Administracinė byla Nr. I-3880-281/2012

Proceso Nr. 3-61-3-01951-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 20; 37.1; 74.

(S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012-12-28

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Press Express“ (buv. UAB „Impress Teva“) atstovams V. B. ir advokatei Rūtai Pumputienei, atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovėms Eglei Latauskienei ir Gintarei Mačiulaitytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Press Express“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja UAB „Press Express“ 2012-07-23 teismui padavė skundą, prašydama panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) 2012-06-28 nutarimą Nr. ATK2-136/12 (b. l. 1-8).

Pareiškėja nesutinka su ginčijamu nutarimu, kuriuo pareiškėjai paskirta 5000 Lt bauda už tabako reklamos draudimo pažeidimą, išplatinus 190 vnt. žurnalo „Glamour“. Tabako kontrolės įstatymo 17 str. 2 d. 2 p. nurodoma, kad reklamos draudimas netaikomas leidiniams, išspausdinamiems ir skelbiamiems valstybėse, nepriklausančiose Europos ekonominei erdvei, kai šie leidiniai skirti ne Europos Bendrijos rinkai. Europos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad reklamos draudimas neapima tabako verslo specialistams skirtų leidinių ar leidinių, kurie leidžiami trečiose šalyse ir kurie iš esmės neskirti Bendrijos rinkai (2006-12-12 sprendimas byloje Nr. C-380/3). Atsakovas neįrodė, kad Lietuvos vartotojai galėjo įsigyti žurnale reklamuojamų tabako produktų, kurie platinami Rusijoje. Lietuvos teisės aktai nenustato, pagal ką nustatomas leidinio priskirtinumas konkrečiai rinkai, todėl pirmiausia turi būti vertinama, kaip pats leidinys savo priskiria rinkai, ar tai atitinka faktinę situaciją (leidinio turinį). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad būtina įvertinti leidinio paskirtį, leidėjo nurodytus tikslus ir siekius, leidinio turinį ta prasme, ar jis atitinka leidėjo tikslus ir siekius (2012-04-20 nutartis adm. byloje Nr. A143-1360/2012). Žurnalas skirtas ne Bendrijos rinkai, o trečiajai valstybei: žurnalas spausdinamas rusų kalba, Rusijos bendrovės užsakymu, tiražas išplatintas Rusijoje, Lietuvoje išplatinta mažiau nei 0,4 proc. šio žurnalo tiražo egzempliorių, žurnalo paskirtis ir turinys patvirtina, kad jis skirtas ne Lietuvai. Todėl faktas, kad žurnalo atspausdinimas atliktas Lenkijoje ar kad nugarėlėje nurodyta kaina eurais su prierašu „Euro countries“, tai, kad buvo galima įsigyti kelis šio žurnalo egzempliorius Lietuvoje, nepatvirtina, kad jis skirtas Lietuvai ar kitoms Bendrijos šalims. Tikslinė rinka – vartotojų grupė, turinti panašių poreikių, į kuriuos orientuodamasi įmonė kuria marketingą kompleksą. Pažymėtina, kad, remiantis Rusijos įstatymais, leidėjams draudžiama nurodyti galutinę leidinio mažmeninę kainą (ją nurodo pardavėjas). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad produkto įsigijimo faktas neturi reikšmės nustatant, kokiai rinkai šis produktas yra skirtas (2012-03-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-82/2012). Europos Teisingumo Teismas 2010-12-07 sprendime bylose Nr. C-585/08 ir C-144/09 yra išaiškinęs, kada konkreti visuomenės informavimo priemonė laikoma skirta tam tikros šalies vartotojams: prekybininko pareiškimas, kad jis teikia paslaugas ar prekes konkrečioje vietoje, išlaidos, veiklos tarptautinis pobūdis, informacijos apie užsienio klientus, gyvenančius įvairiose valstybėse narėse, pateikimas, kito, nei įsisteigęs prekybininkas, arba neutralaus domeno vardo naudojimas ir kt. Teismas pabrėžė, kad nėra svarbu: elektroninio ar geografinio adreso interneto svetainėje pateikimas, telefono numerio be tarptautinio kodo pateikimas, interaktyvios interneto svetainės naudojimas, prekybininko ar tarpininko interneto svetainės pasiekiamumas valstybėje, kurioje vartotojas nuolat gyvena, valstybėje, kurioje įsisteigęs prekybininkas, vartojamos kalbos ir naudojamos valiutos naudojimas. Pareiškėjos teigimu, ginčijamas nutarimas riboja bendrovės teisėtos komercinės veiklos ir nereklaminio pobūdžio informacijos laisves, nutarime pateiktu aiškinimu sukuriamas teisinis netikrumas, dėl kurio tampa sunku numatyti, ar leidinių, skirtų ne Bendrijos rinkai, leidėjai ir platintojai gali naudotis Europos Sąjungos mastu nustatyta išimtimi dėl tabako reklamos draudimo, siekiant išvengti paslaugų judėjimo ir spaudos laisvės principų pažeidimo.

Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 120-125) papildomai nurodė, kad faktas, jog tabako gaminių reklamos draudimas yra pateisinamas sveikatos apsaugos tikslais, nesusijęs su įstatyme numatytos reklamos draudimo išimties aiškinimu ir vertinimu. Pareiškėja veikia kaip žurnalo platintojas, nėra suinteresuotas nei dėl reklamos įtraukimo, nei dėl jos paskelbimo. Pažymėtina, kad publikavimas reiškia ne spausdinimą ar leidinio paruošimo procesą, bet galutinį rezultatą – leidinio pateikimą visuomenei. Europos Sąjungos teisėje teigiama, kad produktas laikomas patekusiu į rinką tuomet, kai jis pirmą kartą tampa prieinamu vartotojams. Patekimu į rinką nelaikoma, kai produktas gaminamas valstybėje narėje siekiant eksportuoti jį į trečiąją šalį. Pareiškėjos teigimu, leidinys „Glamour“ yra publikuojamas būtent Rusijos rinkoje, tampa prieinamas visuomenei tik patekęs į Rusijos Federacijos teritoriją, o žurnale pateikta tabako gaminių reklama siekiama padidinti pardavimus būtent Rusijos Federacijoje.

Per teismo posėdį pareiškėjos atstovai prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 42-48).

Atsakovo teigimu, ginčo žurnalo „Glamour“ 132, 133, 189 psl. pateikta informacija apie tabako gaminius yra neteisėta tabako gaminių reklama, kurios paskirtis – didinti konkrečių tabako gaminių pardavimus. Tabako kontrolės įstatymo 17 str. 2 d. 2 p. numatyta išimtis gali būti taikoma tuo atveju, jei konkretus leidinys atitinka visas privalomas sąlygas kartu, o ne vieną jų alternatyviai: leidinys privalo būti išspausdintas ir skelbiamas ne Europos ekonominei erdvei priklausančiose valstybėse ir skirtas ne Bendrijos rinkai. Panašus tabako gaminių reklamos formos uždraudimas pateikiamas Pasaulio Sveikatos Organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos 13 str. 7 d. Šios konvencijos įgyvendinimo gairėse nurodyta, kad draudimo įgyvendinimas turėtų apimti visus leidinius, patenkančius į valstybės narės teritoriją ar nukreiptus į valstybės narės gyventojus, kurie atspausdinami ar pagaminami ne valstybėse narėse. Jei tokie leidiniai atspausdinti, paskelbti ar platinami valstybės narės subjektų, tokie asmenys turi būti atsakingi už draudžiamos reklamos pateikimą. Ginčo atveju žurnalas „Glamour“ de facto buvo spausdinamas EEE priklausančioje valstybėje – Lenkijoje, ginčo dėl to nėra, žurnalas buvo platinamas, t. y. skelbiamas, ir EEE gyventojams. Vien leidinio įvežimo ir jo pateikimo EB rinkoje faktas, nepriklausomai nuo kitų tiražo vienetų platinimo ne EB rinkoje, yra laikomas leidinio pateikimu viešąja oferta, skirta EB gyventojams. Žurnalas buvo pateiktas UAB „Rimi Lietuva“ priklausančiame prekybos centre, parduodamas ir platinamas Lietuvos gyventojams, tai yra teisinis pagrindas taikyti Lietuvoje galiojančius teisės aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-09-14 nutartyje adm. byloje Nr. A438-1060/2009 konstatavo, kad „Bendrijos vidaus prekybos kliūtys, atsiradusios dėl skirtingų nacionalinių normų, reglamentuojančių prekybą tam tikrais gaminiais, toleruotinos, jei šios teisės normos būtinos tam tikriems svarbiems interesams patenkinti“. Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad tam tikrais atvejais riboti žmogaus teises ir laisves galima siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ir Konstitucijos įtvirtintas vertybes. Europos Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad žmogaus sveikata ir gyvybė yra svarbiausios iš saugomų vertybių, tabako reklamos draudimas pateisinamas sveikatos apsaugos išlyga (byla Nr. C-320/93, C-60/90).

Per teismo posėdį atsakovo atstovės prašė skundą atmesti.

Skundas netenkintinas.

Vadovaujantis 2012-05-18 Faktų fiksavimo protokolu Nr. ATK2-139, patikrinus UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį prekybos centrą „PC-40“, esantį Žirmūnų g. 64, nustatyta, kad šiame prekybos centre buvo parduodamas ir platinamas žurnalas „Glamour“. Žurnalo tiekėjas – UAB „Impress Teva“. Nustatyta, kad UAB „Impress Teva“ Lietuvoje išplatino 190 vnt. žurnalo „Glamour“ (2012 m., Nr. 5 (93), rusų kalba, išspausdintas Lenkijoje), kuriame: tarp 132 ir 133 psl. įdėtame reklaminiame lape (abiejose jo pusėse) pateikta tabako gaminių – cigarečių „Chesterfield“ reklama (pavaizduoti cigarečių „Chesterfield Slider Blue“ ir „Chesterfield Slims Blue“ pakeliai su užrašais), o 189 psl. pateikta tabako gaminių – cigarečių „LD Club“ reklama (pavaizduoti atidaryti cigarečių „LD Club Lounge“, „LD Club Gold“ ir „LD Club Platinum“ pakeliai su užrašais) (b. l. 53-59).

Nustatyta, kad žurnalo „Glamour“ leidėja yra UAB „CondeNast“, pagal Rusijos Federacijos įstatymus įsteigta bendrovė; žurnalas spausdinamas pagal Lenkijos įstatymus veikiančios bendrovės „R.R. DonnelleyEurope“; remiantis leidėjų paaiškinimu, žurnalas skirtas Rusijos rinkai, tačiau nedidelė žurnalo dalis platinama taip pat ir Europos Bendrijos teritorijoje (b. l. 80, 83).

2012-06-15 UAB „Impress Teva“ surašytas protokolas Nr. ATK2-163 dėl Tabako kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. pažeidimo (b. l. 52).

2012-06-28 UAB „Impress Teva“ rašytiniame paaiškinime Departamentui nurodė nesutinkanti su išvada, jog Lietuvoje išplatinusi 190 vnt. žurnalo „Glamour“, bendrovė pažeidė Tabako kontrolės įstatymo numatytą tabako reklamos draudimą. Mano, kad šiuo atveju taikytina minėto įstatymo 17 str. 2 d. 2 p. įtvirtinta išimtis, kai reklamos draudimas netaikomas, kadangi žurnalas nėra skirtas Europos Bendrijos rinkai (b. l. 76-78).

2012-06-28 Departamento nutarimu Nr. ATK2-136/12 UAB „Impress Teva“ už Tabako kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. pažeidimą skirta 5 000 Lt bauda (b. l. 86-90).

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl Departamento nutarimo, kuriuo pareiškėjai skirta bauda už draudžiamą tabako gaminių reklamą, teisėtumo.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2011 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 244, 10.16 p. nustatyta, kad Departamentas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, kontroliuoja, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, susijusių su alkoholio ir tabako reklamos draudimu ir ribojimu.

1995 m. gruodžio 20 d. Tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 (redakcija iki 2012-07-03, toliau – Įstatymas) 17 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje tabako gaminių reklama, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, taip pat paslėpta tabako gaminių reklama draudžiama. Įstatymo 2 str. 7 d. nustato, kad tabako gaminių reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie tabako gaminius, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinanti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Iš esmės panašus minėtos reklamos apibrėžimas yra pateikiamas Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. IX‑2460 ratifikuotos Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos 1 straipsnio c punkte, kurioje tabako reklamos ir pardavimo skatinimo sąvoka yra apibrėžiama, kaip bet kokios formos komercinis pranešimas, rekomendacija ar veiksmas, kurio tikslas, poveikis ar galimas poveikis – tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti tabako gaminių pardavimą arba tabako vartojimą.

Remiantis Įstatymo 26 str. 9 d., už šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyto reklamos draudimo pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų bauda. Už šio draudimo pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienerius metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų bauda. Remiantis to paties straipsnio 13 d., baudas už Įstatymo 17 str. 1 d. pažeidimus skiria Departamentas.

Faktinė bylos medžiaga patvirtina ir nėra ginčo dėl to, kad žurnale „Glamour“ buvo pateikta tabako gaminių reklama, tačiau pareiškėja mano, jog jos atžvilgiu taikytina Įstatymo 17 str. 2 d. 2 p. įtvirtinta išimtis dėl tabako gaminių reklamos draudimo. 

Remiantis Įstatymo 17 str. 2 d. 2 p., reklamos draudimas netaikomas leidiniams, kurie skirti tik tabako verslo specialistams (profesionalams), taip pat leidiniams, išspausdinamiems ir skelbiamiems valstybėse, kurios nėra Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvės, kai šie leidiniai yra skirti ne Europos Bendrijos rinkai.

Vadovaujantis 2003 m. gegužės 26 d. Europos parlamento ir tarybos direktyvos 2003/33/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tabako produktų reklamą ir rėmimą, suderinimo 3 str. 1 d., reklama spaudoje ir kituose spausdintuose leidiniuose ribojama leidiniais, kurie skirti išimtinai tabako verslo specialistams, ir leidiniais, kurie spausdinami ir leidžiami trečiosiose šalyse ir kurie iš esmės neskirti Bendrijos rinkai.

Taigi, remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, tam, kad būtų galima taikyti tabako reklamos draudimo išimtį, tikslinė tokių leidinių auditorija turi būti išimtinai tabako verslo specialistai arba apskritai šie leidiniai turi būti skirti ne Europos Bendrijos rinkai ir, be kita ko, jie turi būti išspausdinti ir skelbiami valstybėse, kurios nėra Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvės. Bylos medžiaga pavirtina ir nėra ginčo dėl to, kad žurnalas „Glamour“ spausdinamas Lenkijoje, t. y. Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje. Žurnalas buvo parduodamas UAB „Rimi Lietuva“ priklausančiame prekybos centre, Žirmūnų g. 64, Vilniuje. Ant žurnalo nugarėlės nurodyta kaina eurais su užrašu „Euro countries“, pateikti šalių pavadinimai Šveicarija 10.80 eurų ir Norvegija 5.50 eurų (anglų k.). Pareiškėja paaiškinime nurodė, kad dalis žurnalo tiražo platinama tarp rusakalbių gyventojų Europos šalyse. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad žurnalas buvo spausdinamas ir platinamas Europos ekonominei erdvei priklausančiose valstybėse. Pareiškėjos teigimu, minėtos faktinės aplinkybės neįrodo, kad žurnalas buvo skirtas šių šalių auditorijai, šiuo atveju esą svarbu įvertinti leidinio paskirtį, leidėjo tikslus ir siekius bei leidinio turinį, t. y. nagrinėjamu atveju žurnalas pagal minėtus kriterijus yra skirtas Rusijos rinkai. Pabrėžtina, kad Įstatymo 17 str. 2 d. 2 p. įtvirtinta tabako reklamos išimtis taikytina tik tuo atveju, jei tenkinami visi teisės normoje nustatyti kriterijai, todėl vien ta aplinkybė, kad žurnalas, pareiškėjos teigimu, skirtas Rusijos rinkai, šiuo atveju nėra pakankama. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d., jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Faktas, kad žurnalas buvo spausdinamas Lenkijoje, platinamas Lietuvoje bei kitose Europos šalyse, neginčijamai patvirtintas bylos medžiagoje. Pabrėžtina, kad pareiškėja pati pripažino, jog produktas laikomas patekusiu į rinką tuomet, kai jis pirmą kartą tampa prieinamu vartotojams. Nagrinėjamu atveju produktas buvo prieinamas vartotojams Lietuvoje ir kitose Europos ekonominei erdvei priklausančiose valstybėse. Teigiant, kad leidinys „Glamour“ yra publikuojamas Rusijos rinkoje ir tampa prieinamas visuomenei tik patekęs į Rusijos Federacijos teritoriją, nepaisant to, kad šis leidinys buvo išspausdintas ir parduodamas Europos Bendrijos teritorijoje, sukuriama teisiniu požiūriu nelygiavertė situacija, kadangi nagrinėjamu atveju tiek leidiniai, skirti Europos Bendrijos rinkai, tiek ginčo leidinys, skirtas Rusijos rinkai, nagrinėjamu atveju faktiškai pateikiami visuomenei Europos ekonominėje erdvėje. Pirmuoju atveju galiotų tabako reklamos draudimas, o antruoju, vadovaujantis pareiškėjos pozicija, turėtų būti taikoma šio draudimo išimtis. Europos Bendrijoje pripažįstama, kad tabako gaminių reklamos draudimo tikslas – kontroliuoti tabako gaminių vartojimą, siekiant išvengti žalingų šių produktų padarinių asmenų sveikatai ir visuomenei. Tai, kad tabako gaminių tiesioginės ir netiesioginės reklamos draudimu yra siekiama užtikrinti visuomenės sveikatą, iš esmės buvo konstatuota ir minėtos Direktyvos Nr. 2003/33/EB 3 konstatuojamojoje dalyje. Lietuvos Respublika yra ratifikavusi Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvenciją. Šios Konvencijos 13 str. 2 d. nustatyta, jog kiekviena šalis, vadovaudamasi savo Konstitucija ir konstituciniais principais, įsipareigoja visiškai uždrausti bet kokią tabako reklamą, pardavimo skatinimą ir rėmimą. Bendrijos vardu formaliai šią Konvenciją yra patvirtinusi ir Europos Sąjunga (2004 m. liepos 2 d. Tarybos sprendimas Nr. 2004/513/EB dėl PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos sudarymo). Tabako reklamos draudimas sveikatos apsaugos, sudarančios visuomeninį interesą, sumetimais pateisinamas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje. Taigi nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į faktines aplinkybes, netaikant tabako reklamos draudimo, būtų iš esmės prieštaraujama Europos Bendrijos siekiamiems tikslams ir, be kita ko, įtvirtintų pagrindą diskriminacijai. Tai dar kartą patvirtina, kad tabako reklamos draudimo išlyga taikytina tik tuo atveju, kai tenkinamos visos normoje įtvirtintos sąlygos.

Dėl nurodytų motyvų, ginčijamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,                                    

                                                          n u s p r e n d ė:

pareiškėjos UAB „Press Express“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                       Mefodija Povilaitienė