Administracinė byla Nr. eA-1467-575/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03549-2021-9
Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. Pareiškėjas skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 10K-30090 (toliau – ir 2021 m. spalio 4 d. Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. prašymą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Migracijos departamentas 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. (15/6-12)12PR-158 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. L.“ (toliau – ir 2019 m. lapkričio 20 d. Sprendimas) nusprendė: nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjo teigimu, priimant 2019 m. lapkričio 20 d. Sprendimą, nebuvo įvertinta pareiškėjo šeiminė padėtis, priklausomumo santykis, nevertinta, ar draudimo atvykti laikotarpis nulemtų realių, ilgalaikių ir neigiamų pasekmių atsiradimą pareiškėjo šeiminiams santykiams.
3. Nurodė, kad Migracijos departamentas 2021 m. spalio 4 d. išnagrinėjo pareiškėjo prašymą panaikinti Migracijos departamento 2019 m. lapkričio 20 d. Sprendimo rezoliucinės dalies 5 ir 6 punktus, kuriais uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ir išbraukti duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašo, ir priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį sutrumpinti iki 1,5 (pusantrų) metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei atitinkamai sutrumpino draudimo atvykti ir apsigyventi kitose Šengeno erdvės valstybėse laikotarpį, o prašymo dalį dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei kitas Šengeno erdvės valstybes panaikinimo – atmesti.
4. Pareiškėjas teigė, kad nors Migracijos departamentas konstatavo, jog pareiškėjas puoselėja tvirtus ir ilgalaikius šeiminius santykius su savo sūnumi ir jo motina Lietuvos Respublikoje, tačiau vis tik nusprendė, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką 1,5 m. laikotarpis potencialiai neturės realių, ilgalaikių ir neigiamų pasekmių pareiškėjo šeiminiams ryšiams. Tačiau pareiškėjas nesutiko, kad prašymo dalis dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei kitas Šengeno erdvės valstybes panaikinimo negali būti patenkintas, kadangi Migracijos departamento 2019 m. lapkričio 20 d. Sprendimas galiojantis bei vykdytinas. Nurodė, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, kuriuo nustatomas ar sutrumpinamas užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis arba išbraukiami duomenys apie užsienietį iš sąrašo, turi įvertinti individualią užsieniečio situaciją, visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą.
5. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas netinkamai atliko vertinimą dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino proporcingumo nustatymo ir tuo pagrindu neteisėtai bei nepagrįstai konstatavo, jog 1,5 metų laikotarpio terminas atvykti į Lietuvos Respubliką laikomas proporcingu bei protingu nagrinėjamoje situacijoje. Akcentavo, kad pareiškėjas prašymą panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką grindė priklausomumo ryšiu su mažamečiu vaiku ir sutuoktine, o atsakovas 2021 m. spalio 4 d. Sprendimu pripažino, jog pareiškėjas puoselėja tvirtus ir ilgalaikius šeimyninius santykius su savo sūnumi ir jo motina Lietuvos Respublikoje.
6. Pareiškėjo teigimu, įvertinus pareiškėjo priklausomumo santykį su jo mažamečiu vaiku, sugyventinės priklausomumo ryšį su pareiškėju, šiuo atveju yra pagrindas pripažinti esant proporcinga ir protinga panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką. Pažymėjo, kad pareiškėją išsiuntus iš Lietuvos Respublikos, 1,5 metų jis iš esmės yra išskiriamas su savo mažamečiu sūnumi nurodytam terminui, tokiu būdu iš vaiko atimama teisė augti ir turėti abu tėvus. Taip pat liko neįvertintas ir pareiškėjo išskyrimas su sutuoktine ir jų priklausomumo ryšys, nors prašyme buvo detaliai nurodoma, kad viena pareiškėjo sutuoktinė negali pasirūpinti vaikais, reikalingas pareiškėjo faktinis buvimas Lietuvos Respublikoje, užtikrinant pagalbą buityje, vaikų auklėjime bei priežiūroje bei jo finansiniai ištekliai siekiant užtikrinti šeimos poreikius.
7. Migracijos departamentas prašė skundą atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas 2019 m. lapkričio 20 d. priėmė Sprendimą, kurio rezoliucinės dalies 5 punktu nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o 6 punktu nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Šis sprendimas yra neįvykdytas.
9. Pažymėjo, kad 2021 m. birželio 22 d. pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu panaikinti 2019 m. lapkričio 20 d. Sprendimo rezoliucinės dalies 5 ir 6 punktus, motyvuojant tuo, kad jis gyvena Lietuvoje su B. T., su kuria (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. L., taip pat jai padeda auginti ir jos vaiką bei prisideda prie B. T. ir abiejų vaikų išlaikymo.
10. Paaiškino, kad atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymą, Migracijos departamentas priėmė 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (15/6-12)12PR-158(P) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo sumažino pareiškėjui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvedimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimo terminus iki pusantrų metų nuo jo išsiuntimo dienos.
11. Atsakovas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Išimčių iš šios Įstatymo nuostatos nėra, todėl atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamento 2019 m. lapkričio 20 d. Sprendimu buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, šis sprendimas yra galiojantis bei vykdytinas. Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus ryšius ir atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis su leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje turinčia (duomenys neskelbtini) piliete B. T. turi (duomenys neskelbtini) Lietuvoje gimusį sūnų, kuri taip pat iš ankstesnių santykių turi dukterį, Lietuvos Respublikos pilietę I. R., padarė išvadą, jog draudimas atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką 3 metų laikotarpiui turėtų neigiamų pasekmių jo šeiminiams ryšiams ir Sprendimu pareiškėjui nustatė 1,5 metų draudimo atvykti į Lietuvą laikotarpį.
12. Atsakovas paaiškino, kad būtina įvertinti pareiškėjo imigracinę istoriją, t. y. pareiškėjas, pasibaigus Šengeno vizos galiojimo laikui, iš Lietuvos neišvyko (neįvykdė grąžinimo sprendimo); 2019 m. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, tačiau buvo nustatyta, kad prašymas nepagrįstas, atsisakyta suteikti prieglobstį; pareiškėjas neįvykdė išsiuntimo sprendimo; po to, kai 2021 m. jį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnyba, pareiškėjas pateikė paskesnį prašymą dėl prieglobsčio ir buvo nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė naujų esminių motyvų, todėl jo prieglobsčio prašymo nuspręsta nenagrinėti. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo veiksmai rodo, jog jis nuo 2018 m. Lietuvoje buvo neteisėtai, akivaizdžiai piktnaudžiavo prieglobsčio procedūromis, neįvykdė jo atžvilgiu priimtų sprendimų.
13. Atsakovas pažymėjo, kad nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nei Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nė vienoje byloje nėra pasisakęs, jog Migracijos departamentas privalo panaikinti draudimą atvykti vien tik todėl, kad užsienietis yra užmezgęs šeiminius santykius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Atsakovo teigimu, pareiškėjas, sukurdamas santykius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, negalėjo turėti teisėto lūkesčio likti gyventi Lietuvoje, nes šių santykių sukūrimo metu pareiškėjas Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai.
II.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
15. Teismas, apibrėždamas šio ginčo ribas, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas iš esmės dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Teismas pažymėjo, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymą, tvarkymą ir duomenų iš šio sąrašo teikimo centrinei Šengeno informacinei sistemai tvarką reglamentuoja Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės).
17. Įvertinęs draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respublikos pagrindą, atsižvelgęs į naujai paaiškėjusias aplinkybes ((duomenys neskelbtini) pareiškėjui gimė sūnus; su sūnaus motina (duomenys neskelbtini) piliete B. T., kuri turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, dar augina ir jos dukrą iš santuokos su Lietuvos Respublikos piliečiu), teismas sutiko su Sprendime pateikta atsakovo argumentacija, jog draudimas atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką 3 metų laikotarpiui turėtų neigiamų pasekmių jo šeiminiams ryšiams. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie jo šeiminius ryšius ir mažametį sūnų nėra pakankamas pagrindas visiškai panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir išbraukti jį iš nacionalinio sąrašo. Be kita ko, teismas pažymėjo, kad nagrinėjant šią administracinę bylą, nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad B. T. būtų pareiškėjo sutuoktinė. Taigi, teisėjų kolegija nurodė, kad faktas, jog pareiškėjas neįvykdė įpareigojimo grįžti į gyvenamosios vietos valstybę, ir nuo 2018 metų Lietuvos Respublikoje gyveno neteisėtai, ir jau po 2019 m. lapkričio 20 d. atsakovo priimto Sprendimo nesuteikti jam prieglobsčio, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos ir uždrausti atvykti trejus metus, būdamas neteisėtai Lietuvoje, savo rizika prisiėmė tokio neteisėto buvimo neigiamus padarinius, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas piktnaudžiauja prieglobsčio procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu ir gyvenimu.
18. Teismas pažymėjo, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę. Vertindamas paties pareiškėjo veiksmus, teismas pažymėjo, kad tik po priverstinio jo sulaikymo buvo pateiktas prašymas panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir išbraukti duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo.
19. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad Migracijos departamentas netinkamai atliko vertinimą dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino proporcingumo nustatymo yra pareiškėjo gynybinė pozicija nesutinkant su Sprendimu. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, atsakovas, sumažindamas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvedimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimo terminus nuo trejų iki pusantrų metų nuo jo išsiuntimo dienos, atsižvelgė ir įvertino visas Įstatyme ir Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje, patvirtintoje Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, (toliau – ir Tvarka) numatytas aplinkybes.
20. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
21. Netenkinęs pagrindinio reikalavimo, teismas nusprendė, kad negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo, nenustačius jokių aplinkybių, nepateikus papildomų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą vertinimui, jog atsakovas, iš naujo nagrinėdamas prašymą, priimtų kitokį sprendimą.
III.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Pareiškėjas akcentuoja, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes. Paaiškina, kad Migracijos departamentas turi teisę priimti sprendimą panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir išbraukti duomenis apie pareiškėją iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašo.
24. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrįstai pripažino 1,5 metų terminą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą proporcingu ir protingu terminu. Pareiškėją išsiuntus iš Lietuvos Respublikos 1,5 metų, jis iš esmės būtų išskiriamas su savo mažamečiu sūnumi, – tokiu būdu iš vaiko atimama teisė augti ir turėti abu tėvus. Taip pat liko neįvertintas ir pareiškėjo išskyrimas su jo vaiko motina ir jų priklausomumo ryšys, nors prašyme buvo detaliai nurodoma, kad viena pareiškėjo vaiko motina negali pasirūpinti vaikais, reikalingas pareiškėjo faktinis buvimas Lietuvos Respublikoje, užtikrinant finansinę pagalbą, taip pat pagalbą buityje, vaikų auklėjime bei priežiūroje. Pareiškėjas taip pat nurodė nagrinėjamai situacijai aktualią teismų praktiką (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-2231-809/2021, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3314-502/2021, LVAT 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4104-602/2021.
25. Nagrinėjamoje byloje, pareiškėjo vertinimu, nebuvo tinkamai įvertinti šeimos (vaiko) interesai, atsakovas nepakankamai pagrindė pareiškėjui nustatyto draudimo atvykti tikslingumo, kaip šeimos ir privataus gyvenimo konstitucinės vertybės, todėl atsakovo nustatytas 1,5 metų draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis nelaikytinas proporcingu ir protingu.
26. Taigi, priimant Sprendimą, buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą bei proporcingumą, todėl skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas turėjo būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, išsamiai neištyrė ir nevertino teisinių bei faktinių bylos aspektų, nukrypo nuo skunde nurodytos aktualios teismų praktikos, todėl, pareiškėjo vertinimu, ginčijamas teismo sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
28. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
29. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
30. Tvarka nustato pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš sąrašo ir jų vertinimo tvarką, taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką, priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio.
31. Pagal Tvarkos 5 punktą, tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.
32. Tvarkos 45 punkte nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis arba socialinių, ekonominių ar kitų svarbių ryšių su Lietuvos Respublika turinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį arba kurio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas ir kuris buvo grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu arba išsiųstas, nustatomas perpus trumpesnis draudimo atvykti laikotarpis, nei nurodyta Tvarkos 44 punkte, jeigu Tvarkos 44 punkte nurodytas draudimo atvykti laikotarpis nulemtų realių, ilgalaikių ir neigiamų pasekmių atsiradimą šiems užsieniečio ryšiams.
33. Tvarkos III skyriuje įtvirtintas Kriterijų sąrašas ir jų vertinimo tvarka priimant sprendimą sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį ar išbraukti duomenis apie užsienietį iš nepageidaujamų asmenų sąrašo.
34. Iš nurodyto reguliavimo matyti, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, kuriuo nustatomas ar sutrumpinamas užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis arba išbraukiami duomenys apie užsienietį iš sąrašo, turi įvertinti individualią užsieniečio situaciją, atsižvelgiant į Tvarkoje numatytus pavyzdinius kriterijus, t. y. Migracijos departamentas turi įvertinti visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2392-492/2020).
35. Sprendime, įvertinęs naujai paaiškėjusias aplinkybes ((duomenys neskelbtini) pareiškėjui gimė sūnus, jo motina – (duomenys neskelbtini) pilietė B. T., turinti galiojantį leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; B. T. taip pat turi dukterį iš ankstesnių santykių, Lietuvos Respublikos pilietę I. R.), atsakovas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metų laikotarpiui turėtų neigiamų pasekmių jo šeiminiams ryšiams. Taigi, vadovaujantis Tvarkos 45 punktu, Migracijos departamentas 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu nustatytą trejų metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą sutrumpino iki pusantrų metų.
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendime nurodytus motyvus, daro išvadą, kad Migracijos departamentas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo paviršutiniškai ir neįvertino individualios pareiškėjo situacijos, kaip nustato Tvarkos nuostatos, o tai nesuderinama su gero administravimo principu. Pažymėtina, kad Migracijos departamento vertinime nėra atsižvelgiama į vaiko amžių, tėvo ryšį su vaiku. Migracijos departamentas taip pat nevertino pareiškėjo argumentų, kad B. T. viena pati negalės pasirūpinti vaikais.
37. Nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą, buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl skundžiamas Sprendimas naikintinas. Panaikinus šį Sprendimą, yra pagrindas įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. prašymą nagrinėti iš naujo, nes administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų, tai lemia „valdžių padalijimo“ principas.
38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas.
39. Pareiškėjas prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl prašymas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti – panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (15/6-12)12PR-158(P) ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. prašymą išnagrinėti iš naujo ir priimti sprendimą.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius