Civilinė byla Nr. e2-41-1139/2024

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02830-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.4 3.2.6.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11

(S)

 

 

 

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 30 d.

Mažeikiai

 

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Ilona Rimkuvienė,

sekretoriaujant Kristinai Abramavičiūtei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Modestui Petrauskui,

atsakovės atstovui advokatui Linui Songailai

išvadą teikiančios institucijos Aplinkos apsaugos agentūros atstovui G. B.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos atstovams A. M. (A. M.), A. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Plungės rajono savivaldybės administracijos prevencinį ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vaizga”, išvadą teikiančios institucijos Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinės energetikos reguliavimo tarnyba, dėl uždraudimo atsakovei UAB „Vaizga“ atlikti neteisėtus veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę,

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

 

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą pareikšdama prevencinį ieškinį, kuriuo prašo uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vaizga“ sustabdyti atsakovės valdomo pastato – siurblinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) darbą, uždrausti nutraukti ar kitaip apriboti vandens, atitekančio Paplungos upeliu nuo Plungės miesto teritorijų, priėmimą į atsakovės valdomo pastato-siurblinės įrenginius ir vandens perkėlimą (perpumpavimą) į Gandingos HE tvenkinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindžia šiais argumentais:

1.1.       Nurodo, kad per Paplungos upelį į Gandingos HE tvenkinį patenka lietaus nuotekų vanduo apytiksliai nuo 35% Plungės miesto teritorijos. Laiku neišpumpavus vandens iš Paplungos upelio į tvenkinį, galimas pirminis teritorijų užliejimas, kuris neabejotinai padarytų didelę žalą šalia upelio gyvenančių žmonių turtui (statiniams, įrenginiams, želdiniams), būtų sutrikdytas automobilių eismas (duomenys neskelbtini) skersgatvio, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gatve, be to, vandens išsiliejimas iš Paplungos upelio vagos galėtų neigiamai įtakoti (reikšmingai apgadinti ar sugriauti) 2022 m. sutvarkytos Gandingos HE tvenkinio pakrantės infrastruktūrą, bei praėjusiais metais naujai išasfaltuotą Paprūdžio gatvę.

1.2.       Vandens perkėlimui iš Paplungos upelio į Gandingos HE tvenkinį, t. y. Gandingos hidroelektrinės tinkamam veikimui įrengto pylimo aptarnavimui pastatytas pastatas – siurblinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) su jame esančia vandens kėlimo įranga (toliau – Siurblinė), kurią, ieškovės turimais duomenimis, valdo ir eksploatuoja Gandingos hidroelektrinės (toliau – Gondingos HE), savininkė atsakovė UAB „Vaizga“. Atsakovė kartu su hidroelektrinių statiniais bei įranga perėmė ir Polderio siurblinę pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Siurblinė). Siurblinė (polderio siurblinė) yra Gandingos hidroelektrinės statinys (HES)8 , t. y. priklauso Gandingos hidroelektrinės statinių kompleksui, yra skirta hidroelektrinės veiklai užtikrinti. Atsakovės nuožiūra ir valia akivaizdžiai dirbtinai atliktas Siurblinės ir likusios Gandingos HE infrastruktūros valdymo teisinis atskyrimas (Gandingos HE valdymą nuomos pagrindu perduodant UAB „Hidrogreen“, o Siurblinę paliekant valdyti Atsakovei) nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl to išnyko funkcinis Gandingos HE ir Siurblinės ryšys, juolab, kad Siurblinės techninę priežiūrą (be kita ko, vadovaujantis tipinėmis 3 tvenkinių priežiūros taisyklėmis1 ) atlieka ta pati UAB „Hidrogreen“. Atsakovė gaudama naudą iš Hidroelektrinės neteisėtai siekia savo, kaip verslo subjekto, veiklos sąnaudos perkelti ieškovei, grasindama nutraukti Siurblinės darbą, kas sukeltų didelę žalą. Gandingos HE tvenkinio eksploatavimo taisyklės taip pat nepatvirtina fakto, kad Siurblinė nėra reikalinga HE eksploatavimui. Taisyklės parengtos Atsakovės užsakymu ir interesais, todėl sudarant Taisykles neabejotinai egzistuoja subjektyvumo elementas – rengiant/koreguojant Taisykles pati Atsakovė ir/ar jai per susijusį Asociacijos narį atstovaujanti Asociacija sprendžia, kokie objektai įtraukiami į tvenkinio hidrostatinių komplekso aprašą. Tai, kad Siurblinė yra už tvenkinio ribų, o tvenkinio eksploatuotojas yra atsakingas už vandens lygio reguliavimą tik Gandingos HE tvenkinio ribose, taip pat nepaneigia šio fakto. Tose pačiose Taisyklių 15-16 psl. pateiktose Gandingos HE tvenkinio schemose aiškiai matyti, kad ir kiti Taisyklėse nurodyti hidrotechnikos statiniai (žemių užtvanka, išleistuvas ir kt.) yra už nubrėžtų tvenkinio ribų. Kita vertus, visi aptariami hidrotechnikos statiniai patenka į tvenkinio apsaugos zoną ir yra skirti Gandingos HE ir tvenkiniui aptarnauti. Taisyklių reglamentas dėl vandens lygio tvenkinyje, taip pat Siurblinės inventorinės bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad Siurblinė yra Gandingos HE statinys (HES) ir skirta hidroelektrinės veiklai užtikrinti. Be to, aplinkybę, kad Siurblinė yra hidroelektrinės statinys (HES) pagrindžia Ieškovės pateikti pirminiai rašytiniai įrodymai – Siurblinės inventorinė byla, kurioje Siurblinė tiesiogiai įvardinta “Gondingos HES polderio siurblinė (duomenys neskelbtini)“.

1.3.       Taigi atsakovė UAB „Vaizga“ faktiškai valdo ir eksploatuoja Siurblinę ir gali tiesiogiai daryti poveikį Siurblinės darbui, įskaitant aprūpinimą reikalinga elektros energija. Atsakovė, būdama minėtos Siurblinės valdytoja, t. y. būdama padidinto pavojaus šaltinio valdytoja (CK 6.270 straipsnis), nors privalo užtikrinti jos tinkamą ir nepertraukiamą veikimą, kad nebūtų padaryta žalos, tačiau ketina siurblinės darbus sustabdyti ir dėl to būtų padaryta didelė žala aplinkai, viešajam interesui, fizinių ir juridinių asmenų turtui. Dėl to, kad neatsirastų žala, vandens išpumpavimas siurbliais iš upelio turi būti vykdomas periodiškai, dažniau - kritiniais laikotarpiais. Be to, atsakovė, vadovaudamasi CK 4.37 straipsniu valdyti nuosavybę turi nepažeisdama įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atsakovės siekis sustabdyti siurblinės veiklą, būtų nesuderinami su pavojaus šaltinio valdytojui keliamu didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnio standartu, todėl neteisėti. Taip pat remiantis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, kuri įtvirtina, kad hidroelektrinių darbas neturi keisti natūralaus upės nuotėkio režimo, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žemiau užtvankų esantiems upių ruožams, neblogintų jų hidromorfologinių sąlygų ir nepažeistų ekosistemų stabilumo, atsakovė privalo užtikrinti, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žemiau užtvankų esantiems upių (nagrinėjau atveju Paplungos upės) ruožams, hidroelektrinės darbas neblogintų jų hidromorfologinių sąlygų ir nepažeistų ekosistemų stabilumo. Sustabdžius šiuo tikslu pastatytos ir atsakovės valdomos bei faktiškai eksploatuojamos Siurblinės darbą, šis įstatymo reikalavimas neabejotinai būtų pažeidžiamas.

1.4.       Atsakovės raštuose ir atsiliepime dėstoma pozicija rodo Atsakovės požiūrį į teisę pažeidžiančius veiksmus – Atsakovė jų nepripažįsta, o tai pagal kasacinio teismo praktiką taip pat patvirtina realią grėsmę, kaip prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygą. Nepaisant to, kad Siurblinė, kuria Paplungos upelio vanduo perkeliamas į Gandingos HE tvenkinį nuosavybės (valdymo) teise priklauso atsakovei UAB „Vaizga“ ir yra jos eksploatuojama, Atsakovė neturi teisės nutraukti Siurblinės darbo, nutraukti ar kitaip apriboti vandens, atitekančio Paplungos upeliu nuo Plungės miesto teritorijų, priėmimą į valdomos Siurblinės įrenginius ir vandens perkėlimą (perpumpavimą) į Gandingos HE tvenkinį (CK 4.37 straipsnis, 6.270 straipsnis).

2.       Atsakovė atsiliepimu į ieškinį ir tripliku prašo ieškinį atmesti kaip negrįstą ir priteisti iš ieškovo Plungės rajono savivaldybės administracijos visas atsakovo UAB „Vaizga“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

2.1.       Ieškovė neįrodė, kad CK 6.255 straipsnio 1 dalyje numatytų prevencinio ieškinio sąlygų: a) žalos atsiradimo grėsmės; b) subjekto veiksmų neteisėtumo.

2.2.       Nesutinka, su ieškovu, kad Siurblinė priklauso Gandingos hidroelektrinės statinių kompleksui ir yra skirta hidroelektrinės veiklai užtikrinti. Nurodo, kad ji neginčija fakto, kad nuo                           2013 m. valdė ir iki šiol valdo Siurblinę, tačiau teigia, kad atsakovei Siurblinė nėra reikalinga tinkamam Hidroelektrinės, kaip vientiso komplekso, eksploatavimui. Tai paaiškėjo, kad 2022-05-24 atlikus esminius struktūrinius pakeitimus – visas savo iki tol eksploatuotas hidroelektrines išnuomojo UAB „Hidrogreen“, įskaitant ir Hidroelektrinę ir paaiškėjo, kad Siurblinė jiems nėra reikalinga. Be to, tai, kad Siurblinė nėra reikalinga Hidroelektrinės veiklai, kad šių objektų sąveika niekaip nelemia jų funkcionalumo patvirtina tai, kad Hidroelektrinė buvo pastatyta bei Gandingos HE tvenkinys įrengtas 1960 m., tuo tarpu Siurblinė buvo pastatyta tik 1995 m. Tai, kad Hidroelektrinės veiklai Siurblinė nėra reikalinga, pagrindžia ir Gandingos HE tvenkinio  eksploatavimo taisyklės. Vadovaujantis Taisyklių 12.1 punktu, Siurblinė nėra sudedamoji hidrostatinių komplekso dalis. Taisyklių 15-16 psl. pateiktose Gandingos HE tvenkinio schemose aiškiai matyti, kad ginčo Siurblinė yra už Gandingos HE tvenkinio ribų. Tvenkinio eksploatuotojas yra atsakingas už vandens lygio reguliavimą tik Gandingos HE tvenkinio ribose (Taisyklių III sk.), o ne už jo ribų. Vandens lygis Gandingos HE tvenkinyje reguliuojamas tik per Hidroelektrinės pralaidas, t. y. perteklinis vandens kiekis iš Gandingos HE tvenkinio nuleidžiamas, tačiau atgal į Gandingos HE tvenkinį vandens niekas nepumpuoja.

2.3.       Teigia, kad Siurblinė tarnauja išskirtinai viešojo intereso tenkinimui – užtikrina Plungės miesto nuotekų sistemos tinkamą veikimą: vanduo, atitekantis Paplungos upeliu nuo Plungės miesto teritorijų, patenka į Siurblinės įrenginius ir yra perpumpuojamas į Gandingos HE tvenkinį, į kurį patenka lietaus nuotekų vanduo apytiksliai iš 35% Plungės miesto teritorijos. Kadangi Siurblinė veikia išskirtinai tik kaip Plungės miesto nuotekų sistemos dalis, atsakovė kreipėsi į Ieškovą, siūlydamas toliau rūpintis Siurblinės eksploatavimu ir priežiūra su sąlyga, jog būtent Ieškovas padengtų susidarančias išlaidas už Siurblinės eksploatavimui sunaudotą elektros energiją. Dėl Siurblinės priežiūros atsakovas patiria tik išlaidas: eksploatavimo, remonto darbų, mokamų mokesčių, samdomų darbuotojų atlyginimų ir kt. Atsakovas yra privatus pelno siekiantis juridinis asmuo, o viešojo intereso tenkinimas iš nuosavų lėšų prieštarauja jo, kaip juridinio asmens, veiklos tikslams.

2.4.       Vertinant žalos atsirado grėsmės realumą, mano, kad svarbu atsižvelgti į Atsakovo elgesį iki ieškinio pateikimo dienos. Atsakovas, elgdamasis kaip rūpestingas ir atsakingas asmuo, iš anksto informavo Ieškovą, kad ketina nutraukti Siurblinės eksploataciją ir nurodė terminą, sudarydamas galimybę Ieškovui iš anksto pasiruošti tokiai įvykių eigai. Net ir suėjus tam terminui, Siurblinės eksploatacija nebuvo sustabdyta, o Ieškovas toliau buvo skatinamas ieškoti sprendimų.

2.5.       Dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo, nurodo, kad nei teisės, nei administraciniai aktai ar sudarytos sutartys nenumato Atsakovui pareigos eksploatuoti Siurblinę ir rūpintis jos priežiūra, todėl jo sprendimas stabdyti Siurblinės darbą ir nepatirti nereikalingų kaštų negali būti vertinamas kaip tam tikros pareigos nevykdymas. Įstatymas ar sutartis nedraudžia Atsakovui kaip turto savininkui įgyvendinti savo teisių į turtą ir spręsti – naudoti jį ar ne. Kadangi Atsakovas iš anksto įspėjo Ieškovą, kad ketina nutraukti Siurblinės eksploataciją ir suteikė jam terminą pasiruošti šiai situacijai, nėra pagrindo teigti, kad Atsakovo elgesys galimai tokią bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigą pažeidė ar galėtų pažeisti.

2.6.       Dėl atsakomybės kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojos, nurodo, kad CK 6. 270 straipsnio 1 dalis aiškiai pasako, kad atlyginama tik padidinto pavojaus šaltinio valdymu galimai padaryta žala. Akivaizdu, kad padidinto pavojaus šaltinio (Siurblinės) naudojimo sustabdymas ir tinkamas „užkonservavimas“ kaip tik eliminuoja tokios žalos atsiradimo galimybę.

3.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas M. Petrauskas prašė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai teismo posėdyje paaiškino, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad siurblinės valdytoja yra atsakovė, siurblinė yra hidroelektrinės dalis ir ji reikalinga atsakovės veiklai, todėl nepagrįstai atsakovė, teigdama, kad neva jai siurblinė nereikalinga, siekia siurblinės naudojimo kaštus perkelti ieškovei. Remiantis Taisyklėmis teigti, kad Siurblinė nepriklauso hidroelektrinei, nėra pagrindo, nes Taisykles sudarė atsakovės valdoma įmonė, todėl Taisykles ji gali pakeisti. Savivaldybei jokių įpareigojimų negali kilti, nes siurblinė nėra jokių nuotekų dalis. Tai, kad vyktų hidroelektrinės darbas, turi būti ir siurblinė, juos sieja funkcinis ryšys. Nėra viešo intereso, kurį turi įgyvendinti savivaldybė. Atsakovė turi ne tik teises, bet ir pareigas, todėl ji, būdama siurblinės valdytoja, turi elgtis rūpestingai, kad nebūtų pažeisti kitų asmenų interesai. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos išvada yra paremta tik prielaidomis, be to, negalima priversti pasiimti daiktą, kuris nepriklauso ieškovei.

4.       Atsakovės atstovas advokatas L. Songaila prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad ieškovės pasirinktas gynybos būdas yra netinkamas, vien dėl to ieškinys turi būti atmestas. Be to, ieškovė neįrodė visų prevencinio ieškinio sąlygų: atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovė siekia įpareigoti atsakovę eksploatuoti siurblinę, kuri atsakovei nereikalinga. Kadangi atsakovė yra privatus juridinis asmuo, jai nekyla pareiga užtikrinti viešąjį interesą, todėl ieškovė negali jos įpareigoti eksploatuoti siurblinę, kuri jos veikslai nereikalinga. Būtent savivaldybė privalo užtikrinti nuotekų tvarkymą ir geriamojo vandens tiekimą, todėl būtent savivaldybė turi užtikrinti, kad siurblinė veiktų ir kad dėl jos neveikimo nebūtų užliejamas paviršinio vandens nuotekos. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė turi pareigą eksploatuoti siurblinę, kuri nėra hidroelektrinės dalis ir kuri nepriklauso atsakovei nuosavybės teise. Ieškovė negali riboti privataus asmens veiksmų ir nurodyti kaip ji turi naudoti daiktą. Byloje visi sutaria, kad yra viešasis interesas, bet ne privatus asmuo turi jį užtikrinti.

5.       Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos atstovas išvadą palaikė. Papildomai teisme nurodė, kad išvada yra paremta ieškovės ieškinyje nurodytais teiginiais. Savivaldybės įstatyme yra numatytos funkcijos, priskirtos savivaldybei, vien iš jų užtikrinti viešąjį interesą, todėl šios pareigos negali permesti atsakovei. Savivaldybė turi perimti Siurblinę ir taip pati u-tikrinti viešąjį interesą. Skirtingas hidroelektrinės ir siurblinės statybų laikas, leido daryti išvadą, kad siurblinė nėra hidroelektrinės statinys. Siurblinės funkcija yra lietaus nuotekų valymas. Jei siurblinė neveiktų, tai kiltų pasekmės, kurias nurodė ir ekspertai. Kitos paskirties siurblinė negali atlikti -nėra tokių duomenų. Išvadą, kad siurblinė negamina elektros ir nėra hidroelektrinės dalis, padarė vadovaujantis Taisyklėmis, išrašais iš oficialių dokumentų. Tai, kad siurblinė buvo perduota atsakovei kartu su hidroelektrine (turto perdavimo aktas), nepatvirtina, kad siurblinė yra hidroelektrinės dalis. Padarydami išvadą kompleksiškai vertino visus dokumentus (Taisyklėmis, žemėlapiais, NT išrašu).

6.       Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Aplinkos apsaugos agentūra atstovas teismo posėdžio metu išvadą palaikė.

 

k o n s t a t u o j a :

 

II.                      Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas

 

Ieškinys tenkintinas.

 

7.       CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis).

8.       Nagrinėjamoje byloje ieškovai pasirinko savo teisių gynimo būdą – pateikė prevencinį (-ius) ieškinį (-ius), kuriuo iš esmės prašė Ieškovė pareikšdama prevencinį ieškinį siekia uždrausti atsakovei sustabdyti Siurblinės, kurią ji valdo ir eksploatuoja, darbą, kad nebūtų padaryta didelė žala šalia upelio gyvenančių žmonių turtui (statiniams, įrenginiams, želdiniams), būtų sutrikdytas eismas ir kt. Ieškovė turi įrodyti, jog yra reali ir pagrįsta tikimybė, jog atsakovei UAB „Vaizga“ veikiant neteisėtai ir sustabdžius jos valdomos Siurblinės darbą ar atlikus kitus veiksmus, kurie apribotų vandens, atitekančio Paplungos upeliu nuo Plungės miesto teritorijų, paėmimą į atsakovės valdomo pastato- siurblinės įrenginius it vandens pakėlimą į Gandingos HE tvenkinį, gali kilti reali grėsmė žalai atsirasti, t. y. kad bus padaryta žala ieškovės nuosavybes teise valdomoms gatvėms, lietaus kanalizacijos sistemos infrastruktūrai.

Dėl ieškovės teisės pareikšti prevencinį ieškinį

9.       Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas reiškia, kad asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti. Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį.

10.       Ieškovė prevencinį ieškinį pareiškė motyvuodama tuo, kad gina Plungės rajono savivaldybės turtinius interesus, be to, egzistuoja ir viešojo intereso elementas. Atsakovė tvirtino, kad ieškovė neturi teisės reikšti civilinio ieškinio, nes iš pateiktų duomenų matyti, kad turto, kuriam gali būti padaryta žala, savininkė yra Plungės rajono savivaldybė, kurią atstovauja savivaldybės meras, o ne savivaldybės administracija. Tačiau ieškovė visiškai nesutiko su tuo, kad ji neturi teisės reikšti tokio pobūdžio reikalavimus, kokie pareikšti byloje, ir nepageidavo, kad ieškovę pakeistų kitas asmuo.

11.       Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g. (rekonstruota 2020-2021 metais), (duomenys neskelbtini) skg., (duomenys neskelbtini) g. gatvės, patenkančios į pirminę galimo užliejimo teritoriją, nuosavybės teise priklauso Plungės rajono savivaldybei (dubliko priedas Nr. 1). Plungės miesto savivaldybei nuosavybės teise taip pat priklauso į užliejamą teritoriją patenkantys lietaus nuotekų tinklai (žr., pvz., ties (duomenys neskelbtini) skg., dubliko priedas Nr. 2). Iš Plungės rajono savivaldybės internetiniame puslapyje pateiktos informacijos matyti, kad panaudojant ES fondų, valstybės ir savivaldybės lėšas, įrengta Gandingos HE tvenkinio ir (duomenys neskelbtini) g. tvenkinių krantinių ir kita infrastruktūra (dubliko priedas Nr. 3).

12.       Plungės miesto savivaldybės tarybos 2022-04-28 sprendimu Nr. T1-102 „Dėl Plungės rajono savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. T1-259 ir jį keitusio 2021 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. T1-205 pakeitimo bei Plungės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių vietinės reikšmės gatvių ir kelių perdavimo Plungės rajono savivaldybės administracijai valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise yra perduotos Plungės rajono savivaldybės administracijai valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise potencialiai užliejamoje teritorijoje esančios gatvės ((duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) skg., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g., dubliko priedai Nr. 1, taip pat, (duomenys neskelbtini) g. atšaka (priedas prie 2023 m. rugsėjo 13 d. rašytinių paaiškinimų, Nr. 1).

13.       Vykdant 2022-04-28 sprendimą Nr. T1-102, sudaryti gatvių perdavimo aktai, iš kurių nustatyta, kad Plungės rajono savivaldybė 2023 m. rugsėjo mėn. aktu Plungės rajono savivaldybės administracijai perdavė Plungės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių vietinės reikšmės gatvių ir kelių perdavimo Plungės rajono savivaldybės administracijai valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g. (žr. 44, 45, 73 punktus), ir į ginčo teritoriją patenkančių gatvių ((duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini)g.). Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g., esančios Plungės m., yra Plungės rajono savivaldybės nuosavybė ir jas patikėjimo teise valdo Plungės rajono savivaldybės administracija (įregistruotos daiktinės teisės). (Ieškovės rašto, teismui pateikto 2023 m. spalio 25 d. priedai Nr. 1-4).

14.       Iš Plungės rajono savivaldybės administracijos nuostatų 38 punkto matyti, kad savivaldybės administracija Lietuvos Respublikos teisės aktų, Savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka organizuoja ir kontroliuoja Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto bei Savivaldybei patikėjimo teise perduoto valstybės turto valdymą ir naudojimą (priedas prie 2023 m. rugsėjo 13 d. rašytinių paaiškinimų Nr. 3).

15.       Įvertinus nustatytus duomenis bei vadovaujantis CK 4.110 straipsniu, ieškovė – Plungės rajono savivaldybės administracija, kaip Plungės rajono savivaldybės patikėtinė, turi teisę reikšti prevencinį ieškinį, susijusį su turtu, kurį valdo patikėjimo teise. Taigi ieškovė nurodė kokia jo teisė pažeista (į patikėjimo teise valdomą turtą) ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas (kad jam nebūtų padaryta žala).

16.       Be to, sutiktina su ieškove, kad jos teisė reikšti prevencinį ieškinį yra susijusi ir su ieškovės vykdomomis viešosiomis funkcijomis, nes Plungės miesto teritorija, gatvės, infrastruktūra, kurią patikėjimo teise valdo ieškovė, yra susijusi su viešuoju interesu ir Plungės savivaldybės administracijos viena iš funkcijų yra užtikrinti civilinę saugą. Tai patvirtina Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pagal kompetenciją civilinės saugos srityje patvirtintas Plungės rajono savivaldybės galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės dokumentas, kurio 2.1 punktu nustatyta, kad Plungės rajono savivaldybės teritorijoje didelių pavojų, turinčių labai didelę, didelę ar vidutinę riziką bei padarinius, yra: hidrotechninių statinių HTS (dirbtinės užtvankos) avarijos ir (ar) jų įrenginių gedimai (rašto, teismui pateikto 2023 m. spalio 25 d. priedas Nr. 5).

 

Dėl prevencinio ieškinio (ne)tenkinimo sąlygų egzistavimo

17.       Reikalavimų, pasirinkus CK 1.138 straipsnio 3 punkte įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, dalykas – uždraudimas asmeniui atlikti veiksmus arba įpareigojimas asmenį atlikti veiksmus. Prevencinio ieškinio sąlygos: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje;                    2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Taigi, prevenciniu ieškiniu siekiama užkirsti kelią žalai, kuri gali atsirasti ateityje, ir jo patenkinimas reiškia tai, kad yra įrodyta, jog atsakovas atlieka (gali atlikti) neteisėtus veiksmus, sudarančius sąlygas žalai atsirasti ateityje, bet ne tai, kad šiais veiksmais žala jau yra padaryta ir yra visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2018, 22 punktas).

18.       Prevencinį ieškinį pareiškė Plungės rajono savivaldybės administracija siekdama uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, galinčius jos turtui, valdomam patikėjimo teise, sukelti žalos padarymo grėsmę ateityje. Dėl ieškovės valdomo turto, kuriam ateityje gali atsakovė sukelti realią grėsmę, pasisakyta (Sprendimo 11-14 punktuose).

19.       Prevencinis ieškinys yra pareikštas atsakovei UAB „Vaizga“, kuri, ieškovės teigimu, ateityje atliekamais neteisėtais veiksmais gali sukelti realią žalos grėsmę jos valdomam turtui. Bylos medžiaga patvirtinta, kad Siurblinę valdo atsakovė, byloje ginčo dėl to nekilo.

20.       Bylos medžiaga nustatyta, kad pastatas – Siurblinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės neįregistruotos (NT išrašas). Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad faktiškai siurblinę valdo atsakovė. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad pastatas -Hidroeleketrinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), nuo 2013 m. liepos 3 d. nuosavybė teise priklauso UAB „Vaizga“, nuo 2022-05-24 iki 2027-12-31 Pastatas – Hidroelektrinė išnuomota UAB „Hidrogreen”.  UAB „Vaizga” 2022-09-22 raštas Nr. 22/113, adresuotas ieškovei, kuriame nurodo, kad  UAB „Vaizga“ 1998 m. gegužės mėn. perimdama iš AB Lietuvos energija“ hidroelektrines, tame trape ir Gondingos hidroelektrinę, kartu su hidroelektrinės statiniais bei įranga perėmė ir Polderio siurblinę - pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)); AB „Elektros skirstymo operatorius“ elektoriniai laiškai, patvirtinantys, kad atsakovei UAB „Vaizga“ priklauso Siurblinėje įrengti elektros skaitikliai Nr. 75737, Nr. 76528, kurie yra TR-8 Plungė (ieškinio priedas Nr. 14). Atsakovės UAB „Vaizga“ 2022-09-16 rašte 22/111 nurodyta, kad atsakovė 2022 m. sausio - rugpjūčio mėnesiais mokėjo už sunaudotą elektros energiją Siurblinėje ( ieškinio priedas Nr. 13). Ginčo dėl to, kad būtent atsakovė faktiškai valdo Siurblinę, byloje nekilo, taip pat atsakovė neginčijo, kad valdoma Siurblinė yra laikoma padidinto pavojaus šaltiniu.

21.       Byloje iš esmės taip pat nekilo ginčo, kad sustabdžius Siurblinės veiklą, gali kilti realios žalos atsiradimo grėsmė (prevencinio ieškinio 3 sąlyga). Atsakovė pripažino, kad teoriškai tokia galimybė yra. Tokią grėsmę patvirtina ir byloje pateikti įrodymai. Ieškovės pateiktoje topografinėje schemoje pateiktas pirminis galimas užliejimas (ieškinyje pateikta nuotrauka). Iš Plungės rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 16 d. rašto „ Dėl Plungės miesto teritorijos ties Paplungos upeliu užliejimo grėsmės“ matyti, kad buvo įvertinta kokie padariniai gali kilti jei atsakovė sustabdytų Siurblinės veiklą. Nurodyta, kad laiku neišpumpavus vandens iš Paplungos upelio į tvenkinį, galimas šalia Paplungos upelio esančios teritorijos užliejimas (pavaizduotas ieškinyje pateiktoje schemoje). Be to, nurodyta, kad pasikeitus orams dėl polaidžio yra tikimybė, jog gali būti apsemta dar didesnė Plungės miesto teritorija. Galimas teritorijų užliejimas neabejotinai padarytų didelę žalą šalia upelio gyvenančių žmonių turtui (statiniams, įrenginiams, želdiniams), būtų sutrikdytas automobilių eismas (duomenys neskelbtini) skersgatvio, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gatve, kuri yra viena iš pagrindinių miesto gatvių, dėl joje vykstančio intensyvaus automobilių judėjimo. Vandens išsiliejimas iš Paplungos upelio vagos galėtų neigiamai įtakoti (reikšmingai apgadinti ar sugriauti) 2022 m. sutvarkytos Gandingos HE tvenkinio pakrantės infrastruktūrą, bei praėjusiais metais naujai išasfaltuotą Paprūdžio gatvę.

22.       Taip pat ieškovės pateiktoje specialisto išvadoje nurodyta, kad sustabdžius polderio siurblinės, esančios (duomenys neskelbtini), veiklą, vien tik atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini) skg. Ir siurblinės būtų užlieta 58 888 m2 teritorijos su sklypais ir gyvenamaisiais namais, gatvėmis ir kita vieša infrastruktūra, Dalinai būtų užlieta (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g., visiškai užlietas (duomenys neskelbtini) skg.. Nurodyta, kad Siurblinė su greta esančiu pylimu turi būti reguliariai prižiūrimi, tvarkingi ir veikiantys hidrotechniniai statiniai. Jų nepriežiūra ir/ar sustabdymas yra negalimas (teismui pateikta 2024 m. sausio 3 d.).

23.       Išvadą teikianti institucija Aplinkos apsaugos agentūra, negalėjo atsakyti ar dėl Siurblinės veiklos sustabdymo, gali pakilti vanduo, nes tai ne jų kompetencija.

24.       Iš nustatytų duomenų galima daryti išvadą, kad sustabdžius Siurblinės veiklą ar atlikus kitus veiksmus, apribojančius vandens, atitekančio Paplungos upeliu nuo Plungės miesto teritorijų, priėmimą į atsakovės valdomo pastato-siurblinės įrenginius ir vandens perkėlimą (perpumpavimą) į Gandingos HE tvenkinį, galima pagrįstai tikėti, kad žala ateityje gali atsirasti.

25.       Byloje, be kitų jau minėtų sąlygų, taip pat būtina nustatyti būsimus atsakovės neteisėtus veiksmus, kurie iš esmės ir yra prevencinio ieškinio objektas. Ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus grindžia tuo, kad ji, būdama padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų bei vadovaujantis CK 4.37 straipsniu turi objektą valdyti, naudoti nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Teigia, kad siekiami uždrausti veiksmai būtų nesuderinami su padidinto pavojaus šaltinio valdytojui keliamu didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnio standartu. Tačiau atsakovė teigia, kad ieškovė neįrodė jos neteisėtų veiksmų. Tvirtina, kad iki šiol atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, dėl kurių galėtų kilti grėsmė žalai atsirasti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė imsis tokių veiksmų ir ateityje. Be to, teigia, kad ji, būdama privatus juridinis asmuo, neturi jokios pareigos elgtis taip kaip nori ieškovė tam, kad būtų užtikrintas viešasis interesas. Taigi byloje būtina įrodyti atsakovės būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala (CPK 178 straipsnis). Tokia pareiga tenka ieškovei.

26.       Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai, kurie suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Sprendžiant dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo kaip vienos iš prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų, svarbu įvertinti tų veiksmų turinį ir jų atitiktį teisei.

27.       Atsakovė neginčijo fakto, kad ji valdo būtent padidinto pavojaus šaltinį – polderio Siurblinę. Atsakomybė už padidinto pavojaus šaltinio sukeltą žalą numatyta CK 6.270 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgus į tai, atsakovė, valdydama tokį šaltinį, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų. Reikalaujamas didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnis turėtų būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų žalai atsirasti.

28.       Ieškovė galimus atsakovės neteisėtus veiksmus sieja su tuo, kad atsakovė, būdama padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, ketina atjungti jos valdomą Siurblinę dėl ko ir gali ateityje kilti žala. Pasak ieškovės, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia aktyviai, t. y. atsakovė UAB „Vaizga“ ieškovei siuntė ne vieną rašą, kuriuose nurodė, jog sustabdys siurblinės veiklą. Atsakovės atstovo teigimu, tokių raštų siuntimas nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra aktyvūs, tie raštai, pasak atsakovės atstovo, reiškia tik derybas su savivaldybe dėl Siurblinės perėmimo.

29.       Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Vaizga” 2022-09-22 raštu Nr. 22/113 (ieškinio priedas Nr. 3) ieškovę informavo, kad iki šiol UAB „Vaizga” geranoriškai prižiūri bei patiria priežiūros, remonto bei eksploatavimo išlaidas, nors tokia prievolė bendrovei nėra nustatyta nei teisės aktuose, nei statiniais ar bet kokiais kitais pagrindais. Pakartotinai pranešė, kad nuo                               2022 m. rugsėjo 26 d. Siurblinės darbas bus sustabdytas. Taip pat nurodė, kad UAB „Vaizga“ yra pasirengusi sudaryti atlygintinių paslaugų sutartį su Plungės rajono savivaldybe dėl Siurblinės naudojimo Plungės miesto reikmėms. Prašė Plungės rajono savivaldybės imtis tinkamų priemonių vandens lygiui reguliuoti Plungės miesto ribose esančiuose vandens telkiniuose, už kurių priežiūrą yra atsakinga Plungės rajono savivaldybė. Duomenų, kad atsakovė būtų bandžiusi sustabdyti Siurblinės veiklą, byloje nepateikta. Tačiau įrodinėjant prevencinio ieškinio sąlygų buvimą, nėra būtina įrodyti, kad anksčiau tokia žala buvo sukelta, pakanka įrodyti, kad veiksmai kelia pagrįstą grėsmę žalai atsirasti.

30.       Atsakovės elgesio neteisėtumą ieškovė grindžia ir tuo, kad ji nepagrįstai siekia Siurblinės veiklos sąnaudas perkelti ieškovei, grasindama nutraukti sutartį, kad tokiu būdu elgiasi nesąžiningai. Tvirtina, kad Siurbline yra būtina atsakovės valdomos hidroelektrinės eksploatavimui. Atsakovė tvirtina priešingai ir teigia, kad Siurblinė nėra reikalinga jos veiklai, kad jos eksploatavimas atneša tik nuostolius – nereikalingas sąnaudas, todėl atsakovė pati turi teisę ar nutraukti nuostolingą veiklą ar ne. Be to teigė, kad Siurblinės veikla reikalinga tik ieškovei siekiant užtikrinti tinkamą vandens lygį Gandingos hidroelektrinės tvenkinyje.

31.       Atsakovė tai, kad jai Siurblinė nereikalinga hidroelektrinės veiklai grindžia tuo, kad tik hidroelektrinė buvo išnuomota UAB „Hidrogreen” ir Gandingos HE tvenkinio eksploatavimo taisyklių 12.1 punktu, kur nurodyta, kad Siurblinė nėra sudedamoji hidrostatinių komplekso dalis bei tuo, kad ginčo Siurblinė yra už Gandingos HE tvenkinio ribų, o tvenkinio eksploatuotojas yra atsakingas už vandens lygio reguliavimą tik Gandingos HE tvenkinio ribose (Taisyklių III sk.), o ne už jos ribų.

32.       Iš Siurblinės inventorinė bylos Nr. 2435, kuri suformuota 1997-03-20, matyti, kad Inventorinės bylos tituliniame lape nurodyta, kad Siurblinės „Savininkas AB „Lietuvos energija“ filialas“1997-03-19 AB „Lietuvos energija” filialo prašyme atlikti inventorizaciją Nr. S26 Siurblinė įvardinta „Gondingos HES polderio siurblinė (duomenys neskelbtini)g-vė” (ieškinio priedas Nr. 6).

33.       Iš AB „LIETUVOS ENERGIJA“ 1998 m. kovo 17 d. protokolo ir 1998-05-19 Pagrindinių priemonių priėmimo – perdavimo akto ir Priedo prie Pagrindinių priemonių priėmimo – perdavimo akto 1998 m. gegužės 19 d. nustatyta, kad Gandingos hidroelektrinę kartu su hidroelektrinės statinių kompleksui priklausančia Siurbline 1998 metais perleido savo kontroliuojamai įmonei (dukterinei bendrovei) UAB „Ekoelektra“ (ieškinio priedai Nr. 8, 9).

34.       UAB „Vaizga” perimdama iš AB Lietuvos energija“ hidroelektrines, tame tarpe ir Gandingos hidroelektrinę, kartu su hidroelektrinės statiniais bei įranga perėmė ir Polderio siurblinę- pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)) (Atsakovės 2022-09-22 raštas Nr. 22/113, adresuotas ieškovei). 

35.       Taip pat iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bei atsakovės kartu su atsiliepimu pateiktos 2022 m. gegužės 24 d. nuomos sutarties nustatyta, kad Pastatas – Hidroelektrinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), išnuomota nuo 2022-05-24 iki 2027-12-31                                       UAB „Hidrogreen”.

36.       Iš 2022 m. rugpjūčio 31 d. Hidrotechnikos statinių techninės priežiūros paslaugų tiekimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Vaizga” ir UAB „Hidrogreen”, nustatyta, kad UAB „Hidrogrreen” įsipareigoja suteikti UAB „Vaizga” valdomų hidrotechnikos statinių (pagal Priedą Nr. 1) techninės priežiūros paslaugas. Iš Priedo Nr. 1 „Hidrotechninių statinių sąrašas” matyti, kad į įeina ir Pastatas – Siurblinė, esanti (duomenys neskelbtini). Taigi Pastatas - Siurblinė liko atsakovei, tačiau jos techninę priežiūrą vykdo UAB „Hidrogreen“, kuriai atsakovė išnuomojo Pastatą – Hidroelektrinę.

37.       Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklėse, kurios sudarytos UAB „Ekoelektra“ užsakymu, 12.1 punkte nurodyti Tvenkinio hidrotechnikos statiniai (HTS) ir įrenginiai: žemių užtvanka, vandens pertekliaus pralaida, derivacinis kanalas su tiltu, hidroelektrinės vandens paima, slėgiminis vamzdis, hidroelektrinė su nuvedančiuoju kanalu. Siurblinė nėra nurodyta kaip sudedamoji hidrostatinių komplekso dalis. Taisyklių 15-16 psl. pateiktose Gandingos HE tvenkinio schemose matyti, kad ginčo Siurblinė yra už Gandingos HE tvenkinio ribų.

38.       Išvadą teikianti institucija - Valstybinės energetikos reguliavimo tarnyba, savo išvadoje nurodė, kad Siurblinė negali būti traktuojama kaip hidroelektrinės statinys ir hidroelektrinės neatskiriama dalis. Nurodyta, kad iš byloje esančios medžiagos gali daryti išvadą, kad siurblinė reikalinga paviršinių nuotėkų tvarkymui. Taip pat nurodyta, kad įvertinus Taisyklių 13.3-13.9 punktuose nurodyti vandens debitai yra žymiai didesni už siurblinės pakeltą vandens kiekį, taigi pakeltas vandens kiekis nesudaro reikšmingos įtakos Gangindos hidroelektrinės darbui (apgamintos elektros energijos kiekiui). Išvada pateikta įvertinus Taisyklių 12 punktą, 13.3-13.9 punktus, Nekilnojamojo turo išrašą, iš kurio matyti, kad pastato – Siurblinės statybos pabaigos metai yra 1995 m., o pastatas – hidroelektrinės statybos pabaigos metai – 1961 m. Be kita ko, nurodyta, kad pastatai geografiškai nutolę vienas nuo kito.

39.       Ieškovės pateiktoje specialisto išvadoje nurodyta, kad Polderio Siurblinė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), yra funkciniais ryšiais susijusi su Gandingos HE ir Gandingos HE tvenkiniu, kadangi yra vieningo hidrotechnikos statinių komplekso dalis, kartu su pylimu sauganti žemiau Gandingos HE tvenkinio normalaus patvankos lygio esančias miesto teritorijas ir infrastruktūrą nuo užliejimo. Paplungos upeliu atitekantis vandens kiekis matavimo/stebėjimo metu neturėjo įtakos Gandingos HE darbo režimui ir pagamintos elektros energijos kiekiui. Taip pat nurodyta, kad esant kitoms gamtinėms sąlygoms, HE darbo režimui ir veikiant siurblinei, teorinė įtaka Gangindos HE darbo režimui ir pagamintos elektros energijos kiekiui galima.

40.       Įvertinus Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos išvadą bei ieškovės specialisto pateiktą išvadą, matyti, kad abi iš esmės teigia, kad Siurblinė reikšmingos įtakos Gandingos hidroelektrinės darbui neturi. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnyba savo išvadoje neanalizavo atvejo, kaip būtų, jei pasikeistų gamtinės sąlygos, o iš esmės rėmėsi tik rašytiniais dokumentais (Taisyklėmis ir kt.). Todėl teismas, įvertinęs ieškovės specialisto išvadą, atsakovės pateiktus duomenis, patvirtinančius, kad Pastatas - Siurblinė nėra išnuomota trečiajam asmeniui, tačiau trečiasis asmuo atlieka jos techninę priežiūrą, turi pagrindo manyti, kad teoriškai, pasikeitus gamtinėms sąlygoms, Gandgindos HE darbo režimui ir pagamintos elektros energijos kiekiui Pastato -Siurblinės įtaka yra galima. Pateiktos išvados patvirtina galimą Siurblinės ir hidroelektrinės funkcinį ryšį, nepaisant Taisyklėse nurodyto teiginio, kad Siurblinė nėra sudedamoji hidrostatinių komplekso dalis ir to, kad UAB „Hidrogreen“ yra išnuomota tik hidroelektrinė.

40.1.       Teismas pažymi, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl Siurblinės perdavimo kitam valdytojui ar dėl to, kieno iš esmės interesus turi užtikrinti ir/ar užtikrina Siurblinės veikla ir kas turi prisiimti dėl Siurblinės veiklos patiriamas sąnaudas. Ieškovė, pareikšdama prevencinį ieškinį, kuris apibrėžia bylos teisminio nagrinėjimo ribas, siekia, kad atsakovei faktiškai būtų uždrausta sustabdyti Siurblinės veiklą, nes dėl to gali kilti reali grėsmė žalai atsirasti. Todėl sprendžiant prevencinio ieškinio reikalavimo pagrįstumą, šiuo atveju Siurblinės funkcinis ryšys su pačia hidroelektrine aktuali tik vertinant atsakovės veiksmų galimą neteisėtumą prevencinio ieškinio kontekste. Todėl byloje esant duomenims, patvirtinantiems bent galimą Siurblinės funkcinį ryšį su hidroelektrine, paneigiami atsakovės argumentai, kad jai visiškai Siurblinė nereikalinga dėl ko ji, kaip tvirtino, neprivalanti jos naudoti ir siekia jos veiklą sustabdyti dėl patiriamų papildomų kaštų.

41.       Teismas, įvertinęs nustatytus duomenis bei atsakovės raštuose nurodytas aplinkybes dėl Siurblinės veiklos sustabdymo tuo atveju, jei ieškovė neperims Siurblinės, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė gali atlikti neteisėtus veiksmus, t. y. sustabdyti Siurblinės, kuri yra padidinto pavojaus šaltinis, veiklą. Kad dėl to ateityje galėtų kilti reali grėsmė žalai atsirasti, patvirtina byloje esantys įrodymai, be to, šios aplinkybės neginčijo ir pati atsakovė. Kaip matyti, atsakovė ne vieną kartą siuntė ieškovei raštus, nurodančius, jog Siurblinės darbą konkrečiu laiku sustabdys, jei ieškovė neperims jos. Tokie atsakovės sistemingai atliekami prieš ieškovę nukreipti veiksmai vertintini kaip neteisėti veiksmai prevencinio ieškinio kontekste. Vien tai, kad atsakovė pagal savo ketinimus iki šios nebuvo sustabdžiusi Siurblinės veiklos, įvertinus atsakovės ieškovei siųstus raštus, nėra pagrindo daryti priešingą išvadą. Be to, byloje pateikti atsakovės argumentai tiek procesiniuose dokumentuose, tiek išsakyti teismo posėdžio metu patvirtina, kad atsakovė siekia, jog ieškovė perimtų Siurblinę, nes pastaroji, kaip teigia atsakovė, jos veiklai nėra reikalinga. Taigi nustatytos aplinkybė leidžia manyti, kad atsakovė, būdama padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, gali imtis neteisėtų veiksmų, t. y. nevykdyti jai nustatytos pareigos elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, kad nebūtų pažeisti kitų asmenų interesai ir tokie jos siekiami atlikti veiksmai neatitinka atsakovės, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojos, pareigos elgtis taip, kad nebūtų daroma žalos, standarto. Nagrinėjamu atveju nesant ginčo, kad dėl Siurblinės darbo sustabdymo gali kilti reali grėsmė didelei žalai atsirasti, yra pagrindas konstatuoti, kad dėl atsakovės tokių veiksmų gali būti sudaryta reali prielaida žalai atsirasti.

42.       Atsakant į atsakovės argumentus, kad ji yra privatus juridinis asmuo, siekiantis pelno (Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad UAB „Vaizga“ veiklos tikslas - Elektros energijos gamyba ir paskirstymas. Siekti pelno, efektyviai ir produktyviai vykdant bei vystant įstatuose nurodytą ūkinę komercinę veiklą), ir neprivalo užtikrinti viešojo intereso, nurodytina, kad pirmiausia atsakovei pareiga Siurblinę naudoti ir/ar valdyti taip, kad nebūtų pažeisti kitų asmenų interesai, kyla dėl to, kad ji yra didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, o ne dėl to, kad ji privalo užtikrinti viešąjį interesą.

43.       Esant išdėstytiems argumentams, teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad atsakovė gali ateityje atlikti neteisėtus veiksmus – sustabdyti Pastato - Siurblinės darbą ar atlikti kitus veiksmus, galinčius apriboti vandens, atitekančio Paplungos upeliu nuo Plungės miesto teritorijų, paėmimą į atsakovės valdomos siurblinės įrenginius ir vandens perkėlimą į Gandingos HE tvenkinį ir tokie veiksmai sudarytų sąlygas žalai atsirasti ateityje. Esant įrodytoms visoms prevencinio ieškinio sąlygoms, ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44.       Tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis; 98 straipsnio 1-2 dalys).

45.       Ieškovė 2023 m. rugsėjo 13 d. pateikė duomenis, kad patyrė 13 253,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir viešųjų registrų išrašų gavimas;                             2023 m. spalio 25 d. pateikė duomenis, kad papildomai ieškovė patyrė 1 727,68 Eur atstovavimo, taip pat ir su kitų bylos nagrinėjimu susijusių (viešųjų registrų ir kt.) išlaidų; 2024 m. kovo 4 d. pateikė duomenis, kad papildomai patyrė 8 714,42 Eur papildomų bylinėjimosi išlaidų, iš jų                    5 084,42 Eur atstovavimo išlaidų ir 3 630 Eur eksperto išvados parengimas;                                               2024 m. balandžio 10 d. pateikė duomenis, kad papildomai patyrė 2 741,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi ieškovė byloje pateikė duomenis apie patirtas iš viso 26 437,27 Eur. Teismas pažymi, kad ieškovės po teismo posėdžio pateikti duomenys apie patirtas atstovavimo išlaidas (2024-04-18) yra 2024-04-10 pateikto prašymo papildymas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė nespėjo iki teismo posėdžio pabaigos apmokėti išrašytos sąskaitos, todėl duomenis pateiks vėliau.

46.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Tuo atveju, kai byloje dalyvaujančio asmens prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų paskirstymui reikšmingų (individualių) nagrinėjamos bylos aplinkybių visumą, yra neprotingai didelis, teismas turi teisę jį sumažinti iki protingo dydžio.

47.       Ieškovė byloje teikė ieškinį, dubliką, rašytinius paaiškinimus, pateikė specialisto išvadą, teikė prašymus, rašytinę nuomonę dėl atsakovės pareikšto prašymo, dalyvavo teismo posėdžiuose, kurių dauguma buvo atidėti dėl šalių pareikštų prašymų. Byla iš esmės buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, kuris truko 3,5 val. (2024-04-10). Įvertinus ieškovės ataskaitoje nurodytus duomenis apie atliktus veiksmus, matyti, kad dalis veiksmų yra pertekliniai: įtrauktas ieškinio argumentų formulavimas, bylos strategijos formavimas, nepaisant to, kad yra nurodytas ir paties ieškinio projekto rengimas, taip pat atskirai nurodytas dubliko argumentų formulavimas, kai yra įtrauktas ir pats dubliko rengimas, nurodytas laikas pasirengti posėdžiams, tas pats laikas įtrauktas kelis kartus, kelis kartus įtrauktas strategijos formavimui skirtas laikas, nors bylos nagrinėjimo eigoje ieškovės pozicija nekito ir išliko tokia pati, taip pat atskirai išskirtas laikas strategijos teismo posėdžiams formavimas, garso įrašų analizė, kai ieškovės atstovas pats dalyvavo teismo posėdžiuose, į ataskaitas įtrauktas išvados koordinavimas 2023 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais. Teismo vertinimu, šiuos veiksmus apima ieškovo procesinių dokumentų, rašytinių paaiškinimų rengimas.

48.       Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovės parengtų dokumentų kiekį, bei atsižvelgus į Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16-8.19 punktuose numatytus atstovavimo išlaidų dydžius, ginčo pobūdį, tai, kad buvo reikalingos specialios žinios, į tai, kad teismo posėdžiai vyko nuotoliniu būdu ir byla buvo išnagrinėta praktiškai per vieną teismo posėdį (kiti teismo posėdžiai buvo atidėti ir vyko ne ilgiau nei 1 val.), teisingumo, protingumo principus, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina ir iš atsakovės ieškovei priteistina 18 000 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, kuri, teismo vertinimu, yra teisinga, protinga ir padengs ieškovės patirtas būtinas atstovavimo išlaidas.

49.       Tenkinus ieškinį visiškai, atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos iš ieškovės nepriteisintos.

50.       Sprendimui įsiteisėjus naikintinos 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268, 270 straipsniais,

 

nusprendžia:

 

Ieškinį tenkinti visiškai.

Uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vaizga“ sustabdyti pastato – siurblinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), darbą, nutraukti ar kitaip apriboti vandens, atitekančio Paplungos upeliu nuo Plungės miesto teritorijų, priėmimą į pastato – siurblinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini) įrenginius ir vandens perkėlimą (perpumpavimą) į Gandingos HE tvenkinį.

Iš atsakovės UAB „Vaizga“ ieškovei Plungės rajono savivaldybės administracijai priteisti 18 000 Eur (aštuoniolika tūkstančių Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

 

 

Teisėja         Ilona Rimkuvienė