Civilinė byla Nr. e2YT-9338-1067/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04825-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.7.1; 3.4.6.19; 3.4.6.20

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S., atstovaujamos globėjos ir turto administratorės D. D., pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismo leidimo priimti palikimą išdavimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, D. D.

Teismas

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą, su pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti D. S. terminą palikimui po P. S., mirusio (duomenys neskelbtini), priimti; išduoti teismo leidimą D. D. neveiksnios D. S. vardu priimti palikimą po P. S. mirties. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos vyras ir suinteresuoto asmens (pareiškėjos atstovės) tėvas P. S. Po jo mirties liko nekilnojamas ir kilnojamas turtas, kurį turėjo teisę paveldėti pareiškėja ir jos dukra D. D.. D. D. į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, nes tarp sutuoktinių buvo susitarimas turtą po mirties palikti pergyvenusiam sutuoktiniui. Daugiau jokių įstatyminių įpėdinių nėra. D. S. iškart po vyro mirties labai paaštrėjo demencija, D. D. turėjo ją paguldyti į VŠĮ Švėkšnos psichiatrinę ligoninę. Nepagerėjus mamos būklei, D. D. kreipėsi dėl mamos pripažinimo neveiksnia ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmą 2023 m. birželio 7 d. sprendimu D. S. buvo pripažinta neveiksnia, o D. D. 2023 m. liepos 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimu paskirta jos globėja bei turto administratore. Atsižvelgiant į tai, kad tėvų visas nekilnojamas ir kilnojamas turtas buvo registruotas D. S. vardu, D. D. nepagalvojo, kad atstovaujant D. S. interesus reikia paduoti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, o pati D. S. savo teisės į paveldėjimą negalėjo įgyvendinti, nes per nustatytą trijų mėnesių terminą nesuvokė savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti.

Gyvenant santuokoje, D. S. su sutuoktiniu P. S. buvo įgijusi šį turtą: butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą D. S. vardu. Butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą D. S. vardu. Lengvąjį automobilį Toyota Aygo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. gamybos, VIN (duomenys neskelbtini), registruotą D. S. vardu. Atsižvelgiant i tai, kad D. S. vardu nebuvo įformintas palikimo priėmimas, nors faktiškai ji šį turtą valdo, moka mokesčius, gyvena bute (duomenys neskelbtini), valstybės įmonė turto bankas, gavęs VSDFV pranešimą apie P. S. mirtį kreipėsi į Klaipėdos miesto 7-aji notarų biurą, dėl palikimo perėjimo valstybei į mirusiajam P. S. priklaususią turto dalį. Notarų biuras atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes nenustatyta palikėjo turto dalis. VĮ Turto bankas Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose iškėlė civilinę bylą Nr. e2VP-8247-323/2024 dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo. Į šią bylą suinteresuotais asmenimis buvo įtrauktos pareiškėja ir jos atstovė. Tik tada suprato, kad po palikėjo P. S. mirties reikėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. D. S., turėdama teisę paveldėti mirusiojo savo vyro P. S. turtą kartu su pirmos eilės įpėdiniais, dėl neįgalumo negalėjo išreikšti valios, priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėjo atstovė dukra D. D. taip pat negalėjo pateikti pareiškimo už ją, nes jos globėja ir turto administratore buvo paskirta tik 2023 m. liepos 12 d., t. y. praėjus daugiai kaip trims mėnesiams po P. S. mirties. Pažymėjo, jog pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. ligos ir vėliau nustatyto jai neveiksnumo, todėl yra teisinis pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti. Palikimo priėmimas neveiksnaus asmens vardu nepažeis jos interesų, nes mirusysis P. S. turėjo vienintelę skolą VSDFV – 153,48 Eur. Mirusysis daugiau jokio kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, vertybinių popierių neturėjo. Įgyvendinant neveiksnaus asmens teises, yra būtina atnaujinti terminą palikimui priimti ir išduoti teismo leidimą jį priimti.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, kuriame nurodė, kad kreipėsi į Klaipėdos m. 7-ąjį notarų biurą dėl palikėjo P. S. palikimo perėjimo valstybei, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą P. S. palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos D. S. sutuoktinis ir suinteresuoto asmens D. D. tėvas P. S. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2147-838/2023 D. S. pripažinta neveiksnia asmeninių turtinių ir neturtinių santykių srityse įskaitant ir paveldėjimo teisinių santykių sritį. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-6115-838/2023 D. S. nustatyta globa, jos globėja ir turto administratore paskirta dukra D. D..

Pareiškėjos atstovė nurodė, kad dėl palikimo priėmimo laiku nesikreipė dėl teisinių žinių stokos, visas nekilnojamas ir kilnojamas turtas buvo registruotas D. S. vardu, D. D. nepagalvojo, kad atstovaujant jos interesus reikia paduoti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, o pati D. S. savo teisės į paveldėjimą negalėjo įgyvendinti, nes per nustatytą trijų mėnesių terminą nesuvokė savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad pareiškėja terminą palikimui priimti ar atsisakyti, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje, atsiradusį po sutuoktinio mirties, praleido.

Byloje pridėti dokumentai patvirtina, kad mirusysis P. S. turėjo transporto priemonę Toyota Aygo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotus D. S. vardu. P. S. turėjo skolinių įsipareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kurio dydis yra 153,48 Eur. Po palikėjo mirties suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ kreipėsi į Klaipėdos m. 7-ąjį notarų biurą dėl palikėjo P. S. palikimo perėjimo valstybei, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo tarp įpėdinių nėra. 

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje akcentuota ir tai, kad teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2S-335-436/2018).

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

Pareiškėjos atstovė nurodė, kad terminą palikimui priimti pareiškėja praleido dėl pateisinamų priežasčių, t. y. savo sveikatos būklės, negalėdama suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Mirusiojo sutuoktinė dėl sveikatos būklės neatvyko į notaro biurą ir neišreiškė savo valios priimti palikimą, vėliau teismo sprendimu buvo pripažinta neveiksnia paveldėjimo teisinių santykių srityje ir negalėjo savo teisių įgyvendinti savarankiškai. Pareiškėjos atstovė neveiksnios tam tikrose srityse pareiškėjos globėja ir turto administratore paskirta ir sprendimas įsiteisėjo tik 2023 m. liepos 19 d., t. y. jau praėjus įstatymu nustatytam 3 mėnesių terminui palikimui priimti. Pareiškėjos atstovė dėl teisinių žinių stokos, bei esant aplinkybėms jog visas turtas registruotas pareiškėjos vardu iš kart nesikreipė dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėja ar jos atstovė elgėsi nesąžiningai ir procesinį terminą praleido dėl savo pačių aplaidumo ir nerūpestingumo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino palikimui priimti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų kitų asmenų teises, suinteresuoti asmenys dėl termino atnaujinimo esminių prieštaravimų nepateikė.

Įvertinus aplinkybes, dėl kurių praleistas nustatytas terminas, konstatuotina, kad termino praleidimo priežastys yra svarbios ir yra pagrindas pareiškėjai atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po sutuoktinio P. S. mirties (duomenys neskelbtini), priimti, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsnis).

Dėl teismo leidimo išdavimo.

Pagal CK 5.56 straipsnį paveldėjimo teisinių santykių srityje neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai. CK 3.244 straipsnio 3 dalis nustato, kad visais atvejais reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. CK 3.240, 3.243, 3.244 straipsniai nustato, kad globėjas privalo tvarkyti globotinio turtą išimtinai tik paties globotinio interesais.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2147-838/2023 D. S. pripažinta neveiksnia asmeninių turtinių ir neturtinių santykių srityse įskaitant ir paveldėjimo teisinių santykių sritį. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-6115-838/2023 D. S. nustatyta globa, jos globėja ir turto administratore paskirta dukra D. D.

Teismui sprendžiant dėl leidimo neveiksnaus asmens vardu sudaryti sandorį išdavimo klausimą, visų pirma, svarbu nustatyti ir įvertinti, ar sudaromas sandoris yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, ar toks sandoris labiausiai atitinka neveiksnaus asmens interesus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad paveldimą turtą sudaro transporto priemonė Toyota Aygo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis palikėjas turėjo skolinių įsipareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kurio dydis yra 153,48 Eur. Atsižvelgiant į esamo įsiskolinimo dydį bei paveldimo turto vertę, spręstina, kad palikimo priėmimas yra teisiškai pagrįstas ir ekonomiškai naudingas neveiksniam asmeniui bei nepažeidžiantis jo interesų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad priėmus palikimą, neveiksnaus asmens D. S. teisės ir teisėti interesai nenukentės, todėl teismo leidimas išduotinas (CPK 582 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išduoti D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo leidimą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), globotinės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                            Justė Visakavičienė