Civilinė byla Nr. e2-1593-983/2015

Teisminio proceso Nr.2-48-3-01038-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija: 106.3.

(S)

TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 19 d.

    Trakai

             Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo T. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

          n u s t a t ė :

              pareiškėjas pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina  (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos  nuosavybės teise valdė dalį - 34,47 ha iš 65 ha  (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius atsiliepimu prašo pareiškėjo pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkinti. Nurodo, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, teismai, nagrinėdami bylas dėl nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise nustatymo privalo nustatyti nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, kokiu pagrindu atsirado jo motinos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė į 34,47 ha iš 65 ha (duomenys neskelbtini).

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2008).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).Tai, ar faktas turi teisinę reikšmę, lemia materialusis teisinis reglamentavimas. Taigi teismas, nagrinėdamas bylą, privalo išsiaiškinti, koks teisės aktas prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė dalį - 34,47 ha iš 65 ha  (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, nurodydamas kokiu tikslu prašo nustatyti juridinį faktą, tvirtina, kad nustatytas juridinis faktas turėtų juridinę reikšmę siekiant atkurti nuosavybės teises į 34,47 ha (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš pareiškėjo pareiškimo turinio bei prie jo pridėtų duomenų, Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-30 sprendimu Nr. 2.7-79-16046 ir 2008-06-09 sprendimu Nr. 2.7-79-17368 pareiškėjui, pagal jo pateiktus prašymus, buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko D. M. valdytą žemę, tame tarpe ir į 65 ha ploto (duomenys neskelbtini).

Iš pareiškėjo pareiškimo bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad prokuroras gindamas viešąjį interesą yra inicijavęs ginčą dėl administracinių aktų, kuriais pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko D. M. valdytą žemę, teisėtumo, administracinių aktų pagrindu sudarytų žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių negaliojimo ir restitucijos taikymo. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-30 sprendimas Nr. 2.7-79-16046 ir 2008-06-09 sprendimas Nr. 2.7-79-17368 panaikinti, o Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartimi apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausias Teismas, išnagrinėjęs atsakovo T. S. kasacinį skundą 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 18 d. nutarties dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį dėl restitucijos piniginiu ekvivalentu taikymo panaikino ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui - Vilniaus apygardos teismui. Kitas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 18 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalis paliko nepakeistomis. Todėl teismų sprendimai likusioje dalyje yra įsiteisėję ir pareiškėjo nurodytoje byloje žemės gražinimo teisėtumo klausimai ir ginčas dėl šiais klausimais priimtų valstybės institucijų aktų teisėtumo yra išspręstas, o bylos nagrinėjimo dalykas yra tik restitucijos taikymas.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-01-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-386-656/2015, nagrinėdamas pareiškėjo atskirąjį skundą yra pasisakęs, jog nuosavybės teisių atkūrimas į nacionalizuotą žemę vykdomas laikantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – Atkūrimo įstatymas) nustatytos tvarkos. Teisėms realizuoti yra nustatyti terminai: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti nustatyti terminai iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d.), kuriuos pareiškėjas, net ir nustačius juridinį faktą, būtų praleidęs.

Be to, ir kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nuosavybės teisės atkūrimas yra subjektinės teisės įgyvendinimas; asmuo, siekiantis šią teisę įgyvendinti, visų pirma turi būti pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises bei pateikęs pilietybę, giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, kaip to reikalauja nurodyti nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-24/2008; 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. D. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-7-385/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z., B. P. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-390/2010; kt.).

Nors pareiškėjas nurodo, kad jis laiku pateikė prašymus atkurti nuosavybės teisės į 65 ha ploto (duomenys neskelbtini), tačiau pažymėtina, kad pagal jo pateiktus prašymus panaikintais Vilniaus apskrities viršininko sprendimais jam jau buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko D. M. valdytą žemę, tame tarpe ir į 65 ha ploto (duomenys neskelbtini).

Taigi, net ir nustačius pareiškėjo prašomą juridinį faktą - kad pareiškėjo motina  (duomenys neskelbtini)  iki nacionalizacijos  nuosavybės teise  valdė dalį - 34,47 ha iš 65 ha  (duomenys neskelbtini)- šis faktas pareiškėjui civilinių teisių ir pareigų nesukurtų, kadangi pareiškėjas yra praleidęs Atkūrimo įstatyme savo teisėms realizuoti nustatytus terminus, todėl teismas bylą nutraukia.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 d. 1 p. teismas,

            n u t a r i a  :

bylą nutraukti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                       Asta Adamonytė-Šipkauskienė