ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Andus LT“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-57-446/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Andus LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vižerana“ dėl nuostolių už be pagrindo įgytą turtą atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.                      Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Andus LT“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vižerana“ 1 339,47 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė su atsakove sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovei pardavė du pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), iš kurių viename buvo maisto prekių parduotuvė, kitame - ūkinių prekių parduotuvė. 2018 m. lapkričio 4-5 d. ieškovė atsakovei pardavė maisto prekių parduotuvės prekes, inventorių ir kasos aparatus. 2018 m. sausio 21 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė atsakovei pardavė ūkinių prekių parduotuvės prekes (6224 pozicijos). 2019 m. sausio 23 d. šalys pasirašė ūkinių prekių parduotuvės inventoriaus - priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį ieškovė išrašė 2019 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimui. Ūkinių prekių parduotuvės patalpose buvo ieškovei priklausantis kasos aparato komplektas, kurį sudaro kompiuteris (duomenys neskelbtini) su programa Windows POS Redy 2009, LCD monitorius Phistek 10.4 su klaviatūra, kasos aparato stalčius ir kasos aparatas (duomenys neskelbtini) su fiskaliniu bloku (duomenys neskelbtini), korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), techninio paso serija (duomenys neskelbtini). Kasos aparato fiskaliniame bloke buvo ieškovės kaupiami registruojami, apdorojami, tikrinami, įrašomi į fiskalinę atmintį ir saugomi fiskaliniai duomenys bei ieškovės įmonės rekvizitai. Pasinaudojant UAB „Dineta Informacinės sistemos“ programa ieškovė buvo sukūrusi ir įdiegusi kiekinę apskaitą su 6 224 prekių, kurios buvo perduotos atsakovei, kortelių pavadinimais. Atsakovė pageidavo naudotis kasos aparato komplektu ir duomenų baze, bet kai ieškovė surašė 2019 m. sausio 21 d. kasos aparato komplekto priėmimo-perdavimo aktą ir pateikė atsakovei pasirašyti, atsakovė jo nepasirašė ir atsisakė mokėti už kasos aparato komplektą bei programinę įrangą. Ieškovei priklausantį kasos aparatą atsakovė užregistravo teritorinėje Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau – ir         VMI) savo vardu. 2019 m. rugpjūčio mėnesį atsakovė ieškovei priklausančioje parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), atnešė ir paliko kasos aparato kvitų spausdintuvą, kurį ieškovė grąžino atgal atsakovei tą pačią dieną. Ieškovei priklausantį kasos aparato komplektą su programine įranga bei duomenų baze atsakovė naudoja savo parduotuvės veikloje, teisėto sandorio pagrindu kasos aparato atsakovė neįgijo, bet jį užsiregistravo teritorinėje VMI savo vardu, dėl ko grąžinimas ieškovei negalimas, ieškovei iš atsakovės priteistini nuostoliai dėl nepagrįstai pasisavinto jos turto - kasos aparato komplekto ir programinės įrangos. Ieškovė kasos aparato komplektą, kurį pasisavino atsakovė, buvo įsigijusi iš UAB „RASO“ pagal 2016 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 1429,80 Eur. Šiuo metu, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, ieškovė kasos aparato komplektą vertina 786,50 Eur (650 Eur + 21 procentas PVM). Programinę įrangą į kasos aparatą diegė UAB „Dineta Informacinės sistemos“, už šią paslaugą ieškovė sumokėjo 552,97 Eur, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1339,47 Eur.

3.                      Atsakovė UAB „Vižerana“ prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ūkio prekių parduotuvės prekių perdavimas iš ieškovės atsakovei įvyko 2019 m. sausio 21 d., 2019 m. sausio 23 d. buvo pasirašytas perdavimo-priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo perduodamas ūkio prekių parduotuvėje buvęs turtas, ir kurio pagrindu buvo išrašyta sąskaita. Tiek po ūkio prekių parduotuvėje, tiek po maisto prekių parduotuvėje buvusio turto perdavimo atsakovė kreipėsi į UAB         „Aledakomas“, kurios darbuotojai atliko visus kasos aparatų (tame tarpe ir ginčo) perregistravimo veiksmus. Ieškovę ir atsakovę siejo tarpusavio pasitikėjimo santykiai, nes įmones siejo bendri darbuotojai, akcininkai, todėl realios daiktų kainos, jų kiekiai nebuvo tikrinami ir buvo apmokamos tokios sumos, kurias pateikė ieškovė atsakovei. Ieškovės (duomenys neskelbtini) R. B. 2019 m. liepos mėnesį atsakovės (duomenys neskelbtini) E. G. ant darbo stalo paliko nepasirašytą 2019-01-21 kasos aparato perdavimo-priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kasos aparato (duomenys neskelbtini) su fiskaliniu bloku (duomenys neskelbtini), korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), techninio paso serija (duomenys neskelbtini) perdavimo. Atsakovės darbuotoja E. G. po šio ieškovės direktoriaus veiksmo pradėjo tikrinti visus turto perdavimo – priėmimo aktus, norėdama įsitikinti, ar šis kasos aparatas nebuvo perduotas jau pasirašytais perdavimo – priėmimo aktais, kurie jau buvo apmokėti. E. G. pastebėjo, kad pasirašytais perdavimo – priėmimo aktais buvo perduoti tik du kasos aparatai, už kuriuos atsakovė ieškovei sumokėjo po 1 303,98 Eur + PVM, o už analogišką kasos aparatą, kuris nebuvo įtrauktas į ankstesnius perdavimo – priėmimo aktus, ieškovė prašė sumokėti 650 Eur + PVM. Nusprendus patikrinti, kokia naujo kasos aparato vertė, paprašė UAB „Aledakomas“ pateikti kasos aparato ir prie jo komplektuojamų dalių komercinį pasiūlymą. Komerciniame pasiūlyme naujo kasos aparato vertė nurodyta 560 Eur + PVM, o kasos aparato su visomis komplektuojamomis dalimis kaina - 1 307 Eur + PVM. Kadangi ieškovės perdavimo – priėmimo akte nurodyta dėvėto kasos aparato kaina buvo didesnė nei naujo, nurodyta komerciniame pasiūlyme, atsakovė nusprendė, kad kasos aparato iš ieškovės nepirks dėl neprotingai didelės kainos. 2019 m. liepos 15 d. (duomenys neskelbtini) R. B. pakartotinai pasiteiravus dėl 2019-01-21 perdavimo – priėmimo akto pasirašymo, E. G. nurodė, kad perdavimo-priėmimo aktas nebus pasirašomas, nes jis surašytas atgaline data, ji neturinti įgaliojimų pasirašyti dokumento ir perduodamo daikto kaina yra neprotingai didelė. Praradęs savitvardą R. B. trenkė darbuotojai E. G. per veidą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, baudžiamojo byla nagrinėjama teisme. Atsakovė įsigijo naują kasos aparatą, 2019 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į UAB „Aledakomas“ dėl kasos aparato, įsigyto iš ieškovės, išregistravimo. Dėl kasos aparato grąžinimo atsakovė žodžiu kreipėsi į ieškovę, kad būtų sudaryta galimybė kasos aparatą grąžinti ieškovei, tačiau ieškovė atsisakė jį priimti. 2019 m. rugpjūčio 21 d. kasos aparatas buvo grąžintas ieškovei, paliekant jį ieškovei priklausančiose patalpose, tačiau ieškovė kasos aparatą sugrąžino atsakovei. Ieškovė savo neapdairiais veiksmais neužtikrino, kad visas jai priklausantis turtas būtų perduotas atsakovei perdavimo – priėmimo aktais, pasirašytais 2018-11-04 ir 2019-01-23, taip pat nesudarė galimybių atsakovei sugrąžinti kasos aparatą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.                      Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2021 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Andus LT“ atsakovei UAB „Vižerana“ 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovės UAB „Andus LT“ 16,60 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.        

5.                      Teismas darė išvadą, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai pirkimo – pardavimo santykiai, kai viena šalis (ieškovė) įsipareigojo perduoti daiktus kitai šaliai (atsakovei) nuosavybės teise, o atsakovė įsipareigojo priimti daiktus ir sumokėti už juos nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.305 straipsnio 1 dalis).

6.                      Teismas nurodė, kad ieškovė, reikalaudama taikyti neteisėto praturtėjimo institutą, nepaneigė, jog tarp šalių buvo susiklostę pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Priešingai, ieškovės atstovas R. B. pripažino, kad ieškovė, vykdydama šalių susitarimą dėl ūkinių prekių parduotuvėje esančio inventoriaus perleidimo, perdavė atsakovei ginčo kasos aparatą, neprieštaravo, kad šį aparatą atsakovė įregistruotų savo vardu, leido atsakovei juo naudotis, tačiau pastebėjus, kad ginčo kasos aparatas nėra įtrauktas į šalių pasirašytą perdavimo - priėmimo aktą ir dėl to neišrašyta PVM sąskaita faktūra, pareikalavo atsakovės, kad ji pasirašytų ieškovės surašytą perdavimo – priėmimo aktą, kurio pagrindu ieškovė galėtų išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, t. y. tokiu būdu būtų atsiskaityta už atsakovės iš ieškovės įsigytą daiktą. Daikto savanoriškas perdavimas tikintis, kad už jį bus gautas piniginis ekvivalentas, kitos šalies to daikto priėmimas, perėmimas savo žinion, negali būti laikomas neteisėtu daikto įgijimu. Taigi, teismas konstatavo, jog šalis sieja sutartiniai santykiai.

7.                      Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad šalių ginčai dėl parduoto daikto kainos, atsisakymo pirkti, patirtų nuostolių atlyginimo vienai iš šalių nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir pan., turi būti sprendžiami CK normų, reguliuojančių pirkimo-pardavimo santykius, pagrindu. Teismas nurodė, kad esant tokioms aplinkybėms, negali būti taikomas subsidiarus teisių gynimo būdas – nepagrįsto praturtėjimo institutas. Tai yra pakankamas pagrindas neginti ieškovės teisių remiantis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.242 straipsnio 1 dalis) ir ieškinį atmesti. Pripažinus, kad ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo yra netinkamas teisių gynimo būdas, netikslinga tikrinti, ar egzistuoja kitos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos.

8.                      Teismas pažymėjo, kad teisinis pagrindas parenkamas ir teisės normos taikomos konkrečioms faktinėms aplinkybėms. Ieškinys šioje byloje atmestas neįrodžius visų reikalingų neteisėto praturtėjimo taikymo prielaidų. Teismas negali suformuoti naujo faktinio pagrindo ir aiškintis tokių aplinkybių, kurių ieškovė nenurodo ir neprašo aiškintis, todėl ieškovės atstovės reikalavimą dėl teisinio pagrindo teismo iniciatyva suradimo ir taikymo laikė nepagrįstu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

9.                      Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Andus LT“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės UAB „Vižerana“ ieškovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, faktiškai 2019 m. sausio 21 d. perėmusi kasos aparatą su jame instaliuotais duomenimis ir jį naudojanti savo veikloje iki šiol, atsisakė pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą, kurio pagrindu išrašoma PVM sąskaita-faktūra, įforminanti pirkimą-pardavimą, ir atsiskaityti už perimtą kasos aparatą, manytina, kad ieškovės pozicija pagrįstai buvo ginama remiantis nepagrįsto praturtėjimo institutu, nes atsakovė yra praturtėjusi ieškovės sąskaita – turi ir naudoja ieškovės turtą, bet už jį neatlygino. Nagrinėjamu atveju yra visos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos. Ieškovė įrodė, kokios vertės turtą yra įgijusi atsakovė, ir tai buvo pagrindas teismui ieškinį tenkinti.

9.2.       Jei apeliacinės instancijos teismas pritartų pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nagrinėjamo ginčo atveju negali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas, bet turi būti sprendžiamas CK normų, reguliuojančių pirkimo-pardavimo santykius, pagrindu, pirmosios instancijos teismo atsisakymas parinkti ir taikyti kitą teisinį pagrindą, nei buvo nurodytas ieškinyje, ir teismo parinktu teisiniu pagrindu išspręsti ginčą, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis civilinio proceso tikslams – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę.

9.3.       Pirmosios instancijos teismas, netaikęs nepagrįsto praturtėjimo instituto ir konstatavęs, kad ginčas turi būti sprendžiamas CK normų, reguliuojančių pirkimo-pardavimo santykius, pagrindu, ir turėjo ginčą išspręsti pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą), pagal ieškovės suformuluotą ieškinio dalyką, pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes. Priešingai nei nurodo teismas skundžiamame sprendime, tam, kad ginčo sprendimui taikyti CK normas, reguliuojančias pirkimo-pardavimo santykius, teismui šioje byloje nereikėjo suformuoti naujo faktinio pagrindo, aiškintis kitokių aplinkybių, nei nurodė ieškovė, ir kurios buvo ištirtos byloje.

10.                      Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Vižerana“ prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Nei savo ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde ieškovė nepagrindė visų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinų sąlygų egzistavimo tarp šalių kilusiame ginče.

10.2.       Ieškovė iki šiol nėra išrašiusi atsakovei sąskaitos-faktūros už kasos aparatą, nors už visas kitas prekes ir įrangą sąskaitos faktūros buvo išrašytos ir pateiktos kartu su perdavimo priėmimo aktais. Šios aplinkybės patvirtina šalių valią, kad kasos aparatas įėjo į maisto prekių ir ūkinių prekių parduotuvėse esančių prekių bei įrangos bendrą pardavimo kainą, kurią atsakovė yra sumokėjusi pagal ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras. Į bylą pateiktas 2019-04-30 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas patvirtina, kad po kasos aparato faktinio perdavimo (2019-01-21) šalys į savo buhalterinę apskaitą netraukė jokios atskiros sumos dėl kasos aparato. Tai patvirtina, kad šalių susitarimu kasos aparato kaina jau buvo įtraukta į anksčiau šalių sutartą visų pirktų-parduotų daiktų kainą.

10.3.       Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai neišėjo už ieškovės nepagrįstu atsakovės praturtėjimu grindžiamų argumentų ribų. Ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą (nepagrįsto praturtėjimo institutą) ir pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės jo pakeisti. Toks ieškovės pasirinkimas ir apsisprendimas suformuluojamas ir išreiškiamas ieškinyje.

10.4.       Nors ieškovė ir teigia, kad teismas turi teisę savo nuožiūra keisti ieškinio teisinį pagrindą, t. y. teisinius santykius kvalifikuoja teismas, tačiau teikiant ieškinį CK 6.237 – 6.242 straipsnių pagrindu ir CK normų, reguliuojančių pirkimą-pardavimą, pagrindu, iš esmės skiriasi įrodinėjimo dalyką sudarančios faktinės aplinkybės, tai yra skirtingi teisių gynimo būdai. Be to, ieškovės ieškiniu nėra ginamas viešasis interesas. Todėl kitoks šalių teisinių santykių teisinis kvalifikavimas iš esmės reikštų ieškovės pareikšto ieškinio pagrindo pakeitimą teismo iniciatyva.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

11.                      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl ginčo esmės

12.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pardavė, o atsakovė nupirko iš ieškovės nekilnojamąjį turtą – pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir kilnojamąjį turtą – maisto ir ūkinių prekių parduotuvėse esančias prekes, parduotuvių inventorių, kompiuterinę įrangą. Nekilnojamasis turtas parduotas įstatymo nustatyta tvarka – notariškai patvirtinta 2018 m. rugpjūčio 17 d. pastatų pirkimo – pardavimo sutartimi. Kilnojamojo turto pirkimo-perdavimo sutarties šalys nesudarė, tačiau pirkimo – pardavimo santykius tarp šalių patvirtina šalių pasirašyti perdavimo – priėmimo aktai, ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros dėl apmokėjimo už atsakovei perduotus kilnojamuosius daiktus (prekes, parduotuvės inventorių ir kompiuterinę įrangą). Ūkinių prekių parduotuvės inventoriaus perdavimą patvirtina ieškovės ir atsakovės direktorių pasirašytas 2019 m. sausio 23 d. perdavimo-priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos informacija patvirtina, kad elektroninis kasos aparatas (duomenys neskelbtini) su fiskaliniu bloku (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Vižerana“ vardu įregistruotas 2019 m. sausio 21 d. Šio kasos aparato techniniame pase įrašai patvirtina, kad kasos aparatas nuo 2019 m. sausio 21 d. registruotas atsakovės vardu. Faktinis ginčo kasos aparato, buvusio ūkinių prekių parduotuvėje, perdavimas atsakovei įvyko 2019 m. sausio 21 d., atsakovė nuo 2019 m. sausio 23 d. vykdo prekybą ūkinių prekių parduotuvėje, faktiškai nuo tos dienos naudojosi elektroniniu kasos aparatu. Nei viename šalių pasirašytame inventoriaus priėmimo – perdavimo akte ginčo kasos aparatas nebuvo įrašytas, nors jis faktiškai perduotas atsakovei, juo nuo perdavimo momento naudojosi atsakovė. Šalis siejo ilgalaikiai verslo, bendradarbiavimo santykiai, todėl šalių atstovai vienas kitu pasitikėjo, sutarties dėl prekių, parduotuvės inventoriaus ir įrangos pirkimo-pardavimo nesudarė, tačiau žodžiu susitarė, kad ieškovė parduos, o atsakovė nupirks ieškovės prekes, buvusias maisto ir ūkinių prekių parduotuvėse, parduotuvių inventorių, už įsigytus daiktus apmokėdama pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo išrašomos daiktų priėmimo – pardavimo aktų pagrindu. Iš šalių atstovų pasirašyto 2019 m. balandžio 30 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto ir jo detalizavimo matyti, kad atsakovės pirkimo – pardavimo skola šio akto pasirašymo dienai ieškovei buvo 5 9691,52 Eur.

13.                      Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai gavo kreditoriaus sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Aiškindamas nurodytą CK 6.242 straipsnio normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017, 19 punktas).

14.                      Kasacinio teismo praktikoje dėl nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas; 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 19 punktas). Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos šiame punkte nurodytos sąlygos.

15.                      Pasisakydamas dėl septintosios iš pirmiau nurodytų sąlygų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014). Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-378/2016). Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010; 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017 40 punktas).

16.                      Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė nepagrįsto praturtėjimo instituto šalių santykiams teisiškai kvalifikuoti, kadangi šalis siejo sutartiniai pirkimo-pardavimo santykiai. Taigi, neegzistuoja aukščiau nurodyta viena iš nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinų sąlygų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pripažinus, jog ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo yra netinkamas teisių gynimo būdas, netikslinga tikrinti, ar egzistuoja kitos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos. Kadangi ieškovė šiuo atveju turi galimybę apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, darytina išvada, kad egzistuoja savarankiškas pagrindas atmesti ieškovės reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo.

17.                      Pirkimo - pardavimo teisinių santykių aspektu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šalys pirkimo-pardavimo sutartį sudarė tik dėl nekilnojamojo turto – pastatų (parduotuvių) pardavimo (šioje sutartyje nėra jokių šalių susitarimų dėl pastatuose esančių kilnojamųjų daiktų pardavimo/perdavimo ir kt.). Kita vertus, nors kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties šalys nesudarė, tačiau pirkimo – pardavimo santykius tarp šalių patvirtina šalių pasirašyti perdavimo – priėmimo aktai. Priėmimo – perdavimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, jame turi būti fiksuojamas perduodamo kilnojamojo turto kiekis, nustatyti kilnojamojo turto trūkumai, su priėmimo faktu susijęs apmokėjimas už perduotą kilnojamąjį turtą. Šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodė atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė savo neapdairiais veiksmais neužtikrino, kad visas jai priklausantis turtas būtų perduotas atsakovei perdavimo – priėmimo aktais, pasirašytais 2018-11-04 ir 2019-01-23. Kartu teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė neturėjo realios galimybės fiksuoti patalpose likusių daiktų kiekio dėl atsakovės kaltės. Taigi, ieškovė turi prisiimti riziką dėl galimo kilnojamųjų daiktų kiekio neatitikimo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė išreiškė norą grąžinti ieškovei ginčo kasos aparatą, tačiau ieškovė nesudarė galimybių atsakovei jį grąžinti. Apeliantė nenurodė jokių aiškių argumentų, dėl kokių priežasčių nesutinka, kad atsakovė grąžintų jai kasos aparatą.

18.                      Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, netaikęs nepagrįsto praturtėjimo instituto ir konstatavęs, kad ginčas turi būti sprendžiamas CK normų, reguliuojančių pirkimo-pardavimo santykius, pagrindu, ir turėjo ginčą išspręsti pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą), pagal ieškovės suformuluotą ieškinio dalyką, pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes.

19.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 21 punktą).

20.                      Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir jose nurodytą praktiką).

21.                      Kaip minėta šioje nutartyje, nepagrįstas praturtėjimas yra savarankiškas teisių gynimo būdas. Pagal bendrąją taisyklę, nuo kurios nukrypti nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo, apsisprendimo teisė dėl prašomo taikyti teisių gynimo būdo priklauso išimtinai asmeniui, manančiam, kad jo teisės pažeistos. Teismas neturi pareigos už asmenį nuspręsti dėl galimo ir tinkamiausio pažeistų teisių gynimo būdo – teismas nagrinėja bylą asmens suformuluoto ieškinio dalyko ir pagrindo ribose. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinių teisių gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektas gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012).

22.                      Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo pareigos kvalifikuoti teisinius santykius, yra pažymėjęs, kad teisinis pagrindas parenkamas ir teisės normos taikomos konkrečioms faktinėms aplinkybėms. Ieškovės šioje byloje nurodytas faktinis pagrindas atitiko nepagrįsto praturtėjimo teisinį pagrindą, tačiau ieškinys atmestas neįrodžius visų reikalingų jo taikymo sąlygų. Teismas negali suformuoti naujo faktinio pagrindo ir aiškintis tokių aplinkybių, kurių ieškovas nenurodo ir neprašo aiškintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017).

23.                      Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikalauti nuostolių atlyginimo taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti kito, ieškovės neįrodinėto teisių gynimo būdo. Teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius reiškia pareigą konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, į aukščiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, į ieškovės ieškinio turinį (faktinis ieškinio pagrindas atitiko nepagrįsto praturtėjimo teisinį pagrindą), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad teismas negali suformuoti naujo faktinio pagrindo ir aiškintis tokių aplinkybių, kurių ieškovė nenurodė ir neprašė aiškintis. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad byla nėra susijusi su viešuoju interesu, nėra priskiriama vadinamųjų nedispozityviųjų bylų kategorijai, todėl teismas tokio pobūdžio bylose nėra įpareigotas būti aktyvus įrodinėjimo procese. Be to, ieškovė byloje buvo atstovaujama profesionalaus teisininko (advokatės), kuriam žinomos civilinio proceso teisės normų nuostatos, teisės ir pareigos, tačiau nepasinaudojo teise keisti ieškinio dalyką ar pagrindą.

24.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

25.                      Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26.                      Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovei priteisiamos 847 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Andus LT“, juridinio asmens kodas 303169026, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vižerana“, juridinio asmens kodas 162568676, 847 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                        Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė