LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. vasario 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2020 m. vasario 5 d. gautu ieškovo R. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas R. K. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „M14 Invest“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Megrame medis“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Megrame“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė CPK 185 straipsnį bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl teismo paskirtos ekspertizės akto patikimumo ir jo įrodomosios galios kitų įrodymų atžvilgiu. Teismas nepagrįstai nelaikė atliktos ekspertizės įrodymu byloje, tokio sprendimo nemotyvuodamas, nepagrįstai sprendė, kad ekspertas vertino tik kito buto balkono duris. Skundžiama nutartis priimta pažeidus CPK 314 straipsnio nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką aiškinant ir taikant CPK 314 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo apeliacinės instancijos teismui teiktą įrodymą, tokiu būdu buvo apribota ieškovo galimybė įrodyti aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus, nevertino byloje pateiktų įrodymų ir pažymėjo, kad ieškovas nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomas faktines aplinkybes. Skundžiama nutartis yra priimta pažeidžiant CPK 185 straipsnį bei nesivadovaujant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodymų vertinimo klausimu, kadangi apeliacinės instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų kaip visumos ir nepagrįstai vienam iš įrodymų suteikė didesnę įrodomąją galią, neatsižvelgdamas ir netinkamai vertindamas kitus byloje esančius įrodymus.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti Advokatų profesinei bendrijai Consultax (į. k. 303357494) 502 Eur (penkių šimtų dviejų eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. vasario 4 d. Swedbank banke, mokėjimo nurodymas Nr. ED338.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Gediminas Sagatys
Vincas Verseckas