Baudžiamoji byla Nr. 1A-44-354/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1.,
1.2.14.1.3., 2.4.7.
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. sausio 26 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo
baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,
teisėjų Virginijos Žindulienės, Zigmo Kavaliausko,
sekretoriaujant Redai Jončienei,
dalyvaujant prokurorei Ninai
Raugienei,
gynėjai advokatei Jūratei
Astromskytei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. V. apeliacinį skundą
dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio,
kuriuo A. V. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. ir nubausta
20 parų arešto.
Kolegija
nustatė:
A. V. nuteista
už tai, kad ji įvykdė nedidelės vertės svetimo turto vagystę, t. y. 2009
m. lapkričio 6 d. apie 12.45 val., iš G. B. individualiai įmonei
priklausančios apatinio trikotažo parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini)
Joniškio mieste, pagrobė dvi moteriškas liemenėles „Flower Curves WHP“, kurių
vienos vertė – 106 Lt, padarydama G. B. individualiai įmonei bendrą 212 Lt
turtinę žalą.
Apeliaciniu skundu nuteistoji A. V. prašo skirti
jai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, pažada kuo greičiau susirasti
darbą, nedaryti nusižengimų, nepažeidinėti įstatymų. Nuteistoji prašo atkreipti
dėmesį į tai, kad ji viena augina du nepilnamečius vaikus, kad jos atsakomybę
lengvina tai, jog jo prisipažino padariusi baudžiamąjį nusižengimą ir
nuoširdžiai gailisi, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Apeliacinės instancijos teismo
posėdyje nuteistosios A. V. gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė
prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios
instancijos teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus
įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. A. V.
pagrįstai pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4
d. To neginčija ir pati apeliantė, kuri tik nesutinka su paskirta bausme.
Kadangi
apeliantė bylos aplinkybių neginčija, nuosprendis plačiau neanalizuojamas, o
apeliacinės instancijos teismas bylą tikrina tiek, kiek to prašoma
apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai,
numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų
įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką,
nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos
pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos
motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir
sunkinančias aplinkybes.
Iš bylos
medžiagos matyti, kad 2001 m. kovo 19 d. Panevėžio apygardos teismo, 2006 m.
liepos 19 d. ir 2006 m. rugsėjo 8 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo bei 2007
m. sausio 26 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiais A. V. jau
buvo nuteista už nusikalstamas veikas nuosavybei. Analogišką nusikalstamą veiką
– baudžiamąjį nusižengimą – nedidelės vertės svetimo turto vagystę, už kurią
nuteista skundžiamu nuosprendžiu, apeliantė padarė praėjus vos mėnesiui po paleidimo
iš pataisos namų atlikus bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. Be to, A. V.
ne kartą bausta administracine tvarka už smulkųjį turto pagrobimą, niekur
nedirba.
Šios aplinkybės rodo, kad apeliantės
padaryta nusikalstama veika, už kurią ji nuteista skundžiamu nuosprendžiu, yra
dėsningas viso jos ankstesnio elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos
orientacijos visuomenėje, bendrai pripažintų elgesio normų nepaisymo. Atsižvelgus
į anksčiau nurodytus bylos duomenis, neigiamai apibūdinančius apeliantės
asmenybę, sprendžiama, jog A. V. veda smerktiną gyvenimo būdą,
ankstesniais nuosprendžiais jai paskirtos bausmės bei administracinės nuobaudos
pozityvaus poveikio nepadarė, ji ir toliau pažeidinėjo įstatymus.
Įvertinęs bylos
aplinkybes, reikšmingas bausmės parinkimui, apylinkės teismas, kolegijos
nuomone, padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai – sulaikyti asmenis nuo
nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti
ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas,
paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų,
bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.) – apeliantės
atžvilgiu gali būti pasiekti tik paskiriant jai griežčiausią bausmę iš Lietuvos
Respublikos BK 178 str. 4 d. sankcijoje numatytų bausmių – areštą.
Parinkdamas apeliantei bausmės rūšį
bei dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į aplinkybes, kurios
nurodytos apeliaciniame skunde. Teismas pripažino nuteistosios atsakomybę lengvinančia
aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą
nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi., kad nenustatyta jos
atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertino aplinkybę, kad nuteistoji turi du
nepilnamečius vaikus.
Tokiu būdu, A. V.
paskirta bausmė – areštas 20 parų, kuri savo dydžiu yra mažesnė už Lietuvos
Respublikos BK 49 str. 3 d. numatytą tokios bausmės vidurkį (už baudžiamąjį
nusižengimą numatytas arešto vidurkis 25 paros), kolegijos nuomone, nėra
aiškiai per griežta.
Savo skunde
apeliantė nenurodė jokių naujų aplinkybių, į kurias nebūtų atsižvelgęs
pirmosios instancijos teismas, skirdamas jai bausmę, o apeliaciniame skunde deklaruojami nuteistosios
pažadai susirasti darbą ir daugiau nepažeidinėti įstatymų, yra pozityvūs,
tačiau dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių nepaneigia jai parinktos bausmės
skyrimo būtinumo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, tenkinti nuteistosios
A. V. apeliacinį skundą, jame nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,
nutaria:
nuteistosios A. V. apeliacinį
skundą atmesti.
Kolegijos
pirmininkė Nijolė
Matuzevičienė
Teisėjai Virginija
Žindulienė
Zigmas Kavaliauskas