pasišnekėjo su D. B.. Jis jam pasiūlė už medžiagas gerą kainą. Jam užkliuvo, kad jis duoda savo asmeninę sąskaita. Jis jam paaiškino, kad perka dideliais kiekiais ir vėliau išdalina prekes. Toks buvo jo paaiškinimas. Porą kartų gavo prekes, o trečią kartą negavo. Dalinai gražino jam pinigus, bet ne visus. Su „M.“ neturi jokių santykių. Su D. pašnekėjo ir jis sakė, kad jis perka tiesiogiai per savo įmonę, kad jis žino tiekėjų kontaktus. D. B. patikino, kad jis jam visas sąskaitas išrašys ir pateiks. Tačiau jų nepateikė. R. N. davė D. B. kontaktus. Jis neklausė, kaip jis pažįsta D. B.. R. N. jam paaiškino, kad viskas bus gerai. Jis pora kartų pirko iš jo medžiagas ir jis jam jas pateikdavo. Paskutinį kartą, kai iš jo užsisakinėjo stogo dangą, D. B. pasakė, kad Lenkijoje kažkas atsitiko su gamykla. Ten kažkas buvo užstrigę, ar ne tą krovininį automobilį pakrovė. Laukė stogo dangos du mėnesius. Jis pasakė, kad jam gražintų pinigus. Tuomet jis dalį pinigų grąžino. Buvo apie 2000 eurų sumokėjęs už stogo dangą. Gražino gal 500 eurų. Pervedė atgal į jo asmeninę sąskaitą. Gali būti, kad jam gražino 600 eurų, nes praėjo tiek metų ir neatsimena dabar skaičių. 2017 m. tiksliau viską prisiminė. Tiksliai neatsimena, bet atrodo, kad sumokėdavo D. B. už atvežimą. Praėjo 4 metai, dabar nieko tiksliai neatsimena. Atsimena, kad buvo sena mašina, bet markės neprisimena. Su D. kontaktavo dėl prekių vežimo. D. B. jam buvo pasirašęs vekselį, už negražintus pinigus. Namuose turi vekselį, bet nevykdo išieškojimo, nes tai daug kainuoja. Nusprendė, kad neverta jam pradėti išieškojimo. Jeigu D. B. jam pasirašė vekselį, mano, kad pripažįsta, kad yra skolingas jam. D. pasakė, kad šiuo metu neturi galimybės gražinti pinigų.
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.15, b. l. 94-95). Patvirtina parodymus. Po jais yra jo parašas.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. R. nurodė, kad jis 2015 m. pavasarį (duomenys neskelbtini), pradėjo statyti savo namą. 2015 m. vasarą, tikslios datos neatsimenu jo pažįstamas R., pavardės nežino, jam pasakė, kad galima pigiau nusipirkti blokelius, davė D. B. telefono numerį. Jis paskambino D. B. ir šis pasiūlė jam pirkti blokelius, kurių kaina buvo mažesnė, nei planavo pirkti. D. B. sakė, kad dirba „M.“ ir žino, kur galima pigiau dideliais kiekiais įsigyti blokelius. Pasakė, kad „M.“ užsideda didelį antkainį, o jis blokelius parduos per savo asmeninę įmonę su mažu antkainiu, bet iškėlė sąlygą, kad reikės iškart apmokėti. Norėjo, kad sumokėtų grynais, bet jis kategoriškai atsisakė. Tada D. B. nurodė numerį savo sąskaitos, į kurią pervedė pinigus apie 2,5 tūks. eurų už dvi „fūras“. Kai paklausė, kodėl reikia pervesti ne į įmonės, o į jo asmeninę sąskaitą, paaiškino, kad dėl buhalterės klaidų užblokuota sąskaita. Susitarė, kad prekių pirkimo dokumentai jam bus perduoti, kai atveš prekes. Labai greitai, t. y. po 1ar 2 dienų jam atvežė „fūrą“ blokelių ir cementą ( už jį pinigus sumokėjo papildomai, pervesdamas pinigus į D. B. sąskaitą). Likusius blokelius maždaug mėnesio bėgyje, galimai tai buvo liepos - rugpjūčio mėn. arba rugsėjo pradžioje, atvežė per 3-4 kartus. D. B. sakė, kad už atvežimą reikia mokėti atskirai po 50 eurų. Ne mažiau, kaip keturis kartus vairuotojui sumokėjo po 50 eurų už prekių atvežimą. Dokumentų, patvirtinančių šių pinigų sumokėjimą negavo. Panašiai tuo pačiu metu D. B. pasiūlė pirkti gelžbetonio perdengimo plokštes, už jas D. B. taip pat sumokėjo apie 2,5 tūkst. eurų. Plokštes atvežė gelžbetonių gamyklos transportas, jiems už atvežimą nemokėjo. Po to D. B. pats paskambino ir pradėjo siūlyti įvairių medžiagų ir įkalbėjo per jį pirkti stogo dangą, pasiūlydamas labai gerą kainą Vėl pervedė į D. B. sąskaitą 2,4 tūkst. eurų, tačiau jau jokių prekių negavo. Iš pradžių žadėjo atvežti, po to telefonu neatsiliepdavo. Galu gale jam pavyko prisiskambinti ir D. B. pažadėjo pinigus grąžinti. D. B. jam .B. jam neperdavė, nors ne kartą prašė (t.15, b.l.94-95).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. K. nurodė, kad 2015 m. yra pirkęs namo statyboms medžiagas. Kelis kartus yra matęs D. B., nes reikėjo jam perduoti pinigus. Iš D. B. pirko stogo dangą, blokelius ir perdengimo plokštes. „M.“ susipažino su D. B.. Buvo reklama susijusi namų statyba ir buvo didmeninkų skyrius. Ankščiau nėra jo matęs. Ne visas prekes gavo, kurias užsakinėjo. Pinigų neatgavo, bet kadangi įrodymų neturi, tai nesikreipė. Dalį prekių gavo, t. y. blokelius ir stogo dangą. Negavo langų, už kuriuos sumokėjo 5000 eurų. Grynais sumokėdavo D. B.. Neduodavo dokumento, kad sumokėdavo jam pinigus. Vieną kartą prašė dokumentų, bet jis atsikalbinėjo.Įmonės „C. S.“ nežino.
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.15, b. l. 97-98). Tai yra jo parašas. Patvirtina šiuos parodymus. Dėl „C.“ prisimena, kad buvo važtaraščiai tos įmonės. Paskambindavo D. B., pasakydavo ko jam reikia, o jis pristatydavo prekes. Greičiausiai tai buvo „M.“ prekės. Jis nežino, iš kur tos prekės buvo paimtos. Domėjosi, kad prekės buvo keletą eurų pigesnės nei rinkos kaina. Bandė sutaupyti. D. B. pasiūlyta kaina buvo mažiausia iš visos rinkos. Atsimena, kad automobilis buvo mėlynas ,,Mercedes“. Kas buvo vairuotojas, tai neprisimena. Mašina ta pati, bet vairuotojai keitėsi. Kaip suprato jiems nelabai mokėjo pinigus, todėl ir keitėsi.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. K. nurodė, kad jis 2014 m. (duomenys neskelbtini) (buvusiame (duomenys neskelbtini) ) pradėjo statyti namą. Pastatęs pamatus, 2015 m. vasarą pradėjo ieškoti blokelių namo statybai. Tuo tikslu atvyko į „M. V.“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), ir ten dėl nuolaidų kreipėsi į parduotuvėje esantį Didmenos pardavimų skyrių. Šiame skyriuje dirbantis vadybininkas D. B. pasakė, kad galima pristatyti blokelius žemesnėmis kainomis, tačiau reiks sumokėti iškart visą sumą. Tuo metu pinigų su savimi neturėjo, bet D. B. pasakė, kad galės apmokėti ir vėliau. Jis pasidomėjo, ar bus išrašyti dokumentai, t. y. sąskaitos faktūros ir pinigų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai, ir D. B. užtikrino, kad visi dokumentai jam bus pateikti. Jis užsakė 42 kubinius m. blokelių ir nurodė adresą. D. B. davė savo telefono numerį ir jie kelis kartus bendravo, nes blokeliai vis nebuvo atvežami, D. vis žadėdavo. Maždaug po 3 savaičių krovinis automobilis atvežė 8 padėklus blokelių. Nors buvo atvežti ne visi užsakyti blokeliai, D. B., pasakė, kad reikia apmokėti visą kainą. Po kelių dienų jie susitiko ir jis D. B. perdavė 2200 eurų. Paklausė, kada gaus sąskaitas. D. B. pasakė, kad, kai visos prekės bus atvežtos, tada perduos ir dokumentus. Perduodant pinigus, joks pinigų perdavimą patvirtinantis dokumentas jam nebuvo išrašytas. Maždaug mėnesio bėgyje buvo dar 2 ar 3 vežimai, kol galų gale buvo atvežtas visas kiekis D. B., blokelių pirkimo dokumentų jam neperdavė. Susipažinęs su 2015-07-17 UAB „M.“ gabenimo važtaraščiai ( kiekis 512 ir 432), parodė, kad šiuose dokumentuose jis įrašė savo vardą pavardę ir, patvirtindamas krovinio gavimą, pasirašė. Tai, kad važtaraščiuose gavėju nurodyta UAB „K. S.“, pasirašydamas neatkreipė dėmesio. Apie tai, kad jam buvo atvežtos prekės, kurios dokumentuose buvo nurodomos, kaip parduotos kitiems asmenims, nežinojo (t.15, b.l.97-98).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. Š. nurodė, kad nėra matęs D. B.. Niekuo nėra susijęs su „M.“. Jis pažįsta R. C.. Jį apklausė ikiteisminio tyrimo metu, nes buvo pirkęs iš R. C. statybines medžiagas. Pirko blokelius namo statybai. Iš senų laikų pažinojo R. C.. Susitiko su juo netyčia statybinių medžiagų parduotuvėje „L.“. Tuo metu statėsi namą ir jis jam pasakė, kad jis prekiauja statybinėmis medžiagomis. Per jį pirko blokelius. Jam buvo pateiktas važtaraštis. Jis sumokėdavo pinigus, o jis jam išrašydavo pajamų orderį. V. G. yra jo pažįstamas, kuris vieną kartą jam padėjo iškrauti mašiną. Važtaraščiuose buvo nurodyta, kad veždavo iš „M.“. Gavėjas turbūt buvo nurodytas jo namo adresas. Neprisimena, ar buvo kokia nors įmonė tuose važtaraščiuose. Visi dokumentai buvo atiduoti į FNTT. Už prekes atsiskaitė grynais pinigais R. C.. Jis jam išrašė pinigų paėmimo kvitą. Neprisimena, kokios buvo prekių kainos. Kažkiek buvo žemesnė negu rinkos kaina.
Teisiamojo posėdžio metu parodomas pinigų gavimo kvitas. Tai jo parašas. Pinigus sumokėjo R. C.. Jam atrodo, kad pinigus jam sumokėjo „O.“ centre. Už blokelius buvo sumokėjęs. Buvo daugiau užsakinėta. Neatsimena, kas buvo prieš 5 metus. (duomenys neskelbtini) yra jo adresas. Pagal pateiktus važtaraščius gavo prekes. Jis negali pasakyti, kodėl nurodyta „M.“. Atveždavo vairuotojai su prekėmis važtaraščius. Po prekių pristatymo mokėdavo pinigus. Jam nekilo klausimų, kodėl pinigus turi sumokėti R. C., o ne „M.“. Jis įsivaizdavo, kad jis turbūt perka pigiau iš „M.“.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. Š. nurodė, kad jis 2015 m. kovo mėn. pradėjo statyti namą (duomenys neskelbtini) ir ieškojo, kur pigiau įsigyti silikatinių mūro blokų. Maždaug tuo metu, t. y. kovo ar balandžio mėn. atsitiktinai susitiko R. C., kurį pažinojo iš anksčiau. R. pasakė, kad gali pigiau gauti blokelių ir plytų, pasakė kainas, kurios buvo mažesnės nei jis matė pardavime. Kur R. dirba ir iš kur tos prekės, nesakė, o jis nesidomėjo. Susitarė, kad jis nupirks apie 44 kubinių metrų blokelių ir padėklą plytų bei nurodė statybines medžiagas atvežti į (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko, gal svaitės bėgyje per kelis kartus blokeliai ir plytos buvo atvežti ir iškrauti. Kartu su prekėmis buvo perduoti krovinio važtaraščiai. Vieną kartą prekes priėmė ir važtaraštyje pasirašė jo draugas V. G., kadangi jis tuo metu negalėjo atvykti prie namo. Kiek sumokėjo už statybines medžiagas, dabar tiksliai neatsimena, bet tikrai daugiau kaip tūkstantį eurų. Pinigus jis sumokėjo R. C., kuris jo prašymu išrašė kvitą. Daugiau su R. C. nebendravo (t.15, b.l.100-101).
Teisiamojo posėdžio metu K. L. nurodė, kad dirbo „M. V.“. Dabar nebedirba. D. B. dirbo (duomenys neskelbtini). „M. V.“, o ji dirbo (duomenys neskelbtini). Jiems atsiųsdavo sąskaitas, jie jas pajamuodavo ir išrašydavo pagal įmones, kurias jis nurodydavo. Ji buvo vadybininke (duomenys neskelbtini), o D. B. buvo (duomenys neskelbtini). Gavosi, kad D. B. jiems siusdavo sąskaitas. Įmonė padarydavo užsakymą, o jis atsiųsdavo pirkimo sąskaitas. Jie jas pajamuodavo, jis jiems pasakydavo kokioms įmonėms išrašyti sąskaitas ir su kokiu antkainiu. Tas sąskaitas išsiųsdavo įmonėms. Vėliau paaiškėjo, kad prekės buvo išvežamos, o pinigų nėra. Po to paaiškėjo, kad daug sąskaitų yra, kurios nėra pajamuotos. Pamena, kad buvo įmonė „M.“. Labai daug laiko praėjo todėl neprisimena visų įmonių pavadinimų. Jie tiesiogiai nieko nepažįsta. Po to paaiškėjo, kad buvo tokių atvejų daug. Pinigai buvo, sąskaita nurodyta, todėl jie išrašydavo. Tada gaudavo sąskaitas su parašu. Buhalterija nereikalavo parašų ant sąskaitų. Fiziškai pas juos niekas nepasiiminėjo prekių. Visos prekės važiuodavo į objektus. Vienintelės įmonės „M.“ pas juos buvo atvežta vata. Netoli jų buvo renovuojama mokykla. Šiaip viskas važiavo tiesiai į objektus. Prekes pasiėmė su transportu. Jį organizavo D. B.. Visos tos įmonės buvo D. klientai. Neprisimena, kiek iš viso buvo sąskaitų. Vėliau tiesiogiai nebandė aiškintis su D. dėl kilusių problemų. Jie jį matė tik akistatoje su FNTT. Vatos turėjo būti išvežtos su fiskarais. Jie nemato tų mašinų. FNTT sakė, kad įmonė nepripažįsta, kad buvo gautos prekės. Tos sąskaitos, kurios buvo išrašytos „M.“, jis pasiėmė prekes. Visos kitos prekės važiavo į objektus iš tiekėjo tiesiai, į sandėlius jos nepatekdavo. UAB „R.“ buvo pasirašiusi sutartį su „M. V.“. Jų darbas buvo pajamavimas, kad atsirastų likutis parduotuvės apskaitoje. Tada išrašydavo sąskaitą. D. dalinosi užsakymais su jais, nes ten buvo kažkoks priedas prie algos.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta K. L. nurodė, kad jos pavardė iki santuokos buvo Č. UAB „M.“ dirba nuo 2012-02-20. Nuo 2014 m. dirba vadybininke „M. V.“ parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini). Jos atlyginimas priklauso nuo apyvartos. Įmonėje nusistovėjusi tvarka, kad didmenos vadybininkai perduodavo jų parduotuvei išrašyti PVM sąskaitas faktūras klientams, su kuriais sudarytos didmeninės pardavimo sutartys. Tokie klientai turi limitą, kuriam be išankstinio apmokėjimo galima patiekti prekių. D. B. susitardavo su klientu ir užsakymą persiųsdavo tiekėjui. Tiekėjas įvykdęs užsakymą, t. y. prekes nuvežęs į objektą, pateikdavo UAB „M.“ PVM sąskaitą faktūrą, į kurią įtraukdavo parduotų prekių kainą, transporto išlaidas, krovimo darbų kainą ir pan. Šią sąskaitą D. B. persiųsdavo jiems elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (tai buvo jos ir kolegos R. Č. el. paštas) ir nurodydavo kokiam pirkėjui išrašyti PVM sąskaitą faktūrą ir kokiai kainai, t. y. kokia dalimi padidinti iš tiekėjo gautos sąskaitos kainą (ta dalis ir sudarydavo UAB „M.“ uždarbį). Ji išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą ir ją užpajamuodavo. Nuskanuotą PVM sąskaitą faktūrą išsiųsdavo D. B.. Sukauptas PVM sąskaitas faktūras vieną kartą į mėnesį nuveždavo į Didmenos skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), ir perduodavo tiems vadybininkams, kurių nurodymu jos buvo išrašytos. Tiesiogiai su pirkėjai, kuriems D. B. nurodymu išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, ji nebebendraudavo, kur buvo vežamos prekės, nežinojo. Apie tai, kad su tomis sąskaitomis yra kažkokios problemos, sužinojo, kai apsaugos viršininkas R. S. atvyko į parduotuvę ir pareikalavo pateikti el. laiškus, kuriais D. B. nurodydavo, kam išrašyti sąskaitas ir pačias pirkimo ir pardavimo sąskaitas. Ką konkrečiai blogo padarė D. B., nežino. Ji jokių bendrų reikalų su D. B. neturėjo, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Dėl prekių grąžinimų parodė, kad kelis kartus, D. B. kreipėsi dėl prekių grąžinimų pagal jo nurodymu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Kaip suprato, PVM sąskaitos faktūros per klaidą buvo išrašytos ne tai įmonei, kuri realiai gavo prekes. Stambios įmonės turi sąskaitos limitą, t. y. tam tikrą sumą, kuriai gali paimti prekių apmokant, pavyzdžiui, po 3 mėn. Tuo atveju, jei įmonė gaudavo sąskaitą, pagal kurią prekių realiai negavo, ji kreipdavosi į Didmenos skyrių ir , paaiškėjus, kad įvyko klaida, buvo įforminamas prekių grąžinimas, išrašant kreditinę PVM sąskaitą faktūrą tai pačiai sumai, kuriai buvo išrašyta pirminė sąskaita. Tokiu atveju pirkėjas neturėdavo apmokėti pirminės sąskaitos ir buvo laikoma, kad tos sumos limitas neišnaudotas. Dažniausiai tokie atvejai paaiškėdavo, kad pirkėjas po nustatyto mokėjimo atidėjimo termino, pvz. 3 mėn., turėdavo apmokėti jam pateiktas sąskaitas ir aptikdavo neatitikimus. Kelis kartus D. B. prašymu buvo įforminti prekių grąžinimai ir jų išrašymas kitiems pirkėjams. Toks įforminimas buvo daromas su Didmenos vadovo ir jų parduotuvės direktorės žinia. Dėl to problemų nekilo, tokie grąžinimai darbo eigoje pasitaiko. Susipažinusi su jai pateiktais dokumentais, parodė, kad UAB-ei „K.“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, kuriose nurodyta jos, kaip sąskaitą išrašiusio asmens pavardė, yra jos parašai, išskyrus sąskaitą MAK Nr. 2109665, kurioje šalia jos pavardės yra jos kolegos R. Č. parašas, matomai programoje buvo pamiršta pakeisti duomenis; UAB-ei „K. S.“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, kuriose nurodyta jos, kaip sąskaitą išrašiusio asmens pavardė, yra jos parašai, išskyrus sąskaitą MAK Nr. 2024142, kurioje šalia jos pavardės yra jos kolegos R. Č. parašas, matomai programoje buvo pamiršta pakeisti duomenis; UAB-ei „L.“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, kuriose nurodyta jos, kaip sąskaitą išrašiusio asmens pavardė, yra jos parašai ir nori pažymėti, kad sąskaitoje MAK Nr.2172503 šalia R. Č. pavardės yra jos parašas, matomai programoje buvo pamiršta pakeisti duomenis; UAB-ei „S. T.“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, kuriose nurodyta jos, kaip sąskaitą išrašiusio asmens pavardė, yra jos parašai, išskyrus sąskaitas MAK Nr. 1955669, 2109741, kurioje šalia jos pavardės yra jos kolegos R. Č. parašai, bei sąskaitą MAK Nr.1955676, kuriose esantis parašas, kaip ir nepanašus į jos, tačiau kategoriškai teigti, kad tai ne jos parašas negali, taip pat sąskaitose Nr. 2109587, 2109598, 2109599 yra ne jos parašai, galimai tai R. Č. parašai; UAB-ei „M.“ UAB-ei „A.“, UAB-ei „R.“, UAB-ei „S. T.“, UAB-ei „F.“, E. A., UAB-ei „ECSO“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, kuriose nurodyta jos, kaip sąskaitą išrašiusio asmens pavardė, yra jos parašai; UAB „ECSO“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje MAK Nr.2172520 šalia R. Č. pavardės yra jos parašas, matomai programoje buvo pamiršta pakeisti duomenis. Parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo du kompiuteriai, iš kurių tik viename, buvo instaliuotas paštas. Dažniau šiuo kompiuteriu dirbdavo R. Č.. Kartais dirbdama kompiuteriu, išrašydama sąskaitą pamiršdavo pakeisti vadybininko pavardę. Tokiu atveju sąskaitą tiesiog pasirašydavo savo parašu. Todėl jos parašai yra R. Č. vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose. Tuo atveju, kai jų parduotuvė planą būdavo įvykdžiusi, D. B. atsiųstas pirkimo sąskaitas ir duomenis, persiųsdavo (duomenys neskelbtini) padaliniui. Prieš tai telefonu suderindavo su D. B. ir (duomenys neskelbtini) parduotuvės vadovu A. dėl sąskaitos išrašymo perdavimo. Su (duomenys neskelbtini) „M. V.“ parduotuvės vadybininkais tiesiogiai nebendravo. Vadybininko P. V. nepažįsta. Susipažinusi su jai pateikta 2016-09-25 PVM sąskaita faktūra Nr.20154494, parodė, kad tai būtent toks atvejis. Kai (duomenys neskelbtini) padalinis išrašydavo pardavimo PVM sąskaitą faktūrą ir nuskanuotą atsiųsdavo jai, šią sąskaitą ji persiųsdavo D. B.. Dėl prekių pardavimo UAB „M.“ parodė, kad ji gerai atsimena šią įmonę, nes šie jų parduotuvėje sandėliavo savo Paroc vatą ir jos laiku nepasiėmė. UAB „M.“ (duomenys neskelbtini), renovavo mokyklą ir ten iš jų parduotuvės buvo vežamos prekės. Sąskaitose, kurių M.“ nepripažįsta, nurodytos prekės yra būtent tokios, kokias „M.“ pirko jų parduotuvėje. Ji yra įsitikinusi, kad visos iš jų parduotuvės sandėlio paimtos prekės , nurodytos jos išrašytose ir kitose sąskaitose, kurių „M.“ nepripažįsta, tikrai buvo nuvežtos į (duomenys neskelbtini). „M.“ prekes vežė arba D. B. vairuotojas, arba UAB „R.“, su kuria „M.“ buvo sudariusi vežimo paslaugų sutartį. UAB „M.“ tiesiog pasinaudojo situacija ir atsisakė pasirašyti ant sąskaitų, kai, prasidėjus triukšmui dėl D. B., buhalterija pareikalavo parašų ant sąskaitų. „M.“ sąskaitų originalus buvo paėmęs (duomenys neskelbtini) Didmenos vadovas A. G. ir pats važiavo į „M.“ parašų. Kodėl UAB „M.“ atsisakė pasirašyti dalį sąskaitų, nežino. Susipažinusi su UAB „M.“ bendrovei „M.“ išrašyta PVM sąskaita faktūra 2015-07-29 MAK2104751, kurioje sąskaitą išrašiusiu asmeniu nurodytas parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), direktorius A. L. ir 2015-07-29 gabenimo važtaraščiu be Nr., kuriame nurodyta ta pati prekė (akmens vata Paroc), ant kurio yra jos spaudas bei parašas, taip pat su P. L. pateikto sąsiuvinio įrašu, kuriame prie datos 2015-07-29 nurodytas jos ir R. vardas ir tel. (duomenys neskelbtini), parodė, kad nurodytas telefonas priklausė R. Č.. Kaip supranta, D. B. davė vairuotojui jų kontaktinius duomenis, kad susisiektų dėl prekių pakrovimo. PVM sąskaitą faktūrą išrašė A. L., nes buvo atvejų, kai jų apyvarta buvo pakankama, o kitoms parduotuvėms jos trūkdavo, jie peradresuodavo PVM sąskaitų faktūrų išrašymą kitoms parduotuvėms, šiuo atveju - į (duomenys neskelbtini) A. L.. Jei prekės pirkėjui buvo išduodamos jų parduotuvėje, padarydavo perkėlimą, t. y. (duomenys neskelbtini) parduotuvės apskaitoje atsirasdavo tos prekės, kurioms jie išrašydavo sąskaitą, o jie (duomenys neskelbtini) išduodavo prekes ir išrašydavo važtaraštį. Todėl ant 2015-07-29 važtaraščio yra jos spaudas. Ji gali kategoriškai teigti, kad šios prekės buvo nuvežto „M.“ į (duomenys neskelbtini), nes fiziškai matė šias prekes ten stovint. Pro (duomenys neskelbtini) važinėja į sportą. Kai įmonės pradėjo nepripažinti jų vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kiekvienai pagal D. B. duomenis išrašytai PVM sąskaitai faktūrai jie surado D. B. laišką su duomenimis, pajamavimo dokumentą - pirkimo PVM sąskaitą fakturą, jei prekės buvo vežamos tiesiogiai į objektą arba važtarašį ( jei prekės važiavo iš mūsų), taip pat laišką, kuriuo D. B. buvo nusiuntę nuskanuotą PVM sąskaitą faktūrą . Kiekvienai nepripažintai jos ar R. Č. išrašytai pagal D. B. duomenis sąskaitai buvo suformuotas toks dokumentų komplektas, kurį galėjo sudaryti 5-6 lapai (t.15, b.l.63-64, 66-67, 69-71).
Akistatos protokole nurodyta, kad K. L. savo parodymus patvirtino akistatos su D. B. metu (t.15, b.l.73-75).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. M. nurodė, kad nelabai atsimena dėl ko yra iškviestas. Gal buvo ,,M.“ pirkėjas. Nepažįsta D. B.. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamoji vieta.
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.15, b. l. 115).Tai yra jo parašas, patvirtina šiuos parodymus. Nebendravo su ,,M.“ vadybininku.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. M. nurodė, kad jis 2014 rugsėjo - 2015 m. gruodžio mėn. vykdė savo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybą. Tuo laikotarpiu statybines medžiagas pirko įvairiose vietose. Susipažinęs su jam pateiktais dokumentais - UAB-ės „M.“ išrašyta PVM sąskaita faktūra SGI996076706, W.“ firmos dokumentais - sąskaita 2015-05-08 Nr.21020583, CMR 2015-05-08 Nr.4167939, pagal kuriuos į (duomenys neskelbtini), buvo atgabentas W. mūro mišinys, patvirtino, kad pirko mūro mišinį. Tačiau dabar negali tiksliai prisiminti, kokiomis aplinkybėmis pirko mūro mišinį ir kaip jį apmokėjo (t.15, b.l.115).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. Č. nurodė, kad prisimena aplinkybes, bet mažai ką pamena, buvo parduotuvės darbuotojas. D. B. susipažino, pardavinėjo prekes, o B. buvo didmenos vadybininku, pradėjo bendradarbiauti su didmena, tai pažinojo visus. Dirbo atskirose parduotuvėse. Darbiniai santykiai dėl pardavimų dėl apyvartos. Viskas prasidėjo, kad jų parduotuvėje trūko apyvartos, kartais atvažiuodavo didmenos vadovas, bandydavo sugalvoti, kaip tą apyvartą padidinti. Buvo priimtas sprendimas, kad jie pasirašinėja sutartis su žmonėmis, tai jie paprašo, kad jis pasirašytų didmenos sutartį, tada gaus nuolaidą ir kai tas žmogus pirks pardavimas keliauja į didmeną. Vietoj tų vadybininkai ir D. B. atsiusdavo kitus pardavimus tam, kad savo filialui padaryti apyvartą. Buvo siųsta sąskaita, reikėjo ją suvesti į kompiuterį, ir padaryti pardavimą įmonei. Ir taip gaudavosi, kad jų filialas padarė pardavimą, ta apyvarta krito į jų parduotuvę. Realiai buvo siųsta sąskaita, tu ją suvedi į kompiuterį, visi originalai buvo nuvežti D.. Ten dar buvo V. ir Ž. Problemų nekilo su neatitikimais. Jeigu kažkokia būtų kliūtis, tai negalėtų išrašyti pardavimo. Visa vadovybė apie tai žinojo. K. Č. jo buvusi kolegė. Su ja kartu dirbo kitame filiale. Jie pasirašinėdavo sutartį su žmonėmis, gaudavosi, kad jis UAB „M. V.“ tinkle apsipirkdavo, pardavimas keliaudavo didmenininkui. Kuo daugiau žmonių tuo didesnė apyvarta. Jie didelių pardavimų niekada nematė. Sąskaitos buvo siųstos paštu, išrašoma sąskaita ir atgal jiems nusiunčiama. Gaudavosi, kad sąskaitą išrašyta per jų filialą. Originalai buvo nuvežti vadybininkui. Su D. B. buvo darbiniai santykiai, nelabai prisimena, sąskaitas siųsdavo iš darbinio pašto. Jų filialas buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten yra didmenos skyrius. Iš ten buvo siunčiamos sąskaitos iš darbinio pašto. Atsiunčiant sąskaitą buvo nurodyta, kad pardavimas ant tos įmonės, jis užpajamuoja sąskaitą į savo filialą, išrašo įmonei, kuri laiške nurodyta, pasirašo ir sąskaitą siunčia jam atgal. Jis užsakovų net nežinojo, didmenos klientai bendravo tik su didmenininkais, klausimų niekada nekilo. Žmonės pagal važtaraščius paimdavo, tiesiog jie tą sąskaitą jam nusiųsdavo. Sąskaitą išrašydavo pagal važtaraštį. Nebuvo, kad nurodymas atsiųstas vienai įmonei, o vėliau paaiškėdavo, kad ta įmonė prekių negavo. Nebent prisimena, kad prašydavo perrašyti sąskaita ant kitos įmonės. Neatsimena, dėl ko prašė perrašyti sąskaitą kitai įmonei, gal dėl to, kad kreditas nepakankamas. Ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklaustas, tai teisingus parodymus davė.
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.15, b. l. 82-83). Jo parašas, patvirtina parodymus. Būdavo siųsti gražinimai, gal buvo tokių sąskaitų. Su kitais vadybininkais, to nebuvo, visos išrašytos sąskaitas patvirtintos. B. laiškais, probleminiai užsakymai buvo patvirtinti, reikėjo atsekti kiekvieną laišką ir visus atspausdinti, atsiuntė didmenos vadovui. Tas prekes veždavo tiesiai į objektą, daugiausia sąskaitose buvo pristatymo adresai. Prekes iki jų sandėlio net neatkeliavo, užsakė tiesiai iš tiekėjo didelį krovinį, „fūrą“ vatos, ji tiesiai iš gamyklos važiuoja į nurodytą vieta.
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.15, b. l. 79-80). Po parodymais jo parašas.
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (15, b. l. 84-86). Jo parašas, patvirtina parodymus. 4-5 metai praėjo, sunkvežimiai buvo atsiųsti. Dažniausiai buvo tie patys vairuotojai, ar samdomas transportas negali atsakyti. Vardų neatsimins, krovinio važtaraštyje turi būti parašyta vardai ir mašinos numeriai. Važtaraštį pasirašydavo ir kas priimdavo, vairuotojai. Vairuotojai kartais užeidavo pas juos į didmeną, o kartais į sandėlį, krovinio važtaraštyje pasirašydavo sandėlininkas ir vairuotojas. Vairuotojai vyresnio amžiaus, jų daug atvažiuodavo, vardų tikrai negalėtų prisiminti. Mašinų jis net nematė. Pas juos ateidavo vairuotojas pasiimti tos sąskaitos, toliau eidavo į sandėlį. Kokių prekių nebuvo kitur, jie pasiimdavo iš jų filialo. Susižinojo, kad įmonės nepripažįsta sąskaitų, tai pats D. rašė, terminai baigėsi, tai sąskaitos buvo perrašinėjamos. Ta įmonė pradėjo nepripažinti, suprato, kad įmonė net nežinodavo, kad tokia sąskaita yra. D. nurodymu perrašydavo sąskaitas. D. parašo, kad reikia sąskaitą perrašyti ant kitos įmonės. Kam tos prekes parduotos negalėjo žinoti. Jiems nekildavo klausimų, jei vadybininkas pasakydavo, kad reikia perrašyti, tai perrašydavo. Dėl apmokėjimo nesidomėjo, nes jiems tai nebuvo aktualu. Būdavo, kad trūksta limito, sąskaitos negalėjo išrašyti. Direktoriaus iš „C.“ nepažįsta, L. prisimena, darbų vadovas ir E. ar direktorius neprisimena, bet ar E. imdavo prekių, nepamena. Iš „C.“ jeigu parašydavai laišką, tai sąskaitą buvo išrašyta. Perrašydamas sąskaitą ir limitą, mano, kad turėjo kreiptis į vadovybę. Jie limitų neturėjo, kas limitus didina nežino, jis paprastas vadybininkas. Jeigu reikia padidinti limitą, tai turbūt reikia klausti didmenos vadovai. Apsaugos vadovas tikrindavo kameras, bet neprisimena kas kiek laiko. Tos sąskaitos, kurias išrašė „C.“ statybai, L. atvažiuodavo pasiimti smulkmenų, pieštukų, tušinukų, ateina parodo prekes, jas mato įvestas į sistemą, išrašo sąskaitą ir jis išeina. Jis pasirašydavo sąskaitą, ką pats paimdavo. Tas sąskaitas paštu, gal ten net ne L. užsakinėjo. Iš atidėjimo buvo atsiskaitoma už pieštukus. Tarkim, jie du vadybininkai, ateina įmonė, turi atidėjimą, paprašo išrašyti sąskaita, jie išrašo, jis pasirašo ir eina krauti prekes. Jeigu sąskaita buvo siųsta paštu, tai negali pasakyti kas užsakovas. Kai kreipdavosi L., visada pasirašydavo. Kas buvo prieš jį (B.) vadybininku „C. S“, nežino.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. Č. nurodė, kad jis UAB „M.“ dirbo nuo 2012 m. iki 2016 m. kovo mėn. Nuo 2015 m. dirbo vadybininku „M. V.“, parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). UAB „M.“ buvo nustatyta tokia tvarka, kad nepadarius bendro parduotuvės plano, buvo mokamas tik minimalus atlyginimas. Už pardavimus buvo atsakingi vadybininkai, t. y. jis ir K. Č., dabartinė jos pavardė L.. Siekiant įvykdyti planą, buvo pradėta bendradarbiauti su Didmenos skyriaus vadybininkais. Jie stengdavosi Didmenos skyriui surasti klientų, kurie sudarytų didmenos sutartis, o didmenos vadybininkai per jų sandėlį pravesdavo pardavimus. Didmenos klientai turėdavo limitą, t. y. jiems be išankstinio apmokėjimo galima buvo parduoti prekių, o apmokėdavo jie vėliau. Todėl jiems nekildavo klausimų dėl apmokėjimo. Tą klausimą spręsdavo didmenos vadybininkai. Buvo tokia tvarka: D. B. susitardavo su klientu ir užsakymą persiųsdavo tiekimo skyriui arba tiesiai tiekėjui. Tiekėjas įvykdęs užsakymą, t. y. prekes nuvežęs į objektą, pateikdavo UAB „M.“ PVM sąskaitą faktūrą, į kurią įtraukdavo parduotų prekių kainą, transporto išlaidas, krovimo darbų kainą ir pan. Šią sąskaitą D. B. persiųsdavo jiems elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (tai buvo jos ir K. Č. el. paštas) ir nurodydavo kokiam pirkėjui išrašyti PVM sąskaitą faktūrą ir kokiai kainai. Išrašytą ir užpajamuotą PVM sąskaitą faktūrą jie nuskanuodavo ir išsiųsdavo D. B.. Sukauptas PVM sąskaitas faktūras vieną kartą į mėnesį perduodavo į Didmenos skyrių. Būdavo ir taip, kad D. B. nurodymu prekes paimdavo kažkokie žmonės pagal transporto važtaraščius. Po to D. B. tik nurodydavo arba el. paštu parašydavo, kam išrašyti PVM sąskaitą faktūrą. Kur buvo vežamos prekės ir kaip atsiskaitoma, nežino. 2015 m. rudeniop D. B. pradėjo nesusigaudyti, kokiai įmonei kokias sąskaitas išrašyti. Būdavo, kad prisiunčia nurodymų išrašyti sąskaitų vienai įmonei, paskui paaiškėja, kad ta įmonė prekių negavo ir reikia įforminti grąžinimus bei išrašyti naujas sąskaitas kitai įmonei. Mano, kad tos problemos prasidėjo dėl to, kad buhalterija nereikalavo pirkėjų parašų ant PVM sąskaitų faktūrų. Arba galimi ir tokie atvejai, kai klientai užsakydavo prekes telefonu, susitariant, kad sąskaitą jiems atsiųstų vėliau. Prekės buvo nuvežamos, sunaudojamos statybose, o po to klientai galėdavo neigti gavę prekes. „M. V.“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), darbui buvo skirti du kompiuteriai, iš kurių tik viename, su kuriuo dirbo jis, buvo instaliuotas paštas. Kai jo nebūdavo darbe jo kompiuteriu dirbdavo K., nes nuolat reikėdavo sekti paštą. Pasitaikydavo atvejų, kad gavus iš didmenos vadybininko laišką dėl užsakymo įforminimo, automatiškai atspausdino kompiuteryje instaliuotą PVM sąskaitą faktūrą ir tik po to pastebėdavo, kad pamiršo pakeisti vadybininko pavardę. Tokie atvejai pasitaikydavo jam ir K. Tada tiesiog pasirašydavo savo parašu, nes norint perrašyti sąskaitą, reikdavo labai ilgos procedūros – reikėjo anuliuoti atspausdintą sąskaitą, ją perbraukiant, po to įdėti į atskirą anuliuotų sąskaitų segtuvą, įtraukti į specialią lentelę, mėnesio gale anuliuotas perduoti į buhalteriją. Iš didmenos el. paštu vadybininkų gaudavo duomenis ir įmonių rekvizitus, kurioms reikia išrašyti PVM sąskaitas faktūras. Tokius laiškus gaudavo ne tik iš D. B., bet ir iš kitų vadybininkų. Tačiau su kitais vadybininkais jokių problemų dėl išrašytų sąskaitų nebuvo kilę. Kiekvieno mėn. pabaigoje D. B. paimdavo pagal jo pateiktus duomenis išrašytų sąskaitų originalus. Apie susirašinėjimą su D. B. ir sąskaitų pagal pateiktus duomenis išrašymą, žinojo parduotuvės vedėja. Būdavo atvejų, kai kitam filialui, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), iki plano įvykdymo trukdavo apyvartos ir jie prašydavo „pametėti“ pardavimą. Jei prekės važiuodavo tiesiai į objektą, tada į (duomenys neskelbtini) būdavo nusiunčiama pirkimo PVM sąskaita faktūra, jie šią sąskaitą užpajamuodavo į sandėlį ir išrašydavo pardavimo PVM sąskaitą faktūrą. Tuo atveju, kai prekės būdavo paimamos iš jų sandėlio, parduotuvių direktoriai suderindavo dėl programiško prekių perkėlimo. Suderinus, (duomenys neskelbtini) išrašydavo pardavimo PVM sąskaitą faktūrą, o prekės būdavo išduodamos iš (duomenys neskelbtini), esančios parduotuvės sandėlio. Tokiuose veiksmuose nebuvo nieko neteisėto. Visi žinojo, kad taip daroma. Jam pateikta susipažinti PVM sąskaita faktūra 2015-07-28 MAK2104723 buvo būtent toks atvejis, kai D. B. atsiųstus duomenis apie prekių pirkėją ir prekių kiekį, jis persiuntė A. L., o prekes perdavė D. B. atsiųstam vairuotojui ir važtaraštyje uždėjo savo spaudą. Apie tai, kad jie deleguoja sąskaitų išrašymą į kitas parduotuves, D. B. žinojo. Iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos originalą gaudavo paštu arba, kai jie atvykdavo į (duomenys neskelbtini). Kai įmonės pradėjo nepripažinti jų vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kiekvienai pagal D. B. duomenis išrašytai PVM sąskaitai faktūrai jie surado D. B. laišką su duomenimis, taip pat laišką, kuriuo D. B. buvome nusiuntę nuskanuota PVM sąskaitą faktūrą ir pridėjo važtaraščius ( jei prekės buvo išduotos iš jų parduotuvės sandėlio) arba pardavimo sąskaitas. Kiekvienai probleminei jo ar K. Č. išrašytai pagal D. B. duomenis sąskaitai buvo suformuotas toks dokumentų komplektas, kurį perdavė apsaugos vadovui (t.15, b.l.79-80, 82-83, 84-86).
Akistatos protokole nurodyta, kad savo parodymus R. Č. patvirtino akistatos su D. B. metu (t.15, b.l.88-90).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. K. nurodė, kad santykiai tokie, kad per jį medžiagas užsisakinėjo namui. Apmokėdavo bankiniais pavedimais. Medžiagas gavo visas. Prekes atveždavo vairuotojai, skirtingi, kartais tas pats vairuotojas būdavo. Koks buvo bendradarbiavimas su B., taip smulkiai neatsimena, gal žinutėmis ar internetu. Buvo porą kartų užvažiavęs į ,,M. V.“, pasišnekėdavo dėl naujų prekių, ir jis sakydavo nueiti ir paimti. Po to atsiunčia sąskaitą - faktūrą ir jis apmokėdavo. B. atsiskaitinėjo per tą atsiųstą sąskaitą už ją užmokėdavo. Neprisimena kokia sąskaita. Gali būti, jeigu minėjo, kad tai buvo B. sąskaita. Prekes atveždavo sunkvežimis, ne visą laiką buvo tas pats vairuotojas, kelis kartus buvo tas pats. Neatsimena, kokie automobiliai vežė, blokelius, tai sunkvežimis su dviem priekabom. Neprisimena, kokios buvo medžiagų kainos. Kažkiek būdavo pigiau, jis aiškino, jeigu visą namą statysis, tai padarys nuolaidą iš jų. B. pasakė, kad kažkiek bus pigiau, tai turbūt, kad pritaikė nuolaidą. Nepamena, kas buvo nurodytas važtaraščiuose pirkėjas, jis visus dokumentus pateikė ikiteisminiam tyrimui.
Teisiamojo posėdžio metu parodoma „J.“ sąskaita – faktūra. Turbūt jo parašas. ,,J.“ ne jo įmonė, neturi jokių įmonių. Gal neatkreipė dėmesio kas parašyta, jis jam pasakė kiek kainuos, jis apmokėjo ir viskas. Buvo atsiųsta sąskaita, į tą sąskaitą pervežė, kaip buvo nurodyta. Nepamena, kur buvo nurodyta, kam sumokėjo, gal į tą pačią kur visą laiką pervedinėjo. Irgi nepasakys į kokią visą laiką pervedinėjo. Pervedinėjo iš asmeninės sąskaitos. Neatsimena, kas buvo gavėjas ,,M.“ ar B.. Kampinį šlifuoklį pasiėmė parduotuvėje, (duomenys neskelbtini). B. pasakė, kad išsirinkti, kasininkei turėjo pasakyti, kad vadybininkas išrašys sąskaitą. Priėjo prie kasininkės, ir ji užsirašė, po kiek laiko jis atsiuntė sąskaitą. Jis nežino jų vidinių taisyklių. Jis pasakė taip daryti, taip ir darė, ir ką kasininkė jam perdavė nežino. B. kasininkei nieko neperdavė. Kasininkė jam perdavė lapuką ar ką, nežino. Kai pradėjo statyti namą, buvo architektas L., ir jis jam pasiūlė šį vadybininką, ir toliau per jį viską pirko. Nepasakys, ar 62,72 eurai, jau su nuolaida. Į sąskaitą, kurioje nurodyta „J.“, tik dabar atkreipė dėmesį, manė, gal pervežimo įmonė. Daug prekių buvo pirkta, gal ir buvo keli kartai grynais.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. K. nurodė, kad jis 2015 m. pradžioje pradėjo statyti savo namą, adresu (duomenys neskelbtini). Dabar neatsimena, kokiomis aplinkybėmis susipažino su UAB „M.“ vadybininku D. B., dirbusiu „M. V.“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini). D. B. pasiūlė jam nuolaidą statybinėmis medžiagoms, su sąlyga, kad viską namo statybai pirks per jį. Su D. B. dažniausiai bendraudavo telefonu: jis pateikdavo užsakymą, vėliau D. B. nurodydavo, kokią sumą reikia sumokėti. Už prekes mokėjo tik bankiniais pavedimais į D. B. sąskaitą. Namo statybai pirko blokelius, stogą ir perdangas. Dabar neatsimena, kiek bendroje sumoje sumokėjo už statybines medžiagas. Darė pavedimus ir po septynis, tris tūkstančius eurų. Prekes atveždavo iškart į statybą. Kartu su atvežtomis statybinėmis medžiagomis, kiekvieną kartą jam buvo pateikiami važtaraščiai, kuriuos išsaugojo. Už atvežimą reikėjo sumokėti tik vieną kartą. 2015 m. liepos mėn. atvežusiam medžiagas vairuotojui perdavė 30 eurų ( be jokių dokumentų). Jis gavo visas apmokėtas statybines medžiagas ir po to su D. B. nebendravo (t.15, b.l.106).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. N. nurodė, kad su B. niekas nesieja, tik viena kartą buvo susidūręs su juo. Dirbo pas A., paklausė iš kur gavo blokelius. Jis davė B. numerį. Ir taip susipažino su B., nuvažiavo į ,,M.“, užsisakė blokelių, blokeliai atkeliavo labai greitai, taip ir prasidėjo jo namo statybos. Pasirodė neblogas žmogus, pasitikėjimas atsirado, ir pradžia tokia, pasistatė namas. Tada užsisakė langus ir stogą. To nesulaukė, pinigai buvo atiduoti, patyrė nemažų nuostolių. Pinigus pervesdavo į sąskaitą, į kieno sąskaitą, nežino. Pirmą kartą pervedė žmona 1500 už blokelius. Jis sakė, kad kita sąskaita, kad visi matytų. Už blokelius kaina buvo gera, dabar tiksliai nepamena, gal 20-30 proc. geresnė, iki 40 proc. Blokeliai kainavo gerokai pigiau, 1500.Nežino, kas atvežė prekes. Iškrovime net nedalyvavo, gal jo tėvas priėmė blokelius, nežino.
Teisiamojo posėdžio metu parodomas ,,R.“ įmonės pasiūlymas, 5550 Eur (t.5, b. l. 155-158). Atsimena, realiai. Kadangi, kai blokelius gavo, situacija pasistūmėjo į priekį. Susirado statybininkus, jie per vasarą statė. D. paklausė gal nori ir toliau pirkti, per vasarą suorganizuos tuos blokelius. Po to skambina ir sako, kad jau darė užsakymą ir paskutinis traukinys išvažiuoja, daugiau nedarys užsakymų, atvažiuok, susimokėk, užsakys skardą, jis pas tą ,,R.“, užsakė tą skardą visai stogo dangai, o langus iš ,,M.“ panaši suma gavosi. Atėjo metas stogo dangai dengti, pradėjo judinti. Pradėjo judinti pas tą žmogų, kuris atsakingas su D.. O jis sako, kad jam niekas nemokėjo, jis sako, kad jau seniai sumokėjo D., pas juos turi būti viskas tvarkingai. Pradėjo krapštyti, kol išsiaiškino, kad pinigai nenukeliavo, D. su pinigais ratais bėgioja. Pas A. R. važiavo pastoviai dėl stogo. D. N. jo brolis, jis jam padėjo visus popierius susitvarkyti. Už tas prekes, kurias negavo, taip pat sumokėjo D. B.. Nežino, kas buvo nurodytas pirkėju, nepamena. Mokėtojas buvau nurodytas jis. Su broliu buvo susitikęs, vekselį rašė. Vekselis pas jį, nebuvo priduotas.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. N. nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. vykdė savo namo statybas 2015 m. kovo mėn. iš savo pažįstamo sužinojo, kad iš UAB „M.“ vadybininko D. B. galima pigiau įsigyti blokelių. Su D. B. susitiko „M. V.“ parduotuvės ofise, (duomenys neskelbtini), kuriame kartu su D. B. dirbo dar du vadybininkai. Aplinka atrodė saugi, nekilo abejonių, kad viskas vyksta sąžiningai. D. B. pasakė, kad jei pirks statybines medžiagas per jį, gali sutaupyti iki 40 procentų. Jis užsisakė blokelių maždaug už 1500 eurų sumą. D. B. nurodė sąskaitos numerį, į kurią reikėjo pervesti pinigus, kaip vėliau sužinojo, tai buvo asmeninė D. B. sąskaita. D. B. paaiškino, kad į sąskaitą pinigus reikia pervesti todėl, kad matytųsi, jog didelis užsakymas, tik tokiu atveju galima taikyti nuolaidą. Pinigus pervedė iš savo sąskaitos jo žmona G. N.. Blokelius atvežė maždaug savaitės bėgyje. Kartu buvo pateikti kažkokie dokumentai, bet dabar jų neranda. Nors namo dėžutė dar buvo statoma, D. B. pasiūlė pigiau įsigyti stogo dangą ir langus, atsiuntė pasiūlymą 9500 Eur. sumai. Pasakė, kad reikia pervesti iškart, t. y. iki kovo 31 d., nes paskui galima nesuspėti gauti nuolaidų. Jis iš savo sąskaitos į D. B. nurodytą sąskaitą pervedė visą sumą - 9500 Eur. Per vasarą pastatė namo dėžutę ir vasaros pabaigoje pradėjo skambinti D. B. dėl stogo dangos, bet šis vis atidėdavo – tai firma pavedė, tai vairuotojas užgėrė, tai vis kokia kita priežastis. Jis pradėjo įtarti, kad D. B. apgavo ir pareikalavo grąžinti pinigus. Šis pažadėjo grąžinti pinigus , bet vis tempė laiką, sugalvodamas įvairias priežastis. 2015 m. pabaigoje, negalėdamas atgauti pinigų, kreipėsi į UAB „M.“ vadovus. Šie pasakė, kad yra apgautas ne jis vienas ir jie kreipsis į teismą. Pinigų neatgavo iki šiol (t.15, b.l.108-109).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. B. nurodė, kad2014 metais atvažiuodavo į UAB „M.“, kai statė namą. Užsakė pas D. B. blokelius. Skambinėjo po visas įmones, UAB „M.“ atsiliepė į skambutį, pasakė, kad turi tą produkciją, pasiūlė atvažiuoti susitikti į vietą. Jis pasirinko (duomenys neskelbtini) gatvę, ten nuvažiavo, nuėjo į tą parduotuvę. Ten yra skyrius, kur žmonės sėdėjo ir užsakymus priiminėjo. Blokelius du kartus užsakė. Atvežė visus blokelius. 11 000 litų, po to 14 000 litų mokėjo už blokelius. Nepamena dabar, kokios kainos rinkoje buvo, bet sakė, kad, jeigu bus dideli kiekiai, tai nuolaidas padarys. Atveždavo į objektą blokelius. Apskaitai reikalingų dokumentų nepasirašinėjo. Kaip ir visas medžiagas gavo. Sąskaitos - faktūros ne jo vardu buvo išrašomos, ten buvo visokios įmonės. UAB „J.“, UAB „R.“ įmonės. Už atvežimą vieniems mokėdavo vairuotojams, kitais atvejais į kainą buvo įskaičiuota. Mokėjo jis D. B.. Grynais mokėdavo, ne pavedimais. Jis jam perduodavė pinigus, bet ne ofise. Pirmą kartą (duomenys neskelbtini) gatvėje perdavė pinigus D. B.. D. B. čia siūlydavo susitikti ne ofise. Sakydavo, kad jis iš objekto važiuoja, jam patogu ten, kad privažiuoti, jis atveždavo. O po to kadangi tos medžiagos atvažiuodavo, jis per daug nesusimąstydavo, nes statybos vyko, viskas greit vyko, tai tiesiog duodavo pinigus ir veždavo. Sau namą statė. Įmonė „K. S.“ jam girdėta. Faktūrose jis nepasirašydavo. Nepamena, ar išvis tokios išankstinės sąskaitos buvo, buvo pasiūlymas toksai. Sunku dabar suskaičiuoti, bet beveik už visus pinigus gavo prekių. Net nekalbėjo, kodėl sąskaitos išrašomos kažkokių įmonių vardu. Jis pirmą kartą statė, nekreipė dėmesio į tai. Atveždavo į objektą prekes. Prekes užsakydavo per D. B.. Buvo tokios nedidelės smulkmenos nuskaitomos. D. B. jokio dokumento tuo tikslu neišrašydavo. Su UAB „R.“, UAB „K. S.“ niekas nesieja. Nesuprato, kad tos prekės skirtos UAB „K. S.“, UAB „R.“. Tik po to jis pamatė, kad tai yra įmonė. Viršuje UAB „M.“ matydavo siuntėją, o po to pastebėjo, kad apačioje įmonė yra. Nuvažiavo į parduotuvę, jis pateikė komercinį pasiūlymą. Iš karto jis nemokėdavo, sakydavo, kad sumokės į įmonės sąskaitą. Nepasakė į kokios įmonės sąskaitą reiks įmokėti, turbūt UAB „M.“. Jis jokių sutarčių nesudarė. Buvo UAB „M.“ parduotuvėje, tai galvojo, kad jis dirba UAB „M.“ parduotuvėje, nes tai tame pačiame pastate yra. Ten daugiau vadybininkų buvo. Jis apie tai, kad bus kitos įmonės įrašytos, tai nepagalvojo net. Kai prekes užsako, tai sako vardą, pavardę, adresą, kur vežti, išankstinį duodavo ir apmokėdavo pinigus. Ne parduotuvėje apmokėdavo pinigus. Pirmą kartą jam tas buvo keista, sakė, kad ne parduotuvėje, kad yra objekte, sakė, kad atvažiuoti kur jam patogu į (duomenys neskelbtini) gatvę, nes ten jo bankomatas buvo. Jis atvažiavo, išsiėmė pinigus ir sumokėjo. Mokėjimo dokumento negavo. Teisingi ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Pagal sąskaitą – faktūrą, išrašytą 2014-08-01 UAB „R.“, Nr. 005333746 prekes gavo. Kaina yra 12 619 litų. D. B. užrašė 14 000, kad gavo už prekes. Čia jis sumokėjo. Buvo mažesnis kiekis, čia apsiskaičiavo ir padidino kiekį. D. B. užrašė padidintą kiekį. Padidintus kiekius įrašė D. B.. Nematė, kad UAB „R.“ prekes įsigyja, į UAB „M.“ užmetė akį. UAB „R.“ nesikreipė į jį, kad prekes grąžintų.
Teisiamojo posėdžio metu parodomas raštelis rašytas D. B. ranka (t.5, b. l. 154). Jis jam perdavė 26 000 litų. Už šią sumą kaip ir gavo prekes. jis faktūrų neturėjo, jis pats po to pradėjo skaičiuotis, kiek davė ir už kiek medžiagų jam atvežė. 26 000, o dar prieš tai buvo davęs 30 000. Viso buvo 56 000. 50 000, 11 000 ir 14 000 litų sumokėjo D. B.. 26 000, tai buvo paduota tiek pinigų jam. Prieš tai buvo už blokelius 11 000, 14 170, o tuomet išankstiniais grynais buvo paduota 50 000. Medžiagos į objektą važiuodavo, buvo pasitikėjimas. Iš pradžių buvo 11 000, 14 000, tada 26 000 ir 30 000 buvo avansu į priekį. Iš viso 79 170 maždaug. Stogo dangą atvežė, medieną, perdangų plokštes, ir apšiltinimai visokie. Iš parduotuvės visokių smulkmenų buvo imta už apie 800 litų sumoje. Ir mišiniai iš sandėlio buvo, už kokią sumą negali prisiminti. Kai tie pinigai buvo duoti, tai imdavo tiek iš sandėlio, tiek prekes veždavo, ten iš sandėlio daug nebus. Iš parduotuvės gal kokie 5 kartai buvo, tie visi kartai apie 800 litų. O iš sandėlio tikrai 3 kartai buvo. Mišinius, klijus ėmė iš sandėlio. Kokia kaina imant iš sandėlio susidarė, negali pasakyti. Pas D. B. nueidavo, jis išrašydavo išankstinę sąskaitą. Visokioms įmonėms išankstinės sąskaitos buvo išrašomos. Pas jį į parduotuvę nueidavo, sakydavo, kad reikia tų medžiagų, jis išrašydavo sąskaitą, nueidavo į sandėlį ir išduodavo. Išankstines sąskaitas išrašydavo UAB „R.“, UAB „K. S.“. Į sandėlį nueidavo, tą išankstinę sąskaitą paduodavo sandėlininkui. (duomenys neskelbtini) sandėlis. Kai imdavo iš pačios parduotuvės, tai kasininkei paduodavo sąskaitą. Pasiimdavo prekių, kurių jam reikia ir nemokėdavo už tas prekes. Apie 10 000 liko skolingas D. B.. Neatsiskaitė, jis po to daugiau jo ir nematė. Suskaičiavo likutį ir jis po to jau suprato, kad kažkas ne taip, bet pagalvojo, kad tiek to, pats buvo žioplas. (duomenys neskelbtini) vežamos buvo prekės. Su juo susisiekdavo vairuotojai telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Vairuotojams už atvežimą 100 litų, kitam gal 200 litų už atvežimą duodavo. Gal ,,MAN“ buvo, sunkvežimiai. Skirtingi vairuotojai atveždavo prekes. D. B. organizuodavo prekių atvežimą.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. B. nurodė, kad jis 2014 m. rugpjūčio mėn. atvykęs į „M. V.“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), susipažino su parduotuvės vadybininku D. B.. Jis ieškojo statybinių medžiagų savo namo statybai, (duomenys neskelbtini). D. B. pateikė pasiūlymą blokeliams. Jie suderino, kad pirks blokelių maždaug už 11 000 Lt. Po kelių dienų jis D. B. sumokėjo apie 11 000 Lt. Patvirtindamas pinigų gavimą, šis pasirašė ant anksčiau jam pateikto pirkimo pasiūlymo lapo. Blokelius atvežė ir kartu jam pateikė važtaraščius, kuriuose, kaip vėliau pastebėjo, pirkėjais buvo nurodytos įmonės UAB „R.“ ir UAB „J.“. Jis paklausė D. B., kodėl taip yra, bet šis, pasakė, kad nekreiptų dėmesio, kažką paaiškino. Kai buvo atvežti blokeliai, D. B. pasiūlė su nuolaida pirkti ir kitas statybines medžiagas. Po to jis kelis kartus iš D. B. pirko įvairias statybines medžiagas – stogo dangą, langų komplektą, medieną ir kt. Apmokėdavo iš anksto arba po medžiagų gavimo. Bendroje sumoje D. B. per kelis kartus, tikslaus skaičiaus neatsimena, sumokėjo apie 70 000 Lt. Stambūs mokėjimai buvo 11000, 26000 ir apie 30 000 Lt. Paskutinis stambus apie 30 tūkst. Lt mokėjimas buvo atliktas apie 2014 m. lapkričio mėn. Sumokėdamas pinigus, ne visada D. B. paprašydavo pasirašyti, patvirtinant pinigų gavimą, nes prekės jau būdavo atvežtos. Visais atvejais pinigus D. B. perdavinėjo ne parduotuvėje, o įvairiose (duomenys neskelbtini) vietose, kurias jis nurodydavo. Apie 2015 m. pavasarį pradėjo vėluoti medžiagų atvežimas. D. B. aiškino, kad yra eilė, bet jis mano, kad pastarasis tiesiog neužsakydavo medžiagų, visada būdavo labai užsiėmęs. Tuo metu iš D. B. buvo negavęs medžiagų maždaug už 30 000 Lt. Tada nutarė pasinaudoto anksčiau D. B. jam pateiktu pasiūlymu - reikiamas medžiagas imti parduotuvėje, jų kainą nuskaitant nuo jam sumokėtos sumos. Parduotuvėje „M. V.“, esančioje (duomenys neskelbtini), išsirinkdavo jam reikalingas medžiagas, po ko D. B. perduodavo medžiagų kodus. Šis jam išrašydavo kažkokį dokumentą, vadino jį „Išankstiniu“. Iš pradžių nekreipė dėmesio, bet vėliau pastebėjo, kad šie dokumentai būdavo išrašyti UAB „R.“, UAB „K. S.“ vardu. Išankstinę sąskaitą pateikdavo kasoje arba sandėlyje ir galėdavo paimti prekes be apmokėjimo. Susipažinęs su 2015-07-20 gabenimo važtaraščiu Nr.MAK2159562, kuriame prekių gavėju nurodyta UAB „R.“, patvirtino, kad šiame dokumente patvirtindamas medžiagų gavimą, eilutėje „vairuotojas“, jis įrašė savo vardą ir pavardę ir pasirašė. Šias medžiagas atsiėmė (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje jo anksčiau nurodytomis aplinkybėmis. Už kokią sumą atsiėmiau prekių pagal išankstines sąskaitas, dabar neatsimena, tokių atvejų buvo nuo 5 iki 10. Galiausiai D. B. jam liko skolingas apie 10 000 Lt. Mokėdamas pinigus D. B., visada manė, kad pinigus moku UAB „M.“, juo labiau, kad D. B. žadėjo pateikti oficialius, pinigų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus (t.15, b.l.123-124).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. T. nurodė, kad su UAB „M.“ niekas nesieja, nedirbo tenai ir nepirko. Jis vieną kartą vežė jiems ,,PAROC“ vatą. Dirbo UAB „V.“ vairuotoju. ,,Mercedes bendz“ manipuliatoriumi važinėjo. F., tai pakėlėjas. 2015 m. liepos mėnesį vežė ,,PAROC“ vatą. Atvažiavo, jam paskambino mašinos šeimininkas ir paprašė nuvažiuoti į parduotuvę paimti ,,PAROC“ vatą. Į parduotuvę „M. V.“ paprašė nuvažiuoti. Užvažiavo į kiemą, priėjo, ten yra užsakymų stalas, pasakė, kad atvažiavo, paėmė iš jo dokumentus, parašė, ką išvežti. Paėmė važtaraštį, atėjo į sandėlį, atidavė važtaraštį sandėlininkui, pakrovė, užrišo diržus. Nuvažiavo į „M. C.“, jis paskambino ar užėjo tenai, paklausė, ar čia atvyko, pasakė, kad čia, paprašė dokumentų, pažiūrėjo, parodė, kur privažiuoti, privažiavo, iškrovė, dokumentus pasirašė ir viskas. Parduotuvėje jam atrodo teko pasirašyti dokumentus. Jis vieną kartą buvo. Į (duomenys neskelbtini) gatvę nevažiavo. Mašinos šeimininkas A. K.. Čia firma UAB „V.“, ji buvo jo dukros. UAB „V.“ niekuo neužsiima. Jam paskambino, sakė, kad važiuoti tenai. A. K. paskambino. A. K. telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis yra jo dukters sutuoktinis. UAB „V.“ atliko pervežimo paslaugas.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. T. nurodė, kad 2015 m. jis dirbo UAB „V.“ krovininio automobilio fiskaro vairuotoju. 2015-07-15 PVM sąskaitoje faktūroje MAK Nr.2155758 nurodytą akmens vatą jis yra vežęs. Kas buvo užsakęs ir apmokėjęs prekes, nežino. Jis tik buvo gavęs nurodymą paimti prekes ir nuvežti į (duomenys neskelbtini) esantį sandėlį, adreso neatsimena. „M.“ pasiimant prekes, jis galimai įrašė PVM sąskaitoje faktūroje savo vardą ir pavardę, bet šalia tikrai yra ne jo parašas. Sąskaitoje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), prekių tikrai nėra vežęs (t.15, b.l. 111).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. V. nurodė, kad statė namą. Pirko iš „M. V.“. D. B. jis pirmą kartą matė „M. V.“. „M. V.“ yra vadybininkų skyrius. Stogą, polistirolą, blokelius užsakinėjo pas D. B.. 6 metai atgal pasibaigė jų bendravimas su D. B., 2014-2015 metais. Jis apie D. B. nieko nesužinojo, atėjo į „M.“, ten buvo vadybininkai, kadangi statė namą, jam reikėjo daugiau medžiagų, eini pas vadybininką ir kai perki daugiau, tai gauni nuolaidą, taip ir susipažini su juo. Jis pasakydavo, ko jam reikia, jis padarydavo labai stiprią kainą ir tai jį tenkino. Tas netenkino, kad vis klausdavo, kada ta sąskaita bus, o jis sakydavo vis, kad palaukti, vis atidėdavo, gaudavo tik pasiūlymą. Mokėdavo pinigus grynais D. B. į rankas. Buvo, kad pačioje patalpoje, buvo, kad lauke prie automobilio atiduodavo pinigus. Kai kurias medžiagas veždavosi pats smulkias, o stambias atveždavo. D. B. nė karto neatvežė prekių pats. Jis vis klausdavo, sakydavo, kad sąskaitos nedirba ir visokių ten būdavo pasakymų. Paskutinį kartą neatvežė keturių katilų, o pinigai buvo sumokėti. Negrąžino iki šiol. 1950 kaina buvo suderėta katilo, o po to jis juos nupirko tiesiogiai iš pačių K. atstovų, tai jie jam padarė tą pačią kainą, kurią siūlė D. B., nes jie patys nesuprato, kas vyksta. Jie padarė man nuolaidą išskirtinai dėl D. B.. Šiaip gal 2200 – 2400 kainuoja tas katilas. Buvo dar mažiukas katilas, atvežė ne tą katilą ir jam leido grąžinti, bet tas grąžinimas tęsėsi ilgai, jo kaina buvo gal 50 eurų. Tai iš tų pačių K. atstovų. Per D. B. iš K. pirko tą mažą katilą. Sakė D. B., kad bendradarbiauja su K. Tas katilas stovėjo gal pusantrų metų, po to padavė pagal skelbimą jį. Jis pradėjo ieškoti, jis ragelio nekeldavo. Susirado jį ir jis pasirašė vekselį. Bandė kreiptis atiduoti vykdymui vekselį, bet kadangi jis virš 6 su puse tūkstančių sumai, tai tik į teismą, antstoliai jo neapsiėmė. Pirkau blokelius, tai, jeigu rinkos kaina parduotuvėje buvo 268, tai jis iš jo gaudavo po 220 litų, tai apie 40 litų nuolaida, labai jautėsi prie viso kiekio. Gal 80 kubų jis tada pirko. Tiksliai nepasakys, kokia buvo nuolaida, bet ji buvo ženkli, jausdavosi. Tuo metu jis bendradarbiavau tik su D. B.. Buvo jau pats galas, jis negalėjo iš jo prekių jokių gauti, tai tada suprato, kad čia kažkas negerai, todėl bandė tuos pinigus atgauti. Sakė, kad nesijaudinti, kad iškilo problemų, piniginiai reikalai, bet viskas susitvarkys. Su D. B. atsiskaitinėjo, nes jis buvo UAB „M.“ vadybininkas. Jis tų įmonių nepažįsta, jis tik matė, kad ant važtaraščio jos būdavo įrašytos. Jam atrodo, kad vieną ar du kartus buvo gretimai vadybininkas, kuris su krovinio važtaraščiu eidavo į sandėlį. Prekes gaudavo su važtaraščiu. Matė kelis kartus, kad UAB „R.“ nurodyta. Tas prekes priėmė. Jis už jas sumokėjo vadybininkui.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. V. nurodė, kad jis su UAB „M.“ vadybininku D. B. susipažino apie 2014 m., kai savo statomam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), pradėjo pirkti prekes „M. V.“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). D. B. pasiūlė su nuolaida per jį pirkti įvairias prekes. Per D. B. pirko blokelius, vatą, stogo dangą, santechniką. Taip pat per D. B. 2015 m. pavasarį ar vasarą pirko katilą-viryklę „K.“. Prekes dažniausiai atveždavo į vietą su važtaraščiais. Pinigus už prekes D.,B. paimdavo iš anksto, bet jo prašymu, patvirtinant pinigų gavimą pasirašydavo ant kažkokio dokumento, dabar neatsimena kokio, tai galėjo būti pasiūlymas ar važtaraštis. Katilą- viryklę rado internetu, parodė D. B. ir paklausė, ar UAB „M.“ neturi tokių katilų. D. B. po kurio laiko paskambino ir pasakė, kad įmonė „K.“ „M.“ daro dideles nuolaidas ir gali pasiūlyti katilą už žymiai mažesnę kainą. Kaina tiko ir jis užsakė katilą. Už katilą D. B. iš anksto sumokėjo apie 350 eurų, tikslios sumos neatsimena, bet tikrai ne daugiau, nes brangiau nebūtų mokėjęs. Pinigus D. B. perdavė prie „M. V.“ parduotuvės, (duomenys neskelbtini). Datų, kada perdavė pinigus ir kada buvo atvežtas katilas, dabar neatsimena. Katilas buvo atvežtas į (duomenys neskelbtini). Vėliau paaiškėjo, kad katilas yra mažo galingumo. Bandė katilą grąžinti, bet nepavyko. 2015 m. rudens pradžioje pas D. B. užsakė dar 4 granulinius katilus, kurių galingumas 20 KW ir už juos D. B. iš anksto sumokėjo 6500 eurų. Tačiau katilų taip ir negavo, pinigai jam nebuvo grąžinti. D. B. aiškino, kad kalta įmonė „K.“, o ten paskambinus, jam sakė, kad D. B. turi pervesti nors 50 procentų užsakymo kainos, tada jie atveš katilus. Vėliau, galimai jau 2016 m. pradžioje, D. B. jam išrašė vekselį šiai sumai. Pirkdamas prekes per D. B., manė kad prekės perkamos iš „M. V.“ nustatyta tvarka, tik su nuolaida (t.15, b.l.117-118).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. K. nurodė, kad su D. B. nėra susipykę. Pažįsta kaltinamąjį D. B..2015 metais, neatsimena, ką pasakojo STT. Jis pradėjo statyti namą ir pradėjo ieškoti medžiagų namo statybai. Užėjo į „M.“, paklausė dėl blokelių pirkimo. Jam paskui paskambino D. B. ir pasakė, kad yra galimybė prekes įsigyti pigiau. D. B. jam pasakė, kad gaunasi pigiau pirkti iš didmenininkų, bet pinigus reikėjo pervesti D. B. į banko sąskaitą. Visas prekes jam atvežė. Buvo važtaraščiai, tačiau nėra važtaraščių išsisaugojęs, yra viską išmetęs. Visi pavedimai yra atlikti į D. B. banko sąskaitą, ne į „M.“. Pervedė pinigus į D. B. banko sąskaitą, nes gavosi pigiau nupirkti reikalingas statybines medžiagas namo statybai. Prekių kainų neatsimena. Pirko blokelius, stogą, langus, gal ir smulkmenas, tarp jų cementą. Kainos skyrėsi nuo parduotuvės kainos. Gali būti tokios kainos, kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo metu. Kas buvo nurodyta važtaraščiuose, kai blokelius atvežė, neatsimena. Kai jam prekes atvežė „fūra“, jam paskambino ir pasakė, kad bus mašina 9.00 val. iškrauta. Jis buvo užsakovas, turbūt jo duomenys važtaraščiuose ir buvo nurodyti. Negali atsakyti, kas buvo nurodyta važtaraščiuose, reikia žiūrėti STT dokumentuose. Jo adresas važtaraščiuose buvo nurodytas, nes jam prekes atvežė į namus. Pinigus pervedė į D. B. banko sąskaitą. Per banką patikrino ir buvo nurodyti D. B. vardas ir pavardė. Tai buvo D. B. asmeninė banko sąskaita. Atėjo pas vadybininkus, kurie dabar nesėdi ten per pagrindinį įėjimą. Užėjo pas D. B. ir taip susipažino su D. B..
Teisiamojo posėdžio metu parodomas važtaraštis, liudytojas patvirtino, kad tai jo parašas. Rašysena taip pat jo. Jis nedirbo vairuotoju. Jis paskambino ir pasakė ko jam reikia. Jis atvažiavo su savo mašina, pasikraudavo ir pasiimdavo prekes. Jam važtaraštį duodavo D. B.. Nežino, kodėl „K. S.“. Matydavo, kad kitos įmonės važtaraščiai. Jis prekes pirkdavo iš D. B.. Jis paskambindavo D. B., nuvažiuodavo ir nupirkdavo. Neklausdavo D. B. dėl „K. S.“, nes jam prekių kaina tenkino. Jam buvo pigiau prekes pirkti iš D. B.. Nežino, kodėl jis važtaraščiuose nebuvo nurodytas kaip gavėjas, to reikia klausti D. B.. Jis neduodavo grynųjų pinigų D. B. į rankas, jis pervesdavo pinigus jam į banko sąskaitą.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju A. K. nurodė, kad jis 2015 m. sausio mėn. pradėjo statyti namą (duomenys neskelbtini) ir ieškojo, kur pigiau nusipirkti statybinių medžiagų. Atvykęs į „M. V.“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), susipažino su didmenos vadybininku D. B.. Tuo metu blokeliai kainavo maždaug 220-240 Lt už kubą, bet su D. B. susitarė, kad nupirks 42 kubinius metrus blokelių po 180 Lt už kubinį metrą. 2015 sausio mėn. į D. B. nurodytą sąskaitą pervedė apie 2 tūkst. eurų. Blokeliai „Lode“, 25cm. pločio, buvo atvežti per du kartus maždaug po savaitės po pinigų sumokėjimo. Po to iš D. B. pirko kaminą, cementą, langus ir stogo dangą (stogo čerpes atvežė „fūra“ iš Lenkijos „V.“). Kiek mokėjo už kiekvieną pirkinį, kiek bendroje sumoje sumokėjo pinigų D. B., dabar neatsimeną. Visi pirkiniai buvo apmokėti pavedimu. Didžiausią pirkinį, kuris buvo apie 12000 eurų – už langą ir stogą, apmokėjo per du kartus, maždaug po 6 tūkst. eurų vienu pavedimu. Visas apmokėtas prekes gavo. Statybinių medžiagų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, išskyrus kelis važtaraščius, kuriuos jam paliko vairuotojai, nėra gavęs. Važtaraščiuose, kiek atsimena, buvo nurodytas jo adresas ir prekių pavadinimas (t.15, b.l.103-104).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. N. nurodė, kad anksčiau dirbo vairuotoju. Dirbo pas J. B.. D. B. yra J. B. sūnus. Nepamena kada tai buvo, gal 2015 metais. Per reklamą rado darbą, reikėjo su automobiliu dirbti, įsidarbino, pervežinėjo pagal užsakymus.2 mėnesius ten dirbo, jam nesumokėjo pinigų. Atvažiavo į namą, nuvažiavo į ofisą ir sudarė sutartį, dar žmogus buvo, pasirašė dokumentus, kad įsidarbino ir viskas, nepamena nei vardo, nei pavardės. Nežino, ar tai buvo A. P.. Atlyginimą jam J. mokėjo, bet jis jam 300 Eur sumokėjo, 600-700 Eur liko skolingas, firma bankrutavo, sako nieko nežino. Ateidavo į darbą, kur statybinės medžiagos reikia pakrauti, nuvykdavo, iškraudavo į objektą. Prekes imdavo iš parduotuvių (duomenys neskelbtini) statybinių medžiagų ir (duomenys neskelbtini), gal dar kažkur tiksliai neatsimena. Jis tiesiog išsikraudavo prekes ir išvažiuodavo, pasirašydavo, vieną egzempliorių palikdavo, kitą atiduodavo. Veždavo žmonėms, jeigu užrašyta įmonė tai veždavo įmonei, tai jam išrašydavo kur važiuoti. Automobilis buvo J. ,,MAN“ automobilis, su kranu, sunkiasvoris. Kitus adresus nurodydavo, tai skambina tuo numeriu, kuriuo turėjo nuvežti. J. nurodinėdavo, ir sūnus turbūt nurodydavo, faktūrose buvo telefonas nurodytas. Pagalvojau va pažįstamas žmogus, susitarėm, kad 600-700 Eur mokės jam atlyginimo. Jaučiasi apgautas. 1987 metais J. dirbo vairuotoju. Jis nežinojo pas ką važiuoja į darbą darbintis, ir kai atvažiavo pamatė, kad tai J. (duomenys neskelbtini) mikrorajone, privatus namas, užėjo kabinetas, ten dar statybos vyko, negali pasakyti. Galėjo būti (duomenys neskelbtini). Susitiko ten su P. ir daugiau nesimatė. Abu surašė, bet atlyginimą žadėjo J. Važtaraščių vieni asmenys prašė, kiti neprašė. Vieną kartą perdavė pinigus grynais, atidavė J. už nuvežimą. Suma 150 Eur, iškrovimas. Gal 3 kartus buvo tokie atvejai, už vežimą. J. jo vadovas buvo tiesioginis. (duomenys neskelbtini) automobilis stovėjo, ten laikė automobilį, (duomenys neskelbtini). pasukus tie vartai. Atvežė, parodė, kur automobilis stovėjo, buvo tik garažai, o šone sunkvežimis stovėjo. Rakinami vartai. Vienas žmogus garaže dirbo, tai jis atrakindavo, tai jam nereikėdavo uždarinėti, visą laiką ten atidarydavo. Skambindavo tam žmogui, J. skambindavo jeigu vartai uždaryti. Iškabos „R.“ nesimatė. Privati buvo ten teritorija.
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.15, b. l. 151). Patvirtina šiuos parodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. N. nurodė, kad UAB „R.“ dirbo vairuotoju nuo 2015 m. gegužės vidurio iki liepos pradžios. Darbą rado per skelbimą laikraštyje. Paaiškėjo, kad pokalbis dėl darbo vyko su buvusiu bendradarbiu J. B.. Šis paaiškino, kad turi krovininį automobilį fiskarą, kuriuo turėtų vežioti prekes. J. jį nuvežė į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini), kur UAB „R.“ direktorius A. P. įformino darbo sutartį. Daugiau A. P. nematė ir su juo nebendravo. Atlyginimą jam išmokėjo vieną kartą J. B., kitą kartą J. sūnus – D. B.. Bendroje sumoje gavo 350 eurų. Gaunant pinigus, niekur pasirašyti nereikėjo. Krovinį veždavo iš „M. V.“ parduotuvių, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Parduotuvėje jam duodavo prekių gabenimo važtaraštį. Dažnai būdavo, kad vežti reikėdavo kitu adresu, nei nurodyta važtaraštyje. Adresą, kur vežti prekes bei klientų kontaktinius telefonus jam pasakydavo J. ar D. B.. Šiuos duomenis užrašydavau ant atskirų lapelių, kurių neišsaugojo. Nuvežus prekes, apmokėjimo negaudavo. Buvo tik vienas atvejis, datos neatsimena, kai nuvežus prekes J. B. nurodymu, iš kliento paėmė 100 eurų. Dabar tiksliai neatsimena, ar šiuos pinigus atidavė J. B., ar pinigai jam buvo palikti, kaip darbo užmokestis. Krovinio važtaraščius niekam perduoti nereikėjo, juos vežiojo mašinoje. Išeidamas iš darbo, juos ten ir paliko (t.15, b.l.151).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. Č. nurodė, kad atėjo dirbti į UAB ,,M.“, buvo imamos statybinės medžiagos, gyvai nieko nėra mačiusi. Atėjo dirbti buhaltere. Jei sąskaita be darbų vykdytojų parašų, jie sąskaitą gražina. D. B. nepažinojo. Jie sąskaitų neišrašo, tik priimdavo. Sąskaitos išrašomos už medžiagas, tik pasirašius darbų vykdytojui jas priimdavo. Skolų suderinimo aktas gautas 23 000 eurų, jas paneigė, tai ne jų skola ir ne jų sąskaitos. Tų medžiagų negavo. Su ,,M.“ skolas derino, bet tas sąskaitas paneigė, rašė raštus, kad negavo medžiagų ir net negavo sąskaitų. T. buvo darbų vykdytojas. Š. direktorius, jis ir dabar dirba. Tik 5 020 eurų likutį pripažino. T. gražindavo sąskaitas – faktūras Ar gražino ,,M.“, nepamena. Su ,,M.“ kartą buvo sąskaitą su langais. Su B. nebuvo susitikusi, jo nematė, ji dirba su sąskaitomis.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta E. Č. nurodė, kad 2015 m. kovo mėn. pradėjo dirbti UAB „M.“ buhalterės pareigose. UAB“ M.“ nustatyta griežta PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias perkamos medžiagos, apskaitos tvarka: ji turi teisę priimti tik originalią PVM sąskaitą faktūrą su darbų vykdytojo parašais. Mokėjimo pavedimus vykdo tik po to, kai juos patvirtina direktorius. Per kasą apmokėjimų praktiškai nevyksta. 2015 m. rugsėjo UAB „M.“ el. paštu atsiuntė jiems skolų suderinimo aktą, kuriame buvo nurodyta virš 15 000 Eur skola. Ji su tuo nesutiko. Tada „M.“ atsiuntė antrą aktą, kuriame buvo nurodyta, kad UAB „M.“ skola 2015-12-31 dienai yra 23 000 Eur. Ji nusiuntė savo sudarytą tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriame buvo įrašytos visos 2015 m. iš UAB „M.“ gautos PVM sąskaitos faktūros ir nurodytas UAB „M.“ nesumokėtas likutis 5800,66 Eur. 2016-01-18 šią sumą pervedė UAB „M.“. Iš UAB „M.“ į pateiktą skolų suderinimo aktą negavo jokio atsakymo. 2016 m. vasario mėn. iš UAB „M.“ gavo prašymą pateikti informaciją jų patikrinimą atliekančiam auditui, kuriame įrašė minėtą sumą 5800, 66 Eur. Daugiau iš UAB „M.“ jokių laiškų negavo. Susipažinusi su UAB “M.“ prie Konsultacinės išvados pateiktomis UAB „M.“ jų bendrovei išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, kurios akte nurodytos, kaip UAB „M.“ nepripažintos, ir 2016-12-31 Tarpusavio atsiskaitymų tarp UAB „M.“ ir UAB „M.“ suderinimo aktu, parodė, kad dabar neatsimena, ar „M.“ jai buvo siuntusi šias faktūras. Į apskaitą šios faktūros neįtrauktos, todėl kategoriškai gali teigti, kad jai nebuvo pateikti šių PVM sąskaitų faktūrų originalai su atsakingų asmenų parašais, patvirtinančiais prekių gavimą. 2016-12-31 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto nėra mačiusi. Šio akto eilutėje „UAB „M.“ kreditas“ ne jos ranka įrašyti skaičiai 5800,66, nors sutinka, kad šie skaičiai teisingi. Eilutėje „UAB „M.“ Vyr buhalterė“ esančio įrašo „skirtumas 9805,97“ negali paaiškinti, šis įrašas padarytas ne jos ranka. Apie tai, kad UAB „M.“ „M.“ buvo išrašiusi kelias PVM sąskaitas faktūras, kurias vėliau panaikino išrašydama kreditines sąskaitas, nieko nežino. Tokių faktūrų nebuvo gavusi. 2015 m. apskaitoje turi tik vieną atvejį, kai 2015-09-30 PVM sąskaitai faktūrai tą pačią dieną buvo išrašyta kreditinė PVM sąskaita faktūra. Abi sąskaitos įtrauktos į apskaitą (t.15, b.l.178-180).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. T. nurodė, kad asmeniškai D. B. nepažįsta. D. B. pavardę sužinojo tik apklausų metu. Jo darbo pobūdis statybos objekte. Jis ryte darbuotojus nuveždavo į darbą, vakare namo. Kontoroje nedirbo, tik objekte. Jis atsako už medžiagas, žmonėms parodo ką dirbti. Kiti žmonės aprūpindavo, kad būtų darbo ištekliai. Medžiagas užsakydavo savaitei, surašydavo paraiškoje, perduodavo kontorai. Dirbo UAB ,,M.“. Visa kitą spręsdavo kontora. Buvo 20 subrangovų, nežino iš kur veždavo medžiagas. Galėjo važiuoti medžiagos iš ,,M.“. Jis priimdavo prekes, jas iškraustydavo. Prieš 15 minučių skambindavo iš tiekimo skyriaus ir sakydavo, kad organizuotų iškrovimą. Jis pasirašinėdavo už pateiktus dokumentus, tai važtaraštis, faktūra ir deklaracija. Būdavo, kad atvažiuoja be faktūros, o faktūrą siunčia į kontorą, po to jam duoda ją pasirašyti, ją nuneša į buhalteriją, ten užpajamuoja ant jo. Pagal aktavimą medžiagos nusirašo. Jis asmeniškai su ,,M.“ kontakto neturėjo, su parduotuvėmis nebendravo. Jis jokių sutarčių nedarė. Jam nieks prekių nesiūlė. Pavardę B., girdėjo iš tyrėjos. Jį gal buvo atsiuntę nes trūko jo parašo. Pas jį tiekėjai nevažinėjo. Jis pasirašė, kad darbai atlikti, kalba ėjo apie langus Sudervės objekte. S. K. bendravo, jis dirbo tiekimų skyriuje, ką jis darė kontoroje reikia klausti jo. Sudervės darželyje darbus vykdė. Jis langų neužsakinėjo. Kiek pamena, kažkoks žmogus buvo atvykęs vieną kartą. Buvo sumontuoti langai, 3 languose buvo matmenys ne tokie, bet po to montuotojai sutvarkė. Kas atsakingas už medžiagų užsakymą nežino.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. T. nurodė, kad UAB „M.“ statybos vadovu dirbo nuo 2014 m. iki 2016 m. vasario mėn. 2015 m. techniškai vadovavo vaikų darželio (duomenys neskelbtini), statybai. Medžiagų užsakymas buvo vykdomas per įmonės tiekimo skyrių. Dėl užsakymų bendraudavo su S. K.. Kai į objektą buvo atvežamos medžiagos, patvirtindamas prekių gavimą, pasirašydavo jam pateiktame dokumente - gabenimo važtaraštyje arba PVM sąskaitoje faktūroje. Jam pateiktus važtaraščius ar sąskaitas jis palikdavo tiekimo skyriuje, esančiame UAB „M.“ kontoroje, (duomenys neskelbtini). Dabar neatsimena, ar buvo tokių atvejų, kad gavus medžiagas, jam nebūtų paliktas prekių dokumento egzempliorius. Taip pat neatsimena, ar buvo tokių atvejų, kai ne objekte, o vėliau pasirašytų jam pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Susipažinęs su UAB “M.“ prie Konsultacinės išvados pateiktomis UAB „M.“ bendrovei „M.“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis 2015-05-07 Nr.MAK2024944, 2015-06-10 Nr.MAK2022881, 2015-07-27 Nr.MAK2150470, 2015-07-28 Nr.MAK2104723, 2015-07-29 MAK 2104751, 2015-08-28 Nr.MAK2126807, 2015-08-31 MAK2171839, parodė, kad sąskaitose nurodytos medžiagos yra tokios, kurias „M.“ naudojo, tačiau negali pasakyti, ar šios medžiagomis buvo gautos. Nieko negali paaiškinti dėl PVM sąskaitoje faktūroje 2015-08-28 Nr.MAK2126807 nurodytų plastikinių gaminių gavimo ir montavimo. Atsimena, kad (duomenys neskelbtini) statomame vaikų darželyje buvo atvežti ir sumontuoti langai, bet dabar neatsimena, ar buvo vienas ar keli vežimai, kaip buvo įformintas darbų atlikimas. Apie tai, kad „M.“ nepripažino dalies „M.“ sąskaitų, nežinojo (t.15, b.l.182-183).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. nurodė, kad dirba su keturiais tiekėjais, tai ,,E.“, ,,S.“, ,,L.“ ir „M.“. Jis dirbo ,,M.“ direktoriaus pavaduotoju.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinamas A. Š. pateiktas 2015 m. lapkričio 2 d. raštas dėl tarpusavio atsiskaitymo suderinimo. AB ,,M.“ ,,F.“ blokelių 20 amžiuje nenaudoja, nė vienam jų objekte jų nebuvo. Per 10 metų tokių tikrai neturėjo, savo apskaitoje neturi. Fasadinio polisterolio ,,M.“ savo objekte nenaudoja. „K.“ blokelių nenaudoja. ,,G.“ pakabinamų lubų nenaudoja. Šios medžiagos naudojamos operacinėse, tokių objektų neturėjo. Su D. B. buvo susitikę, nepamena, gal 2013- 2014 metais. Savo reikmėms pirko prekes, unitazą, buvo pas jį užėjęs į parduotuvę prašyti nuolaidos. Jis nukreipdavo pas vadybininką S..K. ir P. buvo atstovai, kurie turėjo leidimą iš parduotuvės gauti medžiagas. Silikatines plytas, betoną, langus veždavo tiesiai iš gamintojo. Kitais atvejai medžiagas pasiimdavo jų darbuotojai P., K., P. Jie atsakingi už santykius su tiekėjais. L., tokio darbuotojo pas juos nėra. Parašas K., kuris pas juos niekada nedirbo. K. tiekėjas, turi jo visus parašus. Nėra K. parašo, kad gavo prekes. Nepripažįsta, nes prekės negautos. Kas mėnesį vyksta pasitarimais, tiekėjai sudaro grafiką, sudaro sutartis. Sąskaitos buvo pateiktos 2015 metų gruodžio pabaigoje. Kai jį apklausinėjo, net nežinojo kokiu klausimu, tų duomenų neturėjo. Visos kitos sąskaitos yra apmokėtos, tik šitų nepripažįsta. Ką jis pasirašė tą ir žiūrėjo. Reikia pasiaiškinti su buhaltere. Jis turi tik dvylika. Dokumentus ruošė buhalterė. Vairuotojas buvo P., kuris vežė iš ,,M.“. K. 2016 metais mirė. Turėjo būti gavėjo parašas. Gavėjas T., V.. Pagal šitas pozicija aiškinosi su statybų vadovais, tokių prekių nieks neatvežė. Iš tiekėjų gaudavo kiekvieno mėnesio pabaigoje, turėjo limitą. Jei limitas baigdavos apmokėdavo, kad ir toliau gaut medžiagas. Statybų vadovai mėnesio gale atnešdavo faktūras ir nurašymų atasakaitas. Statybų vadovai: V. T., K. V., J. P.. Sąskaitas – faktūras vadovai kiekvieną mėnesį pristatydavo į buhalteriją. Jei negaunamos prekės, informacija ateina tiesiai vadovui arba administratoriui. Jei jis turėjo paraišką medžiagoms, suderina su tiekėjais kainas, pateikia administratoriui ir priimamas sprendimas iš kur pirkti. K. sėdėjo ofise. Su vairuotoju galėjo bendrauti visais klausimais. K. ir P. dalyvavo susirinkimuose. Surado 6 ar 7 pozicijas, kurių medžiagų jie nenaudoja. Apšiltinimo medžiagos, praėjo 7 faktūros, kurios apmokėtos. Pažįsta A. Š., jis ėjo generalinio direktoriaus pareigas. Jis pasirašė kaip generalinis direktorius, nes jis tuo metu atstogavo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. Š. nurodė, kad jis dirbo UAB „M.“ generalinio direktoriaus pareigose, bet neatsimena iki kokios datos. Po jo gen. direktoriumi tapo jo sūnus A. J. Š., jis liko dirbti direktoriaus pavaduotojo pareigose. UAB „M.“ teikia statybos paslaugas. Statybines medžiagas perka pagal mažiausią pasiūlytą kainą iš įvairių parduotuvių, tame tarpe ir iš UAB „M.“. UAB „M.“ vadybininką D. B. pažįsta, kaip jų tiekėją. Prekes UAB „M.“ užsakinėjo komplektavimo ir tiekimo inžinierius S. K., kuris mirė 2016 m. pradžioje. Prekes priimdavo statybos vadovai. UAB „M.“ PVM sąskaitos faktūros buvo perduodamos į buhalteriją ir apmokamos. Jis ketvirčio pabaigoje pasitikslindavo likusias skolas. Apmokėdavo tik tas PVM sąskaitas faktūras, kurias patvirtindavo darbų vadovai, pasirašydami ir uždėdami savo spaudą. 2015 m. UAB „M.“ pagrindinis statomas objektas buvo (duomenys neskelbtini). Kažkuriuo laikotarpiu, tikslių datų neatsimena, pasidomėjo, kodėl jie neperka iš „M.“. Buhalterė pasakė, kad jie negauna nuolaidų, nes „M.“ prašo apmokėti sąskaitas, kuriose nėra prekių gavimo patvirtinimo. Skolų su „M.“ derinimo procese jis nedalyvavo. Kiek žino, buvo apsikeičiama raštais. 2016 m. vasario mėn. UAB „M.“ pasirašė patvirtinantį raštą, kad 2015-12-31 dienai „M.“ skola yra 5800,66 Eur. Šią sumą „M.“ sumokėjo 2016 m. ir daugiau jokių skolų „M.“ neturi. Su D. B. buvo susitikęs vieną kartą. Jis buvo atėjęs su S. K. derinti dėl kažkokių nuolaidų. Susipažinęs su jam pateiktomis UAB „M.“ išrašytomis UAB „M.“, bet jų nepripažintomis PVM sąskaitomis faktūromis 2015-05-07 Nr.MAK2024944, 2015-06-10 Nr.MAK2022881, 2015-07-27 Nr.MAK2150470, 2015-07-28 Nr.MAK2104723, 2015-07-29 MAK 2104751, 2015-08-28 Nr.MAK2126807, 2015-08-31 MAK2171839 parodė, kad šiose sąskaitose yra nurodytos tokios prekės, kurias jie dažnai perka, tačiau nežino ar šios prekės buvo gautos. Susipažinęs su P. L. pateiktu sąsiuviniu su užrašais, kuriame yra 2015-07-27 įrašas, kad į (duomenys neskelbtini) buvo nuvežta vata, nurodytas asmuo (duomenys neskelbtini) bei telefono Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2015-07-27 PVM sąskaita faltūra Nr.MAK2150470, kurioje nurodyta, kad UAB “M.“ iš UAB „M.“ įsigijo akmens vatą, parodė, kad (duomenys neskelbtini) UAB„M.“ turėjo statomą objektą ir sąsiuvinyje nurodytas telefonas priklausė S. K., tačiau jis nepripažįsta, kad šios prekės buvo gautos. Sąskaitoje turėjo būti statybų vadovo parašas. Jei parašo nebuvo, prekės nebuvo gautos. Susipažinęs su P. L. sąsiuvinio 2015-07-29 įrašu, kad „M.“ užsakymu buvo vežtos prekės, nurodytas maršrutas (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), bei 2015-07-29 PVM sąskaita faktūra MAK 2104751, kurioje nurodyta, kad UAB “M.“ iš UAB „M.“ įsigijo akmens vatą ir kaiščius, parodė, kad (duomenys neskelbtini), bendrovė atlikome mokyklos renovaciją, tačiau jis nepripažįsta, kad šios prekės buvo gautos, turėjo būti prekių gavimą patvirtinantis parašas. Dėl 2015-08-28 PVM sąskaitoje faktūroje MAK2126807 nurodytų prekių (plastikinių gaminių) gavimo nieko negali paaiškinti. Jei sąskaitoje nebuvo atsakingo asmens (darbų vadovo arba S. K.) parašo, patvirtinančio prekių gavimą, tai prekių negavo (t.15, b.l.175-176).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. V. nurodė, kad su D. B. neturėjo jokio kontakto. Dirbo UAB ,,K.“ 2015 generaliniu direktoriumi. Vykdo kelių remontą ir statybas. Daug prekių ,,M.“ nepirkdavo, imdavo kažkiek prekių. Atėjo važtaraščiai, kurių prekių jie neėmė. Tuos važtaraščius nuvežė ,,M.“, jie sakė, kad išsiaiškins, nes ne pirmas toks atvejis. Jiems pretenzijų neteikė. Viskas tuo užsibaigė. ,,B. I.“ jiems buvo skolingi apie 80 000. 2013 metais buvo skolingi, jie atliko darbus prie kotedžų. Skolas jie nurašė. Jie su jais neatsiskaitė. Jie bankrutavo, bandė ieškoti, jie dingo. Kad V. M. pirko prekes iš ,,M.“, kaip už skolą, nieko nežino.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. V. nurodė, kad UAB „K.“ direktoriaus pareigose dirbo apie 23 metus iki 2017 m. rugsėjo mėn. UAB „K.“ teikia kelių remonto ir lauko inžinierinių tinklų įrengimo paslaugas. Statybinius darbus, esant reikalui, atlieka tik savo reikmėms. UAB „M.“ vadybininko D. B. nepažįsta. Už prekių pirkimą buvo atsakingas Rinkodaros direktorius A. R., kuris mirė prieš metus, ir tiekėjas ekspeditorius V. M.. Jie užsakydavo medžiagas pagal darbų vadovų pateiktus duomenis. UAB „M.“ ir kt. įmonėse pirktas statybines medžiagas dažniausiai iškart veždavo į objektus. UAB „M.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, prieš jas perduodant į buhalteriją, peržiūrėdavo jis arba A. R.. 2018 m. vasaros pabaigoje ar rudenį A. R. jam pasakė, kad apmokėjimui gavo UAB „M.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytos prekės, kurių jie neužsakinėjo ir negavo, sąskaitose nėra asmenų, atsakingų už prekių gavimą, parašų. Apie tai informavo UAB „M.“ ir atsisakė šias sąskaitas apmokėti. UAB „B. I.“ direktorių T. L. yra matęs kelis kartus, bet nėra bendravęs. Šios įmonės užsakymu „K.“ darė kelius ir komunikacijas statomų kotedžų kvartale, vietovės pavadinimo neatsimena. UAB „B. I.“ liko „K.“ skolinga ir A. R. kelis važiavo pas T. L. aiškintis dėl apmokėjimo, tačiau UAB „B. I.“ taip ir neatsiskaitė, vėliau bankrutavo. Su T. L. ar kokiu kitu UAB „B. I.“ atstovavusiu asmeniu jokių susitarimų, kad UAB „K.“ apmokės UAB „B. I.“ užsakomas medžiagas nebuvo (t.15, b.l. 185-186).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. J. Š. nurodė, kad yra ,,M.“ vadovas. D. B. vienas iš vadybininkų. Jie sąmatas sudarinėjom, reikalinga buvo įvertinti rinkos kainas. Bendravo su ,,M.“. Aktą pasirašė buhalterė. Sąskaitas, kurias gavo, visas apmokėjo. Kitų sąskaitų nepripažįsta, nes negavo medžiagų. K. inžinierius, jis organizavo tiekimą. Jei nepasirašo priimamasis, vežėjas medžiagų nepalieka. K. yra miręs. K. buvo vadybininkas, medžiagas paimdavo P. Nebūna, kad pamiršo pasirašyti. Buvo užklausimas tik dėl šitų sąskaitų, kurias sąskaitas turi, jas apmokėjo.2015-10-26 į jį kreipėsi vadybininkas ,,M.“, paaiškino, kad yra pradelsta sąskaita. Tas dvi sąskaitas pasirašė ir parašė vieną datą. Tai buvo plastiniai langai. Buvo daug broko ir daugiau plastikinių langų neužsakinėjo. Sąskaitos pasirašytos tą pačią akimirką ir jos buvo anuliuotos. Čia dokumentas anuliuoja dokumentą. Šių gaminių pas juos nėra sumontuota, pagal adresą tai ne ,,M.“ objektas. Paprašė pasirašyti debeto-kredito sąskaitą tam pačiam gaminiui. Į numerius nekreipė dėmesio, pažiūrėjo į pavadinimą ir kainą, pasitikėjo ,,M.“. Ant kitų sąskaitų nesirašė ir nesirašytų. Sąskaita 2015-06-10 Nr. MAK2022881, jam nieko nesako. Jei nebūtų siųsta buhalteriai, būtų į ją atsakę. Visos sąskaitos saugomos buhalterijoje. S., priėmęs medžiagas, ne ,,M.“ darbuotojas. Jie turi pastatą ir patalpas nuomoja, jei tuo adresu vežta. T. nepažįsta. Jų pastate jokie langai nemontuoti. Nuomotojai jų pastate negali nieko montuoti. Ką pasirašė S. ir T., negali komentuoti, nes apie jas nieko nežino. (duomenys neskelbtini), yra jų adresas, ten montavimo nebuvo. Ten yra daugiau nei 30 metų.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. M. nurodė, kad dirbo ,,K.“ tiekėju. Pirko medžiagas iš ,,M. V.“. Buvo trišalė sutartis. Buvo firma jiems skolinga, tos skolos sąskaita pirko medžiagas. Firmos pavadinimo nepamena. D. B. buvo vadybininkas. Buvo viskas gerai. Po to el. paštu atėjo daug faktūrų be jo parašo. Medžiagų jis nepirko, nes jos nebuvo jiems reikalingos. Bendravo su B.. Direktoriui pasakė, kad tai ne jų medžiagos. Direktorius aiškinosi su ,,M. V.“. Jų firma nuomojo techniką, o ta firma buvo skolinga ,,M. V.“. Jiems ta firma buvo skolinga už technikos nuomą. Jiems nereikėjo mokėti už tas, atsiųstas sąskaitas. V. yra generalinis direktorius. Ta firma buvo skolinga ,,M. V.“. Ta firma buvo skolinga ir jų įmonei ,,K.“. Tai buvo tam, kad ta įmonė grąžintų skolą įmonei ,,K.“. Kai reikėjo prekių ji važiavo į ,,M. V.“, pasirašydavo sąskaitą - faktūrą ir imdavo medžiagas. Apmokėjimą tvarkė buhalterija. Prekes imdavo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Reikėjo apšildyti prekes, D. B. prekes atvežė iš Lenkijos į statybas. Buvo statomos dažymo patalpos įmonės teritorijoje. Tuo metu tokių medžiagų parduotuvėje nebuvo. Visos sąskaitos - faktūros buvo per ,,M. V.“. Gavus medžiagas pasirašo ir atiduoda buhalterijai. Tas prekes atvežė mašina iš „M. V.“, sąskaita - faktūra buvo. Prekė buvo - šildymo plyta, pardavėjas buvo ,,M. V.“. (duomenys neskelbtini) nebuvo, tik žino, kad ten dirbo buldozeris.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. M. nurodė, kad UAB „K.“ tiekėju dirba 24 metus. Maždaug nuo 2015 m. įmonė su UAB „M.“ turėjo sudariusi Didmenos sutartį, pagal kurią pirko prekes. Prekes UAB „M.“ užsakydavo per Didmenos skyriaus vadybininką D., pavardės neatsimena. Šis dirbo „M. V.“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Iš „M. V.“ UAB „K.“ pirko prekes nedideliais kiekiais. Tik vieną kartą iš UAB „M.“ buvo pirktas didesnis kiekis prekių, bendrai 2-2,5 tūkst. Eur sumai, kurios buvo panaudotos 90 kv. m. dažytojos patalpų statybai. Daugiau jokių stambių pirkimų iš UAB „M.“ nebuvo. UAB „K.“ yra nustatyta griežta PVM sąskaitų faktūrų apskaitos tvarka. Gavus prekes, jis būtinai pasirašydavo UAB „M.“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje, jiems skirtame egzemplioriuje. Jiems liekančiame egzemplioriuje įrašydavau asmenį, kuriam skirtos prekes, pvz. darbų vadovą ar sandėlininką. Šie asmenys fiziškai gaudami medžiagas pasirašydavo sąskaitoje ir vėliau turėdavo pateikti ataskaitą, kur tas medžiagas panaudojo. Po to, kai sąskaitose pasirašydavo darbų vadovai, sąskaitas patikrindavo rinkodaros direktorius A. R. ir po to jos buvo perduodamos į buhalteriją apskaitai. Apie 2015 m. rudenį dabar jau miręs UAB „K.“ rinkodaros direktorius A. R. jam pasakė, kad buhalterė el. paštu iš „M.“ gavo daug PVM sąskaitų faktūrų, kuriose nėra jo parašo. Susipažinęs su šiomis PVM sąskaitomis faktūromis, pamatė, kad „K.“ buvo išrašytos sąskaitos medžiagoms, kurios įmonės veikloje nenaudojamos ir kurių jis neužsakinėjo. UAB „K.“ atsisakė pripažinti šias sąskaitas ir apie tai pranešė „M.“. UAB „B. I.“ direktoriaus T. L. nepažįsta. Gal kelis kartus pas D. matė kažkokį vyrą, apie kurį buvo pasakyta, kad tai „B. I.“ direktorius, tačiau su juo nėra bendravęs. Girdėjo, kad „K.“ vykdė kažkokius darbus UAB „B. I.“ užsakymu, bet konkrečiau nieko nežino. Apie tai, kad tarp įmonių vadovų būtų buvęs koks nors susitarimas, kad UAB „K.“ apmokės UAB „B. I.“ užsakomas medžiagas ir kad UAB „B. I.“ užsakomoms medžiagoms UAB „K.“ vardu būtų išrašomos PVM sąskaitos faktūros, nieko nežino (t.15, b.l.188-189).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. L. nurodė, kad 2015 dirbo ,,B. I.“. D. B. pagal pavardę neprisimena. Su ,,M.“ turėjo nesutartinių santykių. Statė namus prie (duomenys neskelbtini). Direktorius M. M., jis turėjo santykius su ,,M.“. D. B. domėjosi dėl namelio pirkimo. Tik po to išplaukė faktas, kad jie atsiuntė sąskaitas ir paprašė apmokėti. Jie susitiko su vadovu, direktoriumi, savininkais. Pasakė, kad išrašytos neteisėtai, jo parašų niekur nėra. Jis visas sąskaitas – faktūras atmetė, jų objektų ten nebuvo. Kodėl figūravo ,,K.“ nežino, tai nesisiję su ,,M.“. Jokios trišalės sutarties neatsimena. B. nebuvo darbuotojas, jis atliko pokalbius su ,,M.“, kad jiems duotų limitą. Nepamena, kokia įmonė turėjo limitą, jos vadovas buvo M. M.. Jis buvo akcininku. Incidentas prasidėjo dėl sąskaitų - faktūrų.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. L. nurodė, kad UAB „B. I.“ direktoriaus pareigose dirbo iki 2016 m., kai įmonei buvo paskelbtas bankrotas. 2015 m. įmonė statė kotedžus (duomenys neskelbtini). Tiksliau, UAB „B. I.“ buvo generaliniai rangovai, o statybos darbus pagal subrangos sutartį atliko UAB „Z.“, kuri vėliau pakeitė pavadinimą į UAB „R.“. UAB „K.“ UAB „B. I.“ užsakymu pravedė komunikacijas ir kelius, darbų kaina 160 tūkst. Eur. Prieš pradedant statybas, jo pažįstamas R. B. rekomendavo jį UAB „M.“ vadovams, kaip pirkėją, kuris ruošiasi statyti virš 100 kotedžų. „M.“ su „B. I.“ sudarė Didmenos sutartį su 20 tūkst. Eur. mokėjimo atidėjimo limitu. Jiems buvo priskirtas vadybininkas D. B.. Šis net ketino nusipirkti vieną namelį. Buvo sudaryta preliminari sutartis, bet D. B. nesumokėjo pradinio įnašo. Su D. B. dėl prekių užsakymo nebendravo, nes UAB „B. I.“ iš „M.“ prekių nepirko, nusamdė subrangovą UAB „M.“. Ši įmonė taip pat turėjo sudariusi Didmenos sutartį su UAB „M.“. 2015 m. vasarą pas jį į ofisą atvyko „M.“ vindikacijos skyriaus darbuotojas, pavardės neatsimena, ir pasakė, kad „B. I.“ išnaudojo savo limitą ir turi apmokėti. Tada jis kreipėsi į UAB „R.“ direktorių M. M., kad paaiškintų, kiek medžiagų panaudota statybose, pateiktų pirkimo dokumentus. Šis pateikė sąskaitas, kuriose pirkėju buvo nurodytas „B. I.“. Jis nesutiko mokėti, kol nebus įrodyta, kad prekės pristatytos būtent tuo adresu, kur vyko kotedžų statyba. Vėliau paaiškėjo, kad „B. I.“ vardu buvo išrašyta prekių virš 100 tūkst. Eur. UAB „M.“ pateikė išklotinę su visomis PVM sąskaitomis faktūromis ir važtaraščiais, kuriose matėsi, kur vežtos prekės. Paaiškėjo, kad „B. I.“ išrašytose sąskaitose nurodytos prekės buvo vežtos ne jų statybos adresu, o į (duomenys neskelbtini), kitas vietas. Jis pasakė, kad pripažinsi tik tą prekių kiekį, kuris buvo panaudotas statyboje, pasiūlė „M.“ sudaryti komisiją ir perskaičiuoti jau sumūrytus blokus, perdangas ir pan. „M.“ atsisakė sudaryti komisiją. Vėliau paaiškėjo, kad prekes per D. B. telefonu užsakydavo M. M., kuris be jo žinios nurodydavo D. B. išrašyti sąskaitas „B. I.“ vardu. Paaiškėjo, kad UAB „M.“ vardu jokių sąskaitų nebuvo išrašyta, nors su ja taip pat buvo sudaryta Didmenos sutartis. UAB „M.“ pagal sutartį pastatė 12 namelių. Jis paskaičiavo, kiek, jo manymu, buvo panaudota statybinių medžiagų šių namelių statybai, gavosi apie 23 000 Eur. Šią sumą „B. I.“ pervedė UAB „M.“, nedetalizuojant už kokias sąskaitas pervedami pinigai. Po to „M.“ daugiau į juos nesikreipė. Koks buvo priimtas sprendimas dėl PVM sąskaitų faktūrų, kurios nepagrįstai buvo išrašytos „B. I.“ vardu, nežino. Maždaug po 2-3 mėn. į jį kreipėsi vienas iš UAB „K.“ vadovų A. R., parodė UAB „M.“ bendrovei „K.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir pasakė, kad tai greičiausiai „B. I.“ faktūros. Jis atsakė, kad šių prekių neužsakinėjo ir papasakojo apie jau vykusi incidentą su „M.“. A. R. pasakė, kad tada aiškinsis su „M.“. Daugiau į jį šiuo klausimu niekas nesikreipė, nežino, koks buvo priimtas sprendimas dėl „K.“ vardu išrašytų sąskaitų. UAB „K.“ „B. I.“ niekada nebuvo skolinga. Įgaliojimo užsakinėti UAB „M.“ prekes „B. I.“ vardu, nurodant, kad sąskaitos būtų išrašytos „K.“ vardu, niekam nedavė. Jokių susitarimų su „K.“ atstovais , kad „B. I.“ perkamos prekės būtų užrašomos ant „K.“, nebuvo. Su D. B. bendravo tik kelis kartus – kai buvo sudaroma Didmenos sutartis tarp „M.“ ir „B. I.“, pasirašant su juo preliminarią sutartį dėl kotedžo pardavimo ir kai viena kartą jis kartu su „M.“ atstovu buvo atvykęs aiškintis dėl „B. I.“ vardu išrašytų sąskaitų (t.15, b.l.191-192).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas O. M. nurodė, kad D. B. pažįsta, siejo jo darbo vieta, jis buvo vadybininkas. Pažįstamas rekomendavo, kad vadybininkai gali padėti. Vadybininkai visada gali padaryti mažesnę kainą. Dirbo UAB ,,F.“ direktoriumi. Pirko įmonei ir namų statybai. Juo pasitikėjo, jis paprašė paskolinti bendram verslui pinigų, ir jų negrąžino. Atėjo užklausa, kad prirašyta daug užklausų, tu prekių jie neužsakė, tų sąskaitų neapmokėjo. Atsiskaitinėjo kortele, gal ir grynais. Buvo čekiai, sąskaitos – faktūros. Skolino pirkti kompiuterius, kompiuterių negavo ir pinigų negavo. UAB ,,F.“ pirko ūkvedys, kai prekes pirko, važiuoti galėjo bet kas. Jei parduotuvėje kaina viena, tai pas D. pigiau. Jis išrašydavo sąskaitą, palikdavo pinigus. Statė namą uošviui. Kai negalėjo parsivežti prekių, jie atveždavo. Dokumentus gaudavo, dabar negali pasakyti. Kai pirko kai fizinis asmuo jam svarbiausia buvo, kad atsiskaito. Prekių buvo daug. Nuolaida buvo gal tik 10 procentų. UAB ,,F.“ pirko didmenos kainomis. Prekes imdavo iš sandėlio. Ten duodavo lapą. Perkant sau į dokumentus nežiūrėjo. Dokumentuose buvo surašytos prekės. Lapas buvo ,,M.“.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas O. M. nurodė, kad nuo 2008 m. iki 2017 m. sausio mėn. dirbo UAB „F.”, kuri teikia muitinės tarpininkų paslaugas, direktoriumi. 2014-01-20 Didmeninio pirkimo pardavimo sutarties tarp UAB „M.” ir UAB „F.” sudarymo aplinkybių neatsimena, ši sutartis buvo sudaryta tik dėl to, kad gauti nuolaidas. UAB „M.” pirko prekes nedideliais kiekais, - tiek, kiek reikia einamajam patalpų remontui. Apie 2014 m. jo uošvis pradėjo statyti namą (duomenys neskelbtini), ir tuo metu ieškojo statybinių medžiagų namo statybai. Vienas pažįstamas jį suvedė su UAB „M.” vadybininku D. B., kuris pasiūlė pigesnes statybines medžiagas. Per D. B. uošvio namui pirko plėvelę stogui, varžtus, šiltinimo medžiagas, cementą, metalinę armatūrą. Kiekvieną kartą D. B. už prekes sumokėdavo grynais, prekių pardavimo dokumentų neprašė ir nežino, kokie dokumentai buvo išrašomi. 2015 m. vasarą D. B. pasiskolino iš jo 3000 eurų, kuriuos po mėnesio atidavė. Maždaug po mėnesio D. B. pasiskolino dar 2000 eurų, paaiškino, kad skubiai reikia pinigų verslui, sakė, kad nori nupirkti ir perparduoti kažkokius kompiuterius. Tačiau šių 2000 eurų negrąžino iki šiol. 2015 m. rudenį ar žiemą, UAB „F.” iš „M.”, gavo laišką kad UAB „F.” neapmokėjo daug jos vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už įsigytas statybines medžiagas. Jis paskambino D. B., kad šis paaiškintų, kas vyksta. D. B. pradėjo prašyti pripažinti šias sąskaitas, žadėjo, kad vėliau jas apmokės, bet jis nesutiko. UAB „F.” parašė raštą UAB „M.”, kad nepripažįsta sąskaitų statybinėms medžiagoms, kurių nepirko. Tarp UAB „M.” ir UAB „F.” buvo pasirašytas apskaitymų suderinimo aktas, kuriame buvo nurodytos UAB „F.” nepripažintos PVM sąskaitos faktūros (t.15, b.l.197-198).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. M. nurodė, kad D. B. pažįsta. UAB „M.“ priskyrė vadybininkus. Dirbo ,,A.“. Pirko medžiagas per didmeninę prekybą, jis darydavo nuolaidas. Pirko daug medžiagų. Atsiskaitymas buvo pavedimais. Grynais pirkdavo parduotuvėje. Jis pasiūlė schemą kaip išgryninti pinigus, bet, kad jam liktų pusė PVM. Pažadėjo, kad padidins mokėjimo kreditą, didesnes nuolaidas. Jis sutiko. El. paštu atsiusdavo įmonei sąskaitas. Prekių negaudavo, apmokėdavo. Užvažiuodavo pas juos, atiduodavo pinigus. Nuo sąskaitos PVM jis pasilikdavo. Buvo 6 sąskaitos. Pinigus panaudojo įmonės reikmėms. Siųsdavo sąskaitas 10 000 sumai, sakė apmokėti, bet jis atsisakė. Po to jis nekėlė ragelio, sakė, kad ligoninėje. Aiškinosi buhalterijoje, pasakė, kad B. nušalintas nuo pareigų. Jis aiškino, kad sumažinamas pelnas. Sutiko dėl to, jog pažadėjo, kad padidins mokėjimo kreditą, didesnes nuolaidas. Pinigai nuėjo įmonės reikmėms. Jis sakė, kad tas prekes parduoda kitiems klientams.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. M. nurodė, kad UAB „A.“ direktoriaus pareigose dirba nuo 2005 m. UAB „A.“ teikia statybos, remonto ir rekonstrukcijos paslaugas. 2014 m., tikslios datos neatsimena, UAB „M.“ didmenos vadybininkas D. B. pasiūlė jam gauti neapskaitytų grynųjų pinigų, UAB „A.“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes parduodant D. B. pirkėjams, o jam grąžinant grynais gautus pinigus. UAB „A.“ šias fiktyvias PVM sąskaitas faktūras turėjo įtraukti į savo buhalterinę apskaitą ir apmokėti nustatyta tvarka. Jis sutiko. 2014-2015 m. D. B. surašė PVM sąskaitas faktūras 2014-09-22 MAK1889421, 2014-10-19 MAK1889739, 2014-10-31 MAK1889953, 2015-06-15 MAK2022914, 2015-06-18 MAK2126046, 2015-07-08 MAK2145636, kuriose nurodytų prekių jie negavo, o po kurio laiko D. B. jam perdavė grynus pinigus, sau už paslaugą paimdamas pusę sąskaitose nurodyto PVM. Pinigus perduodavo prie „M. V.“ parduotuvės, (duomenys neskelbtini). Kiek pinigų gavo iš D. B., dabar neatsimena. Gautus pinigus jis be apskaitos panaudojo įmonės reikmėms. Šias netikras sąskaitas jis apmokėjo pavedimu iš UAB „A.“ sąskaitos, esančios SEB banke. 2015 m. vasaros pabaigoje ar galimai ir vėliau iš UAB „M.“ sužinojo, kad ,,A.“ yra išrašytos dvi PVM sąskaitos faktūros MAK2145488 ir MAK2145625, apie kurias nieko nežino. Dėl šių sąskaitų išrašymo jis su D. B. nesitarė. UAB „M.“ sužinojo, kad yra ir daugiau tokių įmonių, kurioms išrašytos sąskaitos be jų žinios. UAB „A.“ atsisakė apmokėti šias sąskaitas. Tarp UAB „M.“ ir UAB „A.“ 2015 m. gruodžio mėn. buvo pasirašytas skolų suderinimo aktas, į kurį šios dvi nepripažintos sąskaitos nebuvo įtrauktos (t.16, b.l.29-30, 33-34).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. B. nurodė, kad su UAB „M.“ darbiniai santykiai. Teikė prekes, dalis perkama iš UAB „M.“. Negavus lėšų rasta sąskaitų be parašų iš UAB „M.“ pusės. Jis yra vadovas, galėjo prekes imti įgalioti asmenys. Sąskaitose buvo prekės, kurių net nepirko. Kad nepasirašė jų darbuotojai negalėjo būti. Kol nepasirašo, prekių neišduodavo. Prekės buvo pagalbinės, teptukai, dažai, nedideli daiktai. Jie verčiasi santechnika. Jis yra matęs be parašų, kad buvo blokai. Važiavo į skyrių aiškintis su vadovu. Jie sakė aiškinsis su buhalterija. Vadovas buvo S.. Turėjo būti jo parašas. Vieno vadybininko UAB „M.“ neturėjo. D. B. pavardė girdėta tik kai pradėjo lysti galai. Asmeniškai vadybininkų nepažinojo. Sutartis su UAB „M.“ pasirašinėjojis, ji buvo atsiunčiama, ją pasirašydavo ir vieną egzempliorių siųsdavo atgal. D. B. buvo tarp tų vadybininkų. Jokio sąrašo nebuvo. Galėjo pirkti tik jų darbuotojai. Darbuotojai turėjo jo pasirašytus įgaliojimus. Prekes gaudavo iškarto, kas keli mėnesiai daromi suderinimai. Buhalterės darydavo tarpusavio užskaitas. Patys prekes pasiimdavo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. B. nurodė, kad UAB „N.” direktoriaus pareigose dirba nuo 2015 m. sausio mėn. UAB „N.” tiekia į „M. V.” parduotuves santechnikos prekes. UAB „M.” už prekes vieną kartą per mėnesį daro pavedimą arba atsiskaitoma, darant tarpusavio užskaitas. 2015 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėn., jie pastebėjo, kad nuo metų pradžios UAB „M.” neatlieka pavedimų, nors ir toliau užsakinėja jų prekes. Paaiškėjo, kad yra UAB „M.” „N.” išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurių UAB „N.” neturi ir kuriose nėra jų darbuotojų parašų, patvirtinančių prekių gavimą. Aiškintis situacijos kartu su buvusiu direktoriumi M. S. buvo nuvykęs į UAB „M.” parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), kur iš „M.” didmenos vadovo sužinojo, kad tas pats vyksta ir su kitomis įmonėmis, kad dėl to kaltas vadybininkas D. B.. Susitarė, kad buhalterės suderins likučius, kas ir buvo padaryta. Sąskaitose nurodytų prekių UAB ,,N.“ nepirko ir neužsakinėjo (t.16, b.l.5-6).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. S. nurodė, kad dirbo UAB ,,N.“. UAB ,,N.“ dirbo su UAB „M.“. Dirbo mažmenoj, reikėjo smulkmenų, tiekdavo prekes su santechnika, pagalbines statybines medžiagas. Stogų, blokų, cementų nepirkdavo. Pasiimdavo sąskaitą, derindavo. Bendravo kaip pirkėjas. Su UAB „M.“ buvo tiekimo sutartis. Turėjo santechnikų, kuriems reikėjo medžiagų, ar būdavo jis ar įgalioti asmenys, kurie galėjo prekes paimti. Buvo gal 10 žmonių. Kai pirkdavo didelis klientas, gal ir pirkdavo. Dažniausiai jų darbuotojai važiuodavo autobusiuku. Važiuodavo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią parduotuvę, ateini pas vadybininką išrašo sąskaitas ir paimti. Dažniausiai buvo tas pats vadybininkas. Tuo metu buvo D.. Be sąskaitų pasirašymų negalėtų paimti prekių. Pardavimas vyko sklandžiai, problemų nebuvo, po to išlindo, kad ilgai nemoka. Išlindo tos sąskaitos. Kas ten buvo pirkta, nepamena, buvo nurodyti blokeliai, tokių tikrai nepirkdavo. 2015 metais D. B. dirbo kaip vadovas. Pagrinde važinėjo jis, kas daugiau, nežino. Turėjo būti sąrašai, reikėjo pildyti formą. Lentelėje surašo, kas galima paimti. Sąskaitas atveždavo tas, kas paimdavo. Žmonės į sąrašus įrašydavo jis arba vadovas. 2014 metais jis. Atėjus vadovui B. 2015 metais darbus atlikinėjo, nieko nepasikeitė. Tą lentelę yra rašęs.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. S. nurodė, kad kelis metus, datų neatsimena, dirbo UAB „N.” direktoriumi, vėliau - projektų vadovu. Iš darbo UAB „N.” išėjo 2016 m. spalio mėn. UAB „N.” vertėsi santechninių medžiagų prekyba. Jie bendrovei „M.” teikė pardavimui santechnikos prekes. Dažnai susidarydavo didelis „M.” įsiskolinimas. Norėdami susigrąžinti pinigus, kartas nuo karto jie surasdavo pirkėjus, kuriems patiekdavo „M.” prekes, kurias paimdavo skolos sąskaita. Tarp UAB „N.” ir UAB „M.” buvo sudaryta Didmenos sutartis. Taip buvo padaryta, nes jie „M.” darė nuolaidas ir pastaroji tokiu būdu darė nuolaidas UAB ”N.”. D. B. pažįsta, kaip UAB „M.” didmenos vadybininką, kuris dirbo „M. V.” parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Prekes UAB „M.” pas D. B. UAB „N.” vardu užsakinėjo ir pasiimdavo jis. Gavęs prekes, visada pasirašydavo PVM sąskaitoje faktūroje. Kažkuriuo laiku, kai pagal UAB „N.” buhalterinius duomenis išaugo UAB „M.” skola, jie paprašė išmokėti dalį pinigų, bet gavo atsakymą, kad pagal „M.” apskaitą yra žymiai mažesnė skolos suma. Atlikus suderinimą, paaiškėjo, kad yra daug „N.” išrašytų PVM sąskaitų faktūrų be gavėjo parašų. Kai paaiškėjo, kad „N.” yra išrašytos jam nežinomos sąskaitos, pagal kurias prekių negavo, jis paskambino D. B., kad šis paaiškintų kas vyksta. D. B. konkrečiai nieko nepaaiškino, tik pažadėjo, kad viską išsiaiškins ir viskas bus gerai. Tačiau niekas nepasikeitė. Kiek žino, UAB „N. šių sąskaitų nepripažino ir neapmokėjo (t.16, b.l.1-3).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. V. nurodė, kad UAB „E.“ turėjo sutartį su UAB ,,M. V.“. Vadovas sakė, kad nesueina sumos. Buvo dešimtys tūkstančių. Parodė dokumentus, pasakė, kad už prekes apmokėjo. Buvo prekybiniai santykiai. Jiems buvo pristatytas vadybininkas D. B., per jį bendravo. Kas paėminėjo prekes, nepamena, greičiausiai jie pristatinėjo. Sąskaitas pasirašė jis arba buhalteris. Užsakytas prekes gavo. Jam B. siūlė schemą, tokių sandorių neįvyko.
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.16, b. l. 15-16). Patvirtina parodymus, tai jo parašas. Pradžioj buvo pinigai, o po to matyt pradėjo prašyti atvirkščiai. Prekės buvo statybinės, bet kokios nepamena. Buvo stiklo vata, jie daro apšildymą. Kur jis veždavo prekes, nežino. Jis atiduodavo į buhalteriją sąskaitas, nors prekių nebuvo. Jie turėjo sąskaitą, laukdavo kol jis apmokės. Jie jei apmoka, tai pripažįsta. Jei neduodavo pinigų, tų sąskaitų nepripažindavo. Ten greičiausiai buvo be PVM. Sąskaita buvo su PVM. Jie su UAB „M.“ turėjo sutartį. Neatsimena, kad su B. aiškinosi dėl sąskaitų. Jam nejaučia nuoskaudos, jis jo neapgavo. Nepamena gal sąskaitos buvo fizinės, ar el. paštu.
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo pagarsinti dokumentai ir perklausytas garso įrašas (t.5, b. l. 176, 186, 186-187).Garso įraše jo balsas. Gali patvirtinti tik tą, ką pasakė. Spalio 25 d. greičiausiai jis turėjo jam atnešti pinigus. Kad prekės parduotos nežino. Nežino, kad jis apgavo kitus žmones. Negali atsakyti, kas parašė, buhalterė ar „M.“. Jis nepasirašė, kad priėmė prekes. Neapmokėjimas reiškia sąskaitos nepripažinimą. Jam nebuvo iškeltos bylos. Jie gaudavo sąskaitą su PVM. PVM buvo 21. Gaudavo sumą be PVM, jie ją užskaitydavo, jiems jų nieks negrąžindavo. PVM yra užskaitomas. Prekės buvo su PVM. Jie mokėjo neva už prekes.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. V. nurodė, kad UAB „E.“ direktoriaus pareigose dirba nuo 2009 m. 2014 m. pradžioje „M.“ vadybininkas D. B. pasiūlė jam gauti neapskaitytų grynųjų pinigų, UAB „E.“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes panaudojant jo nuožiūra, o jam perduodant grynus pinigus. UAB „E.“ šias fiktyvias PVM sąskaitas faktūras turėjo įtraukti į savo buhalterinę apskaitą ir apmokėti nustatyta tvarka. Susitarė, kad už šią paslaugą D. B. gaus užmokestį – PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą PVM sumą. Jie aptardavo, kokiai sumai turėtų būti sąskaita, po ko D. B. surašydavo PVM sąskaitą faktūrą, kurią jam perduodavo ir vėliau, maždaug po 1-3 savaičių perduodavo pinigus. Pinigus dažniausiai perduodavo prie „E.“ ofiso. Kiek kartų buvo perduoti pinigai ir kokios buvo sumos, kiek bendroje sumoje iš D. B. gavo pinigų, dabar neatsimena. Kur buvo pristatomos šiose fiktyviose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės, nežino. Gautas iš D. B. fiktyvias PVM sąskaitas faktūras perduodavo UAB „E.“ įtraukimui į buhalterinę apskaitą. Gautus iš D. B. pinigus naudojo dovanų užsienio klientams ir tiekėjams pirkimui. UAB „M.“ uždarajai akcinei bendrovei E.“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose 2014-02-25 MAK1586840; 2014-07-17 MAK1777688; 2014-07-21 MAK 1777730; 2014-10-03 MAK1889573; 2014-10-03 MAK1889574; 2014-10-07 MAK 1889611; 2015-02-23 MAK1955533; 2015-07-21 MAK 1955549; 2015-07-21 MAK 1955605; 2015-07-21 MAK 1955693 nurodyti sandoriai realiai neįvyko. Pagal šias sąskaitas pinigai buvo pervesti į UAB „M.“. Šiose sąskaitose nurodytas prekes D. B. realizavo savo nuožiūra, o jam pardavė grynus pinigus, gaudamas už tai sutartą užmokestį. Neatsimena, iki kurios datos tokiu būdu dirbo su D. B., tačiau vėliau atsisakė priimti bet kokias sąskaitas faktūras, nes D. B. neatnešdavo pinigų, o prašydavo priimti sąskaitas. 2015 m. antroje pusėje, tikslios datos neatsimena, pas jį į ofisą atvyko UAB „M.“ Didmenos skyriaus vadovas R. A., kuris pasakė, kad D. B. „apsivogė“ ir aiškinosi dėl „E.“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Maždaug tuo metu jis gavo sąrašą, kuriame buvo nurodytos 44 „E.“ vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurių jis nepripažino, pagal kurias nei prekių, nei pinigų negavo. Asmuo V. T. UAB „E.“ niekada nedirbo. D. B. leidimo pasirašyti V. T. vardu jų bendrovei išrašytose PVM sąskaitose faktūrose niekada nedavė ir nežino, kodėl D. B. pasirašinėjo šia pavarde. 2015 m. pabaigoje tarp UAB „E.“ ir UAB „M.“ buvo pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriame nurodytų 44 vnt. PVM sąskaitų faktūrų jie nepripažino (t.16, b.l. 15-16, 20-21).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. M. nurodė, kad 2017 m. buvo FNTT apklaustas kaip specialus liudytojas. Buvo UAB „K. S.“ vadovas, pirko medžiagas UAB ,,M. V.“. Su B. bendravo kaip su vadybininku. K. buvo didesnis akcininkas. K. tvarkė finansus. Sąskaitą apmokėjo vadovas. Jei buvo pigų apmokėdavo. Ką apmokėti spręsdavo K.
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.16, b. l. 65-67). Patvirtina parodymus, tai jo parašas. K. dirba įmonėje, jis nedirba. Žino, kad K. buvo apkaltintas. Sąskaitas apmokėjo įmonė, buhalterė. Visus pavedimus darė buhalterė, Eugenijaus pavedimu. Visi pinigai buvo apskaityti. Kiek gavo K. iš B. už prekes, nežino.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. M. nurodė, kad UAB „K. S.“ direktoriumi dirba nuo įmonės įkūrimo, jam priklauso 30 procentų įmonės akcijų. Likusios 70 proc. akcijų priklauso J. K., kuris dirba UAB „K. S.“ statybos vadovu. Steigiant įmonę su J. K., susitarė, kad pinigų srautus kontroliuos J. K.. Grynieji pinigai buvo J. K. žinioje, šis atlikdavo mokėjimus grynais. Jis buvo atsakingas už elektros instaliavimo darbus, sutarčių paruošimą, įmonės atstovavimą. Didesnę statybinių medžiagų dalį UAB „K. S.“ perka iš UAB „M.“. Ten UAB „K. S.“ nustatyta suma, iki kurios be apmokėjimo gali paimti prekių, taip pat yra atsiskaitymo atidėjimo limitas. Prekes iš „M.“ užsakinėjo J. K. ir L. M. per UAB „M.“ vadybininką D. B.. Jis asmeniškai prekių neužsakinėjo, o jei ko reikėdavo, pirkdavo tiesiogiai „M. V.“ parduotuvėje. Jei prekės buvo imamos parduotuvėje, jų darbuotojas iškart pasirašydavo UAB „M.“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Jei prekes atveždavo į objektą, J. K. ar L. M. vėliau nuvykę pas „M.“ vadybininką D. B., šių prekių PVM sąskaitas faktūras sutikrindavo ir pasirašytą jiems skirtą PVM sąskaitos faktūros egzempliorių atveždavo į biurą. Buhalteris el. paštu jam ir J. K. atsiųsdavo įsiskolinimų sąrašą ir jis su J. K. nuspręsdavo, kam ir kiek sumokėti, priklausomai nuo esamų pinigų kiekio. Pavedimus atlikdavo buhalteris, retais atvejais - jis. 2015 m. vasarą J. K. jam parodė UAB „M.“ el. paštu atsiųstas PVM sąskaitas faktūras ir pasakė, kad D. B. prirašė UAB „K. S.“ vardu sąskaitų, pagal kurias jie prekių negavo. Pas juos tokių PVM sąskaitų faktūrų egzempliorių nebuvo. Pateikti egzemplioriai buvo be parašų, buvo nurodyti labai dideli statybinių medžiagų kiekiai. Kai kilo triukšmas, D. B. buvo atėjęs į jų biurą ir prašė J. K. nepranešti valdžiai, kad jie nepripažįsta sąskaitų, žadėjo susitarti su valdžia, kad skola būtų nurašyta. J. K. atsisakė. Apie neteisėta D. B. veiką bei apie tai, kad J. K. būtų grynais gavęs pinigus iš D. B. , jis nieko nežino (t.16, b.l.65-67).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas L. M. nurodė, B. buvo priskirtas UAB „K. S.“ vadybininku, tuo metu irgi dirbo UAB „K. S.“. Buvo užsakymų per ,,M.“, užsakinėjo medžiagas per vadybininką. Prapuolė įmonės pinigai. Buvo pervesta suma ir dingo pinigai. B. pasakė, kad pinigus grąžins. Pinigai buvo ,,M.“ sąskaitoje. Prekes gavo, bet ne visas. Atvažiuodavo medžiagos, jie pasirašydavo. Buvo prekės kurių neužsakinėjo, buvo ir jo parašai. Medžiagas užsakinėjo, gaudavo ir apmokėdavo sąskaitas. Sąskaitos atvažiuodavo su prekėmis, o jei parduotuvėje, pasirašydavo iškarto. Objekte sąskaitas priimdavo vadovai. Jis darbų vadovas, dauguma prekių sąskaitų ėjo per jį. Sąskaitos suderinimui atėjo be parašų, arba neaišku kieno pasirašyta. Pas juos buvo limitas nemažai sumai. Jei išnaudodavo, turėjo padengti dalį šitų. Pamatė, kad trūksta pinigų, o prekių nėra. Nežino, kad jei prekių negaus pasirašydavo sąskaitas. Taip nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. M. nurodė, kad UAB „K. S.“ darbų vadovu dirba nuo 2013 m. vasaros. Darbinius nurodymus daugiausiai gaudavo iš statybos direktoriaus J. K.. Direktorius K. M. daugiau dirbo su elektrikais. Pagal savo pareigas jis spręsdavo, kokias statybines medžiagas reikia užsakyti į objektus. Po to tai suderindavo su statybos direktoriumi J. K. ir atlikdavo užsakymą. 2015 m. reikalingas medžiagas UAB „M.“ jis užsakinėjo per jiems priskirtą vadybininką D. B.. Jei buvo reikalingos smulkios prekės, pats važiuodavo į „M. V.“ parduotuvę ir jas paimdavo. Jei buvo perkamos didelės apimties prekės, UAB „M.“ organizuodavo prekių atvežimą į objektą. Tuo atveju, kai jis imdavo prekes „M. V.“ parduotuvėje, iškart pasiimdavo UAB „K. S.“ skirtą PVM sąskaitos faktūros egzempliorių ir pasirašydavo UAB „M.“ liekančiame egzemplioriuje. Kai prekes į objektą atveždavo UAB „M.“, visada kartu buvo pateikiama PVM sąskaita faktūra, kurioje jis pasirašydavo, patvirtindamas prekių gavimą. Kiek kartų 2015 m. jis priėmė prekes, neatsimena, bet tikrai ne daugiau 10-ies kartų. Tuo atveju, kai prekes (plytas ir blokelius) į objektą veždavo iškart iš gamyklos, jie turėdavo tik važtaraštį, kuriame jis pasirašydavo ir gaudavo vieną važtaraščio egzempliorių. Šių prekių PVM sąskaitas faktūras jis arba J. K. vėliau paimdavo UAB „M.“. Apmokama buvo pavedimu. Nieko nežino apie neteisėtą D. B. veiką, nėra matęs, kad D. B. būtų perdavinėjęs kokius nors pinigus ar dokumentus J. K. ar K. M.. 2015 m., tikslios datos neatsimena, atvykęs į UAB „M.”, sužinojo, kad D. B. serga, o kitas vadybininkas atsisakė išduoti medžiagų, nes UAB “K. S.” viršijo limitą, yra didelė skola už medžiagas. Paskambino D. B. ir šis pasakė, kad bus po 3 dienų ir viską sutvarkys. Po trijų dienų paaiškėjo, kad limitas neviršytas. Kokiu būdu sumažėjo limtas ir kokia suma, nežino, jam niekas nieko neaiškino, tik leido įsigyti prekių. Tuo metu įsigijo prekių už sumą iki 1000 eurų. Vėliau tokia situacija vėl kartojosi kelis kartus. 2015 m. vasarą, būnant „M. V.“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), D. B. jam pateikė pasirašyti 5-6 PVM sąskaitas faktūras. Nustebo, kad sąskaitos išrašytos didelėms sumos, jie tiek nepirko. Jis paskambino J. K. ir šis liepė nepasirašyti, žadėjo išsiaiškinti. Kiek žino, J. K. atsisakė kažkurias sąskaitas apmokėti. Vėliau UAB „M.“ atsiuntė daug PVM sąskaitų faktūrų, kad išsiaiškinti, pagal kurias UAB „K. S.“ realiai pirko prekes. Susipažinęs su šiomis sąskaitomis, pamatė, kad 3 ar 4 sąskaitose faktūrose yra padirbtas jo parašas. Bendra šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių vertė buvo ne mažiau 3,5-4 tūkst. eurų. Susipažinęs su bendrovės „M.“ „K. S.“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, kurios buvo pateiktos prie UAB „M.“ pareiškimo apie nusikalstamą veiką, parodė, kad PVM sąskaitoje faktūroje 2015-07-26 MAK2146441 eilutėje „prekes pagal kiekį ir kokybę priėmiau, pretenzijų neturiu“ yra jo parašas. Pagal šią PVM sąskaita faktūrą prekės buvo gautos. PVM sąskaitose faktūrose 2015-08-10 MAK 2126621 ir 2015-08-18 MAK 2126699 eilutėje „prekes pagal kiekį ir kokybę priėmiau, pretenzijų neturiu“ jo parašas yra suklastotas, įrašas „L. M.“ padarytas ne jo ranka (t.16, b.l. 56-58).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. G. nurodė, B. buvo UAB „M. V.“ vadybininkas, užsakydavo medžiagas, per jį vykdavo visi užsakymai. Užsakydavo jis ir darbų vadovai. Jis buvo UAB „S. T.“ direktoriumi. Per jį vykdavo užsakymai. Apie 2014 atvažiuodavo jų darbuotojai į parduotuvę apsipirkti, paaiškėjo, kad kažkokie neapmokėjimai. Pirmiausia skambino D., jis sakė sutvarkys, nesutapimai buhalterijoje. Buvo gal 4-5 kartai, kai jų darbuotojai palikdavo prekes ir išvažiuodavo. Jis tai sutvarkydavo. Paskui apie 2015 metais pavasarį buvo išrašyta didelių, neaiškių sąskaitų. Skambino D., nuolat buvo pasiteisinimai, kad išrašyta ne tai įmonei. Jis sakė, kad jų tai neliečia. Jų atidėjimas buvo apie 90 dienų, tik po trijų mėnesių pamatydavo, sueidavo skola. Buvo išrašyta daug sąskaitų. Dažnai skambino D., bet jis neva sirgo ar išvažiavęs ir grįžęs sutvarkys. Viskas susitvarkė, vėl galėjo imti medžiagas. Vasarą jis atvažiavo pas jį į ofisą su pasiūlymu, kad sumokėtų skolą, o jis grąžins pinigus. Kreipėsi į „M.“, paaiškėjo, jog buvo didelė skola, 20 000. D. dingo, prisiskambinti jam neįmanoma. Prasidėjo derinimas, sąskaitų paieškos, aiškinimasis. Prisiuntė jiems krūvą sąskaitų, buvo daug be parašų ir su suklastotais darbų vadovų parašai. Pusės metų bėgyje suderino su „M. V.“ galutinį likutį, kurios ne jų, anuliavo. Sklandė gandai, kad D. didele suma apvogė ,,M. V.“. Kai kabėjo 20 000 jiems buvo sustabdytas tiekimas, nedavė medžiagų. Dėl to buvo susipykę su ,,M. V.“. Pasakojo, jog D. prisivogė medžiagų, dingo, bet kol vyksta tyrimas, jiems sustabdytas medžiagų tiekimas. Su D. bendravo jis, darbų vadovai, A. J.. Visko gali būti, kad kažkas ėmė prekes iš jų įmonės „M.“ vardu. Buhalterijoje visas sąskaitas tikrino asmeniškai. Prekes galėjo imti darbų vadovai, jis, J. Pavedimus apmokėjimui darė jis, J. B..Į apskaitą traukiamos tos sąskaitos, kurios naudojamos įmonės veikloje. Įmonė gaudavo didmenines nuolaidas, bet koks privatus asmuo, galėjo sudiktuoti įmonės kodą, tada išrašoma sąskaita, jis gauna nuolaidą, o tą sąskaitą išmeta į šiukšliadėžę. Prekės, imamos įmonės veiklai, buvo apskaitomos buhalterijoje, jei darbuotojas pirko sau, nebuvo įtraukiama į įmonės buhalteriją.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. G. nurodė, kad UAB „S. T.“ direktoriumi dirba nuo 2008 m. Bendrovės akcijos lygiomis dalimis priklauso jo ir J. B. šeimoms. J. B. iki 2017 m. vasaros dirbo UAB „S. T.“ direktoriaus pavaduotojo pareigose J. B. Pagal susitarimą su J. B. visus svarbiausius veiklos klausimus, susijusius su objektų bei tiekėjų parinkimu, finansiniais srautais ir pan., spręsdavo kartu. 2013 m. vasarą UAB „M.“ pasiūlymu buvo sudaryta Didmeninio prikimo sutartis, numatant mokėjimo atidėjimą. Jiems buvo priskirtas vadybininkas D. B., per kurį užsakinėjo reikalingas statybines medžiagas. Buvo nustatyta tokia tvarka, kad darbų vadovai jį informuodavo, kokių medžiagų reikia, po ko jis, J. B., darbų vadovai ar kiti įgalioti asmenys užsakydavo prekes. Tuo atveju, jei prekes užsakydavo darbuotojai, jie būdavo atsakingi už medžiagų pristatymą į objektus, priėmimą bei turėdavo jam pateikti pirkimo dokumentus. Apmokėjimus pagal PVM sąskaitas faktūras dažniausiai atlikdavo J. B.. Su D. B. jis bendraudavo dėl medžiagų pirkimo. Tokių atvejų, kad šis jam pasiūlytų išsigryninti pinigus, surašant fiktyvias PVM sąskaitas faktūras UAB „S. T.“ vardu, nebuvo. 2014 m. su UAB „M.“ kildavo neatitikimai dėl skolų dydžio, bet jie buvo ištaisomi. 2015 m. pavasarį paaiškėjo, kad „M. V.“ parduotuvėse jų darbuotojams neparduoda prekių, nes yra įsiskolinimas, kurio jie nematė. UAB „M.“ atsiuntė UAB „S. T.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytų prekių nepirko. Jis susiekė su D. B. ir šis paaiškino, kad tai kažkokie nesusipratimai. Kuriam laikui kažkokiu būdu, kurio nežino, situacija susitvarkydavo. Taip buvo nuo 5 iki 10 kartų. 2015 m. vasarą ir rudenį paaiškėjo, kad UAB „S. T.“ vardu išrašyta labai daug PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias jie prekių negavo. Iš pradžių jis bendravo su D. B. ir reikalavo, kad būtų panaikintos šios UAB „S. T.“ vardu išrašytos sąskaitos. D. B. pasiūlė apmokėti sąskaitas, žadėdamas, kad vėliau skolą grąžins. Į šį pasiūlymą net nesigilino, nes pasiūlymas skambėjo absurdiškai ir net nesiruošė tai svarstyti. 2015-12-31 jis pasirašė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame iš 21371,55 Eur UAB „S. T.“ priskirtos skolos sutiko pripažinti 990,89 Eur (t.16, b. l. 113-114, 116).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. B. nurodė, kad B. pamena, iš „M. V.“ medžiagas pirkdavo. Gal 5 metai atgal, jie užsakinėdavo medžiagas UAB „S. T.“. B. draugiškai patardavo, jam pretenzijų neturi. Įmonėje buvo už finansus atsakingas. Įmonėje nebuvo trūkumų, spręsdavo E. G. direktorius. Jis atlikdavo mokėjimus pagal PVM sąskaitas faktūras. Buvo iš „M.“ gautas sąrašas, kadangi nesutapo likučiai tai jie nepripažino, kaip jos atsirado, išrašytos nežino. Su B. nesiaiškino tuo klausimu. Su „M.“ neatsimena, jie nepripažino, jie grasino, kad jie turi prisiimti, tas jiems nepatiko, bet jie nepriėmė, jie šantažuoti mėgino, tik melas ir tiek. Darbų vadovas pasirašo ir atneša, tada keliauja į buhalteriją, jis atsidaro programą. Prekių „M.“ gal ir buvo tokių momentų, kad kartais negali paimti. Pradžioj nedideli 16 000, paskui 20 000, tiksliai neprisimena. Pas juos nedaug darbuotojų, pagrindine vadovai, ir keletas darbuotojų kurie atsakingesni, jie parašo įgaliojimus ant lapo kurie gali atsiimti. Tas lapas buvo „M.“. Jis asmeniškai nerašydavo, administratoriai įrašydavo ir direktorius pasirašydavo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. B. nurodė, kad UAB „S. T.“ dirbo nuo (duomenys neskelbtini) m. iki 2017 m. direktoriaus pavaduotoju, buvo atsakingas už įmonės finansus, atsiskaitymą su klientais, atlikdavo bankinius pavedimus. UAB „M.“ vadybininką D. B. pažįsta darbo reikalais. Su juo kelis kartus bendravo dėl nuolaidų suteikimo UAB „S. T.“ . Dar matė, kad D. B. kelis kartus buvo atėjęs pas direktorių E. G.. Kokiais klausimais D. B. bendravo su E. G., nesidomėjo. Prekes užsakydavo darbų vadovai ir jam pateikdavo sąskaitas, o jis sutikrindavo mokėjimus. Nieko nežino apie neteisėtą D. B. veiką. Žino, kad kelis kartus UAB „M.“ neišduodė jiems prekių, nes neva viršijo limitą, nors pagal jo turimas sąskaitas to neturėjo būti. Jis pasakydavo E. G., kad išsiaiškintų, ir po kurio laiko viskas susitvarkydavo. Kokiu būdu viskas susitvarkydavo, nežino. Po kurio laiko UAB „M.“ pateikė sąrašą PVM sąskaitų faktūrų, kurias reikalavo prisiimti. Tačiau jie nesutiko, nes pagal tas sąskaitas medžiagų neužsakinėjo ir negavo. Kai su UAB „M.“ aiškinosi dėl šių sąskaitų, paaiškėjo, kad UAB „S. T.“ vardu „M.“ buvo sumokama grynais. Šių mokėjimų jie nevykdė. Su D. B. dėl netikrų sąskaitų faktūrų pripažinimo nebendravo (t.16, b.l.99-100).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. K. nurodė, kad D. B. buvo jų įmonės vadybininkas. D. B. buvo „M. V.“ vadybininkas. Jų įmonė UAB „C. S.“. Su D. B. bendradarbiavo, „M. V.“ jiems padėjo, kai atsidarinėjo įmonę ir jiems padėjo padaryti atidėjimą 2012-2013 m. Neatsimena su kaltinamuoju kada pradėjo bendradarbiauti. Dirbo, viskas buvo gerai. Buvo statybos direktorius. „C. S.“ 2014-2015 m. statybos direktorius, statė objektus, jis tvirtino priimtus užsakymus. K. M. buvo „C. S.“ direktorius. „C. S.“ iš daug įmonių pirko ir iš „M. V.“, vadybininkas buvo D. B..90 dienų atidėjimas, buvo limitas, bet šiuo metu nepamena. Iš „M. V.“ gautas prekes darbų vadovas priimdavo M. Jis asmeniškai nepriiminėjo prekių. Gautas prekes priimdavo buhalteris. Darbų vadovai, arba vadybininkai siusdavo sąskaitas. Atsiskaitymas vyko pavedimu ir grynais. Kartais K. M. mokėjo atsiskaitymus. Fiktyvių prekių neatsimena.
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. (t.16, b. l. 71-73). Tai jo parašas.
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.16, b. l. 87-89, 95-96). Tai jo parašas. Patvirtina parodymus. Kai parodymus davinėjo, tuo metu geriau prisiminė.
Teisiamojo posėdžio metu perklausomi garso įrašai (2015 m. birželio 10 d., rugpjūčio 12 d. C. S. 2, 3 garso įrašas). Susitarimas su B. neatsimena koks buvo, daug laiko praėjo. Vekselis nebegalioja. Buvo skolos pinigų, atvažiavo pasirašė vekselius, padarė užskaitą už medžiagas „C. S.“. Jo vekselis su juo pasirašytas. Tie pinigai neatsimena iš kur buvo. Tos medžiagos įprastai nebuvo vežtos į jų objektą. Galbūt buvo vežamos. Tos skolos neatsimena iš kur. Nepripažino sąskaitų faktūrų, yra daug darbų vadovų, kad medžiagos buvo pirktos į tokį ar tokį objektą, medžiagas kur jis rodė, jis nematė faktūrų. Pripažinta sąskaita faktūra, kurios ne jiems medžiagos vežtos, neatsimena. Paėmė medžiagas, o faktūrų nebuvo, aktuoja aktus pagal aktus, kad jis turi mokėti PVM. Jie su B. skaičiavo, suvedinėjo ataskaitas. Neatsimena B. kokių jam pinigų neatidavė, pasiskolino reiškiasi.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas J. K. nurodė, kad jam priklauso 70 procentų „K. S.“ akcijų. 30 procentų akcijų priklauso K. M.. Steigiant UAB „K. S.“, su K. M. buvo susitarta, kad jis dirbs statybos direktoriaus pareigose, bet bus atsakingas už bendrą įmonės veiklą ir finansus, kontroliuos prekių užsakymus ir apmokėjimą, o šis bus atsakingas už elektros instaliavimą objektuose (vadovaus elektrikų brigadai), sutarčių pasirašymą. Todėl į finansus K. M. nesikišdavo. Jo žinioje buvo įmonės grynieji pinigai ir tik jo leidimu buhalteris apmokėdavo prekes, atlikdavo bankinius pavedimus. UAB „K. S.“ statybines prekes pirko UAB „M.“ priklausančiose „M. V.“ parduotuvėse, ten kaip didmenininkai turi nuolaidą. Jų įmonei buvo priskirtas UAB „M.“ vadybininkas D. B.. 2014 m. pabaigoje ar 2015 m. pradžioje, tikslaus laiko neatsimena, D. B. pasiūlė jam gauti neapskaitytų grynųjų pinigų, „K. S.“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes, parduodant savo pirkėjams ir jam perduodant grynus pinigus. Šias sąskaitas, kaip tikras, UAB „K. S.“ turėtų apmokėti bendra tvarka. Jis sutiko ir jie pradėjo dalyje PVM sąskaitų faktūrų nurodyti apsimestinius pirkimus. Gautus neapskaitytus grynus pinigus naudojo išimtinai įmonės veikloje. Kartu su pinigais D. B. perdavė jam fiktyvias PVM sąskaitas faktūras MAK 2015-07-20 Nr. 2146127, 2015-07-17 Nr.2145983,2015-07-10 Nr. 2145716, 2015-07-01 Nr.2145367, 2015-06-30 Nr.2145358, 2015-06-30 Nr.2145356, 2015-06-17 Nr.20109834; 2015-06-09 Nr.22022860, 2015-06-08 Nr.2109328, 2015-05-18 Nr.2108419,2015-05-18 Nr.2022598,2015-05-14 Nr.2022569, 2015-05-14 Nr. 2108238, 2015-05-13 Nr.2108222, 2015-05-13 Nr.20222563; 2015-05-12 Nr.2108196, 2015-05-12 Nr.2108055, 2015-05-12 Nr. 2108195, 2015-05-06 Nr. 2022471, 2015-04-29 Nr.2024646, 2015-04-24 Nr.2022374, 2015-04-22 Nr.2024283, 2015-04-22 Nr. 2024423, 2015-04-21 Nr.2024275, 2015-04-20 Nr.2022296, 2015-04-13 Nr.2024009, 2015-04-03 Nr.2023684. Šiose faktūrose nurodytas prekes jų bendru sutarimu D. B. pardavė savo, t. y. su „M.“ ir „ K. S.“ nesusijusiems pirkėjams. Kaip buvo randami pirkėjai ir jiems pristatomos prekės, nežino. Gautas iš D. B. fiktyvias PVM sąskaitas faktūras jis įtraukė į UAB „K. S.“ buhalterinę apskaitą. 2015 m. rugpjūčio mėn. pasakė D. B., kad reikia galutinai atsiskaityti ir užbaigti šį reikalą, nes suprato, kad tai pavojinga. 2015 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje ar rugsėjo mėnesį paaiškėjo, kad jų darbuotojai „M. V.“ parduotuvėje negali įsigyti prekių, nes viršytas limitas. Jis pareikalavo D. B., kad šis sumokėtų pinigus, tačiau D. B. tik žadėjo, o vėliau dingo. Tada jis nuvyko į „M. V.“ ir išsiaiškino, kad yra 22 PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias UAB „ K. S.“ prekių negavo. Suprato, kad D. B. šias prekes pardavė savo pirkėjams ir gautus pinigus pasiėmė sau. 2015 m. lapkričio mėn.“K. S.“ pateikė UAB „M.“ raštą, kuriame nurodė, kad atsisako apmokėti UAB -ei„ K. S.“ išrašytas 22 PVM sąskaitas faktūras. Vėliau paaiškėjo, kad 13 PVM sąskaitų faktūrų UAB „K. S.“ jau buvo apmokėjusi. Todėl, kai po kurio laiko D. B. atvyko į UAB „K. S.“ ofisą ir labai prašė pripažinti visas PVM sąskaitas faktūras, jis, gailėdamasis šio vaikų, sutiko, pripažinti 13 sąskaitų faktūrų, kurias jau buvo apmokėję, su sąlyga, kad jis išrašys vekselį šiai sumai. D. B. UAB „K. S.“ ofise išrašė paprastą vekselį Nr.2015/12 - 8200 eurų sumai. Tada UAB „K. S.“ pripažino 13 PVM sąskaitų faktūrų, o 9 sąskaitų faktūrų, kurios dar nebuvo apmokėtos, nepripažino. Nori patikslinti, kad pagal PVM sąskaita faktūrą MAK Nr.2146441 prekes gavo, ją netrukus apmokės, todėl nesutinka su aštuoniomis UAB „K. S.“ išrašytomis PVM sąskaitomis (t.16, b.l. 71-72, 79, 87-90,95-96).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. Š. nurodė, kad su D. B. nėra pažįstami ir ne draugai, du kartus jį matęs. D. B. buvo vadybininkas „M. V.“, pasakė, kad stato namą, paprašė jų nusipirkti visas sąskaitų prekių, nes jis turi objektą. UAB „L.“ jis vadovas. Sąskaitos buvo išrašytos įmonės vardu, ir B. pilnai sumokėjo, o jie sumokėjo pilnai „M. V.“. Du kartus gal matė D. B.. Jis paprašė jo nusipirkti, nes jis turi didesnę kainą, o jie turi nuolaidas. Grynieji pinigai buvo įnešti į kasą. Jis pats įnešė į kasą už medžiagas, pagal kvitą. Tokių sąskaitų nepamena dvi ar 3 sąskaitos. B. atsiskaitė su juo pilnai. Neatsimena ar vėliau buvo įnešti pinigai, ar iš karto. UAB „M. V.“ girdėjo apie tokias sąskaitas, gavo laišką iš „M. V.“. Nepamena ar daug ten buvo sąskaitų. Jie nieko neaiškino. B. neklausė apie tas sąskaitas. B. apmokėjo sąskaitas, buvo jų parašai. Nebuvo klausimų iškilę. Buvo tokių sąskaitų, kurios neatitiko. Neprisimena apie tas sąskaitas. Iš buhalterijos atėjo sąskaitos, ne jų parašai, jos buvo su parašais, bet ne jų. Jis neatsimena ar skambino B. dėl sąskaitų.
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo pagarsinti parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.16, b. l. 44-46, 48, 54). Jo parašas. Jo parodymai. Teisingus parodymus davė. Nežino kas kalbėjo su B. telefonu. Nurodytas sąskaitas faktūras perdavė buhalteriai, kada gaudavo jas dabar nepasakys.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. Š. nurodė, kad UAB „L.“ direktoriaus pareigose dirba nuo 2005 m. UAB „L.“ prekiauja buitine technika ir ją aptarnauja. Įmonės veiklos laikotarpiu UAB „L.“ iš UAB „M.“ pirkdavo įvairias reikalingas prekes (darbinius drabužius, įrankius, lemputes, laidus ir pan.). Su UAB „M.“ 2013 m. buvo sudaryta didmeninio pirkimo pardavimo sutartis, kurioje buvo numatytas mokėjimo atidėjimas 45 d. ir kredito limitu 20 000 Lt. 2015 m. apie liepos mėn. UAB „M.“ vadybininkas D. B. paprašė sutikimo statybines medžiagas, kurias jis norėjo panaudoti savo reikmėms, įforminti, kaip parduotas UAB „L.“; jų įmonė šias PVM sąskaitas faktūras pavedimu apmokėtų bendrovei „M.“, o D. B. jam grąžintų pervestą sumą grynais. D. B. už tai pažadėjo pritaikyti UAB „L.“ nuolaidas blokelių pirkimui. Vykdant šį susitarimą D. B. surašė PVM sąskaitas faktūras 2015-08-28 MAK 2126805; 2015-08-24 MAK2126747; 2015-08-24 MAK 2126749; 2015-08-21 MAK 2126738; 2015-08-14 MAK 2126671 ir perdavė jam. Jokių prekių pagal šias PVM sąskaitas faktūras UAB „L.“ negavo. Kur buvo panaudotos ar kam buvo parduotos šios prekės, nežino. Sąskaitose nurodytas pinigų sumas (su PVM) D. B. grąžino jam grynais per 2-3 kartus, bendroje sumoje apie 8 tūkst. eurų. Tikslių datų, kada D. B. perdavė man pinigus, neatsimena, - pirmas mokėjimas buvo 2015 m. rugsėjo mėn., paskutinis mokėjimas buvo įvykdytas iki 2015 m. spalio 20 d. Šias PVM sąskaitas faktūras įtraukė į buhalterinę apskaitą ir apmokėjo pavedimu. 2015 m. rugsėjo pabaigoje iš UAB „M.“ el. paštu gavo laišką, iš kurio sužinojo, kad UAB“ L.“ vardu yra išrašyta daugiau PVM sąskaitų faktūrų: 2015-08-25 MAK2126754; 2015-08-25 MAK2126755; 2015-08-27 MAK2126786; 2015-08-27 MAK2171787; 2015-08-27 MAK2126789; 2015-09-01 MAK2126828; 2015-09-04 MAK2126878; 2015-09-04 MAK2126879; 2015-09-07 MAK2126892; 2015-09-10 MAK2172606; 2015-09-14 MAK2172501; 2015-09-14 MAK2172502 2015-09-14 MAK2172503; 2015-09-15 MAK2172607; 2015-09-15 MAK2172608; 2015-09-25 MAK2154494, kurios jam visai nežinomos, dėl kurių su D. B. nebuvo kalbėta. PVM sąskaitose faktūrose MAK2126754, MAK2126755, MAK2126786; MAK2126789 šalia jo vardo ir pavardės yra ne jo parašai. Gavęs šią informaciją, jis paskambino D. B. ir paprašė paaiškinti, kodėl „L.“ vardu išrašyta tiek sąskaitų. Šis atsakė, kad tai klaida, PVM sąskaitas faktūras perrašys. Kadangi nieko nevyko ir D. B. nekėlė telefono, jis susitiko su o UAB „M.“ didmenos vadovu, kuriam patvirtino, kad dalies UAB „L.“ vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų nepripažįsta ir nori nutraukti bendradarbiavimo sutartį. Gautus iš D. B. apie 8 tūkst. eurų 2015-11-05 jis įnešė į UAB „L.“ kasą. Paaiškinti, kodėl šiuos pinigus įnešė į kasą tik 2015 m. lapkričio mėn. negali. Garso įraše, kuriame D. B. kalba apie PVM sąskaitų faktūrų surašymą ir pinigų perdavimą, nori pasakyti, kad tame įraše kalba D, B. ir jo brolis A. Š. (t.16, b.l.44-46,48, 53-54).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. A. nurodė, kad D. B. jų vadybininkas kai imdavo prekes. Atvažiuodavo paimti prekių vyras arba ji. Ji imdavo prekes nurašydavo kodu, B. išrašydavo sąskaitą ir per sandėlį pasiimdavo prekes. Paskutiniais metais D. pasakė, kad ji išnaudojo limitą, pinigų nėra. Kilo įtarimas, kad ji negalėjo išnaudoti tokios didelės sumos. Jie galėjo imti prekes su nuolaida. Pradėjo tikrinti sąskaitas, depozitą, jam pritrūko labai daug pinigų. Buvo televizoriai, buitinės prekės, mokyklinės prekės. Susisiekė su D., tam, kad susitikrinti prekes. Užsisakė padangas, bet jis vis atidėliojo, tai truko du ar tris mėnesiu. Nuvažiavo susitikti su administracija, ten pasakė, kad ji tokia ne viena. Paaiškėjo, kad buvo padirbti parašai, arba sąskaitos nepasirašytos. Direktorius pasakė, kad aiškintųsi su B.. Jie padavė į teismą ir ,,M. V.“ su jais atsiskaitė. Susiderinti važiavo su vyru kartu. Direktorius paminėjo, kad jie tokie ne vieni ir jie nesiruošia jam kompensuoti. Jie veiklą vykdė Jankiškių gatvėje, bet prekyba židiniais vyko prie jų namų. (duomenys neskelbtini) jie nieko neturi. B. iš jų tetai pirko lauko baldus. Jis atsiskaitė grynais, gal 250.Jis atvažiavo pas juos pasižiūrėti jų produkciją ir pamatė jų baldus.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. M. nurodė, kad su E. A. nėra oficialiai susituokusi, bet kartu gyvena 13 metų, veda bendrą ūkį. E. A. gamina akmeninius gaminius - lauko žindinius ir baldus. Ji padeda E. A. tvarkyti buhalterinę apskaitą. Su D. B. susipažino apie 2013 m., kai E. A. su UAB „M.“ pasirašė Didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią jie galėjo iš parduotuvės imti prekes su nuolaida. Nuolaidos dydį skirdavo D. B.. Nuolaida būdavo nuo 5 iki 10 procentų. E. A. tiekė UAB „M.“ akmens gaminius. Pinigų jam neišmokėdavo, bet pagal susitarimą su bendrove, buvo galima „M. V.“ parduotuvėse paimti prekių E. A. sąskaitoje esančiai pinigų sumai (kuri jam priklausė už parduotas prekes). Apmokėjimas buvo vykdomas, UAB „M.“ nurašant privalomą sumokėti sumą nuo vyro sąskaitos. E. A. jai buvo davęs įgaliojimą imti jo vardu prekes, šis leidimas buvo užfiksuotas UAB „M.“ sistemoje. Dažniausiai prekes pirkdavo „M. V.“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kartais (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje. Išsirinkus prekes, ji nurašydavo prekių barkodus. D. B. , pritaikęs nuolaidas, pagal šiuos barkodus išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią paimdavo prekes. Mokėti nereikėdavo, pinigai buvo nurašomi nuo vyro sąskaitos. Jei prekes pirkdavo (duomenys neskelbtini), esančioje „M. V.“ parduotuvėje, D. B. paskambindavo šios parduotuvės vadybininkams ir jie išrašydami PVM sąskaitas faktūras pritaikydavo nuolaidas. Vyro sąskaitoje esančių pinigų likutį sužinodavo paskambinusi D. B.. 2015 m. rugsėjo mėn. paskambinusi D. B., sužinojo, kad vyro sąskaitos likutis apie 200 eurų. Tai neatitiko jos paskaičiavimų. UAB „M.“ buvo pristatyta prekių maždaug už 20 000 eurų , o sąskaitų faktūrų buvo apie 12 000 eurų sumai. Ji pasakė D. B., kad reikia susitikti pasiaiškinti dėl likučio. D. B. vis surasdavo priežasčių dėl ko negalėdavo susitikti. Tai trūko apie mėn. Tada ji kreipėsi į UAB „M.“ buhalteriją ir jai buvo pateikta suvestinė E. A. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Pamatė, kad yra penkios jai visiškai nežinomos sąskaitos faktūros. Vienoje sąskaitoje dėl prekių gavimo buvo pasirašęs jai nepažįstamas asmuo V. T.. 2015 m. lapkričio mėn. jie UAB „M.“ pateikė reikalavimą, kad E. A. sąskaitoje būtų atstatyta virš 8 tūkst. eurų suma. „M.“ atstovai atsakė, kad jie aiškintųsi su D. B.. Tada kreipėsi į teismą ir 2016 m. lapkričio mėn. teismas priteisė reikalaujamą sumą (t.15, b.l. 170-171).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. A. nurodė, kad D. B. pažįsta. Buvo apklaustas FNTT. ,,M. V.“ susidomėjo jo produkcija, pasiūlė ją teikti visoje Lietuvoje. Tai buvo gal prieš 10 metų. Jis sutiko, teikė produkciją. Savo darbais užsiėmė vasarą, o pinigus gaudavo po realizacijos, žiemą. Jie jam pasiūlė, kad jis už produkciją gali gauti prekes. Pirko prekes, buitinę techniką. Jie atidarė realizacijos skyrių, ten dirbo B.. Jie atvykdavo pas jį, jis juos aptarnaudavo, apsikeitė telefonais, galėjo prekes užsisakyti telefonu. Jis turėjo pilną prieigą prie jų finansų. Jie statėsi namą. Jiems tai buvo patogu, pasistatė namą už tuos pinigus. Jų sąskaitoje turėjo būti pinigų, bet jiems atsisakė parduoti, nes sakė, kad sąskaitoje nėra pinigų. Su ,,M. V.“ buvo teismas, rado padirbtus parašus. ,,M. V.“ atsiuntė dokumentus, kuriuos jie pamatė pirmą kartą, ten buvo sąskaitos be parašų. Su B. daugiau nebendravo. Tai buvo apie 10 000.,,M. V.“ sakė, kad visko būna. Su B. susipažino parduotuvėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Savo produkciją pardavinėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėje.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. A. nurodė, kad jis dirba pagal verslo liudijimą, gamina židinius. 2012 m. UAB „M.“ atstovas pasiūlė „M. V.“ parduotuvėms tiekti židinius. Su UAB „M. buvo sudaryta tiekimo sutartis, pagal kurią patiekė pardavimui 8 židinius. Po kurio laiko pastebėjo, kad židiniai parduoti, o pinigų jam nesumoka. Kai dėl apmokėjimo kreipėsi į UAB „M.“, jie pasiūlė sudaryti didmeninio pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią galėjo pas juos įsigyti prekių, o apmokėjimas buvo nuskaitomas iš tos sumos, kurią UAB „M.“ turėjo jam grąžinti už parduotus židinius. 2014 m. pradėjo statyti namą (duomenys neskelbtini), ir reikėjo įvairių statybinių medžiagų. Tada dideliais kiekais pirko prekes „M. V.“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Už prekes buvo apmokama pagal ankstesnę schemą - išlaidas atimant iš jam priklausančių išmokėti sumų. Pirkimai buvo derinami su vadybininku D. B.. Kiekvienam pirkimui D. B. arba jei šio nebūdavo, kitas darbuotojas, išrašydavo du PVM sąskaitos faktūros egzempliorius, kurių vieną pasirašydavo jis arba jo žmona I. M. ( jei ji pirkdavo prekes). Vienas egzempliorius likdavo parduotuvėje, kitas - jiems. Tokio atvejo, kad, perkant prekes, jie nepasirašytų PVM sąskaitos faktūros, nebuvo. 2015 m. rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje , jo žmona atvykusi į parduotuvę, sužinojo, kad jo sąskaitoje nėra pinigų, nors pagal viską turėjo būti dar apie 8 tūkst. eurų. UAB „M.“ pateikė jo vardu išrašytų sąskaitų faktūrų kopijas, ir tada paaiškėjo, kad jo vardu buvo išrašytos 5 PVM sąskaitos faktūros 2015-05-08 MAK Nr. 20108013, 2015-05-14 MAK Nr. 20108242, 2015-05-14 MAK Nr. 2018243, 2015-07-15 MAK Nr. 2155758, 2015-07-27 MAK Nr. 2146420, pagal kurias jokių prekių negavo. Taip pat paaiškėjo, kad jo vardu buvo išrašytas melagingas pinigų priėmimo kvitas 2015-10-13 MPK Nr.34794, dėl 457Lt 81cnt. 2015-11-09 įvyko susitikimas su UAB „M.“ atstovais – A. ir apsaugos vadovu, kurio pavardės neatsimena. Šie pasakė, kad jis su D. B. turėjau kažkokių „savų reikalų“ , kokių – nepaaiškino, todėl visas pretenzijas turėtų reikšti D. B.. Taip pat pasakė, kad jie su D. B. susitarė ir šis sutinka jam išrašyti vekselį. Jis nesutiko ir su ieškiniu kreipėsi į teismą. Su D. B. paskutinį kartą bendravo apie 2015 m. rugpjūčio mėn., kai dar nebuvo jokių problemų. Jokių neteisėtų susitarimų su D. B. neturėjo, jis yra ne PVM mokėtojas (t.15, b.l.163-165,168).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. nurodė, kad jie ,,M.“ pirko, kaltinamasis buvo vadybininkas. Jis laikosi pozicijos, kurią išreiškė ikiteisminio tyrimo metu, kai jam paaiškino jo teises. Jis su B. nieko nesusijęs. B. matė ,,M.“, kalbėjo apie prekes, praėjo 8 metai, neprisimena.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinamas apžiūros protokolas (t.5, b. l. 184). Tuo metu statė sau sandėlį, kainos buvo derinamas. Jis žadėjo sumažinti kainą. Kalba ėjo tik apie blokelius. Tie pokalbiai galėjo būti. Jis pinigus galėjo įnešti į kasą. Jis neatgamins tos temos.
Teisiamojo posėdžio metu perklausomas garso įrašas. Čia kalba jis, jo balsas. Kalba eina dėl sąskaitos, kad išėjo klaida ir jis sąskaitą pakeis. Jie kaip UAB gaudavo iš ,,M.“ daugiau nuolaidų. Jis norėjo sau blokų, bet negalėjo gauti nuolaidų. Jis paprašė, kad jie paimtų kažkiek blokelių, jam buvo pasakyta, kad nueitų sumokėti į kasą. Kiek žino, jis į kasą įnešė pinigus. Jie paėmė sau, jis pasiėmė sau, tam, kad gaut su nuolaida. Kiek jis įnešė, nežino. Jis už viską atsiskaitė. Tai galėjo būti 2015 metais.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. Š. nurodė, kad atsisako duoti parodymus prieš savo brolį V. Š. (t.16, b. l. 39).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. L. nurodė, kad buvo apklaustas, bet tai buvo gal prieš penkis metus. Ieškojo darbo, paskambino. B. tėvas turėjo automobilį. Jis dirbo vadybininku, jį įdarbino vairuotoju, dirbo 2 valandas. Buvo užsakymai, vežiojo klientams. Ten buvo statybinė vata, silikatiniai blokeliai. Kur veždavo neprisimena, į klientų namus. Jam nurodymus duodavo D.. Kaip vyko atsiskaitymas, nežino. Pinigų iš klientų neimdavo, nes tai jo klientai. Su juo nieks neatsiskaitydavo, dar jam nėra sumokėjęs.
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.15, b. l. 144-145, 147-148). Patvirtinu parodymus, gal tai jo parašas. Apklausos metu pareigūnams sakė tiesą. Kai paskambino atsiliepė jo tėvas. B. dirbo ,,M. V.“. B. jam perdavė mašiną. Tėvas žadėjo atlyginimą 700. Sakė reikės vežioti prekes iš ,,M. V.“. Iš SKV prekes vežti sakė D.. Automobilis buvo ,,MAN“.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. L. nurodė, kad jis 2015 m. nuo liepos mėn. iki spalio mėn. dirbo UAB „R.“ krovininio automobilio fiskaro vairuotoju. Pokalbis dėl priėmimo į darbą vyko su J. B., kuriam priklausė šis krovininis automobilis. Kad buvo priimtas į darbą UAB „R.“, sužinojo, gavęs pasirašyti darbo sutartį. Šios įmonės direktorių A. P. matė tik du kartus - kai pasirašė darbo sutartį ir Darbo inspekcijoje, į kurią kreipėsi dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Kaip vėliau suprato, A. P. buvo formalus UAB „R.“ direktorius. Realiai viskam vadovavo J. B. sūnus D. B., kuris dirbo UAB „M.“ vadybininku. D. B. jam nurodydavo, kokias prekes, iš kur paimti ir kur nuvežti . Prekes imdavo iš UAB „M.“ sandėlių, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat 4-5 kartus ėmė blokelius iš UAB „S.“. Krovinio važtaraščius jam duodavo D. B. arba, šiam paskambinus, dokumentus paimdavo iš tos vietos, iš kur buvo vežamos prekės, t. y. kitos parduotuvės arba UAB „S.“. Šiuose važtaraščiuose buvo nurodyti ne tie adresai ir ne tie pirkėjai, kuriems realiai veždavo prekes. D. B. nurodydavo adresą, kuriuo realiai reikėdavo nuvežti prekes, duodavo kontaktinį telefoną. Taip pat kartais nurodydavo, kad turi iš pirkėjo paimti pinigus už atvežimą. Sumos buvo įvairios, nuo 20 iki 150 eurų, priklausomai nuo atstumo. Visus gautus pinigus perduodavo D. B.. Kaip šis apskaitydavo ir kur panaudodavo šiuos pinigus, nežino. Visus savo vežimus fiksavo sąsiuvinyje, kuriame užrašydavo vežimų skaičių, vežimo adresą, kontaktinį telefoną ir kt. Šį sąsiuvinį pateikė prijungimui prie bylos. Patvirtina, kad šiame sąsiuvinyje visi įrašai yra teisingi. Kurą į automobilį pirkdavo iš tų pinigų, kuriuos perduodavo klientai. Iš tų pinigų apmokėdavo ir kelių mokesčius. Taip daryti pasakė D. B.. Iš pradžių kuro įsigijimo kvitus ir važtaraščius perdavinėjo D. B.. Vėliau šis pasakė, kad kvitai ir važtaraščiai jam nereikalingi. Vieną kartą 2015-08-07 D. B. nurodymu paėmė iš kliento 1000 eurų, kuriuos perdavė A. P., su kuriuo susitiko degalinėje. To susitikimo metu A. P. davė jam pasirašyti darbo sutartį. Iš darbo išėjo, nes nebuvo mokamas atlyginimas. Susipažinęs su UAB „M.“ išrašytu važtaraščiu 2015-07-24, kuriame nurodytas pirkėjas E. A., (duomenys neskelbtini), parodė, kad eilutėje „vairuotojas“ jis įrašė savo vardą ir pavardę ir pasirašė. Pagal šį važtaraštį vežė prekes ne į (duomenys neskelbtini), o kiek atsimena, į sodus, esančius kažkur prie (duomenys neskelbtini) (t.15, b.l.144-145, 147-148).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. R. nurodė, kad su ,,M.“ dirbo nuo 2007 metų, pirko iš jų prekes. Jis ,,R.“ pagrindinis akcininkas. Su D. buvo darbiniai santykiai. Pirko (duomenys neskelbtini) prekybos centre. Trūkumų nebuvo. Su D. susipažino ,,M.“ prekybos centre. Matyt ,,M.“ priskirdavo vadybininką. Tai nebuvo jo pasirinkimas pasirinkti D. Limitas buvo 10 000 -15 000 eurų. Bėdos iškilo 2016 metais. Buvo nesutapimai buhalteriniuose derinimuose. Pradėjo žiūrėti ir pasirodė didelis nesutapimas. Iš ,,M.“ ėmė visas prekes ir stambiagabaritinės ir mažas prekes.Kai kur buvo sąskaitose ne jo vardas, ne jo parašai, jis V., o ten parašyta V. . D. sakė, kad ištaisys, įvyko klaida, atsiskaitys grynais, atveš. Sakė, kad pritaikys nuolaidą savo bendradarbiui ,,R.“ sąskaita. Jis sutiko su tokia schema, bendradarbis yra A. Už tai yra teistas. Kitos sąskaitos, dėl kurių nesitarė, buvo be parašų. Apie tai sužinojo iš ,,M.“ išklotinių. Pakalbėjo su A. ir tada paprašė iš ,,M.“ sąskaitų išklotinių. B. jiems neskolingas.
Teisiamojo posėdžio metu perklausomas garso įrašas iš USB rakto. B. atvažiavo su jo sąskaitomis. Jis sakė, kad kažkas neatsiskaitė, sakė sutarčių su tais žmonėmis nėra, bet žmonės tikrai atsiskaitys, tada panaikins tas sąskaitas. Bandys dar daryti atidėjimą. Laiku atsiskaitys viską sutvarkys, kad bandys didesnį atidėjimą, būk geras pasirašyk. Sakį, kai atveši pinigus, bus kita kalba. Pradžioj jis pasakė, kad tai klaida, sumaišė klientą su jais.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. R. nurodė, kad jis yra UAB „R.“ direktorius ir pagrindinis akcininkas. Taip pat atlieka kasininko funkcijas. UAB „R.“ pagal sutartį 2014-2015 m. bendrovei „M. tiekė statybines medžiagas (stogo dangas, hidroizoliacines medžiagas), kurias pirko Baltarusijoje ir Rusijoje. Pagal susitarimą su UAB „M.“ atsiskaitoma buvo tarpusavio užskaita ir UAB „R.“ dar papildomai galėjo įsigyti prekių už suteiktą 30 000 Lt limitą su 90 dienų mokėjimo atidėjimu. Su UAB „M.“ vadybininku D. B. susipažino apie 2014 m. 2015 m. vasarą, tikslaus laiko neatsimena. D. B. paprašė jo leisti parduoti prekes bendradarbiui, pasinaudojant UAB „R.“ taikomu mokėjimo atidėjimu. Jis sutiko ir D. B. UAB „R.“ vardu išrašė PVM sąskaitas faktūras 2015-07-22 MAK 2126389; 2015-07-27 MAK 2150477; 2015-07-31 MAK 2126513, 2015-08-03 MAK 2126537, 2015-08-03 MAK 2150577, 2015-08-05 MAK 2150636, kuriose nurodytas prekes pardavė savo klientui. 2015 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. D. B. jam perdavė „R.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Tas sąskaitas jis įtraukė į buhalterinę apskaitą. Šias prekes apskaitė sumine išraiška, kaip gautas į UAB „R.“ sandėlį. Nors D. B. pinigų už parduotas prekes jam dar nebuvo perdavęs, pagal nustatytą tvarką šios PVM sąskaitos faktūros buvo apmokėtos, pervedant pinigus bendrovei „M.“. Pinigus 3662,75 Eur iš D. B. gavo tik 2015 m. gruodžio mėn. Pinigus atvežė D. B. į sandėlį (duomenys neskelbtini). Šiuos pinigus jis įmušė į kasą, išmušdamas kasos čekį. Po to D. B. išrašytose PVM sąskaitose faktūrose išvardintas prekes, nurašė, kaip parduotas gyventojams pagal UAB „R.“ PVM sąskaitą faktūrą 2015-12-22 LIU Nr. 4006175. Apie 2015 m. lapkričio mėn. pastebėjo, kad nesutampa UAB “R.” ir „M.“ skolų likučiai. „M.“ pateikė pirkimų pradavimų išklotinę, kurioje buvo apie 30 sąskaitų, kuriose nurodytų prekių UAB ,,R.” nebuvo įsigijusi. Jis susisiekė su D. B.. Šis sakė, kad serga, bet, kai grįš po ligos viską sutvarkys, nes įvyko klaida. Tačiau nieko nevyko. Kai „M.“ užblokavo jiems sąskaitą, D. B. paaiškino, kad baigėsi mėnuo, todėl negali panaikinti šių sąskaitų; ėmė prašyti, kad jis priimtų šias sąskaitas, o D. B. vėliau atsiskaitys grynais. Jis atsisakė ir pasiūlė atsiskaitinėti tiesiai į kasą. Kaip suprato, šis taip ir darė, nes jam skambino ir kvietė atvažiuoti pasirašyti kvitą, kad įnešė pinigus. Kadangi jis pinigų neįnešinėjo, atsisakė, tai padaryti. Susipažinęs su UAB „M.“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis MAK Nr. 2126272, Nr.2146141, 2126330, 2126334, 2159562, 2146272, 2150416, 2146391, 2126433, 2126454, 2126446, 2126560, parodė, kad šiose sąskaitose nurodytų prekių UAB „R.“ nepirko. PVM sąskaitose faktūrose 2126272, 2126330, 2126334, 2126433, 2126454, 2126446 eilutėje “Prekes pagal kiekį ir kokybę priėmiau, pretenzijų neturiu“ esantis įrašas V. R. ir parašas yra ne jo parašyti (16, b.l.120-121, 126-127, 129-130).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. B. nurodė, kad atsisako duoti parodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. B. nurodė, kad jis 2014 m. įgijo krovininį automobilį fiskarą ,,MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Su A. P. susipažino, kai kasė griovį prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini). Kuriais metais tai buvo, neatsimena. Kada ir kokiomis aplinkybėmis jis susitarė su A. P. dėl krovininio automobilio perdavimo naudotis jo įmonei UAB „R.“, neatsimena. Norint gabenti krovinius, kaip supranta, reikalinga licencija, kurią turėjo gauti įmonė. Su UAB „R.“ 2015-05-01 buvo sudaryta panaudos sutartis, kurią pasirašė jis ir A. P.. Su A. P. susitarė, kad kai įmonė užsidirbs pinigų už pervežimus, jam sumokės kokią nors sumą už naudojimąsi automobiliu. Konkrečios sumos neaptarė. Dėl automobilio perdavimo bendravo tiesiogiai su A. P., jokie kiti asmenys nedalyvavo. Su UAB „R.“ jis nesusijęs, apie šią įmonę nieko nežino. Su A. P. susitarė, kad prieš samdant vairuotojus į UAB „R.“, jis su jais pabendraus, nes jam buvo svarbu, kas vairuos jam priklausančią mašiną. Skelbimą dėl vairuotojo priėmimo į darbą UAB „R.“ davė A. P.. Paskambinę pagal skelbimą vairuotojai, vėliau A. P. nurodymu perskambindavo jam ir jie susitikdavo. Tokiu būdu jis bendravo su vairuotojais, kurie vėliau buvo priimti dirbti į UAB „R.“. Kokias prekes, iš kur ir į kur vežė UAB „R.“ vairuotojai, nežino. Jokių nurodymų vairuotojams dėl prekių pervežimo, niekada nedavė. Apie tai, kad kažkokios prekės buvo vežamos iš UAB „M.“ parduotuvių, nežinojo. Atlyginimų vairuotojams jis nemokėjo. Kas ir kada vairuotojams mokėjo atlyginimą, nežino. Po to, kai UAB „R.“ buvo perduotas automobilis, jis kelis kartus į savaitę, ateidavo jo apžiūrėti, norėjo įsitikinti, ar nėra sugadinimų. Už naudojimąsi kroviniu automobiliu per visą laiką iš UAB „R.“ arba A. P. jokių išmokų negavo. Nors panaudos sutartis su UAB „R.“ nenutraukta, automobiliu jie nesinaudoja maždaug nuo 2016 m. pavasario (t.15, b.l.154-155).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. J. nurodė, kad D. B. pažįsta. Pas jį pirko medžiagas. Metų neprisimena, buvo senai. Gal prieš 8 metus. Jis UAB „A.“ vadovas. Pirko statybines medžiagas. Kai reikėjo paskambindavo, atvažiuodavo. Jis buvo vadybininku, taip ir susipažino. Draugais nebuvo. Pirko dažus, kažkokius blokus. Atveždavo transportas, ten tik užsisakydavo. Pinigus mokėjo D.. Ne visą laiką priėminėjo pats. Prekes pirko sau, ne įmonei. Sąskaitų negaudavo. Su juo susipažino per „U. S.“. Su jo vadovais derino, kokias prekes ėmė. Jis užsakydavo prekes, davė pinigus, bet sąskaitų negavo. Jis turėjo pinigus sumokėti „M. V.“. Jis atvežė medžiagas, jis jam davė pinigus. Ar vogtos prekės, nežino. Po to jis nebedirbo, neliko telefono, todėl liko skola. Jam prekes atveždavo transportas iš „M. V.“. UAB „A.“ įmonė veiklos nevykdo. Ji bankrutavusi. Visi dokumentai pas bankroto administratorių.
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.15, b. l. 156-158). Patvirtina parodymus, tai jo parašas. Pinigai buvo jo asmeninės lėšos. Buvo „A.“ direktorius. Kainas palygindavo parduotuvėje ir pasakydavo B.. Suprato, kad prekės iš „M.“ ir pinigus turėjo įnešti į „M.“. Jas pirko per B.. Dokumentų reikalavo, bet jų negavo. Po to jis nebedirbo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. J. nurodė, kad 2014-2015 m. jis dirbo UAB „A.“ direktoriumi, buvo šios įmonės akcininku. Tuo laiku UAB „U. S.“ užsakymu, kaip subrangovas UAB „A,“ šildė ir tinkavo kelis objektus. Per UAB „U, S.“, kuri užsakinėjo medžiagas „M. V.“ parduotuvėse, o jam nurodydavo jas paimti, jis susipažino su UAB „M.“ vadybininku D. B.. Šis pasiūlė jam asmeniškai su nuolaida pirkti statybines medžiagas. Pasiūlyta kaina buvo pigesnė nei parduotuvėje. Pavyzdžiui, jei parduotuvėje prekė kainavo 40 eurų, D. B. parduodavo už 35 eurus. Jis sutiko ir per D. B. apie pusę metų, kuriais metais, dabar neatsimena, pirko statybines medžiagas. Tuo metu turėjo kelis objektus, atlikinėjo bendrastatybinius darbus. Kai reikėdavo statybinių medžiagų, telefonu pas D. B. jas užsakydavo. Dažniausiai D. B. paprašydavo sumokėti iš anksto grynais. Kiek kartų perdavė D. B. pinigus, dabar neatsimena. Perduodamos sumos buvo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Dideles pinigų sumas, nuo 3 iki 6 tūkst. eurų. perdavė apie 5 kartus. Bendroje sumoje perdavė galimai apie 25 tūkst. eurų. Jis vedė užrašus, kuriuose atžymėdavo kokią sumą sumokėjo, tačiau dabar jų neranda. Perduodamas pinigus, prašė D. B., kad pasirašytų patvirtindamas gavimą, tačiau šis atsisakydavo. Kelis kartus, gal iki 10 kartų, prekes pirko be išankstinio apmokėjimo. Galimai, už dalį šių prekių liko neatsiskaitęs. Tikslios sumos dabar neatsimena, skola apie 3000 eurų. 2015 m. pabaigoje jį pakvietė į UAB „M.“ pokalbiui D. B. viršininkas. Iš pokalbio suprato, kad D. B. yra skolingas UAB „M.“ už prekes ir šis nurodė jį, kaip pirkėją, kuris jam skolingas už prekes. Jis buvo paliktas pakalbėti su D. B.. Šis prašė, kad jis ant savęs prisiimtų apie 10 tūkst. eurų skolos už prekes. Jis nesutiko, nes tokios skolos nebuvo, buvo skolingas apie 3 tūks. Eurų. Tuo metu pinigų neturėjo, bet šią skolą ruošėsi grąžinti. Tačiau vėliau su D. B. tapo neįmanoma susiekti, jo telefonai buvo atjungti. Todėl grąžinti skolos neturėjo galimybės. Per D. B. pirktas prekes atveždavo į objektą arba jis pasiimdavo parduotuvės „M. V.“ sandėlyje, pateikdamas D. B. jam duotą krovinio važtaraštį. Neatsimena, kas važtaraščiuose buvo nurodytas prekių gavėju, bet, ne jis. D. B. daugiau jokių dokumentų, susijusių su prekių pirkimu ir apmokėjimu, jam nėra davęs. Apie tai, kad D. B. vykdė neteisėtą veiką, susijusią su dokumentų klastojimu ir neteisėtu UAB „M.“ prekių įgijimu apgaule, nieko nežino (t.15, b.l.157-158).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. nurodė, kad D. B. pažįsta. Paskambino vadybininkas atvažiavo į ofisą ir susipažino su B.. Jis yra UAB „S. T.“ direktorius, turi sutarčių su daug įmonių, viena iš jų „M. V.“. Skambino darbo vadovas arba jis sužino kainas ir užsako prekes. Buvo atsiusta sąskaitų sąrašas kurios neatitiko jų sąskaitų sąrašo. Jam jis nieko nesiūlė. Per Naujus metus atsiųstas suderinimo aktas, paskambino vadybininkui, pasakė, kad tai per klaidą. Kitas įsiskolinimas vėliau. Jie atsiuntė didesnę sumą, jie atrašė, kad ne jų skolos, ne jų parašas.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. B. nurodė, kad UAB „S. T.“ direktoriaus pareigose dirba nuo 2008 m. Su UAB „M.“ vadybininku D. B. susipažino 2014 m. vasarą, kai buvo sudaryta didmenos sutartis, pagal kurią UAB „S. T.“ buvo duotas 10 tūkst. Lt limitas, suteiktas 45 dienų mokėjimo atidėjimas. Prekes užsakydavo per D. B. arba įmonės darbuotojai pirkdavo „M.“ parduotuvėse. Su D. B. santykiai buvo tik darbiniai. D. B. jam nesiūlė jokių neteisėtų schemų gryninti pinigus. 2015 m. sausio pradžioje, kaip ir kiekvienais metais, derinant skolų likučius su UAB „M.“, paaiškėjo, kad UAB „S. T.“ priskaičiuota apie 30 000 Lt skola. Kai pradėjo domėtis iš kur skola, paaiškėjo, kad D. B. buhalterei buvo tiesiogiai nusiuntęs 2014 m. gruodžio mėn. PVM sąskaitą faktūrą plastikiniams gaminiams, kurių jie neužsakinėjo ir negavo, o ši nepasitikslinusi šią sąskaitą įtraukė į apskaitą. D. B. paprašė palikti šią sąskaitą ir pažadėjo išstatyti kreditinę sąskaitą tai pačiai sumai. 2015 m. sausio mėn. D. B. išstatė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą ir problema buvo išspręsta. Apie 2015 m. spalio mėn. jie sužinojo, kad turi problemų su draudimu, reikalingu faktoringo sutarties su UAB „L.“ pratęsimui. Sužinojo, kad K. pateikė duomenis apie jų skolas UAB „M.“. Tada kreipėsi į UAB „M.“ ir šie pateikė 14 PVM sąskaitų faktūrų apie 27 000 eurų sumai, kuriose nurodytų prekių jie nepirko. Jis 2015-11-11 parašė „M.“ raštą, kuriame nurodė, kad šių sąskaitų nepripažįsta. Po to jis bendravo su kažkokiu UAB „M.“ Didmenos vadovu, pavardės neatsimena, kuris prašė, kad jie užpajamuotų šias sąskaitas, o vėliau ši suma jiems būtų kompensuota kažkokiomis nuolaidomis, grasino, kad priešingu atveju turės nemalonumų su teisėsauga. Jis atsisakė. Keliose PVM sąskaitose faktūrose, kurių jie nepripažino, eilutėje „Prekes gavo“ buvo parašai asmens J. Z., kuris UAB „S. T.“ nedirbo ir kuris jam nežinomas (t.16, b.l. 104-105).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. P. nurodė, kad D. B. pažįsta. Susipažino mokykloje, turėjo bendrų draugų, dabar nebendrauja. Kartu nedirbo, buvo bendras verslas jis buvo įmonės vadovas ir akcininkas. Įmonė vykdė didelių gabaritų prekių vežimą. Jis tvarkė buhalteriją, jis ieškojo vairuotojų. Jis tuo metu dirbo „M. V.“. Nepamena ar buvo sutartis. B. sakydavo kiek buvo vežimų, kad išrašyti sąskaitas „M. V.“. Kokios prekės, nematė, tai sprendė B.. Jų įmonė UAB „R.“, ji veikos nevykdo daug metų. Buvau davęs pinigus mašinai. Mašiną pirko tėvas, turėjo panaudos sutartį. Tuo metu turėjo pinigų, nes mirė senelė. Pinigų perdavimo neįformino. Pinigų iki šiol negavo, jų reikalavo. Turėjo vekselį. Jis visada žadėjo, kad grąžins. Jis rasdavo užsakymus, vairuotojus rasdavo jo tėvas. Vairuotojo vardo nepamena, jo tėvas J. B.. Vieną kartą jam pinigus atvežė vairuotojas, o daugiau nieko. Su vairuotojais nebuvo atsiskaityta. Jis juo pasitikėjo. Jis sakė, kad tai geras verslas, daug užsakymų. Po to sužinojo, kad už automobilį mokėjo tėvas.
Teisiamojo posėdžio metu peržiūrima panaudos sutartis (t.,5 b.l. 132). Sutartis pasirašyta tą dieną. B. tėvas turėjo patirties parinkti vairuotojus. Kur pasirašyta sutartis, neprisimins. Automobilį matė stovėjimo aikštelėje. Aikštelė (duomenys neskelbtini) gatvėje link (duomenys neskelbtini), ten buvo susitikęs su vairuotoju. Jis studijavo ir dirbo ,,E.“. B. pasiūlė pirkti įmonę „R.“, pusė įstatyminio kapitalo sumokėjo B.. Vairuotojams nebuvo mokėta, su jais atsiskaityti žadėjo B.. Automobilis liko pas jo tėvą. Ta įmonė dar yra registruota, jis jos vadovas. Jo ,,M.“ vadovai nekvietė pasiaiškinti. Sąskaitos buvo pateiktos FNTT tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. P. nurodė, kad jis su D. B. pažįstamas nuo mokyklos laikų. 2014 m. pavasarį D. B. jam pasakė, kad jo tėvas turi mašiną, o pats D. dirba su statybinėmis medžiagomis ir reikia pastoviai transporto paslaugų bei pasiūlė atidaryti įmonę ir teikti pervežimo paslaugas. D. B. davė jam 450 eurų, - pusę akcijų kainos ir jis 2014 m. birželio mėn. iš UAB „A.“ įsigijo UAB „R.“ akcijas, tapo direktoriumi ir vieninteliu bendrovės akcininku. Kodėl D. B. netapo akcininku, nors pusę akcijų sumos buvo sumokėta jo pinigais, nežino, galimai turėjo kažkokių skolų antstoliams. Įsigijus įmonės akcijas, su UAB „A.“ buvo sudaryta ir buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis. Visą UAB „R.‘ darbo organizavo D. B.. Šis surasdavo vairuotojus, o jis įformindavo darbo sutartį. Įmonėje 2015-2016 m. dirbę vairuotojai prekes gabeno sunkvežimiu su kranu manipuliatoriumi (fiskaru) MAN, valst. numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklausė D. B. tėvui J. B.. Su J. B. 2015-05-01 buvo sudaryta sunkvežimio panaudos sutartis. Licencijos krovinių pervežimui neturėjo, nežinojo, kad tokia reikalinga. Su vairuotojais bendravo D. B., jiems nurodydavo, kur ir kokias prekes vežti, o jam nurodydavo, kokias sąskaitas ir kokiai sumai išrašyti UAB „M.“. Jis žinojo, kad prekes vežantys UAB „R.“ vairuotojai D. B. nurodymu iš klientų už transporto paslaugas gaudavo grynais pinigus, kuriuos atiduodavo D. B. . Šių pinigų gavimo ir panaudojimo UAB „R.“ kasoje nefiksavo. Už degalus krovininiam automobiliui ir atlyginimus vairuotojams mokėjo D.. Iš kokių lėšų D. B. apmokėdavo degalus, kaip buvo organizuotas krovinių pervežimas, kiek pastarasis gavo pajamų, nežino. Per visą darbo laikotarpį UAB „R.“ vardu UAB „M.“ išrašė 6 sąskaitas-faktūras už transporto paslaugas. Visas sąskaitas atidavė D. B., kaip UAB „M.“ atstovui. D. B. jam sakė, kad visas sąskaitas perdavė UAB „M.“. Pirmą sąskaitą faktūrą, kuri buvo išrašyta 2014 m. UAB „M.“ apmokėjo, pervedant pinigus į UAB „R.“ sąskaitą, kitų sąskaitų neapmokėjo. D. aiškino, kad UAB „M.“ dabar neturi pinigų, vėliau perrašys sąskaitas, išrašant vieną bendrą, tačiau taip ir nebuvo padaryta. Paskutinė sąskaita faktūra įmonei „M.“ buvo išrašyta 2015-07-28 1750 eurų sumai. Pats asmeniškai iš D. B. nuo 2015m. birželio mėn. iki 2015 spalio mėn. gaudavo apie 100 eurų į mėnesį, viso gavo apie 400 eurų. Kaip suprato, tai buvo dalis pinigų kurie buvo gauti už krovinių vežimo paslaugas. Iš D. B. asmeniškai gautų pinigų kasoje neapskaitė, juos panaudojo įmonės veikloje (t.16, b.l.140-141, 145-146, 152-153, 155-156).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. G. nurodė, kad D. B. pažįsta, kad dirbo viename darbe. Gal jį matė pora kartų. Jis buvo didmenos vadybininkas, dirbo (duomenys neskelbtini). Ji (duomenys neskelbtini). ,,M.“ direktorė. Jie didmenos parduotuvės vadybininkai, ji mažmenos. Jis kito padalinio. Didmenos parduotuvės vadybininkai galėjo išrašyti sąskaitas iš bet kurios parduotuvės. Jis prisijungdavo prie sistemos ir kompiuteriniu variantu išrašydavo sąskaitas per jų parduotuvę. Jis prisijungdavo prie bet kurios mažmenos parduotuvės, kur būdavo prekių likučių. Jis fiziškai prekių neišveždavo, tik išrašydavo. Kaip supranta, po to anuliuodavo ir priduodavo savo vadovams. Prekės pas juos likdavo. Jis turėjo tik išrašytą dokumentą. Jis matyt neklydo jei taip darė, negali pasakyti. Didmena turi savo regioninius ir didmenos vadovus. Mažmena turėjo regioninius ir mažmenos vadovus. Buhalterija (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten ofisas, kiekvienas vadybininkas atsako už savo sąskaitas –faktūras. Jei trūkdavo sąskaitos –faktūros jiems paskambindavo. Jie turėjo teisę atvažiuoti susižiūrėti kaip sustatytos prekės, ar tos prekės matomos. Ji matydavo tik savo mažmenos apyvartą, savo fiziškus pinigus, kas sumokėta. Jai B. nenurodydavo kad pagal klientų duomenis parduotuvė išrašytų sąskaitas – faktūras. K. L. buvo mažmenos vadybininkė. R. Č. irgi vadybininkas, jie su B. neturėtų bendrauti, nes jie parduotuvės vadybininkai.
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.15, b. l. 47-48). Patvirtina parodymus, tai jos parašas. Ne jie pridavinėjo sąskaitas, prekės ne iš jų. Apyvarta būdavo kaip ir visos ,,M.“.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. G. nurodė, kad ji nuo 2014 m. liepos mėn. dirba UAB „M.“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), vedėja. Iki 2016-10-31 „M. V.“ parduotuvė buvo įsikūrusi adresu (duomenys neskelbtini), dabartiniu metu veikia adresu (duomenys neskelbtini). 2014-2015 m. parduotuvėje dirbo du vadybininkai – vyresn. vadybininkė K. L. (buvusi pavardė Č.) ir vadybininkas R. Č.. D. B. pažinojo, kaip Didmenos vadybininką. Žino, kad kai jis atvykdavo paimti PVM sąskaitų faktūrų į jos vadovaujamą parduotuvę. 2014-2015 m. parduotuvė neturėjo didmenos skyriaus, todėl didmenos klientams, kurie pagal teritoriją priklausė jų parduotuvei, pagal didmenos vadybininkų pateiktus duomenis išrašydavo PVM sąskaitas faktūras. Kodėl PVM sąskaitų faktūrų neišrašinėjo patys didmenos vadybininkai, nežino. Galimybė išrašyti sąskaitas didmenos pirkėjams jų parduotuvei buvo naudinga, nes didino padalinio apyvartą, nuo kurios priklausė darbuotojų darbo užmokestis. Jų parduotuvei klientai buvo priskiriami pagal šalia statomus objektus, buvo dar kažkokie kriterijai, kurių nežino. Buvo nustatyta tokia tvarka, kad D. B. parduotuvės vadybininkams pateikdavo duomenis, kokiam didmenos pirkėjui išrašyti PVM sąskaitą faktūrą. Tokias PVM sąskaitas faktūras jų vadybininkai perduodavo D. B., nes tik jis žinojo, kur yra objektai, kuriems perkamos prekės, ir kur reikia surinkti parašus. Tokiose sąskaitose išrašytos prekės jų parduotuvėje nebuvo paimamos, o iš sandėlių keliaudavo tiesiai į objektus. Prekių pristatymą organizuodavo D. B.. Pristačius prekes, pasirašytas PVM sąskaitas faktūras D. B. pats pristatydavo į buhalteriją, pas juos šios sąskaitos jau negrįždavo. Kam ir kokiu būdu buvo pristatomos prekės pagal didmenos nurodymu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nežino. PVM sąskaitas faktūras, išrašytas parduotuvėje parduotoms prekėms, jie pristatydavome buhalterijai iki kito mėnesio 7 d. Kas 3 mėnesius buhalterija pateikdavo parduotuvėms sąrašą sąskaitų faktūrų, išrašytų, bet jiems nepateiktų. Šiame sąraše atskirai buvo žymimos jų padalinio PVM sąskaitos faktūros, išrašytos didmenos nurodymu, ir šių sąskaitų iš jų nereikalaudavo, jas turėjo pateikti didmenos vadybininkai. 2014-2015 m. didmenos vadybininkų nurodymu PVM sąskaitos faktūros sudarydavo iki pusės visų jų padalinio išrašytų PVM sąskaitų faktūrų kiekio. Apie tai, kad D. B., dirbdamas UAB „M.“ vykdė kažkokią neteisėtą veiklą, nieko nežino (t.15, b.l.47-48).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. C. nurodė, kad D. B. pažįsta. Jis dirbo „M. V.“, jis buvo pirkėju. Jis siūlydavo statybines medžiagas. Jis turi įmonę, perkant medžiagas jis visada žadėdavo sąskaitas – faktūras. Pradžioj, kitą savaitę, po to kitą mėnesį, vėliau, kai susidarys didesnė suma, iki šiol negavo sąskaitos faktūros. Kiekvieną pirkimą parašydavo raštelyje, kad pinigus davė, jis pasirašydavo, kad tą sumą gavo. Jis atveža medžiagas, jie sumoka pinigus. Kai pradėjo reikalauti faktūros pradėjo nekelti ragelio, slapstytis. Teko vykti iki vadovybės, kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pasirodo pas jį jau buvo reikalų. Susipažino per R. J., per jį buvo mokami pinigai. Jis žinojo, kokiomis prekėmis prekiauja, skambindavo ir siūlydavo prekes, sakė galima 10 mašinų statybinių blokelių, reikia sumokėti pinigus. Jis po truputį atveža. Kas antrą dieną mašiną. Sumos buvo 10 000 ir 20000. Yra visi rašteliai su parašais. Jie nukreipdavo tiesiai pas klientą, jie važiuodavo tiesiai į objektą ir ten blokelius iškraudavo. Dėl dokumentų buvo problemos, jis tik žadėdavo. P. A. iš (duomenys neskelbtini) „M. V.“. Jis sąskaitų neišrašė, tik žadėjo. Jis liko skolingas medžiagų 20000 eurų. J. pažinojo senokai. Jis sakė, kad galima gauti gera kaina lietuvišką polistirolą. J. kelis kartus vežė B. pinigus. J. žinojo, kad jis prekiauja lenkišku polistirolu, dėl to pasiūlė. Jie aptarnauja didelius objektus, dėl to jiems pasiūlė. Lenkijos prekių įmonė ,,S.“. ,,M.“ buvo (duomenys neskelbtini) polistirolas, lietuviškos prekės. J. jam buvo skolingas 1000, gal 1 500 ar 500 eurų, bet šie dalykai nesusiję su skolom. Jie pirko iš B. kaip įmonė. ,,M.“ prekes pardavinėjo vadybininkas, kuris dirba ,,M.“. Jis RD ,,B.“ direktorius. Su B. atsiskaitinėjo grynais. RD ,,B.“ turėjo pirkti, bet negavo sąskaitų. Prekes pirko C. ir mokėjo C.. Jis sakė sąskaitas išrašys rytoj, po to, kitą savaitę. Jis laukė sąskaitos, nesulaukęs nuėjo pas ,,M.“ prekybos vadovą aiškintis dėl B.. Rašteliai paimti FNTT, ten parašyta, kad B. paėmė iš C. už blokelius. Gaudavo krovinio važtaraščius. Tuos važtaraščius turi.
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.16, b. l. 132-133, 137-138). Patvirtina parodymus, tai jos parašas. Kaip J. atsiskaitydavo su B., nežino. J. turėjo vežti pinigus už prekes. Jis mokėjo tą sumą, kurią nurodydavo, jis kiek nuveždavo B., nežino. Jis turėjo ,,M.“ važtaraščius. Kaina buvo ženkliai mažesnė nuo rinkos. Kiek mažesnė, nepamena. Kai pradėjo striginėti pradėjo kelti klausimus. B. neatsiskaitė su ,,B.“, nurodyti adresai, kuriais važiuodavo blokeliai. ,,B.“ visus pinigus sumokėjo. B. sakė kainas kiek sumokėti. Neįtarė, kad buvo įmanoma vogti tokiais kiekiai iš tokios įmonės kaip ,,M. V.“. ,,B.“ vadovas V. K.. Kadangi jis negalėdavo imti visas prekes, dalindavosi su K. Jį suviliojo kaina. Neįtarė, kad jis negalėjo įnešti pinigų ir tiek laiko dirbti ,,M. V.“. Pas A. prašė sąskaitų, pasakė, kad vyksta tyrimas ir nieks sąskaitų neišduos. B. ieškojo per jo tėvą ir per J. Blokelių važtaraščiuose nurodyta, kad prekių gavėjas buvo ,,M. V.“. E. Š. pažįsta, jam vežė blokelius ar polistirolą. Jis pinigus mokėjo. Rodos jam rašė kvitą. Pateikė raštelius, kuriuos pasirašė B. už paimtus pinigus. Tai buvo prieš septynis metus. Jis duodavo pinigus ir B. pasirašydavo, kad gavo pinigus. Raštelyje nurodyta, kad už ,,vata Paroc“2015-09-09. Jis prašė raštelio, kad apsidrausti, nes buvo žadėjęs, kad išrašys sąskaitas - faktūras. Pirkėjas turėjo būti ,, RV B.“. Sąskaitos faktūros neišrašytos. Kai jis neišrašė sąskaitų, tai jis R. C. buvo pirkėjas. Kalendorinis lapelis yra iš jo užrašų. Šalia užrašai yra asmeniniai. Parašyta už vatą ir blokelius. Kur dėjo vatą nepamena. Rašteliuose parašyta ir kiti dalykai. Ten parašyta tik skaičiai. Kur parašyta ,, (duomenys neskelbtini)“, matyt užsisakė polistirolą. Tai yra įmonė ,,R.“, tai nesusiję dalykai. Pasirašydavo bloknote D. B.. Jis pasirašė prie jo. Susitikdavo prie universalinės parduotuvės. Jie susitikdavo, duodavo pinigus, jis pasirašydavo raštelį. Prekes pristatydavo kur buvo nurodyta. Jis prekių fiziškai neturėdavo. Važiuodavo „fūros“ pakrautos iš gamyklos. Nežino kas rūpinosi transportu. Už transportą jau būdavo įskaičiuota. Susiskambindavo su klientu, jis pasakydavo, kad prekes gavo. Kad prekės gautos niekaip nefiksuota. Kur jis ėmė pinigus yra suma ir parašas. Nepamena, kas yra J. Pinigus gavo iš B., parašyta iš (duomenys neskelbtini). Už prekes užsidėdavo gal 3-5 eurus kubui. Pelno nesidalino. Parašyta (duomenys neskelbtini), reiškia, kad pinigai duoti A. Raštas yra jo, o jo pasirašyta. Varnelė reiškia, kad tai B. ir teismui reikia čia žiūrėti. Galvojo, kad jis yra bendrininkas su B.. Jei ne šie rašteliai, tai taip ir galvotų. Jam darė spaudimą, kad gražintų prekes. Kai parodė rašteliui, jie atslūgo, aiškinosi kaip viskas išvažiuodavo. Ten buvo A. ir apsauga. Pirkėjai buvo jo klientai sumokėdavo per orderį. B. gavo už blokelius prie sandėlio, Fibo blokeliai kainavo 17 000. Fibo likutis reiškia, kad sumokėta kitą dieną. Pradžioj sumokėjo tris sumas. Užsakymą padarė 17 dieną. Užsakymas vyko (duomenys neskelbtini). ,,M.“ nemokėjo. 20 000 skolingas jam ir 20 000 ,,Balfarmai“.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. C. nurodė, kad 2015 m. perpardavinėjo iš UAB „M.“ vadybininko D. B. pirktas statybines medžiagas. Šia komercine veikla vertėsi nuo 2015 m. kovo ar balandžio mėn. iki 2015 m. rugsėjo ar spalio mėn., tikslių datų neatsimena. Prekes parduodavo įvairiems fiziniams asmenims su maždaug 8-10 procentų antkainiu. Iš pradžių prekes iš D. B. pirko per savo pažįstamą R. J.. Maždaug nuo 2015 m. birželio ar liepos mėn. R. J. supažindino jį su D. B., kuris pasiūlė bendradarbiauti tiesiogiai. D. B. iškėlė sąlygą, kad perkant didelį kiekį statybinių medžiagų, prekes galės gauti „objektinėmis“ kainomis, kurios buvo mažesnės už rinkos kainas. D. B. dar iškėlė sąlygą, kad už visą kiekį statybinių medžiagų mokėtų iš anksto. Kiekvieną kartą jis perduodamas D. B. pinigus, reikalaudavo, kad šis pasirašytų, kad pinigus gavo. Pirmą kartą pavasarį ar vasaros pradžioje D. B. sumokėjo 10 tūkst. eurų už Arko blokelius, 5 tūkst. eurų už polisterolą . D. B. telefonu žinute pranešdavo adresą, kur reikia pristatyti prekes, ir šis organizuodavo nuvežimą. Kas ir iš kur vežė prekes, nežino, nesidomėjo. Pardavęs statybines medžiagas ir gavęs pinigus, jis žmonėms išrašydavo pinigų priėmimo kvitus. Verslo liudijimo neturėjo ir veiklos įregistravęs nebuvo, bet 2016 metais mokesčių inspekcijai deklaravo 2015 gautas pajamas ir sumokėjo apie 1000 eurų fizinių asmenų pajamų mokesčio. D. B. dar sumokėjo: 2015-08-03 – 9000 Eur už Fibo blokelius ir polisterolą , 9000 Eur. už keramikinius Lode blokelius; 2015-08-17 -14 000 Eur. už Lode blokelius, 11520 Eur. už Arko blokelius, 7000 eur. už Fibo blokelius; 2015-08-19 - 10 000 Eur už Fibo blokelius; 2015-08-27 – 13 000 Eur už Lode blokeliu, 7800 Eur. – už 3 mašinas polisterolo; 6000 Eur dar už 3 polisterolo mašinas; 2015-09-09 3280 Eur už vatą Paroc, 12240 Eur už 12 mašinų blokelių Lode; 2015-09-21- 8800 Eur už 5 mašinas Fibo blokelių. Viso D. B. sumokėjo 126 640 eurų. Mokėdamas pinigus, D. B. nuolat prašė, kad išrašytų prekėms sąskaitas-faktūras, tačiau šis tik žadėjo. Iš pradžių žadėjo išrašyti faktūras, kai suveš visą apmokėtą prekių kiekį. Vėliau aiškino, kad negali išrašyti, nes užlūžo programa; dar vėliau – kad reikia suvesti visus pirkimus. 2015 m. rudenį prekių išsiuntimas pradėjo strigti, nors pinigai buvo sumokėti. 2015 spalio ar lapkričio mėn. jis nuvyko pas UAB „M.“ didmeninės prekybos vadovą A., kurio iki to laiko nepažinojo, ir sužinojo, kad D. B. daug kam vežė „M. V.“ prekes ir yra skolingas didelę sumą. Su UAB „M.“ vadovais ir akcininkais nebuvo pažįstamas. Pagal jo paskaičiavimus D. B. gavo pinigus ir nepateikė prekių už 42 tūkst. eurų (t.16, b.l.132-133, 137-138).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. O. nurodė, kad D. B. nepažįsta. Į ,,M. V.“ važiuoja kiekvieną dieną. 2019 metais turi galvos traumą, kontuziją, todėl nieko neatsimena.
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.16, b. l. 126 - 127). Patvirtina parodymus, tai jo parašas, bet nieko neatsimena.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. O. nurodė, kad 2015 m. jis pradėjo statyti garažą (duomenys neskelbtini). Tuo metu dirbo statybininku pagal verslo liudijimą ir įmonėje. Dirbant kažkokiame objekte, šalia to objekto dirbę statybininkai pasiūlė jam pigiau įsigyti keraminių blokelių Vinerberger. Susitarė su jais dėl 18 kubinių metrų blokelių pirkimo po 45 eur už kubą, viso už 810 eur. Blokeliai buvo atvežti 2015 m. liepos- rugpjūčio mėn. per du kartus. Už vežimą vairuotojui vieną kartą sumokėjo 70 Eur, kitą kartą 120-130 Eur. Susipažinęs su 2015-07-23 gabenimo važtaraščiu Nr.21560416 ir P. L. sąsiuvinyje esančiu 2015-07-23 įrašu, kuriame nurodytas jo telefonas, parodė, kad važtaraštyje nurodyti tie keraminiai blokeliai, kuriuos buvo užsakęs. Pagal blokelių kiekį, mato, kad tai pusė jo pirkto kiekio. Kaip supranta, tai buvo pirmas blokelių vežimas. Abiem atvejais jam buvo palikti kažkokie dokumentai, susiję su blokelių įsigijimu, bet šių dokumentų neišsaugojo. Neatsimena, kas pardavimo dokumentuose buvo įrašytas pirkėju. UAB „M.“ vadybininkas D. B. jam nežinomas (t.15, b.l.126-127).
UAB „S. T.“ lydraščiais pateikti dokumentai patvirtina apie prekių pirkimą iš UAB „M.“ ir jų apmokėjimą (t. 9, b. l. 1-48).
UAB „M.“ rašte ir pateiktuose dokumentuose matyti, kad bendrovė turi neapmokėtų UAB „S. T.“ PVM sąskaitų faktūrų už 20323,45 Eur sumą (t. 9, b. l. 51-68).
UAB „S. T.“ rašte nurodyta, kad bendrovė nepripažino UAB „M.“ PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir įtraukė šią sąskaitą į nepripažintų PVM sąskaitų faktūrų sąrašą (t.9, b. l.71-77).
Iš išrašo apie UAB „R.“ matyti, kad bendrovės direktoriumi nuo 2014-06-05 dirbo A. P. (t. 9, b. l. 78-80).
2016-08-31, 2018-10-31, 2017-10-23 , 2017-09-25, 2018-11-16 UAB „R.“ lydraščiais pateikti apskaitos dokumentai, patvirtinantys prekių pirkimą iš UAB „M.“ ir jų apmokėjimą (t.9, b.l.97-103, 105, 109- 114, 116-121).
V. R. savanoriško dokumentų pateikimo protokolu pateikti dokumentai, patvirtinantys įsiskolinimų su UAB „M.“ apskaitą ir 2015-11-27 pinigų už UAB „R.“ įmokėjimą į UAB „M.“ kasą (t.9, b.l. 115-118).
UAB „M.“ pateikti dokumentai, patvirtinantys prekių pardavimą UAB „R.“ (t.9, b. l.123-162).
Dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu D. B. nurodė suklastotas UAB „R.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras (t.9, b.l.163-164).
Specialisto išvadoje nurodyta, kad negalima iš dalies nustatyti UAB „R.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31 (t.9, b.l.169-195).
Juridinių asmenų išraše apie UAB „M.“ nurodyta, kad bendrovės direktoriumi nuo 1992-04-27 iki 2016-11-15 dirbo A. Š. (t.10, b.l. 1-6).
Išraše nurodyta, kad S. K. UAB „M.“ dirbo nuo 1994 iki 2016-04-17. Minėtas asmuo mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8).
UAB „M.“ lydraščiais pateikti dokumentai patvirtina UAB „M.“ prekių pirkimą iš UAB „M." ir jų apmokėjimą (t.10, b.l. 11-14).
UAB „M.“ pažyma patvirtina, kad 2016-03-31 bendrovė nėra skolinga UAB „M.“ (t.10, b.l.15).
Savanoriško dokumentų pateikimo protokolu A. Š. pateikti dokumentai, patvirtinantys skolų paskaičiavimą tarp UAB „M.“ ir UAB „M.“ nurodo, kad galutinė skola 2016-02-19 dienai -5800,66 Eur (t.10, b.l.17-21).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo nustatyta prekių, nurodytų UAB „M.“ nepripažintose PVM sąskaitose faktūrose, pristatymo vieta ir už šias prekes atsakingi asmenys, kurie yra UAB „M.“ darbuotojai (t.10, b.l.22-24).
Apžiūros protokole nurodyta, kad tarp P. L. pateiktų dokumentų yra važtaraščiai, kuriuose gavėju nurodytas UAB „M.“ ir sąsiuvinyje įrašyti dėl šių vežimų atsakingų asmenų telefonai ir vardai (t.10, b.l. 30-43).
UAB „M.“ pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad ši bendrovė UAB „M.“ užsakymu 2015 m. balandžio ir birželio mėn. patiekė ir montavo langus UAB „M.“ statomame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (t.10, b.l.45-52).
UAB „M.“ atsakymu patvirtina skolų paskaičiavimą tarp UAB „M.“ ir UAB „M.“, nurodyta galutinė skola 2015-12-31 dienai – 9805, 97 Eur (t.10, b.l.56-62).
Juridinių asmenų išraše nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla yra registruota (duomenys neskelbtini) (t.10, b.l. 63).
Juridinių asmenų išraše nurodyta, kad UAB „K.“ bendrovės direktoriumi nuo 1994 m. dirba E. V. (t.10, b.l. 65-66).
Išraše nurodyta, kad A. R. yra miręs (t.10, b.l.67).
UAB „K.“ pateiktuose dokumentuose, patvirtina prekių pirkimą iš UAB „M.“ ir jų apmokėjimą (t.10, b.l. 69-74).
Juridinių asmenų išraše nurodyta, kad UAB „R.“ direktoriumi nuo 2012-10-26 iki 2016-07-05 ir nuo 2013-04-25 akcininku buvo M. M. (t.10, b.l.75-80).
Juridinių asmenų išraše nurodyta, kad UAB „F.“ bendrovės direktoriumi nuo 2008 m. dirba O. M. (t.10, b.l.85-86).
UAB „F.“ pateiktuose dokumentuose patvirtina prekių pirkimą iš UAB „M.“ ir jų apmokėjimą (t.10, b.l. 88-94).
Juridinių asmenų išraše nurodyta, kad UAB „N.“ bendrovės direktoriumi nuo 2010 iki 2015-01-16 dirbo M. S., nuo 2015-01-16 dirba D. B. (t.10, b.l.96-97).
UAB „N.“ pateikti duomenys, patvirtinantys prekių pirkimą iš UAB „M.“ ir jų apmokėjimą (t.10, b.l. 100-104).
Juridinių asmenų išraše nurodyta, kad UAB „E.“ bendrovės direktoriumi nuo 2009 m. dirba V. V. (t.10, b.l.105-108).
2016-08-09, 2018-02-12 UAB „E.“ pateikti dokumentai, patvirtinantys UAB „E.“ prekių pirkimą iš UAB „M.“ ir jų apmokėjimą (t.10, b.l. 110-131, 133-135).
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima UAB ,,E.“ lyfraščiais pateikti dokumentai. Įrašyta specialisto išvada dėl negalimumo iš dalies nustatyti UAB „E.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31. Nustatyta bylai reikšminga informacija (t.10, b. l. 141-154).
UAB „M.“ pateikti dokumentai, patvirtinantys UAB „E.“ prekių pirkimą iš UAB ,,M.“ ir jų apmokėjimą (t.10, b.l. 156-176).
Juridinių asmenų išraše nurodyta, kad UAB „A.“ bendrovės direktoriumi nuo 2005 m. dirba A. M. (t.11, b.l. 1-3).
2016-08-08, 2019-01-21 UAB „A.“ pateikti dokumentai, patvirtinantys UAB „A.“ prekių pirkimą iš UAB ,,M.“ ir jų apmokėjimą (t.11, b.l.5-23, 25-59).
Juridinių asmenų išraše nurodyta, kad UAB „L.“, bendrovės direktoriumi nuo 2005 m. dirba V. Š. (t.11, b.l. 70-72).
Juridinių asmenų išraše nurodyta, kad UAB „K. S.“ bendrovės direktoriumi nuo 2012 m. dirba K. M. (t.11, b.l. 105-106).
UAB „L.“ pateikti dokumentai, patvirtinantys UAB „L.“ prekių pirkimą iš UAB ,,M.“ ir jų apmokėjimą (t.11, b.l.74, 78, 79-92).
UAB „L.“ dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu D. B. nurodė suklastotas UAB „L.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras (t.11, b.l. 94-95).
Pateikti dokumentai, patvirtinantys UAB „K. S.“ prekių pirkimą iš UAB ,,M.“ ir jų apmokėjimą (t.11, b.l.107-151,153-179).
UAB „M.“ rašte nurodyta, kad UAB „K. S.“ mokėjo už prekes pavedimu, išskyrus 2015-06-11 vieną 800 eurų mokėjimą grynais (t.11, b.l. 180-182).
UAB „M.“ elektroninis laiškas ir dokumentai, patvirtinantys, kad bendrovei ,,K. S.“ išrašyta PVM sąskaita faktūra MAK 2146441 buvo apmokėta (t.11, b.l.190-192).
Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad E. A. naudai iš UAB „M.“ buvo priteista 8639,57 eurų ir 6 procentai metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo datos iki sprendimo visiško įvykdymo (t.12, b.l.12-17).
Iš UAB „Paysera LT“ duomenų matyti D. B. pervedimai į UAB „L. S. G.“ (t.12, b.l. 21-22, 23-24).
AB SEB banko rašte Nr.07.04.08-2806 ir apžiūros protokole nurodyta, kad D. B. gaudavo pinigus iš fizinių asmenų už statybines medžiagas, turėjo lažybų sąskaitą, iš kurios atlikinėjo pavedimus (t.12, b.l.52-59).
Iš UAB ,,M. V.“ rašto matyti, kad yra pateiktos UAB ,,M.“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros: UAB ,,A.“, UAB ,,E.“, UAB ,,R.“, UAB ,,N.“, UAB ,,S. T.“, UAB ,,F.“, UAB ,,K.“, UAB ,,K. S.“, UAB ,,L.“, UAB ,,M.“, UAB ,,S. T.“, E. A.. Pateiktos galimai suklastotos UAB „M.“ PVM sąskaitos faktūros (t. 13, 1-200, t.14, b.l.1-176).
Iš R. A. laiško matyti, jog jis nurodo, kad ofise buvo atvykęs R. J., kuris vyko su advokatu įvertinti susitarimą dėl skolos mokėjimo. Nurodo, kad yra vilties pasirašyti susitarimą dėl 30 k. Eur (t.19, b. l. 160-162).
Iš UAB ,,M.“ juridinių asmenų registro išrašo duomenų matyti, kad nuo 2000 m. kovo 1 d. iki 2013 m. kovo 5 d. įmonės vadovas buvo R. P., nuo 2013 m. kovo 5 d. G. B. (t.6, b. l. 1-9).
Iš pateiktų duomenų matyti UAB ,,M.“ struktūros schema, pavyzdinės pareiginės instrukcijos, R. Č., K. Č., K. L. ir A. G. sudarytos darbo sutartys ir pareiginiai nuostatai, parduotuvės (duomenys neskelbtini), darbuotojų sąrašas (t.6, b. l. 13-55).
Iš pateiktų duomenų matyti, kad UAB ,,M.“ su UAB ,,K.“ sudarė krovinio važtarasčius: MAK2022492, MAK2022494, MAK2022587, MAK2126297, MAK2126047, MAK20126014, MAK2022559, MAK2022569, MAK2022543, MAK2022543, MAK2022610, MAK2022563, MAK2022563, MAK2022874, MAK2022587, MAK2022305, MAK2022569, MAK2022865, MAK2022598, MAK2022296, MAK2022179, MAK2022361, MAK2022492, MAK2022494; UAB ,,M.“ su UAB ,,S. T.“ sudarė krovinio važtarasčius: MAK2022714, MAK2022807, MAK2022690, MAK2022076 ; UAB ,,M.“ su UAB ,,N.“ sudarė krovinio važtarasčius: MAK2022118, MAK2022336, MAK2022454, MAK2022505, MAK2126019, MAK2022739, MAK2126289, MAK2126388, MAK2126923, MAK2192193, MAK 2022454, MAK2022505, MAK2022739, MAK2126019, MAK2027165, MAK2022014, MAK2022032, MAK2022118, MAK2022103, MAK2022336, MAK1930215, MAK1930564, MAK1930970; UAB ,,M.“ su UAB ,,M.“ sudarė krovinio važtarasčius: MAK2022572, MAK2204151, MAK2126848, MAK2022988, MAK2022597, MAK2022084, MAK2022459, MAK2022458, MAK1930032; UAB ,,M.“ su UAB ,,S. T.“ sudarė krovinio važtarasčius: MAK2022473, MAK1930493; UAB ,,M.“ su UAB ,,E.“ sudarė krovinio važtarasčius: MAK2126753, MAK2126834, MAK2126841, MAK2022560; UAB ,,M.“ su UAB ,,R.“ sudarė krovinio važtarasčius: MAK2126278, MAK2126343, MAK2126384, MAK2126446, MAK2126537, MAK2126361, MAK2126389, MAK2126454, MAK2126560, MAK2126392, MAK2126433, MAK2126461, MAK2159562, MAK2126397, MAK2126389, MAK2126460, MAK2126337, MAK2126382, MAK2126433, MAK2126471, MAK2126513, MAK1930195, MAK1930176, MAK1930197 (t.6, b. l. 57-191, t.8, b. l. 27-37).
UAB ,,M. V.“ rašte nurodyta, kad D. B. 2015-09-28 sumokėjo į banko sąskaitą 10500 Eur, 2015-09-30 sumokėjo 7000 Eur, mokėjimo paskirtis - už UAB ,,F.“ (t.6, b. l. 195-197).
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad R. C. pripažintas kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį (t.1, b. l. 43-44).
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad A. P. pripažintas kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (t.1, b. l. 52-55).
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad J. K. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (t.1, b. l. 66-70).
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad V. Š. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (t.1, b. l. 79-81).
Iš 2018 m. balandžio 19 d. nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas V. V. atžvilgiu nutrauktas ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą be užstato (t.1, b. l.88-91).
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad A. M. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (t.1, b. l. 99-105).
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad V. R. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (t.1, b. l. 116-124).
Iš UAB ,,M.“ pareiškimo matyti, jog ji kreipėsi pranešdama apie galimai jos darbuotojo D. B., veikusio kartu su kitais asmenimis, įvykdytas nusikalstamas veikas, sukčiavimą ir dokumentų klastojimą bei žinomai suklastoto dokumento panaudojimą, padarant žalą valstybės biudžetui, nesumokant reikiamų mokesčių bei žalą UAB ,,M.“ (t.1, b. l. 129-134, t. 5, b. l. 1-63).
Iš pateiktos UAB ,,M.“ konsultacinės išvados matyti bylai reikšminga informacija. Pateikti priedai pagrindžantys išvadą (t.1, b. l. 136-174, t.2, b. l. 1-180, t.3, b. l. 1-200, t.4, b. l. 1-162).
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad atidarius įrašą „(duomenys neskelbtini)“, nustatyta, kad pokalbis vyksta rusų kalba tarp dviejų vyrų, pažymime juos Nr. l ( D. B.) ir Nr. 2. Pokalbio trukmė 1 min 14 s. Kalbama telefonu dėl sąskaitų faktūrų priėmimo. Vyras Nr.l prašo paimti visas, išskyrus paskutinę PVM sąskaitą faktūrą, vyras Nr .2 atsisako priimti sąskaitas, nurodydamas, kad yra tik du sprendimo priėmimo keliai; kalbama apie susitikimą kitą dieną. Reikšmingos tyrimui pokalbio ištraukos: 00:10 įrašo min. Nr. 1: ...jeigu tu na iki paskutinės, paskutinės faktūros paimtum. Mes po to kaip nors su tavimi išsiaiškintume. Paskutinę faktūrą jie, na, nurašys visai. 00:22 Nr.2 : Kokią paskutinę? Nesupratau. 00:24 Nr.l : Na paskutinę faktūrą iš sąrašo. 00:27 Nr.2 : Ką? Tik paskutinę? 00:29 Nr.l Na jie nurašytų, o paskui mes su tavimi išsiaiškintumėme.. 00:32 Nr.2: Ne. Aš sakiau. Aš tau pasakiau. Aš gi tau jau sakiau - aš šito nedarysiu. Pas mane yra... Aš kalbėjau su G. ir man pasakė. Viskas. Klausimai du, du atsakymo variantai- taip ir taip. Nei šitos, nei paskutinės, nei jokios. Net nėra ko kalbėti, yra du variantai.... apie kuriuos tau sakiau (t.7, b. l. 4-5).
Iš pateiktų elektroninių laiškų matyti, kad 2015-06-23, 08.29 val. D. B. išsiuntė elektroninį laišką vadybininkui, jog MAK2023279 reikia perrašyti ant K.; 2015-06-23, 11.56 val. el. laiškas su užsakymu vadybininkui; 2015-09-08, 11.33 val. užsakymas E., užsakymo adresas (duomenys neskelbtini). Pateiktas A. I. susirašinėjimas su D. B. (t.5, b. l. 128-129, t.7, b. l. 10-16).
Iš pateiktų duomenų matyti, jog yra pateikti iš D. B. gauti el. laiškai, kuriuose pateikia įmonių, kurių vardu turi būti išrašytos PVM sąskaitos faktūros, duomenis, prekių sąrašus ir užsakovų duomenis, pateiktos ir sąskaitos faktūros (t.7, b. l. 18-199, t.8, b. l. 1-21).
Vilniaus regiono kredito unijos rašte nurodyta, kad D. B. sąskaitoje nuo 2014-01-04 iki 2016-01-01 jokio judėjimo nebuvo (t.12, b. l. 29-33).
Banko ,,Swedbank“ išraše nurodyta D. B. sąskaitoje esančių piniginių lėšų judėjimas nuo 2014-01-01 iki 2016-10-01 (t.12, b. l. 35-39).
Banko ,,DNB“ išraše nurodyta D. B. sąskaitoje esančių piniginių lėšų judėjimas nuo 2014-01-01 iki 2016-10-01 (t.12, b. l. 41-43).
Banko ,,DanskeBank“ išraše nurodyta D. B. sąskaitoje esančių piniginių lėšų judėjimas nuo 2014-01-01 iki 2016-06-03. Nurodyta, kad nuo 2016-06-04 D. B. sąskaitų šiame banke neturi (t.12, b. l. 45-49).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra UAB ,,M.“ raštu 2019-06-25 Nr. 19-43 ir raštu 2019-07-03 Nr. 19-45 pateiktos PVM sąskaitos faktūros. <...>. Sudedami kaina prekių ir paslaugų, kurios kaip įtariama D. B. buvo įgytos apgaule, nurodytų UAB A.”, UAB „E.”, UAB „R.”, UAB „N.”, UAB „S. T.”, UAB „F.”, UAB „K.”, UAB „K. S.”, UAB „L.”, UAB „M.”, UAB „S. T.” ir E. A. vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, t. y. 10978,55 + 68379,19 + 9567,19 + 26189,32 + 27070,94 + 84894,76 + 84408,40 + 12962,36 + 37265,84 + 2 142,40 + 50735.33 + 8181,66 = 422775,94 eurų (t.14, b. l. 179-189).
Iš pateiktų duomenų matyti, kad yra pateiktos UAB ,,M.“ su UAB ,,M.“ sudarytos PVM sąskaitos faktūros: MAK2173162, MAK2197830, MAK2126420. Pateiktas ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimas (t.20, b. l. 180-185).
Iš paprasto vekselio Nr. 2015/12 matyti, kad 2015-12-22 D. B. įsipareigojo J. K. sumokėti 8200 Eur (t.16, b .l. 90).
Iš kratos protokolo matyti, kad D. B. pateikė 7 vnt. UAB ,,M.“ pinigų priėmimo kvitus ir telefoną ,,Nokia“ 305A ir sim kortelę. Kratos atlikimo metu kambaryje (miegamajame) esančiame koridoriaus gale dešinėje pusėje rasti ir paimti 20 lapų UAB ,,M.“ vardu išrašyti dokumentai ir 1 l. atspausdintas išrašas iš gmail elektroninio pašto su rankraštiniais įrašais (t.5, b. l. 79-105).
Iš pateiktų lapelių iš kalendoriaus matyti bylai reikšminga informacija (t.5, b. l. 114-119).
Iš pinigų priėmimo kvito serija RC Nr. 15001 matyti, kad jis sudarytas tarp E. Š. ir R. C. (t.5, b. l. 121).
Iš krovinio važtarasčių Nr. 5117417, 5117381, 5118142, 5118151 matyti, kad jie sudaryti tarp UAB ,,M.“ ir AB ,,S. K. V.“ (t.5, b. l. 122-126).
Iš 2015-05-01 automobilio panaudos sutarties matyti, kad ji sudaryta tarp J. B. ir A. P.. Sudaryta dėl automobilio ,,MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t.5, b. l. 132-133).
Iš pateiktų važtarasčių matyti, kad juos pateikė T. K. pagal kuriuos 2015 m. į jo namus buvo atvežtos statybinės medžiagos užsakinėtos per D. B. (t.5, b. l. 134-143).
Iš VĮ ,,Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio ,,MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra J. B. (t.5, b. l. 144).
Iš pateiktų duomenų matyti, kad pateikti dokumentai patvirtinantys L. B. prekių gavimą ir pinigų sumokėjimą D. B. (t.5, b. l. 145-154).
Iš pateiktų duomenų matyti D. B. siųstas el. laiškas R. N. su pasiūlymu dėl stogo dangos medžiagų pirkimo (t.5, b. l. 155-158).
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas USB raktas, pateiktas D. B.. Jame apžiūrimi garso įrašai susiję su užsakymais. Garso įrašuose nustatyta bylai reikšminga informacija (t.5, b. l. 160-163, 169-171,184, 187-188, 191-192, 195-198).
Iš UAB ,,L.“ rašto matyti, kad nuo 2015-09-15 iki 2015-12-31 kasos pajamų orderių D. B. vardu įmonė nesirašinėjo. Kasos aparto juostos už 2015 m. yra sunaikintos (t.22, b. l. 1,2).
UAB ,,Eurocom“ rašte nurodyta, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2014-07-04 priklauso UAB ,,M.“ (t.10, b. l. 28).
Apžiūros protokole nurodyta, kad įrašyta specialisto išvada dėl negalimumo iš dalies nustatyti UAB „A.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2015-10-31 (t.11, b. l. 60-64).
Apžiūros protokole nurodyta, kad įrašyta specialisto išvada dėl negalimumo iš dalies nustatyti UAB „A.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015-08-01 iki 2015-10-31 (t.11, b. l. 96-104).
Apžiūros protokole nurodyta, kad įrašyta specialisto išvada dėl negalimumo iš dalies nustatyti UAB „K. S.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015-04-01 iki 2015-07-31 (t.11, b. l. 183-189).
Pateikti dokumentai, patvirtinantys UAB „S. T.“ prekių pirkimą iš UAB ,,M.“ ir jų apmokėjimą (t.8, b.l. 39-56, 58-136).
Juridinių asmenų išraše nurodyta, kad UAB „S. T.“, bendrovės direktoriumi nuo 2008 m. dirba E. G. (t.8, b.l. 137-138).
Pateikti dokumentai, patvirtinantys UAB „S. T.“ prekių pirkimą iš UAB ,,M.“ ir jų apmokėjimą (t.8, b.l. 140-179, 181-192).
Apžiūros protokole nurodyta, kad įrašyta specialisto išvada dėl negalimumo iš dalies nustatyti UAB „R.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2016-10-10 (t.9, b. l. 90-95).
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi P. L. pateikti dokumentai. Nustatyta bylai reikšminga infomacija (t.9, b. l. 196-197).
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados dėl BK 300 straipsnio 3 dalies
Pagal BK 300 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, tam, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų didelį kiekį asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Taigi dokumentas – tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą), t. y. sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. Nurodyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad pagamino žinomai netikrą dokumentą, bei nori tokiu būdu veikti.
D. B. kaltės neneigė, kad būdamas UAB „M.“ didmeninės prekybos pardavimų vadybininku, dirbdamas „M. V.“ parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2014-02-23 iki 2015-10-30, imituodamas neva realiai sudarytus sandorius, nurodytu laikotarpiu tyrimo metu tiksliai nenustatyme vietoje pagamino 311 vnt. netikrų dokumentų - PVM sąskaitų faktūrų, kuriose, melagingai prekių ir paslaugų pirkėjais nurodė prekių nepirkusius ūkio subjektus, su kuriais UAB „M.“ buvo sudariusi Didmeninio pirkimo-pardavimo sutartis, suteikiančias galimybę gauti prekes su mokėjimo atidėjimu, t. y. UAB „A.“, UAB „E.”, UAB „R.”, UAB „N.” , UAB „S. T.”, UAB „F.“ , UAB „K.“, UAB „K. S.” , UAB „L.” UAB „M.“ ,UAB „S. T.“, E. A. vardu surašė netikras PVM sąskaitas faktūras. Šias aplinkybes patvirtino ir šių paminėtų įmonių atstovai bei aukščiau paminėti rašytiniai įrodymai. Šių netikrų sąskaitų - faktūrų išrašymo pasekmė – D. B. galėjo įgyti UAB „M.“ prekių, kurios realiai nebuvo apmokėtos, taip nesukeliant įmonei įtarimo dėl prekių pasisavinimo ir įmonei buvo padaryta didelė žala netekus ir prekių, ir negavus apmokėjimo už šias prekes. Šiuo atveju priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veiksmų bei minėtų pasekmių akivaizdus; be to iš kaltinamojo ir liudytojų parodymų nustatyta, jog D. B. suvokė, kad dėl jo veiksmų gali kilti didelė žala, bet sąmoningai leido šioms pasekmėms kilti.
Teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę dėl UAB „R.“ sąskaitos- faktūros Nr. 2015-08-04 Nr. MAK2126560 – 1013,75 eurų sumai suklastojimo, nes UAB „M.“ atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad ši sąskaita - faktūra apmokėta, šia suma mažintas ir civilinis ieškinys.
Teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, kad paminėtais veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados dėl BK 182 straipsnio 2 dalies
Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį ji turi būti nustatoma visais atvejais, nes tai yra būtinas šios nusikalstamos veikos požymis. Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010). Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą. Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-327/2014, 2K-152-942/2015, 2K-188-719/2018, 2K-71-976/2022).
Teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę dėl UAB „R.“ sąskaitos - faktūros Nr. 2015-08-04 Nr. MAK2126560 – 1013,75 eurų sumai pateikimo apgaule įgyjant svetimą turtą, nes UAB „M.“ atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad ši sąskaita - faktūra apmokėta, šia suma mažintas ir civilinis ieškinys, analogiškai tikslina ir bendrą sumą sąskaitų-faktūrų išrašytų UAB „R.“ – 8553,44 Eur. Pažymėtina ir tai, jog nors prokuroras 2022 m. gruodžio 6 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinimo netikslins, tačiau baigiamųjų kalbų metu 2023 m. vasario 7 d., nurodydamas apgaule įgytų UAB „M.“ prekių ir paslaugų sumą ir nurodydamas padarytą UAB „M.“ žalą, koregavo šią sumą, įvardindamas 422 253,45 eurų sumą.
Kaltinamasis D. B. neneigė kaltės, kad būdamas UAB „M.“ didmeninės prekybos pardavimų vadybininku, dirbdamas „M. V.“ parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pagal užimamas pareigas turėdamas teisę UAB „M.“ vardu priimti užsakymus, išrašyti pardavimo dokumentus, užsakyti prekes ir organizuoti prekių pristatymą klientui, veikdamas pagal iš anksto sugalvotą nusikalstamą schemą, numatančią apgaule įgytas UAB „M.“ priklausančias prekes realizuoti savo klientams, tam panaudojant UAB „M.“ transportavimo ir pakrovimo/ iškrovimo paslaugas, laikotarpyje nuo 2015-02-23 iki 2015-10-30, sukurdamas melagingą įvaizdį, kad jis, kaip UAB „M.“ vadybininkas, pagal suteiktus įgaliojimus turi teisę teikti dideles nuolaidas, siūlė pirkėjams, nežinantiems apie vykdomą nusikalstamą veiką, per jį tariamai iš UAB „M.“ įsigyti statybinių medžiagų ir kitų prekių, kurių kaina dėl nuolaidos tapo mažesnė nei analogiškų prekių UAB „M.“ priklausančiose „M. V.“ parduotuvėse. Pirkėjai, nežinantys apie vykdomą nusikalstamą veiką, sutikę įsigyti prekes su pasiūlyta nuolaida, D. B. grynais arba pavedimu į jo asmeninę sąskaitą sumokėjo jo nurodytą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą. Po ko D. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, sukurdamas įvaizdį, kad veikia UAB „M.“ naudai ir interesais, UAB „M.“ nustatyta tvarka elektroniniais laiškais pateikė prekių užsakymus ir pagal minėtų pirkėjų pateiktus duomenis nurodė prekių pristatymo vietas. UAB „M.“ darbuotojai ir kiti ūkio subjektai, kurių prekes UAB „M.“ pardavinėjo nuotoliniu būdu, apgaulės įtakoje, pagal D. B. pateiktus užsakymus jo nurodytiems pirkėjams už bendrą 422 253,45 sumą perdavė prekių ir suteikė paslaugų (gabenimo, pakrovimo/iškrovimo), nurodytų D. B. pagamintose netikrose PVM sąskaitose faktūrose, melagingai išrašytose prekių nepirkusiems ūkio subjektams, su kuriais UAB „M.“ buvo sudariusi Didmeninio pirkimo-pardavimo sutartis, suteikiančias galimybę gauti prekes su 3 mėnesių mokėjimo atidėjimu, t. y. PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose UAB „A.“ vardu:10 978,55 eurų sumai; UAB „E.” vardu: 68 379,19 eurų sumai; UAB „R.” vardu: 8553,44 eurų sumai; UAB „N.” vardu:26 189,32eurų sumai; UAB „S. T.” vardu: 27 070,94 eurų sumai; UAB „F.“ vardu: 84 894,76 eurų sumai; UAB „K.“ vardu: 84 408,40 eurų sumai; UAB „K. S.” vardu: 12 962,36 eurų sumai; UAB „L.” vardu: 37 265,84 eurų sumai; UAB „M.” vardu: 2 142,40 eurų sumai; UAB „S. T.“ vardu:50 735,33 eurų sumai; E. A. vardu: 8 181,66 eurų sumai, ir jo elektroniniu 2015-06-22 laišku UAB „A. G.“ pateiktame užsakyme – 491,26 eurų sumai. D. B. siekdamas nuslėpti vykdomą nusikalstamą veiką, aukščiau nurodytas suklastotas PVM sąskaitas - faktūras ir 2015-06-22 elektroniniu laišku UAB „A. G.“ pateiktą užsakymą tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, laikotarpyje nuo 2015-02-23 iki 2016-01-06, pateikė UAB „M.“ buhalterijai įtraukimui buhalterinę apskaitą, o UAB „M.“ darbuotojai šiais dokumentais būdami įtikinti, kad prekės buvo parduotos PVM sąskaitose faktūrose nurodytiems subjektams, kurie po Didmeninio pirkimo-pardavimo sutartyse numatyto termino sumokės už prekes, šias suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir jose nurodytas pardavimo pajamas įtraukė į buhalterinę apskaitą, tačiau UAB „M.“ apmokėjimo už prekes ir paslaugas negavo.
Šias aplinkybes patvirtino byloje apklausti liudytojai, įskaitant UAB „A.“, UAB „E.” ,UAB „R.” , UAB „N.” , UAB „S. T.” , UAB „F.“, UAB „K.“ , UAB „K. S.”, UAB „L.” , UAB „M.” , UAB „S. T.“ atstovus bei E. A.; taip pat kiti aukščiau paminėti rašytiniai įrodymai.
Taigi, įrodyta, jog D. B. apgaule įgijo UAB „M.“ prekių ir paslaugų už 422 253,45 eurų, padarydamas UAB „M.“ žalą šiai sumai, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas.
Dėl bausmių skyrimo
BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
BK 300 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Skirdamas kaltinamajam D. B. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas tyčinis apysunkis nusikaltimas ir vienas baigtas tyčinis sunkus nusikaltimas. Įvertinama ir tai, kad kaltinamasis, nors ir vėlesnėje baudžiamojo proceso stadijoje, bet visgi prisipažino padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę D. B. taip pat atsižvelgia į jos asmenybę – teistas, paskutinį kartą 2022 metais, administracine tvarka baustas, Sodros duomenimis nedirbantis, turi šeimą. Byloje nėra duomenų, kad D. B. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytas nusikalstamas veikas D. B. paskyrus vieninteles numatytas sankcijose laisvės atėmimo bausmes, t. y. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskyrus 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, paskyrus 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, švelnesnėmis, nei laisvės atėmimas, bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, juo labiau, kad nėra nei BK 62 straipsnio, nei BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytų normų taikymo sąlygų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės bendrintinos daliniu bausmių sudėjimo būdu ir skirtina subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Nuosprendžio paskelbimo metu yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendis, todėl bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio pagrindu, nes veikos, nagrinėtos šioje baudžiamojoje byloje, padarytos iki minėto nuosprendžio priėmimo. Taigi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės – 3 metų laisvės atėmimo ir 48 MGL dydžio baudos pridedant dalį švelnesnės bausmės – 1 metus laisvės atėmimo, D. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams ir 48 MGL dydžio baudą (tiek, kiek baudos bausmė nėra įvykdyta). Švelnesnės bausmės dalis pridėtina atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
BK 75 straipsnio 1 dalyje (aktuali 2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti D. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi nors yra baustas administracine tvarka ir teistas, tačiau savo kaltę pripažino. Be to, teismo vertinimu, D. B. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Taigi, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, atidėtinas D. B. paskirtos arešto bausmės vykdymas 3 metams, paskiriant įpareigojimus, padėsiančius įgyvendinti bausmės paskirtį. Realaus bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiui ir atliktas bausmės laikas.
Dėl civilinio ieškovo atstovės prašymo priimti atskirąją nutartį dėl kitų asmenų galimai nusikalstamų veikų
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, dėl asmenų, kuriems kaltinimai nepareikšti, kaltės teismas nesprendžia.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 257 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, jog nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui, o sprendimą, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šių teismo nurodytų nusikalstamų veikų priima prokuroras.
Pažymėtina, jog faktas, kad teismas informuoja prokurorą apie galimai padarytą nusikaltimą, savaime nereiškia, kad nusikaltimas padarytas. Tik atlikus ikiteisminį tyrimą ir išnagrinėjus bylą yra išsprendžiamas nusikalstamos veikos padarymo ir kaltės klausimas. Nagrinėjamu atveju civilinio ieškovo atstovė baigiamųjų kalbų metu nurodė tik kaip pavyzdžius UAB „R.“, UAB „K. S.“, UAB „L.“ ir kt., jog neva šios įmonės įtraukė į apskaitą PVM sąskaitas-faktūras, nors prekių iš UAB „M.“ net negavo, o pinigus už realizuotas prekes įmonių vadovai ir akcininkai pasidalino su D. B.. Taip pat akcentavo liudytojais apklaustų UAB „L.“ vadovo Š. veiksmus (sukčiavimas veikaint organizuota grupe) bei R. C. veiksmus (nusikalstamu būdu įgytų daiktų realizavimas). Tačiau iš teisiamojo posėdžio metu liudytojo C. duotų atsakymų matyti, kad jam pačiam kaltinamasis liko skolingas medžiagų 20 000 Eur, teigė, kad statybines medžiagas pirko jis pats kaip fizinis asmuo. Iš teisiamojo posėdžio metu liudytojo V. Š. duotų atsakymų matyti, kad jis nurodė atsiskaitęs su D. B. už prekes, pinigus įnešė į įmonės sąskaitą. Abu šie liudytojai ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti įtariamaisiais. Ikiteisminio tyrimo metu minėtiems liudytojams buvo iškeltos baudžiamosios bylos dėl BK 222 straipsnio normose numatytos nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismas pažymi, jog nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme, dalyvavo ir prokuroras, kurio pareiga priimti sprendimus, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminius tyrimus, o civilinis ieškovas, manydamas, kad pažeistos jo subjektinės teisės turėjo galimybę kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus (prokurorą) su pareiškimu dėl galimai nusikalstamų veikų padarymo ir naudotis visomis ikiteisminio tyrimo metu turimomis procesinėmis teisėmis.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškovo UAB ,,M.“ atstovė advokatė J. I. pateikė civilinį ieškinį dėl 389 247, 85 eurų turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad D. B. aiškinimu, jis susitarė su UAB ,,A.”, UAB ,,E.”, UAB ,,N.”, UAB ,,R.”, UAB ,,S. T.” vadovais ar darbuotojais, pardavus prekes skirtingiems fiziniams asmenims, PVM sąskaitas faktūras išrašyti minėtų bendrovių vardu, už tai gaunant tam tikrą mokestį už pirkimo PVM atskaitą. D. B. aiškinimu iš fizinių asmenų gautus pinigus kartais pats įnešdavo į bendrovės kasą, kartais atiduodavo nerealių pirkėjų darbuotojams, kad jie sumokėtų pavedimu. Paplitus informacijai apie šią nelegalią veiklą, šios bendrovės raštais pradėjo atsisakinėti netikrų PVM sąskaitų faktūrų, bendrovėje ,,M.” susidarė neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų 143277,89 eurų likučiai. UAB „M.“ atliko išsamią pardavimų ir atsiskaitymų su UAB ,,A.”, UAB ,,E.”, UAB ,,N.”, UAB ,,R.”, UAB ,,S. T.” analizę ir nustatė, kad bendrovės, su kuriomis D. B. galimai tarėsi dėl bendros nusikalstamos veiklos, grobiant prekes iš UAB „M.“ ir nemokant valstybei mokesčių, padarė UAB „M.“ tokią žalą neatsiskaitant už prekes:
Bendrovė ,,M.” tiekė prekes UAB ,,A.” 2015 metų liepos 6-8 dienomis pagal 2 vnt. PVM sąskaitų faktūrų, už kurias 10978,55 eurų sumoje liko neatsiskaityta.
Bendrovė ,,M.” tiekė prekes UAB ,,E.” 2015 metų rugpiūčio 18-rugsėjo 21 dienomis pagal 44 vnt. PVM sąskaitų faktūrų, už kurias 68834, 89 eurų sumoje liko neatsiskaityta.
Bendrove ,,M.” tiekė prekes UAB ,,R.” 2015 metų liepos 14-rugpjūčio 12 dienomis pagal 13 vnt. PVM sąskaitų faktūrų, už kurias 9567,19 eurų sumoje liko neatsiskaityta.
Bendrovė ,,M.” tiekė prekes UAB ,,N.” 2015 metų kovo 14-rugpjūčio 4 dienomis pagal 24 vnt. PVM sąskaitų faktūrų, už kurias 26189,32 eurų sumoje liko neatsiskaityta.
Bendrovė ,,M.” tiekė prekes UAB ,,S. T.” 2015 metų gegužės 26-liepos 31 dienomis pagal 14 vnt. PVM sąskaitų faktūrų, už kurias 27707,94 eurų sumoje liko neatsiskaityta.
Viso už bendrovių ,,A.“, ,,E.”, ,,N.”, ,,R.”, ,,S. T.” vardais parduotas prekes liko skola bendrovei “M.” 143 277,89 eurų.
D. B., susitaręs su R. C., galimai ir su kitais asmenimis, bendrovių pirkėjų vardu vežė prekes įvairiomis kryptimis, PVM sąskaitas faktūras išrašydamas realiai egzistuojančių pirkėjų UAB ,,F.”, UAB ,,K.”, UAB ,,K. S.”, UAB ,,L.”, UAB ,,M.”, UAB ,,S. T.” rekvizitais, pinigus galimai pasilikdami sau. Atlikus tarpusavio atsiskaitymų suderinimus su šiomis bendrovėmis, išaiškėjo 238 246,01 eurų nuostolis.
Nesumokėta už tiektas prekes pasinaudojant įmonių vardais: UAB ,,F.” 67394,80 eurų, UAB ,,K.” 90392,82 eurų, UAB ,,K. S.” 13006.49 eurų, UAB ,,L.” 37265,26 eurų, UAB ,,M.” 9805,97 eurų, UAB ,,S. T.” 20380,67 eurų. Tai yra, viso už 238246,01 eurų.
E. A. teigimu paaiškėjo, kad jis nėra gavęs prekių pagal aukščiau aprašytas sąskaitas faktūras už 8181,76 euro. Šios prekės pateiktos nežinomiems asmenims ir už jas UAB „M.“ nebuvo sumokėta 7723,95 eurų. Yra duomenų, kad buvęs UAB „M.“ darbuotojas D. B., klastodamas minėtas sąskaitas faktūras, tyčia melagingai nurodydamas neva pirkėjas, yra E. A., įgijo pagrindą didmenos kainomis gauti prekes, ir, veikdamas kartu su kitais bendrininkais, šias prekes parduodavo kitiems asmenims be pirkimo pardavimo dokumentų ir nepagrįstai mažomis kainomis, gautus pinigus pasisavindamas, taip padarydamas UAB „M.“ 7723,95 eurų žalą (t.18, b. l. 31-33).
UAB ,,M.“ pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti viso 421 762,19 Eur. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad baigus ikiteisminį tyrimą, nustatyta, jog apgaule buvo įgytos UAB „M.“ prekės ir paslaugos už 422 775,94 Eur. Pagal UAB „R.“ PVM sąskaitą faktūrą MAK Nr. 2126560 (t. 13, b. l. 126) yra sumokėjęs UAB „M.“ 1013,75 Eur pagal 2015-11-27 pinigų priėmimo kvitą Nr. 0036451 (t. 9, b. l. 116) (t.18, b. l. 161-162).
UAB ,,M. V.“ 2017-11-29 rašte nurodyta, kad UAB ,,R.“ 1013,75 Eur sumą grąžino, todėl šią sumą ieškinį mažins (t.12, b. l. 2).
UAB ,,M.“ pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti viso 422 253,45 Eur. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad baigus ikiteisminį tyrimą, nustatyta, jog apgaule buvo įgytos UAB „M.“ prekės ir paslaugos už 423 267,20 Eur. Pagal UAB „R.“ PVM sąskaitą faktūrą MAK Nr. 2126560 (t. 13, b. l. 126) D. B. yra sumokėjęs UAB „M.“ 1013,75 Eur pagal 2015-11-27 pinigų priėmimo kvitą Nr. 0036451 (t. 9, b. l. 116). UAB „M.“ dėl padarytų nusikaltimų grobiant prekes ir už jas bei suteiktas paslaugas (gabenimas, pakrovimas/iškrovimas) neatsiskaitant yra patyrusi viso 422 253,45 eurų žalą (neapmokėtų prekių ir paslaugų vertė) (t.19, b. l. 9-10, t.22, b. l. 28-30).
Anksčiau aptartais baudžiamosios bylos duomenimis įrodyta, kad kaltinamasis D. B. apgaule įgijo svetimą, UAB ,,M.“ 422 253,45 Eur vertės turtą, atitinkamai, savo nusikalstamais veiksmais jis padarė tokio dydžio žalą civiliniam ieškovui. Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl proceso išlaidų
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį.
Civilinio ieškovo atstovė advokatė J. I. pateikė prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo baudžiamojoje byloje. Ji nurodo, kad UAB ,,M.“ dėl atstovavimo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuo 2016 m. patyrė 13500 Eur plius 2205 Eur PVM, viso 15705 Eur išlaidų. Prašo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo (t.21, b. l. 190-204).
Apskaičiuojant išlaidų dydį vadovaujamasi 2022 m. balandžio 29 d. Nr. 1R-184 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu priimtomis rekomendacijomis dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo, tačiau tik nuo 2022 m. gegužės 1 d., įsigaliojus minėtam teisingumo ministro įsakymui. Už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu numatytas 2,5 koeficientas; už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 (Rekomendacijų 10.2 ir 10.12. p.). Koeficientas skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) dydį. 2022 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) Lietuvoje buvo 1780,50 Eur, III ketvirčio- 1799,00 Eur, IV ketvierčio – 1900,30 Eur; advokatė tikslino ieškinį, dalyvavo 20 posėdžių, po 2022 m. gegužės 1 d. – 9 posėdžiuose (16,5 val.) posėdžiuose. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, į byloje pareikšto civilinio ieškinio dydį, į bylos sudėtingumą ir suteiktų teisinių paslaugų apimtį, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais sprendžia, kad iš kaltinamojo išieškotina 5 500 Eur civilinio ieškovo patirtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Kiti procesiniai klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.17, b.l.126-128), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o po to panaikinti.
Kaltinamasis iš nusikalstamos veikos yra gavęs turtinės naudos, atitinkamai, nusikalstama veika padaryta turtinė žala, byloje pareikštas civilinis ieškinys, kuris tenkintas, todėl esant prievolei atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų civilinio ieškovo interesams, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė D. B. neskirtina.
Byloje pareikštas prašymas išieškoti iš kaltinamojo 485,55 Eur proceso išlaidų už Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro atliktą specialisto išvadą (t.5, b. l. 177). Teismas pažymi, kad BPK103 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, jog proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Taigi nekyla abejonių, kad išlaidos, kurios yra patiriamos tais atvejais, kai ekspertas ar specialistas atlieka tyrimą kaip tarnybinę užduotį, negali būti vertinamos kaip proceso išlaidos. Nagrinėjamu atveju objektų tyrimas buvo atliktas ikiteisminio tyrimo pareigūno iniciatyva. Šį tyrimą kaip tarnybinę užduotį, vykdydamas savo tarnybines pareigas, atliko Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertas. Taigi nėra pagrindo objektų tyrimo išlaidų pripažinti proceso išlaidomis.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms 421 762,19 Eur sumai, šiose banko sąskaitose: (duomenys neskelbtini) EUR Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), Atsiskaitomoji; (duomenys neskelbtini) LTL Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), Atsiskaitomoji; (duomenys neskelbtini) LTL AB SEB bankas, Atsiskaitomoji; (duomenys neskelbtini) EUR AB SEB bankas, Atsiskaitomoji; (duomenys neskelbtini) EUR „Swedbank“, AB Atsiskaitomoji; (duomenys neskelbtini) LTLAB SEB bankas, Atsiskaitomoji; (duomenys neskelbtini) EUR AB SEB bankas, Atsiskaitomoji; (duomenys neskelbtini) EUR „Swedbank“, AB Atsiskaitomoji; (duomenys neskelbtini) LTL Danske Bank, A/S Lietuvos filialas Atsiskaitomoji; (duomenys neskelbtini) EUR „Swedbank“, AB Atsiskaitomoji; (duomenys neskelbtini) EUR Vilniaus regiono kredito unija Atsiskaitomoji; (duomenys neskelbtini) USD Vilniaus regiono kredito unija Atsiskaitomoji; (duomenys neskelbtini) LTL „Swedbank“, AB, Atsiskaitomoji; (duomenys neskelbtini) EUR „Swedbank“, AB, Atsiskaitomoji; (duomenys neskelbtini) LTL Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Mokėjimo kortelės sąskaita, paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje dienos.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui – transporto priemonei ,,MAN“, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskai, USB raktai, dokumentai ir sąsiuvinis pateiktas O. L., palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – telefonas paimtas 2016-09-15 kratos metu D. B. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas savininkui.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
D. B.
pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrinti dalinių bausmių sudėjimo būdu ir skirtina subendrintą 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės – 3 metų laisvės atėmimo ir 48 MGL dydžio baudos pridėjus dalį švelnesnės – 1 metus laisvės atėmimo bausmės, D. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 48 MGL (1 807,68 Eur) dydžio baudą (tiek, kiek baudos bausmė nėra įvykdyta).
Realios bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir atliktą bausmės laiką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554), D. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant:
1) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;
2) per 6 (šešis) mėnesius atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinti.
UAB „M.“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš D. B. UAB „M.“ naudai 422 253,45 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Atmesti prašymą priteisti iš D. B. Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro naudai 485,55 Eur proceso išlaidų už Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro atliktą specialisto išvadą.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas 421 762,19 Eur sumai, šiose banko sąskaitose: (duomenys neskelbtini) EUR Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), Atsiskaitomoji; (duomenys neskelbtini) LTL Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), Atsiskaitomoji; (duomenys neskelbtini) LTL AB SEB bankas, Atsiskaitomoji; (duomenys neskelbtini) EUR AB SEB bankas, Atsiskaitomoji; (duomenys neskelbtini) EUR „Swedbank“, AB Atsiskaitomoji; (duomenys neskelbtini) LTLAB SEB bankas, Atsiskaitomoji; (duomenys neskelbtini) EUR AB SEB bankas, Atsiskaitomoji; (duomenys neskelbtini) EUR „Swedbank“, AB Atsiskaitomoji; (duomenys neskelbtini) LTL Danske Bank, A/S Lietuvos filialas Atsiskaitomoji; (duomenys neskelbtini) EUR „Swedbank“, AB Atsiskaitomoji; (duomenys neskelbtini) EUR Vilniaus regiono kredito unija Atsiskaitomoji; (duomenys neskelbtini) USD Vilniaus regiono kredito unija Atsiskaitomoji; (duomenys neskelbtini) LTL „Swedbank“, AB, Atsiskaitomoji; (duomenys neskelbtini) EUR „Swedbank“, AB, Atsiskaitomoji; (duomenys neskelbtini) LTL Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Mokėjimo kortelės sąskaita, palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje dienos.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) turtą – transporto priemonę ,,MAN“, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskus, USB raktus, dokumentus ir sąsiuvinį, palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – telefoną paimtą 2016-09-15 kratos metu D. B. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Evelina Petraitienė
Nuorašas tikras: