Civilinė byla Nr. e2A-190-567/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00076-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 3.1.14.6

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimo ir 2022 m. lapkričio 14 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui J. U. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Lloyd?s Insurance Company S. A., atstovaujama uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Colemont draudimo brokeris“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 50 000 Eur žalos atlyginimą, dėl atsakovo J. U. padarytos žalos likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Budmeda“.

2.       Ieškovas nurodė, kad atsakovas J. U., veikdamas kaip BUAB „Budmeda“ nemokumo administratorius, padarė 50 000 Eur žalą: 1) 2021 m. rugpjūčio 26 d. pateikė nemotyvuotą ieškinio atsisakymą dėl 48 689 Eur civilinėje byloje Nr. e2-11119-1101/2021; 2) 2021 m. rugsėjo 6 d. civilinėje byloje Nr. e2-11122-433/2021 pateikė nemotyvuotą ieškinio atsisakymą dėl 16 073,91 Eur; 3) 2021 m. rugsėjo 6 d. civilinėje byloje Nr. e2-11116-931/2021 pateikė nemotyvuotą ieškinio atsisakymą dėl 36 570,13 Eur.

3.       Atsisakant ieškinių, buvo prarastos reikalavimo teisės į finansiškai stiprius juridinius asmenis. Žala galėjo būti laikoma nepadaryta, jeigu reikalavimo teisių būtų nepavykę parduoti arba atsakovas ieškinius būtų atsiėmęs, o ne jų atsisakęs. Ieškinių atsisakymas užkirto kelią BUAB „Budmeda“ vardu teikti analogiškus ieškinius.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo D. K. atsakovui J. U. 1 028,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Nemokumo administratorius, atsisakydamas ieškinių civilinėse bylose Nr. e2-11122-433/2021, Nr. e2-11119-1101/2021, Nr. e2-11116-931/2021, veikė sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų BUAB „Budmeda“ atžvilgiu. Ieškovo nurodyta žala neatitinka būtinųjų sąlygų, kad ją būtų galima pripažinti BUAB „Budmeda“ negautomis pajamomis.

6.       Atsižvelgiant į skirtingas byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir bylose dėl sandorių negaliojimo (actio Pauliana (kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius)) įrodinėtinas aplinkybes, teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad ieškiniai civilinėse bylose Nr. e2-11122-433/2021, Nr. e2-11119-1101/2021, Nr. e2-11116-931/2021 buvo pagrįsti ir buvo akivaizdžiai tenkintini. 

7.       Atsižvelgiant į šiose civilinėse bylose atsakovų elgesį aktyviai ginantis nuo ieškinių, įrodinėjant jų nepagrįstumą, nemokumo administratorius turėjo pagrindą manyti, kad nurodytose bylose tęsis bylų nagrinėjimo procesai, dėl to, be kita ko, bus patiriamos ir papildomos bylinėjimosi išlaidos. Šiose bylose ieškiniai buvo pareikšti dėl sandorių (mokėjimų), įvykusių 2006–2007 metais, t. y. prieš daugiau nei 14–15 metų iki ieškinių pareiškimo dienos. Be to, nemokumo administratoriui buvo nurodyta ir tai, kad jis neturi visų ieškinių pagrįstumui įvertinti reikšmingų BUAB „Budmeda“ dokumentų.

8.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 14 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo D. K. 600 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui Lloyd?s Insurance Company S.A., atstovaujamam uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės (toliau – UADBB) „Colemont draudimo brokeris“. Teismas nustatė, kad Lloyd?s Insurance Company S. A., atstovaujama UADBB „Colemont draudimo brokeris“, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė 2022 m. spalio 12 d., taigi, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismas pažymėjo, kad 2022 m. spalio 31 d. sprendimu neišsprendė trečiojo asmens 600 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo. Kadangi teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimu ieškovo ieškinys atsakovo atžvilgiu atmestas, papildomu teismo sprendimu iš ieškovo trečiajam asmeniui priteistos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos pagal pateiktą sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymą, patvirtinančius jų dydį.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimą ir 2022 m. lapkričio 14 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 

9.1.                      Pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino aplinkybių, kad BUAB „Budmeda“ neturėjo jokio finansinio turto ir bylinėjimosi kaštai nelėmė BUAB „Budmeda“ ir jos kreditorių padėties, pateikus ieškinius teismams. 

9.2.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas nelaikė kvalifikacijos egzamino ir net neketino po 2022 m. sausio 1 d. vykdyti nemokumo administratoriaus veiklos, todėl buvo suinteresuotas atsisakyti ieškinių.

9.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad reikalavimo teisės nėra turtas, kurį atsakovas privalėjo realizuoti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ)  nustatyta tvarka. 

9.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai manė, kad ieškiniai buvo neperspektyvūs, nes atsakovai nesutiko su ieškiniais, nors atvejis, kai atsakovai pripažįsta ieškinį, yra itin retas.

9.5.                      Atsakovas, pasinaudojęs ieškovo sukurtais ieškiniais, juos pateikė teismui, o vėliau ieškinių atsisakė, taigi, užkirto kelią ieškinius reikšti pakartotinai.

9.6.                      Pirmosios instancijos teismas nenustatė priežasčių, kurios atsakovui trukdė ne atsisakyti, o tiesiog atsiimti ieškinius civilinėse bylose Nr. e2-11122-433/2021, Nr. e2-11119-1101/2021, Nr. e2-11116-931/2021 ir visas turimas reikalavimo teises parduoti kartu arba atskirai, kaip tai numatyta JANĮ. Skundžiamas sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes taip įteisinama nemokumo administratorių teisė be jokių pasekmių ne atsiimti, o atsisakyti ieškinių, taigi, nekontroliuojamai disponuoti reikalavimo teisėmis.

10.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundo netenkinti ir priteisti iš ieškovo atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

10.1.                      Atsakovas, įvertinęs ieškinių perspektyvumą, jų atsisakė, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas civilines bylas nutraukė. Teismas, nutraukdamas civilines bylas, nutartyse pažymėjo, kad ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Visos nutartys nutraukti civilines bylas įsiteisėjo nė vienam dalyvaujančiam byloje asmeniui jų neapskundus. 

10.2.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad nemokumo administratoriui kreipiantis į teismą bankrutuojančios įmonės vardu atsiranda rizika pralaimėjus bylą bankrutuojančiai įmonei atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, todėl jis privalo objektyviai ir teisingai įvertinti tokią riziką ir be pagrindo nepadaryti žalos bankrutuojančiai bendrovei.

10.3.                      Ieškovas neįrodė, kad civilinėse bylose Nr. e2-11122-433/2021, Nr. e2-11119-1101/2021, Nr. e2-11116-931/2021 BUAB „Budmeda“ pareikšti reikalavimai būtų patenkinti ir BUAB „Budmeda“ naudai būtų priteisti pinigai, kurių 50 000 Eur dalis galėtų būti skirta patenkinti BUAB „Budmeda“ kreditorių finansinius reikalavimus. Ieškovo nurodyta žala neatitinka būtinųjų sąlygų, kad ją būtų galima pripažinti ieškovo negautomis pajamomis.  Ieškovas neįrodė, kad yra patyręs 50 000 Eur žalą negautų pajamų forma ir dėl atsakovo veiksmų patyrė išlaidų (tiesioginių nuostolių).

10.4.                      Atsakovas pažymi, kad jis BUAB „Budmeda“ nemokumo administratoriumi buvo paskirtas 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi ir tuo metu turėjo teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, t. y. pilnai atitiko įmonės nemokumo administratoriui keliamus reikalavimus. Nemokumo administratoriaus kvalifikacinio egzamino atsakovas nelaikė dėl to, kad sulaukė pensinio amžiaus ir objektyviai nebematė tikslo laikyti nemokumo administratoriaus kvalifikacinį egzaminą. Taigi, atsakovas negali būti laikomas nekvalifikuotu specialistu, negalėjusiu teikti įmonių nemokumo (bankroto) administravimo paslaugų iki 2022 m. sausio 1 d. ar dariusiu tai nekvalifikuotai.

10.5.                      Vilniaus apygardos teismas civilėje byloje Nr.eB2-198-580/2021 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi civilėje byloje Nr. e2A-490-407/2022 įvertino ir ištyrė atsakovo nemokumo procese atliktus veiksmus ir iš esmės pagrįstai pripažino, kad atsakovas, kaip nemokumo administratorius, atliko visus privalomus veiksmus, administruojant BUAB „Budmeda“. Lietuvos apeliacinis teismas 2022  m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-490-407/2022 konstatavo, kad nemokumo administratorius išnaudojo visas galimybes kreditorių reikalavimams patenkinti.

11.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lloyd?s Insurance Company S. A., atstovaujama UADBB „Colemont draudimo brokeris“, prašo skundo netenkinti ir trečiajam asmeniui priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

11.1.                      Vien tai, kad yra pareiškiamas ieškinys, nesukuria galiojančios reikalavimo teisės į atsakovus – turtinė teisė atsiranda tik tuo atveju, jei teismas pareikštą turtinį reikalavimą tenkina įsiteisėjusiu galutiniu sprendimu. BUAB „Budmeda“ neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į: akcinę bendrovę (toliau – AB) „Vilniaus gelžbetonio konstrukcijų gamykla Nr. 3“, AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Medicinos bankas“, todėl tokia teisė nelaikoma turtu ir negali būti perleidžiama nei ieškovui, nei kitiems asmenims.

11.2.                      Ieškovas nutarčių ir jose padarytos išvados, kad ieškinių atsisakymas nepažeidžia kreditorių interesų, neginčijo. 

11.3.                      Trečiasis asmuo nelaiko reikšminga aplinkybės, kad atsakovas nebevykdo nemokumo administratoriaus veiklos ir nelaikė kvalifikacinio egzamino. 

11.4.                      Atsižvelgiant į teismo pateiktą ieškinių perspektyvumo vertinimą, atsakovas atsakingai užkirto kelią didesnei žalai (bylinėjimosi išlaidoms) atsirasti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių aplinkybių

13.       Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3973-580/2019 (paskutinis Nr. eB2-198-580/2021) UAB „Budmeda“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas J. U..

14.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Budmeda“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, taikant BUAB „Budmeda“ supaprastintą bankroto procesą. Į kreditorių sąrašą buvo įtrauktas D. K. su 55 211,25 Eur finansiniu reikalavimu.

15.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartimi BUAB „Budmeda“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

16.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2597-580/2020 BUAB „Budmeda“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartis palikta nepakeista.

17.       2021 m. kovo 2 d. BUAB „Budmeda“, atstovaujama nemokumo administratoriaus J. U., kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (civilinė byla Nr. e2-11122-433/2021) su ieškiniu atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“, tretieji asmenys D. K., A. Š., prašydama actio Pauliana pagrindu: 1) pripažinti negaliojančiu 2006 m. kovo 14 d. ieškovės 10 000 Lt pervedimą atsakovei; 2) pripažinti negaliojančiu 2006 m. gegužės 3 d. ieškovės 22 000 Lt pervedimą atsakovei; 3) pripažinti negaliojančiu 2006 m. gegužės 4 d. ieškovės 7 500 Lt pervedimą atsakovei; 4) pripažinti negaliojančiu 2007 m. sausio 5 d. ieškovės 4 500 Lt pervedimą atsakovei; 5) pripažinti negaliojančiu 2007 m. gegužės 15 d. ieškovės 11 500 Lt pervedimą atsakovei; 6) taikyti restituciją ir ieškovei iš atsakovės priteisti 16 073,91 Eur. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. 2021 m. rugsėjo 6 d. BUAB „Budmeda“, atstovaujama nemokumo administratoriaus J. U., pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11122-433/2021 nutarė priimti BUAB „Budmeda“ atsisakymą nuo ieškinio atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir civilinę bylą Nr. e2-11122-433/2021 nutraukti.

18.       2021 m. kovo 2 d. BUAB „Budmeda“, atstovaujama nemokumo administratoriaus J. U., kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (civilinė byla Nr. e2-11119-1101/2021) su ieškiniu atsakovei AB „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 3“, tretieji asmenys D. K., A. Š., prašydama actio Pauliana pagrindu: 1) ieškovei iš atsakovės priteisti 31 278,96 Eur skolą ir 9 383,69 Eur palūkanas už mokėjimo pervedimus, atliktus atsakovei; 2) pripažinti negaliojančiu 2006 m. gruodžio 28 d. ieškovės 2 000 Lt pervedimą atsakovei; 3) pripažinti negaliojančiu 2007 m. kovo 16 d. ieškovės 16 314 Lt pervedimą atsakovei; 4) pripažinti negaliojančiu 2007 m. kovo 16 d. ieškovės 5 000 Lt pervedimą atsakovei; 5) pripažinti negaliojančiu 2007 m. kovo 21 d. ieškovės 2 400 Lt pervedimą atsakovei; 6) pripažinti negaliojančiu 2007 m. gegužės 25 d. ieškovės 2 000 Lt pervedimą atsakovei; 7) taikyti restituciją ir ieškovei iš atsakovės priteisti 8 026,53 Eur. Atsakovė AB „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 3“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11119-1101/2021 nutarė priimti BUAB „Budmeda“ atsisakymą nuo ieškinio atsakovei AB „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 3“ ir civilinę bylą Nr. e2-11119-1101/2021 nutraukti.

19.       2021 m. kovo 2 d. BUAB „Budmeda“, atstovaujama nemokumo administratoriaus J. U., kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (civilinė byla Nr. e2-11116-931/2021) su ieškiniu atsakovei UAB „Medicinos bankas“, tretieji asmenys D. K., A. Š., prašydama actio Pauliana pagrindu: 1) pripažinti negaliojančiu 2006 m. birželio 7 d. ieškovės 50 000 Lt pervedimą atsakovei; 2) pripažinti negaliojančiu 2006 m. liepos 10 d. ieškovės 3 250 Lt pervedimą atsakovei; 3) pripažinti negaliojančiu 2006 m. rugpjūčio 30 d. ieškovės 3 226,06 Lt pervedimą atsakovei; 4) pripažinti negaliojančiu 2006 m. rugpjūčio 31 d. ieškovės 8 000 Lt pervedimą atsakovei; 5) pripažinti negaliojančiu 2006 m. rugsėjo 6 d. ieškovės 26 000 Lt pervedimą atsakovei; 6) pripažinti negaliojančiu 2006 m. rugsėjo 7 d. ieškovės 16 000 Lt pervedimą atsakovei; 7) pripažinti negaliojančiu 2006 m. rugsėjo 8 d. ieškovės 105,16 Lt pervedimą; 8) pripažinti negaliojančiu 2006 m. rugsėjo 13 d. ieškovės 3 350,13 Lt pervedimą atsakovei; 9) pripažinti negaliojančiu 2006 m. gruodžio 15 d. ieškovės 6 672,25 Lt pervedimą atsakovei; 10) pripažinti negaliojančiu 2007 m. vasario 1 d. ieškovės 3 344,25 Lt pervedimą atsakovei; 11) pripažinti negaliojančiu 2007 m. vasario 27 d. ieškovės 1 000 Lt pervedimą atsakovei; 12) pripažinti negaliojančiu 2007 m. vasario 27 d. ieškovės 2 321,50 Lt pervedimą atsakovei; 13) pripažinti negaliojančiu 2007 m. gegužės 4 d. ieškovės 3 000 Lt pervedimą atsakovei; 13) taikyti restituciją ir ieškovei iš atsakovės priteisti 36 570,13 Eur ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „Medicinos bankas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį bei tripliką, kuriais prašė ieškinį atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11116-931/2021 nutarė priimti BUAB „Budmeda“ atsisakymą nuo ieškinio atsakovei UAB „Medicinos bankas“ ir civilinę bylą Nr. e2-11116-931/2021 nutraukti.

20.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi buvo patvirtinta BUAB „Budmeda“ bankroto proceso galutinė ataskaita. 2021 m. gruodžio 2 d. priimtas sprendimas dėl BUAB „Budmeda“ pabaigos. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-490-407/2022 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

21.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi nutarė atstatydinti J. U. iš BUAB „Budmeda“ nemokumo administratoriaus pareigų, paskirti nemokumo administratore UAB „Principo reikalas“. Teismas pažymėjo, kad naujai paskirta nemokumo administratorė įvykdys visas pagal kompetenciją nustatytas pareigas, todėl kreditoriaus D. K. prašymo dėl įmonės reikalavimo teisių civilinėse bylose Nr. e2-1122-661/2022 ir Nr. e2-1554-779/2022 perleidimo kreditoriams proporcingai pagal teismo patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus netenkino.

22.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 17 d. nutartimi pripažino reikalavimo teisę kreditoriams: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – į 1,2 proc., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui – į 2,7 proc., D. K. – į 96,1 proc. civilinėse bylose Nr. e2-1122-661/2022 ir Nr. e2-1554-779/2022, tačiau ne didesnę nei patvirtintas kreditoriaus finansinio reikalavimo dydis.

Dėl reikalavimo teisių kaip turto bankroto procese

23.       Lietuvos civilinėje teisėje turtas yra civilinės teisės objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.97 straipsnio 1 dalis). Turtas siejamas su visomis turtinėmis vertybėmis, į kurias civilinės teisės subjektai įgyja teises ir (arba) dėl kurių šiems subjektams atsiranda pareigų. Turtu yra laikomi tie civilinių teisių (nuosavybės) objektai, kurie turi vienokią ar kitokią ekonominę ar objektyvią vertę ir civilinio apyvartumo savybę, t. y. tokį objektą jo savininkas turi galimybę perleisti kitam asmeniui. Taigi, turtas pasižymi dviem savybėmis: ekonomine (objektyvia) verte ir galimybe būti civilinės apyvartos objektu. Civilinės teisės objektas taip pat pasižymi pinigais išreikšta verte. Panašiai turtas apibrėžiamas ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme, kurio 2 straipsnio 9 dalis nustato, kad turtas kaip materialios, nematerialios ir finansinės vertybės, kurios gali būti rinkos sandorių objektas. Teismų praktikoje bankrutuojančios įmonės turtu laikomas tik realus, egzistuojantis turtas, kuris yra suprantamas plačiai ir prireikus individualizuojant ir išskiriant atskiras turto rūšis. Sistemiškai vertinant įmonių turtą reglamentuojančias nuostatas, darytina išvada, kad įmonės turtas bankroto procese suprantamas plačiai ir yra siejamas su jos nuosavybės teise valdomu materialiu ir nematerialiu turtu, kurį įmonė turi bankroto bylos iškėlimo metu bei įgyja vykstant šiam procesui (Jokubauskas, Remigijus. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2021, p. 264–265).

24.       Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad reikalavimo teisės yra turtas, kurį atsakovas privalėjo realizuoti JANĮ nustatyta tvarka.

25.       Nei JANĮ, nei anksčiau galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) turto sąvoka nėra nustatyta. Įmonės turtas suprantamas plačiai, kaip apimantis visą turtą, esantį bylą nagrinėjančio teismo valstybės teritorijoje bei užsienio šalyse, materialų ir nematerialų turtą, įmonės turtines teises į trečiųjų asmenų valdomą turtą. Materialus turtas apima įmonės finansinėje ataskaitoje nurodytą turtą (pinigai, įrenginiai, inventorius, gamybos produktai, banko sąskaitos, nekilnojamasis turtas). Nematerialus turtas apima intelektinės nuosavybės objektus, vertybinius popierius, finansinius instrumentus, draudimo polisus, sutartines teises, reikalavimo teises. Tačiau ne bet kuris įmonės valdomas turtas laikytinas turtu bankroto procese. Vienas esminių kriterijų yra turto valdymas nuosavybės teise, todėl turtas, kurio įmonė nevaldo nuosavybės teise, neturėtų būti priskiriamas tokiam turtui. Prie bankrutuojančios įmonės turto priskiriamas tiek turtas, įmonei priklausantis bankroto bylos iškėlimo metu, tiek įgytas šio proceso metu. Esminis įmonės turto kriterijus yra nuosavybės teisė, kuri suteikia galimybę nemokumo administratoriui ne tik jį naudoti, bet ir realizuoti. CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Vien ieškinio pareiškimas teisme nesukuria galiojančios reikalavimo teisės į atsakovus – turtinė teisė atsiranda tik tuo atveju, jei teismas pareikštą turtinį reikalavimą tenkina įsiteisėjusiu galutiniu sprendimu.

26.       Taigi, reikalavimo teisės, kurios nėra patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nelaikytinos turtu nemokumo procese ir tokių teisių  negalima perleisti JANĮ nurodyta tvarka. 

27.       Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmeta apelianto apeliacinio skundo argumentą, kad nemokumo administratorius galėjo reikalavimus pagal iškeltas civilines bylas realizuoti (parduoti) JANĮ nustatyta tvarka, nes reikalavimo teisės neišnagrinėtose civilinėse bylose nėra turtas.

Dėl sąlygų nemokumo administratoriaus civilinei atsakomybei kilti

28.       Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, ar atsakovas, kaip nemokumo administratorius, atstovavęs BUAB „Budmeda“, padarė ieškovui žalą, atsisakydamas civilinėse bylose Nr. e2-11122-433/2021, Nr. e2-11119-1101/2021, Nr. e2-11116-931/2021 ieškinių. Ieškovo teigimu, patenkinus šiuos ieškinius, BUAB „Budmeda“ būtų iš gavusi iš viso 101 333,04 Eur, kurie būtų panaudoti BUAB „Budmeda“ kreditorių, įskaitant ieškovą D. K., finansiniams reikalavimams tenkinti. Ieškinių atsisakius, BUAB „Budmeda“ negavo 101 333,04 Eur.

29.       Ieškovas nurodė, kad iš atsakovo prašo priteisti 50 000 Eur žalos atlyginimą ieškovui, kaip BUAB „Budmeda“ teisių perėmėjui (96,1 proc. apimtimi), kuriam BUAB „Budmeda“ reikalavimo teisės (96,1 proc. apimtimi) civilinėje byloje Nr. e2-1554-779/2022 perleistos Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-198-580/2021.

30.       Ieškovo teigimu, atsakovas J. U., veikdamas kaip BUAB „Budmeda“ nemokumo administratorius, padarė 50 000 Eur žalą ieškovui: 1) 2021 m. rugpjūčio 26 d. civilinėje byloje Nr. e2-11119-1101/2021 pateikęs nemotyvuotą ieškinio atsisakymą dėl 48 689,00 Eur; 2) 2021 m. rugsėjo 6 d. civilinėje byloje Nr. e2-11122-433/2021 pateikęs nemotyvuotą ieškinio atsisakymą dėl 16 073,91 Eur; 3) 2021 m. rugsėjo 6 d. civilinėje byloje Nr. e2-11116-931/2021 pateikęs nemotyvuotą ieškinio atsisakymą dėl 36 570,13 Eur.

31.       Iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusioje ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalies redakcijoje buvo įtvirtinta, kad įstatymų nustatyta tvarka nemokumo administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo ir (arba) jo padėjėjo (padėjėjų) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nemokumo administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ (taip pat ir JANĮ) taikomas konkrečioms nemokumo administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų (ne)teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015).

32.       Nemokumo administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl nemokumo administratoriaus veiksmų (ne)teisėtumo, būtina atsižvelgti į jo profesinei veiklai keliamus standartus. Nemokumo administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikacijos reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to nemokumo administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012).

33.       CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis.

34.       Deliktinei, kaip ir sutartinei atsakomybei, taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Ši taisyklė taikytina ir bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei, todėl bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, teismai turi nustatyti visas pirmiau nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas. Bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją, t. y. įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, jau turėtų nemokumo administratorius (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016).

35.       Nemokumo administratoriui civilinė atsakomybė kyla ne tik atlikus veiksmus, kurie prieštarauja teisės aktams, bet ir nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, kurių pagrindą sudaro teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikacijos reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2013).

36.       Apeliantas nemokumo administratoriaus neteisėtais veiksmais įvardija ieškinių atsisakymus civilinėse bylose, kuriose ieškove buvo nemokumo administratoriaus administruojama bankrutuojanti bendrovė.

37.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl šių veiksmų vertinimo kaip neteisėtų teismas jau yra pasisakęs, nagrinėdamas klausimą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo. Nagrinėjamu atveju  teisėjų kolegija vadovaujasi prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 punktas), nustatytais Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartyje civilinėje byloje e2A-490-407/2022, priimtoje pagal ieškovo D. K. apeliacinį skundą. Šioje byloje teismas pažymėjo, kad teismo paskirtas nemokumo administratorius, atstovaudamas bankrutuojančiai įmonei, veikia savarankiškai. Kreditoriai neturi teisės duoti nemokumo administratoriui privalomų nurodymų bankrutuojančios įmonės vardu pareikšti ieškinį, susilaikyti nuo jo pareiškimo ar, pareiškus ieškinį, jo atsisakyti, arba vesti bylą pagal kreditorių susirinkimo ar komiteto nurodytas veikimo kryptis, t. y. įpareigoti byloje atlikti tik konkrečius, ribotus ar kitus jam nurodytus veiksmus. Nemokumo administratorius yra laisvas pasirinkti, kokiu teisiniu būdu ir priemonėmis siekti įstatyme numatytų bankroto proceso tikslų, nuspręsti dėl konkrečių bylų iškėlimo, įstojimo į vykstančius teisminius procesus. Įmonės kreditoriai, kaip subjektai, kurie turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir siekia gauti reikalavimų patenkinimą iš įmonės, gali imtis priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų, tačiau teismo paskirtam nemokumo administratoriui negali nustatyti privalomų valdingų nurodymų, kurie ribotų įstatymu priskirtų įgaliojimų administratoriui vykdymą, tarp jų ir teismine tvarka ginant įmonės bei jos kreditorių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-490-407/2022, 36 punktas).

38.       Vykdydamas įstatymo jam pavestas funkcijas, nemokumo administratorius veikia savarankiškai ir nepriklausomai nuo kreditorių ar trečiųjų asmenų nurodymų, pats sprendžia, kokių veiksmų imtis, siekiant atgauti bankrutuojančiai įmonei priklausančias lėšas, tokiu būdų patenkinant įmonės ir jos kreditorių interesus. Pažymėtina, kad nesvarbu, koks asmuo inicijavo, padėjo parengti, pateikė nemokumo administratoriui procesinių dokumentų projektus, šablonus, nes tik pats nemokumo administratorius sprendžia, ar jais vadovautis, kaip juos pateikti ir kartu tai neįpareigoja nemokumo administratoriaus procesinių sprendimų derinti su procesinių dokumentų projektus pateikusiu subjektu. Nemokumo administratorius, atstovaudamas įmonės ir jos kreditorių interesams, turi pareigą vertinti pareikštų ieškinių perspektyvas, jais disponuoti, atsakingai naudotis procesinėmis teisėmis, vertinti teisminių procesų eigą, atsižvelgti į susiklosčiusias aplinkybes ir priimti procesinius sprendimus. Šiuo atveju nemokumo administratoriaus pasirinktas procesinės teisės įgyvendinimo būdas ir priimtas sprendimas – atsisakyti ieškinių yra numatytas CPK. Taigi, nemokumo administratoriaus vertinimu, toks sprendimas geriausiai atitiko atstovaujamos įmonės ir jos kreditorių interesus dėl galimų nuostolių, atsirasiančių dėl bylinėjimosi išlaidų, bei ieškinių neperspektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, nes ieškinių klausimas buvo išspręstas galutinai. Kartu pažymėtina, kad nemokumo administratoriaus pateiktus ieškinio atsisakymus teismai priėmė, kaip neprieštaraujančius imperatyviems įstatymams, viešajam interesui, bei nepažeidžiančius asmens teisių bei įstatymų saugomų interesų. Taigi, teismams realizavus įstatyme numatytą pareigas, gavus pareiškimą atsisakyti ieškinio, nustatyti, ar nėra aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą teismui nepriimti atsakymo nuo ieškinio, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad šiuo atveju apelianto teisių pažeidimo nėra.

39.       Šiuo atveju nemokumo administratoriui, kai administruojama bankrutuojanti įmonė neturi likvidaus turto, kuris galėtų būti realizuojamas bankroto proceso metu, neefektyvu ir neprotinga inicijuoti ir tęsti teisminius procesus, kurie, nemokumo administratoriaus vertinimu, yra neperspektyvūs ir didina bylinėjimosi išlaidų, kurios turės būti padengtos iš bankrutuojančio juridinio asmens turto, atsiradimo tikimybę. Kitu atveju šios bylinėjimosi išlaidos privalės būti padengtos iš nemokumo administratoriaus lėšų. Tokie nemokumo administratoriaus veiksmai galėtų būti laikomi žala įmonei, kurią jis turėtų atlyginti.

40.       Nemokumo administratoriui atsisakius ieškinių, o teismui priėmus atsisakymus ir bylas nutraukus, teismų nutartys galėjo būti skundžiamos atskiraisiais skundais aukštesnės instancijos teismui, tačiau šia teise nei šalys, nei tretieji asmenys, tarp kurių buvo ir nagrinėjamos bylos apeliantas, nepasinaudojo. Tai patvirtina, kad šios įsiteisėjusios nutartys yra teisėtos ir nepažeidžia apelianto interesų (CPK 18 straipsnis).

41.       Apeliacinio skundo argumentas, kad nemokumo administratorius galėjo ne atsisakyti ieškinių, o juos atsiimti, nėra teisiškai reikšmingi, nes iš naujo pateikti ieškiniai savaime nesukurtų reikalavimo teisių, kaip realizuotino turto ateityje, nes reikalavimo teisė, kaip turtinė teisė, atsiranda tik tuo atveju, jei teismas pareikštą turtinį reikalavimą tenkina įsiteisėjusiu galutiniu sprendimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 139 straipsnio nuostatos riboja ieškinio atsiėmimo galimybę po to, kai ieškinio kopija buvo išsiųsta atsakovui bei nustato sąlygą, jog vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą, taigi, ieškinio atsiėmimo galimybė yra ribojama tam tikrų sąlygų. Atsakovo sprendimas nelaikyti nemokumo administratoriaus kvalifikacinio egzamino savaime nepagrindžia atsakovo veiksmų neteisėtumo, nes kiekvienas asmuo turi teisę savarankiškai spręsti, kokia veikla užsiimti. Tai, kad fizinis asmuo, sulaukęs pensinio amžiaus, nusprendė nebetęsti nemokumo administratoriaus veiklos, neįrodo iki tol vykdytos nemokumo administratoriaus veiklos neteisėtumo. 

42.       Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nemokumo administratoriaus ieškinių atsisakymų nepripažino neteisėtais veiksmais, todėl pagal CK 6.246 straipsnį atsakovui nekilo civilinė atsakomybė. Taigi, neįrodžius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės sudėtinių dalių.

Dėl pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo

43.       CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).

44.       Papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

45.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo D. K. atsakovui J. U. 1 028,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 31 d. sprendimu neišsprendė trečiojo asmens Lloyd?s Insurance Company S. A. bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo. Tai, kad šis trečiasis asmuo pirmosios instancijos teisme iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė 2022 m. spalio 12 d. prašymą ir sąskaitą faktūrą su mokėjimo nurodymu, patvirtinančius 600 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir 2022 m. lapkričio 3 d. prašymą (nepraleidus dvidešimt dienų termino nuo teismo sprendimo priėmimo dienos) priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiojo asmens naudai, suteikė teisinį pagrindą pirmosios instancijos teismui priimti 2022 m. lapkričio 14 d. papildomą sprendimą, kurį naikinti pagal apelianto argumentus nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

46.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam ginčui reikšmingas aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimą bei papildomą sprendimą, kuriuos panaikinti ar pakeisti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo, todėl skundžiami sprendimas ir papildomas sprendimas paliekami nepakeistais. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

47.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

48.       Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas, prašydamas priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė 2022 m. gruodžio 19 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymą, kurie patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas patyrė 605 Eur  bylinėjimo išlaidas.

49.       Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, kurie apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).

50.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos 2022 m. gruodžio mėn., remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2022 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 180,50 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudaro 2 314,65 Eur (1,3 x 1 180,50 Eur). Kadangi atsakovo prašomos priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, atsakovui iš apelianto priteisiamos 605 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

51.       Trečiasis asmuo Lloyd?s Insurance Company S. A., atstovaujama UADBB „Colemont draudimo brokeris“, pateikė prašymą priteisti iš ieškovo D. K. apeliacinėje instancijoje patirtas 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžia pateikta 2023 m. sausio 5 d. sąskaita ir mokėjimo nurodymas. Kadangi trečiojo asmens prašomos priteisti 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, trečiajam asmeniui Lloyd?s Insurance Company S. A., atstovaujamam UADBB „Colemont draudimo brokeris“, iš apelianto D. K. priteisiamos 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimą ir 2022 m. lapkričio 14 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš ieškovo D. K. 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme atsakovo J. U. naudai.

Priteisti iš ieškovo D. K. 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme trečiojo asmens Lloyd?s Insurance Company S. A., atstovaujamai uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Colemont draudimo brokeris“, naudai.

Teisėjos                                                                                            Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                                        Vilija Mikuckienė

                                                                                                                            Neringa Švedienė