Civilinė byla Nr. e2A-80-1092/2023

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00383-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8.1; 3.2.4.11

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

       N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

       2023 m. vasario 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl atsisakymo sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir administracinio akto pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Mūsų laikas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Palangos skyriaus 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 16SD-947-(14.16.136E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo Jūros g. 65A, Palanga pardavimo“ ir jį panaikinti; 2) įpareigoti NŽT sudaryti su ieškove valstybinės 1,7992 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-4812-0694, Jūros g. 65A, Palanga (toliau – ir Sklypas), pirkimo–pardavimo sutartį; 3) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir savivaldybė) 2022 m. gegužės 18 d. raštą Nr. (4.12.E)D3-2106 „Dėl žemės sklypo Jūros g. 65A, Palangoje“ ir jį panaikinti; 4) priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovės nurodytos aplinkybės ir pagrindiniai argumentai:

2.1.                      Ieškovė nuosavybės teise valdo poilsio patalpų komplekso dalis, adresu Jūros g. 65A, Palanga (unikalūs Nr. 2597-3002-7049:0001, 2597‑3002‑7049:0002, 2597‑3002-7049:0003, 2597-3002-7049:0004, 2597-3002-7049:0005).

2.2.                      NŽT Palangos skyrius atsisakė tvirtinti Sklypo geodezinius matavimus, todėl ieškovė kreipėsi į administracinį teismą. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI‑1160-342/2016 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.eA-1065-556/2017 NŽT buvo įpareigota iš naujo patikrinti žemės sklypo Nr. 40 (plotas 18 356 kv. m), adresu Jūros g. 65A, Palanga, kadastro duomenų bylą. Patikrinimo metu atlikus geodezinius matavimus buvo nustatytas Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 38 patvirtintu Šventosios gyvenvietės detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo Nr. 40 (adresu Jūros g. 65A, Palanga) plotas – 17 992 kv. m.

2.3.                      Ieškovė, siekdama žemės sklypo nuomos, net dvejus metus dėl Sklypo suformavimo buvo priversta bylinėtis su NŽT, nebuvo aišku, kieno interesams atstovaudama NŽT piktnaudžiauja savo įgaliojimais ir trukdo ieškovei įsisavinti žemę po pastatais, trukdo pradėti vystyti pastatų kompleksą.

2.4.                      NŽT Palangos skyriaus vedėjas 2017 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. 16SK-253-(14.16.110.) patvirtino Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 38 patvirtintu Šventosios gyvenvietės detaliuoju planu suplanuoto žemės sklypo Nr. 40 (adresu Jūros g. 65A, Palanga) kadastro duomenis, taip pat ir plotą – 17 992 kv. m.

2.5.                      NŽT, neaišku, kieno interesams atstovaudama, iki pat 2018 m. vasario 19 d. vilkino Sklypo nuomos sutarties sudarymą ir tik NŽT Palangos skyriaus vedėjo 2018 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 16VĮ‑34-(14.16.2.) buvo leista išnuomoti ieškovei 1,7992 ha Sklypą. NŽT 2018 m. sausio 31 d. jokių Sklypo trūkumų ar kliūčių, dėl kurių negalėtų būti sudaroma 1,7992 ha ploto žemės nuomos sutartis, nenustatė. Galiausiai 2018 m. vasario 28 d. tarp ieškovės ir NŽT buvo sudaryta 1,7992 ha Sklypo nuomos sutartis.

2.6.                      NŽT Palangos skyrius 2020 m. gegužės 15 d. surašė raštą, kuriuo informavo ieškovę, jog NŽT, pasibaigus 2 mėnesių terminui nuo šio rašto įteikimo dienos, įgis teisę nutraukti prieš terminą 2018 m. vasario 28 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 16SŽN-15-(14.16.55.). Dėl tokio įspėjimo pagrindo – Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217 – ieškovė pateikė skundą administraciniam teismui.

2.7.                      Ieškovė 2020 m. spalio 31 d. pateikė NŽT prašymą sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį dėl Sklypo, tačiau NŽT 2020 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 16SD-2258-(14.16.136E.) atsisakė parduoti Sklypą todėl, kad Plungės apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl NŽT 2020 m. gegužės 15 d. įspėjimo apie vienašalį nuomos sutarties nutraukimą. Todėl ieškovė kreipėsi į Plungės apylinkės teismą, prašydama panaikinti NŽT 2020 m. gegužės 15 d. įspėjimą Nr. 16SD-1094-(14.16.136E.) ir 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 16SD-2258-(14.16.136E.) ir įpareigoti NŽT sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Bylos nagrinėjimo metu Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė į bylą Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2021 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. A1-194, kuriuo tariamai ištaisė Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 38 patvirtintame Šventosios gyvenvietės detaliajame plane neva esančią techninę klaidą, t. y. sumažino 17 992 kv. m Sklypo plotą iki 10 000 kv. m, teigdama, kad 17 992 kv. m plotas yra klaidingas, nes tame plote turi būti du žemės sklypai ir viename jų turi būti savivaldybės sporto aikštelė. Dėl to ieškovė patikslino ieškinį ir prašė teismo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2021 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. A1-194 laikyti niekiniu, kaip prieštaraujančiu imperatyvioms teritorijų planavimą reglamentuojančioms įstatymų nuostatoms. Plungės apylinkės teismas 2021 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-128-973/2021 ieškovės ieškinį tenkino ir pripažino neteisėtais NŽT 2020 m. gegužės 15 d. įspėjimą Nr. 16SD-1094-(14.16.136E.), 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 16SD-2258-(14.16.136E.) ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2021 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. A1-194. Teismas netenkino prašymo dėl NŽT įpareigojimo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, konstatuodamas, kad NŽT raštas yra tik informacinio pobūdžio, nesukeliantis teisinių padarinių ieškovei, kadangi po civilinės bylos išnagrinėjimo NŽT turės atnaujinti administracinės procedūros veiksmus valstybinės žemės pardavimo santykiams tęsti, t. y. turės išspręsti ieškovės 2020 m. spalio 31 d. prašymo pagrįstumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nustatyta tvarka ir dėl to priimti atitinkamą sprendimą. Teismo sprendimas įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismui 2022 m. vasario 28 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-68-538/2022.

2.8.                      Išnagrinėjus minėtą civilinę bylą buvo konstatuota, kad NŽT ir savivaldybės veiksmai iš esmės yra neteisėti, nes buvo nepagrįstai vilkinamas ieškovės prašymo dėl Sklypo pardavimo išnagrinėjimas. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 28 d. nutartimi konstatavo, kad savivaldybės aiškinimai, jog 2021 m. vasario 19 d. įsakymu buvo ištaisyta techninė klaida, prieštarauja Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1160-342/2016 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1065-556/2017 nustatytoms aplinkybėms, institucijos vadovo sprendimui Nr.16SK-253- (14.16.110.) dėl 1,7992 ha ploto Sklypo kadastro duomenų patvirtinimo, taip pat institucijos vadovo 2018 m. vasario 19 d. įsakymui Nr. 16VĮ-34- (14.16.2.), kuriuo buvo leista išnuomoti ieškovei 1,7992 ha ploto Sklypą, Nekilnojamojo turto registro duomenims, jog valstybės nuosavybės teise yra suformuotas ir įregistruotas vientisas l,7992 ha ploto Sklypas.

2.9.                      Nors Taisyklėse reglamentuoti griežti terminai pirkimo–pardavimo sutarčiai įforminti, tačiau NŽT dėl ieškovės 2020 m. spalio 31 d. prašymo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį sprendimą priėmė tik 2022 m. gegužės 23 d., t. y. iš esmės pažeidusi Taisyklių reglamentuojamus terminus. NŽT atsisakymo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį pagrindu nurodo Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 18 d. raštą Nr. (4.12.E)D3-2106, kuriame nurodomi iš esmės tie patys savivaldybės motyvai, kaip ir civilinėje byloje Nr. e2-128-973/2021, t. y. kad detaliojo plano brėžinyje yra suplanuoti du sklypai, iš kurių vienas numatytas savivaldybės sporto aikštelei statyti. Tokį ydingą raštą savivaldybės valdininkai parengė, kai jau tokius motyvus Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusia 2022 m. vasario 28 d. nutartimi yra pripažinęs nepagrįstais.

3.       Atsakovė NŽT pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, juo prašė atmesti ieškinį. Pagrindiniai NŽT argumentai:

3.1.                      NŽT, vykdydama įsiteisėjusius teismo sprendimus, 2022 m. kovo 3 d. su raštu Nr. 16SD-448-(14.16.136 E.) „Dėl žemės sklypo Jūros g. 65A, Palangos mieste“ kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją ir prašė pateikti Palangos miesto savivaldybės administracijos poziciją dėl įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų vykdymo ir viešojo intereso gynimo. Palangos miesto savivaldybės administracija 2022 m. kovo 30 d. raštu Nr. (4.12.E) D3-1542 „Dėl žemės sklypo Jūros g. 65A, Palangoje“ pažymėjo, kad įregistruotos Sklypo ribos neatitinka Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendinių. NŽT Palangos skyriuje gautas papildomas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 18 d. raštas Nr. (4.12.E) D3-2106 „Dėl žemės sklypo Jūros g. 65A, Palangoje“, kuriame nurodyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis Sklypas suformuotas teritorijoje, kurioje pagal Šventosios gyvenvietės detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų“ 2 punktu, pagrindinio brėžinio ir aiškinamojo rašto sprendinius suplanuoti du žemės sklypai, rytinėje dalyje numatant statyti savivaldybės sporto aikštelę. Šiame rašte nurodyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. spalio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑128-973/2021 buvo panaikintas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. A1-194 „Dėl Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimo ištaisant technines klaidas“, todėl detaliojo plano sprendiniai gali būti keičiami ar koreguojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, nuostatomis. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 14 dalimi, Palangos miesto savivaldybės administracija informavo, kad artimiausiu laiku inicijuos Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimą Sklype, kurio tikslas padalyti Sklypą, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus. NŽT Palangos skyrius, atsižvelgdamas į Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 18 d. raštą Nr. (4.12.E) D3-2106, 2022 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 16SD-947-(14.16.136 E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo Jūros g. 65A, Palanga, pardavimo“ informavo ieškovę apie tai, kad institucija sustabdo Sklypo pirkimo–pardavimo procedūrą, ir pranešė, kad klausimas dėl Sklypo pardavimo bus sprendžiamas tuomet, kai bus patvirtinti ir įgyvendinti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimo Sklype sprendiniai.

3.2.                      NŽT turi pareigą spręsti ir įvertinti kiekvieną atvejį dėl jai patikėto valdyti valstybinės žemės sklypo, reikalingo jame esantiems statiniams eksploatuoti, naudojimo ir dydžio – prieš išnuomojant, perleidžiant, privaloma atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietoje, t. y. įvertinti, ar valstybinės žemės sklype esantys statiniai ir (ar) įrenginiai yra naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, ar valstybinės žemės sklypas atitinka reikalavimus dėl ploto. Nustačiusi, kad nuomojamas valstybinės žemės sklypo plotas yra didesnis nei būtinas jame esantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija per 5 darbo dienas raštu praneša prašymą pateikusiam asmeniui, kad būtina parengti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kurio tikslas – pertvarkyti (padalyti) valstybinės žemės sklypą, suprojektuojant valstybinės žemės sklypą, reikalingą esamiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti. Teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas ir žemės sklypo planas rengiami asmens, pageidaujančio išsinuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį), lėšomis.

3.3.                      NŽT palaiko Palangos miesto savivaldybės administracijos veiksmus inicijuoti detaliojo plano koregavimą Sklype, kurio tikslas padalyti Sklypą, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus. NŽT Palangos skyrius teisėtai ir pagrįstai 2022 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 16SD-947-(14.16.136E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo Jūros g. 65A, Palanga pardavimo“ informavo ieškovę apie tai, kad klausimas dėl Sklypo pardavimo bus sprendžiamas po detaliojo plano koregavimo Sklype sprendinių patvirtinimo ir įgyvendinimo.

4.       Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, juo prašė atmesti ieškinį. Pagrindiniai savivaldybės argumentai:

4.1.                      Ieškovės skundžiamas savivaldybės 2022 m. gegužės 18 d. raštas Nr. (4.12.E)D3-2106, skirtas NŽT, yra grynai informacinio pobūdžio apie tai, ką savivaldybės administracija planuoja daryti ateityje. Šis raštas ieškovei nesukelia pasekmių ir negali būti nagrinėjimo dalykas.

4.2.                      Šventosios gyvenvietės detaliuoju planu TPDR Nr. T00040255 ginčo teritorijoje yra suplanuota statyti savivaldybės 20 000 kv. m ploto sporto aikštelę, kuria naudotųsi visi gyventojai. Be to, pagal teismų praktiką, negalima parduoti ar išnuomoti neproporcingai didelio sklypo, nors jis ir būtų suformuotas prie pastato. Būtent NŽT prižiūri, kad nebūtų nuomojamas ar parduodamas per didelis sklypas.

4.3.                      Nors ieškovė nurodo 2016 metų ir 2017 metų teismų sprendimus, tačiau savivaldybės administracija civilinių bylų nagrinėjime nedalyvavo ir negalėjo pasisakyti dėl jose nagrinėjamų faktų, todėl tai nėra nustatyti faktai savivaldybės administracijos atžvilgiu.

4.4.                      Savivaldybė neginčija fakto, kad šiuo metu yra įregistruotas vientisas 1,7992 ha ploto Sklypas, tačiau pateikti skaičiavimai įrodo, kad toks žemės sklypas yra per didelis ieškovės statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Ieškovei pagal tuos skaičiavimus teoriškai galėtų būti parduodama ne didesnė kaip 6 713 kv. m Sklypo dalis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Plungės apylinkės teismas 2022 m. spalio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – pripažino neteisėtu ir negaliojančiu NŽT Palangos skyriaus 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 16SD-947-(14.16.136E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo Jūros g. 65A, Palanga, pardavimo“ ir jį panaikino, o civilinės bylos dalį pagal ieškovės reikalavimą panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 18 d. raštą Nr. (4.12.E) D3-2106 nutraukė. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

5.1.                      Teismas nustatė, kad NŽT Palangos skyriaus 2022 m. gegužės 23 d. atsakyme Nr. 16SD-947-(14.16.136E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo Jūros g. 65A, Palanga, pardavimo“ į ieškovės prašymą nenurodyta, kokiu konkrečiai teisės aktu vadovaujantis jis priimtas, skundžiamame sprendime tik nurodytas sprendimas – klausimas dėl žemės sklypo pardavimo bus sprendžiamas tuomet, kai bus patvirtinti ir įgyvendinti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimo Sklype sprendiniai. Taisyklėse įtvirtintas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad dėl valstybinės žemės pardavimo / atsisakymo parduoti turi būti priimtas NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimas, priimtas Taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais, tačiau nei Taisyklėse, nei kituose teisės aktuose nėra nereglamentuotos valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo stabdymo procedūros.

5.2.                      Vertindamas NŽT priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas įvertino ir tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. sprendimu Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. A1-194 „Dėl Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimo ištaisant technines klaidas“ buvo panaikintas, teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. vasario 28 d., tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Palangos miesto savivaldybė būtų pradėjusi kokias nors detaliojo plano sprendinių keitimo ar koregavimo procedūras arba dėl to būtų priimti kokie nors sprendimai. Priešingai, iš Palangos miesto savivaldybės rašto NŽT akivaizdu, kad toks Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimas Sklype, kurio tikslas padalinti Sklypą, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus, yra tik planuojamas. Taigi NŽT Sklypo pardavimo procedūrą sustabdė neapibrėžtam terminui, nesant tam jokio objektyvaus pagrindo, remdamasi vien tik Palangos miesto savivaldybės jai nurodytais ateities planais dėl detaliojo plano koregavimo, neturėdama tam jokio teisinio pagrindo, todėl teismas padarė išvadą, kad NŽT priimtas sprendimas neatitinka teisinio reglamentavimo, be to, nenurodyti ir teisiniai pagrindai, kuriais remiantis priimtas toks sprendimas.

5.3.                      Teismas konstatavo, kad NŽT Palangos skyriaus 2022 m. gegužės 23 d. sprendimas Nr. 16SD-947-(14.16.136E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo Jūros g. 65A, Palanga, pardavimo“ nėra pagrįstas ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės aktų normomis, todėl priimtas pažeidžiant tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 punktą, 6 punktą, tiek įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, gero administravimo principus. Priimant sprendimą sustabdyti valstybinės žemės pardavimo procedūras, taip pat buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač Taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

5.4.                      Teismas pažymėjo, kad Taisyklėse yra reglamentuoti griežti terminai pirkimo–pardavimo sutarčiai įforminti, tačiau iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad NŽT dėl ieškovės 2020 m. spalio 31 d. prašymo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį sprendimą priėmė tik 2022 m. gegužės 23 d., t. y. pažeidusi Taisyklių reglamentuojamus terminus. Taigi nagrinėjamu atveju NŽT nesilaikė Taisyklėse numatytų įpareigojimų, neturėdama nei faktinio, nei teisinio pagrindų sustabdė valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūras, todėl nebuvo laiku priimti sprendimas dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo ar atsisakymo parduoti ieškovei, kaip numatyta Taisyklėse.

5.5.                      Teismas, įvertinęs tai, kad NŽT Palangos skyriaus 2022 m. gegužės 23 d. sprendimas Nr. 16SD-947-(14.16.136E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo Jūros g. 65A, Palanga, pardavimo“ pripažintas nepagrįstu, padarė išvadą, kad NŽT turės atnaujinti administracinės procedūros veiksmus valstybinės žemės pardavimo santykiams tęsti, t. y. išspręsti ieškovės jai pateikto prašymo pagrįstumą Taisyklėse nustatyta tvarka ir dėl to priimti atitinkamą sprendimą – parduoti ieškovei Sklypą arba atsisakyti jį parduoti. Nors ieškovė tvirtina, kad NŽT atsisakė parduoti valstybinį žemės sklypą, tačiau NŽT sprendimo turinys patvirtina, kad joks sprendimas, numatytas Taisyklių 10 punkte, nėra priimtas, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu ieškovės prašymas parduoti jai Sklypą nėra išnagrinėtas, o klausimo sprendimas tik sustabdytas, teismas atmetė ieškovės reikalavimą įpareigoti NŽT parduoti Sklypą.

5.6.                      Teismas taip pat nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija, atsakydama į Nacionalinės žemės tarnybos paklausimą, 2022 m. gegužės 18 d. parengė atsakymą Nr. (4.12.E) D3-2106 „Dėl žemės sklypo Jūros g. 65A, Palangoje“, kuriame nurodė, kad „Palangos miesto savivaldybės administracija artimiausiu laiku inicijuos Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimą žemės sklype Jūros g. 65A, Palangoje, kurio tikslas padalinti žemės sklypą, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus“.

5.7.                      Teismas, įvertinęs skundžiamo Palangos miesto savivaldybės administracijos rašto turinį, konstatavo, kad šis Palangos miesto savivaldybės administracijos raštas yra informacinio pobūdžio, juo NŽT buvo informuota apie savivaldybės ateities planus detaliojo planavimo srityje. Teismas pritarė Palangos miesto savivaldybės atstovo teismo posėdžio metu išsakytiems argumentams, kad ateities planų atskleidimas informacinio pobūdžio rašte nėra administracinis sprendimas ar individualus teisės aktas, kuris galėtų sukelti ieškovei neigiamas pasekmes. Palangos miesto savivaldybės rašte, kurį ieškovė prašo panaikinti, yra pateikiama informacija apie savivaldybės planuojamą inicijuoti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimą ginčo žemės sklype, kurio tikslas padalinti žemės sklypą, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus, tačiau šiame rašte nėra jokių valinio pobūdžio sprendimų dėl ieškovės, jokių įpareigojimų ieškovei.

5.8.                      Teismo vertinimu, ieškovės ginčijamas informacinio pobūdžio raštas nesukelia jai jokių teisinių pasekmių, skundžiamu raštu joks sprendimas ieškovei nėra priimtas, jai nenustatomos jokios teisės ar pareigos, nėra imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių ar pritaikomų poveikio priemonių. Teismui panaikinus skundžiamą raštą, ieškovės teisinė padėtis niekaip nepasikeistų, todėl ginčijamas savivaldybės raštas negali būti laikomas savarankišku bylos dalyku, skundžiamu viešojo administravimo subjekto priimtu individualiu administraciniu aktu teismui. Todėl teismas nusprendė, kad toks ieškinio reikalavimas nenagrinėtinas teisme, o iškelta byla dėl reikalavimo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 18 d. raštą Nr. (4.12.E) D3-2106 nutrauktina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Mūsų laikas“ prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimą ir tenkinti atmestus ieškovės ieškinio reikalavimus – įpareigoti NŽT sudaryti su ieškove Sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir pripažinti netesėtu bei negaliojančiu nuo sudarymo momento Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 18 d. raštą Nr. (4.12.E)D3-2106 „Dėl žemės sklypo Jūros g. 65A, Palangoje“ ir jį panaikinti. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

6.1.                      NŽT iki šiol vilkina pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašymas su dokumentais buvo pateiktas dar 2020 m. spalio 13 d. ir per Taisyklių 13 punkte nustatytą 10 darbo dienų terminą pastabų nebuvo pateikta, pirkimo–pardavimo sutarties projektas turėjo būti parengtas vėliausiai iki 2020 m. gruodžio 16 d. Ieškovei padaryti milžiniški nuostoliai dėl negalėjimo laiku įsigyti žemę po pastatais, nes projekto nepavyko išvystyti dėl atsakovių kryptingo neteisėto veikimo prieš ieškovę.

6.2.                      Kadangi ieškovės teisė įsigyti nuosavybėn teisėtai nuomos sandoriu valdomą Sklypą kyla iš įstatymo ir ieškovė prašymą įsigyti teisėtai valdomą Sklypą pateikė laiku, valstybės pareiga nagrinėjamu atveju kyla taip pat iš įstatymo ir ji privalėjo būti įvykdyta laiku (dar 2020 metais), kas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 2 dalies išimties dėl sutarčių laisvės principo netaikymo reglamentavimą, nes NŽT įstatymo nustatytos pareigos Taisyklėse nustatytu terminu neįvykdė dėl savo neteisėtų veiksmų.

6.3.                      Byloje pateikti duomenys apie tai, kad Sklypas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka jau yra įvertintas ir vertė galioja 12 mėnesių, tačiau NŽT piktybiškai vilkina pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą. Civilinėje byloje Nr. e2-128-973/2021 ir šioje civilinėje byloje nustatyta, kad remiantis Taisyklių nuostatomis nėra absoliučiai jokių kliūčių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui. Todėl akivaizdu, kad NŽT jau dvejus metus piktybiškai nevykdo įstatymo nustatytos pareigos dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo su ieškove, todėl, NŽT piktybiškai nevykdant Taisyklių nuostatų, ieškovė ir pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę NŽT sudaryti su ieškove Sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

6.4.                      Teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas atsisakydamas įpareigoti NŽT įvykdyti įstatymo nustatytą pareigą dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo su ieškove. Byloje yra nustatytos aplinkybės, kad NŽT šios pareigos tendencingai ir piktybiškai nevykdo, t. y. ieškovė dėl NŽT vilkinimo buvo priversta net du kartus kreiptis į teismą ir abu kartus atsakovės vilkinimas yra pripažintas neteisėtu. Teismas turėjo įvertinti, kad pirkimo–pardavimo procedūra nuo 2020 m. spalio 13 d. yra užvilkinta iš esmės, ieškovės įstatymo nustatyta teisė pažeidinėjama, nors pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti nebuvo jokių kliūčių. Todėl nėra net tikėtina, kad įsiteisėjus teismo sprendimui NŽT pirkimo–pardavimo sutartį gera valia sudarytų. Tokia išvada yra daroma dėl to, kad praėjus beveik mėnesiui po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo NŽT net nesiruošia pripažinti savo neteisėtų veiksmų ir neatnaujino pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo procedūrų, neparengė pirkimo–pardavimo sutarties projekto ir neorganizavo sutarties sudarymo. Akivaizdu, kad net nėra tikėtina, jog NŽT gera valia pagal sudarys Sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

6.5.                      Ieškovė sutiko su teismo išvada, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 18 d. raštas Nr. (4.12.E)D3-2106 „Dėl žemės sklypo Jūros g. 65A, Palangoje“ nėra administracinis aktas ir yra informacinio pobūdžio, skirtas net ne ieškovei, tačiau nesutiko, kad toks raštas nesukėlė ieškovei jokių pasekmių.

6.6.                      NŽT Palangos skyrius 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 16SD-947-(14.16.136E.) priėmė būtent minėto Palangos miesto savivaldybės administracijos rašto pagrindu, t. y. jeigu Palangos miesto savivaldybės administracija tokio rašto nebūtų sukūrusi, tai ir nebūtų neteisėto NŽT Palangos skyriaus 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo ir pirkimo–pardavimo procedūra būtų įvykusi. Taigi, informacinio pobūdžio raštas visgi sukėlė teisines pasekmes. Kadangi teismas jau pripažino, kad NŽT Palangos skyriaus 2022 m. gegužės 23 d. sprendimas Nr. 16SD-947-(14.16.136E.) yra neteisėtas, todėl pripažintina, kad tokio sprendimo pagrindas taip pat yra neteisėtas.

7.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė NŽT prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

7.1.                      Remiantis Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. liepos 15 d. perleido nuosavybėn kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims patalpas, kurių unikalūs Nr. 2597-3002-7049:0001, 2597-3002-7049:0002, 2597-3002-7049:0004 ir 2597-3002-7049:0005. Šiuo metu ieškovė nuosavybės teise valdo tik negyvenamąją patalpą – poilsio patalpą, kurios unikalus Nr. 2597-3002-7049:0003, esančią Sklype.

7.2.                      NŽT Palangos skyrius, atsakydamas į ieškovės prašymą išduoti sutikimą perleisti statinius, esančius Sklype, 2021 m. birželio 29 d. rašte Nr. 16SD-1477-(14.16.136 E.) ,,Dėl sutikimo perleisti statinius“ nurodė, kad neprieštarauja, jog ieškovė perleistų nuosavybės teise valdomas patalpas, ir pažymėjo, kad valstybinės žemės nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo klausimas su naujuoju patalpų savininku bus sprendžiamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

7.3.                      Ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas įpareigoti NŽT sudaryti su ieškove Sklypo pirkimo–pardavimo sutartį prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, reglamentuojančioms valstybinės žemės pardavimą. Ieškovė neturi reikalavimo teisės išnuomoti jai visą Sklypą, kadangi tuo atveju, kai nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, naujajam nekilnojamojo daikto savininkui pereina žemės naudojimo teisė tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjo (CK 6.394 straipsnio 3 dalis). 2018 m. vasario 28 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 16SŽN-15-(14.16.55.), sudaryta su ieškove, bus keičiama teisės aktų nustatyta tvarka ir naujieji patalpų savininkai bus raginami sudaryti Sklypo nuomos ar pirkimo–pardavimo sutartis.

8.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

8.1.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 18 d. raštas Nr. (4.12.E)D3-2106 yra informacinio pobūdžio, ir bylą nutraukė. Ieškovas nepaneigė, kad NŽT adresuotas Palangos miesto savivaldybės administracijos raštas yra informacinio pobūdžio, kuris, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, yra neskųstinas teismui, nes tai yra informacinio pobūdžio atsakymas.

8.2.                      Savivaldybės administracijos raštas, skirtas NŽT, yra informacinio pobūdžio apie tai, ką savivaldybės administracija planuoja daryti ateityje. Ateities planų atskleidimas informacinio pobūdžio rašte nėra administracinis sprendimas ar individualus teisės aktas, kurį galima būtų skųsti teismui. Tai nėra įsakymas nei dėl detaliojo plano rengimo, nei dėl darbų programos tvirtinimo, nei dėl planuojamos teritorijos nustatymo, tai nėra koncepcijos tvirtinimas, o yra informacinio pobūdžio raštas, informuojantis, ką savivaldybės administracija planuoja daryti ateityje.

8.3.                      Pagal teismų praktiką, negalima parduoti ar išnuomoti neproporcingai didelio sklypo, nors jis ir būtų suformuotas prie pastato. Būtent valstybės atstovė žemės klausimais NŽT prižiūri, kad nebūtų nuomojamas ar parduodamas per didelis sklypas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama ir nustatyta apimtimi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis). 

11.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas netenkino ieškovės reikalavimo įpareigoti NŽT sudaryti su ieškove Sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, o civilinės bylos dalį pagal ieškovės reikalavimą panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 18 d. rašto Nr.(4.12.E) D3-2106 nutraukė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13.       Atsakovė NŽT kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – ieškovės UAB „Mūsų laikas“ 2021 m. birželio 16 d. prašymo išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą (jo dalį), reikalingą perleidžiamam statiniui ar įrenginiui (jų dalims) eksploatuoti, kopiją, NŽT rašto ieškovei dėl sutikimo perleisti statinius kopiją ir Nekilnojamojo turto registro išrašus, kurie, pasak NŽT, patvirtina, kad ieškovė jau yra perleidusi dalį pastatų, esančių Sklype.

14.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į NŽT pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, į tai, kad šie pateikti nauji įrodymai gali turėti esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, į tai, kad byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su viešuoju interesu, t. y. disponavimu valstybine žeme, taip pat į tai, kad ir pačiam teismui CPK 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta teisė naudotis informacinių sistemų ir registrų, tarp jų ir Nekilnojamojo turto registro, duomenimis, teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos rašto

15.       Nors ieškovė sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 18 d. raštas Nr. (4.12.E)D3-2106 „Dėl žemės sklypo Jūros g. 65A, Palangoje“ nėra administracinis aktas ir yra informacinio pobūdžio, tačiau, ieškovės įsitikinimu, minėtas raštas sukėlė ieškovei teisines pasekmes. Ieškovės nuomone, jeigu Palangos miesto savivaldybės administracija tokio rašto nebūtų sukūrusi, tai ir nebūtų neteisėto NŽT Palangos skyriaus 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo ir pirkimo–pardavimo procedūra būtų įvykusi. Teisėjų kolegija atmeta tokį ieškovės argumentą kaip nepagrįstą.

16.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 18 d. raštas Nr. (4.12.E)D3-2106 „Dėl žemės sklypo Jūros g. 65A, Palangoje“ nėra administracinis sprendimas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 straipsnio 5 dalies prasme. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracija minėtu raštu tik informavo NŽT, jog ji artimiausiu laiku inicijuos Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimą Sklype, kurio tikslas padalyti žemės sklypą, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus. Jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) šiame rašte nėra. Vadinasi, toks raštas pats savaime negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių ir yra išimtinai tik informacinio pobūdžio.

17.       Nors ieškovė teigia, kad jeigu Palangos miesto savivaldybės administracija tokio rašto nebūtų sukūrusi, tai ir nebūtų neteisėto NŽT Palangos skyriaus 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo, o Sklypo pirkimo–pardavimo procedūra būtų įvykusi, t. y. būtent tokiu būdu minėtas raštas ieškovei sukėlė teisines pasekmes, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ne pats Palangos miesto savivaldybės administracijos raštas sukėlė ieškovei teisines pasekmes, o būtent NŽT sprendimas vadovautis šiuo informacinio pobūdžio raštu ir sustabdyti pirkimo–pardavimo procedūras.

18.       Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė pagrįstą išvadą, kad šis Palangos miesto savivaldybės administracijos raštas yra informacinio pobūdžio ir nėra administracinis sprendimas ar individualus teisės aktas, kuris galėtų sukelti ieškovei neigiamas pasekmes, o toks ieškovės ieškinio reikalavimas nenagrinėtinas teisme. Todėl civilinės bylos dalis dėl ieškovės reikalavimo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 18 d. raštą Nr. (4.12.E) D3-2106 buvo nutraukta pagrįstai (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl reikalavimo įpareigoti parduoti valstybinį žemės sklypą

19.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės reikalavimą įpareigoti NŽT parduoti Sklypą, konstatavęs, kad NŽT turės atnaujinti administracinės procedūros veiksmus valstybinės žemės pardavimo santykiams tęsti, t. y. išspręsti ieškovės jai pateikto prašymo pagrįstumą Taisyklėse nustatyta tvarka ir dėl to priimti atitinkamą sprendimą – parduoti ieškovei Sklypą arba atsisakyti jį parduoti. Nors ieškovė tvirtina, kad NŽT atsisakė parduoti valstybinį žemės sklypą, tačiau NŽT sprendimo turinys patvirtina, kad joks sprendimas, numatytas Taisyklių 10 punkte, nėra priimtas. Ieškovė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigdama, kad NŽT jau dvejus metus piktybiškai nevykdo įstatymo nustatytos pareigos dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo su ieškove, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad pirkimo–pardavimo procedūra nuo 2020 m. spalio 13 d. yra užvilkinta iš esmės, ieškovės įstatymo nustatyta teisė pažeidinėjama ir nėra net tikėtina, kad įsiteisėjus teismo sprendimui NŽT pirkimo–pardavimo sutartį gera valia sudarytų. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria tokiems ieškovės argumentams.

20.       Asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas administracinis sprendimas, turi būti žinomi šio sprendimo priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Administracinio sprendimo adresatas turi suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti savo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti reikalavimai administracinio sprendimo turiniui. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta: atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos (4 punktas); administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

21.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad pagal VAĮ nuostatas administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010).

22.       Teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai teismas, nustatęs, kad viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis sprendimas neatitinka šiam sprendimui VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje keliamų reikalavimų ir dėl to yra nepagrįstas, tokį administracinį sprendimą panaikina ir klausimą, dėl kurio buvo priimtas ginčijamas administracinis sprendimas, palieka iš naujo išspręsti atitinkamam viešojo administravimo subjektui. Vis dėlto tokia teismų praktika nėra taisyklė. Atsižvelgiant į CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą, tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, vadinasi, šiuo atveju ieškovė pati renkasi, kaip ginti savo teises, ir šioje byloje buvo pareiškusi reikalavimą įpareigoti NŽT parduoti jai Sklypą. Be to, kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tokie klausimai dėl įpareigojimo parduoti valstybinį žemės sklypą pasiekia net kasacinį teismą ir patys teismai sprendžia tokį klausimą iš esmės, įpareigoti parduoti ar ne (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018, 2022 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-916/2022 ir kt.).

23.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė prašymą NŽT parduoti sklypą buvo pateikusi dar 2020 m. spalio 13 d., tačiau NŽT 2020 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 16SD-2258-(14.16.136E.) atsisakė parduoti Sklypą, argumentuodama, kad Plungės apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl NŽT 2020 m. gegužės 15 d. įspėjimo apie vienašalį nuomos sutarties nutraukimą. Ieškovė dėl tokio NŽT rašo kreipėsi į Plungės apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti NŽT 2020 m. gegužės 15 d. įspėjimą Nr. 16SD-1094-(14.16.136E.) ir 2020 m. lapkričio 10 d. raštą Nr. 16SD-2258-(14.16.136E.) ir įpareigoti NŽT sudaryti Sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

24.       Plungės apylinkės teismas 2021 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-128-973/2021 ieškovės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino negaliojančiu NŽT Palangos skyriaus 2020 m. gegužės 15 d. sprendimą (raštą) Nr. 16SD-1094-(14.16.136E.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo Jūros g. 65A, Palangos mieste“ ir jį panaikino, pripažino neteisėtu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2021 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. A1-194 ir jį panaikino, civilinės bylos dalį pagal ieškovės reikalavimą panaikinti NŽT 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą (raštą) Nr. 16SD-2258-(14.16.136E.) nutraukė. Teismas netenkino ieškovės prašymo dėl NŽT įpareigojimo sudaryti Sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, konstatuodamas, kad NŽT raštas yra tik informacinio pobūdžio, nesukeliantis teisinių padarinių ieškovei, kadangi po civilinės bylos išnagrinėjimo NŽT turės atnaujinti administracinės procedūros veiksmus valstybinės žemės pardavimo santykiams tęsti, t. y. turės išspręsti ieškovės 2020 m. spalio 31 d. jai pateikto prašymo pagrįstumą Taisyklėse nustatyta tvarka ir dėl to priimti atitinkamą sprendimą. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-68-538/2022 šią Plungės apylinkės teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

25.       Vis dėlto, net ir pasibaigus pirmam teisminiam procesui ir ieškovei pateikus prašymą atnaujinti Sklypo pirkimo–pardavimo procesą ir NŽT priimti sprendimą dėl jos prašymo, joks konkretus NŽT sprendimas dėl ieškovės prašymo parduoti Sklypą ir vėl nebuvo priimtas, o procesas sustabdytas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad NŽT sprendimas sustabdyti procesą ir vėl buvo priimtas nepagrįstai. Taigi, jau daugiau kaip dvejus metus nėra priimto jokio konkretaus NŽT sprendimo, parduoti ieškovei Sklypą ar ne. Atsižvelgiant į tokią situaciją, kai jau daugiau kaip dvejus metus nėra priimto jokio konkretaus viešojo administravimo subjekto sprendimo, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė nagrinėjamu atveju turėjo ir turi interesą, kad galutinai į klausimą, ar ieškovė turi teisę įsigyti Sklypą ar ne, atsakytų teismas. Juolab kad iš bylos aplinkybių matyti, jog atsakovės nuosekliai jau kelerius metus netenkina ieškovės prašymo ir remdamosi įvairiais argumentais ginčija ieškovės teisę įsigyti Sklypą (net ir NŽT atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą dėstomi nepritarimo argumentai, iš kurių matyti, kad NŽT ir toliau neketina tenkinti ieškovės prašymo). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant ne formalaus, o materialaus teisingumo ir efektyvios asmenų teisės į teisminę gynybą užtikrinimo, pirmosios instancijos teismas turėjo ieškovės reikalavimą dėl NŽT įpareigojimo parduoti Sklypą ieškovei išspręsti iš esmės.

26.       Teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl anksčiau paminėtų materialiosios ir proceso teisės taikymo klaidų neatskleidė bylos esmės, tačiau šios bylos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes, pagal NŽT kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateiktus naujus įrodymus, ieškovė dalį Sklype esančių pastatų jau yra pardavusi, todėl į bylą būtina trečiaisiais asmenimis įtraukti naujuosius ieškovės nurodytų pastatų, esančių Sklype, savininkus. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas atmetė ieškovės reikalavimą įpareigoti NŽT sudaryti su ieškove Sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, panaikintina ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

27.       Kadangi šioje byloje nebuvo iš esmės sprendžiamas klausimas dėl Sklypo pirkimo–pardavimo, t. y. ar ieškovė turi teisę pagal taikytinus teisės aktus įsigyti Sklypą ir kokio dydžio valstybinės žemės sklypas gali būti įgyjamas, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylos dalį iš naujo, turėtų atsižvelgti į aktualią šiuo klausimu suformuotą kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018; 2022 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022; 2022 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-916/2022 ir šiose nutartyse nurodytą kasacinio teismo praktiką).

28.       Teisėjų kolegijos manymu, į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, todėl teismas dėl kitų argumentų, neturinčių esminės reikšmės bylos baigčiai, plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29.       Teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ reikalavimą įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sudaryti su ieškove valstybinės 1,7992 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-4812-0694, Jūros g. 65A, Palanga, pirkimo–pardavimo sutartį, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.