LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Medipresa“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Media Incognito“ bankrotą pripažinti tyčiniu,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Medipresa“  (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama pripažinti BUAB „Media Incognito“ (toliau – ir atsakovė) bankrotą tyčiniu.

2.       Pareiškėja nurodė, kad UAB „Media Incognito“ leidybinė veikla buvo perkelta į naujai įsteigtą UAB „Lectio divina“, tuo iš esmės panaikinant bendrovės tolimesnės veiklos perspektyvas ir galimybes uždirbti pajamas/ pelną bei atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė nuo 2004 m. užsiėmė knygų leidyba, savo veikloje prisistatydama kaip „Obuolio leidykla“/„leidykla Obuolys“ ir naudodama prekių ženklą OBUOLYS, taip pat bendrovė naudojo interneto puslapį www.obuolys.lt, elektroninio pašto adresus info@obuolys.lt, p@obuolys.lt. Prekių ženklų šeimai OBUOLYS priklausantys prekių ženklai buvo registruoti pačios bendrovės arba jos vienintelio akcininko bei vadovo P. V. vardu. Pagal bankroto byloje pateiktą balansą matyti, kad 2016-2017 metais bendrovė veikė pelningai. 2018 m. liepos 2 d. buvo įregistruota nauja įmonė – UAB „Lectio divina“, kurios vienintelė steigėja, akcininkė ir vadovė yra E. P., buvusi atsakovės darbuotoja. Juridinių asmenų registre kontaktinis UAB „Lectio divina“ elektroninio pašto adresas nurodytas e.p.@incognito.lt, kas atskleidžia naujos įmonės ryšius su atsakove – domeno vardas incognito.lt priklausė UAB „Media Incognito“. UAB „Lectio divina“ nuo pat įsteigimo dalyvavo knygų versle, perimdama UAB „Media Incognito“ naudojamą domeno vardą bei prekių ženklą: 2018 m. gruodžio 4 d. UAB „Lectio divina“ vardu buvo perregistruotas domeno vardas obuolys.lt; atsakovė nepratęsė 2018 m. spalio 8 d. pasibaigusios prekių ženklo Nr. 60416 registracijos. UAB „Media Incognito“ darbuotojų skaičius mažėjo, tačiau UAB „Lectio divina“ – augo. Bendrovės pardavimo pajamos 2018 m., lyginant su 2017 m., sumažėjo beveik perpus. 2019 m. pradžioje interneto svetainė www.obuolys.lt nustojo veikti, o vėliau buvo atnaujinta kaip leidyklos OBUOLYS interneto svetainė, administruojama UAB „Lectio divina“. 2018 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Lectio divina“ vardu buvo užregistruotas domeno vardas seimosbiblija.lt, o interneto puslapyje www.seimosbibilija.lt UAB „Lectio divina“, prisistatydama kaip leidykla OBUOLYS, ėmė platinti naują leidinį – Šeimos bibliją. Be to, tiek UAB „Media Incognito“ išleistos, tiek ir UAB „Lectio divina“ leidžiamos knygos yra ženklinamos vienodai ir yra stilistiškai identiškos. UAB „Lectio divina“ tęsia bendrovės pradėtas knygų serijas, kas leidžia daryti išvadą, kad UAB „Lectio divina“ perėmė bendrovės sudarytas leidybos sutartis. Taigi bendrovės, kaip „leidyklos OBUOLYS“, verslas buvo perkeltas į naujai įsteigtą UAB „Lectio divina“. Šiame verslo perkėlimo procese aktyviai dalyvavo bendrovės direktorius ir akcininkas, suinteresuotas asmuo P. V. (toliau – suinteresuotas asmuo). Šios aplinkybės pakankamos preziumuoti tyčinį bendrovės bankrotą dėl veiklos perkėlimo į kitą įmonę. Taip pat nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad UAB „Media Incognito“ vadovas (vienintelis bendrovės valdymo organas – savininkas ir direktorius – nuo 2006/2007 m. buvo P. V.) neveikė įmonės interesais, netinkamai atliko savo pareigas, susijusias su įmonės valdymu: nepasirūpino, kad būtų pratęstas bendrovei priklausančių prekių ženklų OBUOLYS galiojimas; jo paties vardu įregistruotu prekių ženklu OBUOLYS leido naudotis naujai įsteigtai UAB „Lectio divina“ (dar iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Media Incognito“); sudarė sąlygas UAB „Lectio divina“ savo vardu įregistruoti ir naudoti domeno vardą obuolys.lt; ne tik neprieštaravo, kad UAB „Lectio divina“ perimtų „leidyklos OBUOLYS“ vardą ir verslą, bet ir pats dalyvavo šiame perėmime. Taip pat UAB „Media Incognito“ vadovas 2016 – 2018 m. tvirtino ir teikė juridinių asmenų registrui bendrovės balansus, kuriuose turto vertė skirtingais laikotarpiais buvo nepagrįstai padidinta 30-40 proc., tuo teikiant klaidinančią informaciją įmonės kreditoriams ir pažeidžiant finansinės atskaitomybės sudarymą reglamentuojančias teisės normas. 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartimi nepripažino BUAB „Media Incognito“ bankrotą tyčiniu.

4.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl BUAB „Media Incognito“ veiklos perkėlimo į UAB „Lectio Divina“ nurodė, kad E. P. nebuvo nei BUAB „Media Incognito“ akcininkė, nei UAB „Media Incognito“, UAB „Lectio divina“ valdymo organų narė. Suinteresuotas asmuo UAB „Lectio divina“ nevadovavo, nepriklausė jos valdymo organams. Sprendimą įkurti įmonę priėmė būsimi jos savininkai ir toks sprendimas nepriklausė nuo kitų subjektų valios (šiuo atveju nuo buvusio bankrutavusios įmonės vadovo). Taigi nėra pagrindo teigti, kad UAB „Lectio divina“ įsteigta susijusių asmenų. Pareiškėjos nurodyti asmeniniai santykiai tarp E. P. ir suinteresuoto asmens, teismo manymu, priežastiniu ryšiu nesusiję su įrodinėtinomis byloje aplinkybėmis dėl veiklos perkėlimo ir galimi asmeniniai tarpusavio ryšiai pernelyg nutolę nuo ginčytino teisinio santykio byloje.

5.       Teismas pažymėjo, kad darbuotojų pasirinkimas pereiti dirbti į UAB „Lectio divina“ pats savaime nepatvirtina veiklos perkėlimo požymio. Pagal bylos aplinkybes dalis darbuotojų iš bankrutuojančios įmonės perėjo dirbti ir pas pareiškėją, todėl toks įvykis patvirtina pačių darbuotojų savanorišką apsisprendimo teisę.

6.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog UAB „Lectio divina“ naudojasi tuo pačiu domenu obuolys.lt ir prekės ženklu Obuolys, t. y. domenas 2018 m. gruodžio 4 d. perleistas UAB „Lectio divina“ ir leidimas naudotis prekės ženklu suteiktas nuo 2019 m. liepos 26 d. Byloje nėra įrodymų, kad šis domenas buvo apskaitytas kaip UAB „Media Incognito“ priklausantis turtas. Duomenų, kad jis buvo perleistas atlygintinai, nepateikta. Prekės ženklas Obuolys (reg. Nr. 60415) registruotas suinteresuoto asmens vardu, t. y. bendrovei nuosavybės teise nepriklauso. Teismas atkreipė dėmesį, kad leidimas naudoti šį prekės ženklą suteiktas tik po bankroto bylos iškėlimo UAB „Media Incognito“, o jo ir domeno naudojimasis dar iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo, kaip nurodo suinteresuotas asmuo, buvo be jo žinios ir valios.

7.       Teismo manymu vertinimas, kad naujai įkurta įmonė UAB „Lectio divina“ perėmė UAB „Media Incognito“ sutarčių vykdymą, yra nepagrįstas. Bendrovei nevykdant savo veiklos ar turint finansinių sunkumų, akivaizdu, kad knygų autoriai yra priversti ieškoti kitų leidyklų, todėl rinkoje UAB „Lectio divina“ vykdant savo leidybinę veiklą naudojantis prekės ženklu Obuolys, tikėtina, kad kūrinių autoriai kreipiasi į ją dėl leidybos sutarčių sudarymo. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad UAB „Lectio divina“ užėmė UAB „Media Incognito“ vietą rinkoje ir perėmė jos klientus, nes tęsia veiklą prekės ženklu Obuolys knygas maketuojant, pristatant, jas platinant kaip ir UAB „Media Incognito“, įrodo tik rinkos dėsnių veikimą. Taip pat UAB „Lectio divina“ naudojami duomenys internetiniame puslapyje bei pristatant knygas rodo sąsajumą su prekės ženklu, o ne su juridiniu asmeniu, kuris tą ženklą atitinkamu laikotarpiu naudoja.

8.       Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad byloje nėra nustatyta, jog UAB „Lectio divina“ yra perėmusi kokį nors UAB „Media Incognito“ turtą (visą ar jo dalį), taip pat nėra ir įrodymų, kad UAB „Lectio divina“ būtų perėmusi vykdyti kokias nors UAB „Media Incognito“ nebaigtas sutartis ir reikalavimo teises, palikdama įsipareigojimus būtent UAB „Media Incognito“, sau perimdama tik neįvykdytų sutarčių pagrindų gaunamą naudą. Todėl nėra pagrindo pripažinti BUAB „Media Incognito“ bankrotą tyčiniu dėl veiklos perkėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 3 dalyje numatytos prezumpcijos prasme.

9.       Byloje teismas nustatė, kad pareiškėja, pasisakydama apie apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą kaip tyčinio bankroto požymį, jį grindžia tuo, jog suinteresuoto asmens atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį. Bendrovės dokumentų neišsaugojimo faktas ir iš to kylančios pasekmės (iš dalies negalima nustatyti 2018 m. bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros) yra konstatuotos Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi, kuria patvirtintas Kauno apygardos prokuratūros 2-jo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 03-6-00012-19 ir atleisti suinteresuotą asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, atiduodant jį pagal laidavimą ir paskiriant poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas sutiko su suinteresuoto asmens argumentais, kad baudžiamajame procese jam buvo skirta ne bausmė, o baudžiamojo poveikio priemonė, priimtas ne apkaltinamasis nuosprendis, baudžiamoji byla nutraukta, kas leidžia daryti išvadą, kad baudžiamojoje byloje iš esmės nebuvo nustatinėjama, ar dėl suinteresuoto asmens pripažintos netinkamos buhalterinės apskaitos vedimo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismas sprendė, kad pareiškėjos pateiktas įrodymas nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog nagrinėjamu atveju yra įrodytos aplinkybės dėl netinkamo apskaitos tvarkymo kaip tyčinio bankroto ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

10.       Teismas sutiko, kad dėl netinkamai vestos buhalterinės apskaitos yra apsunkintos galimybės nustatyti bendrovės turto vertę ir jos įsipareigojimų dydį bankroto bylos iškėlimo metu. Tačiau netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Byloje nėra pakankamai duomenų išvadai, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Taip pat nėra įrodymų, kad tai buvo daroma sąmoningai siekiant, kad BUAB „Media Incognito“ taptų nemoki.         

11.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nepripažino ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio egzistavimo. Apskųstoje nutartyje pažymėta, kad kai kurių atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nagrinėjamu atveju yra nustatytas, tačiau FNTT Specialisto išvadoje buvo analizuojami pinigų srautai nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 25 d., o VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje – nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., todėl tokie atskiri faktai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti sąmoningą finansinių atsiskaitymų eiliškumo pažeidimą. Taip pat pagal bylos duomenis nustatytų atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas yra itin nedidelis, todėl negali turėti realios įtakos kreditorių galimybei nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą. Taip pat pažymėjo, kad byloje pareiškėja preliminariai nurodo, kad atsakovė 2018 m. buvo nemoki, todėl negalima nustatyti, ar nurodytas pažeistas atsiskaitymų eiliškumas įtakojo atsakovės nemokumą ar jau nemokios įmonės būsenos bloginimą, taip pat pareiškėja neįrodinėja aplinkybės, kad šių veiksmų atlikimas buvo nukreiptas būtent šiam tikslui įgyvendinti.

12.       Dėl UAB „VIPsupply“ akcijų įsigijimo sandorio teismas pažymėjo, kad akcijų nominali vertė jokiu būdu neatspindi akcijų tikrosios (rinkos) vertės, už kurią jos yra parduodamos, todėl vadovautis akcijų nominalia verte nustatant bendrovės tariamus nuostolius nėra pagrindo. Pareiškėja nenurodė argumentų, kurie pagrįstų, jog sandoris buvo sudaromas siekiant pabloginti įmonės padėtį. Kadangi UAB „VIPsupply“ finansinė padėtis blogėjo (2019 m. liepos 18 d. buvo kreiptasi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „VIPsupply“ iškėlimo) ir akcijų vertė mažėjo, todėl buvo poreikis jas kuo greičiau realizuoti. Pareiškėja taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių šio sandorio ir bendrovės nemokumo ar esmingo jau nemokios įmonės finansinės padėties pablogėjimo priežastinį ryšį.

13.       Pareiškėjos argumentas, kad suinteresuotas asmuo 2016 m. rugpjūčio 9 d. susitarimu, kuriuo buvo pakeista pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 20160809-01 ir numatyta, jog prekių nuosavybė pirkėjui UAB „VIPsupply“ pereina nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos, pažeidė bendrovės teises, sudarydamas išskirtines sąlygas pirkėjui, teismo vertinimu, taip pat nepagrįstas. Iš 2017 m. birželio 9 d. leidinių platinimo sutarties Nr. 2017-06-09-01 matyti, kad pati pareiškėja nuosavybės teisę į perduotus leidinius įgydavo iš karto nuo jų perdavimo, dar su atsakove neatsiskaičiusi, t. y. panaši atsiskaitymo tvarka buvo vykdoma ir su pačia pareiškėja.

14.       Teismas nurodė, kad kaip netinkamą pareigų vykdymą pareiškėja įvardino suinteresuoto asmens 2019 m. balandžio 30 d. abiejų įmonių vardu sutikimą atidėti UAB „VIPsupply“ atsiskaitymo terminus pagal 2016 m. rugpjūčio 9 d. sutartį išrašytoms sąskaitoms faktūroms iki 2019 m. gruodžio 31 d. Teismas pažymėjo, kad teisme pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Media Incognito“ gautas 2019 m. kovo 5 d., o nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo nuo 2019 m. liepos 22 d. ir šioje bankroto bylos stadijoje praktiškai reikalavimai dėl skolos grąžinimo nereiškiami, be to, įsipareigojimų įvykdymui UAB „VIPsupply“ finansinių galimybių neturint, bendrovės reikalavimas būtų neįvykdytas. Teismo vertinimu, šie pareiškėjos argumentai nepatvirtina suinteresuoto asmens veikimo prieš bendrovės interesus.

15.       Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė tyčinio bankroto požymių, todėl pripažinti BUAB „Media Incognito“ bankrotą tyčiniu nėra teisinio pagrindo.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.       Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo sudarant galimybę į procesą įtraukti trečiuosius asmenis; jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; prijungti prie bylos įrodymus (G. V. ir J. V. apklausą notaro akivaizdoje bei E. P. ir suinteresuoto asmens P. V. nuotrauką), kurių nepagrįstai neprijungė pirmosios instancijos teismas, išreikalauti iš UAB „Lectio divina“ pirmosios instancijos teisme (nepaisant 2020 m. lapkričio 16 d. žodinės teismo nutarties) neišreikalautus dokumentus (įskaitant, bet neapsiribojant sutartimis, sąskaitomis faktūromis, atsiskaitymo dokumentais), kurie pagrindžia, kokiu pagrindu susiformavo 114 199,75 Eur dydžio UAB „Media Incognito“ skola UAB „Lectio divina“, dėl kurios UAB „Lectio divina“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ir 2020 m. vasario 1 d. buvo išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-6305-800/2019, bet kokius kitus santykius tarp UAB „Media Incognito“ ir UAB „Lectio divina“, buvusius 2018-2019 m. laikotarpiu ir nesusijusius su aukščiau nurodytu teismo įsakymo išdavimu; apklausti liudytojus, kuriuos nepagrįstai atsisakė apklausti pirmosios instancijos teismas – E. P. ir U. L.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Nors suinteresuotas asmuo byloje teigė, kad jo bendravimas su E. P. buvo kolegiškas ir nebuvo perėjęs į glaudžius asmeninius santykius, pareiškėja mano priešingai. Tačiau šios pozicijos pagrįsti pirmosios instancijos teisme nebuvo galimybių, nes teismas netenkino procesinių prašymų apklausti E. P. kaip liudytoją ir buvo atsisakyta prie bylos prijungti atitinkamus rašytinius įrodymus. Faktas, kad E. P. nebuvo bendrovei ir suinteresuotam asmeniui pašalinis asmuo, įrodo, kad UAB „Lectio divina“ bendrovės veiklą perėmė ir tęsia neatsitiktinai.

16.2.                      Atsisakius apklausti E. P. ir buvusią bendrovės darbuotoją U. L. teisme, buvo nepagrįstai suvaržyta pareiškėjos teisė įrodinėti darbuotojų perėjimo dirbti į UAB „Lectio divina“ aplinkybes ir papildomai pagrįsti, kad tai nebuvo įprastas ar atsitiktinis darbuotojų perėjimas.

16.3.                      UAB „Lectio divina“ (kurios įstatinis kapitalas 2500 Eur) nuo pat įsteigimo 2018 m. liepos 2 d. pradėjo intensyviai dalyvauti knygų versle, jos veikla yra identiška bendrovės veiklai, o jai pristatyti pradėtas naudoti bendrovės identifikatorius – žymuo OBUOLYS. Bendrovei priklausęs domeno vardas obuolys.lt UAB „Lectio divina“ buvo neatlygintinai perleistas 2018 m. gruodžio 4 d. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo faktą, kad netekusi savo verslo identiteto – leidyklos OBUOLYS vardo – bendrovė nebegalėjo tęsti veiklos ir savo vadovo/ savininko valia buvo priversta bankrutuoti.

16.4.                      Po UAB „Lectio divina“ įsteigimo bendrovės būklė pablogėjo, tačiau UAB „Lectio divina“ iškart pradėjo veikti pelningai. Bendrovės finansinė padėtis buvo dar labiau pabloginta, suinteresuotam asmeniui perduodant, o UAB „Lectio divina“ perimant 114 199,75 Eur finansinį reikalavimą į bendrovę ir paankstinant šios skolos išieškojimo terminus.

16.5.                      Suinteresuotas asmuo sprendimus dėl bendrovės dokumentų neišsaugojimo ir neperdavimo priėmė sąmoningai, tačiau toks elgesys neturėtų sudaryti galimybių jam išvengti atsakomybės už tyčinį bendrovės bankrotą.

16.6.                      Manipuliacijos UAB „VIPsupply“ akcijomis buvo vykdomos ne bendrovės, bet susijusios UAB „VIPsupply“ ir suinteresuoto asmens interesais. Būdama vienintele UAB „VIPsupply“ akcininke, bendrovė turėjo galimybes priimti esminius sprendimus dėl UAB „VIPsupply“ – savo pagrindinio debitoriaus – ateities, tačiau akcijas perleidus, teisę priimti tokius sprendimus įgijo asmeniškai suinteresuotas asmuo, kuris 2019 m. liepos 18 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu iškelti UAB „VIPsupply“ restruktūrizavimo bylą.

16.7.                      Pirmosios instancijos teismo išvados dėl suinteresuoto asmens veiklos/ neveikimo yra nepagrįstos – bendrovė buvo privesta prie bankroto jos vadovui, suinteresuotam asmeniui veikiant prieš bendrovės interesus, suteikiant prioritetą UAB „Lectio divina“ ir UAB „VIPsupply“ bei sąmoningai bloginant ir taip prastą bendrovės finansinę padėtį. 

16.8.                      2021 m. kovo 10 d. teismo posėdžio metu pareiškėja pateikė teismui prašymą dėl UAB „Lectio divina“ ir E. P. įtraukimo byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Teismas protokoline nutartimi nusprendė šio prašymo netenkinti. Nagrinėjamoje byloje vienas iš bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindų yra susijęs su bendrovės veiklos perkėlimu į UAB „Lectio divina“, o surinkti įrodymai bei pareiškėjos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Lectio divina“ veikla ir veiklos pobūdis iš esmės yra bendrovės veiklos tąsa. Dar daugiau, vienintelė UAB „Lectio divina“ steigėja, akcininkė ir vadovė yra E. P., jau nekalbant apie tai, kad E. P. ir suinteresuotą asmenį sieja glaudūs bei artimi asmeniniai santykiai. Taigi minėtų asmenų tarpusavio santykiai ir ryšiai (susiklosčiusių teisinių santykių pobūdis) turi tiesioginės įtakos UAB „Lectio divina“ ir E. P. materialiosioms subjektinėms teisėms ir pareigoms.

17.       Suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Nustačius, kad suinteresuoto asmens ir E. P. asmeniniai santykiai neturi įtakos nagrinėjamoms aplinkybėms, teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjos prašymo apklausti E. P. teisme.

17.2.                      Pareiškėja nepateikė nei vieno įrodymo (netgi teismo neprašė apklausti perėjusių dirbti darbuotojų), kuris pagrįstų, jog tam tikri darbuotojai perėjo dirbti į UAB „Lectio divina“ jų valią veikiant bendrovei.

17.3.                      Nustačius tai, kad prekės ženklas Obuolys nesudarė ir nesudaro bendrovės turto, aplinkybė, jog UAB „Lectio divina“ naudojosi prekės ženklu, niekaip negali patvirtinti bankrutavusios įmonės turto perkėlimo.

17.4.                      Pareiškėja nepateikė argumentų, kurie patvirtintų priežastinio ryšio tarp UAB „Lectio divina“ įkūrimo ir bendrovės finansinės padėties blogėjimo, egzistavimą.

17.5.                      Kreditorė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog buhalterinės apskaitos netinkamas vedimas yra susijęs su bendrovės bankrotu.

17.6.                      Atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas negali sudaryti pagrindo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kadangi pareiškėja nepateikė duomenų, įrodančių, kad atitinkamu pažeidimu buvo siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą, buvo realiai apribota kreditorių galimybė nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą, pažeidimo mastas nėra didelis ir reikšmingas kreditorių galimybėms nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą.

17.7.                      Atsižvelgiant į tai, kad trišalis reikalavimo teisės perleidimo sandoris buvo sudarytas bendrovei turint ir savų interesų (tikintis gauti daugiau laiko prievolei įvykdyti; bendrovei nesutikus dalyvauti sandoryje, tikėtina, paskolos sutartis būtų buvusi nutraukta, o pareiga sumokėti 114 199,75 Eur atsirastų iš karto (nesuteikiant 14 dienų termino)) bei sumažinti savo įsipareigojimus įskaitymų būdu, konstatuotina, kad pareiškėjos pozicija, jog tokiu sandoriu suinteresuotas asmuo siekė sąmoningai pabloginti bendrovės finansinę būklę, nepagrįsta ir klaidinga. 

17.8.                      Pareiškėjos nurodomas sandoris dėl UAB „VIP supply“ akcijų pardavimo nesudaro pagrindo atsakovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Pareiškėjos pateikti svarstymai, visų pirma, nepatvirtina to, kad aptariamas sandoris buvo nuostolingas įmonei, antra, net jei sandoris ir neatnešė bendrovei finansinės naudos, tačiau pareiškėja nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog aptariamu sandoriu buvo sukeltas bendrovės nemokumas ar esmingai pabloginta jau nemokios bendrovės finansinė padėtis.

17.9.                      Prievolės įvykdymo UAB „VIPsupply“ atidėjimas buvo atliktas veikiant ne UAB „VIPsupply“, o būtent UAB „Media Incognito“ interesais. Suinteresuotam asmeniui buvo žinoma, kad 2019 m. balandžio 30 d. UAB „VIPsupply“ įvykdyti įsipareigojimų pagal 2016 m. rugpjūčio 9 d. sutartį finansinių galimybių neturi, o reikalavimas juos įvykdyti nulemtų UAB „VIPsupply“ bankrotą. Suinteresuotas asmuo įžvelgė, kad UAB „VIPsupply“ bankrotas bendrovei būtų visiškai nenaudingas, kadangi UAB „VIPsupply“ be bendrovės turi daug kitų kreditorių, todėl bankroto proceso metu bendrovės finansinis reikalavimas nebūtų patenkintas.

17.10.                      Pareiškėja aiškiai neįvardino, kokiu būdu būsimas teismo sprendimas dėl BUAB „Media Incognito” bankroto pripažinimo tyčiniu galėtų turėti įtakos tiek UAB „Lectio divina” ir juo labiau šios įmonės direktorės E. P. teisėms ir pareigoms.

17.11.                      Pirmosios instancijos teismo veiksmai, nekviečiant liudytojų, buvo teisėti ir pagrįsti. Pareiškėja pavėluotai pateikė prašymą dėl liudytojų apklausos. Be to, šių liudytojų parodymai negali turėti jokios sąsajos su nagrinėjamu klausimu. 

17.12.                      Pareiškėjos prašomi išreikalauti duomenys jau buvo pateikti į bylą. 

 Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

19.       Susipažinus su bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama BUAB „Media Incognito“ bankrotą pripažinti tyčiniu tokiais pagrindais: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) suinteresuotas asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas); 3) suinteresuotas asmuo aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas); 4) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

20.       CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti pateikti, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

21.       Pareiškėja apeliacinės instancijos teismo prašė pridėti prie bylos įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti, o būtent – G. V. (suinteresuoto asmens buvusios sutuoktinės) ir J. V. (suinteresuoto asmens vaiko) apklausą notaro akivaizdoje, E. P. ir suinteresuoto asmens nuotrauką. Šiais įrodymais pareiškėja siekia įrodyti suinteresuoto asmens ir E. P. (UAB „Lectio divina“ akcininkė ir vadovė) artimus ryšius, kas pareiškėjos teigimu, patvirtina UAB „Lectio divina“ įsteigimą atsakovės veiklos perkėlimui.

22.       Apeliacinės instancijos teismo manymu, nagrinėjant atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, privalu nustatyti įstatymo numatytų tyčinio bankroto požymių egzistavimą, konkrečiu atveju – ar UAB „Media Incognito“ veikla buvo perkelta į UAB „Lectio divina“. Šį faktą, visų pirma, galėtų paneigti ar patvirtinti minėtų bendrovių finansinės, vykdomos veiklos analizė, bet ne E. P. ir suinteresuoto asmens privatūs, asmeniniai ryšiai, kurių  vertinimas neturėtų reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjos teikiamus įrodymus kaip neturinčius sąsajumo su nagrinėjamu ginču ir dėl šių įrodymu leistinumo nepasisako (CPK 180 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų apklausos

23.       Pareiškėja atskirajame skunde pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka jį motyvuodama būtinybe teisme apklausti liudytojus – E. P. ir U. L. (buvusi atsakovės darbuotoja, perėjusi dirbti į UAB „Lectio divina“).  

24.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę, apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), o žodinis jo nagrinėjimas galimas tuomet, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta tokio proceso būtinumą (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra pasisakyta, kad įstatymas įtvirtina teismo diskrecijos teisę tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio, kita vertus, toks sprendimas galimas tik išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Visgi teisė nuspręsti, ar toks procesas iš tiesų reikalingas, tenka pačiam teismui, o byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismo neįpareigoja tokį procesą surengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

25.       Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu bylą nagrinėjęs teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjos atskirajame skunde nurodyta žodinio proceso poreikio priežastis (pirmosios instancijos teismas atsisakė apklausti šiuos liudytojus), apeliacinės instancijos teismo nėra traktuojama kaip išimtinė aplinkybė, galinti sąlygoti žodinį bylos nagrinėjimą. Dėl anksčiau išdėstyto, atmestini pareiškėjos prašymai dėl liudytojų apklausos ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Dėl UAB „Lectio divina“ ir E. P. neįtraukimo į bylą

26.       Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija neįtraukti UAB „Lectio divina“ ir E. P. į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Anot pareiškėjos, galimas atsakovės bankroto pripažinimas tyčiniu neabejotinai turės tiesioginės įtakos UAB „Lectio divina“ ir E. P. materialiosioms subjektinėms teisėms ir pareigoms, o tai sudaro savarankišką pagrindą minėtus asmenis įtraukti į procesą.

27.       JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, kad JANĮ nėra reglamentuota bankrutuojančios įmonės pareiškėjų įtraukimo trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, į bankroto bylą tvarka, pastarasis proceso teisės klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK įtvirtintomis taisyklėmis (CPK 1 straipsnio 1-2 dalys, 37 ir 47 straipsniai).

28.       CPK 47 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – tai asmenys, kurie įstoja patys arba įtraukiami į bylą ieškovo ar atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms vienos iš šalių atžvilgiu. Jie gali būti įtraukti dalyvauti byloje šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba teismo iniciatyva. Bet kokiu atveju dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylos nagrinėjimą sprendžia teismas, atsižvelgdamas į šalių nuomonę, kuri teismui nėra privaloma. Taigi trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi būti įtraukti tik tie asmenys, kurių teisėms ir pareigoms ateityje gali turėti įtakos teismo sprendimas.

29.       Analizuojant galimą teismo procesinio sprendimo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu įtaką UAB „Lectio divina“ ir E. P. teisėms ir pareigoms, privalu atsižvelgti į šio instituto paskirtį bei jo sukeliamas pasekmes.

30.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas yra susijęs su bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės iki bankroto bylos iškėlimo vykdytos veiklos ir jos valdymo vertinimu, kuris leidžia nustatyti, ar įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017). Taigi tyčinio įmonės bankroto nagrinėjimo klausimo tikslas yra nustatyti, ar įmonės bankrotas buvo sąmoningo blogo valdymo pasekmė.

31.       Įstatymas su bankroto pripažinimu tyčiniu tiesiogiai jokių materialinių teisinių padarinių nesieja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017). Pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu, atsiranda ĮBĮ nurodytos teisinės pasekmės, tokios kaip administratoriaus pareiga patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis); teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis); žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriams prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmenys, dėl kurių veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šių asmenų veikimo ar neveikimo ir šie kreditoriai CPK nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018).

32.       Atsižvelgiant į tyčinio bankroto tikslą, galima teigti, kad šis bankroto teisės institutas yra skirtas įmonės valdymo organų veiksmų teisėtumo patikrai pagal įstatyme nustatytus pagrindus (ĮBĮ 20 straipsnio 2–3 dalys). Tačiau savaime įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu nėra susijęs su pagrindinio bankroto proceso tikslo – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus – pasiekimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).

33.       Atsižvelgiant į cituotus kasacinio teismo išaiškinimus, pripažintina, kad UAB „Lectio divina“ ir E. P. veiksmai negali būti vertintini atsakovės tyčinio bankroto klausimo kontekste, kadangi šie asmenys nėra subjektai, kurių veiklą privalu tirti kalbant apie BUAB „Media Incognito“ tyčinio bankroto požymių egzistavimą. Be to, sprendžiant iš aptartų šio instituto sukeliamų pasekmių, pripažintina, kad UAB „Lectio divina“ ir E. P. teisėms ir pareigoms teismo nutartis, kuria išnagrinėtas atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu reikalavimas, neturi jokios įtakos. Byloje neįrodyta priešingai, kadangi grįsdama argumentus dėl būtinumo UAB „Lectio divina“ ir E. P. suteikti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusą pareiškėja vadovavosi tik deklaratyviais teiginiais.   

34.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei nesant pagrindo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukti UAB „Lectio divina“ ir E. P.. Priėjus tokią išvadą, pareiškėjos argumentai dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo (absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas) pripažintini teisiškai nereikšmingais, todėl dėl jų detaliau nepasisakoma.

Dėl prašymo išreikalauti įrodymus

35.       Pareiškėja atskirajame skunde pateikė prašymą išreikalauti iš UAB „Lectio divina“ pirmosios instancijos teisme (nepaisant 2020 m. gruodžio 16 d. žodinės teismo nutarties) neišreikalautus dokumentus (įskaitant, bet neapsiribojant sutartimis, sąskaitomis faktūromis, atsiskaitymo dokumentais), kurie pagrindžia: kokiu pagrindu susiformavo 114 199,75 Eur dydžio UAB „Media Incognito“ skola UAB „Lectio divina“, dėl kurios UAB „Lectio divina“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ir 2020 m. vasario 1 d. buvo išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-6305-800/2019; bet kokius kitus santykius tarp UAB „Media Incognito“ ir UAB „Lectio divina“, buvusius 2018-2019 m. laikotarpiu ir nesusijusius su aukščiau nurodytu teismo įsakymo išdavimu. Pareiškėjos manymu, Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 16 d. žodine nutartimi nutaręs išreikalauti iš UAB „Lectio divina“ pareiškėjos prašomus dokumentus, vėliau nesiimdamas jokių procesinių priemonių savo priimtai nutarčiai įgyvendinti, ir 2021 m. balandžio 4 d. posėdžio metu atsisakęs išreikalauti minėtus dokumentus, apribojo pareiškėjos įrodinėjimo galimybes byloje.    

36.       Rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo (CPK 198 straipsnio 1 dalis). Bylos šalis, pati negalinti gauti reikšmingo bylai rašytinio įrodymo iš dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų asmenų, gali teikti teismui prašymą įrodymus išreikalauti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 199 straipsnio 1 dalis). CPK 199 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Taigi, šalies įrodinėjimo galimybės įrodinėjimo procese teismo neturi būti ribojamos, jeigu šalis pagrindžia savo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, nurodo aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti, pateikia įrodymus, kad atitinkamo įrodymo negali gauti.

37.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos prašomus išreikalauti įrodymus, nenustatė prašymo tenkinimo pagrindų. Visų pirma, suinteresuotas asmuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. kartu su rašytiniais įrodymais buvo pateikęs dokumentus, pagrindžiančius 114 199,75 Eur dydžio UAB „Media Incognito“ skolą UAB „Lectio divina“ (2018 m. gruodžio 31 d. suinteresuoto asmens, UAB „Lectio divina“, atsakovės sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutarties ir jos priedų kopijas, 2019 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Findep“ ir UAB „Lectio divina“ pasirašytą reikalavimo teisės perleidimo sutarties, jos priedo ir pranešimo apie perleistą reikalavimo teisę kopijas, 2019 m. rugpjūčio 26 d. M. Ž. ir UAB „Lectio divina“ sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutarties ir susitarimo kopijas). Taip pat pirmosios instancijos teisme buvo gauti atsakovės ir UAB „Lectio divina“ 2019 m. gegužės 27 d. tarpusavio įsipareigojimų vykdymo ataskaitos kopija, UAB „Lectio divina“ mokėjimo pavedimų kopijos, vertėjos L. B. sąskaitos UAB „Lectio divina“ kopija. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja negali teigti neturėjusi jokių duomenų apie UAB „Media Incognito“ skolą UAB „Lectio divina“ ir jų tarpusavio santykius.

38.       Prašomais išreikalauti dokumentais pareiškėja taip pat siekė įrodyti UAB „Lectio divina“ veiklos tęstinumą, kitus tyčinio bankroto požymius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja nenurodė jokių naujų aplinkybių, apart byloje jau žinomų, kurias ketintų pagrįsti prašomais išreikalauti rašytiniais įrodymais.

39.       Taigi, šiuo atveju, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl įrodymų išreikalavimo bei pripažinti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos pareiškėjos galimybės įrodyti savo dėstomą poziciją.

Dėl tyčinio bankroto požymių ir faktinio BUAB „Media incognito“faktinio nemokumo momento

40.       Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo, galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d., 20 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

41.       Kasacinis teismas, detalizuodamas tyčinio bankroto požymius, taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

42.       Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

43.       Vadinasi, tyčinio bankroto požymio konstatavimui privalu nustatyti ne tik bendrovės vadovo (valdymo organo) pareigų netinkamą vykdymą (jų nevykdymą), bet ir nustatyti, kad šie veiksmai buvo kryptingi ir tyčiniai siekiant privesti įmonę prie bankroto ar dar labiau pabloginti jau nemokaus juridinio asmens finansinę būklę. Dėl to ypač svarbus yra ir įmonės nemokumo fakto nustatymas. 

44.       UAB „Media Incognito“ nemokia buvo pripažinta Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019 m. liepos 22 d. Teismas, bankroto byloje vertindamas, ar bendrovė atitinka nemokios įmonės būseną, atsakovės finansinę padėtį analizavo šio klausimo nagrinėjimo momentui, bet ne retrospektyviai. Tačiau sprendžiant dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, tam, kad būtų galima nustatyti, ar tarp tam tikrų tyčinio bankroto požymių ir bendrovės nemokumo ar nemokios įmonės finansinės padėties bloginimo egzistuoja priežastinis ryšis, privalu nustatyti būtent faktinį bendrovės nemokumo momentą.

45.       Kaip yra žinoma, įmonei bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad ši atitinka bent vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

46.       Vadinasi, sprendžiant, ar bendrovė atitinka nemokios įmonės kriterijų, privalu atsižvelgti į ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies normos reikalavimą bei visumą kasacinio teismo praktikoje aptartų ir anksčiau nurodytų aplinkybių.

47.       Byloje nustatyta, kad VĮ Registrų centrui atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti tik už 2017 m. Pagal 2017 m. gruodžio 31 d. balansą bendrovė disponavo 1 318 205 Eur turtu, o jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 591 995 Eur.

48.       Nustatinėdamas faktinį UAB „Media Incognito“ nemokumo momentą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad suinteresuotas asmuo FNTT ir bankroto bylą nagrinėjančiam teismui buvo pateikęs skirtingus bendrovės turtinę padėtį fiksuojančius finansinės atskaitomybės dokumentus už 2018 m. Vadovaujantis FNTT pateiktu 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovės balansu, UAB „Media Incognito“ turėjo 835 091 Eur vertės turtą, per vienerius mokėtinos sumos siekė 547 642 Eur; pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina 358 704 Eur nuostolių patyrimą. Pagal 2018 m. gruodžio 31 d. balanso, pateikto atsiliepiant į pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, duomenis, UAB „Media Incognito“ priklausė 981 641 Eur vertės turtas, per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 454 204 Eur; bendrovė patyrė 118 716 Eur nuostolių (2018 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita bankroto byloje). Taigi FNTT pateikti finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina įmonei jau 2018 m. buvus nemokiai, tačiau pagal bankroto byloje esantį balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už 2018 m. tokios išvados negalima besąlygiškai padaryti. Todėl esant skirtingiems duomenims, tikslinga įvertinti bendrovės 2018 m. turimo turto sudėtį, kurį 41 proc. sudaro per vienerius metus gautinos sumos (debitorių skolos). Sprendžiant iš debitorių sąrašo, pateikto UAB „Media Incognito“ bankroto byloje, UAB „VIPsupply“ buvo pagrindinė atsakovės skolininkė; jos skola 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 403 609 Eur (pradelsta 99 461 Eur). Šiame kontekste nurodytina, kad apeliacinės instancijos teismas 2019 m. liepos 22 d. nutartyje, vertindamas pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad UAB „Vipsupply“ skolos sugrąžinimo tikimybė yra labai menka, todėl jos debitorinis įsipareigojimas pagrįstai neįskaičiuotas į atsakovės turto vertę. Vadinasi, UAB „Media Incognito“ turto vertė atėmus UAB „VIPsupply“ įsiskolinimą sudarytų tik 577 458 Eur (pagal balansą, esantį bankroto byloje), kas viršija per vienerius metus mokėtiną sumą tik 123 254 Eur. VĮ Registrų centras duomenimis, nekilnojamojo turto bendrovė neturėjo.

49.       Nors šioje byloje nėra duomenų apie tikslų atsakovės skolinių įsipareigojimų susiformavimo momentą, tačiau kaip nurodyta VSDFV Kauno skyriaus pareiškime dėl bankroto bylos UAB „Media Incognito“ iškėlimo, VSDFV Kauno skyrius 2018 m. sausio 30 d. su UAB „Media Incognito“ buvo pasirašęs įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį, kuri 2018 m. lapkričio 29 d. buvo nutraukta, nes UAB „Media Incognito“ nevykdė sutarties sąlygų, t. y. laiku nemokėjo einamųjų įmokų ir nepadengė atidėtų įmokų pagal grafiką. Sprendžiant iš VSDFV Kauno skyriaus atsiliepimo į prašymą atsakovės bankrotą pripažinti tyčiniu, įmokos valstybės biudžetui nemokamos nuo 2018 m. liepos 1 d. Kaip pažymėta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos procesiniame dokumente, skola valstybės biudžetui susiformavo nuo 2017 m. vasario 15 d. (GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų) ir įsiskolinimas nuo 2018 m. sausio mėn. stabiliai augo.

50.       Taigi atsižvelgiant į atsakovės turimą turtą, jos skolinius įsipareigojimus, buvusius 2018 m., apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad byloje pakanka įrodymų konstatavimui, jog UAB „Media Incognito“ jau nuo 2018 m. sausio 1 d. atitiko nemokios bendrovės kriterijų.

51.       Apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl tyčinio bankroto požymių (ne)egzistavimo ir jų ryšio su nustatytu atsakovės faktiniu nemokumo momentu.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto požymio

52.       Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą vienu iš tyčinio bankroto požymių pripažįstama įmonės valdymo organų nevykdymas arba netinkamas vykdymas įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu.

53.       Kaip matyti iš pareiškėjos bylos nagrinėjimo metu suformuotos pozicijos, prie ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto tyčinio bankroto pagrindo ji priskiria suinteresuoto asmens veiksmus, kuriais UAB „Lectio divina“ buvo sudarytos sąlygos ir galimybės perimti atsakovės verslo identifikatoriaus Obuolys naudojimą, atsakovės turimų UAB „VIPsupply“ akcijų suinteresuoto asmens įsigijimą, išskirtinių sąlygų UAB „VIPsupply“ suteikimą įsigyjant prekes, UAB „VIPsupply“ mokėjimo termino atidėjimą, atsiskaitymą su UAB „VIPsupply“ darbuotojais ir verslo partneriais.

54.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad BUAB „Media Incognito“ nuo 2004 m. užsiėmė knygų leidyba, savo veikloje naudodama prekių ženklą Obuolys ir interneto puslapį www.obuolys.lt. UAB „Lectio divina“ įsteigta 2018 m. liepos 2 d., jos vienintelė akcininkė ir vadovė yra E. P., buvusi BUAB „Media Incognito“ darbuotoja. Byloje neginčijama, kad UAB „Lectio divina“ vykdo analogišką atsakovei veiklą – knygų leidybą ir pardavimą – ir UAB „Lectio divina“ taip pat savo veikloje naudoja Obuolys ženklą. Kaip patvirtina Kauno technologijos universiteto 2019 m. gruodžio 23 d. pažyma, 2018 m. gruodžio 4 d. domenas obuolys.lt galutinai perleistas UAB „Lectio divina“.

55.       Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstu pareiškėjos argumentą, kad teisės UAB „Lectio divina“ suteikimas naudotis prekės ženklu Obuolys padarė žalą atsakovei, kas įgalintų pripažinti suinteresuotam asmeniui pažeidus savo pareigas atsakovės atžvilgiu.

56.       Pasisakant šiuo aspektu, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl atsakovės verslo identifikatoriaus OBUOLYS teisės naudotis suteikimo UAB „Lectio divina“, turinti suponuoti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymą, negali būti vertinama analizuojamo tyčinio bankroto požymio kontekste, kadangi pareiškėjos argumentai yra nukreipti į suinteresuoto asmens fiduciarinių pareigų, numatytų CK 2.87 straipsnio 1 dalyje (juridinio asmens valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu), nevykdymo įrodinėjimą. Fiduciarinių pareigų, įtvirtintų CK 2.87 straipsnio 1 dalyje, vadovui nustatymas ir šių pareigų pažeidimas, atsižvelgiant į minėtos normos esmę, taikytinas vadovo ir įmonės (bendrovės dalyvių) santykiams reguliuoti. Tačiau įmonės valdymo pareigų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme netinkamas vykdymas, visų pirma, siejamas su tokiais konkrečiais pažeidimais, kurie yra nukreipti į žalos būtent įmonės kreditoriams padarymą (siekiama bendrovės nemokumo ar bendrovės finansinės padėties bloginimo). Šį teiginį patvirtina pats tyčinio bankroto anksčiau cituotas apibrėžimas, kuriame akcentuojami veiksmai, pažeidžiantys kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

57.       Todėl vien fiduciarinių pareigų pažeidimo įvardijimo, neįrodžius kryptingo suinteresuoto asmens siekio pakenkti kreditorių turtiniams interesams, nepakanka tam tikros įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Pareiškėja byloje nėra detalizavusi, kokią įtaką suinteresuoto asmens veiksmai suteikiant UAB „Lectio divina“ teisę naudotis žymeniu Obuolys ir domenu obuolys.lt turėjo atsakovės kreditorių galimybei tenkinti savo finansinius reikalavimus ir bendrovės finansiniams rodikliams.   

58.       Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, jos vertinimu sudarančios ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo prielaidas – suinteresuoto asmens atsakovės turimų UAB „VIPsupply“ akcijų įsigijimas, išskirtinių sąlygų UAB „VIPsupply“ suteikimas įsigyjant prekes, UAB „VIPsupply“ mokėjimo termino atidėjimas, atsiskaitymas su UAB „VIPsupply“ darbuotojais ir verslo partneriais – priskirtini prie kitų savarankiškų tyčinio bankroto požymių, numatytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte, todėl juos tikslinga analizuoti nurodyto punkto kontekste. 

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įvirtinto tyčinio bankroto požymio

59.       ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte, įtvirtinančiame dar vieną tyčinio bankroto požymį, numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu, ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

60.       Pagal nagrinėjamam ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą arba nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y., kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

61.       Pareiškėja kaltina suinteresuotą asmenį nelojalių, finansiškai nenaudingų sandorių sudarymu, o būtent – atsakovės turimų UAB „VIPsupply“ akcijų pardavimas suinteresuotam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje nurodė, kad pareiškėja nenurodė argumentų, pagrindžiančių suinteresuoto asmens siekį minėtu sandoriu pabloginti įmonės padėtį.   

62.       Iš prie bylos prijungtos FNTT baudžiamosios bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad 2018 m. liepos 13 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovė, atstovaujama suinteresuoto asmens, jai priklausančias 295 855,36 Eur nominalios vertės UAB „VIPsupply“ akcijas pardavė suinteresuotam asmeniui už 55 867,60 Eur. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi šalys susitarė, kad visą akcijų kainą pirkėjas įsipareigoja sumokėti per vieną darbo dieną šalims užskaitant priešpriešinius vienarūšius reikalavimus (2.3. punktas). Siekdamas pateisinti šio sandorio sudarymą, suinteresuotas asmuo byloje nurodė, kad jis buvo sudarytas žinant apie UAB „VIPsupply“ blogėjančią finansinę padėtį ir matant poreikį kuo greičiau realizuoti kainą prarandančias akcijas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šį paaiškinimą vertina kaip deklaratyvų, neatskleidžiantį tikrosios sandorio sudarymo priežasties. Vadovaujantis suinteresuoto asmens pateikta versija, abejotina paties suinteresuoto asmens, kaip fizinio asmens, turtinė nauda įsigyti rimtų finansinių sunkumų turinčios įmonės akcijas, taip besirūpinant atsakovės turtine padėtimi. Be to, iš LITEKO esančių duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo 2019 m. liepos 18 d. kreipėsi į teismą, prašydamas UAB „VIPsupply“ iškelti restruktūrizavimo bylą. Esant tokioms aplinkybėms manytina, kad suinteresuotas asmuo akcijų pirkimo – pardavimo sandoriu siekė perimti visas UAB „VIPsupply“ akcijas turėdamas tikslą kontroliuoti UAB „VIPsupply“ veiklą ir priiminėti lemiamus sprendimus. Suinteresuotas asmuo žinodamas realią atsakovės finansinę padėtį, galėjo numatyti bankroto bylos iškėlimo atsakovei galimybę, todėl UAB „VIPsupply“ akcijoms buvus atsakovės disponavime, jis, atsakovę pripažinus nemokia, negalėtų realiai kontroliuoti UAB „VIPsupply“ veiklos. Vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apeliacinis teismas taip pat nustatė, kad 2019 m. liepos 12 d. vienintelio akcininko sprendimu, esančiu UAB „VIPsupply“ restruktūrizavimo byloje (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-248-933/2021), suinteresuotas asmuo, būdamas vieninteliu UAB „VIPsupply“ akcininku, patvirtino, jog UAB „VIPsupply“ įstatinį kapitalą sudaro 298 751,36 Eur, t. y. 10 316 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, vienos paprastosios vardinės akcijos nominali vertė 28,96 Eur. Nurodytina ir tai, kad iš 2019 m. balandžio 1 d. preliminarios sutarties matyti, jog atsakovė ketino atpirkti iš suinteresuoto asmens UAB „VIPsupply“ akcijas už tą pačią 55 867,6 Eur kainą.

63.       Visos nurodytos aplinkybės paneigia suinteresuoto asmens paaiškinimus apie akcijų pirkimo – pardavimo priežastį dėl jų kainos nuvertėjimo. Matyti, kad UAB „VIPsupply“ akcijų pardavimą sąlygojo ne suinteresuoto asmens, kaip atsakovės vadovo, noras greičiau realizuoti kainą prarandančias akcijas, o šio asmens siekis išlaikyti UAB „VIPsupply“ veiklos kontrolę. Pažymėtina, kad akcijų pirkimo – pardavimo sutartis ne tik nepagerino atsakovės, sandorio sudarymo metu jau buvusios nemokia, finansinės padėties, kadangi realiai ji negavo jokių lėšų už akcijų pardavimą ir neteko turimo turto, bet, atlikus 55 867,60 Eur įskaitymą, suinteresuotam asmeniui buvo suteiktas prioritetas prieš kitus kreditorius dengiant UAB „Madia Incognito“ įsiskolinimą. Kaip nurodyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte, atsakovė akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo momentu buvo skolinga valstybės biudžetui 33 664,73 Eur (skola be priskaičiuotų delspinigių). Suinteresuotas asmuo nepateikė įtikinamų argumentų, įrodančių būtinybę sudaryti aptariamą sutartį. Akivaizdu, kad akcijų pirkimo – pardavimo sandoris buvo priemonė tenkinti suinteresuoto asmens, UAB „VIPsupply“, ir pardavus akcijas, realiai sumažėjo atsakovės kreditorių galimybė patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančios bendrovės turimo turto.     

64.       Pareiškėjos teigimu, 2016 m. rugpjūčio 9 d. susitarimu Nr. 1 prie pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 20160809-01 nustačius, kad prekių nuosavybės teisė pirkėjai (UAB „VIPsupply) į prekes pereina nuo atsakovės sąskaitos išrašymo momento, UAB „VIPsupply“ buvo sudarytos išskirtinės pirkimo sąlygos, bloginančios UAB „Media Incognito“ finansinę būklę ir pažeidžiančios jos kreditorių interesus. Kaip nustatyta iš 2016 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 20160809-01, UAB „Media Incognito“, atstovaujama suinteresuoto asmens, įsipareigojo parduoti, o UAB „VIPsupply“ nupirkti knygas. Tos pačios dienos susitarimu šalys sulygo, kad pardavėjos nuosavybės teisės į prekes pirkėjai pereina nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad  2016 m. rugpjūčio 9 d. susitarimas buvo pasirašytas iki UAB „Media Incognito“ faktinio bankroto; byloje duomenų, kad atsakovė jau tuo metu buvo nemoki, nėra. Todėl ši pareiškėjos nurodoma aplinkybė negali būti traktuojama kaip suinteresuoto asmens veiksmai, kuriais buvo siekiama atsakovę privesti prie nemokumo ar dar labiau pabloginti jau nemokios įmonės būseną.

65.       Analogiška išvada taikytina ir pareiškėjos nurodomiems argumentams dėl atsakovės vykdomų atsiskaitymų su UAB „VIPsupply“ darbuotojais ir verslo partneriais. Iš teismui pateiktų UAB „Media Incognito“ banko sąskaitų išrašų matyti šios bendrovės įvykdyti mokėjimai fiziniams asmenims (darbo užmokestis), kitoms įmonėms. Suinteresuotas asmuo neginčijo buvus atsiskaitymų už UAB „VIPsupply“ faktą, tačiau juos aiškina abiejų bendrovių bendradarbiavimu ir įskaitymų atlikimu, kas buvo pagrįsta į bylą pateiktais UAB „VIPsupply“ banko sąskaitos išrašais. Pareiškėja, remdamasi atsiskaitymu su UAB „VIPsupply“ kreditoriais, nurodė tik patį mokėjimų atlikimo faktą, tačiau neanalizavo atsakovės buvusių įsipareigojimų UAB „VIPsupply“ atžvilgiu, nenustatinėjo skolų dengimo galimybių. Tokio vertinimo pirmosios instancijos teismas taip pat nebuvo atlikęs. Dėl šios priežasties negalima vienareikšmiškai pripažinti, kad vykdomais mokėjimais UAB „VIPsupply“ naudai buvo sąmoningai siekiama atsakovės finansinės padėties bloginimo.

66.       Iš 2019 m. balandžio 30 d. susitarimo dėl atsiskaitymo termino atidėjimo matyti, kad suinteresuotas asmuo, veikdamas kaip atsakovės, taip ir UAB „VIPsupply“ vardu, sutiko atidėti atsiskaitymo terminus pagal 2016 m. rugpjūčio 9 d. sutartį išrašytoms PVM sąskaitoms faktūroms iki 2019 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad šis susitarimas buvo sudarytas jau po atsakovės kreditorės VSDFV Kauno skyriaus kreipimosi 2019 m. kovo 5 d. į teismą dėl bankroto bylos UAB „Media Incognito“ iškėlimo, tačiau iki suinteresuotam asmeniui 2019 m. liepos 18 d. pateikus pareiškimą Vilniaus apygardos teismui dėl UAB „VIPsupply“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokioje situacijoje vertintina, kad atsiskaitymo terminų atidėjimas UAB „VIPsupply“ buvo reikalingas siekiant pagrįsti didžiausios UAB „VIPsupply“ debitorės UAB „Media Incognito“ sutikimą su UAB „VIPsupply“ restruktūrizavimu; kaip matyti iš UAB „VIPsupply“ teismui pateiktų 2019 m. liepos 12 d. restruktūrizavimo plano metmenų, UAB „VIPsupply“ pradelsti įsipareigojimai atsakovei sudarė 180 000 Eur (iš 312 138,33 Eur). Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „VIPsupply“ direktoriaus P. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovei UAB „VIPsupply“ restruktūrizavimo bylą, vadovaudamasis 2016 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties 2016 m. rugpjūčio 9 d. ir 2019 m. balandžio 30 d. pakeitimu dėl mokėjimo atidėjimo ir nuosavybės teisės parėjimo momento, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į UAB „VIPsupply“ pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį įtraukė 380 078,02 Eur įsiskolinimą BUAB „Media Incognito“. Taigi suinteresuotas asmuo žinodamas, kad UAB „Media Incognito“ gali būti iškelta bankroto byla ir bendrovės valdymas pereis teismo paskirtam bankroto administratoriui, iki nemokumo bylos atsakovei iškėlimo užtikrino UAB „Media Incognito“ atsisakymą iki 2019 m. pabaigos nereikalauti skolos grąžinimo, taip siekdamas pagerinti UAB „VIPsupply“ finansinę būklę ir pagrįsti būtinumą kelti šiai įmonei restruktūrizavimo bylą. UAB „VIPsupply“ restruktūrizavimo byla buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2020 m. vasario 11 d. Sudarius 2019 m. balandžio 30 d. susitarimą, UAB „Media Incognito“ neteko galimybės imtis aktyvių veiksmų įsiskolinimui atgauti, kadangi įsiskolinimas BUAB „Media Incognito“ pagal 2019 m. balandžio 30 d. susitarimą nebuvo traktuojamas kaip pradelstas. Priešingu atveju savalaikis reikalavimo padengti skolą pareiškimas padidintų atsiskaitymo su atsakovės kreditoriais tikimybę. Nagrinėjamos bylos ribose nėra galimybės įvertinti UAB „VIPsupply“ pajėgumo padengti buvusius įsipareigojimus atsakovei, todėl negalima besąlygiškai konstatuoti, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, atsakovės reikalavimų neįvykdymo UAB „Media Incognito“ pretenzijų pareiškimo atveju. Neabejotina, kad nesiimdamas priemonių skolai iš UAB „VIPsupply“ padengti, pratęsęs atsiskaitymo terminus bei vėliau pasikreipęs į teismą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „VIPsupply“ iškėlimo, suinteresuotas asmuo, žinodamas apie bankroto bylos UAB „Media Incognito“ inicijavimą, tokiais veiksmais ne tik neveikė vadovaujamos nemokios įmonės – atsakovės – naudai, bet ir suteikė pirmenybę kitai jo vadovaujamai įmonei – UAB „VIPsupply“ – atsakovės ir jos kreditorių interesų sąskaita norėdamas išvengti pastarosios bendrovės bankroto. 

67.       Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad įmonei nuo 2018 m. pradžios esant faktinio nemokumo būsenoje, suinteresuotas asmuo turėjo pareigą ne tik inicijuoti bankroto bylos iškėlimo procedūrą, bet ir kreditorių atžvilgiu elgtis ypač atidžiai bei įsitikinti, kad jo atliekami veiksmai nepažeidžia jų teisių ir interesų. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo ne tik sąmoningai pasirinko neieškoti galimybių atsiskaityti su kreditoriais, bet ir atliko veiksmus, naudingus sau ar kitai jo vadovaujamai įmonei – UAB „VIPsupply“.

68.       Pareiškėja atskirajame skunde apeliuoja ir į 2018 m. gruodžio 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties, kaip bloginančios atsakovės finansinę padėtį, sudarymą. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. suinteresuotas asmuo, UAB „Lectio divina“ ir atsakovė, atstovaujama suinteresuoto asmens, pasirašė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria suinteresuotas asmuo atlygintinai perleido UAB „Lectio divina“ reikalavimą į atsakovės esamą įsiskolinimą (114 199,75 Eur) pagal paskolos sutartį ir reikalavimo perleidimo sutartį <...>. 2018 m. gruodžio 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties 6.1. papunkčiu atsakovė įsipareigojo visą skolą UAB „Lectio divina“ padengti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šios sutarties pasirašymo dienos. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 1 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-6305-800/2019 UAB „Lectio divina“ naudai iš atsakovės buvo priteista 114 199,75 Eur skola, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. vasario 1 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 458,00 Eur žyminis mokestis.

69.       Nagrinėjamoje byloje buvo pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys, kad UAB „Lectio divina“ naudai priteistos skolos pagrindas buvo 2009 m. spalio 9 d. paskolos sutartis, kuria UAB „Cinema Ads“ (taip pat atstovaujama suinteresuoto asmens) įsipareigojo suteikti atsakovei ne didesnę nei 199 838 Eur paskolą su metinėmis palūkanomis; galutinis paskolos grąžinimo terminas 2022 m. birželio 18 d. UAB „Cinema Ads“ 2018 m. sausio 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido suinteresuotam asmeniui visas reikalavimo teises į atsakovę. 2018 m. birželio 29 d. suinteresuotas asmuo iki 2018 m. gruodžio 31 d. suteikė atsakovei 17 200 Eur paskolą už 10 proc. metines palūkanas. 2018 m. gruodžio 31 d. reikalavimo teisės parleidimo sutartimi suinteresuotas asmuo atlygintinai perleido UAB „Lectio divina“ reikalavimą į atsakovės esamą įsiskolinimą (114 199,75 Eur) pagal paskolos sutartį ir reikalavimo perleidimo sutartį, kuris ir buvo priteistas iš atsakovės 2019 m. vasario 1 d. teismo įsakymu. Pareiškėjos teigimu, suinteresuotas asmuo, veikdamas kaip UAB „Media Incognito“ direktorius, sudaręs 2018 m. gruodžio 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, nustatė bendrovei ypač nepalankias sąlygas dėl paskolos grąžinimo termino sutrumpinimo, kuo pablogino atsakovės finansinę būklę ir suteikė pranašumą UAB „Lectio divina“, kadangi pastaroji įgijo teisę reikalauti skolą anksčiau, nei buvo sulygta 2009 m. spalio 9 d. paskolos sutartimi.

70.       Apeliacinės instancijos teismas vertina kaip neįtikinamą suinteresuoto asmens paaiškinimą, pagal kurį 2018 m. gruodžio 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymą sąlygojo atsakovės įsipareigojimų, prisiimtų 2009 m. spalio 9 d. paskolos sutartimi, nevykdymas, todėl suinteresuotas asmuo nenutraukė šios sutarties, o savo turimą reikalavimą 2018 m. gruodžio 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleido UAB „Lectio divina“, taip suteikdamas atsakovei papildomą 14 dienų terminą įvykdyti prievolę. Šiame kontekste pasisakytina, kad suinteresuotas asmuo, iki 2018 m. gruodžio 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sandorio sudarymo turėdamas reikalavimo teisę į atsakovę, turėjo galimybę spręsti dėl 2009 m. spalio 9 d. paskolos sutarties nutraukimo inicijavimo, ir tik nuo jo valinių sprendimų priklausė, ar atsakovė turės anksčiau laiko grąžinti suinteresuotam asmeniui jai suteiktą paskolą. Todėl suinteresuoto asmens argumentas dėl siekio 2018 m. gruodžio 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi suteikti atsakovei papildomą 14 dienų terminą atsiskaitymui nėra logiškas.

71.       Be to, suinteresuoto asmens teiginys, kad 2018 m. gruodžio 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo sudaryta tikintis atlikti įskaitymą ir tuo sumažinti atsakovės finansinių reikalavimų sumą, taip pat stokoja pagrįstumo. Suinteresuotas asmuo, būdamas atsakovės vadovu, turėjo žinoti tikrąją šios bendrovės finansinę padėtį bei iš anksto įvertinti, ar 2018 m. gruodžio 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi bus galima pasiekti tam tikrų tikslų (šiuo atveju – ar galima bus atlikti įskaitymą). Be to, atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo buvo nurodęs, kad įskaitymai nebuvo atlikti, kadangi buvo baiminamasi nukrypti nuo įsipareigojimų vykdymo tvarkos atsakovei esant nemokiai. Vadinasi, suinteresuotas asmuo turėjo duomenų apie negalimumą įskaityti UAB „Media Incognito“ ir UAB „Lectio divina“ buvusius tarpusavio įsipareigojimus.

72.       Atmetęs suinteresuoto asmens paaiškinimus dėl 2018 m. gruodžio 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo motyvų, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad minėtu sandoriu suinteresuotas asmuo sutrumpino atsiskaitymo terminą pagal 2009 m. spalio 9 d. paskolos sutartį taip užtikrindamas galimybę kuo greičiau teisme inicijuoti paskolos sutartimi suteiktų lėšų priteisimą iš faktiškai nemokios įmonės. Suinteresuotas asmuo, disponuodamas informacija apie realią UAB „Media Incognito“ finansinę būklę, siekė kuo greičiau atgauti atsakovei paskolintas lėšas, ir šio tikslo realizavimui buvo sudaryta 2018 m. gruodžio 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis. Svarbu ir tai, kad už reikalavimo perėmimą UAB „Lectio divina“ įsipareigojo sumokėti suinteresuotam asmeniui 114 195,75 Eur (2018 m. gruodžio 31 d. susitarimas dėl atsiskaitymo už reikalavimo teisės perėmimą).        

73.       Nustatant, ar 2018 m. gruodžio 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sandorio sudarymas atitinka tyčinio bankroto požymį, įtvirtintą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte, atsižvelgtina į tyčinio bankroto apibrėžimą, pagal kurį bankrotas pripažintinas tyčiniu tuomet, kai sąmoningu blogu įmonės valdymu (veikimu, neveikimu) ir (arba) sandorių sudarymu, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus, įmonė privedama prie bankroto (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). Neabejotina, kad suinteresuotas asmuo suprato, jog sutikęs su 2018 m. gruodžio 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties sąlygomis, UAB „Lectio divina“ nuo 2019 m. sausio 15 d. įgis teisę reikalauti padengti visą skolą (114 199,75 Eur) pagal 2009 m. spalio 9 d. paskolos sutartį, nors pačioje paskolos sutartyje numatytas galutinis paskolos grąžinimo terminas buvo tik 2022 m. birželio 18 d. Kaip minėta, UAB „Lectio divina“ pasinaudojo įgyta teise ir 2019 m. vasario 1 d. teismo įsakymu prisiteisė skolą iš atsakovės. Nustatyti faktai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įrodo, kad UAB „Media Incognito“ valdymas suinteresuoto asmens buvo organizuojamas suteikiant prioritetą jo asmeniniams interesams, sąmoningai blogai valdant UAB „Media Incognito“. Nepaisant to, kad priverstinis išieškojimas iš atsakovės nebuvo pradėtas ir jos turto masė nebuvo sumažėjusi dėl 2018 m. gruodžio 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo, suinteresuotas asmuo, pasirašęs reikalavimo teisės perleidimo sutartį, negalėjo užtikrinti, jog kreditorė neinicijuos priverstinio vykdymo, kas tiesiogiai neigiamai įtakotų atsakovės buvusių kreditorių teisių į jų reikalavimų tenkinimą, nors jis neabejotinai žinojo sunkią atsakovės finansinę būklę ir egzistuojančius pradelstus įsiskolinimus. Kitaip tariant, nemokios bendrovės finansinės padėties pablogėjimas objektyviai neįvyko ne dėl suinteresuoto asmens veiksmų, kuris sudarė visas prielaidas UAB „Media Incognito“ turto masės sumažėjimui. Vadovaujantis nurodytu konstatuojama, kad 2018 m. gruodžio 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis taip pat gali būti priskirta prie sandorių, kurie buvo ekonomiškai nenaudingi atsakovei.   

74.       Apibendrinant išdėstytą pripažintina, kad minėti sandoriai (akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, susitarimas dėl atsiskaitymo atidėjimo, 2018 m. gruodžio 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis) neginčijamai priežastiniu ryšiu yra susiję su jau nemokios įmonės turtinės padėties pabloginimu po 2018 m. pradžios ir sąlygojo UAB „Media Incognito“ finansinių reikalavimų apimties didinimą (pvz. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).

75.       Teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo neįvykdė įrodinėjimo pareigos – nepaneigė pareiškėjos nurodytų aplinkybių, sudarančių ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio, egzistavimo.

Dėl kitų atsakovės tyčinio bankroto požymių

76.       Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, pateiktu 2021 m. liepos 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021, įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jei teismas nustato įstatyme nurodytus tyčinio bankroto požymius. Tokie tyčinio bankroto požymiai nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2–3 dalyse. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, nagrinėjant prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bent vieno ĮBĮ nustatyto tyčinio bankroto požymio nustatymas yra pakankamas bankrotui pripažinti tyčiniu.

77.       Apeliacinės instancijos teismui konstatavus esant įrodytam ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytam tyčinio bankroto požymiui, ir atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo poziciją, pripažintina nesant tikslinga pasisakyti dėl kitų atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, pareiškėjos nuomone, pagrindžiančių jos pozicijos pagrįstumą dėl BUAB „Media Incognito“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Dėl procesinės bylos baigties

78.       Visuma išdėstytų aplinkybių patvirtina, kad pareiškėjos atskirasis skundas turi būti tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – BUAB „Media Incognito“ bankrotas pripažintinas tyčiniu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

79.       Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7. punktas).

80.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Atlyginant prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas turi būti atsižvelgiama ne tik į tokių išlaidų patyrimo faktą, bet ir šių išlaidų racionalumą, būtinumą ir sumos pagrįstumą.

81.       Pareiškėja bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikė prašymus priteisti jos naudai iš suinteresuoto asmens 36 238,4 Eur bylinėjimosi išlaidų; kartu su prašymais teismui buvo pateikti šias teisines išlaidas patvirtinantys dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų išklotinės, mokėjimo pavedimai).  

82.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidų sumos pagrįstumą, nenustatė pagrindo pilna apimtimi tenkinti pareiškėjos reikalavimo. Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių uždarbio dydžių ir priteisti pareiškėjos naudai teisinės pagalbos išlaidas, viršijančias rekomenduojamus dydžius. Nagrinėjama byla nėra ypač didelės apimties (10 failų), joje nekeliami sudėtingi teisės aiškinimo klausimai, reikalaujantys didelės apimties teismų praktikos analizės, bylos problematika nėra inovatyvi, bylai nėra būdingas vadinamasis tarptautinis elementas.

83.       Atlikęs pareiškėjai suteiktos teisinės pagalbos apimties analizę, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje pareiškėją atstovaujantys teisininkai buvo parengę prašymą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, dvidešimt įvairaus pobūdžio procesinių prašymų, dokumentų patikrinimo ataskaitą, pranešimą dėl advokato darbo vietos pakeitimo, rašytinius paaiškinimus, sutikimą dėl teismo posėdžio atidėjimo, apibendrinamąsias pozicijas, baigiamąją kalbą, dalyvavo penkiuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė yra 8 val. 43 min.

84.       Vadovaujantis Rekomendacijų 7., 8.2. punktais, pareiškimas dėl BUAB „Media Incognito“ bankroto pripažinimo tyčiniu prilyginamas ieškinio surašymui, už kurio parengimą maksimalus užmokesčio dydis gali sudaryti 3 452,5 Eur (2020 m. I ketvirčio VDU 1 381 Eur x 2,5). Devyni pareiškėjos prašymai bei 2020 m. rugsėjo 25 d. rašytiniai paaiškinimai buvo parengti iki 2020 m. rugsėjo mėn. įvykdytų apmokėjimų, todėl taikant 2020 m. I ketvirčio VDU ir Rekomendacijų 8.16. punktą, pagrįstomis pripažintinos 5 524 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Už pranešimo dėl darbovietės pakeitimo ir sutikimo dėl posėdžio atidėjimo paruošimą maksimalus uždarbis sudarytų 276,2 Eur (Rekomendacijų 8.17 punktas). Iš byloje esančių mokėjimo nurodymų nustatyta, kad 2020 m. IV ketvirtį pareiškėjos atlikti mokėjimai taip pat buvo susiję su septynių procesinių prašymų parengimu, maksimalus užmokestis už kuriuos sudaro 3 915,8 Eur (Rekomendacijų 8.16. punktas, 2020 m. II ketvirčio VDU), dalyvavimu dvejuose teismo posėdžiuose (trukmė 38 min.); atlygis už dalyvavimą juose sudaro 139,85 Eur (Rekomendacijų 8.19., 9. punktai). Paskutines teisinės pagalbos išlaidas pareiškėja patyrė 2021 m. II ketvirtį, ir jos siejamos su keturių procesinių prašymų parengimu, dalyvavimu trijuose teismo posėdžiuose (trukmė 7 val. 5 min.) ir kitais procesiniais veiksmais. Už šių procesinių dokumentų parengimą pagal Rekomendacijas galimas uždarbis yra 3 490,02 Eur.

85.       Teismas pagrįstomis pripažįsta pareiškėjos turėtas išlaidas, nurodytas 2020 m. rugsėjo 28 d. prašyme, kurios yra susijusios su duomenų iš registrų gavimu ir užmokesčiu antstoliui (55,54 Eur ir 13,38 Eur, viso 68,92 Eur).

86.       Kaip nurodyta pareiškėjos pateiktose išklotinėse, pagrindžiančiose suteiktas teisinės pagalbos išlaidas, pareiškėją atstovaujantys advokatai taip pat buvo parengę ir apibendrinimo pozicijas, baigiamąją kalbą, už kurių surašymą pareiškėja prašo atlyginti jos patirtas išlaidas. Šiuo klausimu nurodytina, kad apibendrinimo pozicijų, baigiamosios kalbos paruošimas, kaip atskiras veiksmas ar dokumentas, nėra nurodytas Rekomendacijose. Apibendrinimo pozicija, baigiamoji kalba dėstoma teismo posėdyje, todėl už jų rašytinio varianto paruošimą ir pateikimą į bylą, kas nėra privaloma ir daroma pačios šalies iniciatyva, išlaidos traktuojamos kaip nebūtinos, todėl negali būti priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies.

87.       Susumavus apskaičiuotus ir nurodytus užmokesčio dydžius, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apie pagrindo peržengti Rekomendacijose numatytų uždarbių dydžių ribas nebuvimą, pripažintina, kad pareiškėja turi teisę į 16 867,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, kas ir yra priteistina iš suinteresuoto asmens pareiškėjai.  

88.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pareiškėja patyrė 1 452 Eur teisinės pagalbos (atskirojo skundo parengimas) ir 38 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.15. punktu, už atskirojo skundo parengimą numatytas 0,4 koeficientas, kas, atsižvelgiant į 2020 m. IV ketvirčio VDU, sudaro 609,68 Eur. Teisinių prielaidų viršyti šią sumą apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteistinos 647,68 Eur bylinėjimosi išlaidos.  

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Media Incognito“ bankrotą tyčiniu.

Priteisti iš suinteresuoto asmens P. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Medipresa“ (juridinio asmens kodas 126119151) 16 867,29 Eur (šešiolika tūkstančių aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 29 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš suinteresuoto asmens P. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Medipresa“ (juridinio asmens kodas 126119151) 647,68 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 68 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                     Jūratė Varanauskaitė