Administracinė byla Nr. A-173-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00944-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (tretieji suinteresuoti asmenys – Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos generalinis komisaras) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: įpareigoti atsakovą Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir atsakovas, KAVPK) išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 13 d. skundą, reg. Nr. 20-AP-534, priimti administracinį sprendimą atlikti veiksmus bei jo pagrindu atlikti veiksmus: 1) išsamiai ištirti bei pareiškėjui raštu pranešti, kuris/ kurie KAVPK policijos pareigūnais įdarbinti asmenys atsakingi už KAVPK atstovo paskyrimą į 2013–2014 m. Kauno apygardos administraciniame teisme bei Vilniaus apygardos administraciniame teisme vykusius teismo posėdžius ir paskirtų atstovų veiksmų kontrolę; šių asmenų atžvilgiu dėl jų įvykdytų tarnybinių pažeidimų bei jų pareiškėjui padarytos žalos atlikti tarnybinius patikrinimus, jiems skirti tarnybines nuobaudas; iš šių asmenų paimti pasiaiškinimus, tinkamai patvirtintus šių pasiaiškinimų nuorašus pateikti pareiškėjui; 2) išsamiai ištirti bei pareiškėjui raštu pranešti, kuris/ kurie KAVPK policijos pareigūnais įdarbinti asmenys į kuriuos 2013–2014 m. Kauno apygardos administraciniame teisme bei Vilniaus apygardos administraciniame teisme vykusius teismo posėdžius ir kuriose administracinėse bylose buvo paskirti atvykti atstovauti KAVPK, kurio KAVPK įdarbinto asmens į kuriuos teismo posėdžius tie asmenys buvo paskirti atstovauti KAVPK; šių asmenų atžvilgiu dėl jų įvykdytų tarnybinių pažeidimų bei jų pareiškėjui padarytos žalos atlikti tarnybinius patikrinimus, jiems skirti tarnybines nuobaudas; iš šių asmenų paimti pasiaiškinimus, tinkamai patvirtintus šių pasiaiškinimų nuorašus pateikti pareiškėjui; 3) išsamiai ištirti bei pareiškėjui raštu pranešti, kuris/ kurie teisės aktai ir kurios konkrečiai jų nuostatos 2013–2014 m. reglamentuoja KAVPK policijos pareigūnais įdarbintų asmenų paskyrimą atstovais į 2013–2014 m. Kauno apygardos administraciniame teisme bei Vilniaus apygardos administraciniame teisme vykusius teismo posėdžius ir KAVPK atstovavimą juose; minėtų konkrečių teisės aktų nuostatas cituoti; 4) pareiškėjui nuolat prieš 10 darbo dienų registruotu laišku prieš kiekvieną teismo posėdį išsamiai pranešti apie KAVPK atstovauti teismo posėdyje paskirtą bei jį paskyrusį asmenį; 5) KAVPK atstovavimo administracinėse bylose klausimais nevilkinant priimti naują norminį administracinį aktą, tinkamai patvirtintą jo nuorašą pateikti pareiškėjui.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžia Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmus dėl neatsakymo į pareiškėjo 2014 m. birželio 13 d. skundą, reg. Nr. 20-AP-534. Nurodė, jog KAVPK neatsakė tinkamai bei teisės aktų nustatyta tvarka, tyčia neatliko būtinų ir skubių Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo bei kitų teisės aktų reglamentuojamų KAVPK veiksmų. Nurodė, jog KAVPK atstovai nuolat neatvyksta į administracinių bylų, kuriose KAVPK yra šalis, teismo posėdžius Kauno apygardos administraciniame teisme bei Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Tuo KAVPK pažeidžia pareiškėjo kaip proceso šalies procesines teises nurodytose bylose, pareiškėjui ir/ ar teismams neleidžia ir/ ar trukdo KAVPK administracinėse bylose atstovaujantiems asmenims teikti su bylomis susijusius klausimus, (bylų nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu) tirti KAVPK veiksmų teisėtumą, nustatyti, atskleisti ir tirti KAVPK vykdomas nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, nuo KAVPK apsisaugoti savo žmogaus bei pilietines teises ir laisves, vykdyti nusikalstamų/ neteisėtų KAVPK veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, o teismams – objektyviai ir nešališkai tirti bylas. Tuo KAVPK pažeidžia Policijos veiklos įstatymo bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, grubiai pažeidžia pareiškėjo teises visose su KAVPK ir Kauno apylinkės prokuratūroje, Kauno apygardos prokuratūroje įdarbintų asmenų veiksmais pareiškėjo atžvilgiu susijusiose bylose, ypač pareiškėjui KAVPK įdarbintų asmenų nusikaltimų/ neteisėtų veiksmų pagrindu sufabrikuotose baudžiamosiose Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjas skundė aukščiau nurodytus KAVPK veiksmus. Atsakovas skundžiamais veiksmais/ neveikimu pažeidė Konstitucijos, Viešojo administravimo įstatymo, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė skundą atmesti.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad visapusiškai išnagrinėjo 2014 m. birželio 13 d. pareiškėjo skundą ir 2014 m. liepos 8 d. raštu Nr. 20-65-S-2099 pranešė pareiškėjui apie baigtą tyrimą, nurodant visas atlikto tyrimo metu nustatytas aplinkybes. Institucija pareiškėjui pateikė išsamų atsakymą, pareiškėjo skundą išnagrinėjo visa įmanoma apimtimi.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundu prašė įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 13 d. skundą, tačiau iš byloje esančios medžiagos ir skundo turinio teismas darė išvadą, jog pareiškėjas siekė, kad atsakovas išnagrinėtų jo 2014 m. birželio 13 d. skundą, reg. Nr. 20-AP-534. Teismas laikė, jog pareiškėjo prašyme įpareigoti atsakovą išnagrinėti 2014 m. gegužės 13 d. skundą, reg. Nr. 20-AP-534, padaryta rašymo apsirikimo klaida.

Teismas konstatavo, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 4 d.), todėl jo veiklai yra taikytinos Lietuvos Viešojo administravimo įstatymo normos.

Teismas nurodė, kad Viešojo administravimo įstatymas numato tris kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą, skundą ir pranešimą. Taip pat akcentavo, kad asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje, reglamentuojančio administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d.). Minėto įstatymo 31 straipsnis, nustatantis administracinės procedūros terminus, numato, jog administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą pranešama raštu arba elektroniniu paštu (kai skundas gautas elektroniniu paštu) ir nurodomos pratęsimo priežastys.

Be to, teismas pažymėjo, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 1 d.), t. y. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės).

Atsižvelgęs į tai, sprendė, kad skundai ir prašymai KAVPK turi būti nagrinėjami laikantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 20-V-142 patvirtintų Asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklių (toliau – ir Kauno VPK Taisyklės) reikalavimų.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas šioje byloje kelia ginčą dėl atsakovo vilkinimo nagrinėti 2014 m. birželio 13 d. jo pateiktą skundą KAVPK.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog dėl pareiškėjo 2014 m. birželio 13 d. skundo KAVPK Kauno raj. PK VPS PP viršininkas V. K. 2014 m. liepos 7 d. surašė teikimą Nr. 20-65-IL-148. Remdamasis teikimu, atsakovas 2014 m. liepos 8 d. raštu Nr. 20-65-S-2099 atsakė į pareiškėjo 2014 m. birželio13 d. skundą Nr. 20-AP-534.

Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo skundo 1, 3 punktus, nurodė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso normomis (LR CPK 55 str. 1 d.), juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus, jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Juridinių asmenų atstovais teisme gali būti atitinkamų juridinių asmenų darbuotojai, o apeliacinės instancijos teismuose – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 49 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad atstovais pagal įstatymą laikomi atitinkamų institucijų, įstaigų, tarnybų, įmonių, organizacijų vadovai, o įstatymų ar kitų teisės aktų numatytais atvejais – ir kiti darbuotojai, veikiantys neviršydami įgaliojimų, suteiktų remiantis įstatymu ar kitais teisės aktais. Šie asmenys pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius jų pareigas. Atsakovo Nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 m. vasario 19 įsakymo Nr. 5-V-129 redakcija), 22.20 punkte nurodyta, kad KAVPK viršininkas „teisės aktų nustatyta tvarka leidžia įsakymus, nurodymus, skiria įpareigojimus ir tikrina, kaip jie vykdomi“, todėl teritorinės policijos įstaigos viršininkas, vadovaudamasis minimais teisės aktais skiria atstovą teisme. Juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti jų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Atstovauti teisme atstovo teisės yra išdėstomos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. Atsakydamas į pareiškėjo skundo 2 punktą, nurodė, jog į jį neatsakytina, nes jis yra nekonkretus, neišsamus ir netikslus. Prašyme nenurodyta, į kokius konkrečiai (nenurodyta teismo posėdžio konkreti vieta, bylos numeris, teismo posėdžio data ir tikslus laikas) Kauno ir Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžius KAVPK atstovai neatvyko, nenurodytos konkrečių skundžiamų individualaus akto ar administracinių bylų numeriai, todėl konkrečiai kokioje byloje, koks pareigūnas, ar konkrečiai KAVPK paskirtas atstovas galėjo ar privalėjo dalyvauti ar atstovauti teismo posėdyje, nurodyti negali. Taip pat paaiškino, kad KAVPK gavus iš teismo skundo (prašymo) nuorašą ir prie jo pridėtų kitų dokumentų nuorašus, KAVPK, būdamas byloje atsakovu, visais atvejais raštu pateikia teismui savo atsiliepimą į skundą (prašymą), kuriame nurodo sutikimo ar nesutikimo su skundo (prašymo) reikalavimais motyvus, taip pat, ar dalyvaus bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Nurodė, jog, vadovaujantis ABTĮ 78 straipsnio 3 dalies nuostatomis, numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Todėl pareigūnų ar atstovo nedalyvavimas tais atvejais, kai teismas nenusprendžia, kad byloje atstovo tinkamas dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, nesudaro prielaidos, kad pareigūnai padarė tarnybinius pažeidimus, todėl atlikti tarnybinius patikrinimus ir skirti nuobaudas nėra teisinio pagrindo. Atsakydamas į pareiškėjo skundo 4, 5 punktus, paaiškino jog joks teisės aktas neįpareigoja KAVPK pareigūnų, kurie yra paskirti atstovauti teismo posėdžiuose įvairiose bylose, informuoti apie tai pareiškėją, tam nėra teisinio pagrindo, todėl prašymą atmetė. Taip pat paaiškino pareiškėjui, jog jis, būdamas administracinės bylos proceso dalyviu, pats gali naudotis įstatymo kaip vienai iš proceso šalių suteiktomis teisėmis ir pareigomis, o atsakovo atstovo neatvykimas į teismo posėdį netrukdo jomis naudotis.

Iš administracinėje byloje nustatytų aplinkybių teismas darė išvadą, jog pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytu terminu, todėl pareiškėjo argumentus, jog skundo nagrinėjimas buvo vilkinamas, teismas atmetė.

Teismas nurodė, kad reikalavimą įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus galima tenkinti tik tokiu atveju, kai atsakovas jų yra neatlikęs. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, skundo dalyką, teismas sprendė, jog pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl jo 2014 m. birželio 13 d. skundo Nr. 20-AP-534 yra įvykdytas, atsakovas išnagrinėjo skundą bei priėmė 2014 m. liepos 8 d. raštu Nr. 20-65-S-2099 išdėstytą procesinį sprendimą.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2014 m. birželio 13 d. skunde suformuluotus klausimus ir prašomos pateikti informacijos turinį bei išnagrinėjęs atsakovo pateiktą atsakymą, vertino, kad atsakovas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, pateikė motyvuotą ir išsamų atsakymą, paremtą teisės aktų nuostatomis, todėl nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog atsakymai neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Teismo vertinimu, atsakovas pareiškėjui pateikė iš esmės visą prašomą informaciją, kuri teiktina pagal galiojančius teisės aktus ir kuri susijusi su jam priskirtomis funkcijomis.

Atsižvelgęs į tai, jog jau yra pateiktas atsakymas į pareiškėjo skundą, tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. birželio 13 d. skundą, reg. Nr. 20-AP-534, priimti administracinį sprendimą atlikti veiksmus bei jo pagrindu atlikti veiksmus teismas nenustatė pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atmetė (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Teismas akcentavo, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas nesutinka su atsakymo turiniu, argumentais, nesudaro pagrindo jo skundą tenkinti. Pareiškėjui išaiškintina, jog, nesutikdamas su Kauno apskr. VPK Kauno raj. PK 2014 m. liepos 8 d. atsakymu „Dėl gauto prašymo“ Nr. 20-65-S-2099, turi teisę jį apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.

Visus likusius skundo argumentus teismas laikė pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Teismas nurodė, kad dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išsamiai, visapusiškai, objektyviai vadovaujantis teisės aktais nenagrinėjo visų pareiškėjo reikalavimų, įrodymų ir aplinkybių, netinkamai nagrinėjo ir vertino pareiškėjo argumentus bei jų teisinį pagrindą. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenurodė teisės aktų nuostatų, kuriomis grindė sprendimą ir/ arba jų tinkamai nevertino. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nenustatė, kad atsakovas pažeidė skunde nurodytas įstatymų nuostatas ir pareiškėjo teises bei teisėtus interesus, nesivadovavo protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais.

Pareiškėjo įsitikinimu, teisme privalo būti patikrinti ir pareiškėjo teiginiai dėl prorusiško, prookupacinio, prosovietinio, pokolonijinio režimo Lietuvoje įsigalėjimo. Mano, kad Kauno apygardos administracinis teismas iškraipė Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, nepasisakydamas dėl šių pareiškėjo argumentų. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, anksčiau nurodytu būdu nepagrįstai susiaurino savo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtį.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl vilkinimo atlikti veiksmus. Šiuo aspektu pareiškėjas akcentuoja, kad ginčas byloje kilo atsakovui atsisakius atlikti veiksmus ir teikti informaciją. Nurodo, kad atsakovas nepateikė visos prašomos informacijos, kuri teiktina pagal galiojančius teisės aktus.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė neegzistuojančia teisės norma – ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – pareiškėjo V. J. prašymo įpareigoti atsakovą Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 13 d. skundą, reg. Nr. 20-AP-534, priimti administracinį sprendimą atlikti veiksmus bei jo pagrindu atlikti veiksmus, pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, inter alia nurodęs, kad atsakovas pareiškėjo skundą išnagrinėjo, o pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo 2014 m. liepos 8 d. atsakymu „Dėl gauto prašymo“ Nr. 20-65-S-2099, turi teisę jį apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo visų pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, taip pat nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėjas ginčą kelia dėl atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus.

Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą, neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4, 296 p.). Pažymėtina, kad tokiu atveju, jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-296/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 13).

Teisėjų kolegija, išsamiai išanalizavusi pareiškėjo skundą Kauno apygardos administraciniam teismui (b. l. 5–9), nustatė, jog pareiškėjas aiškiai ir konkrečiai nurodė savo skundo dalyką ir pagrindą, t. y. teismui, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, skundė atsakovo vilkinimą atsakant į pareiškėjo 2014 m. birželio 13 d. skundą. Pareiškėjas, be kita ko, teismo prašė: atsakovą įpareigoti išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 3 d. skundą, priimti administracinį sprendimą atlikti veiksmus ir jo pagrindu atlikti konkrečius pareiškėjo nurodomus veiksmus. Nurodė, kad atsakovas pareiškėjui neatsakė tinkamai ir įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas kartu su skundu pirmosios instancijos teismui pateikė atsakovui adresuotą 2014 m. birželio 13 d. skundą, Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate registruotą numeriu 20-AP-534.

Viešojo administravimo įstatymas numato tris kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą, skundą ir pranešimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 14–16 d.). Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 14 d.). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 15 d.). Pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 16 d.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos ir pareiškėjo formuluojamų reikalavimų atsakovui, pareiškėjas į atsakovą kreipėsi su skundu, nurodydamas, kaip policijos pareigūnai pažeidžia jo teises, bei prašydamas šias teises ir teisėtus pareiškėjo interesus apginti, inter alia pateikiant su šiais klausimais susijusią informaciją apie konkrečių policijos pareigūnų veiklą.

Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnis nustato administracinės procedūros terminus, numato, jog administracinė procedūra pagal asmens skundą turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios.

Atsakovas kartu su atsiliepimu į pareiškėjo skundą teismui pateikė duomenų, iš kurių matyti, kad atsakovas pareiškėjo skundą nagrinėjo ir 2014 m. liepos 8 d. raštu Nr. 20-65-S-2099 pareiškėjui pateikė išsamų atsakymą į jo 2014 m. birželio 13 d. skundą. Vadovaujantis šia aplinkybe, atsakovo veiksmai negali būti laikomi neveikimu ar vilkinimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo skundą yra nepagrįstas.

Kaip jau buvo minėta, vieną vertus, teismas reikalavimą įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus gali tenkinti tik tokiu atveju, kai atsakovas jų yra neatlikęs. Antra vertus, asmeniui nesutinkant su viešojo administravimo subjekto pateiktu atsakymu (inter alia – atsisakymu teikti atsakymą), jis turi teisę reikšti reikalavimą dėl tokio administracinio akto panaikinimo, nurodant konkrečius argumentus, kodėl viešojo administravimo subjekto pateiktas atsakymas yra neteisėtas bei nepagrįstas.

Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjas kartu su skundu pirmosios instancijos teismui nepateikė atsakovo atsakymo į pareiškėjo skundą, todėl ši aplinkybė tik patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl pareiškėjo skundo reikalavimo vertinimo ir skundo nagrinėjimo ribų nustatymo. Pareiškėjas skunde iš esmės nenurodė nei vieno konkretaus argumento, kurį galima būtų vertinti kaip nesutikimą su atsakovo pateiktu atsakymu: skunde Kauno apygardos administraciniam teismui iš esmės vadovautasi tik deklaratyviais teiginiais, pagrindžiančiais pareiškėjo skundą atsakovui, tačiau ne reikalavimą panaikinti atsakovo pateiktą atsakymą.

Akcentuotina, kad, kreipdamasis į teismą, pareiškėjas pats sprendžia dėl skundo dalyko ir pagrindo, tokiu būdu apibrėždamas būsimos administracinės bylos ribas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnį, pareiškėjas gali pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Taigi, atsižvelgus į apeliacinės instancijos paskirtį ir esmę, skundo dalyką ir pagrindą keisti apeliacinės instancijos teisme nėra suteikiama. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

Įvertinus šias teisines aplinkybes, nepagrįstu laikytinas pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl atsisakymo teikti informaciją. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Kauno apygardos administracinis teismas iškreipė skundo dalyką, šis teiginys nėra pagrįstas: pareiškėjas savo skunde pats suformavo materialinį-teisinį reikalavimą atsakovui, pagal kurį pirmosios instancijos teismas ir nagrinėjo bylą. Be to, kaip jau buvo konstatuota anksčiau, pareiškėjas jokio konkretaus prašymo (skundo dalykas) bei su juo susijusių argumentų ir faktinių aplinkybių (skundo pagrindo) dėl atsakovo atsakymo į pareiškėjo skundą nesuformulavo, pačio administracinio akto su skundu nepateikė, nedetalizavo, su kokia pateikto atsakymo dalimi nesutinka. Todėl, nepaisant galbūt formaliai netinkamai suformuluoto skundo reikalavimo, net išsamiai išanalizavus pareiškėjo skundo turinį, neįmanoma nustatyti, jog pareiškėjas iš tiesų nesutinka su jam pateiktu atsakovo atsakymu ir prašo jį visą ar iš dalies panaikinti. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas į administracinį teismą kreipėsi dėl atsakovo vilkinimo (neveikimo) atlikti tam tikrus veiksmus, ir nustatęs, jog atsakymas į pareiškėjo skundą buvo pateiktas laiku ir įstatymų nustatyta tvarka, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad proceso šalys savo procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Įstatymai garantuoja asmenims teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise. Sąžiningo asmens deklaruojami tikslai turi atitikti tuos tikslus, kurių jis iš tikrųjų siekia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-935/2011).

Vertinant pareiškėjo veiksmus kaip sąžiningo ir atidaus asmens, pažymėtina, kad pareiškėjas tik apeliaciniame skunde nurodo argumentų dėl atsakovo pateikto atsakymo pagrįstumo, pažymi, jog kreipėsi į teismą dėl ne visos atsakovo suteiktos informacijos, kurios buvo prašoma. Taigi, darytina išvada, kad atsakovo atsakymo gavimo fakto pareiškėjas neneigia. Vadinasi, pareiškėjui kreipiantis į administracinį teismą, jam jau buvo žinomas atsakovo pateikto atsakymo turinys, tačiau jis šio akto teismui nepateikė, apie jo egzistavimą neužsiminė ir neskundė. Toks pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis negali būti laikomas sąžiningu ir teisingu naudojimusi įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė neegzistuojančia teisės norma – ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Tačiau, kaip matyti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 88 straipsnio 1 punkte įtvirtinta teise, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas detaliai neanalizavo visų pareiškėjo argumentų, nepasisakė dėl pareiškėjo teiginių apie prorusiško, prookupacinio, prosovietinio, pokolonijinio režimo Lietuvoje įsigalėjimą.

Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Atsižvelgiant į tai, kad kiti pareiškėjo nurodomi argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nesusiję su nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyku – reikalavimu įpareigoti atsakovą pateikti atsakymą į pareiškėjo skundą, šios sąsajos pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nepagrindė objektyviais įrodymais, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad į pareiškėjo skundą buvo atsakyta, pagrįstai dėl šių argumentų atskirai nepasisakė.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Irmantas Jarukaitis

                                                                      Romanas Klišauskas

                                                                      Skirgailė Žalimienė