LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Būsto švara“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto švara“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus Gedimino technikos universitetas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo viešoji įstaiga CPO LT,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo.
2. Ieškovė UAB „Būsto švara“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universitetas, prašydama pripažinti atsakovės vienašališką 2016 m. spalio 25 d. sutarties Nr. CPO21604/v565 nutraukimą neteisėtu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai sustabdyti informacijos apie UAB „Būsto švara“ skelbimą Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos skelbiamame pirkimo sutarties neįvykdžiusių ar netinkamai ją įvykdžiusių tiekėjų sąraše (toliau – Nepatikimų tiekėjų sąrašas). Nurodė, kad ieškovės pateiktų aplinkybių visuma bei pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškinio reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas. Ieškovė prašo pripažinti vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu, todėl prašo taikyti prevencinę laikinąją apsaugos priemonę, nes ieškovė yra įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, todėl yra žlugdoma jos veikla, didėja nuostoliai, o dėl to net ir priėmus ieškovei palankų sprendimą jos veikla gali būti jau sužlugdyta. Kol yra kilęs ginčas dėl neteisėto sutarties vienašalio nutraukimo, ieškovė negali būti laikoma pažeidusia sutartį, taip pat negali būti laikoma ir pagrįstai įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ieškovė negali verstis savo pagrindine veikla – viešųjų pirkimų būdu teikti valymo paslaugų, atsakovės veiksmai gali privesti prie ieškovės verslo žlugimo, tokiu atveju bet koks ieškovės reikalavimo įvykdymas nebetektų prasmės. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų proporcingumo principo, nes prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesuvaržo atsakovės veiklos ir jai nesukelia jokių ribojimų.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 7 d. nutartimi prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
5. Teismas nevertino ieškinio pagrįstumo, nes tokios aplinkybės šioje byloje gali būti nustatytos tik vertinus šalių poziciją ir argumentus, išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismo vertinimu, byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad pripažinus sutarties nutraukimą neteisėtu, pasunkės teismo sprendimo įvykdymas. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovės argumentai dėl patiriamos žalos nėra pagrįsti leistinais įrodymais, o laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik esant pagrįstam pagrindui manyti, jog jų nesiėmus teismo sprendimas būtų neįvykdytas. Nesant kitų duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė vengs galimo teismo sprendimo įvykdymo, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad analogiškas ieškovės prašymas jau buvo svarstytas pirmosios instancijos teisme, jis buvo atmestas, o nesutikdama su juo, ieškovė turėjo teisę priimtą nutartį skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Naujų aplinkybių prašyme nepateikta.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovė (toliau ir - apeliantė) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kadangi tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, o neteisėtai nutraukta sutartis laikoma galiojanti, apeliantės įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra neteisėtas, pažeidžiantis apeliantės dalykinę reputaciją. Dėl to apeliantė prašo taikyti prevencinę laikinąją apsaugos priemonę – laikinai sustabdyti informacijos apie apeliantę skelbimą nepatikimų tiekėjų sąraše.
2. Laikinųjų apsaugos priemonių būtinumas pagrįstas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – viešai prieinama informacija www.rekvizitai.lt, iš kurios matyti, kad apeliantė nebegali dalyvauti viešuosiuose konkursuose. Taip pat VšĮ CPO LT 2017 m. kovo 23 d. raštas dėl baudos skyrimo pagrindžia, kad apeliantė dėl atsakovės neteisėto sutarties nutraukimo kiekvieną dieną praranda potencialius klientus, patiria žalą. Apeliantę be pagrindo įtraukus į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, yra žlugdoma jos veikla.
3. Jeigu teismas pripažintų, kad sutartis nutraukta neteisėtai, o apeliantė visą teismo procesą būtų įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, ji patirtų neproporcingai didelę žalą. Kiekvieną dieną dėl atsakovės neteisėtų veiksmų apeliantės patiriami nuostoliai didėja (prarandami potencialūs klientai, pažeidžiama dalykinė reputacija), todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantei palankaus sprendimo vykdymas gali pasidaryti neįmanomas arba tapti beprasmiu.
4. Teismas nevertino aplinkybės, kad apeliantė turi 49 darbuotojus, todėl jos įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą žlugdo ne tik verslą, tačiau ateityje, įmonei nebegalint vykdyti savo pagrindinės veiklos (negaunant pajamų), nukentės ir įmonės darbuotojai.
5. Kol yra kilęs ginčas dėl neteisėto sutarties vienašalio nutraukimo, apeliantė negali būti laikoma pažeidusia sutartį ir pagrįstai įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Prašoma laikinoji apsaugos priemonė sudarytų sąlygas užtikrinti apeliantės teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
6. Neteisėtas įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra ir nesąžiningas, ribojantis sąžiningą konkurenciją. Ieškinio reikalavimų tenkinimas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, užprogramuotų naujus šalių ginčus, nes apeliantė būtų priversta kreiptis dėl žalos atlyginimo.
7. Teismas nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės nesukelia didelių suvaržymų, o tik užtikrina, kad iki bylos išnagrinėjimo nebus be pagrindo žlugdoma apeliantės veikla ir jai nebus taikomos nepagrįstos sankcijos. Teismas nevertino, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nevaržo atsakovės veiklos ir jai nesukelia jokių ribojimų. Todėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos ir proporcingos.
7. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas teisingai konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovė savo aktyviais veiksmais vengtų apeliantei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
2. Paslaugų teikėjo įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą tikslas ir yra suteikti perkančiosioms organizacijoms galimybę iš pirkimo procedūrų šalinti nepatikimus tiekėjus, t. y. tiekėjas laikomas nepatikimu, jei praeityje padarė esminį pirkimo sutarties pažeidimą ir dėl tokio pažeidimo pirkimo sutartis buvo nutraukta. Teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukus sutartį su apeliante dėl esminio sutarties pažeidimo, atsakovė pagrįstai kreipėsi į viešųjų pirkimų tarnybą dėl apeliantės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Todėl teismui pritaikius apeliantės prašomas taikyti laikinas apsaugos priemones, o paskiau ieškinį atmetus, būtų pažeistas viešasis interesas, nes apeliantė toliau dalyvautų viešuosiuose pirkimuose bei kitoms perkančiosioms organizacijoms teiktų nekokybiškas paslaugas.
3. Iš pateikto wwvv.rekvizitai.lt išrašo matyti, kad apeliantė dalyvauja viešuosiuose konkursuose, tačiau juos laimi labai minimaliai. Tai patvirtina, jog apeliantės įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą neturi įtakos didelės žalos patyrimui ateityje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Atskirasis skundas netenkintinas.
11. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Tai suponuoja būtinumą užtikrinti, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės būtų proporcingos jomis siekiamiems tikslams. Apeliantės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti numatytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, t. y. ar teisėtai ir pagrįstai atsakovė nutraukė su apeliante sudarytą pagrindinę sutartį dėl valymo paslaugų tiekimo dėl esminio jos pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 181 straipsnio 3 dalimi (ginčui aktuali redakcija), yra įtraukta į viešai skelbiamą Nepatikimų tiekėjų sąrašą, prašė taikyti prevencines laikinąsias apsaugos priemones – laikinai sustabdyti informacijos apie ją skelbimą Nepatikimų tiekėjų sąraše. Tokį prašymą apeliantė grindė tuo, kad dėl nepagrįsto jos įtraukimo į šį sąrašą ji negali verstis pagrindine savo veikla – viešųjų pirkimų būdu teikti valymo paslaugų, dėl ko didėja nuostoliai, žlugdoma veikla, tokiu atveju jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali nebetekti prasmės. Pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę, pagrindo jos taikymui neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas.
13. Minėta, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi preliminariai prima facie (preliminariai) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Iš pareikšto ieškinio matyti, kad jame nurodyti argumentai bei pateikti juos pagrindžiantys dokumentai, kurie, apeliantės manymu, patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi ieškinio pagrįstumą vertinti tik (ne)tikėtinumo aspektu (CPK 144 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad šioje proceso stadijoje yra tik preliminariai vertinamas pareikštų reikalavimų pagrįstumas, sprendžia, kad byloje nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal apeliantės pareikštą reikalavimą ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas. Be to, ne šis klausimas buvo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindas, todėl nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui antrosios sąlygos – sprendimo įvykdymo galimų komplikacijų – įvertinimas.
14. Atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo pobūdį – ginčijant sutarties nutraukimą, nėra pagrindo išvadai, kad ieškinio tenkinimo atveju būtų komplikuotas ar apskritai negalėtų būtų įvykdytas apeliantei palankus teismo sprendimas. Tačiau, kaip minėta, apeliantė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones prevenciniu tikslu – užkertant kelią žalos atsiradimui (CPK 145 str. 1 d. 12 p.). Todėl šiuo aspektu ir spręstinas atskirojo skundo (ne)pagrįstumas.
15. Visų pirma įvertintina, ar apeliantės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams, nesuteiks apeliantei nepagrįsto pranašumo bei nepažeis kitų šios nutarties 11 punkte paminėtų principų, be kita ko, ir viešuosius pirkimus reglamentuojančių normų bei šių pirkimų tikslų vertinimo kontekste. Pažymėtina, kad VPĮ 181 straipsniu (ginčui aktuali redakcija), kuriame reglamentuoti atvejai kuomet tiekėjai įtraukiami į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, siekiama riboti galimybes nesąžiningiems ir nepatikimiems rinkos dalyviams dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose. Taigi, tiekėjo įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą tikslas yra suteikti perkančiosioms organizacijoms galimybę iš pirkimo procedūrų šalinti (neleisti jose dalyvauti) nepatikimus tiekėjus, t. y. tuos asmenis, su kuriais buvo nutraukta pirkimo sutartis dėl esminio jos pažeidimo (VPĮ 181 str. 1 d. 1 p.). Todėl laikytina, kad nepatikimų tiekėjų sąrašo sudarymu yra ginamas viešasis interesas, apsaugantis perkančiąsias organizacijas nuo sutarčių sudarymo su nekokybiškas paslaugas ir/ar prekes teikiančiais asmenimis (tiekėjais). Tuo tarpu apeliantė prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia ginčo nagrinėjimo metu sustabdyti skelbiamą informaciją apie ją Nepatikimų tiekėjų sąraše, t. y. apeliantė faktiškai gina tik savo privatų interesą. Apeliacinės instancijos vertinimu, byloje koreliuojant, iš vienos pusės, viešajam, iš kitos pusės, privačiam interesui, prioritetas teiktinas pirmajam. Tokia išvada darytina, be kita ko, ir dėl to, kad CPK 4237 straipsnyje įtvirtintos specialiosios nuostatos, kuriomis vadovaujamasi sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo viešųjų pirkimų bylose, taip pat ir su viešaisiais pirkimais susijusiose bylose. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių priima vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Šioje normoje numatyta ir tai, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų bylose, net ir esant nustatytoms CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, gali būti netaikomos tuo atveju, jei jų pritaikymas sukeltų didesnes neigiamas pasekmes nei teikiama jų (taikymo atveju) nauda apeliantei kaip privačiam asmeniui. Akivaizdu, kad palankaus sprendimo atveju asmuo, su kuriuo sutartis neteisėtai nutraukta, galėtų ginti savo teises per žalos atlyginimo institutą konkretaus atsakovo atžvilgiu ir tuo atveju, jei laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos. Tuo tarpu ieškinio atmetimo atveju laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas tokioje byloje keltų prielaidas nepatikimam tiekėjui nevaržomai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir sudaryti ne vieną sutartį, kurios galimai taip pat nebus tinkamai vykdomos. Šiuo metu atsakovės vienašalis sutarties su apeliante nutraukimas dėl esminio sutarties pažeidimo yra galiojantis, t. y. nėra pripažintas neteisėtu, todėl abejonės dėl apeliantės nepatikimumo nėra pašalintos. Šiame kontekste dėl to atmestini atskirojo skundo argumentai, kad sutarties nutraukimo teisėtumo kvestionavimas reiškia jos (tebe)galiojimą ir  apeliantė į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra įtraukta nepagrįstai.
16. Antra, VPĮ 181 straipsnyje 1 dalyje (ginčui aktuali redakcija) nustatyta, kad perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų CVP IS skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus, kai: 1) pirkimo sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo; 2) priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Minėtas 10 dienų terminas skaičiuojamas: 1) jeigu tiekėjas įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo – nuo VPĮ 94 straipsnio 5 dalyje nurodyto termino pabaigos; 2) jeigu tiekėjas įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į teismą ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos; 3) nuo teismo sprendimo, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius, įsiteisėjimo dienos.
17. Iš minėto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad yra galimi trys informacijos apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai įvykdžiusius tiekėjus termino skaičiavimo būdai. Tuo atveju, kai tiekėjas, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, nesikreipia į teismą per VPĮ 94 straipsnio 5 dalyje (ginčui aktuali redakcija) nustatytą terminą, t. y. per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, perkančioji organizacija per 10 dienų nuo minėto termino pabaigos turi paskelbti informaciją apie tiekėją CVP IS, ką nagrinėjamu atveju atsakovė ir padarė. Tai, kad nutarties 16 punkte numatytas terminas ieškiniui dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu pareikšti yra praleistas, pripažįsta ir pati apeliantė, nes patikslintame ieškinyje prašo šį terminą atnaujinti. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad ir pačios apeliantės pasyvumas sukėlė jai nepageidaujamas pasekmes – informacijos apie pirkimo sutarties netinkamą vykdymą paskelbimą CVP IS, t. y. įtraukimą į viešai skelbiamą Nepatikimų tiekėjų sąrašą.
18. Trečia, ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo bei atitinkamai nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.), todėl prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo turi pakankamai pagrįsti savo poziciją, pateikiant tai patvirtinančius. Minėta, kad apeliantė būtinumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui grindžia tuo, kad ji negali verstis pagrindine savo veikla – viešųjų pirkimų būdu teikti valymo paslaugų, patiria nuostolius bei jos veikla yra žlugdoma. Viena vertus, sutiktina su apeliante, kad esant nepatikimų tiekėjų sąraše apeliantei gali būti apribotos galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kita vertus, nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu nepateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog apeliantė ketino ir vien dėl paminėtos aplinkybės negalėjo dalyvauti kokiame nors konkrečiame viešajame pirkime. Be to, sutiktina su atsakove, kad iš www.rekvizitai.lt duomenų matyti, jog apeliantė, nors būdama nepatikimų tiekėjų sąraše, galėjo dalyvauti kai kuriuose viešuosiuose pirkimuose ir juos laimėti. Iš šių duomenų matyti, kad apeliantė 2017 metais jau yra laimėjusi 3 viešuosius pirkimus. Taigi, www.rekvizitai.lt duomenys patvirtina priešingas aplinkybes nei nurodo apeliantė, t. y. tai, kad galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose faktiškai net ir nėra visiškai eliminuotos . Pastebėtina ir tai, kad apeliantė taip pat turi visas galimybes ūkinę – komercinę veiklą vykdyti ir konkuruoti privačiame sektoriuje.
19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos teismo  2017 m. liepos 7 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais, 

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                              Alvydas Poškus