Civilinė byla Nr. e2-321-553/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00224-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl nemokumo (bankroto) administratoriaus įpareigojimo atlikti veiksmus bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ramkesta“ nemokumo (bankroto) byloje,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ramkesta“ iškėlė bankroto bylą, bendrovės nemokumo (bankroto) administratore paskyrė UAB „Tamtamas“. 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi patvirtinti bendrovės kreditorių reikalavimai, kurie vėlesnėmis nutartimis buvo tikslinami. 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi UAB „Ramkesta“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       2021 m. sausio 11 d. pareiškėjas R. V. Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad 2020 m. gruodžio 11 d. bendrovės nemokumo administratorei pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad bendrovės akcininkai (K. S. ir pareiškėjas R. V.) įnešė papildomus 6 000 Eur įnašus, prašė administratorės atsiskaityti su vieninteliu bendrovės kreditoriumi bei kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, tačiau nemokumo administratorė vengia atlikti savo pareigas. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis pareiškėjas prašė teismo įpareigoti nemokumo administratorę atsiskaityti su kreditoriumi bei teismui pateikti dokumentus dėl bankroto bylos nutraukimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 19 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atsisakė priimti kaip paduotą tokios teisės neturinčio asmens.

4.       Teismas išaiškino, kad nagrinėjamu atveju įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi nutarta R. V. prašymo įtraukti jį į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, netenkinti ir R. V. prašymus palikti nenagrinėtais kaip paduotus tokios teisės neturinčio asmens, t. y. ne byloje dalyvaujančio asmens.

5.       Atsižvelgdamas į tai, kad R. V. teikiamu prašymu nenurodė jokių naujų aplinkybių, pagrindžiančių jo suinteresuotumą bylos baigtimi, į tai, kad klausimas dėl R. V. suinteresuotumo bankrutavusios UAB „Ramkesta“ (toliau – ir BUAB „Ramkesta”) baigtimi yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, į tai, kad teikiamu prašymu iš esmės reiškiami analogiški reikalavimai – įpareigoti nemokumo administratorių atsiskaityti su kreditoriumi ir teikti teismui dokumentus bankroto procesui nutraukti, kurie buvo pateikti atsakovės bankroto proceso metu ir palikti nenagrinėtais, kaip paduoti ne byloje dalyvaujančio asmens, teismas R. V. prašymą atsisakė priimti, kaip paduoto tokios teisės neturinčio asmens, t. y. ne byloje dalyvaujančio asmens (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnis, 47 straipsnis,
296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Pareiškėjas R. V. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutarties, kuriuo prašė šią nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       Teismas paneigė akcininko teises apskritai, teigdamas, kad jei akcininkas nėra byloje dalyvaujantis asmuo, tai jis neturi jokių teisių bankroto procese, net ir tuo atveju, jei akcininkas siekia atgauti turtą, kuris liktų patenkinus kreditorių kreditorinius reikalavimus.

6.2.       BUAB „Ramkesta“ akcininkas R. V. gina savo kaip akcininko teises ir įstatymų saugomus interesus. Įstatymu neuždrausta jam kreiptis į teismą su prašymais BUAB „Ramkesta“ bankroto byloje. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta akcininko teisė gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. Tais atvejais, kai įmonė likviduojama dėl bankroto, įmonės savininkų teisė gauti likviduojamos įmonės turto dalį siejama su atsiskaitymo su kreditoriais faktu, t. y. grąžinamas tas turtas, kuris liko atsiskaičius su kreditoriais (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 93 straipsnio 3 dalis). Taigi šiuo atveju bendrovės akcininkas R. V. turi materialinį teisinį suinteresuotumą, kad bankroto byla būtų nutraukta, kadangi įmonė yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriumi, ir, siekdamas apginti savo materialinį teisinį interesą, turi teisę pasinaudoti įstatyme numatytais civilinių teisių gynimo būdais, t.y. teikti prašymą teismui net ir nebūdamas bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu.

6.3.       JANĮ nenustatytas draudimas trečiajam asmeniui atsiskaityti su kreditoriais, kai toks atsiskaitymas nepadidina bankrutuojančios įmonės nemokumo, mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, juolab kad pagal JANĮ nuostatas bendrovės akcininkai (kurie nagrinėjamu atveju įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis) nėra visiškai nušalinami nuo bankroto procedūrų, t. y. gali teikti pasiūlymą sudaryti taikos sutartį (JANĮ 79 straipsnio
1 dalies 3 punktas), likęs įmonės turtas, atsiskaičius su kreditoriais, grąžinamas savininkams (JANĮ 93 straipsnio 3 dalis) ir kt. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas yra tinkamas subjektas, turintis teisę pareikšti prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo.

6.4.       Iš akcininkų R. V. ir K. S. gautos 6 000 Eur lėšos bendrovei nesukuria jokių turtinių įsipareigojimų ar kitokių privalomų vykdyti teisinių prievolių, neapsunkina įmonės padėties. Tokie akcininkų veiksmai tik palengvina įmonės padėtį ir sudaro prielaidas pasiekti bankroto procedūrų tikslus, t. y. atsiskaityti su kreditoriumi ir tuo pagrindu nutraukti bankroto bylą. Nors teisės aktai konkrečiai neįpareigoja įmonės akcininkų atsiskaityti su kreditoriais, tačiau JANĮ taip pat ir nedraudžia įmonės akcininkams atsiskaityti su kreditoriais. Tokie BUAB „Ramkesta“ akcininkų veiksmai atitinka geros moralės nuostatas, teisingumo, protingumo principus bei JANĮ bankroto procedūros tikslus.

6.5.       Byloje nėra jokių priežasčių, dėl kurių bankroto administratorė negalėtų atsiskaityti su bendrovės kreditoriumi. Dar 2020 m. lapkričio 18 d. bankroto administratorė yra pateikusi bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymą priimti sprendimą dėl BUAB „Ramkesta“ veiklos pabaigos, kuriame patvirtina, kad visi bankroto proceso veiksmai yra atlikti, tai patvirtina, kad nėra jokių kliūčių atsiskaityti su kreditoriumi. Esant tokioms aplinkybėms, JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta bankroto bylos nutraukimo sąlyga – atsiskaitymas su kreditoriais – buvo įvykdyta, o iš bankrutuojančiai įmonei pervestų lėšų faktinis atsiskaitymas su kreditoriumi nėra įvykęs dėl nuo suinteresuoto asmens valios nepriklausančių priežasčių. Nustačius atsiskaitymo su bankrutuojančios įmonės kreditoriumi faktą, yra pakankamas teisinis pagrindas nutraukti bankroto bylą pagal JANĮ 78 straipsnio
1 dalies 2 punktą ir bankroto administratorei nevykdant teisės aktais priskirtą funkciją, R. V. kaip BUAB „Ramkesta“ akcininkas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl bankroto bylos nutraukimo.

6.6.       Šioje bankroto byloje teismas formaliai atmetinėja akcininkų prašymus, tuo paneigdamas akcininkų teises bankroto procese, kai tuo tarpu JANĮ 3 straipsnio 4 punktas įvardija teisėjo vadovavimo procesui principą, reiškiantį, kad teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus, siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą. Apeliantui akivaizdu, kad tiek bankroto administratorė, tiek bankroto bylą nagrinėjantis teismas atkakliai siekia, jog bankroto byla nebūtų nutraukta, nors tam nėra jokių kliūčių.

7.       Pareiškėjas pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų, kuriame prašė prijungti prie bylos: 
(1) Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-239-241/2020, patvirtinančią akcininko teisę kreiptis į teismą net ir tais atvejais, kai jis nėra bankroto bylos dalyvis, tačiau turi teisinį suinteresuotumą atitinkamu klausimu, (2) Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. pranešimą, kuriuo informuojama, kad BUAB „Ramkesta“ akcininkas R. V. įtrauktas į bankroto bylą trečiuoju asmeniu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

9.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą kaip paduotą tokios teisės neturinčio asmens, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10.       Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė naujus įrodymus – Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartį, kuria panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis ir pareiškėjo R. V. skundo dėl BUAB „Ramkesta“ 2020 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. pranešimą, kuriuo pareiškėjas informuotas apie jo prašymo įtraukti dalyvauti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų byloje, patenkinimą bei suteiktą prieigą prie civilinės bylos kortelės.

11.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remdamasis tuo, jog pareiškėjo pateikti dokumentai yra teismų informacinėje sistemoje Liteko, o teismai, esant poreikiui ir pagrindui, gali naudoti duomenis tiek iš teismų informacinės sistemos Liteko, tiek ir iš kitų registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo pateiktos Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 2 d nutarties bei per Elektroninių paslaugų portalą pareiškėjui teismo pateikto parnešimo nepriima.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet paprastai daro įtaką ir kitų subjektų, kuriems įmonės bankroto procedūros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teisėtiems interesams, todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įmonės bankroto procedūrų teisinis nagrinėjimas, jų kontrolė ir tvirtinimas teismų procesiniais sprendimais atliekamas, visų pirma, taikant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Todėl asmenys, siekiantys, kad būtų patenkinti jų reikalavimai, nukreipti bankrutuojančio juridinio asmens atžvilgiu, ir būtų tinkamai apginti jų interesai kito asmens bankroto procese savo teises turi įgyvendinti laikydamiesi specialiame įstatyme (JANĮ ar ĮBĮ) nustatytos tvarkos ir sąlygų.

13.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje gali būti ne tik įmonės kreditoriai – dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės įstoti į bankroto bylą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal tai, ar šis asmuo turi įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su bylos dalyku. Teismų praktika formuojama ta linkme, jog tam, kad asmuo galėtų dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, būtina įrodyti pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neapsiribojant vien teisinio (turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimu. Į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teismui konstatavus pakankamą teisinį suinteresuotumą, gali būti įtraukiami įmonės savininkai, akcininkai, laiduotojai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2012; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012; 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-219/2019).

14.       Nemokumo (bankroto) bylos duomenimis, pareiškėjas yra atsakovės BUAB „Ramkesta“ akcininkas, turintis 77 proc. įmonės akcijų, kuris, kartu su kitu bendrovės akcininku, įnešė 6 000 Eur (kiekvieno akcininko papildomas įnašas – 3 000 Eur) papildomų įnašų bendrovės skoloms, nurodytoms nemokumo administratorės, padengti. Remdamasis šia aplinkybe, pareiškėjas teikė prašymą nemokumo administratorei atsiskaityti su bendrovės kreditoriumi bei padengti administravimo išlaidas, taip pat kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto bylos nutraukimo. Nemokumo administratorei nurodyto prašymo nevykdant, pareiškėjas kreipėsi į BUAB „Ramkesta“ nemokumo (bankroto) bylą nagrinėjantį teismą su prašymu įpareigoti nemokumo administratorę atsiskaityti su kreditoriumi ir teismui pateikti dokumentus dėl bankroto bylos nutraukimo. Teismas, remdamasis tuo, kad pareiškėjas nėra byloje dalyvaujantis asmuo, sprendė, kad prašymas yra paduotas tokios teisės neturinčio asmens, todėl jį pareiškėjui grąžino.

15.       Vadovaudamasis aptartais teismų praktikos išaiškinimais (nutarties 12 – 13 punktai), remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis (nutarties 14 punktas), apeliacinės instancijos teismas vertina, kad įnašą nemokios bendrovės skoloms padengti įnešęs akcininkas, siekiantis atkurti įmonės veiklą, neabejotinai turi teisinį suinteresuotumą bankroto byloje, nepaisant to, kad tokio įnašo atlikimo metu nebuvo bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu. Todėl pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti pareiškėjo prašymą vien dėl to, kad jis nebuvo įtrauktas į bylą trečiuoju / suinteresuotu asmeniu, buvo priimtas neatsižvelgiant į galiojančią kasacinio teismo praktiką bei visas situacijos aplinkybes, t. y. pritartina apeliantui, kad teismo atsisakymas priimti prašymą buvo formalus.

16.       Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 9 d. rezoliucija įtraukė pareiškėją į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų byloje, kas savaime suponuoja pareiškėjo suinteresuotumą BUAB „Ramkesta” bankroto byloje. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą ir jo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo R. V. prašymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                                        Aldona Tilindienė