Baudžiamoji byla Nr. 2K-174-222/2015 nuasmeninta

                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00432-2013-8

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                   1.2.29.1

                                                                                   2.4.2.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 20 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

sekretoriaujant Linai Baužienei,

dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui,

išteisintajam E. P.,

jo gynėjui advokatui Mariui Navickui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jevgenijaus Michailovskio (Jevgenij Michailovskij) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ruslano Ušinsko apeliacinis skundas atmestas.

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendžiu E. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

              Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

E. P. išteisintas dėl kaltinimo tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2013 m. liepos 1 d., pagamino netikrą dokumentą – 2010 m. rugsėjo 20 d. 100 000 JAV dolerių sumos vekselį, įrašydamas jame žinomai melagingus duomenis apie tai, kad neva šio vekselio davėjas – skolininkas E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), besąlygiškai įsipareigoja iki 2020 m. rugsėjo 20 d. sumokėti 100 000 JAV dolerių tiesiogiai kreditorei I. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), ir grafoje „Skolininkas“ pasirašė savo vardu. Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. P. šį netikrą dokumentą panaudojo – 2013 m. liepos 1 d., nuo 10.55 iki 11.10 val., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tarnybinėse patalpose, esančiose Klaipėdoje, Taikos pr. 63, 408 kabinete, pateikė 2-ojo poskyrio viršininkei Linai Peskovienei bei savo parašu patvirtino žinomai netikro pagaminto dokumento kopijos tikrumą.

Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Jevgenijus Michailovskis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 ir 5 dalių, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų. Pasak kasatoriaus, šio teismo nutartis prieštaringa. Teismas konstatavo, kad E. P. išrašytas paprastasis vekselis atitinka vekselio formos ir turinio reikalavimus, o tai, pasak kasatoriaus, reiškia, kad toks vekselis yra teisinę reikšmę turintis dokumentas. Be to, teismas nurodė, kad E. P., norėdamas I. Š. vardu paskolintus pinigus paversti paskola Š., sumanė pagaminti vekselio kopiją, o tai, kasatoriaus manymu, logiškai galima suprasti kaip netikro dokumento pagaminimą, norint pateisinti savo veiksmus. Tačiau minėtus teiginius teismas paneigė vėliau nurodydamas, kad tikros kopijos padaryti nebuvo galima, be to, nebuvo jokios sutarties tarp E. P. ir Š. Šie apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kasatoriaus įsitikinimu, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, nes pateikta vekselio kopija, o E. P. pripažįsta pasiskolinęs iš Š. 100 000 JAV dolerių. Kasatoriaus manymu, dviprasmiški yra ir kiti apeliacinės instancijos teismo nutarties teiginiai, t. y. kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog Š. paėmė 170 000 JAV dolerių paskolą ir yra tai patvirtinantis kvitas (apie I. Š. pinigų gavimą); Š. nenaudinga tvirtinti, jog E. P. vekselio nebuvo, nes jiems tektų Kredito unijai grąžinti visą kreditą, o jei pripažintų, kad vekselį, kurio kopija tikra, buvo gavę, tačiau jį prarado, turėtų teisę reikalauti, kad 100 000 JAV dolerių grąžintų E. P.; tačiau Š. taip netvirtina, vekselio buvimą neigia, pripažįsta, kad iš Kredito unijos 170 000 JAV dolerių negavo, juos paėmė E. P., o dėl paskolos sutarties tarp I. Š. ir Palangos kredito unijos pripažinimo negaliojančia nagrinėjama civilinė byla. Kasaciniame skunde toliau pakartojami apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti argumentai, susiję su minėtu vekseliu bei galimybe Š. reikalauti iš E. P. skolos, ir teigiama, kad iš jų galima padaryti išvadą, jog tokiu atveju vekselio kopija taptų teisinę reikšmę patvirtinančiu dokumentu. Tačiau Š. nepripažinus paskolinių santykių, vekselio kopija, anot apeliacinės instancijos teismo, jau negali būti vertinama kaip dokumentas. Kasatorius pabrėžia, kad dokumento tikrumas ar netikrumas negali priklausyti nuo bylos aplinkybių, t. y. jis arba yra tikras dokumentas arba ne, tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad vekselio kopija civilinių teisinių santykių nesukuria ir teisės reikalauti atlyginti skolą nesuteikia, kad vekselio kopijai pagaminti reikalingas vekselio originalas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad E. P. pagaminta vekselio kopija nelaikytina nusikaltimo, dėl kurio jis išteisintas, dalyku. Kasatorius pažymi, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog E. P. vekselio originalo I. Š. neperdavė ir sąmoningai ikiteisminio tyrimo metu pateikė kopiją; tai patvirtina apeliacinės instancijos teismo nepagrįstai neanalizuoti ir nevertinti I. Š., N. Š. ir E. P. (davusio prieštaringus parodymus) pokalbiai, apie kuriuos buvo nurodyta ir prokuroro apeliaciniame skunde, tačiau teismas šios apeliacinio skundo dalies neišnagrinėjo. Be to, teismas nepasisakė ir dėl apeliacinio skundo argumentų, kaip pirmosios instancijos teismas vertino liudytojų I. Š., N. Š. ir A. Š. parodymus, nurodęs, kad šie asmenys suinteresuoti, o tai reikštų, jog galbūt melagingai liudijo; tokiu atveju teismas privalėjo BPK 257 straipsnio nustatyta tvarka priimti nutartį. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis grįstas ne įrodymais, o prielaidomis, ir dėl to padaryta esminių BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto pažeidimų, tačiau ir šių apeliaciniame skunde nurodytų teiginių apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo, pats padarė nenuoseklias ir neaiškiai motyvuotas išvadas, o tai sukliudė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Be to, kasaciniame skunde nurodoma, kad, palikus galioti išteisinamąjį nuosprendį, nors ir esant E. P. kaltę (padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką) patvirtinantiems įrodymams, buvo pažeistos BK 2 straipsnio nuostatos.

              Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jevgenijaus Michailovskio kasacinis skundas atmestinas.

              Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

              Kasatorius, prašydamas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nurodo, kad teismas padarė esminių BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 5 dalių bei 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų. Šie kasatoriaus teiginiai prieštarauja bylos medžiagai ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui. Pastebėtina ir tai, kad kasaciniame skunde iš esmės formaliai nurodyti BPK normų pažeidimai, kurie argumentuojami ne konkrečiais teisiniais argumentais apie tokių pažeidimų buvimą, o tiesiog nesutinkama su teismo padarytomis išvadomis dėl byloje nustatytų (ir įrodytų) faktinių aplinkybių teisinio vertinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pareigos apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą priimamoje nutartyje ar nuosprendyje išsamiai aptarinėti kiekvieno apeliacinio skundo teiginio. Apeliacinės instancijos teismo sprendime (nutartyje, nuosprendyje) turi būti pasisakyta dėl apeliacinio skundo esmės, t. y. motyvuotai atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir (ar) pagrįstumas. Skundžiamoje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje tai padaryta, byla patikrinta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų.

              Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatorius apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas bei jas pagrindžiančius argumentus kritikuoja kaip prieštaringus, nenuoseklius ir pateikia savas interpretacijas apie jų nelogiškumą bei teigia, kad buvo pažeistos BK 2 straipsnio nuostatos. Ginčijamas klausimas yra tai, ar paprastojo vekselio kopija, kurią išteisintasis E. P. pagamino ir jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui, BK 300 straipsnio prasme vertintina kaip dokumentas. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. E. P. buvo kaltinamas už netikro dokumento – paprastojo vekselio kopijos – pagaminimą ir panaudojimą. Abiejų instancijų teismai šios paprastojo vekselio kopijos nelaikė BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas, kad E. P. išteisintas pagrįstai, nurodė, jog, bylos duomenimis, nenustatytas aptariamo vekselio originalo buvimas, o E. P. pateikta jo kopija negali sukurti civilinių teisinių santykių, nes nei patvirtina, nei paneigia joje nurodytą paskolos faktą (vekselio kopijoje yra įrašas apie tai, kad skolininkas E. P. įsipareigoja sumokėti kreditorei I. Š. 100 000 JAV dolerių). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas BK 300 straipsnio taikymo klaidos nepadarė. Pagal susiformavusią teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-251/2013) BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra toks dokumentas, kuris įtvirtina teisiškai reikšmingus faktus (jų atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą), o jo panaudojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei gali sukelti atitinkamus padarinius. Taigi, tokio dokumento pagrindu gali būti įrodinėjamas teisinių santykių buvimas, iš jų kylančios asmenų teisės ir pareigos ir pan. Pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą, paprastasis vekselis – tai toks dokumentas, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą (2 straipsnis). Minėtame įstatyme yra numatyta galimybė vekselio (originalo) turėtojui pasidaryti vekselio nuorašą, kuris, patvirtintas notaro, gali būti perduotas ir laiduotas kaip ir vekselio originalas (69 straipsnis), be to, nuoraše turi būti nurodytas vekselio originalo turėtojas (70 straipsnis). Tačiau byloje yra paprastojo vekselio nuorašas, bet ne originalas, kurio egzistavimas ir nenustatytas, šis nuorašas pasirašytas ir patvirtintas jo davėjo E. P. Taigi toks rašytinis aktas nėra teisiškai reikšmingas, nes jo pagrindu negali būti įrodinėjamos tam tikros teisės ir pareigos, jis negali būti vykdomas ir sukelti padarinių, kurie galėtų atsirasti tuo atveju, jei ne tik turiniu, bet ir forma atitiktų kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar aptariamas rašytinis aktas laikytinas dokumentu. Dėl to nagrinėjamu atveju BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinojo požymio – nusikalstamos veikos dalyko – buvimas nenustatytas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasaciniame skunde pateikta apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio kritika, susijusi su aptartu BK 300 straipsnyje numatytu nusikalstamos veikos sudėties požymiu, yra nekonstruktyvi, kasatorius nesuformulavo teisinių argumentų, suponuojančių, kad baudžiamosios atsakomybės taikymo E. P. pagrindai (BK 2 straipsnis) buvo pažeisti.

              Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų, tenkinti kasacinį skundą nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

              Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jevgenijaus Michailovskio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                          Tomas Šeškauskas

                                                                                         Aldona Rakauskienė

                                                                                         Dalia Bajerčiūtė