Administracinė byla Nr. eA-1135-822/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01648-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 34.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Kamnis“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas mažoji bendrija (toliau – MB) „Kamnis“ kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų su skundu, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-421 dalį, kuria nuspręsta apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 14.00 val. iki 10.00 val. Kauno prekybos vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. MB „Kamnis“ vykdo viešojo maitinimo paslaugas kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas visos veiklos vykdymo laikotarpiu atitiko visus šiai veiklai keliamus reikalavimus, turi reikiamas licencijas ir nenustatyta jokių pareiškėjo veiklos pažeidimų, tačiau atsakovas ginčijamu sprendimu nusprendė apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką pareiškėjo kavinėje, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14.00 val. iki 10.00 val. Atsakovo priimtas Sprendimas neatitinka proporcingumo principo, taip pat toks sprendimas diskriminuoja pareiškėją prieš kitus tokią pačią ūkinę-komercinę veiklą vykdančius ūkio subjektus, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 46 straipsnyje įtvirtintą ūkinės veikos laisvę bei neapsaugo nuo nesąžiningos konkurencijos.
2.2. Nors atsakovas apribojo mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir uždraudė prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14.00 val. iki 10.00 val., tačiau tai padarė išskirtinai tik pareiškėjo atžvilgiu, nesiekiant atsakovo deklaruojamų tikslų – mažinti alkoholio suvartojimą, nusikalstamumo lygį bei siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų ir kitų konstitucinių vertybių apsaugos. Pareiškėjas sąžiningai vykdė ūkinę-komercinę veiklą, tačiau vis tiek buvo išskirtas iš kitų viešojo maitinimo paslaugas teikiančių bendrovių. Pareiškėjas nesupranta, kodėl jo veikla skiriasi nuo vos 35 metrus esančios ir tokias pačias paslaugas teikiančios bendrovės, tuo labiau nesupranta, kodėl šis laikas buvo apribotas nuo 14.00 val. iki 10.00 val., kai tuo tarpu įstatymų leidėjas net mažmeninės prekybos maisto produktais įmonėms yra leidęs prekiauti alkoholiniais gėrimais iki 22.00 val. vakaro, o tokių įstaigų aplink pareiškėjo veiklos vykdymo vietą yra ne viena.
2.3. Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nevertino visų svarbių faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo ūkine-komercine veikla. Pareiškėjas neturėjo duomenų, o juo labiau tokių duomenų faktiškai ir negali būti, kurių pagrindu būtų konstatuota, kad dėl pareiškėjui išduotos licencijos būtų kaip nors pažeistas viešasis interesas. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovas prieš priimdamas ginčijamą sprendimą būtų gavęs iš Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas, Įstatymas) 18 straipsnio 9 dalyje išvardintų organizacijų, institucijų ir įstaigų pareikštų nuomonių ar pasiūlymų dėl neigiamų su prekyba alkoholiniais gėrimais susijusių faktų būtent pareiškėjo vardu valdomoje kavinėje. Taip pat nėra jokių duomenų, analizės ar kitų argumentų, kurių pagrindu būtent pareiškėjui buvo apribotas laikas prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14.00 val. iki 10.00 val., kai tuo tarpu kitose šalia esančiose įstaigose, pareiškėjo duomenimis, toks ribojimas yra nuo 24.00 val. iki 08.00 val. ryto.
3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė:
3.1. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis suteikia įgaliojimus bei numato išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Ginčijamame sprendime nurodytos tiek teisės normos, kuriomis vadovautasi, tiek faktiniai duomenys, kuriais remtasi, todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog Sprendimas nėra pagrįstas objektyviai nustatytais konkrečiais faktais.
3.2. Taryba, priimdama Sprendimus, vertino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK), Dainavos seniūnijos pateiktą informaciją, gyventojų skundus. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. birželio 30 d. rašte Nr. 20-S-72554(1.16E) nurodyta, kad dėl MB „Kamnis“ priklausančios prekybos vietos, adresu (duomenys neskelbtini), ir jos prieigų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d. policijoje buvo registruoti 22 iškvietimai, iš jų 11 dėl konfliktų, girtų, neadekvačiai besielgiančių asmenų, viešosios tvarkos pažeidimų, 3 – dėl muštynių, 3 – dėl kūno sužalojimų, 2 – dėl vagysčių, 1 – dėl plėšimų, 1 – dėl turto sugadinimo, 1 – dėl narkotinių medžiagų platinimo. Iš pateiktos informacijos matyti, kad dominuoja iškvietimai dėl konfliktų, girtų, neadekvačiai besielgiančių asmenų, viešosios tvarkos pažeidimų, kūno sužalojimų, tai pakankamai sunkūs nusikaltimai, kas patvirtina, jog dėl prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos vietos prieigos tampa nesaugios visuomenei. Dainavos seniūnija 2017 m. liepos 3 d. rašte Nr. 07-12-50 ir 2017 m. liepos 10 d. rašte Nr. 07-12-52 nurodė, kad gauti gyventojų ir bendruomenės skundai dėl nuolat girtaujančių ir viešąją tvarką pažeidžiančių maitinimo įstaigų lankytojų bei prašė apriboti šioje maitinimo įstaigose prekybą alkoholiniais gėrimais bei pateikė gyventojos skundą ir Kauno pilietinės bendruomenės centro „Dainava“ prašymą. Kauno pilietinės bendruomenės centras „Dainava“ 2017 m. liepos 4 d. prašyme nurodė, kad gauna nusiskundimų dėl visą parą veikiančių naktinių parduotuvių, gyventojai skundžiasi nesaugia aplinka, kadangi apgirtę asmenys kabinėjasi prie mažamečių, vykdomi apiplėšimai ir vagystės bei prašė riboti barų darbo laiką. Taryba, siekdama viešojo intereso ir gindama aplinkinių gyventojų teisę į ramią, kultūringą ir saugią aplinką, apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką maksimaliam paros laikui.
3.3. Pareiškėjo prekybos vietoje nėra sudaryta jokių tinkamų sąlygų kultūringai vartoti alkoholinius gėrimus vietoje, taip ugdant atsakingo alkoholinių gėrimų vartojimo kultūrą. Pareiškėjas naudojasi įstatymo spragomis ir suformuota teismų praktika bei prisidengdamas viešojo maitinimo įmonės statusu, dažniausiai prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui. Tai, kad ši įstaiga funkcionuoja tik prekybos alkoholiniais gėrimais dėka, patvirtina ir pats pareiškėjas skunde nurodydamas, kokius nuostolius jis šiuo metu patiria apribojus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Toks vartojimo būdas pritraukia atitinkamą klientų kontingentą, kuris nesugeba vartoti alkoholinius gėrimus saikingai ir kultūringai. Pareiškėjui priklausančios kavinės veikla ir prekyba alkoholiu visą parą pritraukia tiek asmenis dėl savo elgesio tampančius nusikaltimo aukomis, tiek ir linkusius nusikalsti asmenis. Prekyba alkoholiu visą parą turi tiesioginę įtaką padaromų nusikaltimų skaičiui, nusikaltėlių brutalumui, sunkioms fizinėms ir turtinėms pasekmėms, neigiamam miesto įvaizdžiui, neigiamai veikia visuomeninio gyvenimo sritis ir mažina gyventojų saugumą. Taryba negali ir neturi teisės rizikuoti žmonių saugumu, priešingai, turi pareigą rūpintis gyventojų sveikata ir socialine gerove, užtikrinti saugią aplinką ir šią pareigą vykdo.
3.4. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas išsamiai ištyrus ir įvertinus faktines aplinkybes, kurios dėl savo pobūdžio, t. y. dėl daromų viešosios tvarkos pažeidimų alkoholinių gėrimu pardavimo vietose, smurtinių nusikaltimų ir pan., nebeleido Kauno miesto savivaldybei nebereaguoti ir nepriimti sprendimo. Taryba teisėtai ir pagrįstai, įgyvendindama Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi suteiktą diskrecijos teisę, konstatavo bendruomenės ir verslo interesų pusiausvyros pažeidimą ir koregavo (apribojo) pareiškėjui išduotoje licencijoje verstis mažmenine prekyba nustatytą prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, siekiant viešojo intereso, t. y. savivaldybės bendruomenės apsaugos nuo neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. T-421 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo MB „Kamnis“ priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini)“.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie klausimo dėl ribojimo prekiauti alkoholiu jam priklausančioje kavinėje nagrinėjimą, jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti jokių paaiškinimų ar tuo labiau pasiruošti galimiems ribojimams, kurie iš esmės žlugdo pareiškėjo įmonę. Kauno miesto mero 2017 m. liepos 4 d. potvarkiu buvo sudaryta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. posėdžio darbotvarkė, į kurią klausimo dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjo MB „Kamnis“ priklausančioje kavinėje nagrinėjimas nebuvo įtrauktas. Tik Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. posėdžio metu į darbotvarkę buvo įtraukta 12 papildomų klausimų, tarp kurių ir sprendimo projektas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjo MB „Kamnis“ priklausančioje kavinėje svarstymas. Be to, atsakovo parengtame ginčijamo sprendimo projekte, kuris buvo pateiktas Tarybai svarstyti, ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriaus 2017 m. liepos 5 d. parengtame aiškinamajame rašte Nr. 27-19-47 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo MB „Kamnis“ prekybos alkoholiu ribojimas numatytas nuo 22.00 val. iki 8.00 val. Teismas pažymėjo, kad tik Tarybos posėdžio metu Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Vieningo Kauno frakcijoms pasiūlius apriboti prekybos alkoholiu laiką nuo 14.00 val. iki 10.00 val., Taryba balsavimu nusprendė pritarti šiam siūlymui ir priėmė ginčijamą sprendimą su pakeitimais.
6. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju priimant pareiškėjui nepalankų sprendimą buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, nesudaryta galimybė pateikti paaiškinimus ar kitus įrodymus, galinčius turėti įtakos ginčo sprendimo priėmimui. Teismas kritiškai vertino atsakovo veiksmus, kuriais pareiškėjas, vykdantis teisėtą komercinę veiklą, visiškai neinformuotas apie svarstomus jo veiklos apribojimus (taip užkertant pareiškėjui galimybę būti išklausytam) ir „pastatomas“ prieš įvykusį faktą – esminio jo veiklos apribojimo (pagal byloje pateiktus duomenis pajamos iš prekybos alkoholiu sudaro daugiau nei pusę visų gaunamų pareiškėjo pajamų) be jokio pereinamojo laikotarpio, tuo nesudarant sąlygų pareiškėjui pasiruošti veiklos ribojimams, kas prieštarauja bendriesiems teisės principams, inter alia (be kita ko) pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Teismas pripažino, kad tokie atsakovo veiksmai nesiderina su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis.
7. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, nesilaikė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-125 patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) reikalavimų. Teismo nuomone, Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Vieningo Kauno frakcijų pasiūlymo – apriboti prekybos alkoholiu laiką nuo 14.00 val. iki 10.00 val., negalima laikyti į darbotvarkę įtrauktų sprendimų projektų teikiamomis pataisomis (Reglamento 78 p. tvarka), nes šiuo siūlymu iš esmės buvo pakeistas ginčijamo sprendimo projekto turinys, vietoj numatyto taikyti apribojimo prekybos alkoholiu laiko nuo 22.00 val. iki 8.00 val., buvo priimtas sprendimas dvigubai pailginti apribojimo prekybos alkoholiu laiką (nuo 14.00 val. iki 10.00 val.), paliekant galimybę prekiauti alkoholiu tik 4 valandas per parą. Šis siūlymas turėjo būti vertinamas kaip sprendimo projektas, alternatyvus į posėdžio darbotvarkę įrašytam sprendimo projektui. Pagal Reglamento 98 punktą alternatyvūs sprendimų projektai privalo būti parengti Reglamento VIII skyriuje nustatyta tvarka ir pateikti merui, frakcijų seniūnams ir pirminio sprendimo projekto rengėjui ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Dėl šių priežasčių teismas vertino, kad ginčijamas sprendimas priimtas nesilaikant jo priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų, todėl negali būti pripažintas motyvuotu ir pagrįstu, nes visiškai neaišku, kokiais pagrindais ir kuo remiantis prekybos laikas apribotas žymiai daugiau nei buvo numatyta ginčijamo sprendimo projekte.
8. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad iš Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. posėdžio protokolo Nr. TP-7 taip pat nėra galimybės spręsti dėl apskųsto savivaldybės tarybos sprendimo motyvų. Net ir Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Dainavos seniūnijos 2017 m. liepos 3 d. rašte Nr. 07-12-50 ir 2017 m. liepos 10 d. rašte Nr. 07-12-52, kurie adresuoti atsakovui, siūloma riboti prekybos laiką, tačiau nenurodoma kokiu paros metu. Iš prie seniūnijos raštų pridėtų priedų matyti, kad siūloma riboti prekybos alkoholiu laiką, būtent dėl naktinės prekybos alkoholiniais gėrimais, tačiau ginčijamame sprendime atsiranda visiškai kitoks, sprendimo projekto esmę keičiantis ribojimas. Atsižvelgdamas į tai, kad nei ginčijamame sprendime, nei ginčo sprendimą lydinčiuose dokumentuose motyvacijos, dėl ko priimtas sprendimas apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 14.00 val. iki 10.00 val., nėra, teismas šiais aplinkybes pripažintino esminėmis, vertinant ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
9. Nors atsakovas nurodė, kad Taryba klausimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo svarstė ir sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Kauno AVPK 2017 m. birželio 30 d. rašte Nr. 20-S-72554(1.16E) nurodytus faktus, tačiau teismas vertino, jog iš šio rašto turinio negalima daryti pagrįstos ir vienareikšmės išvados, kad visi šie iškvietimai yra kaip nors susiję būtent su pareiškėjo vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais, ir tuo labiau konkrečiu laiku nuo 14.00 val. iki 10.00 val. Teismas sprendė, kad ginčijamas sprendimas priimtas iš esmės neturint jokių objektyvių duomenų apie tariamą viešojo saugumo ar viešojo intereso pažeidimą ir negavus jokių konkrečių nusiskundimų. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, jog egzistuoja objektyvi grėsmė visuomenės saugumui, viešajai tvarkai ar viešajam interesui dėl pareiškėjo kavinės veiklos ir joje vykdomos prekybos alkoholiu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas (kaip juridinis asmuo) ir pareiškėjo darbuotojai buvo bausti dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytų ribojimų pažeidimų. Be to, nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų gavęs kokias nors pretenzijas ar skundus dėl prekybos alkoholiu ar su tuo susijusiais pažeidimais, todėl daryti išvadas, jog įmonės veikla sukelia pavojų aplinkiniams gyventojams, nėra jokio pagrindo.
10. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovas ginčo atveju jokių objektyvių faktinių duomenų, kuriais grindžiamas viešojo intereso pažeidimas, nepateikė, tinkamo visuomenės ir verslo interesų pusiausvyros apsaugos pažeidimo objektyviai nenustatė ir Sprendimą priėmė skubotai, tinkamai nepagrįsdamas pareiškėjui taikomų poveikio priemonių. Teismas sprendė, kad Taryba, formaliai prisidengiant teisėtų ir visuomeniškai reikšmingų tikslų įgyvendinimu – tariamai mažinti alkoholio prieinamumą, užtikrinti mieste bendruomenės saugumą, viešąją tvarką ir rimtį, žmogaus sveikatos apsaugą – ginčijamą sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 14.00 val. iki 10.00 val. pareiškėjui priklausančioje prekybos vietoje priėmė neatsižvelgusi į konkrečią pareiškėjo vykdomą įmonės prekybos alkoholiniais gėrimais visą parą veiklą, neigiamai įtakojusią viešosios tvarkos, rimties ir saugumo tiek teritorijoje, kurioje yra įsikūrusi ginčo kavinė, tiek ir pačioje kavinėje, t. y. nesant ne tik faktinio, bet ir teisinio pagrindo. Ginčijamas sprendimas priimtas nesilaikant jo priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų bei gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuotas (jame neišdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai), todėl jį priimant buvo pažeisti VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai. Dėl nurodytų priežasčių teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino atsakovo Sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
III.
11. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
12. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo:
12.1. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ nustatytų objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, yra nemotyvuotas ir priimtas nesilaikant Reglamento reikalavimų. Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Vieningo Kauno frakcijų pasiūlymas apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 14.00 val. iki 10.00 val. nelaikytinas alternatyviu pasiūlymu, kuriam taikoma Reglamento 98 punkte nustatyta tvarka. Šių frakcijų pasiūlymas tik numatė kitą ribojimo intervalą, tačiau nepakeitė sprendimo projekto esmės, todėl pasiūlymas laikytinas patikslinančiu šio sprendimo projektą, bet ne jį keičiančiu iš esmės. Taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, vertino Kauno AVPK, Dainavos seniūnijos pateiktą informaciją bei vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi. Taigi šiuo atveju buvo įgyvendintos ne tik Įstatyme ir VAĮ nustatytos pareigos pagrįsti priimamus sprendimus, bet ir laikytasi teismų suformuotos praktikos – sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą.
12.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad iš Kauno AVPK rašto turinio negalima daryti pagrįstos ir vienareikšmiškos išvados, jog visi pareigūnų iškvietimai yra kaip nors susiję būtent su pareiškėjo vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais. Teismas nevertino surinktų faktų visumos, kuriais rėmėsi Taryba priimdama ginčijamą sprendimą ir nepagrįstai sprendė, jog Sprendimai yra nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis. Byloje esantys įrodymai ir jų šaltinių įvairovė apie pareiškėjui priklausančiame bare ir jo prieigose prekybos alkoholiniais gėrimais metu užfiksuotus teisės pažeidimus, trikdančius viešąją rimtį ir tvarką, turinčius tiesioginę įtaką nesaugios gyventojams aplinkos sukūrimui, patvirtina sąsają tarp pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais ir šioje vietovėje daromų viešojo intereso gynimo prasme netoleruotinų teisės pažeidimų. Nurodyti duomenys, atsižvelgiant į tai, kad Tarybai įstatymo suteikta diskrecijos teisė, siekiant pozityvių tikslų, apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, sudarė teisėtą pagrindą priimti ginčijamą sprendimą.
12.3. VAĮ neįpareigoja individualų administracinį aktą priimančią instituciją informuoti apie ketinamą priimti sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo galimybė nustatytu būdu išreikšti savo požiūrį į ketinamą priimti sprendimą turi būti įtvirtinta nacionalinėje teisėje, ir konstatavo, jog Pagrindinių teisių chartijos nuostatos išreiškia tik bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį, tačiau visiškai nemotyvuotai ir nenurodant jokių konkrečių teisės normų sprendė, kad Taryba pažeidė objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus, nesilaikė gero administravimo. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenurodė jokios konkrečios teisės akto normos, t. y. įstatyminio pagrindo, dėl kurio pažeidimo Tarybos Sprendimas galėtų būti pripažintas neteisėtu. Pareiškėjas turėjo galimybes pertvarkyti savo veiklą taip, kad patirtų kuo mažiau neigiamų padarinių, o ginčijamu sprendimu buvo tik sutrumpintas prekybos alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietoje laikas, kuris negalėjo iš esmės apriboti pareiškėjo veiklos.
12.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėjo valdomoje prekybos vietoje nėra sudarytos sąlygos kultūringai vartoti alkoholinius gėrimus vietoje, šiame bare praktiškai nėra vietos kur prisėsti, o personalas nuo klientų yra atskirtas grotomis, kas patvirtina, jog kavinės klientų bijo ir patys darbuotojai, tai tik įrodo, kad čia besilankantys asmenys kelia grėsmę aplinkinių namų gyventojams.
13. Pareiškėjas atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsiliepime į apeliacinį nurodo, kad atsakovas, vadovaudamasis Kauno AVPK pateiktais duomenimis, nepagrindė, kiek iš policijoje gautų iškvietimų yra tiesiogiai susiję su pareiškėjo vykdoma veikla, juolab, kad šalia pareiškėjo verslo vystymo vietos yra įsikūrusios dar dvi maitinimo įstaigos, taip pat netoliese yra gyvenamieji namai. Pareiškėjas sutinka su teismo išvada, kad iš Kauno AVPK 2017 m. birželio 30 d. rašto Nr. 20-S-72554(1.16E) negalima daryti pagrįstos ir vienareikšmės išvados, jog visi iškvietimai yra kaip nors susiję būtent su pareiškėjo vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais, ir tuo labiau konkrečiu laiku nuo 14.00 val. iki 10.00 val. Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesilaikė įstatymuose nustatytų reikalavimų viešojo administravimo subjektams, dėl ko Sprendimas yra neteisėtas, pažeidžiantį pareiškėjo teises.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-421 dalies, kuria nuspręsta apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 14.00 val. iki 10.00 val. Kauno prekybos vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, spręsdamas, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir pažeidžia pareiškėjo teises bei gero administravimo principą. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus.
17. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.
19. Mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais yra ūkinė veikla, kuri patenka į Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje ginamą ūkinės veiklos laisvės sritį. Kita vertus, Konstitucinis Respublikos Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2004 m. sausio 26 d. nutarime yra konstatavęs, kad, atsižvelgiant į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą, teisinį reguliavimą. Įstatymų leidėjas turi nustatyti ne tik būtinus reikalavimus, kuriuos turi atitikti ūkio subjektai, siekiantys gauti licencijas užsiimti didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais (kaip ir bet kuria kita licencijuojama veikla), bet ir reikalavimus, kurių turi laikytis tokias licencijas gavę asmenys (žr. Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą). Toks reguliavimas yra įtvirtintas ir Alkoholio kontrolės įstatyme, kuris reguliuoja teisinius santykius, priskirtinus viešajai teisei. Šiuo įstatymu nustatytomis administracinėmis priemonėmis yra varžoma asmens ūkinės veiklos laisvė alkoholio gamybos, prekybos ir vartojimo srityje, tačiau tuo yra siekiama pozityvių Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų (mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus), įtvirtinant atitinkamus reikalavimus vertimuisi ūkine veikla (Alkoholio kontrolės įstatymo 1 str. 2 d., 4 str. 1 d.).
20. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.
21. Minėtoje įstatymo normoje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos tiek siekiant apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, tiek priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1907-146/2015; 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-745-525/2016; 2016 m. liepos 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-608-602/2016 ir kt.).
22. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktika, kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos, išdėstant, kodėl yra priimamas sprendimas dėl prekybos laiko apribojimo, aptariant faktinę nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimą. Adresatas, į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas, turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas, jam turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Ši prievolė sietina su VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013; 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-261/2016).
23. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, o byloje reikšmingoms aplinkybėms nustatyti teismas surinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadas dėl skunde pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad priimant pareiškėjui nepalankų sprendimą, buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, jam nebuvo sudaryta reali galimybė pateikti paaiškinimus ar, tuo labiau, pasiruošti galimiems ribojimams, kurie iš esmės turi lemiamą ekonominę reikšmę pareiškėjo įmonei, o nepaisant to, kad atsakovo parengtame ginčijamo sprendimo projekte, taip pat 2017 m. liepos 5 d. Aiškinamajame rašte Nr. 27-19-47, kurie buvo pateikti svarstyti atsakovui 2017 m. liepos 11 d. posėdyje, prekybos alkoholiu ribojimas buvo numatytas tik nuo 22.00 val. iki 08.00 val., Tarybos posėdžio metu Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Vieningo Kauno frakcijai nemotyvuotai pasiūlius apriboti prekybos alkoholiu laiką nuo 14.00 val. iki 10.00 val., atsakovas balsavimu (balsų dauguma) pritarė šiam siūlymui ir priėmė Sprendimą, šio siūlymo nemotyvavus bei nepagrindus. Pažymėtina, jog iš byloje surinktų duomenų taip pat nėra galimybės spręsti dėl šioje byloje ginčijamo sprendimo priėmimo konkrečių motyvų, nes protokole jie išdėstyti abstrakčiai ir tik deklaratyviomis frazėmis, o atsakovas teismui nepateikė įrodymų, jog egzistuoja objektyvi grėsmė visuomenės saugumui, viešajai tvarkai ar viešajam interesui dėl pareiškėjo kavinės veiklos, susijusios su prekyba alkoholiu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš ginčijame sprendime nurodytų Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Dainavos seniūnijos 2017 m. liepos 3 d. rašto Nr. 07-12-50, 2017 m. liepos 10 d. rašto Nr. 07-12-52, Kauno AVPK 2017 m. birželio 30 d. rašto Nr. 20-S-72554(1.16E) turinio negalima daryti pagrįstos ir vienareikšmės išvados, jog visi raštuose nurodyti policijos pareigūnų iškvietimai yra kaip nors susiję būtent su pareiškėjo vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais, ir tuo labiau su konkrečiu laiku nuo 14.00 val. iki 10.00 val.
24. Nagrinėjamu atveju, nutarties 5–7 punktuose nurodyti teisiškai netikėti atsakovo veiksmai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisės principams, pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius, nesiderina su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis (ABTĮ 56 str., VAĮ 3 str.). Akcentuotina ir tai, kad tokios pačios pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1132-629/2019, 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1402-629/2019 ir 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1062-575/2019, kuriose buvo sprendžiami klausimai dėl Tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-413 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Vox optima“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini)“, 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-419 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Kristroma“ priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini)“ ir 2017 m. liepos 11 d. sprendimų Nr. T-414, T-416 ir T-417, kuriais apribotas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laikas P. R. įmonei „Broliai juodvarniai“ priklausančiuose baruose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
25. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė