Civilinė byla Nr. e2VP-23297-1080/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17802-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1.;
(S)
3.5.1.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. liepos 15 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas R. C., A. C., antstolis Robertas Vasiliauskas.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininkui R. C. nuosavybės teisę į ½ dalį sutuoktinės A. C. gaunamų pajamų (darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų) ir piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
Nurodė, kad antstolio Roberto Vasiliausko kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas išieškojimas iš skolininko R. C. išieškotojos VMI naudai. VMI 2020 m. birželio 3 d. gavo antstolio Roberto Vasiliausko 2020 m. birželio 2 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pasiūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0179/20/00271.
Antstolis Robertas Vasiliauskas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos prašymą nurodydamas, kad pareiškėjos prašymas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnyje esančią prezumciją ir gali būti tenkinamas.
Kiti suinteresuotieji asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškėjos prašymą nepateikė.
Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai, 593 straipsnio 3 dalis).
Pareiškimas tenkintinas.
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3,58 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. C. išieškotojos VMI naudai. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad skolininkas neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. VSDFV duomenimis skolininkas vykdo individualią veiklą. Nors aptariamu atveju ir matyti, jog skolininkas galimai gauna pajamų (vykdo individualią veiklą), o antstolio išieškoma suma nėra didelė (3,58 Eur skola ir vykdymo išlaidos), tačiau iš vykdomoje byloje pateiktų duomenų matyti, kad skolininkas įsipareigojęs sumokėti skolą bei vykdymo išlaidas geranoriškai, skolos ir vykdymo išlaidų nedengia. Gyventojų registro duomenimis skolininkas (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su A. C., ir turi turto, kuris skolininkui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. VSDFV duomenimis skolininko sutuoktinė šiuo metu gauna draudžiamąsias pajamas iš (duomenys neskelbtini). Vedybų sutarčių registro išrašo duomenimis nustatyta, kad vedybų sutarties sutuoktiniai nėra sudarę.
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tačiau išieškojimas į skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai yra nustatyta skolininkui priklausanti dalis turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis (CPK 667 straipsnio 2 ir 4 dalys). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Vykdomosios bylos duomenimis antstolis 2020 m. balandžio 23 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininko sutuoktinės A. C. turtines teises ir darbo užmokestį, taip pat 2020 m. gegužės 8 d. antstolis priėmė nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sutuoktinės A. C. banko sąskaitų (suma, kurią draudžiama išmokėti 48,42 Eur). Taigi konstatuotina, kad CPK 667 straipsnyje nustatyta pareiga areštuoti ir aprašyti bendrąjį turtą, o tik vėliau kreiptis su siūlymu dėl turto dalies nustatymo, šiuo atveju yra antstolio įvykdyta.
Antstolis 2020 m. balandžio 23 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė skolininkui bei jo sutuoktinei per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo. Per įstatyme numatytą terminą Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos skolininko su bendraturčiais pasirašytas sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu nebuvo pateiktas. Todėl antstolis 2020 m. birželio 2 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Pareiškėjos (išieškotojos) prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo Vilniaus miesto apylinkės teismui per EPP sistemą pateiktas 2020 m. birželio 18 d., todėl laikytina, kad jis paduotas nepraleidus antstolio 2020 m. birželio 2 d. siūlyme nustatyto termino.
Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, ir tik tokio turto nesant ar esant nepakankamai – iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto skolininko dalies (CK 3.112 straipsnis, CPK 666 straipsnio 1 dalis). Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).
Skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančio turto dalys nėra nustatytos. Vadovaujantis CK 3.112 straipsnio 1 dalį, išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. CK 3.88 straipsnyje detaliai išvardijama, koks turtas yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, t. y. turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (1 punktas); pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto (2 punktas); pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai (3 punktas); įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas (4 punktas); pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (5 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.123 straipsnį, turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo.
Remiantis civilinės bei vykdomosios bylos duomenimis, nustatyta, kad likvidaus asmeninio turto, į kurį pirmiausiai būtų galima nukreipti išieškojimą pagal skolininko įsiskolinimą, jis neturi. Kaip minėta aukščiau, nors skolininkas ir vykdo individualią veiklą, tačiau skolos ir vykdymo išlaidų nėra galimybės išieškoti. Todėl teismas neturi pagrindo spręsti, jog įsiskolinimas kreditoriui galėtų būti padengiamas iš skolininko gaunamų pajamų. Kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti, skolininkas taip pat neturi. Todėl išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į jo dalį bendrojoje nuosavybėje, tačiau tam būtina nustatyti kokia turto dalis jam ir sutuoktinei bendrojoje nuosavybėje priklauso. Vykdymo eigoje buvo areštuotos skolininko sutuoktinės turtinės teise ir darbo užmokestis. Skolininkas su sutuoktine nėra sudaręs vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas. Todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą (CK 3.88 straipsnis), t. y. turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį – skolininko sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis ir piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Dėl to, teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens A. C. darbo užmokestis, piniginės lėšos bankų sąskaitose abiem sutuoktiniams nuosavybės teisėmis priklauso lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį.
Remiantis išdėstytu, pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Nustatytina, jog suinteresuotam asmeniui (skolininkui) R. C. priklauso ½ (viena antroji) dalis sutuoktinės A. C. gaunamų pajamų (darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų) ir piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu,
n u t a r i a :
tenkinti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą.
Nustatyti, kad skolininkui R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinės A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų (darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų) ir piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Dovilė Sadauskaitė