Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-44-354-2010].docx
Bylos nr.: 1A-44-354-2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėja N

                                                                                     

                                                                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-44-354/2010

                                           Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.1., 1.2.14.1.3.,  2.4.7.

(S)

                                                                                                                                                                                        

   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

   N U T A R T I S

  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                               2010 m. sausio 26 d.

                                                                          Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teisėjų Virginijos Žindulienės, Zigmo Kavaliausko,

sekretoriaujant Redai Jončienei,

dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei,

gynėjai advokatei Jūratei Astromskytei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. V. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. ir nubausta 20 parų arešto.

Kolegija

nustatė:

 

A. V. nuteista už tai, kad ji įvykdė nedidelės vertės svetimo turto vagystę, t. y. 2009 m. lapkričio 6 d. apie 12.45 val., iš G. B. individualiai įmonei priklausančios apatinio trikotažo parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) Joniškio mieste, pagrobė dvi moteriškas liemenėles „Flower Curves WHP“, kurių vienos vertė – 106 Lt, padarydama G. B. individualiai įmonei bendrą 212 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistoji A. V. prašo skirti jai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, pažada kuo greičiau susirasti darbą, nedaryti nusižengimų, nepažeidinėti įstatymų. Nuteistoji prašo atkreipti dėmesį į tai, kad ji viena augina du nepilnamečius vaikus, kad jos atsakomybę lengvina tai, jog jo prisipažino padariusi baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios A. V. gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. A. V. pagrįstai pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. To neginčija ir pati apeliantė, kuri tik nesutinka su paskirta bausme.

Kadangi apeliantė bylos aplinkybių neginčija, nuosprendis plačiau neanalizuojamas, o apeliacinės instancijos teismas bylą tikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2001 m. kovo 19 d. Panevėžio apygardos teismo, 2006 m. liepos 19 d. ir 2006 m. rugsėjo 8 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo bei 2007 m. sausio 26 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiais A. V. jau buvo nuteista už nusikalstamas veikas nuosavybei. Analogišką nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą – nedidelės vertės svetimo turto vagystę, už kurią nuteista skundžiamu nuosprendžiu, apeliantė padarė praėjus vos mėnesiui po paleidimo iš pataisos namų atlikus bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. Be to, A. V. ne kartą bausta administracine tvarka už smulkųjį turto pagrobimą, niekur nedirba.

Šios aplinkybės rodo, kad apeliantės padaryta nusikalstama veika, už kurią ji nuteista skundžiamu nuosprendžiu, yra dėsningas viso jos ankstesnio elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, bendrai pripažintų elgesio normų nepaisymo. Atsižvelgus į anksčiau nurodytus bylos duomenis, neigiamai apibūdinančius apeliantės asmenybę, sprendžiama, jog A. V. veda smerktiną gyvenimo būdą, ankstesniais nuosprendžiais jai paskirtos bausmės bei administracinės nuobaudos pozityvaus poveikio nepadarė, ji ir toliau pažeidinėjo įstatymus.

Įvertinęs bylos aplinkybes, reikšmingas bausmės parinkimui, apylinkės teismas, kolegijos nuomone, padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.) – apeliantės atžvilgiu gali būti pasiekti tik paskiriant jai griežčiausią bausmę iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. sankcijoje numatytų bausmių – areštą.  

Parinkdamas apeliantei bausmės rūšį bei dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į aplinkybes, kurios nurodytos apeliaciniame skunde. Teismas pripažino nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi., kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertino aplinkybę, kad nuteistoji turi du nepilnamečius vaikus.

Tokiu būdu, A. V. paskirta bausmė – areštas 20 parų, kuri savo dydžiu yra mažesnė už Lietuvos Respublikos BK 49 str. 3 d. numatytą tokios bausmės vidurkį (už baudžiamąjį nusižengimą numatytas arešto vidurkis 25 paros), kolegijos nuomone, nėra aiškiai per griežta.

Savo skunde apeliantė nenurodė jokių naujų aplinkybių, į kurias nebūtų atsižvelgęs pirmosios instancijos teismas, skirdamas jai bausmę, o apeliaciniame skunde deklaruojami nuteistosios pažadai susirasti darbą ir daugiau nepažeidinėti įstatymų, yra pozityvūs, tačiau dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių nepaneigia jai parinktos bausmės skyrimo būtinumo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, tenkinti nuteistosios A. V. apeliacinį skundą, jame nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutaria:

 

nuteistosios A. V. apeliacinį skundą atmesti.

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                     Nijolė Matuzevičienė  

 

Teisėjai                                                                                                        Virginija Žindulienė

 

                                                                                                                    Zigmas Kavaliauskas