Administracinė byla Nr. ATP-415-116/2012

                                                                        Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00619-2012-6                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 48.1; 79.1. 

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. R. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo V. R. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje, skirta 100 Lt bauda.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė :              

V. R., nubaustas už tai, kad 2012-05-16  17.15 val. viešoje vietoje – prie namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. sav., necenzūriniu žodžiu pavadino A. V., tuo savo veiksmais pažeisdamas viešąją tvarką ir rimtį, t. y. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.

V. R. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti ir panaikinti jam skirtą baudą. Skunde nurodo, kad tą dieną prie ūkinio pastato pjovė žolę su „trimeriu“, ūkinis pastatas yra apie 20 metrų nuo kiemo. A. V. parvažiavo su automobiliu ir išlipęs iš automobilio garsiai suspiegė. Pasak apelianto, jis pažiūrėjo į A. V. ir nieko jam nesakęs toliau pjovė žolę, ant veido buvo užsidėjęs apsauginį skydelį. A. V. jį apkaltino, kad pavadino necenzūriniu žodžiu. Apeliantas teigia, kad A. V. liudininkas buvo už maždaug 40 metrų nuo jo, kur jis pjovė žolę. Taip pat nurodo, kad su buvusiu policijos pareigūnu A. V. jie nesutaria, pykstasi,  jis apskundė A. V. dėl naminės degtinės. M. P. yra A. V. geras draugas, kurį jis buvo apskundęs dėl vagystės, todėl M. P. ir visa jo šeima dabar jam kerštauja.

Apeliantas teigia, kad savo kaltės nepripažįsta, nes A. V. necenzūriniu žodžiu nevadino. Jis yra neįgalus, pagyvenęs žmogus, dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės tokių nesąmonių nedaro. A. V. ir M. P. yra jauni, linkę konfliktuoti ir vartojantys alkoholį.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatas atsiliepime į V. R. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą. Manydami, jog Radviliškio apylinkės  teismas visapusiškai ir pilnutinai išnagrinėjo V. R. administracinę bylą ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių V. R. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.

ATPK 174 straipsnyje nustatyta kas yra nedidelis chuliganizmas ir numatyta atsakomybė už jį. Nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia  baudą  nuo  vieno  šimto  iki  trijų  šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.

Administracinio pažeidimo sudėtis yra formali. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 174 straipsnį taikoma tais atvejais, kai necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose  vietose, įžeidžiamu kibimu prie žmonių ar kitais panašiais veiksmais visuomenės rimtis ar tvarka yra trikdoma, bet ne sutrikdoma. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais trikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir norėtų taip veikti. Kvalifikuojant pažeidėjo veiksmus pagal šį straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – viešąją vietą ir necenzūrinių žodžių vartojimą ar  gestų viešosiose  vietose,  įžeidžiamą kibimą  prie žmonių ar kitais panašiais veiksmais, trikdantį visuomenės rimtį ar tvarką. Pagal   viešosios vietos interpretaciją – viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje dėl laisvo priėjimo prie jos bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl pažeidėjo veiksmų patirs nepatogumų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, konfliktai tarp V. R. ir A. V. bei M. P. tęsiasi jau seniai. Konfliktinė situacija tarp V. R. ir A. V. kilo sušukus A. V., ką patvirtino tiek V. Rn., tiek ir M. P.. Konflikto metu V. R. pjovė žolę su „trimeriu“, todėl daugiabučio namo kieme buvo didelis garsas, kas leidžia pagrįstai manyti, jog toliau nuo konflikto vietos buvę asmenys negalėjo girdėti kokius tiksliai žodžius išsakė V. R., taip pat neatmestina versija, jog netiksliai V. R. žodžius galėjo išgirsti ir pats A. V.. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tuo atveju jei V. R. pasakė necenzūrinius žodžius, jo veikoje dominavo asmeninės paskatos, kurios buvo nukreiptos ne į viešosios rimties trikdymą, o kaip atsakas į A. V. sušukimą.

Kadangi nagrinėjamoje byloje yra daug neaiškumų, kurių negalima patikrinti, o sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, konstatuoja, kad 2012 m. birželio 21 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo priimtas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant V. R. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 30212 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,

n u t a r i a :

panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas

Teisėjas                                                                                                        Vaclovas Iždonas