Baudžiamoji byla Nr. 1A-309-627/2022

Teisminio proceso Nr. 1-06-6-00001-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.1.10.1; 1.2.14.6.2.1; 1.2.18.10; 1.2.29.1.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.2; 2.4.6.4.1;
2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U O S P R E N D I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aivos Survilienės,

sekretoriaujant Agatai Minkel, Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorui Zenonui Burokui,

nuteistajam N. G. ir jo gynėjui advokatui Artūrui Jucevičiui,

civilinio ieškovo įgaliotai atstovei Rūtai Jakubauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo N. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams, 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir N. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. G. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo ir visiško bausmių sudėjimo būdais subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. sausio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 238 MGL (11 900 Eur) bauda ir N. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams ir 238 MGL (11 900 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, N. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, nustatant dalį bausmės – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, atlikti nedelsiant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o likusios laisvės atėmimo bausmės, tai yra 10 (dešimties) mėnesių vykdymą atidedant 2 (dvejų) metų laikotarpiui, įpareigojant N. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 69 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas – įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą dalį turtinės žalos – 32 120 Eur UAB „T“ naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1.       N. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, nebūdamas susijęs su UAB „V. C.“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) darbo santykiais, realiai būdamas faktiniu bendrovės vadovu ir pats vadovavęs bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs už V. M. ir A. B., kurie buvo formalūs direktoriai, nuo 2020 m. kovo 27 d. įregistravus A. B. ir bendrovės akcininku, taip veikdamas per V. M. ir A. B., nežinančius apie vykdomą nusikalstamą veiką, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, turėdamas savo žinioje grynuosius bendrovės pinigus, pats organizuodamas ir tvarkydamas buhalterinę apskaitą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnį ir 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėnesio, tiksliai nenustatytos dienos, iki 2020 m. gruodžio 31 dienos Vilniaus mieste, bendrovės veiklos teritorijoje, klastodamas dokumentus ir juos panaudodamas, nefiksuodamas dalies ūkinių operacijų, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „V. C.“ buhalterinę apskaitą, siekdamas, kad nebūtų nustatyta bendrovės veikla, jos turtas, įsipareigojimų dydis bei struktūra, imitavo UAB „V. C.“ akcijų pardavimą A. B. bei naujo direktoriaus paskyrimą, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 17 d. – 2020 m. kovo 24 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pagamindamas netikrus dokumentus: 2020 m. kovo 17 d., 2020 m. kovo 18 d., 2020 m. kovo 19 d., 2020 m. kovo 20 d., 2020 m. kovo 24 d. UAB „V. C.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriose įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad akcininkė V. A. parduoda 100 vnt. UAB „V. C.“ akcijų už 2 896 Eur apie jo nusikalstamą veiką nežinančiam A. B., jas patvirtinus nenustatytų asmenų parašais, tyrimo metu nenustatytam asmeniui surašius 2020 m. kovo 16 d. UAB „V. C.“ Vienintelio akcininko sprendimą, nurodant, kad V. M. atleidžiamas iš UAB „V. C.“ direktoriaus pareigų, o direktoriumi skiriamas A. B., juos panaudodamas, įregistruojant VĮ „Registrų centras“, taip toliau likdamas faktiniu UAB „V. C.“ direktoriumi, V. M. perdavus bendrovės „V. C.“ jam buhalterinės apskaitos dokumentus, juos paslėpdamas nenustatytoje vietoje ir jie nebuvo pateikti tyrimui, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą” ir 2 dalies reikalavimus ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo”. Pagal minėto įstatymo 19 straipsnio 4 dalį: ,,Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“.

Taip pat pažeidė 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo:

1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius;

2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės;

3) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“

ir 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. V-100 10.15 ir 10.19 punktų nuostatas, kad „juridiniai asmenys privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus, kitus apskaitos dokumentus, apskaitos registrus“:

 - nes tyrimui nepateikė ir neišsaugojo 2019 – 2020 m. buhalterinės apskaitos dokumentų (pirkimo/pardavimo sąskaitų, darbo užmokesčio dokumentų, kasos, banko dokumentų ir kt.) bei 2019 m. apskaitos registrų (didžiosios knygos, pajamų/sąnaudų suvestinių, sąskaitų apyvartų, atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais registrų, atsargų apskaitos registrų, ir kt.);

- 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus: ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“;

- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus: „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“;

- nes 2020 m. laikotarpiu netvarkė apskaitos, ūkinių operacijų neregistravo registruose ir bendrovės apskaitoje;

- nes į buhalterinę apskaitą neįtraukė 2020 m. gegužės mėnesiais vykdytus sandorius viso 27 406,50 Eur sumai:

- 2020 m. gegužės 20 d. pagal UAB ,,V. C.“ PVM sąskaitą faktūrą VC Nr. 0000004712 remonto paslaugas (dinozaurų remontas) už 7 502,00 Eur (įskaitant PVM 1302,00 Eur);

- 2020 m. gegužės 25 d. pagal UAB ,,V. C.“ PVM sąskaitą faktūrą VC Nr. 0000004713 pripučiamo batuto pirkimą už 5 384,50 Eur ( įskaitant PVM 934,50 Eur);

- 2020 m. gegužės 28 d. pagal UAB ,,V. C.“ PVM sąskaitą faktūrą VC Nr. 0000004715 remonto paslaugas (dinozaurų remontas) už 14 520,00 Eur (įskaitant PVM 2520,00 Eur);

ir UAB „D“ išrašant keturis kasos pajamų orderius, apmokant grynais pinigais 27 406,50 Eur bendrovei, kurie nebuvo užpajamuoti kasos knygoje.

Taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ reikalavimų:

3 punktą: ,,Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, nes gavus grynuosius pinigus 27 406,50 Eur iš UAB ,,D“ ir išgryninus iš banko sąskaitų 32 120 Eur, gautus iš UAB „I“, nebuvo surašyti kasos pajamų orderiai;

16 punktą: ,,Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, nes gauti grynieji pinigai iš viso 59 526,50 Eur neįrašyti ir neužpajamuoti kasos knygoje.

Be to, jis, valdydamas UAB „V. C.“ bankines sąskaitas, 2020 m. birželio 30 d. į sąskaitą gavęs iš UAB „I“ 49 743,50 Eur, dalį šių pinigų panaudojo bendrovėms reikmėms, o kitą dalį, pervedus į kitas bankų sąskaitas, veikdamas per V. M. ir A. B., nežinančius apie vykdomą nusikalstamą veiką, išgrynino:

- liepos 2-9 dienomis bankomatuose 17 830 Eur sumą,

-  liepos 4-7 dienomis bankomatuose 5 340 Eur sumą,

-  liepos 3 dieną UAB „P“ klientų aptarnavimo skyriuje 8 950 Eur sumą,

šių piniginių lėšų 32 120 Eur nepajamavo kasos dokumentuose ir apskaitos registruose, nesurašė kasos pajamų orderių dėl pinigų gavimo, jų tyčia į buhalterinę apskaitą neįtraukė, juos panaudojo be pateisinančių dokumentų

2.       Be to, N. G. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad, nebūdamas susijęs su UAB „V. C.“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) darbo santykiais, realiai būdamas faktiniu bendrovės vadovu ir pats vadovavęs bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs už formalų direktorių A. B., taip veikdamas per A. B., nežinantį apie vykdomą nusikalstamą veiką, turėdamas savo žinioje grynuosius bendrovės pinigus ir valdydamas bendrovės bankines sąskaitas, taip pat per dėl nusikaltimo nekaltus tarpininkus – ir mokėjimo korteles, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 2 d. iki liepos 9 d., Vilniaus ir kituose Lietuvos miestuose, bendrovės veiklos teritorijose, veikdamas per V. M. ir A. B., nežinančius apie vykdomą nusikalstamą veiką, su mokėjimo kortelėmis išgrynino 32 120 Eur (17 830 + 5 340 + 8 950) sumą įvairiuose Lietuvos bankomatuose ir UAB „P“ klientų aptarnavimo skyriuje pinigus, nesurašė kasos pajamų orderių dėl pinigų gavimo, jų į buhalterinę apskaitą neįtraukė, gautų pinigų kasoje neužpajamavo ir į kasą neįnešė, o juos panaudojo be pateisinančių dokumentų, taip tyčia, neturėdamas teisinio pagrindo, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „V. C.“ turtą – pinigus – 32 120 Eur sumą.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

3.                      Nuteistasis N. G. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nuosprendį dalyje dėl paskirtos bausmės – atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams.

3.1.                      Apeliantas pažymi, kad neginčija jam inkriminuotų veikų teisėtumo ir pagrįstumo bei įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį, tačiau nesutinka su teismo padarytomis išvadomis ir pagrindais, kuriais jam nebuvo atidėtas bausmės vykdymas.

3.2.                      Kaip nurodoma N. G. apeliaciniame skunde, Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu, t. y. būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apeliantas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad iki nusikalstamų veikų padarymo (2020 m. kovo mėn.) jis buvo teistas tris kartus:

3.2.1.                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė – 45 paros arešto;

3.2.2.                      Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 13 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 2 dalį (2 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimas ir 30 MGL bauda. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 1 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 13 d. nuosprendis pakeistas ir nusikalstamos veikos BK 25 straipsnio 2 dalies, 213 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 2 dalies, 213 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 2 dalies, 213 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį bei, pritaikius BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktą, paskirta 180 MGL dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaičius sulaikymo ir suėmimo laiką, paskirta bauda sumažinta iki 34 MGL. Baudą nuteistasis sumokėjo 2011 m. sausio 7 d.;

3.2.3.                      Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.

3.2.4.                      Nuteistojo teigimu, teistumai už visus tris apkaltinamuosius nuosprendžius yra išnykę, dėl to teismo padaryta išvada, kad nusikalstamas veikas jis padarė esant neišnykusiam teistumui (būdamas recidyvistu) neatitinka faktinių aplinkybių.

3.3.                      Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo sureikšmino faktą, kad po nusikalstamos veikos padarymo (2020 m. kovo mėn.), jis vėliau buvo nuteistas kitose baudžiamosiose bylose, kadangi šie nuosprendžiai svarbūs subendrinant bausmes, o ne skiriant bausmę už padarytas veikas nagrinėjamoje byloje. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jokios nusikalstamos veikos jis nepadarė, priešingu atveju jam paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas būtų panaikintas ir paskirta laisvės atėmimo bausmė.

3.4.                      Apelianto teigimu, tik iš dalies atidėjus bausmės vykdymą, tai yra nustačius atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį 6 mėnesiams, likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmę atidedant 2 metams, jis per minėtą laikotarpį negalės tęsti darbo ir atlyginti žalos. Nuteistasis N. G., atsižvelgęs į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu teistumas buvo išnykęs, jis nebuvo recidyvistu, nebuvo jokių sunkinančių aplinkybių, tokios griežtos bausmės skyrimas akivaizdžiai neatitinka protingumo kriterijų, teisingumo principo, todėl skundžiamas nuosprendis turėtų būti keičiamas.

4.                      Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą. Civilinio ieškovo atstovas neprieštaravo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis būtų pakeistas dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, nustatant tinkamą subjektą, kuriam turėtų būti priteistas turtinės žalos atlyginimas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo N. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5.                      Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktai).

6.                      BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas neturi pareigos nagrinėti visus naujus apelianto ar jo gynėjo pateiktus prašymus dėl bylos baigties ir tokius prašymus pagrindžiančius argumentus, kurie nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde, tačiau naujų prašymų ir argumentų vertinimas negali būti formalus ir sukliudyti teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Apeliacinio proceso dalyviai teismo posėdžio metu taip pat turi teisę pateikti teismui įvairių prašymų, įskaitant ir susijusius su bylos nagrinėjimo ribomis, pateikti papildomos medžiagos, baigiamosiose kalbose pateikti naujų argumentų, kurie, atsižvelgiant į jų reikšmę ir esmingumą, gali tapti svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu ir priimamam sprendimui įtakos turinčiu veiksniu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-422/2014, 2K-162-303/2017). Nagrinėjamoje byloje nuteistojo apeliaciniame skunde prašoma patikrinti bylą, dalyje dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir jos realizavimo formos teisingumo, tačiau, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nuteistojo gynėjas pateikė papildomus prašymus, ginčydamas aplinkybes turinčias įtakos bausmės ir jos realizavimo formos parinkimui – turtinės žalos atlyginimo galimybių kontekste, kartu ir pirmosios instancijos teismo išvadas, susijusias su atlygintinos žalos dydžiu: byloje priteistos turtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumu byloje nustatytų ir pripažintų įrodytomis faktinių aplinkybių kontekste.

7.                      Teisėjų kolegija, siekdama išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, nustačiusi esminių BPK pažeidimų, turinčių neigiamos įtakos nuteistajam, nepaisydama, kad byloje nebuvo gautas tiesioginis skundas dėl nustatytų pažeidimų, peržengia apeliacinio skundo ribas ir, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamų veikų padarymo fakto ir jų kvalifikavimo bei nuteistojo kaltės yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, tačiau skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių visa pareikštame kaltinime inkriminuotų veikų apimtimi nepasitvirtino. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nuteistasis į buhalterinę apskaitą neįtraukė visus kaltinime inkriminuotus vykdytus sandorius, visapusiškai neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, jų patikimumo ir pakankamumo aspektais, nepatikrino kiekvieno jų sąsajumą, tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą, tokiu būdu analizuodamas byloje surinktus įrodymus, padarė neteisingą ir įrodymais nepagrįstą išvadą dėl nuteistojo atliktų neteisėtų veiksmų pobūdžio, apimties, jų kvalifikavimo, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms.

8.                      Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados, neatitinkančios bylos aplinkybių, sąlygojo ir neteisingas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl civiliniam ieškovui priteistinos turtinės žalos atlyginimo dydžio iš nuteistojo – pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareikšto civilinio ieškinio dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, išsamiai neišnagrinėjo bylos duomenų ir aplinkybių, turinčių reikšmės šio klausimo išsprendimui, nepašalino esančių prieštaravimų, kartu netinkamai įvertino bendrąsias civilinės atsakomybės kilimo sąlygas bei netinkamai nustatė subjektą – civilinį ieškovą, patyrusį turtinę žalą dėl nuteistojo nusikalstamos veikos, tokiu būdu padarė neteisingas išvadas dėl priteistinos turtinės žalos atlyginimo dydžio ir civilinio ieškovo, turtinės žalos atlyginimą priteisdamas trečiajam asmeniui – civilinio ieškovo atstovui, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų. 

9.                      Analizuodama tiesioginius apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistajam paskirta bausmė ir parinkta jos realizavimo forma atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms taip pat atitinka nuteistojo asmenybę. Todėl nors ir pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kas sudaro pagrindą šioje dalyje pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), tačiau nustatytas pavienis pažeidimas, kuris, vertinant aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, visumos kontekste, neturėjo esminės įtakos paskirtos bausmės teisingumui. Kolegijos vertinimu, skunde išskiriamos aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Todėl teismas, remdamasis skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir pakeisti nuteistajam paskirtą bausmę.

Dėl įrodymų vertinimo N. G. pripažįstant kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir civilinio ieškinio išsprendimo.

10.                      Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese yra dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-68-222/2018). Šioje byloje Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcija pateikė civilinį ieškinį dėl 39 827 Eur turtinės žalos padarymo dėl UAB „V. C.“ nesumokėtų mokesčių (t. 8, b. l. 3-6, 7-11), kuris grindžiamas tuo, jog nuteistasis N. G., padarydamas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, dėl kurios visiškai negalima nustatyti UAB „V. C.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už 2019 m. ir 2020 m. laikotarpį, neteisingai deklaravo mokėtiną į biudžetą PVM, padidino PVM atskaitą ir nedeklaravo sumokėti PVM į valstybės biudžetą, nesumokėjo pelno mokesčio.

11.                      Nors nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu nėra tiesiogiai ginčijama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria N. G. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, byla nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas kvestionavo aplinkybes susijusias su priteistos turtinės žalos atlyginimo dydžiu, t. y., aplinkybes susijusias su UAB „V. C.“ apmokestinamų sandorių sumomis, apmokestinamojo pelno ir mokėtino pelno mokesčio dydžiu bei kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su į buhalterinę apskaitą neįtrauktais 2020 m. gegužės mėnesiais įvykdytais sandoriais 27 406,50 Eur sumai su UAB „D“. Tokiu būdu byloje netiesiogiai kvestionuojant ir byloje įrodytomis pripažintas aplinkybes, susijusias su apgaulingu UAB „V. C.“ buhalterinės apskaitos tvarkymu. Šiuo aspektu svarbu ir tai, jog pagal BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas. Pagal teismų praktiką žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje. Taigi, tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-511/2017).

12.                      Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, nagrinėjamu atveju turtinė žala pasireiškė kaip neįvykdyta mokestinė prievolė, kurią lėmė nuteistojo nusikalstami veiksmai – dalies ūkinių operacijų nefiksavimas, apgaulingai tvarkant teisės aktų reikalaujamą UAB „V. C.“ buhalterinę apskaitą, dėl kurių nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais – UAB „V. C.“ yra bankrutuojanti ir nemoki, o nuteistasis N. G., būdamas faktiniu įmonės direktoriumi, apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą, nesumokėjo mokesčių valstybei, t. y., UAB ,,V. C.“ 2020 m. gegužės mėn. turėdama sandorius su UAB „D“, nepateikė 2020 m. gegužės mėn. PVM deklaracijos ir nedeklaravo gegužės mėn. UAB „D“ pardavimo PVM iš viso 4 756,00 Eur (934,50 + 2 520 + 1 302) sumai. Be to, 2020 metais nedeklaruodama 61 096 Eur apmokestinamojo pelno nesumokėjo 3 055,00 Eur pelno mokesčio (t. 7, b. l. 104-127). Skundžiamu nuosprendžiu pripažinus įrodytomis aplinkybes dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, be kita ko, ir aplinkybes, susijusias su į buhalterinę apskaitą neįtrauktais 2020 m. gegužės mėnesiais įvykdytais sandoriais 27 406,50 Eur sumai su UAB „D“, Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys dėl turtinės žalos buvo patenkintas iš dalies, iš N. G. priteisiant 7 811 Eur (4 765 + 3 055) turtinės žalos. Kaip minėta, tarp nusikalstamos veikos ir ginčijamos turtinės žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad atitinkamą žalą sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, todėl analizuojant nuteistojo gynėjo ginčijamas aplinkybes, susijusias su iš nuteistojo priteistos turtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumu, vienas iš esminių klausimų priimant sprendimą dėl pareikšto civilinio ieškinio, kuris aktualus ir nagrinėjamu atveju, yra pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su nuteistajam inkriminuojamų BK specialiosios dalies straipsniuose numatytų uždraustų nusikalstamų veikų įrodytumu, pagrįstumas.

13.                      Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, t. y. byloje apklaustų liudytojų ir nuteistojo parodymus, specialisto išvadą, objektų apžiūros protokolus bei kitą rašytinę bylos medžiagą, konstatavo, jog nuteistojo N. G. kaltę dėl svetimo turto pasisavinimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei dokumentų suklastojimo pagrindžiančių įrodymų yra surinkta pakankamai. Teismas pabrėžė, jog nuteistasis kaltę pripažino visiškai paaiškindamas, jog jis perėmė skolų turinčią įmonę „V. C.“ nuo 2020 m. kovo mėnesio, formaliai, suklastodamas akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, ją nusipirkdamas. Be to, nuteistasis sutiko, kad gavo pinigus iš „I“ ir juos per V. M. bei A. B. išgrynino skirtingų miestų bankomatuose, taip juos užvaldydamas. Įmonės dokumentų neturi, sutiko, kad jų neišsaugojo.

14.                      Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistasis N. G., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėnesio, tiksliai nenustatytos dienos, iki 2020 m. gruodžio 31 dienos Vilniaus mieste, bendrovės veiklos teritorijoje, klastodamas dokumentus ir juos panaudodamas, nefiksuodamas dalies ūkinių operacijų, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „V. C.“ buhalterinę apskaitą, siekdamas, kad nebūtų nustatyta bendrovės veikla, jos turtas, įsipareigojimų dydis bei struktūra, be to, neturėdamas teisinio pagrindo, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „V. C.“ turtą – pinigus – 32 120 Eur sumą.

15.                      Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nekilo ginčo dėl nuteitajam inkriminuojamų veikos aplinkybių, susijusių su UAB „V. C.“ turto pasisavinimu, UAB „V. C.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių klastojimu, ar apgaulingos finansinės apskaitos tvarkymo – nefiksuojant ūkinių operacijų, siekiant, kad nebūtų nustatyta bendrovės veikla, jos turtas, įsipareigojimų dydis bei struktūra. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nuteistasis N. G. pripažino, jog išgrynino UAB „V. C.“ lėšas, kurias panaudojo rizikingiems sandoriams, kad imitavo UAB „V. C.“ akcijų pardavimą A. B. bei jo kaip direktoriaus paskyrimą, tapdamas faktiniu bendrovės vadovu; sutiko, jog nepateikė ir neišsaugojo 2019 – 2020 m. buhalterinės apskaitos dokumentų, netvarkė apskaitos, ūkinių operacijų neregistravo registruose ir bendrovės apskaitoje, dėl ko negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl visų byloje nustatinėtinų faktinių aplinkybių.

16.                      Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis N. G. neigė jam inkriminuojamų 2020 m. gegužės mėn. įvykdytų sandorių viso 27 406,50 Eur sumai su UAB „D“ realumą, pripažindamas, jog šie sandoriai buvo fiktyvūs, tačiau pirmosios instancijos teismas šių byloje įrodinėtinų aplinkybių detaliau nevertino ir dėl jų nepasisakė. Todėl teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl į buhalterinę apskaitą neįtrauktų 2020 m. gegužės mėnesiais įvykdytų sandorių su UAB „D“. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pripažindamas šias aplinkybes įrodytomis, pirmosios instancijos teismas išsamiai neįvertino nuteistojo nurodomų aplinkybių, pastarųjų negretino su kitais byloje esančiais įrodymais, taigi visapusiškai neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, jų patikimumo ir pakankamumo aspektais, nepatikrino kiekvieno jų sąsajumą, tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą, tokiu būdu pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

17.                      Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susiejusi juos į vieningą visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog N. G. pažeidė Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes į buhalterinę apskaitą neįtraukė 2020 m. gegužės mėnesiais vykdytus sandorius viso 27 406,50 Eur sumai: - 2020 m. gegužės 20 d. pagal UAB ,,V. C.“ PVM sąskaitą faktūrą VC Nr. 0000004712 remonto paslaugas (dinozaurų remontas) už 7 502,00 Eur (įskaitant PVM 1302,00 Eur); - 2020 m. gegužės 25 d. pagal UAB ,,V. C.“ PVM sąskaitą faktūrą VC Nr. 0000004713 pripučiamo batuto pirkimą už 5 384,50 Eur ( įskaitant PVM 934,50 Eur); - 2020 m. gegužės 28 d. pagal UAB ,,V. C.“ PVM sąskaitą faktūrą VC Nr. 0000004715 remonto paslaugas (dinozaurų remontas) už 14 520,00 Eur (įskaitant PVM 2520,00 Eur); taip pat nepagrįstai pripažino, jog nuteistasis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ reikalavimų 3 punktą, nes gavus grynuosius pinigus - 27 406,50 Eur iš UAB ,,D“, nebuvo surašyti kasos pajamų orderiai.

18.                      Kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje pasitvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės dėl į buhalterinę apskaitos neįtrauktų 2020 m. gegužės mėnesiais įvykdytų sandorių su UAB „D“ realumo, kadangi minėta išvada yra nemotyvuota ir nepagrįsta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina aptartų kaltinime nuteistajam inkriminuotų faktinių aplinkybių, kartu ir pirmosios instancijos teismo išvadų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, šioje dalyje, pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto reikalavimus, nuosprendyje nebuvo išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ar nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad objektyvių duomenų, kurie patvirtintų 2020 m. gegužės mėnesiais vykdytų sandorių, viso 27 406,50 Eur sumai, realumą, kartu ir nuteistajam pareikšto kaltinimo dėl Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ reikalavimų 3 punkto reikalavimų pažeidimų pagrįstumą, byloje nėra. Šiame kontekste pastebėtina, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję.

19.                      Analizuojant baudžiamojoje byloje esančius įrodymus matyti tai, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis N. G. pripažino, jog buvo faktinis UAB „V. C.“ vadovas, kurią pastarasis įsigijo, kaip ir kitas „problematiškas“ įmones. Nuteistasis pripažino, jog buvo atliekamos ūkinės operacijos, tačiau pabrėžė, jog su bendrove „D“ buvo sudaryti fiktyvūs sandoriai – tai formalūs sandoriai. „D“ išrašė 4 kasos pajamų orderius, apmokant grynais pinigais 27 406 Eur, tačiau pinigai nei buvo sumokėti, nei buvo užpajamuoti kasos knygoje, nes jų realiai nebuvo. Nuteistasis paaiškino, jog neįtraukė į buhalterinę apskaitą aptartų sandorių su bendrove „D“, kadangi tų pinigų negavo, buvo surašyti tik buhalterinės apskaitos dokumentai, nors pagal pirminį sumanymą, turėjo įtraukti į apskaitą „pagal visą schemą“. Vertinant aptartus nuteistojo parodymus patikimumo aspektu, pastebėtina tai, jog analogiškas aplinkybes pastarasis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, pirminėje apklausoje įtariamasis N. G. paaiškino, kad UAB „D“ jam yra žinoma, nes tai bendrovei realiai vadovauja jo pažįstamas K. N. (t. 8, b. l.-43-45; 39-41). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. N. parodė, kad UAB „V. C.“ yra žinoma tiek, kiek pasakė N. G.. Taip pat parodė, jog UAB „V. C.“ užsiėmė keraminių plytelių prekyba ir rengė kaimo turizmo sodybą, bei pripažino, jog jokios kitos veiklos ši bendrovė nevykdė. Dėl sudarytų sandorių su „V. C.“ pastarasis liudytojas parodė, jog šiai bendrovei N. G. prašymu rengė tik šios bendrovės verslo planus, kurių tema prekyba plytelėmis, ir tų planų pagrindu bendrovė iš UAB „I“ gavo apie 49 000 eurų paskolą (t. 5, b. l. 151-152). Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog byloje apklausti liudytojai, t. y. tiek K. N., tiek ankstesnis bendrovės direktorius V. M. (t. 6, b. l. 62-64; 66-68), ar buhalterinę apskaita tvarkiusi A. M. (t. 5, b. l. 126-127), bendrovės akcininkė V. A. (t. 5, b. l. 94-95) nuosekliai teigė, jog UAB „V. C.“ vykdė tik prekybą keraminėmis plytelėmis bei turėjo kaimo turizmo sodybą – kitos veiklos bendrovė nevykdė.

20.                      Byloje apklaustų proceso dalyvių nurodomas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis UAB „V. C.“ Finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas, kuriame užfiksuota, jog pagrindinė bendrovės veikla – mažmeninė prekyba grindų ir sienų plytelėmis (t. 3, b. l. 32). Sugretinus byloje nustatytas aplinkybes, apibūdinančias bendrovės vykdomą ūkinę veiklą, su byloje esančiomis PVM sąskaitos faktūromis (t. 2, b. l. 77-82) bei UAB „D“ vadovo pateiktu paaiškinimu (t. 4, b. l. 9-17), matyti tai, jog šiuose dokumentuose nurodomi atlikti darbai iš esmės neatitinka bendrovės vykdomos ūkinės veiklos: iš UAB „V. C.“ buvo perkamos dinozaurų atnaujinimo – renovacijos (remonto) paslaugos ir vienas pripučiamas batutas, nors pastaroji bendrovė vertėsi tik prekyba keraminėmis plytelėmis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinime inkriminuojamas aplinkybes, susijusias su UAB „D“ vykusiais sandoriais, iš esmės patvirtina tik byloje esančios PVM sąskaitos faktūros, tačiau šiuo aspektu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteitasis N. G. paaiškino, jog jas suklastojo, t. y. suklastojo apklausos metu pateiktus dokumentus: 2020-05-20 PVM sąskaitą faktūrą VC Nr. 0000004712, 2020-05-25 sąskaitą faktūrą VC Nr. 0000004713, 2020-05-28 sąskaitą faktūrą VC Nr. 0000004715 ir kasos pajamų orderius, patvirtinančius, kad už paslaugas gauta grynais pinigais 27 406,50 Eur. Nuteistasis pripažino, jog šiuos dokumentus atspausdino (duomenys neskelbtini). Ten nusinešdavo savo kompiuterį arba pasinaudodavo ten esančiais ir atsispausdindavo reikiamus dokumentus (t. 8, b. l. 54-56).

21.                      Aptartą sandorių su UAB „D“ fiktyvumą patvirtina ir tai, jog byloje esančiuose UAB „D“ direktoriaus A. D. rašytiniuose paaiškinimuose nurodomas aplinkybes, jog 2020 m. balandžio-gegužės mėn. sudarė sandorius: pardavė batutą; renovavo „Dino pramogų parko“ eksponatus (t. 4, b. l. 9-17) iš esmės savaime paneigia rašytiniame paaiškinime tiesiogiai užfiksuota aplinkybė, kad dėl darbų, jų kainos ir apmokėjimo buvo bendrauta su UAB „V. C.“ direktoriumi A. B.. Byloje neginčytinai įrodyta, jog A. B. buvo tik fiktyvus bendrovės vadovas, tai pripažino ir pirmosios instancijos teismas: būtent nuteistasis N. G., veikdamas per tarpinius vykdytojus V. M. ir A. B., nežinančius apie vykdomą nusikalstamą veiką, buvo faktiniu bendrovės vadovu ir pats vadovavo bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdė už V. M. ir A. B.. Šias teismo išvadas patvirtinta teisiamojo posėdžio metu nuteistojo N. G. nurodytos aplinkybės, jog įmonė liko jo žinioje, nes jis turėjo A. B. prisijungimus, mobilųjį parašą jis jam buvo palikęs su telefonu. Ką patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai – apklaustas A. B. parodė, kad apie UAB „V. C.“ girdi pirmą kartą, šis pavadinimas nežinomas. Nežino, kokiomis aplinkybėmis tapo įmonės direktoriumi. Prašo laikyti visus jo parašus ant UAB „V. C.“ dokumentų negaliojančiais ir galimai suklastotais (t. 6, b. l. 16-18; 11-13).

22.                      Pažymėtina, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra blanketinė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41/2012). Pagrindinis įstatymas, nustatantis reikalavimus buhalterinei apskaitai, yra kaltinime nurodytas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas su vėlesniais pakeitimais. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad visų rūšių įmonės privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą. Be to, svarbu pažymėti, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą būtina įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, t. y. visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal minėtą įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (BAĮ 2 straipsnio 1 punktas). Tokie dokumentai yra sąskaitos faktūros, kasos pajamų ir išlaidų orderiai, mokėjimo pavedimai, darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir pan.

23.                      Aptartų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, jog aplinkybė, kad UAB „V. C.“ vykdė ūkines operacijas su UAB „D“ nepasitvirtino, priešingai, šią išvadą paneigia byloje esantys įrodymai, dėl ko nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo nesivadovauti nuteistojo nurodomomis aplinkybėmis, kurias patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – tiesioginių ir netiesioginių liudytojų parodymai bei procesų dalyvių parodymus patvirtinantys dokumentai. Iš aptartų įrodymų turinio taip pat seka, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis N. G. nepagrįstai į buhalterinę apskaitą neįtraukė 2020 m. gegužės mėnesiais vykdytus sandorius su UAB „D“, viso 27 406,50 Eur sumai, yra nepagrįsta, nes nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo įpareigoti fiksuoti neįvykusias ūkines operacijas ir ūkinius įvykius apskaitos dokumentuose. Pagal Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra ar kitas šiame Įstatyme numatytas vietoj PVM sąskaitos-faktūros prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 1 dalį, įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo (išskyrus Lietuvos Respublikos apmokestinamąjį asmenį, kuriam taikomos šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalies nuostatos) privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo. Bylos duomenimis paneigus kaltinime nurodytas aplinkybes, kad UAB ,,V. C.“ 2020 m. gegužės mėn. turėjo sandorius su UAB „D“, bendrovei nekilo pareiga deklaruoti fiktyvių sandorių kartu ir kaltinime inkriminuojamo UAB „D“ pardavimo PVM, iš viso 4 756,00 Eur sumai.

24.                      Aptartos aplinkybės rodo tai, jog kaltinimo dalis, dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo į bendrovės apskaitą neįtraukiant sandorių su UAB „D“ bei PVM deklaracijų nepateikimo, neatitinka byloje esančių įrodymų, remiantis kuriais į kitos įmonės apskaitą buvo galimai įtraukiamos suklastotos imituojamų sandorių PVM sąskaitos faktūros. Tokiu atveju veikos pagrindinis objektas yra nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai, todėl šios kaltinime nuteistajam inkriminuojamos aplinkybės tikslintinos, kadangi jas laikyti įrodytomis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina kaltinime nuteistajam inkriminuotų faktinių aplinkybių kartu ir pirmosios instancijos teismo išvadų, o nustatytų faktinių aplinkybių neatitikimas inkriminuotiems veikos požymiams iš esmės suponuoja pareiga ne perkvalifikuoti nuteistojo nusikalstama veiką, tačiau inkriminuoti naują nusikalstamą veiką, be kita ko, nustatant ir galimus veikos bendrininkus.

25.                      Šiame kontekste pastebėtina tai, jog įprastai kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas imituojamų sandorių PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant neteisėtai įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti (sumažinti) mokestinę prievolę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-7-398/2013, 2K-7-322/2013, 2K-7-29-942/2016 ir kt.). Nors tokios veikos padaromos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, jomis iš esmės fiktyviu pagrindu (imituojant sandorius, pagal kuriuos neva sumokėtas pirkimo PVM, šiais tikslais kuriant jokios veiklos nevykdančias įmones ir pan.) grobiamos valstybės biudžeto lėšos, todėl šių nusikalstamų veikų pagrindinis objektas yra nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2010, 2K-27/2014, 2K-156-788/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-363-746/2016). Taigi, bylos duomenimis nustatytų fiktyvių sandorių įtraukimas į buhalterinę apskaitą nagrinėjamos bylos kontekste, įvertinus galimą kėsinimosi objektą, atitinkamo mokesčio reglamentavimo specifiką, nelaikytinas mokestiniu nusikaltimu, nustatytu BK 222 straipsnyje. PVM ir pelno mokesčio sukčiavimo bylose neteisingų duomenų įrašymas į deklaraciją ir jos pateikimas VMI traktuojamas kaip apgaulės būdas ir kvalifikuojamas pagal BK 182 straipsnį.

26.                      Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, įvertinus tai, kad byla iš esmės nagrinėjama laikantis draudimo pabloginti nuteistojo (išteisintojo), taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį, jeigu dėl to nėra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundų (BPK 320 straipsnio 4 dalis), o byloje nustatytos aplinkybės buvo žinomos ir pirmosios instancijos teisme – aptartos aplinkybės, nustatytos ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais pirmosios instancijos teisme, todėl byloje nenustatyta pagrindų panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kaltinime nurodytos aplinkybės, susijusios su 2020 m. gegužės mėnesiais vykdytais sandoriais, viso 27 406,50 Eur sumai su UAB „D“, šalintinos, kadangi neatitinka faktinių bylos aplinkybių, remiantis kuriomis jos atitinka kitų nusikatamų veikų požymius, į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas imituojamų sandorių PVM sąskaitas faktūras. Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo veiksmuose galimai yra kitų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 ir 300 straipsniuose, požymių, kurias galimai padarė ir kiti asmenys, veikiantys UAB „D“ naudai ir interesais. Nustačius, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, bei tai, kad padarant nusikalstamą veiką galimai dalyvavo ir kitas asmuo, kuris nėra kaltinamas, nebloginant nuteistojo padėties labiau nei to prašoma apeliaciniame skunde, be kita ko, įvertinus ir pastarojo teisėtus lūkesčius į operatyvų baudžiamąjį procesą, baudžiamojo įstatymo suteikiamas procesines garantijas, nuteistajam pripažįstant esmines jam inkriminuojamų veikų aplinkybes, nuteistajam inkriminuojamos faktinės veikos padarymo aplinkybės, susijusios su fiktyviais UAB „D“ sandoriais, šalinamos iš kalinimo. Vadovaujantis BPK 257 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paaiškėjus, jog kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, be kita ko, paaiškėjus, jog nusikalstamą veiką gali būti padaręs ir kitas asmuo, teismas apie tai praneša prokurorui.

27.                      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, pakeičiant apkaltinamojo nuosprendžio aprašomąją dalį, pašalinant kaltinime nurodytas aplinkybes, susijusias su 2020 m. gegužės mėnesiais vykdytais sandoriais, viso 27 406,50 Eur sumai su UAB „D“ (BPK 328 straipsnio 3 punktas), o būtent:         
- iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant įrodytomis pripažintas aplinkybes, jog N. G. į buhalterinę apskaitą neįtraukė 2020 m. gegužės mėnesiais vykdytus sandorius viso 27 406,50 Eur sumai: 2020 m. gegužės 20 d. pagal UAB ,,V. C.“ PVM sąskaitą faktūrą VC Nr. 0000004712 remonto paslaugas (dinozaurų remontas) už 7 502,00 Eur (įskaitant PVM 1302,00 Eur); 2020 m. gegužės 25 d. pagal UAB ,,V. C.“ PVM sąskaitą faktūrą VC Nr. 0000004713 pripučiamo batuto pirkimą už 5 384,50 Eur ( įskaitant PVM 934,50 Eur); 2020 m. gegužės 28 d. pagal UAB ,,V. C.“ PVM sąskaitą faktūrą VC Nr. 0000004715 remonto paslaugas (dinozaurų remontas) už 14 520,00 Eur (įskaitant PVM 2520,00 Eur) ir UAB „D“ išrašant keturis kasos pajamų orderius, apmokant grynais pinigais 27 406,50 Eur bendrovei, kurie nebuvo užpajamuoti kasos knygoje;        
- iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant įrodytomis pripažintas aplinkybes, jog N. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ reikalavimų 3 punktą: ,,Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, nes gavus grynuosius pinigus 27 406,50 Eur iš UAB ,,D“ nebuvo surašyti kasos pajamų orderiai;        
- iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant įrodytomis pripažintas aplinkybes, jog N. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ reikalavimų 16 punktą: ,,Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, nes gauti grynieji pinigai iš viso 59 526,50 Eur neįrašyti ir neužpajamuoti kasos knygoje, šią dalį išdėstant taip: N. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ reikalavimų: 16 punktą: ,,Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, nes gauti grynieji pinigai 32 120 Eur neįrašyti ir neužpajamuoti kasos knygoje;        
- iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant įrodytomis pripažintas aplinkybę, jog N. G. nepateikė PVM ir pelno mokesčio deklaracijų už 2020 metus, dėl ko nesumokėjo 4 756 Eur PVM.

28.                      Skundžiamu nuosprendžiu pripažinus įrodytomis aplinkybes dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo – į buhalterinę apskaitą neįtraukiant 2020 m. gegužės mėnesiais įvykdytus sandorius 27 406,50 Eur sumai su UAB „D“, Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas iš dalies, iš N. G. priteisiant 4 765 Eur PVM. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinus įrodytomis pripažintas aplinkybes dėl į buhalterinę apskaitą neįtrauktų įvykdytų sandorių su UAB „D“ bei nesumokėtų 4 756 Eur PVM, šioje veikoje galimai esant kitų nusikalstamų veikos požymių, kurios iš esmės nebuvo inkriminuotos nuteistajam nagrinėjamoje byloje. Byloje įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nėra susijusios priežastiniu ryšiu su 4 765 Eur žalos padarymu, dėl ko nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti civilinio ieškinio dalyje dėl 4 765 Eur turtinės žalos atlyginimo. Sukelta 4 765 Eur PVM žala nėra tiesioginė nuteistajam kaltinime inkriminuotų nusikalstamų veiksmų pasekmė – neįvykdyta mokestinė prievolė, ar turtinės prievolės išvengimas, nulemtas kitų kaltininko veiksmų, be kita ko, galimai veikiant su kitais asmenimis, kurie nėra inkriminuojami šioje byloje nuteistajam pareikštame kaltinime. Šiuo atveju nustačius, jog turtinė žala galėjo būti sąlygota bendrais kaltininkų veiksmais, turtinės žalos atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas kitoje byloje, be kita ko, vertinant ir bendrininkų solidarios atsakomybės sąlygas, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, dalyje dėl 4 765 Eur turtinės žalos padarymo UAB „V. C.“ nesumokant PVM, paliekant nenagrinėtą, nes šioje byloje kaltininko veiksmuose, kuriais grindžiamas turto netekimas, nenustatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

29.                      Be to, skundžiamu nuosprendžiu pripažinus įrodytomis aplinkybėmis dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo – į buhalterinę apskaitą neįtraukiant 2020 m. gegužės mėnesiais įvykdytus sandorius su UAB „D“, Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas iš dalies, iš N. G. priteisiant ir 3 055 Eur nesumokėto pelno mokesčio už 2020 m. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, kadangi UAB ,,V. C.“ nepateikė apskaitos dokumentų bei nepateikė jokių apskaitos registrų, tyrimo metu apmokestinamasis pelnas ir pelno mokestis buvo nustatytas iš tyrimo metu surinktos informacijos, t. y. gavus atsakymus iš kitų juridinių asmenų, atliekant priešpriešinius patikrinimus. Iš tyrimo metu surinktų duomenų už 2020 m., buvo nustatyta 61 096,00 Eur apmokestinamojo pelno: iš 2020 m. PVM deklaracijose deklaruotų ir tyrimo metu papildomai nustatytų PVM apmokestinamųjų sandorių sumos 65 214,00 Eur atimami leidžiami atskaitymai 4 118,00 Eur darbo užmokesčio sąnaudos. Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis, 2020 m. nustatyta 3 055,00 Eur (61 096,00 Eur x 5 proc.) pelno mokesčio (t. 7, b. l. 111).

30.                      Šiuo aspektu atkreiptinas nuteistojo gynėjo dėmesys į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnį, pelno mokesčio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai, kurie sutampa su kalendoriniais metais, nebent mokesčių administratorius leidžia nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį; pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnį, metinė pelno mokesčio deklaracija turi būti pateikiama ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio 15 dienos (iki birželio 15 d., jeigu mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais). Remiantis UAB „V. C.“ Finansinės atskaitomybės aiškinamuoju raštu, bendrovės finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d. (t. 3, b. l. 32). Taigi, priešingai nei PVM deklaracija, kuri turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 85 straipsnio 1 dalis), pelno mokesčio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai, dėl ko mokesčio deklaracija turi būti pateikiama ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio 15 dienos, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo perskaičiuoti UAB „V. C." apmokestinamų sandorių sumos – mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, o inkriminuojamas laikotarpis patenka į nuteistojo bendrovės valdymo laikotarpį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog UAB „V. C.“ nesivadovavo Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatomis, kadangi metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos nebuvo pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos – šiuo atveju iki 2021 m. birželio 15 d. (t. 7, b. l. 118).

31.                      Kita vertus, UAB ,, V. C.“ nepateikus apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų, tyrimo metu apmokestinamasis pelnas ir pelno mokestis buvo nustatytas iš visos tyrimo metu surinktos informacijos. Iš tyrimo metu surinktų duomenų už 2020 m., buvo nustatyta 61 096,00 Eur apmokestinamojo pelno, kuris specialisto išvadoje nebuvo detalizuojamas, tačiau įvertinus tai, jog pelno mokestis buvo nustatytas pagal pateiktas PVM deklaracijas ir pateiktą priešpriešinę informaciją laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d., teigtina, jog į nustatytą PVM apmokestinamųjų sandorių sumą buvo įtraukti ir minėti 2020 m. gegužės mėnesiais vykdyti sandoriai, viso 27 406,50 Eur sumai (iš kurių 4 765 Eur PVM) su UAB „D“, kurie buvo pašalinti iš nuteistajam inkriminuojamų faktinių veikos padarymo aplinkybių, dėl ko šioje dalyje priteistos turtinės žalos dydis proporcingai mažintinas. Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. specialisto išvadoje nustatyta 65 214,00 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių, kuri mažintina nepagrįstai įtrauktų UAB „D“ apmokestinamųjų sandorių suma, t. y. 22 641,5 Eur (27 406,50 Eur – 4 765 Eur = 22 641,50 Eur). Pagal Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje uždirbtos pajamos. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną iš pajamų atimamos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai. Taigi, specialisto išvadoje už 2020 m. nustatyta 65 214,00 Eur apmokestinamųjų sandorių suma mažintina 22 641,5 Eur bei atimami leidžiami atskaitymai – 4 118,00 Eur darbo užmokesčio sąnaudos, nustatant, jog už 2020 m. nustatyta 38 454,50 Eur apmokestinamojo pelno (65 214,00 - 22 641,5 = 42 572,5; 42 572,5 – 4 118,00 = 38 454,5). Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis, 2020 m. nustatyta 1 922,73 Eur (38 454,50 Eur x 5 proc.) pelno mokesčio.

32.                      Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teisme pakartotinai sugretinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta tai, kad N. G., nebūdamas susijęs su UAB „V. C.“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) darbo santykiais, realiai būdamas faktiniu bendrovės vadovu ir pats vadovavęs bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs už V. M. ir A. B., kurie buvo formalūs direktoriai, nuo 2020 m. kovo 27 d. įregistravus A. B. ir bendrovės akcininku, taip veikdamas per V. M. ir A. B., nežinančius apie vykdomą nusikalstamą veiką, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, turėdamas savo žinioje grynuosius bendrovės pinigus, pats organizuodamas ir tvarkydamas buhalterinę apskaitą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnį ir 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėnesio, tiksliai nenustatytos dienos, iki 2020 m. gruodžio 31 dienos Vilniaus mieste, bendrovės veiklos teritorijoje, klastodamas dokumentus ir juos panaudodamas, nefiksuodamas dalies ūkinių operacijų, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „V. C.“ buhalterinę apskaitą, siekdamas, kad nebūtų nustatyta bendrovės veikla, jos turtas, įsipareigojimų dydis bei struktūra, imitavo UAB „V. C.“ akcijų pardavimą A. B. bei naujo direktoriaus paskyrimą, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 17 d. – 2020 m. kovo 24 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pagamindamas netikrus dokumentus: 2020 m. kovo 17 d., 2020 m. kovo 18 d., 2020 m. kovo 19 d., 2020 m. kovo 20 d., 2020 m. kovo 24 d. UAB „V. C.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriose įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad akcininkė V. A. parduoda 100 vnt. UAB „V. C.“ akcijų už 2 896 Eur apie jo nusikalstamą veiką nežinančiam A. B., jas patvirtinus nenustatytų asmenų parašais, tyrimo metu nenustatytam asmeniui surašius 2020 m. kovo 16 d. UAB „V. C.“ vienintelio akcininko sprendimą, nurodant, kad V. M. atleidžiamas iš UAB „V. C.“ direktoriaus pareigų, o direktoriumi skiriamas A. B., juos panaudodamas, įregistruojant VĮ „Registrų centras“, taip toliau likdamas faktiniu UAB „V. C.“ direktoriumi, V. M. perdavus bendrovės „V. C.“ jam buhalterinės apskaitos dokumentus, juos paslėpdamas nenustatytoje vietoje ir jie nebuvo pateikti tyrimui, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:        
- 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą” ir 2 dalies reikalavimus ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo”. Pagal minėto įstatymo 19 straipsnio 4 dalį: ,,Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“.        
Taip pat pažeidė 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo:        
1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius;
2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės;        
3) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“        
ir 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. V-100 10.15 ir 10.19 punktų nuostatas, kad „juridiniai asmenys privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus, kitus apskaitos dokumentus, apskaitos registrus“:        
 - nes tyrimui nepateikė ir neišsaugojo 2019 – 2020 m. buhalterinės apskaitos dokumentų (pirkimo/pardavimo sąskaitų, darbo užmokesčio dokumentų, kasos, banko dokumentų ir kt.) bei 2019 m. apskaitos registrų (didžiosios knygos, pajamų/sąnaudų suvestinių, sąskaitų apyvartų, atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais registrų, atsargų apskaitos registrų, ir kt.);
- 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus: ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“;        
- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus: „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“;        
- nes 2020 m. laikotarpiu netvarkė apskaitos, ūkinių operacijų neregistravo registruose ir bendrovės apskaitoje;        
Taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ reikalavimų:
3 punktą: ,,Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, nes išgryninus iš banko sąskaitų 32 120 Eur, gautus iš UAB „I“, nebuvo surašyti kasos pajamų orderiai;        
16 punktą: ,,Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, nes gauti grynieji pinigai 32 120 Eur neįrašyti ir neužpajamuoti kasos knygoje.        
Be to, jis, valdydamas UAB „V. C.“ bankines sąskaitas, 2020 m. birželio 30 d. į sąskaitą gavęs iš UAB „I“ 49 743,50 Eur, dalį šių pinigų panaudojo bendrovėms reikmėms, o kitą dalį, pervedus į kitas bankų sąskaitas, veikdamas per V. M. ir A. B., nežinančius apie vykdomą nusikalstamą veiką, išgrynino:        
- liepos 2-9 dienomis bankomatuose 17 830 Eur sumą,        
- liepos 4-7 dienomis bankomatuose 5 340 Eur sumą,        
- liepos 3 dieną UAB „P“ klientų aptarnavimo skyriuje 8 950 Eur sumą,        
šių piniginių lėšų 32 120 Eur nepajamavo kasos dokumentuose ir apskaitos registruose, nesurašė kasos pajamų orderių dėl pinigų gavimo, jų tyčia į buhalterinę apskaitą neįtraukė, juos panaudojo be pateisinančių dokumentų. Taip pat jis, siekdamas kad nebūtų nustatyta bendrovės veikla ir mokėtini mokesčiai, nepateikė Juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų rinkinio už 2020 metus, nepateikė PVM ir pelno mokesčio deklaracijų už 2020 metus, dėl ko nesumokėjo 1 922,73 Eur pelno mokesčio. Dėl nustatytų pažeidimų visiškai negalima nustatyti UAB „V. C.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2020 m. laikotarpį.

33.                      Analizuojant nuteistojo gynėjo ginčijamus nuosprendyje išspręstus kitus klausimus nustatyta ir tai, jog skundžiamu nuosprendžiu turtinės žalos atlyginimas buvo priteistas netinkamam subjektui – civilinio ieškovo atstovui, o ne atstovaujamajam. Nagrinėjamoje byloje nemokumo administratorius UAB „T“ pateikė civilinį ieškinį dėl 107 796,37 Eur turtinės žalos padarymo (t. 8, b. l. 24-31). Skundžiamu nuosprendžiu nustačius, jog UAB „V. C.“ turtinė žala buvo padaryta kai kaltinamasis savo veiksmais pasisavino bendrovei priklausančius pinigus – 32 120 Eur sumą, apygardos teismas UAB „T“ civilinį ieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas 32 120 Eur sumą UAB „T“ naudai.

34.                      Baudžiamajame procese civilinis ieškovas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą (BPK 110 straipsnio 1 dalis). Civilinio ieškovo statuso įgijimą lemia du pagrindai: juridinis ir faktinis. Juridinis pagrindas – tai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis pripažinti asmenį civiliniu ieškovu. Faktinis pagrindas reiškia, jog byloje civilinį ieškinį gali pareikšti ne bet kas, o tik asmuo (fizinis ar juridinis), dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos ir reikalaujantis ją atlyginti. Faktinis pagrindas grindžiamas objektyviais duomenimis, leidžiančias nustatyti nusikalstama veika padarytos žalos faktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-124-648/2016).

35.                      Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. EB2-269-280/2021 UAB „V. C.“ pripažinta nemokia ir jai iškelta bankroto byla. UAB „V. C.“ nemokumo administratoriumi paskirta UAB „T“ (past. – nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 31 d.) (t. 8, b. l. 18-22). Ikiteisminio tyrimo metu BUAB „V. C.“ atstovo nemokumo administratoriaus UAB „T“ įgaliotas asmuo Rūta Jakubauskaitė pareiškė civilinį ieškinį (t. 8, b. l. 24-27), kuriuo prašoma pripažinti BUAB „V. C.“ civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje ir priteisti turtinės žalos atlyginimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2022 m. kovo 1 d. nutarimu UAB „V. C.“ įgaliotu atstovu pripažintas UAB „T“ įgaliotas asmuo Rūta Jakubauskaitė (t. 8, b. l. 28-29). Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2022 m. kovo 1 d. nutarimu UAB „V. C.“ pripažinta civiliniu ieškovu (t. 8, b. l. 30-31).

36.                      Vadovaujantis BPK 55 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto, specifiką, pastarojo, kaip proceso dalyvio interesus, atstovauja įgalioti atstovai. Juridinio asmens atstovu gali būti juridinio asmens vadovas arba įgaliotas darbuotojas ar advokatas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ? JANĮ) 56 straipsniu,  juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų, o juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius. Kaip minėta, BUAB „V. C.“ atstovas nemokumo administratorius UAB „T“ įgaliojo Rūtą Jakubauskaitę veikti bendrovės teisėtais interesais. Šiuo aspektu teismas pastebi, jog procesinio atstovavimo institutas skirtas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, būtent atstovaujamojo interesus atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese, t. y. šiuo atveju BUAB „V. C.“ teises bei teisėtus interesus, todėl UAB „T“ šioje baudžiamojoje byloje įgijo tik juridinio asmens įgaliotojo atstovo statusą, taigi neįgijo autonomiško statuso, kartu ir savarankiškos reikalavimo teisės. Pareikšdamas reikalavimus nuteistajam, atstovas veikia išskirtinai bankrutuojančios įmonės kreditorių interesais, o visas turtas grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-916/2019, 22 punktas).

37.                      Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog turtinės žalos atlyginimas buvo priteistas ne asmeniui dėl nusikalstamos veikos patyrusiam žalos (BPK 110 straipsnio 1 dalis), o pastarojo įgaliotam atstovui, neįgijusiam savarankiškos reikalavimo teisės, taigi neįgijusiam juridinio ir faktinio civilinio ieškovo statuso, tokiu būdu iš esmės sudarant sąlygas nepagrįstai praturtėti trečiajam asmeniui, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsti kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas), nustatant, jog 32 120 Eur turtinei žalai atlyginti iš nuteistojo N. G. priteisiama BUAB „V. C.“. Taip pat tikslintinas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: nustatant, jog nuteistasis N. G. per bausmės vykdymo atidėjimą turi atlyginti nusikaltimu padarytą dalį turtinės žalos – 32 120 Eur BUAB „V. C.“ naudai.

Dėl nuteistajam N. G. paskirtos bausmės.

38.                      Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pastebėtina, jog pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

39.                      Nagrinėjamoje byloje skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam N. G. paskirtos bausmės neviršija baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytų bausmės vidurkių (BK 50 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 3 dalis): pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirtas – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams, 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, subendrintos bausmių apėmimo būdu ir N. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir N. G. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo ir visiško bausmių sudėjimo būdais subendrinta su kitais nuosprendžiais: Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. sausio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 238 MGL (11 900 Eur) dydžio bauda ir N. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams ir 238 MGL (11 900 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalies, 5 dalies 5 ir 8 punktais, N. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies. Taigi, skirdamas baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas bausmes bei bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, teismas BK 41, 54, 63 straipsnių nuostatų nepažeidė.

40.                      Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, spręsdamas dėl nuteistajam N. G. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, stadiją – padarytos tyčinės sunki, apysunkė ir nesunki nusikalstamos veikos, veikos yra baigtos. Pašalinus iš kaltinimo nuteistajam nepagrįstai inkriminuotas aplinkybes, susijusias su UAB „D“ fiktyviai sudarytais sandoriais, pabrėžtina tai, jog nuteistajam inkriminuojamų veikų pavojingumo laipsnis ir pobūdis iš esmės nepakito – N. G. sąmoningai įgydavo „problematiškas“ bendroves, iš anksto numatydamas, jog jos bus panaudotos nusikalstamų veikų darymui, kurių pavojingumas atitinka rūšinį baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų pavojingumui, iliustruoja tai, kad nuteistojo elgesys nebuvo atsitiktinis.

41.                      Teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę: N. G. anksčiau teistas 5 (penkis) kartus (t. 8, b. l. 89-101): tris kartus iki šioje byloje nustatytų nusikaltimų padarymo, be kita ko, ir už panašaus pobūdžio sunkų turtinį nusikaltimą. Taip pat du kartus teistas po šių nusikaltimų padarymų. Šiame kontekste pastebėtina tai, jog skiriant bausmę turi būti vertinamos visos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta veika, tiek ir su nuteistojo asmenybe: ne tik nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, tačiau ir nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo – ar kaltininkas supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, be kita ko, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-244-976/2021 ir kt.).??? Pastebėtina, jog aptartos aplinkybės reikšmingos išvadai, ar nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, taigi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo asmenybę, bausmės paskirties kontekste, pagrįstai įvertino ir vėlesnius, po nagrinėjamoje byloje inkriminuojamų veikų padarymo, teistumus, kurie charakterizuoja kaltininko asmenybę – pastarojo polinkius, požiūrį į kitų nusikalstamų veikų darymą ateityje, bei leidžia įvertinti, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.??? Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinės instancijos teismo praktikoje – naujų tyčinių nusikaltimų padarymas rodo, kad kaltininko padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197-719/2022).

42.                      Skundžiamu nuosprendžiu įvertinta ir tai, jog N. G. ne kartą baustas administracine tvarka (t. 8, b. l. 74-88), be kita ko, ir už Mėnesinių pajamų mokesčio deklaracijų nepateikimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 2 dalis, kas taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei aptartų aplinkybių visumoje rodo didesnį asmenybės pavojingumą. Skiriant bausmę buvo atsižvelgta ir į nuteistojo ekonominius bei socialinius ryšius – nuteistasis dirba, yra vidurinio išsilavinimo, turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo ir gydėsi dėl to. Taip pat teismas atsižvelgė ir į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas nustatė ir baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, t. y. būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). 

43.                      Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe, teigiama, jog veikų padarymo metu teistumai už visus apkaltinamuosius nuosprendžius buvo išnykę, dėl to teismo padaryta išvada, kad nusikalstamas veikas nuteistasis padarė būdamas recidyvistu neatitinka faktinių aplinkybių. Šie apeliacinio skundo argumentai pripažintini pagrįstais – pirmosios instancijos teismas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

44.                      Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iki nagrinėjamoje byloje inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo šioje byloje – nuo 2020 m. kovo mėnesio, tiksliai nenustatytos dienos, iki 2020 m. gruodžio 31 d., nuteistasis N. G. buvo teistas tris kartus: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį 45 parų arešto bausme – laikomas atlikęs bausmę 2006 m. spalio 27 d.; Vilniaus apygardos teismo 2007 liepos 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį – 34 MGL (4 250 LT) dydžio bauda, kuri 2011 m. sausio 7 d. buvo išieškota; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 3 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, kurios vykdymas atidėtas – 1 metams, o 2020 m. sausio 27 d. nuteistasis buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro.

45.                      Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Aiškinant šias nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktu, turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2020 m. sausio 27 d. nuteistasis N. G. buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, taigi nuteistajam inkriminuojamu naujų tyčinių veiku padarymo laikotarpiu – nuo 2020 m. kovo mėnesio, tiksliai nenustatytos dienos, ankstesnis teistumas buvo išnykęs. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta N. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė iš skundžiamo nuosprendžio šalinama, pakeičiant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 60 straipsnio 1 dalies 14 punkto, pritaikymo.

46.                      Šiame kontekste pažymėtina tai, kad baudžiamajame įstatyme nėra nustatyta imperatyvo, jog panaikinus baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, dėl to turi būti švelninama paskirta bausmė, kadangi teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-213-719/2020 ir kt.). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio pastarosios aplinkybės nebuvo suabsoliutinamos, vertinamos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumos kontekste, nesureikšminant šių reikšmingumo. Įvertinus aukščiau aptartas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kaltininkui paskirta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės paskirtį ir pagrindus, kadangi teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens asmeniniais interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties. Byloje nustatytos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo elgesio, linkęs daryti teisės pažeidimus, o aplinkybė, kad iki šių nusikalstamų veikų padarymo N. G. jau buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, atidedant šios vykdymą, leidžia spręsti, jog nuteistasis vengia keisti savo gyvenimo būdą. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo didesnį asmenybės pavojingumą, dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis, būdamas neizoliuotas, toliau gali daryti nusikalstamas veikas, o švelnesnė bausmė nėra pakankama apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas veikas bei pastarąjį nubausti. 

47.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę. Pažymėtina tai, jog byloje nenustatyti materialūs pagrindai taikyti BK 54 ar 62 straipsnių nuostatas, skiriant švelnesnes, negu įstatymo numatyta, bausmes. Nei nuteistajam inkriminuotų veikų pobūdis, ar jo asmenybė nerodo mažesnio pavojingumo. Byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės – objektai į kurios buvo kėsinamasi, atliktų veiksmų intensyvumas, sukelti padariniai, nesuteikia pagrindo spręsti, jog sankcijoje nustatyta bausmė prieštarautų teisingumo principui, o siekis atlyginti turtinę žalą nelaikytina unikalia socialine situacija, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, dėl ko byloje nenustatyta teisinių pagrindų švelninti nuteistajam parinktų bausmių.

48.                      Apeliantas prašo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal veikos padarymo metu galiojusią (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 (TAR, 2017, Nr. 2017-15859) redakcija) ir šiuo metu galiojančią BK 75 straipsnio 2 dalį (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 (TAR, 2019, Nr. 2019-11177) redakcija) teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, t. y. pirmiausia turi būti nustatytas formalus pagrindas, kuriam esant galima spręsti, ar yra pagrindas svarstyti dėl šio instituto taikymo. Nuteistasis N. G. yra pripažintas kaltu padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nuteistajam atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apygardos teismas, netaikydamas apeliantui BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų, t. y., visiškai neatidėdamas paskirtos bausmė vykdymo, šio baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais,

n u s p r e n d ž i a :

nuteistojo N. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nustatytą N. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytas įrodytomis pripažintas aplinkybes, jog N. G.:

į buhalterinę apskaitą neįtraukė 2020 m. gegužės mėnesiais vykdytus sandorius viso 27 406,50 Eur sumai: 2020 m. gegužės 20 d. pagal UAB ,,V. C.“ PVM sąskaitą faktūrą VC Nr. 0000004712 remonto paslaugas (dinozaurų remontas) už 7 502,00 Eur (įskaitant PVM 1302,00 Eur); 2020 m. gegužės 25 d. pagal UAB ,,V. C.“ PVM sąskaitą faktūrą VC Nr. 0000004713 pripučiamo batuto pirkimą už 5 384,50 Eur ( įskaitant PVM 934,50 Eur); 2020 m. gegužės 28 d. pagal UAB ,,V. C.“ PVM sąskaitą faktūrą VC Nr. 0000004715 remonto paslaugas (dinozaurų remontas) už 14 520,00 Eur (įskaitant PVM 2 520,00 Eur) ir UAB „D“ išrašant keturis kasos pajamų orderius, apmokant grynais pinigais 27 406,50 Eur bendrovei, kurie nebuvo užpajamuoti kasos knygoje;        

pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ reikalavimų 3 punktą: ,,Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, nes gavus grynuosius pinigus 27 406,50 Eur iš UAB ,,D“ nebuvo surašyti kasos pajamų orderiai;

nepateikė PVM deklaracijų už 2020 metus, dėl ko nesumokėjo 4 756 Eur PVM.

Pakeisti nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytas aplinkybes, jog N. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ reikalavimų 16 punktą: ,,Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, nes gauti grynieji pinigai iš viso 59 526,50 Eur neįrašyti ir neužpajamuoti kasos knygoje, ir šią dalį išdėstyti taip:

pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ reikalavimų: 16 punktą: ,,Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, nes gauti grynieji pinigai 32 120 Eur neįrašyti ir neužpajamuoti kasos knygoje.        

Pakeisti nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytas aplinkybes, jog N. G. nepateikė Juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų rinkinio už 2020 metus, nepateikė PVM ir pelno mokesčio deklaracijų už 2020 metus, dėl ko nesumokėjo 4 756 Eur PVM ir 3 055 Eur pelno mokesčio, ir šią dalį išdėstyti taip:

N. G. nepateikė Juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų rinkinio už 2020 metus, nepateikė PVM ir pelno mokesčio deklaracijų už 2020 metus, dėl ko nesumokėjo 1 922,73 Eur pelno mokesčio.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl 39 827 Eur turtinės žalos padarymo tenkinas iš dalies ir Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai iš N. G. priteista 7 811 Eur turtinei žalai atlyginti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:

Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį dėl 39 827 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies:

Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo dėl nesumokėto 4 756 Eur PVM palikti nenagrinėtą;

iš N. G. priteisti 1 922,73 Eur nesumokėto pelno mokesčio Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai turtinei žalai atlyginti.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria civilinio ieškovo atstovui UAB „T“ naudai iš N. G. priteista 32 120 Eur turtinei žalai atlyginti, ir nustatyti, kad 32 120 Eur turtinei žalai atlyginti iš nuteistojo N. G. priteisiama BUAB „V. C.“.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria N. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – per bausmės vykdymo atidėjimą atlyginti nusikaltimu padarytą dalį turtinės žalos – 32 120 Eur UAB „T“ naudai, ir nustatyti, kad turtinė žala atlygintina BUAB „V. C.“ naudai.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Pranešti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, kad N. G. ir kitų asmenų veiksmuose galimai yra nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 182 straipsnyje ir BK 300 straipsnyje, požymiai.

Teisėjai                                                                        Vitalija Norkūnaitė

                                                                                                                               Evaldas Pašilis

                                                           Aiva Survilienė