Civilinė byla Nr. e3K-3-65-421/2020

        Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02607-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.8.3

                                    (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kulautuvos vaistinė“ dėl darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nutraukimą bei ieškinio tapatumą kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu išspręstam ginčui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 3 punktas), aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Kulautuvos vaistinė“ 34 754,40 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. lapkričio 22 d. ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2015 m. sausio 13 d. sudarė susitarimą dėl darbo užmokesčio skolos sumokėjimo už nurodytą laikotarpį. Skola nuo ieškinio pareiškimo dienos iki 2018 m. gruodžio 1 d. sudarė 34 754,40 Eur.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi bylą nutraukė, nurodęs, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

5.       Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis ir civilinės darbo bylos Nr. 2-1597-894/2018 medžiaga, nustatė, kad ta pati ieškovė tai pačiai atsakovei nurodytoje byloje 2017 m. liepos 31 d. buvo pareiškusi ieškinį dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, todėl teismas vertino, ar ieškovės šioje byloje kilęs ginčas yra tapatus ginčui, išnagrinėtam civilinėje darbo byloje Nr. 2-1597-894/2018.

6.       Teismas, vertindamas ginčų tapatumą, konstatavo, kad nagrinėjamos civilinės darbo bylos ir civilinės darbo bylos Nr. 2-1597-894/2018, baigtos Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-910-773/2018, šalys buvo tos pačios; abiejose nurodytose civilinėse darbo bylose ieškinių dalyką sudarė reikalavimas dėl darbo užmokesčio skolos už laikotarpį iki 2017 m. liepos 31 d. priteisimas; teisminio nagrinėjimo objektas (darbo užmokesčio skola, susidariusi iki 2017 m. liepos 31 d.) ir gynybos būdas (reikalavimas priteisti darbo užmokesčio skolą) abiejose nurodytose darbo bylose iš esmės buvo tie patys. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 gegužės 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-910-773/2018 buvo priimtas įvertinus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus (teismai, nagrinėdami darbo bylas, turi teisę byloje pagal darbuotojo ieškinį, atsižvelgdami į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku bei pagrindu), todėl pirmosios instancijos teismas pripažino, kad minėtoje civilinėje byloje buvo išspręstas klausimas dėl ieškovei priklausančio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. liepos 31 d.

7.       Nors faktinis abiejų ieškinių pagrindas iš dalies skyrėsi, tačiau pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų praktika, konstatavo, kad reikšminga yra ne tai, ar iš naujo paduotame ieškinyje ieškovė nurodė papildomų aplinkybių, o tai, ar ieškinys yra grindžiamas tuo pačiu juridiniu faktu. Teismo vertinimu, nagrinėjamos civilinės darbo bylos medžiaga, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys ir civilinės darbo bylos Nr. 2-1597-894/2018 medžiaga patvirtino, kad abu pirmiau nurodyti tos pačios ieškovės ieškiniai tai pačiai atsakovei buvo grindžiami iš esmės tuo pačiu juridiniu faktu, kad atsakovė UAB „Kulautuvos vaistinė“ ieškinio civilinėje darbo byloje Nr. 2-1597-894/2018 pareiškimo metu turėjo su darbo santykiais susijusių išmokų skolą ieškovei. Tuo tarpu naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje.

8.       Pirmosios instancijos teismas iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų taip pat nustatė, kad įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje darbo byloje Nr. e2-21313-959/2018 tai pačiai ieškovei iš tos pačios atsakovės yra priteista darbo užmokesčio skola, susidariusi iki 2018 m. rugsėjo 23 d., o civilinėje darbo byloje Nr. e2-13174-959/2019 yra sprendžiama dėl darbo užmokesčio skolos priteisimo tai pačiai ieškovei iš tos pačios atsakovės už vėlesnį laikotarpį.

9.       Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą, 2019 m. liepos 2 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartį.

10.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nors šioje byloje pareikštu ieškiniu dėl ieškovei neišmokėto darbo užmokesčio ieškinys grindžiamas papildoma aplinkybe, kad 2015 m. sausio 13 d. šalys sudarė susitarimą dėl darbo užmokesčio skolos mokėjimo, tačiau ši aplinkybė nekeičia nustatyto juridinio fakto esmės, t. y. kad ieškovei nebuvo išmokėtas visas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio 22 d. Be to, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1597-894/2018 Kauno apylinkės teisme ieškovė turėjo teisę remtis 2015 m. sausio 13 d. susitarimu dėl darbo užmokesčio skolos mokėjimo, apie kurį jai kaip susitarimo šaliai buvo žinoma (CPK 42 straipsnio 1, 5 dalys).

11.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškinių dalyko tapatumą tiek šioje darbo byloje, tiek Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1597-894/2018, nustatė, kad ieškovė šioje darbo byloje pareikštu ieškiniu prašo priteisti darbo užmokesčio skolą už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. lapkričio 22 d. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1597-894/2018 ieškovė 2017 m. liepos 31 d. pareikštu ieškiniu prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. birželio 29 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti, nes atsakovė daugiau nei 36 mėnesius neišmokėjo darbo užmokesčio.

12.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimas abiejose bylose yra tapatus, nes prašoma priteisti susidariusią darbo užmokesčio skolą nuo 2004 m. lapkričio 22 d., pažymėjo, jog šioje byloje ieškinio reikalavimas apribotas konkrečiu laikotarpiu, t. y. nuo 2004 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. lapkričio 22 d., tačiau Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1597-894/2018 buvo tiriamos visos aplinkybės, susijusios su darbo užmokesčio mokėjimu ieškovei nuo 2004 m. lapkričio 22 d., ir galutinis minėtoje byloje ieškovės reikalavimas buvo priteisti darbo užmokestį už 36 mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2017 m. liepos 31 d., kuris suformuotas nustačius, jog atsakovė nereguliariai mokėjo darbo užmokestį ieškovei. Taigi, Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1597-894/2018 priėmus Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą buvo pasisakyta ir dėl laikotarpio, už kurį ieškovė prašo priteisti darbo užmokesčio skolą šioje byloje.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

13.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Apeliacinės instancijos teismas peržengė ieškinio reikalavimo ribas, pasisakė ne dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. lapkričio 22 d., bet ir už vėlesnius laikotarpius, dėl kurių teismas yra pasisakęs ieškovės naudai priimtuose procesiniuose sprendimuose.

13.2.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė rungimosi principą (CPK 12 straipsnis), nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nebandė šalių ginčo spręsti taikiu būdu, nepasiūlė šalims teismui pateikti patvirtinti šalių susitarimą, nors iš teismui 2015 metų pateikto šalių raštiško susitarimo buvo galima spręsti, jog šalys to siekė.

13.3.                      Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo laikytis CPK 17 straipsnyje įtvirtinto šalių procesinių teisių lygiateisiškumo principo, faktą pripažinti įrodytu pagal CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles.

14.       Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nutraukimo pagrindą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, aiškinimo ir taikymo

15.       Civilinė byla iš esmės išsprendžiama teismui priėmus sprendimą dėl visų šalių pareikštų reikalavimų ir jame nustačius šalių teises ir pareigas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 2 dalis), tačiau įstatymas nustato atvejus, kada byla gali būti nutraukiama ar pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Tokiais atvejais byla užbaigiama nepriėmus sprendimo, tačiau skiriasi šių civilinio proceso institutų taikymo pagrindai ir procesiniai teisiniai padariniai. Byla nutraukiama tais atvejais, kai ji būna iškelta neteisėtai, nesant teisės kreiptis į teismą prielaidų ar šios teisės įgyvendinimo sąlygų, arba teisėtai pradėtame procese atsiradus aplinkybių, dėl kurių negalima užbaigti bylos priimant teismo sprendimą.

16.       CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų: teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų. Materialieji teismo sprendimo padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys negali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata poveikis. Draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Kartu teismas visada turi išsiaiškinti, ar tarp šalių susiklostę materialieji santykiai nėra tęstiniai. Antra, teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

17.       Kasacinis teismas yra suformulavęs praktiką CPK 293 straipsnio 3 punkto aiškinimo ir taikymo klausimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013; kt.) ir suformulavęs tokias pagrindines taisykles: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; kt.).

18.       Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Nurodytoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013). Šioje byloje abejonių dėl ginčo šalių nekyla, jos yra tapačios.

19.       Pateiktame teismui ieškinyje, be kita ko, turi būti aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes; taip pat ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio savo reikalavimų pagrindo, kaip ne kartą nurodyta kasacinio teismo, tai – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019 57 punktą; 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-823/2019 37 punktą). Taigi, teismas turi pareigą teisiškai kvalifikuoti ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, šios pareigos nevykdymas gali lemti priimto sprendimo nepagrįstumą, tačiau teismas neturi teisės keisti faktinio ieškinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020, 21 punktas).

20.       Teisėjų kolegija pažymi, kad naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.

21.       Nagrinėjamoje byloje ieškinį ieškovė grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis ji grindė savo reikalavimą civilinėje byloje pagal savo ieškinį atsakovei UAB „Kulautuvos vaistinė“ dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų išieškojimo (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1597-894/2018), taip pat papildomai nurodo, kad darbo užmokestis jai neišmokėtas nevykdant 2015 m. sausio 13 d. šalių sudaryto susitarimo dėl darbo užmokesčio skolos mokėjimo. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad šioje byloje ieškovė iš esmės naujų aplinkybių nenurodo, tik jas papildo, tačiau, remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, konstatuotina, kad kai vienoje byloje ieškinio reikalavimo pagrindas ar jo dalis sutampa su kitoje byloje to paties asmens pareikšto reikalavimo pagrindu, tai reiškia galimą teismo nustatomų faktų prejudiciją, reikšmingą kitoje byloje pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą. Kartu, atsižvelgiant į skirtingus ieškinių dalykus (ieškovo reikalavimus), tai reiškia, kad vien tik ieškinio faktinio pagrindo ar jo dalies sutapimas su to paties asmens kitoje byloje pareikšto kito ieškinio faktiniu pagrindu neeliminuoja pradėto proceso, t. y. vienoje byloje pareikšto ieškinio to paties faktinio pagrindo nurodymas kitose bylose pareikštuose ieškiniuose, jeigu ieškovų reikalavimai skiriasi, nesudaro teisinio pagrindo nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą ar palikti ieškinį nenagrinėtą pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020, 22 punktas).

22.       Teisėjų kolegija, įvertinusi Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1597-894/2018 duomenis bei ieškovės šioje byloje pareikštą reikalavimą dėl darbo užmokesčio skolos priteisimo, nesutinka su teismų išvada dėl ieškinio dalyko tapatumo.

23.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

24.       Civilinėje byloje Nr. 2-1597-894/2018 (apeliacinės instancijos teismo bylos Nr. 2A-910-773/2018)Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu tenkindama ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Kulautuvos vaistinė“ 10 427,04 Eur darbo užmokesčio, konstatavo, kad ieškovei iš atsakovės darbo užmokestis priteistinas už 36 mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. iki 2017 m. liepos 31 d. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu minėtoje civilinėje darbo byloje užmokestis ieškove iš atsakovės yra priteistas už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. Šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė suformulavo tokį ieškinio reikalavimą: prašo teismo priteisti iš atsakovės UAB „Kulautuvos vaistinė“ 34 754,40 Eur neišmokėto darbo užmokesčio skolą už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. lapkričio 22 d. pagal 2015 m. sausio 13 d. šalių sudarytą susitarimą dėl darbo užmokesčio skolos mokėjimo, kurio turinio ir susitarime įtvirtintų šalių teisių bei pareigų bylą nagrinėję teismai netyrė ir nevertino, taip pat neatsižvelgė į tai, kad skiriasi didžioji dalis laikotarpio, už kurį ieškovė prašo priteisti iš atsakovės darbo užmokesčio skolą šioje byloje, palyginus su kitoje išnagrinėtoje byloje nustatytu laikotarpiu, už kurį įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista darbo užmokesčio skola. Taigi nagrinėjamoje byloje didžioji ieškovės reikalavimo  dalis nėra tapati reikalavimui, pareikštam ir išnagrinėtam civilinėje byloje Nr. 2-1597-894/2018. Atsižvelgiant į pasirinktą teisės gynimo būdą toks ieškovės reikalavimas vertintinas kaip skolos už laikotarpį 2004 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. lapkričio 22 d. pagal šalių sudarytą susitarimą priteisimas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nustatydami ieškinio dalyko tapatumą, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas dėl ieškinio dalyko, pažeidė CPK 279 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią ieškinio tapatumą, todėl nepagrįstai nustatė CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtinto bylos nutraukimo pagrindo egzistavimą.

25.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK182 straipsnio 2 punktą įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1597-894/2018 turi prejudicinę galią ir gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas byloje tikslinant laikotarpį, už kurį prašoma priteisti neišmokėtą darbo užmokestį pagal susitarimą, t. y. šalis, kuriai įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitoje byloje gali remtis tuo teismo sprendimu kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jai nereikės įrodinėti.

Dėl bylos procesinės baigties

26.       Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami ieškinio tapatumo klausimą, nepagrįstai konstatavo, jog šioje byloje kilęs darbo ginčas tapatus Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1597-894/2018 nagrinėtam darbo ginčui, kuris išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl skundžiamos nutartys, kuriomis taikant CPK 293 straipsnio 3 punktą byla nutraukta, pripažįstamos neteisėtomis ir dėl esminio proceso teisės normų pažeidimo naikinamos, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, nes minėti pažeidimai apeliacinės instancijos teisme negali būti pašalinti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).

27.       Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie reikšmės šios bylos galutiniam teisiniam rezultatui kasaciniame teisme neturi.

Dėl rašytinių paaiškinimų

28.       Ieškovė po kasacinio skundo priėmimo kasaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus su prašymu atnaujinti įrodymų tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir tenkinti kasacinį skundą (gautas 2020 m. kovo 17 d.). Prašyme nurodė, kad kasaciniame teisme nebuvo pateikta pažyma apie ieškovės darbo stažą, taip pat buvo pažeistos jos teisės tvarkant asmens duomenis dėl teismo sprendimo, priimto už akių. Prie prašymo ieškovė pridėjo papildomus dokumentus.

29.       CPK 355 straipsnis reglamentuoja dalyvaujančių byloje asmenų teises kasaciniame procese. Šiame straipsnyje nenustatytos dalyvaujančių byloje asmenų teisės kasaciniam teismui teikti rašytinius paaiškinimus. Be to, CPK 350 straipsnio 8 dalis imperatyviai draudžia pildyti ar keisti kasacinį skundą išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, t. y. jokie nauji argumentai, papildantys kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes, priėmus kasacinį skundą nebegali būti pateikiami. Ieškovės kasacinio skundo argumentų papildymas rašytinių paaiškinimų forma prieštarauja CPK 350 straipsnio 8 dalies nuostatoms, todėl teisėjų kolegija ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti, tuo pačiu nurodydama, kad naujus įrodymus ieškovė galės pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris iš naujo nagrinės šią civilinę bylą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

30.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 13,54 Eur tokių išlaidų.

31.       Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos šalių ir valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Atsisakyti priimti ieškovės Z. B. rašytinius paaiškinimus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Janina Januškienė

        Algis Norkūnas

        Donatas Šernas