KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 8 d.

Kaunas

                   Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Mariui Brasiūnui, atsakovo Montrade LLC kuratoriui advokatui Dainiui Baronui, atsakovo LeadStar Universal Corporation kuratoriui advokatui Aleksandrui Gogolevui, atsakovo ForLex Organization A. G. kuratorei advokatei Evelinai Davidavičiūtei, atsakovo OOO Teplogazenergo atstovei advokatei Aušrai Ručienei, atsakovo V. R. atstovei advokato padėjėjai Kristinai Bagdonavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymo strategija“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Insolvensa“, patikslintą ieškinį atsakovams Montrade LLC, LeadStar Universal Corporation, ForLex Organization A. G., OOO Teplogazenergo, V. R., tretiesiems asmenims OAO „Russkij karavaj“, RTS Capital Group LTD dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

               Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

               ieškovės atstovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriame prašoma pripažinti negaliojančiais:

               1) UAB „Turto valdymo strategija“ ir Montrade LLC 2010 m. lapkričio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį;

               2) UAB „Turto valdymo strategija“ ir Montrade LLC 2010 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartį;

               3) UAB „Turto valdymo strategija“ ir LeadStar Universal Corporation 2011 m. spalio 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį;

               4) Montrade LLC ir V. R. 2012 m. liepos 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį;

               5) Montrade LLC ir V. R. 2012 m. gruodžio 5 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį;

              6) V. R. ir ForLex Organization A. G. 2013 m. vasario 11 d. susitarimą dėl reikalavimo teisių perleidimo;

              7) V. R. ir OOO Teplogazenergo 2013 m. spalio 14 d. susitarimą dėl reikalavimo teisių perleidimo.

              Ieškinyje, kurį atstovas palaikė teismo posėdžio metu, nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi iškėlė UAB „Turto valdymo strategija“ bankroto bylą. Bankroto administratorė UAB „Insolvensa“, vykdydama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytą pareigą peržiūrėti per 36 mėnesius sudarytus sandorius bei tuos, kurie priešingi įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėję turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ginčyti teisme, atsižvelgdama į tai, kad pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punktą bankroto administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai sudaro 18 553 674,19 Eur, ginčijamų reikalavimų suma – 1 702 705,05 Eur), pareiškė ieškinį dėl bendrovės kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Nurodo, kad pagrindinė UAB „Turto valdymo strategija“ veikla buvo paskolų ir kreditų išdavimas tretiesiems asmenims. Šiai veiklai vykdyti UAB „Turto valdymo strategija“ pinigines lėšas skolinosi iš AB Ūkio banko. Gautas pinigines lėšas UAB „Turto valdymo strategija“ perskolindavo savo dukterinei bendrovei, įsteigtai ir veikiančiai Rusijoje – OAO „Russkij karavaj“, kuri vystė nekilnojamojo turto projektą – Maskvos centre statė administracinį pastatą. UAB „Turto valdymo strategija“ skola AB Ūkio bankui 2008 m. liepos 24 d. buvo 110 046 835 Lt. Pažymi, kad AB Ūkio bankas, UAB „Turto valdymo strategija“, OAO „Russkij karavaj“ ir ofšorinės bendrovės buvo kontroliuojamos to paties asmens – atsakovo V. R. (AB Ūkio banką valdė ir kontroliavo V. R. – banko akcininkas ir faktinis valdytojas; UAB „Turto valdymo strategija“ ir OAO „Russkij karavaj“ kontroliavo V. R. (UAB „Turto valdymo strategija“ akcininkas LeadStar Universal Corporation, V. R. – vienintelis tiesioginis LeadStar Universal Corporation bendrovės naudos gavėjas); UAB „Turto valdymo strategija“ dukterinė bendrovė yra OAO „Russkij karavaj“, kurios direktorius ir valdybos pirmininkas V. R.; ofšorinių bendrovių naudos gavėjas buvo V. R.), todėl sandoriai buvo sudaromi tarp susijusių ir kontroliuojamų asmenų, o tai leido sudaryti bet kokio turinio, net ir akivaizdžiai nenaudingus sandorius. UAB „Turto valdymo strategija“ įsipareigojimai AB Ūkio bankui 2008 metais buvo pertvarkyti taip, kad AB Ūkio bankas, kaip pagrindinis UAB „Turto valdymo strategija“ kreditorius, neturėtų jokių reikalavimo teisių į UAB „Turto valdymo strategija“ ir ateityje negalėtų nukreipti išieškojimo į OAO „Russkij karavaj“ turimą turtą.

Visos reikalavimo teisės buvo sukoncentruotos V. R. įmonėje – LeadStar Universal Corporation. AB Ūkio bankas, LeadStar Universal Corporation ir UAB „Turto valdymo strategija“ 2008 m. liepos 24 d. sudarė susitarimą, pagal kurį LeadStar Universal Corporation iš AB Ūkio banko perėmė reikalavimo teises į UAB „Turto valdymo strategija“. Už perimtas reikalavimo teises LeadStar Universal Corporation sumokėjo AB Ūkio bankui lėšomis, kurias gavo per ofšorines bendroves iš tos pačios AB Ūkio banko. Per tokią schemą AB Ūkio bankas buvo „atkirstas“ nuo bet kokių reikalavimų pareiškimo į UAB „Turto valdymo strategija“ ir OAO „Russkij karavaj“.              Buvo imtasi priemonių, kurios užkirstų kelią tiek AB Ūkio bankui, tiek kitiems UAB „Turto valdymo strategija“ kreditoriams nukreipti išieškojimą į OAO „Russkij karavaj“ ir Rusijoje esantį nekilnojamąjį turtą. UAB „Turto valdymo strategija“ turimas reikalavimo teises (75 325 937,65 Lt) į OAO „Russkij karavaj“ 2010 m. lapkričio 16 d. sutartimi perleido bendrovei Montrade LLC visiškai nenaudingomis sąlygomis. Reikalavimo teisių perleidimo metu OAO „Russkij karavaj“ buvo normaliai veikianti ir turinti turto bendrovė. Be to, reikalavimo teisės perleistos bendrovei Montrade LLC už nominalią vertę, todėl UAB „Turto valdymo strategija“ iš tokio sandorio negalėjo gauti jokios naudos. Nurodo, kad nėra jokių duomenų, kurie parodytų, kad OAO „Russkij karavaj“ grėsė nemokumas arba buvo kitos objektyvios aplinkybės, kurios pagrįstų reikalavimo teisės perleidimo poreikį ir racionalumą. Montrade LLC bendrovė buvo įsipareigojusi per 6 mėnesius sumokėti UAB „Turto valdymo strategija“ 75 325 937,65 Lt už įsigytą reikalavimo teisę. Tačiau nesuėjus mokėjimo terminui, UAB „Turto valdymo strategija“ ir Montrade LLC 2010 m. gruodžio 31 d. pasirašė susitarimą, kuriuo šalys konvertavo sandorio valiutą iš litų į JAV dolerius, o taip pat Montrade LLC skolą UAB „Turto valdymo strategija“ įformino kaip 28 861 618,65 JAV dolerių paskolą, nors paskolos dalykas – pinigai – Montrade LLC niekada nebuvo perduotas. Paskola nebuvo užtikrinta jokiomis prievolių užtikrinimo priemonėmis. Nėra jokių duomenų, kad Montrade LLC turėjo sukaupusi didelės vertės turto, bendrovė registruota užsienio jurisdikcijoje. Iš to sprendžia, kad tarp šalių buvo didelis pasitikėjimas ir, kad Montrade LLC bendrovė ir UAB „Turto valdymo strategija“ buvo valdoma to paties asmens – V. R.

Bendrovė Montrade LLC neturėjo lėšų atsiskaityti su UAB „Turto valdymo strategija“, todėl UAB „Turto valdymo strategija“ 2011 m. spalio 14 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir  75 325 937,65 Lt reikalavimo teisę į Montrade LLC perleido akcininkui LeadStar Universal Corporation, kuris įsipareigojo UAB „Turto valdymo strategija“ sumokėti 27 658 669,65 JAV dolerių. LeadStar Universal Corporation taip pat neturėjo piniginių lėšų atsiskaityti su UAB „Turto valdymo strategija“. UAB „Turto valdymo strategija“ priėmė sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą. Ieškovė nurodo, kad įstatinis kapitalas sumažintas tam, kad būtų užbaigtas reikalavimo teisių perleidimas Montrade LLC bendrovei. Sumažinus įstatinį kapitalą, UAB „Turto valdymo strategija“ turėjo išmokėti LeadStar Universal Corporation 83 267 800 Lt, o kitam akcininkui Kvasko Doo – 5 879 100 Lt. Tačiau UAB „Turto valdymo strategija“ neturėjo sukaupusi reikiamų piniginių lėšų ir jų nemokėjo akcininkams. Tą pačią dieną, kai LeadStar Universal Corporation įgijo reikalavimo teisę į Montrade LLC, tarp UAB „Turto valdymo strategija“ ir LeadStar Universal Corporation buvo sudarytas susitarimas dėl įskaitymo, kuriuo UAB „Turto valdymo strategija“ prievolė išmokėti LeadStar Universal Corporation pinigines lėšas sumažinus įstatinį kapitalą buvo įskaityta į Montrade LLC prievolę sumokėti UAB „Turto valdymo strategija“ už perleistas reikalavimo teises į OAO „Russkij karavaj“. Taip UAB „Turto valdymo strategija“ neteko reikalavimo teisių į OAO „Russkij karavaj“. Perleisdama reikalavimo teises, UAB „Turto valdymo strategija“ negavo jokių piniginių lėšų, kadangi už vertingą reikalavimo teisę į OAO „Russkij karavaj“ nebuvo sumokėta, o atsiskaityta dirbtinai sumažinus įstatinį kapitalą. Pažymi tai, kad reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymo metu LeadStar Universal Corporation vadovų, akcininkų, agentų ir kitų atstovų įgaliojimai buvo sustabdyti ir šie asmenys neturėjo teisės veikti įmonės vardu, todėl 2011 m. spalio 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sandoris yra niekinis ir negaliojantis ab initio.

Ofšorinė bendrovė Montrade LLC, 2010 metais įgijusi reikalavimo teises į OAO „Russkij karavaj“, šias reikalavimo teises 2012 m. liepos 2 d. ir 2012 m. gruodžio 5 d. sutartimis perleido V. 

V. R.  Tai, kad realus turtas galiausiai atsidūrė paties V. R. nuosavybėje, patvirtina, jog tokie veiksmai buvo planuoti iš anksto, o sudaryta sandorių schema ir pasitelktos ofšorinės bendrovės tebuvo priemonė neteisėtiems tikslams pasiekti. Reikalavimo teisės V. R. buvo parduotos už nominalią vertę, o sutartyse nustatyti atsiskaitymo terminai yra neprotingai ilgi (2012 m. gruodžio 5 d. sutartyje nustatyta, kad už perleidžiamas reikalavimo teises V. R. atsiskaitys iki 2015 m. gruodžio 31 d.). Be to, V. R. prievolių įvykdymas nebuvo užtikrintas jokiomis prievolių užtikrinimo priemonėmis. Mano, kad yra pagrindas pripažinti, jog Montrade LLC buvo kontroliuojama V. R.

            Taip AB Ūkio bankas ir UAB „Turto valdymo strategija“ nebeturėjo jokių reikalavimų į OAO „Russkij karavaj“. Po to įvyko dar vienas paskolų ir kredito sutarčių restruktūrizavimas, kurio tikslas buvo atstatyti į pradinę padėtį tikrąsias sandorių šalis. AB Ūkio bankas ir UAB „Turto valdymo strategija“ 2012 m. rugsėjo 30 d. sudarė kredito sutartį KR17-423/12 dėl 43 474 000 Lt paskolinimo. Šia kredito sutartimi UAB „Turto valdymo strategija“ perėmė dalį ofšorinių bendrovių įsipareigojimų prieš AB Ūkio banką, kurie kilo iš vertybinių popierių atpirkimo sutarčių, sudarytų dar 2008 metais. AB Ūkio bankas ir OAO „Russkij karavaj“ 2012 m. lapkričio 1 d. sudarė kredito sutartį Nr. 60-11-01-1/2012, pagal kurią AB Ūkio bankas suteikė 207 357 510 Lt kreditą įvairių sutarčių, sudarytų su trečiaisiais asmenimis, refinansavimui. Atliekant kredito ir paskolų sutarčių restruktūrizavimą 2012 metais V. R. jau žinojo apie AB Ūkio banko mokumo problemas bei gresiantį bankrotą, taip pat žinojo, kad AB Ūkio bankas ir UAB „Turto valdymo strategija“ restruktūrizavus paskolas vėl įgijo reikalavimo teises į OAO „Russkij karvaj“, todėl atliko tolimesnius veiksmus turtui paslėpti. O būtent, iš Montrade LLC įgytas reikalavimo teises į OAO „Russkij karavaj“, V. R. 2013 m. vasario 11 d. perleido ForLex Organization A. G.  bendrai 1 463 131 740 RUB sumai. 2013 m. vasario 19 d. susitarimu tarp OAO „Russkij karavaj“ ir ForLex Organization A. G. buvo sutarta, jog vietoj skolos mokėjimo OAO „Russkij karavaj“ perleidžia ForLex Organization A. G. 10 215 kv. m dydžio nuosavybės teises į dalį patalpų Maskvoje. Šalys patalpas įvertino 566 000 000 RUB suma, dėl ko OAO „Russkij karavaj“ skola ForLex Organization A. G. sumažėjo iki 897 131 740 RUB. ForLex Organization A. G. dalį reikalavimo teisių, įgytų iš V. R. (87 000 000 RUB sumai), 2013 m. kovo 27 d. susitarimu perleido RTS Capital Group LTD. RTS Capital Group LTD iš OAO „Russkij karavaj“ perėmė nuosavybės teises į 1 581,3 kv. m dydžio dalį patalpų, taip įvykdant OAO „Russkij karavaj“ prievolę grąžinti skolą.

2013 m. spalio 14 d. susitarimu reikalavimo teises V. R. perleido OOO Teplogazenergo. Nurodo, kad galutiniai naudos gavėjai yra ofšorinės kompanijos, kurios neinvestavo į turto vystymą, o turtą įgijo iš perleistų reikalavimo teisių, taip pat galimai už perleistas reikalavimo teises neatsiskaitydamos. Tuo tarpu UAB „Turto valdymo strategija“, taip pat didžiausias šios bendrovės kreditorius AB Ūkio bankas, liko su didžiulėmis skolomis.

            Pažymi, kad sandoris taro OAO „Russkij karavaj“ ir ForLex Organization A. G. Maskvos miesto arbitražo teismų pripažintas nelygiaverčiu ir niekiniu, panaikintas, pritaikyta restitucija – turtas grąžintas OAO „Russkij karavaj“. Analogiški ginčai vyksta su ir su RTS Capital Group LTD, tačiau teismai dar nėra priėmę jokių sprendimų.

           Nurodo, kad ginčijamos sutartys sudaro sandorių grandinę, kuri buvo skirta iš esmės vieninteliam tikslui pasiekti – perleisti vertingą turtą ir reikalavimo teises į V. R. kontroliuojamas bendroves bei užkirsti kelią UAB „Turto valdymo strategija“ ir jos kreditoriams nukreipti išieškojimą į OAO „Russkij karavaj“ turtą. Sutartis su OOO Teplogazenergo skirta tam, kad ji turėtų balsų daugumą OAO „Russkij karavaj“ bankroto procese bei galėtų kontroliuoti bankroto procesą ir sprendimų priėmimą.

            Įvertinus išdėstytas aplinkybes, į bylą pateiktus įrodymus kurie patvirtina, kad V. R. kontroliavo AB Ūkio banką, UAB „Turto valdymo strategija“, OAO „ Russkij karavaj“ bei ofšorines bendroves, atsižvelgiant į sudarytų sandorių turinį, perleidimo sąlygas, užtikrinimo priemonių nenaudojimą ir kitas aplinkybes, daro išvadą, jog sudarytais ginčo sandoriais buvo siekiama neteisėtų tikslų – paslėpti turtą, iš kurio UAB „Turto valdymo strategija“ kreditoriai negalėtų išieškoti ir patenkinti kreditorinius reikalavimus. Tokie sandoriai akivaizdžiai pažeidžia UAB „Turto valdymo strategija“ kreditorių teises (CK 6.66 straipsnis), be to, viešosios tvarkos ir geros moralės principus (CK 1.81 straipsnis), prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams, teisnumui (CK 1.82, 1.86 straipsniai).

              Nurodo, kad 1-5 sutarys prieštarauja viešajai tvarkai, geros moralės principams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes reikalavimo teisės į OAO „Russkij karavaj“ perleistos Montrade LLC, o vėliau V. R. už nominalią vertę. UAB „Turto valdymo strategija“, sudarydama sutartis, iš parduodamų reikalavimo teisių taip pat negavo jokios naudos, jai buvo padaryta žala, nes reikalavimo teisę perleido už nominalą. Iš to sprendžia, kad tiek UAB „Turto valdymo strategija“, tiek Montrade LLC neturėjo tikslo uždirbti iš reikalavimo perleidimo sandorio, o šio sandorio tikslas – perleisti reikalavimo teises į OAO „Russkij karavaj“ naujam kreditoriui Montrade LLC, vėliau – V. R. Sutartys buvo sudaromos nesilaikant prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių. Sutartyse nurodytas atsiskaitymo terminas yra neprotingai ilgas – nuo 6 mėnesių iki 3 metų. Bendrovės LeadStar Universal Corporation, Montrade LLC yra registruotos ofšorinėje zonoje, o pagal Didžiosios Britanijos mergelių salų ir Delavero valstijos teisę yra draudžiama atskleisti duomenis šių bendrovių tikruosius savininkus ir naudos gavėjus. Tokiu būdu yra siekiama nuslėpti tikrąją reikalavimo teisių perleidimo sandorio šalį ir naudos gavėją. Montrade LLC nuo pat reikalavimo teisių perleidimo sandorio sudarymo neketino mokėti pinigų UAB „Turto valdymo strategija“, nes neturėjo tokios sumos. Pagal sudarytą paskolos sutartį Montrade LLC pinigai niekada nebuvo perduoti, vadinasi paskolos sutartis nebuvo sudaryta (6.870 straipsnio 2 dalis). LeadStar Universal Corporation su UAB „Turto valdymo strategija“ taip pat neketino atsiskaityti pinigais. Atsiskaitymas buvo įvykdytas sumažinant UAB „Turto valdymo strategija“ įstatinį kapitalą, siekiant sukurti reikalavimo teisę į įmonę ir užskaitant tarpusavio skolas. UAB „Turto valdymo strategija“, Montrade LLC, LeadStar Universal Corporation ir V. R. buvo nesąžiningos sandorių šalys ir siekė neteisėtų tikslų, ką patvirtina ne tik sutarčių sukeltos pasekmės, šalių veiksmai, bet ir pačių sandorių turinys. Sutartys 6-7 yra pasekmė prieš tai įvykusių sandorių. ForLex Organization A. G. ir OOO Teplogazenergo nevertina kaip sąžiningų, nes jos nepateikė reikalavimo teisių perleidimo sutarčių, nėra duomenų, kad už perleistas reikalavimo teises buvo atsiskaitoma, Rusijos teismuose vykstantys procesai patvirtina faktą, jog ForLex Organization A. G. nekilnojamąjį turtą perėmė už gerokai mažesnę nei rinkos kainą. ForLex Organization A. G. ir OOO Teplogazenergo nebuvo rūpestingos, įsigydamos tokio dydžio reikalavimo teises. Be to, V. R. sudarant sandorį su ForLex Organization A. G., viešai buvo kalbama apie AB Ūkio banko bankrotą. V. R. sudarant sandorį su OOO Teplogazenergo, AB Ūkio bankui jau buvo iškelta bankroto byla. Įvertinus tai, kad sutartys 1-7 yra prieštaraujančios viešajai tvarkai ir geros moralės principams, jos yra niekinės ir negaliojančios ab initio pagal CK 1.81 straipsnį, atitinkamai sandorių šalys pripažintinos nesąžiningomis. Atsižvelgiant į sudarytų sandorių sukeltas pasekmes yra pagrindas spręsti, kad buvo pasiektas neteisėtas sandorių tikslas – UAB „Turto valdymo strategija“ neteko turto, į kurį būtų galima nukreipti skolų išieškojimą, o turtą faktiškai perėmė ofšorinės bendrovės, kurios į turto sukūrimą (statybas) neinvestavo. Tokie atsakovų veiksmai neatitinka CK 1.5, CK 1.137 straipsniuose įtvirtintų civilinių teisių realizavimo ir įgyvendinimo principų, atitinkamai ir viešos tvarkos bei geros moralės principų (CK 1.81 straipsnis), todėl yra pagrindas tenkinti ieškinį ir taikyti restituciją.

  Sutartys 1-3 prieštarauja UAB „Turto valdymo strategija“ teisnumui. Pažymi, kad bendrovės veiklos tikslas yra vykdyti pelną siekiančią ūkinę komercinę veiklą, t. y. iš vykdomos veiklos gauti naudą, kuri sukurtų pridėtinę vertę ir padidintų bendrovės turimą turtą. UAB „Turto valdymo strategija“, būdama pelno siekiantis juridinis asmuo, privalo maksimaliai to siekti ir iš šių veiksmų gauti pajamų bei pelno, taip pat privalo veikti išimtinai kreditorių interesais ir jų naudai bei vengti bendrovei žalingų sandorių. Sutartys 1-3, kuriomis UAB „Turto valdymo strategija“ perleido 75 325 937,65 Lt reikalavimo teisę į OAO „Russkij karavaj“, iš esmės neketindama iš tokio sandorio gauti jokios naudos, jokio pelno bei jokių piniginių sumų, neatitinka bendrovės siekiamų veiklos tikslų. Įvertinus bendrovės veiklos esmę bei jos pagrindinius veiklos principus, sutartys 1-3 yra akivaizdžiai žalingos bei nenaudingos UAB „Turto valdymo strategija“, kadangi šiais sandoriais buvo perleistas didelės vertės turtas už tai negaunant jokios naudos. Pažymi tai, kad kita sandorio šalis (Montrade LLC, LeadStar Universal Corporation) buvo nesąžiningos, kadangi jas kontroliavo vienas ir tas pats asmuo – V. R., kuris turėjo žinoti ir žinojo, kad sudaryti sandoriai yra nenaudingi UAB „Turto valdymo strategija“.

Nurodo, kad sutartys 1-3 pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis actio Pauliana instituto pagrindu. Administratorius gina kreditorių ir bendrovės teises. Nagrinėjamu atveju kreditorius yra AB Ūkio bankas (jo teisių perėmėjas – Platforma Finans), kurio reikalavimo teisės kilo iš sandorių, sudarytų dar 2008 metais – vertybinių popierių atpirkimo sutartys su Milson Capital, Neoprofit ir Incomex. Be to, reikšdama ieškinį bankroto administratorė gina visų kreditorių interesus, tiek tų, kurie buvo iki ginčijamo sandorio sudarymo, tiek tų, kurie atsirado po ginčo sandorio, taip pat ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus. Bendrovės bankroto administratorės nuomone, ginčijamos sutartys 1-3, o taip pat ir vėliau sudarytos sutartys, pažeidžia bendrovės kreditorių teises, nes sudarius ginčo sandorius, sumažėjo bendrovės turto apimtis, iš kurios kreditoriai galėtų patenkinti savo reikalavimus: ne tik buvo perleistos reikalavimo teisės tretiesiems asmenims, bet ir perimtas turtas. Ta aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl bendrovės sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai lemianti ar reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu. Teigia, kad ginčijamos sutartys neprivalėjo būti sudarytos. Jos sudarytos laisva valia, siekiant įgyvendinti neteisėtą turto perleidimo schemą. Nagrinėjamu atveju bendrovės veiksmai, sudarant ginčijamą sandorį, negali būti pateisinami ir atidaus, apdairaus ir protingo asmens, veikiančio išimtinai kreditorių interesais, elgesiu, kadangi ginčo sandoris akivaizdžiai nenaudingas bendrovei ir pablogina jos turtinę padėtį. Bendrovė, sudarydama ginčijamą sandorį, buvo nesąžininga. Nesąžiningumo sąlyga reiškia, kad ji žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus interesus. Administratorė atkreipia dėmesį, kad tiek sutarties 1 sudarymas, tiek pats šio proceso tikslas parodo bendrovės bei kitų su kartu su bendrove veikusių fizinių ir juridinių asmenų nesąžiningumą. Sutartys 1-3 sudarytos tarp susijusių asmenų, todėl nesąžiningumas preziumuojamas (CK 6.67 straipsnis). Šalių nesąžiningumą patvirtina sandorių sąlygos ir kilusios pasekmės. Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Šio termino eiga prasideda tą dieną, kai kreditorius sužino arba turi sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Nurodo, kad sutinkamai su ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu, laikytina, kad bankroto administratorė apie ginčo sandorį sužinojo nuo dokumentų apie jo sudarymą gavimo. Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-695-264/2014, administratorei pratęsė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatytą 6 mėnesių terminą nuo įmonės dokumentų gavimo sandorių patikrai ir ginčijimui iki 2014 m. rugpjūčio 6 d. įskaitytinai.

  Pripažinus ginčijamas sutartis negaliojančiomis, taikytinos ir jų negaliojimo teisinės pasekmės – restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.66 straipsnio 4 dalis, 6.145 straipsnis). Teismui išsprendus, kad konkreti norma yra imperatyvaus pobūdžio, taip pat, kad sudaryta sutartis prieštarauja gerai moralei, sutartis privalo būti vertinama kaip niekinis sandoris, o reikalavimas jį nuginčyti reiškia ir prašymą pašalinti niekinio sandorio padarinius pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį. Ieškovė prašo taikyti restituciją tokia tvarka: 1) pripažinus niekinėmis ir negaliojančiomis sutartis 1-7, grąžinti UAB „Turto valdymo strategija“ reikalavimo teises į OAO „Russkij karavaj“. Kadangi Montrade LLC, V. R., ForLex Organization A. G., OOO Teplogazenergo jokių piniginių lėšų nesumokėjo, neperleido kitokio turto, nėra pagrindo šiems asmenims priteisti pinigines sumas; 2) bendrovė LeadStar Universal Corporation atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, tačiau sprendimai dėl įstatinio kapitalo sumažinimo, reikalavimo teisių perleidimo bei įskaitymo buvo priimti neįgaliotų asmenų, o jų teisėtumas ginčijamas teisme. Pripažinus sandorius negaliojančiais ir pritaikius restituciją LeadStar Universal Corporation, kaip akcininkas, turėtų įgyti kreditorinį reikalavimą į UAB „Turto valdymo strategija“, kuris atsirado sumažinus įstatinį kapitalą.

  Teismo posėdžio metu atstovas tvirtino, kad ieškovė veiksni, bendrovė turi bankroto administratorių. Sutiko, kad atsakovo Montrade LLC atžvilgiu byla gali būti nutraukta, bet sandoris turi būti išnagrinėtas ir pritaikyta restitucija. Pripažino, kad formaliai su UAB „Turto valdymo strategija“ buvo atsiskaityta, bet iš AB Ūkio banko pinigų.

  Atsakovės Montrade LLC kuratorius atsiuntė atsiliepimą, kurį kuratorius palaikė teismo posėdžio metu. Kuratoriaus įsitikinimu, BUAB „Turto valdymo strategija“ savo patikslintu ieškiniu neįrodo vienos svarbiausių actio Pauliana sąlygų - ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Kadangi, kaip nurodo ieškovė, BUAB „Turto valdymo strategija“ bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai sudaro 18 553 674,19 Eur, o ieškovė yra pareiškusi apie 66 010 698 Eur kreditorinį reikalavimą OAO „Russkij karavaj“ bankroto byloje, mano, kad ieškovė jau dabar turi pakankamai finansinio turto, t. y. šiuo atveju reikalavimo teisių, iš kurių galėtų būti padengti kreditorių reikalavimai. Ieškovės administratorė nuomone, visiems su UAB „Turto valdymo strategija“ susijusiems procesams, įskaitant 2010 m. lapkričio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymą, vadovavo V. R., kuris yra siejamas su BAB Ūkio banko mokumo problemomis bei kuris buvo OAO „Russkij karavaj“ vadovas. Ieškinyje pateikiama schema, apibūdinanti V. R. sąsajas su BAB Ūkio banku, O. G., OAO „Russkij karavaj“, UAB „Turto valdymo strategija“ ir kt. Atsakovo kuratoriaus nuomone, ieškovė niekaip (jokiais objektyviais įrodymais) nepagrindžia Montrade LLC nesąžiningumo sudarant 2010 m. lapkričio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Nepateikiama jokių įrodymų, kad Montrade LLC yra susijusi su kitais atsakovais, tame tarpe ir su V. R.. Taigi, BUAB „Turto valdymo strategija“ neįrodo dar vienos iš būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų - trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Kadangi ieškovė neįrodo visų būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų, todėl 2010 m. lapkričio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinti negaliojančia pagal 6.66 straipsnį nėra pagrindo.

                Kuratoriaus nuomone, ginčijamos reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymas neprieštarauja įmonės tikslams. Nurodo, kad 2010 m. gruodžio 31 d. Montrade LLC ir UAB „Turto valdymo strategija“ atsakovo skolą už reikalavimo į OAO „Russkij karavaj“ įgijimą nutarė pakeisti Montrade LLC prievole grąžinti perleisto reikalavimo dydžio paskolą ieškovei, kartu už tai mokant palūkanas (sutarties 1.2 punktas). Iš šalių sudaryto susitarimo sprendžia, kad jos siekė realaus sutarčių įvykdymo, t. y. Montrade LLC ketino atsiskaityti su UAB „Turto valdymo strategija“ už reikalavimo įgijimą, todėl susitarė dėl atsiskaitymo tvarkos. Todėl nesutinka su ieškovės pozicija, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „Turto valdymo strategija“ nesiekė gauti jokios naudos, jokio pelno bei jokių piniginių sumų. Teigia, kad 2010 m. lapkričio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sandoris nėra aiškiai, akivaizdžiai nenaudingas UAB „Turto valdymo strategija“. Nurodo, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažįstami negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai. Nesąžiningumą patvirtina žinojimas ar turėjimas žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams ir tai turi įrodyti ieškovė, kuri niekaip nepagrindžia Montrade LLC nesąžiningumo sudarant 2010 m. lapkričio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Nepateikiama jokių įrodymų, kad Montrade LLC yra susijusi su kitais atsakovais, tame tarpe ir su V. R. Be to, negalima tvirtinti, jog Montrade LLC yra nesąžininga ir dėl to, kad sudarytas atlygintinis reikalavimo teisių perleidimo sandoris. Nesutinka su ieškovės pozicija, kad ginčijant sandorį CK 1.82 straipsnio pagrindu turėtų būti taikoma CK 6.67 straipsnio 4 dalyje numatyta nesąžiningumo prezumpcija. Ji taikytina tik tuo atveju, jei yra įrodinėjamos actio Pauliana taikymo sąlygos, o ne įrodinėjami CK 1.82 straipsnyje numatyti sandorio negaliojimo pagrindai. Be to, šalims sudarius 2010 m. lapkričio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį nebuvo priešpriešinių įsipareigojimų disproporcijos, todėl minima nesąžiningumo prezumpcija negali būti taikoma net ir nustatinėjant actio Pauliana taikymo sąlygas. Nurodo, kad ginčijama reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo sukurti realūs teisiniai padariniai. Nesutinka, su ieškovės nuomone, kad tikrasis BUAB „Turto valdymo strategija“ ir Montrade LLC sudaryto 2010 m. lapkričio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sandorio tikslas buvo ne ieškovei gauti pinigines lėšas, o paslėpti UAB „Turto valdymo strategija“ turtą. Kuratoriaus nuomone, šia sutartimi šalys siekė ne tariamų, o realių teisinių padarinių – UAB „Turto valdymo strategija“ siekė perleisti reikalavimą į OAO „Russkij karavaj“, o atsakovas siekė jį įgyti. Tai, jog šalys siekė sukurti realius teisinius padarinius, patvirtina ir vėlesnė 2010 m. gruodžio 31 d. sutartis, kuria Montrade LLC ir UAB „Turto valdymo strategija“ atsakovo skolą už reikalavimo į OAO „Russkij karavaj“ įgijimą nutarė pakeisti Montrade LLC prievole grąžinti perleisto reikalavimo dydžio paskolą ieškovei, kartu už tai mokant palūkanas. Todėl nėra jokių pagrindų 2010 m. lapkričio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sandorį pripažinti negaliojančiu ir pagal CK 1.86 straipsnį.

                      Kuratoriaus nuomone, ginčijama sutartimi nėra pažeistas viešasis interesas ar geros moralės principai. Kadangi ieškovė nepagrindžia Montrade LLC nesąžiningumo sudarant reikalavimo teisių perleidimo sutartį, tame tarpe nepagrindžia to, kad atsakovas ginčijamu sandoriu elgėsi netinkamai, priešingai viešajam interesui. Nepateikiama jokių įrodymų, kad Montrade LLC yra susijusi su kitais atsakovais, tame tarpe ir su V. R. Reikalavimo teisių perleidimo sandoris yra atlygintinis sandoris, kuriuo buvo siekiama realių teisinių padarinių. Todėl jis negali būti pripažintas negaliojančiu ir pagal CK 1.81 straipsnį.

             Apibendrindamas atsiliepime išdėstytą poziciją, daro išvadą, kad 2010 m. lapkričio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu, todėl nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais ir kitų prašomų pripažinti negaliojančiais sandorių bei taikyti restituciją.

             Kuratoriaus nuomone, kadangi Montrade LLC bendrovė buvo likviduota 2015 m. spalio 19 d., reiškia, jog bendrovė nebeegzistuoja kaip juridinis asmuo, todėl jos atžvilgiu byla nutrauktina.

             Teismo posėdžio metu aiškino, kad jo atstovaujamas atsakovas atsiskaitinėjo su UAB „Turto valdymo strategija“, aiškino analogiškai atsiliepime išdėstytiems argumentams.

              Atsakovo LeadStar Universal Corporation kuratorius atsiuntė atsiliepimą, kurį atstovas palaikė teismo posėdžio metu. Pasisakydamas dėl UAB „Turto valdymo strategija“ 2010 m. lapkričio 16 d. reikalavimo į OAO „Russkij karavaj“ perleidimo naujajam kreditoriui Montrade LLC teisėtumo, kuratorius nurodo, jog ieškovės dėstomos aplinkybės apie tai, kad iš ginčijamo sandorio UAB „Turto valdymo strategija“ negavo jokios naudos, reikalavimo vykdymas nebuvo užtikrintas, numatyti neprotingi atsiskaitymo terminai ir kt. neturi teisinės reikšmės. Svarbi tik ta aplinkybė, kad sandoris UAB „Turto valdymo strategija“ nebuvo žalingas, ar UAB „Turto valdymo strategija“ gavo atsiskaitymą. Ieškovė neįrodinėja, kad sandoris ieškovei buvo žalingas. Be to, ieškovė gavo atsiskaitymą už perleistą reikalavimo teisę į OAO „Russkij karavaj“. Pati ieškovė nurodė, kad UAB „Turto valdymo strategija“ ir LeadStar Universal Corporation  2011 m. spalio 14 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Turto valdymo strategija“ perleido LeadStar Universal Corporation 27 658 669,65 USD reikalavimo teisę į Montrade LLC. Pažymi, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartyje nurodoma, jog Montrade LLC negrąžinta paskola UAB „Turto valdymo strategija“ yra 26 515 234,22 USD, taip pat Montrade LLC turi sumokėti 1 143 435,43 USD palūkanų (sutarties 1.3. punktas). Šie duomenys patvirtina, kad Montrade LLC vykdė įsipareigojimus UAB „Turto valdymo strategija“, sumažino savo skolą nuo 28 861 618,65 USD iki 26 515 234,22 USD bei dar mokėjo palūkanas. Taigi ginčijami sandoriai buvo realiai vykdomi ir naudingi UAB „Turto valdymo strategija“,– nauda pasireiškė mokamomis palūkanomis. Ieškovė 2011 m. spalio 14 d. perleidusi reikalavimą į Montrade LLC LeadStar Universal Corporation, iš pastarosios gavo atsiskaitymą. Už šį reikalavimą naujasis kreditorius LeadStar Universal Corporation visiškai atsiskaitė su ieškove UAB „Turto valdymo strategija“ 2011 m. spalio 14 d. tarpusavio reikalavimų įskaitymu (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo metu tiek UAB „Turto valdymo strategija“, tiek LeadStar Universal Corporation turėjo priešpriešinių reikalavimų. LeadStar Universal Corporation reikalavimas į UAB „Turto valdymo strategija“ buvo teisėtas ir galiojantis, reikalavimas nebuvo ir nėra nuginčytas. Taip pat nėra nuginčytas ir pats 2011 m. spalio 14 d. įskaitymas. Teigia, kad UAB „Turto valdymo strategija“ turėto reikalavimo į OAO „Russkij karavaj“ perleidimas kitiems asmenims nebuvo žalingas ieškovei, nepažeidė nei jos, nei jos kreditorių teisių, reikalavimo perleidimas ir atsiskaitymas realiai įvykdyti. Dėl išdėstytų argumentų ir aplinkybių UAB „Turto valdymo strategija“ ieškinys yra nepagrįstas.

              Ginčijamų sandorių prieštaravimą viešajai tvarkai ir gerai moralei CK 1.81 straipsnio pagrindu, kuratoriaus nuomone, ieškovė grindžia prielaidomis bei nereikšmingais argumentais. Kuratoriaus teigimu, ieškovės argumentas, kad Montrade LLC perleido reikalavimą V. R. už nominalą, neturi reikšmės, nes ieškovė neturi įgaliojimų atstovauti Montrade LLC. Už kokią kainą perleisti reikalavimą sprendžia tik pats Montrade LLC. Argumentai dėl neužtikrintos prievolės, atsiskaitymo terminų, bendrovių registracijos vietos neturi teisinės reikšmės, nes už perleistą reikalavimą į OAO „Russkij karavaj“ su UAB „Turto valdymo strategija“ buvo realiai atsiskaityta teisėta priemone. Argumentai, kad LeadStar Universal Corporation sudaryti sandoriai yra niekiniai nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai, kadangi LeadStar Universal Corporation teisnumo ar veiksnumo galimi trūkumai niekaip neįtakojo ieškovės UAB „Turto valdymo strategija“ teisių pažeidimo – su ieškove yra atsiskaityta. Reikalavimus dėl teisnumo ar veiksnumo trūkumų kelti galėtų tik pats LeadStar Universal Corporation, tačiau ne kiti asmenys. Kitų sandorių, kurių šalimi nebuvo nei UAB „Turto valdymo strategija“, nei UAB „Turto valdymo strategija“ skolininkai, ginčijimas nagrinėjamoje byloje negalimas, kadangi jie niekaip neįtakojo UAB „Turto valdymo strategija“ teisių ar pareigų, nepažeidė UAB „Turto valdymo strategija“ ar jos kreditorių teisių. Atsižvelgiant į tai, kad su ieškove už perleistą reikalavimą į OAO „Russkij karavaj“, o vėliau į Montrade LLC buvo atsiskaityta, nėra pagrindo teigti, jog ginčijamais sandoriais buvo pažeistas viešas interesas ar geros moralės principai, pažeisti ieškovės ar jos kreditorių interesai.

              Kuratoriaus nuomone, nepagrįstas ieškovės argumentas, jog ginčijamas sandoris prieštarauja ieškovės veiklos tikslams, nes iš ginčijamo reikalavimo perleidimo į OAO „Russkij karavaj“ ji negavo jokios naudos (CK 1.82 straipsnis). Atsakovo kuratoriaus vertinimu, ieškovė iš ginčijamo sandorio naudą gavo, nes, realizavus ginčijamu sandoriu įgytą reikalavimo teisę į atsakovą Montrade LLC, buvo sumažinta ieškovės skola atsakovui LeadStar Universal Corporation. Be to, iš 2011 m. spalio 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties turinio (sutarties 1.3. punktas) matyti, kad LeadStar Universal Corporation už perimtą reikalavimą į Montrade LLC atsiskaitė ne tik už faktinę Montrade LLC skolą - 26 515 234,22 USD, bet ir priskaičiuotas 1 143 435,43 USD palūkanas, t. y. viso 27 658 669,65 USD. Todėl UAB „Turto valdymo strategija“ perleidusi reikalavimą į OAO „Russkij karavaj“, vėliau į Montrade LLC faktiškai ir realiai gavo naudą – mažiausiai 1 143 435,43 USD palūkanų. Kuratoriaus nuomone, net jei ieškovė būtų įrodžiusi pirmąją CK 1.82 straipsnio taikymo sąlygą – ginčijamo sandorio prieštaravimą ieškovės veiklos tikslams, ginčijamas sandoris negalėtų būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu, nes ieškovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad kita sandorio šalis – atsakovas Montrade LLC – žinojo ar turėjo žinoti, kad ginčijamas sandoris prieštarauja ieškovės veiklos tikslams, t. y. buvo nesąžiningas. Aplinkybė, kad iš ieškovės perėmęs reikalavimo teisę atsakovas Montrade LLC ją perleido kitiems asmenims, nesudaro pagrindo teigti, kad, sudarydamas ginčijamą sandorį, atsakovas Montrade LLC žinojo, jog ginčijamas sandoris prieštarauja ieškovės veiklos tikslams. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamo sandorio akivaizdus nenaudingumas ieškovei priklauso nuo ginčijamu sandoriu įgytos reikalavimo teisės į atsakovą Montrade LLC realizavimo, atsakovo Montrade LLC sąžiningumo įvertinimui galėtų būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su tuo, ar atsakovas Montrade LLC žinojo, kaip bus realizuota ginčijamu sandoriu ieškovės įgyta reikalavimo teisė į atsakovą Montrade LLC, bet ne nuo atsakovo Montrade LLC disponavimo ginčijamu sandoriu įgyta reikalavimo teise į OAO „Russkij karavaj“. Daro išvadą, kad pripažinti ginčijamo sandorio negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančio ieškovės teisnumui, nėra pagrindo.

             Dėl sandorių ginčijimo CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu nurodo, kad nors ieškovė teigia, kad ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovės kreditorių teises, nes sudarius ginčijamą sandorį buvo sumažintas ieškovės turimas turtas ir tokiu būdu sumažinta kreditorių galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimą, tačiau neįrodinėja, kokių konkrečių kreditorių interesai ginčijamu sandoriu buvo pažeisti. Ieškovė nenurodo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo kokių nors kreditorių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

                 Kuratoriaus nuomone, į nagrinėjamą bylą pateikti įrodymai, kad atsakovas Montrade LLC yra   likviduotas ir išregistruotas iš Delavero valstijos sektoriaus. Taip pat pateikti įrodymai, kad LeadStar Universal Corporation yra išregistruota iš Didžiosios Britanijos Mergelių Salų Bendrovių registro, tačiau LeadStar Universal Corporation nėra likviduota. Kuratoriaus nuomone, LeadStar Universal Corporation teisnumui ir veiksnumui taikomas teisinis reglamentavimas, suponuoja išvadą, kad LeadStar Universal Corporation faktiškai negali dalyvauti nagrinėjamoje byloje, iš esmės LeadStar Universal Corporation taip pat turėtų būti laikoma pasibaigusia bendrove. Nėra duomenų apie Montrade LLC ar LeadStar Universal Corporation teisių perėmimą, todėl esant duomenų, kad šie atsakovai pasibaigė, nagrinėjama byla turi būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

              Teismo posėdžio metu kuratorius aplinkybes dėstė analogiškai atsiliepime nurodytoms aplinkybėms. Jo nuomone, neįrodyta, kad su ieškove atsiskaityta AB Ūkio banko pinigais, kad sandoris nebuvo naudingas ieškovei, kad jo sudarymo metu bendrovė turėjo kreditorių.

             Atsakovas OOO Teplogazenergo atsiuntė atsiliepimą, kurį atstovė palaikė teismo posėdžio metu, prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime akcentuoja ieškovės teisnumo bei veiksnumo klausimą, kadangi tiek šiuo metu, tiek iki bankroto bylos iškėlimo, ieškovė neturėjo akcininkų (jie buvo išregistruoti) bei nebuvo šaukiamas jų susirinkimas, kas yra būtina norint apskritai egzistuoti juridiniam asmeniui. Atsakovo žiniomis, patikslintame ieškinyje ieškovės nurodyto akcininko LeadStar Universal Corporation veikla yra sustabdyta, jis yra realiai neegzistuojantis ir neveikiantis, tačiau dar nėra likviduotas, kadangi nėra suėjęs 7 metų terminas. Iš ieškovo pateiktos Didžiosios Britanijos Mergelių Salų teisininkų išvados matyti, jog LeadStar Universal Corporation yra atsakinga tik už visus mokėtinus mokesčius ir baudas, kol ji nėra galutinai likviduota. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės prašymas pripažinti negaliojančiu sandorį, kurio viena iš šalių yra LeadStar Universal Corporation, yra negalimas, o šis atsakovas negali netgi būti šalimi nagrinėjamoje byloje, todėl jo atžvilgiu procesas privalo būti nutrauktas. Kitas ieškovo akcininkas, Kvasko Doo Banja Luka, taip pat yra išregistruotas iš Juridinių asmenų registro ir yra neegzistuojantis bei neturi jo teisių perėmėjų. Akcentuoja ir tai, kad šioje civilinėje byloje atsakovu patrauktas Montrade LLC taip pat yra išregistruotas ir yra neegzistuojantis juridinis asmuo be teisių perėmėjų. Esant tokiai situacijai, reikalavimai pripažinti sandorius, kurių šalimi yra Montrade LLC, negali būti tenkinami ir Montrade LLC atžvilgiu byla turi būti nutraukta. Kadangi užginčijus kitus sandorius, kurių šalimis nėra šie du atsakovai, nebus pasiektos ieškovės norimos pasekmės, o tik tarpiniai veiksmai, tokio ieškinio tenkinimas yra negalimas. Dėl to ieškovės prašomi pripažinti negaliojančiais sandoriai bei prašoma taikyti restitucija yra iš esmės negalima, kadangi nėra dalies ginčijamų sandorių šalių, todėl tokiu atveju nebus užtikrintas teisinių santykių stabilumo principas, nes, galimai tenkinus ieškinį, dalis atsakovų nebūtų sugrąžinti į pradinę padėtį ir dėl to nepagrįstai nukentėtų.

            Pastebi, kad ieškovės atstovas šioje byloje išskirtinai ir nepagrįstai atstovauja tik kreditorių BAB Ūkio banką. Akcentuoja, jog bankroto administratorius turi veikti ne tik kreditorių interesais, bet, visų pirma, jo atstovaujamos įmonės interesais. Pastebi, kad ieškovė, siekdama įrodyti, kad sudaryti sandoriai buvo skirti pastatų, esančių Maskvoje, finansavimui, nurodo, jog iki ginčijamų sandorių buvo priešistorė, kurioje neva tai AB Ūkio bankas suteikė kreditus ieškovei minėtų pastatų statybos finansavimui. Teismui pateikė rašytinius įrodymus, jog pagal nurodytas sutartis 2008 m. liepos 24 d. AB Ūkio bankui už ieškovę buvo atsiskaitęs atsakovas LeadStar Universal Corporation. Atstovės tvirtinimu, ieškovės minimas paskolų restruktūrizavimas yra visiškai nesusijęs su ginčijamais sandoriais, todėl tokie ieškovės argumentai yra neturintys jokios įrodomosios reikšmės.

             Atsakovui nėra suprantami ieškovės argumentai, jog neva tai ginčijami sandoriai buvo vykdomi tarp su atsakovu V. R. susijusių asmenų, todėl jie laikytini sudarytais nesąžiningai. Su tokia ieškovės pozicija nesutinka, kadangi ieškovės ginčijami sandoriai ir jų visa seka prasideda nuo 2010 m. lapkričio 16 d. sutarties, sudarytos tarp UAB „Turto valdymo strategija“ ir Montrade LLC. Atsakovo žiniomis, pastaroji įmonė nėra niekaip susijusi su atsakovu V. R., todėl toks ieškovės argumentas yra nepagrįstas. Pati ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, jog tiek pagal Montrade LLC, tiek pagal LeadStar Universal Corporation buveinės vietų įstatymus, yra draudžiama atskleisti duomenis apie tikruosius savininkus ir naudos gavėjus. Todėl ieškovės argumentai neva tai šie du juridiniai asmenys buvo kontroliuojami atsakovo V. R. yra tik prielaidos bei samprotavimai, nepagrįsti jokiais įrodymais. Dėl to daryti išvadą, kad ginčijamų sandorių šalys buvo nesąžiningos, nėra pagrindo. Akcentuoja ir tai, kad ieškovė nurodo klaidingas aplinkybes bei nuslepia reikšmingas aplinkybes, jog pagal 2010 m. lapkričio 16 d. ieškovės ir atsakovo Montrade LLC sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį nebuvo atsiskaityta. Atsakovas pateikė 2012 m. birželio 29 d. aktą prie 2010 m. lapkričio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kuriame nurodyta, kad pagal ginčijamą sutartį buvo atsiskaityta, tai patvirtinta šalių parašais. Ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad atsakovas OAO „Russkij karavaj“ turi/turėjo turto, nėra pagrindas ieškovės prašomas sutartis pripažinti negaliojančiomis ir šį turtą perleisti ieškovei. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu jokie įstatymai jų sudaryti nedraudė, jie buvo sudaromi vadovaujantis normalia verslo praktika. Kiekvienas protingas verslininkas, siekdamas vykdyti veiklą, sudaro įvairius sandorius, perleidžia reikalavimus kitiems asmenims. Nesutinka su ieškove, kad visi sudaryti reikalavimo teisių perleidimo sandoriai už nominalias vertes, todėl nebuvo reikalo jas sudarinėti, tai prieštaravo įmonių veiklos tikslams. Mano, jog šiuo atveju turėtų būti aktualu, kad sandoriai buvo sudaryti už nominalią vertę, o ne už simbolinę kainą, t. y. tokią, dėl kurios būtų iš esmės pažeisti juridinių asmenų interesai ir tai galbūt galėtų rodyti šalių nesąžiningumą.

              Atstovės nuomone, sandoriams nuginčyti vadovaujantis actio Pauliana institutu nėra įrodomos visos reikalingos sąlygos. Nesutinka su ieškove, jog yra tenkinama pirmoji sąlyga – kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Nėra aišku, kokią neabejotiną reikalavimo teisę turi ieškovė UAB „Turto valdymo strategija“. Be to, nėra aišku, kokie skoliniai įsipareigojimai ir kokie kreditoriai buvo sandorio sudarymo metu. Nesutinka ir su kitu ieškovės argumentu, jog yra tenkinama antroji sąlyga sandorius pripažinti negaliojančiais, kadangi jie neva tai pažeidė kreditorių interesus. Akcentuoja, jog ginčijami sandoriai jokiais būdais negali būti laikomi tokiais, dėl kurių ieškovė tapo nemoki, o taip pat nėra tenkinama ir sąlyga, jog jai esant nemokiai buvo suteikta pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu. Nors ieškovė nurodo, jog ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių interesus, nes atsakovas Montrade LLC neatsiskaitė su ieškove, tačiau pažymi, kad su ieškove buvo atsiskaityta, ką patvirtina minėtas 2012 m. birželio 29 d. aktas prie 2010 m. lapkričio 16 d. reikalavimo perleidimo sutarties. Akcentuoja ir tai, kad ieškovė po sudarytų sandorių netapo nemoki, o tokia aplinkybė yra labai svarbi ir lemiama šioje byloje įrodinėjant antrąją sąlygą.              Nesutinka su ieškove, kad yra tenkinama ir kita privaloma sąlyga, t. y. ieškovė ir atsakovas OOO Teplogazenergo neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių. Šiuo atveju ieškovė visiškai neįrodo šios sąlygos buvimo, o tik esant visoms aukščiau nurodytoms sąlygoms, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu gali būti taikomas. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti vadovaujantis įprasta verslo praktika, jų sudarymas nebuvo uždraustas. Atstovės nuomone, ieškovės argumentai dėl ieškovės ir atsakovų nesąžiningumo paremti prielaidomis. Pagrindinis ieškovės argumentas dėl šalių nesąžiningumo yra tas, jog neva tai jos visos yra tarpusavyje susiję, o jas visas jungė bei sandorių sudarymą organizavo atsakovas V. R. Su tokia nuomone nesutinka, kadangi ieškovė neįrodo, kokiais ryšiais yra/buvo susijusios ginčijamų sutarčių šalys – atsakovai Montrade LLC, LeadStar Universal Corporation ir V. R. Akcentuoja, jog ginčijant sandorius, įstatymas nenumato nesąžiningumo prezumpcijos, todėl ieškovė šią sąlygą privalo įrodinėti, tačiau nėra įrodyta ir ši sąlyga. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip.

              Atkreipia dėmesį į tai, kad patikslintu ieškiniu ieškovė papildomai ginčija 2010 m. gruodžio 31 d. tarp ieškovės ir Montrade LLC sudarytą paskolos sutartį bei 2011 m. spalio 14 d. tarp ieškovės ir LeadStar Universal Corporation sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Ieškovės bankroto administratorei galutinis terminas įmonės dokumentų patikrai ir sandorių ginčijimui pratęstas iki 2014 m. rugpjūčio 6 d., todėl ieškovei sandorius ginčijant tik 2016 m. kovo 23 d., yra praleistas ieškinio senaties terminas, tokie reikalavimai tenkinami būti negali.

              Ieškovė sandorius ginčija pagal sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindus, numatytus CK 1.82, 1.81 straipsniuose ir bendruosius teisės principus: teisingumo, sąžiningumo, protingumo. Mano, kad sandoriai negali būti pripažinti negaliojančiais nurodytais pagrindais. Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog 2010 m. lapkričio 16 d. sandoris buvo sudarytas, kaip prieštaraujantis įmonės tikslams. Sudarius ginčijamą sandorį, su ieškove Montrade LLC atsiskaitė. Pastebi, kad ne visuomet juridiniai asmenys sudaro pelningus sandorius, tačiau tai nereiškia, jog jie sudaromi veikiant prieš juridinio asmens tikslus. Ieškovė nepagrįstai kaip sandorių negaliojimą šiuo pagrindu nurodo tai, kad sandoriai sudaryti už nominalią vertę, kadangi svarbu, jog ginčijami sandoriai nebuvo sudaryti nuostolingai, o vien ieškovės nurodomas pagrindas nėra pagrindas sandorius pripažinti kaip prieštaraujančius įmonių tikslams. Taip pat nesutinka su ieškovės argumentu, jog sandorių šalys Montrade LLC ir LeadStar Universal Corporation buvo nesąžiningos, kadangi ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, jog jas realiai būtų valdęs atsakovas V. R. Ieškovės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir joje suformuluotos teisės taikymo taisyklės niekaip nesusijusios su nagrinėjama byla, kadangi neatitinka jų ratio decidendi. Taip pat nesutinka ir su ieškovės argumentais, jog ginčijamais sandoriais nebuvo siekiama sukurti teisinių pasekmių. Pagal pagrindinį ginčijamą 2010 m. lapkričio 16 d. sandorį, buvo atsiskaityta, todėl šis sandoris sukūrė realias teisines pasekmes. Ginčijami sandoriai nelaikytini kaip pažeidžiantys viešąjį interesą bei gerą moralę, kadangi buvo sudaryti vadovaujantis normalia verslo praktika. Ieškovės argumentai, jog sutartys prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes reikalavimo teisės perleistos už nominalią vertę bei ieškovė iš reikalavimo perleidimo sandorių negavo jokios ekonominės naudos, nėra pagrindas pripažinti sandorius negaliojančiais kaip prieštaraujančius gerai moralei ir viešajai tvarkai, kadangi ne visuomet juridiniai asmenys iš sudaromų sutarčių gauna ekonominę naudą, o esant tokioms aplinkybėms, kai sandoriai sudaromi nenaudingai juridiniam asmeniui, atsakomybė turėtų kilti ją sudariusiems įmonės valdymo organams. Pagrįstų abejonių kelia ir tai, kad ieškovė ginčija visą 2012 m. liepos 2 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo V. R. ir atsakovo Montrade LLC, nors iš šios sutarties kylantys reikalavimai yra susiformavę ir pagal sutartis, sudarytas su UAB „Turto valdymo sistemos“. Tas pats pasakytina ir apie 2012 m. gruodžio 5 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo V. R. ir atsakovo Montrade LLC, nors iš šios sutarties kylantys reikalavimai yra susiformavę ir pagal sutartis su UAB „Turto valdymo sprendimai“. Taigi nagrinėjamoje byloje būtų sprendžiama dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių, kas darytų būsimą teismo sprendimą absoliučiai negaliojančiu.

             Teismo posėdžio metu atstovė papildomai paaiškino, kad 2012 m. rugsėjo 30 d. ieškovė su AB Ūkio banku sudaro sutartį, o tai reiškia, kad AB Ūkio banką tenkino ieškovės padėtis. Su UAB „Turto valdymo strategija“ yra atsiskaityta.

             Atsakovas V. R., atstovaujamas advokato padėjėjos K. Bagdonavičiūtės, atsiuntė atsiliepimą, kurį atstovė palaikė teismo posėdžio metu, su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime akcentuoja ieškovės teisnumo bei veiksnumo klausimą, nes vieno iš atsakovų LeadStar Universal Corporation veikla yra sustabdyta, jis yra realiai neegzistuojantis ir neveikiantis, tačiau dar nėra likviduotas, kadangi nėra suėjęs 7 metų terminas. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės prašymas pripažinti negaliojančiu sandorį, kurio viena iš šalių yra LeadStar Universal Corporation, yra negalimas, o šis atsakovas negali netgi būti šalimi nagrinėjamoje byloje, todėl jo atžvilgiu procesas privalo būti nutrauktas. Kitas ieškovo akcininkas, Kvasko Doo Banja Luka, taip pat yra išregistruotas iš Juridinių asmenų registro ir yra neegzistuojantis bei neturi jo teisių perėmėjų. Akcentuoja ir tai, kad šioje civilinėje byloje atsakovu patrauktas Montrade LLC taip pat yra išregistruotas ir neegzistuojantis juridinis asmuo be teisių perėmėjų. Esant tokiai situacijai, reikalavimai pripažinti sandorius, kurių šalimi yra Montrade LLC, negali būti tenkinami ir Montrade LLC atžvilgiu byla turi būti nutraukta. Todėl ieškovės prašomi pripažinti negaliojančiais sandoriai bei prašoma taikyti restitucija yra iš esmės negalima, kadangi nėra dalies ginčijamų sandorių šalių, tokiu atveju nebus užtikrintas teisinių santykių stabilumo principas, nes galimai tenkinus ieškinį dalis atsakovų nebūtų sugrąžinti į pradinę padėtį ir dėl to nepagrįstai nukentėtų.

             Pastebi, kad ieškovės atstovas šioje byloje išskirtinai ir nepagrįstai atstovauja tik kreditorių BAB Ūkio banką. Pažymi, kad bankroto administratorius turi veikti atstovaujamos bendrovės ir visų kreditorių interesais. Pastebi, kad ieškovė, siekdama įrodyti, kad sudaryti sandoriai buvo skirti pastatų, esančių Maskvoje, finansavimui, nurodo, jog iki ginčijamų sandorių buvo priešistorė, kurioje neva tai AB Ūkio bankas suteikė kreditus ieškovei minėtų pastatų statybos finansavimui. Teismui pateikė rašytinius įrodymus, jog pagal nurodytas sutartis 2008 m. liepos 24 d. AB Ūkio bankui už ieškovę buvo atsiskaitęs atsakovas LeadStar Universal Corporation. Atstovės tvirtinimu, ieškovės minimas paskolų restruktūrizavimas yra visiškai nesusijęs su ginčijamais sandoriais, todėl tokie ieškovės argumentai yra neturintys jokios įrodomosios reikšmės. Atsakovui nesuprantami ieškovės pateikti įrodymai, jog atsakovas yra susijęs su įmonėmis Incomex LLC ir Milson Capital Corp. Iš pateikto dokumento matyti, kad pastarosios įmonės naudos gavėja yra A. G. Mano, jog pateiktas AB Ūkio banko vidinis dokumentas negali būti laikomas patikimu rašytiniu įrodymu, tuo labiau, kad V. R. tvirtina, jog parašas šiame lape yra ne jo. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad ginčijami sandoriai buvo vykdomi tarp su atsakovu V. R. susijusių asmenų, todėl jie laikytini sudarytais nesąžiningai. Ieškovės ginčijami sandoriai ir jų visa seka prasideda nuo 2010 m. lapkričio 16 d. sutarties, sudarytos tarp UAB „Turto valdymo strategija“ ir Montrade LLC. Ši įmonė nėra niekaip susijusi su atsakovu V. R. Toks ieškovės argumentas yra nepagrįstas, nepateikta jokių įrodymų, išskyrus savo samprotavimus ir įsivaizduojamų schemų braižymus. Pati ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, jog tiek pagal Montrade LLC, tiek pagal LeadStar Universal Corporation buveinės vietų įstatymus, yra draudžiama atskleisti duomenis apie tikruosius savininkus ir naudos gavėjus. Akcentuoja, kad ieškovė nuslepia reikšmingas aplinkybes, jog pagal 2010 m. lapkričio 16 d. ieškovės ir atsakovo Montrade LLC sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį buvo atsiskaityta, nes į bylą yra pateiktas 2012 m. birželio 29 d. aktas prie 2010 m. lapkričio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kuriame nurodyta, kad pagal ginčijamą sutartį buvo atsiskaityta. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovas, OAO „Russkij karavaj“ turi/turėjo turto, nėra pagrindas ieškovės prašomas sutartis pripažinti negaliojančiomis ir šį turtą perleisti ieškovei.               Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu jokie įstatymai jų sudaryti nedraudė, jie buvo sudaromi vadovaujantis normalia verslo praktika. Ieškovė nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog minėti sandoriai sudaryti neteisėtai bei nepagrįstai. Nesutinka su ieškove, kad nebuvo reikalo sandorių sudarinėti, nes jie visi sudaryti už nominalias vertes ir tai prieštaravo įmonių veiklos tikslams. Mano, jog šiuo atveju turėtų būti aktualu, kad sandoriai buvo sudaryti už nominalią vertę, o ne už simbolinę kainą, t. y. tokią, dėl kurios būtų iš esmės pažeisti juridinių asmenų interesai ir tai galbūt galėtų rodyti šalių nesąžiningumą.

             Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiomis 1-3 reikalavimo teisių perleidimo sutartis pagal actio Pauliana institutą teigia, kad nesutinka su ieškove, jog yra visos sąlygos, reikalingos sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Nesutinka, kad kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, neaišku, kokią neabejotiną reikalavimo teisę turi ieškovė BUAB „Turto valdymo strategija“, neaišku, kokie skoliniai įsipareigojimai ir kokie kreditoriai buvo sandorio sudarymo metu. Nesutinka ir su ieškovės argumentu, jog yra tenkinama antroji sąlyga sandorius pripažinti negaliojančiais ab initio, kadangi jie neva tai pažeidė kreditorių interesus. Pažymi, kad su ieškove buvo atsiskaityta. Akcentuoja ir tai, kad ieškovė po sudarytų sandorių netapo nemokia, mano, jog tokia aplinkybė yra labai svarbi ir lemiama šioje byloje įrodinėjant antrąją sąlygą.               Nesutinka su ieškove buvus sąlygas dėl ieškovės bei atsakovų nesąžiningumo, nes ieškovės argumentai tėra paremti prielaidomis. Teigia, kad ieškovė neįrodo sąlygos, jog šalys neprivalėjo sudaryti sandorio. Kadangi neįrodomos visos sąlygos, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negali būti tenkinamas. 

              Atstovės teigimu, ieškovė ginčyti 2010 m. gruodžio 31 d. tarp ieškovės ir Montrade LLC sudarytą paskolos sutartį bei 2011 m. spalio 14 d. tarp ieškovės ir LeadStar Universal Corporation sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį praleidusi ieškinio senaties terminą, nes reikalavimai pareikšti tik 2016 m. kovo 23 d., o bankroto administratorė jau seniai yra susipažinusi su ginčijamais dokumentais, jos sužinojimo ir galimybės ginčyti laikas yra pasibaigęs 2014 m. rugpjūčio 6 d.

              Mano, kad nepagrįstas reikalavimas sandorius pripažinti negaliojančiais CK 1.82, 1.81 straipsniuose numatytais pagrindais ir pagal bendruosius teisės principus: teisingumo, sąžiningumo ir protingumo. Nesutinka, kad 2010 m. lapkričio 16 d. sandoris buvo sudarytas, kaip prieštaraujantis įmonės tikslams. Su ieškove atsakovas Montrade LLC atsiskaitė. Akcentuoja, kad ne visuomet juridiniai asmenys sudaro pelningus sandorius, tačiau tai nereiškia, jog jie sudaromi veikiant prieš juridinio asmens tikslus. Svarbu, jog ginčijami sandoriai nebuvo sudaryti nuostolingai. Tai pat nesutinka, kad sandorių šalys Montrade LLC ir LeadStar Universal Corporation buvo nesąžiningos, kadangi ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, jog jas realiai būtų valdęs atsakovas V. R. Nesutinka su ieškovės argumentais, jog ginčijamais sandoriais nebuvo siekiama sukurti teisinių pasekmių. Nurodo, kad pagal pagrindinį ginčijamą 2010 m. lapkričio 16 d. sandorį buvo atsiskaityta, todėl šis sandoris sukūrė realias teisines pasekmes. Ginčijami sandoriai nelaikytini kaip pažeidžiantys viešąjį interesą bei gerą moralę, kadangi buvo sudaryti vadovaujantis normalia verslo praktika, ne visuomet juridiniai asmenys iš sudaromų sutarčių gauna ekonominę naudą, o esant tokioms aplinkybėms, kai sandoriai sudaromi nenaudingai juridiniam asmeniu, atsakomybė turėtų kilti ją sudariusiems įmonės valdymo organams.

              Mano, kad ieškovė nepagrįstai ginčija visą 2012 m. liepos 2 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo V. R. ir atsakovo Montrade LLC, nors iš šios sutarties kylantys reikalavimai yra susiformavę ir pagal sutartis, sudarytas su UAB „Turto valdymo sistemos“. Ginčija 2012 m. gruodžio 5 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo V. R. ir atsakovo Montrade LLC, nors iš šios sutarties kylantys reikalavimai yra susiformavę ir pagal sutartis su UAB „Turto valdymo sprendimai“.

                     Teismo posėdžio metu atstovė papildomai nurodė, kad  2008 m. liepos 24 d. LeadStar Universal Corporation prievolės AB Ūkio bankui padengtos, todėl iš jų kelti naujus sandorius nėra pagrindo. V. R. su Montrade LLC atsiskaitė, ForLex Organization A. G. atsiskaitė su V. R.

              Atsakovo ForLex Organization A. G. kuratorė pateikė atsiliepimą, kurį kuratorė palaikė teismo posėdžio metu. Atsiliepime nurodo, kad nors ieškovė nurodo, jog atsakovo OAO „Russkij karavaj“ bankroto administratorius apskundė visus nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, sudarytus tarp atsakovų šioje byloje OAO „Russkij karavaj“, RTS Capital LTD bei ForLex Organization A. G. ir ginčas su jos atstovaujamu atsakovu yra pasibaigęs, Maskvos miesto arbitražo teismo sprendimai patvirtina atsakovų ForLex Organization A. G. ir V. R. nesąžiningumą bei neteisėtų sandorių sudarymą, tačiau LR CPK 809 straipsnio 1 dalis aiškiai įtvirtina, jog užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą. Atsakovo žiniomis, ieškovė dar nėra kreipusis į Lietuvos apeliacinį teismą, todėl ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyti argumentai dėl atsakovo ForLex Organization A. G. sąžiningumo ar OAO „Russkij karavaj“ piniginių įsipareigojimų egzistavimo fakto negali būti laikomi įrodytais ar vertinami kaip pagrįsti įrodymai šioje byloje.

            Atsakovo kuratorė nesutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovo V. R. 2013 m. vasario 11 d. susitarimas su atsakovu ForLex Organization A. G. dėl perleidimo reikalavimo teisių į OAO „Russkij karavaj“ bendrai 1 463 131 740 RUB sumai, 2013 m. vasario 19 d. susitarimas tarp OAO „Russkij karavaj“ ir atsakovo ForLexOrganization A. G., jog vietoj skolos sumokėjimo OAO „Russkij karavaj“ perleidžia ForLex Organization A. G. 10 215 kv. m dydžio nuosavybės teises į dalį patalpų Maskvoje (patalpos šalių įvertinos 566 000 000 RUB suma), dėl ko OAO „Russkij karavaj“ skola sumažėjo iki 897 131 740 RUB, rodo ForLex Organization A. G. ir V. R. nesąžiningumą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad 2013 m. vasario 11 d. ir 2013 m. kovo 27 d. reikalavimų teisių perleidimo sutartys buvo sudarytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ar faktą, jog atsakovas ForLex Organization A. G. sandorių sudarymo metu būtų galėjęs žinoti, kad minėtų sandorių sudarymas pažeis kreditorių interesus. Ieškovės argumentai, jog vien faktas, kad ginčijami sandoriai buvo vykdomi tarp atsakovo bei V. R. yra prielaida laikyti sandorius sudarytus nesąžiningai, yra nepagrįsti. Pabrėžia, kad ginčijamų sandorių seka prasideda dar nuo 2010 m. lapkričio 16 d. sutarties, sudarytos tarp UAB „Turto valdymo strategija“ ir Montrade LLC. Iš byloje pateiktų įrodymų atsakovas ForLex Organization A. G. sprendžia, jog atsakovas Montrade LLC nėra susijęs su atsakovu V. R. Remiantis byloje pateiktais įrodymais, daro prielaidą, kad tiek atsakovas ForLex Organization A. G., tiek atsakovas Montrade LLC buvo sąžiningi ir nežinojo bei neturėjo galimybės žinoti, kad minėtos reikalavimo teisės perleidimo sutartys ar skolos mokėjimas nekilnojamuoju turtu gali pažeisti ar pažeidžia kitų kreditorių interesus. Taigi daro išvadą, kad atsakovo nesąžiningumas negali būti laikomas įrodytu.

              Nesutinka su  ieškovės nuomone, kad nagrinėjamoje situacijoje nebuvo teisinio pagrindo ar būtinybės sudaryti sutartį su atsakovu Montrade LLC, kad sandoris neatitiko ieškovės interesų, tik sumažino bendrą bendrovės turimo turto masę. Teigia, kad 2013 m. vasario 11 d. sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis atsakovo V. R. ir atsakovo ForLex Organization A. G. bei 2013 m. kovo 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis tarp atsakovo ForLex Organization A. G. ir atsakovo RTS Capital Group LTD nepablogino ieškovės turtinės padėties, juo labiau nesumažino ieškovės turimo turto masės. Ieškovė nepateikia jokių konkrečių įrodymų, kaip 2010 m. lapkričio 16 d. sandoris su atsakovu Montrade LLC paveikė ieškovės finansinę padėtį. Atsakovo kuratorės nuomone, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių neabejotinai teigti, jog ieškovė, sudariusi ginčijamus sandorius, tapo nemoki ir nebeturėjo galimybės atsiskaityti su kreditoriais.   Ginčijamos sutartys negali būti vertinamos kaip neprivalomos, kadangi tai iš esmės pažeidžia sutarčių laisvės principą. Sprendžia, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas ForLex Organization A. G. laisva valia

sudarė ginčijamus sandorius, o jų sudarymas neprieštaravo įstatymams, o konkrečiai atsakovo ForLex Organization A. G. atveju apskritai nebuvo susiję su ieškove. Ieškovės teiginius, kad ginčijami sandoriai yra laikytini pažeidusiais ieškovės kreditorių teises, nes sudarius ginčijamus sandorius sumažėjo ieškovės turto apimtis, iš kurios kreditoriai galėtų patenkinti savo reikalavimus, kad po ginčijamų sandorių sudarymo ieškovė iš esmės nebeturėjo galimybių atsiskaityti su kreditoriais ir tokiu būdu buvo pažeistos kreditorių teisės, laiko nepagrįstais ir neteisingais. Pažymi, kad ieškovė nei pradiniame, nei patikslintame ieškinyje nedetalizuoja, kokių konkrečių kreditorių bei kokie interesai buvo pažeisti ir kokio dydžio kreditoriniai reikalavimai egzistavo ginčijamo sandorio sudarymo metu. Į bylą pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai negali būti vertinami kaip patikimi ir lemiamą reikšmę turintys įrodymai, kadangi dokumentai buvo sudaryti 2009 ir 2011 metais, o ne ginčijamo sandorio sudarymo metu – 2010 m. lapkričio 16 d. Ieškovė neįrodė kreditorių interesų pažeidimo, kaip vienos iš privalomų actio Pauliana taikymo sąlygos, nes nepateikė įrodymų, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo kreditorių, kurie turėjo neginčijamas ir neabejotinas reikalavimo teises.

              Nesutinka su ieškove, kad 2010 lapkričio 16 d. sutartis gali būti pripažinta negaliojančia negaliojimo CK 1.81, 1.82, 1.86 straipsnių pagrindais. Pažymi, kad ieškovė nepateikia jokių įrodymų, jog ginčijamas sandoris prieštarauja viešai tvarkai ar gerai moralei, nenurodo kaip ir kokias viešos tvarkos taisykles ar moralines sąlygas jie pažeidžia. Vien tai, jog ieškovė nurodo, kad vėlesni reikalavimo teisių perleidimo sandoriai buvo įvykdyti nemokant piniginių lėšų ar prievolės baigėsi dirbtinai sukūrus priešpriešinius reikalavimus, neįrodo ginčijamų? sandorių negaliojimo pobūdžio.

              Kuratorės nuomone, nepagrįsti ieškovės argumentai, kad ginčijamas sandoris prieštarauja ieškovės veiklos tikslams, kadangi, kaip teigia ieškovė, iš 2010 m. lapkričio 16 d. sudaryto sandorio su atsakovu Montrade LLC ji negavo jokios naudos. Kuratorės nuomone, ieškovė iš ginčijamo sandorio naudą gavo. Atsakovas Montrade LLC atsiskaitė? ir ieškovė pati tą patvirtino aktu, patvirtindama, jog ginčijamas sandoris neprieštarauja CK nuostatoms. Pritaria, atsakovo OOO Teplogazenergo nuomonei, jog ne visuomet juridiniai asmenys sudaro pelningus sandorius, tačiau tai nereiškia, jog jie sudaromi veikiant prieš juridinio asmens tikslus. Daro išvadą, kad pripažinti ginčijamo sandorio negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančio ieškovo teisnumui, nėra pagrindo.

              Laiko nepagrįstu ieškovės teiginį, kad ieškovė ir atsakovas Montrade LLC, sudarydami ginčijamą sandorį, nesiekė? jokių teisinių padarinių, kadangi ginčijamu sandoriu atsakovas Montrade LLC iš ieškovės perėmė reikalavimo teisę, o ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovą? Montrade LLC. Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovės reikalavimas dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu neturi būti tenkinamas.

              Teismo posėdžio metu kuratorė papildomai nurodė, kad OAO „Ruskij karavaj“ 2008 metais taip pat nebuvo užsitikrinęs sudaryto sandorio. Kuratorės nuomone, net jei ieškovė nebūtų sudariusi ginčo sandorio, iš OAO „Russkij karavaj“ nieko nebūtų atgavusi, nes šiai bendrovei iškelta bankroto byla, iki 2013 metų bendrovė su niekuo nebuvo atsiskaičiusi. Sandoris su Montrade LLC ieškovės mokumui įtakos neturėjo.

            Trečiojo asmens OAO „Russkij karavaj“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį atstovas informuotas, neatvykimo priežasčių nepranešė, neprašė bylos nagrinėjimą atidėti. Atsiųstame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad OAO „Russkij karavaj“ yra bankrutuojanti įmonė. Bankroto administratorius, siekdamas apginti kreditorių interesus, kreipėsi į Maskvos arbitražo teismą, ginčydamas sandorius su ForLex Organization A. G. ir RTC Capital Group LTD. Maskvos teismai, konstatavę, kad turtas perleistas už per mažą kainą, sandorį su ForLef Organization A. G. pripažino negaliojančiu, taikė restituciją. Dėl kito sandorio vyksta ginčas. Mano, kad ginčo sandoriais buvo siekiama OAO „Russkij karavaj“ turto pasisavinimo.

              Trečiasis asmuo RTS Capital Group LTD apie iškeltą bylą informuotas, atsiliepimo neatsiuntė, nepaskyrė atstovo, taip pat įgalioto asmens, gyvenančio Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, todėl dokumentai laikomi byloje (CPK 805 straipsnis), posėdyje nedalyvavo, nuomonės dėl ieškinio nepareiškė.

              Ieškinys atmestinas.

              Išklausius šalių atstovų paaiškinimus, susipažinus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, konstatuotina, kad UAB „Turto valdymo strategija“ OAO „Russkij karavaj“ buvo suteikusi 75 325 937,65 Lt kreditą (2005 m. lapkričio 19 d., 2006 m. balandžio 21 d. kredito linijų sutartys, 2006 m. gruodžio 21 d. kredito sutartis). Susitarimais prie sutarčių (prie 2005 m. lapkričio 19 d. 11 susitarimų; prie 2006 m. balandžio 21 d. sutarties 14 susitarimų; prie 2006 m. gruodžio 21 d. 7 susitarimai) buvo pratęsinėjamas kreditų grąžinimo terminas. Paskutiniais 2010 m. liepos 27 d.  susitarimais nustatytas kreditų grąžinimo terminas 2011 m. rugpjūčio 1 d. Turimas reikalavimo teises į OAO „Russkij karavaj“ 2010 m. lapkričio 16 d. sutartimi perleido bendrovei Montrade LLC. Sutartyje numatyta, kad naujasis kreditorius įsipareigoja sumokėti kreditoriui 75 325 937,65 Lt per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo, sutariant, kad laiku nesumokėjus kainos ar jos dalies, kreditorius už kiekvieną pradelstą dieną turi teisę reikalauti 0,02 procento dydžio delspinigių (sutarties 3.1, 3.2, 3.4 punktai). Bylos duomenys patvirtina, kad buvo atliekami daliniai mokėjimai (IMPREKXUM LLC atlikti mokėjimai už Montrade LLC).

              2010 m. gruodžio 31 d. sutartimi ieškovė ir bendrovė Montrade LLC skolos valiutą pakeitė į JAV dolerius (28 861 618,32 USD) ir įformino paskolinius santykius nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Sutartyje numatė 5,3 procentų dydžio palūkanas už faktinį naudojimąsi paskola, paskolos su palūkanomis grąžinimo terminą – 2011 m. gruodžio 31 d., taip pat 0,02 procentų dydžio delspinigius už įsipareigojimų laiku nevykdymą (sutarties 2 punktas). 

              2011 m. spalio 14 d. UAB „Turto valdymo strategija“ reikalavimą į Montrade LLC likusią nesumokėtą skolos dalį 26 515 234,22 USD ir 1 143 435,43 USD palūkanų perleido naujam kreditoriui LeadStar Universal Corporation, kuris įsipareigojo ieškovei sumokėti 27 658 669,65 USD. Šalys susitarė, kad kaina gali būti sumokama padengiant šalių tarpusavio atsiskaitymus (sutarties 3.4 punktas). Tą pačią dieną tarp šalių sudarytas susitarimas dėl įskaitymo. Susitarime konstatuota, kad UAB „Turto valdymo strategija“ įmonei LeadStar Universal Corporation, kaip akcininkei, turi 83 267 800 Lt prievolę išmokėti laisvas lėšas 2011 m. rugsėjo 27 d. sumažinus įstatinį kapitalą, o LeadStar Universal Corporation turi 27 658 669,65 USD (69 301 562,68 Lt) įsiskolinimą UAB „Turto valdymo strategija“, todėl atliko tarpusavio skolų įskaitymą.

              2012 m. liepos 2 d. ir 2012 m. gruodžio 5 d. sutartimis Montrade LLC reikalavimo teises į „Russkij karavaj“ skolą (1 463 131 740,95 RUB ir 267 521 174,17 RUB) perleido V. R. V. R. 2013 vasario 11 d. reikalavimo teises į OAO „Russkij karavaj“ 1 463 131 740,95 RUB skolą perleido ForLex Organization A. G. 2013 m. vasario 15 d. susitarimu OAO „Russkij karavaj“ pripažino skolą  kreditoriui ForLex Organization A. G., kuris 2013 m. vasario 19 d. pareikalavo, kad OAO „Russkij karavaj“ sumokėtų skolą. Tą pačią dieną tarp šalių sudarytas susitarimas dėl perdavimo ir negyvenamųjų patalpų priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo OAO „Russkij karavaj“ kreditoriui perdavė turtą (10 215 kv. m negyvenamas patalpas Maskvoje), šalių įvertintą 566 000 000 RUB. Sprendimą dėl turto perdavimo priėmė OAO „Russkij karavaj“ direktorių taryba.

              ForLex Organization A. G. dalį reikalavimo teisių, įgytų iš V. R. (87 000 000 RUB sumai), 2013 m. kovo 27 d. susitarimu perleido RTS Capital Group LTD. 2013 m. kovo 30 d. tarp OAO „Russkij karavaj“ ir RTC Capital Group LTD sudarytas susitarimas dėl turto perdavimo už 87 000 000 RUB skolą. Tos pačios dienos aktu turtas perduotas (1 581,3 kv. m negyvenamos patalpos Maskvoje) RTC Capital Group LTD.

              2013 m. spalio 14 d. susitarimu reikalavimo teises V. R. perleido OOO Teplogazenergo.

            UAB „Turto valdymo strategija“ 2013 m. balandžio 29 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras, kuris 2013 m. liepos 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pakeistas į UAB „Insolvensa“. Ieškinį reiškia įmonės vardu bankroto administratorė.

             Ieškovė prašo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais: 1)  UAB „Turto valdymo strategija“ ir Montrade LLC 210 m. lapkričio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį; 2) 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „Turto valdymo strategija“ ir Montrade LLC paskolos sutartį; 3) 2011 m. spalio 14 d. UAB „Turto valdymo strategija“ ir LeadStar Universal Corporation reikalavimo teisių perleidimo sutartį; 4-5) 2012 m. liepos 2 d. ir 2012 m. gruodžio 5 d. Montrade LLC ir V. R. reikalavimo teisių perleidimo sutartis; 6) 2013 m. vasario 11 d. V. R. ir ForLex Organization A. G. susitarimą dėl reikalavimo teisių perleidimo ir 7) 2013 m. spalio 14 d. V. R. ir OOO Teplogazenergo susitarimą dėl reikalavimo teisių perleidimo, kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei, bendriesiems teisės principams (CK1.81, 1.5 straipsniai), 1-3 sutartis – kaip prieštaraujančias UAB „Turto valdymo strategija“ teisnumui (CK 1.82 straipsnis) ir actio Pauliana instituto pagrindu (CK 6.66 straipsnis) bei taikyti restituciją.

              Dėl atsakovo Montrade LLC

           Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo Montrade LLC veikla nutraukta, jis likviduotas 2015 m. spalio 19 d. O tai reiškia, jog bendrovė nebeegzistuoja kaip juridinis asmuo, todėl sutiktina su bylos dalyviais, kad šio atsakovo atžvilgiu byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

              Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.81 ir CK 1.5 straipsnių pagrindu

              Ieškovės teigimu, 1-7 sutartys sudaro sandorių grandinę, kuri skirta iš esmės vieninteliam tikslui pasiekti – perleisti vertingą turtą ir reikalavimo teises į V. R. kontroliuojamas bendroves bei užkirsti kelią UAB „Turto valdymo strategija“ ir jos kreditoriams  nukreipti išieškojimą į OAO „Russkij karavaj“ turtą. Šiuos sandorius ginčija CK 1.81, 1.5 straipsnių pagrindu.

            CK 1.81 straipsnio 1dalyje nustatyta, jog viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Viešąją tvarką įtvirtina imperatyviosios teisės normos. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo sampratą). Geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos  Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2006; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014).

              Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, svarbią reikšmę turi ir sutarties šalių ketinimai. Vadovaujantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003).

             Pažymėtina, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, kuriais savo argumentus dėl ginčijamų sandorių negaliojimo grindžia ieškovė, yra bendrieji civilinės teisės principai, kuriais grindžiami visi civiliniai teisiniai santykiai ir į kuriuos atsižvelgiama nustatant konkrečių civilinių teisinių santykių konkretų turinį, jų atitiktį įstatymui. Todėl minėti principai turi būti aiškinami ir taikomi sistemiškai, kartu su kitomis CK normomis. Jie nei savarankiškai, nei kartu su kitomis bendrosiomis, sampratas apibrėžiančiomis civilinės teisės normomis negali būti savarankiški sutarčių negaliojimo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016).

             Nagrinėjamoje byloje ginčijant sutartis pagal CK 1.81 straipsnio 1dalį, t. y. dėl sandorio prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei, bei sprendžiant dėl reikalavimo taikyti restituciją (CK 1.81 straipsnio 2dalis) esminę reikšmę turi atsakovės veiksmų įvertinimas sąžiningumo aspektu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

             Ieškovės teigimu, 1-5 sutartys prieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei, bendriesiems teisės principams, nes reikalavimo teisė į OAO „Russkij karavaj“ bendrovei Montrade LLC, o vėliau V. R. perleista už nominalią vertę; ieškovė iš parduodamų reikalavimo teisių neturėjo jokios naudos, sutartys sudarytos jų neužtikrinant jokiomis užtikrinimo priemonėmis; sutartyse nurodytas nepagrįstai ilgas jų įvykdymo terminas; Montrade LLC, LeadStar Universal Corporation neketino atsiskaityti pinigais; LeadStar sandoriai sudaryti asmenų be įgaliojimų; UAB „Turto valdymo strategija“ LeadStar Universal Corporation ir V. R. – nesąžiningos sandorių šalys, siekė neteisėtų tikslų. 5-6 sutartys yra pasekmė prieš tai buvusių sandorių. Teigia, kad tiek ForLex Organization A. G., tiek OOO Teplogazenergo taip pat nesąžiningos, nebuvo rūpestingos, įgydamos tokio dydžio reikalavimo teises.

              Ieškovės administratorės nuomone, visiems su UAB „Turto valdymo strategija“ susijusiems procesams, įskaitant 2010 m. lapkričio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymą, vadovavo V. R., kuris yra siejamas su BAB Ūkio banko mokumo problemomis bei kuris buvo OAO „Russkij karavaj“ vadovas. Ieškinyje pateikiama schema, apibūdinanti V. R. sąsajas su AB Ūkio banku, O. G., UAB „Turto valdymo strategija“, OAO „Russkij karavaj“ ir kt. Teismas su tokia ieškovės administratorės nuomone besąlygiškai sutikti negali, nes ieškovė niekaip, t. y. jokiais objektyviais įrodymais, nepagrindžia atsakovo Montrade LLC nesąžiningumo sudarant 2010 m. lapkričio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad Montrade LLC yra susijusi su kitais atsakovais, tame tarpe ir su atsakovu V. R. Vien aplinkybė, kad nustatytas 6 mėnesių atsiskaitymo terminas ar atsiskaitymas nėra užtikrintas užtikrinimo priemonėmis, t. y. anot ieškovės atstovo, sutarčių sudarymas grįstas pasitikėjimu, teismo vertinimu, nėra pakankami spręsti, jog atsakovė Montradė LLC susijusi su kitais atsakovais, tame tarpe ir su V. R. ir tai rodo šio atsakovo nesąžiningumą sudarant ginčijamas sutartis. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas ForLex Organization A. G., 2013 m. vasario 11 d. sudarant susitarimą dėl reikalavimo teisių perleidimo su V. R., buvo nesąžiningas, kad šis atsakovas žinojo bei turėjo galimybę žinoti, jog reikalavimo teisės perleidimo sutartys ar skolos mokėjimas nekilnojamuoju turtu gali pažeisti ar pažeidžia kitų kreditorių interesus.

              Pažymėtina, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu jokie įstatymai jų sudaryti nedraudė. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodo, kokios imperatyvios teise normos pažeidžiamos sudarytais sandoriais. Reikalavimo perleidimą reglamentuoja CK 6.101 – 6.110 straipsniai. Teismas pažymi, jog minėtos teisės normos nereikalauja cesijos sutartyje detalizuoti senojo kreditoriaus ir naujojo kreditoriaus tarpusavio teisinius santykius. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo, kad, sudarant sutartis, buvo pažeistas sutarties laisvės principas. Taigi ieškovės ginčijamos sutartys sudarytos nepažeidžiant šalių laisvos valios jas sudaryti ir, vertinant sutarčių laisvės principo aspektu, jos yra teisėtos.

              Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėtą 2010 m. lapkričio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį buvo numatyti delspinigiai, iš dalies buvo atsiskaityta (IMPREKXUM LLC atlikti mokėjimai už Montrade LLC).

                Kaip minėta, 2010 m. gruodžio 31 d. sutartimi ieškovė ir bendrovė Montrade LLC skolos valiutą pakeitė į JAV dolerius (28 861 618,32 USD) ir įformino paskolinius santykius nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Pažymėtina, kad šalys sutartyje numatė 5,3 procentų dydžio palūkanas už faktinį naudojimąsi paskola, paskolos su palūkanomis grąžinimo terminą – 2011 m. gruodžio 31 d., taip pat 0,02 procentų dydžio delspinigius už įsipareigojimų laiku nevykdymą (sutarties 2 punktas). 

                Nesutiktina su ieškove, kad UAB „Turto valdymo strategija“ iš minėtų sandorių jokios naudos neturėjo, nes, kaip galima spręsti iš bylos medžiagos, šalys siekė teisinių pasekmių, t. y. kartu su skolos grąžinimu numatė ir palūkanas. Kad bent iš dalies atsakovas Montrade LLC atsiskaitė su ieškove spręstina ir iš 2011 m. spalio 14 d. UAB „Turto valdymo strategija“ reikalavimo į Montrade LLC perleidimo į likusią nesumokėtą skolos dalį 26 515 234,22 USD ir 1 143 435,43 USD palūkanų naujam kreditoriui LeadStar Universal Corporation, kuris įsipareigojo ieškovei sumokėti 27 658 669,65 USD. Pažymėtina, kad ieškovė 2011 m. spalio 14 d. perleidusi reikalavimą į Montrade LLC, gavo atsiskaitymą iš LeadStar Universal Corporation. Už šį reikalavimą naujasis kreditorius LeadStar Universal Corporation atsiskaitė su ieškove 2011 m. spalio 14 d. tarpusavio reikalavimų įskaitymu (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), atlygindamas ne tik pačią skolą, bet ir 1 143 435,43 USD palūkanų. Įskaitymo metu tiek UAB „Turto valdymo strategija“, tiek LeadStar Universal Corporation turėjo priešpriešinių reikalavimų. LeadStar Universal Corporation reikalavimas į UAB „Turto valdymo strategija“ buvo teisėtas ir galiojantis, reikalavimas nebuvo nuginčytas. Taip pat nėra nuginčytas ir pats 2011 m. spalio 14 d. įskaitymas. Be to, nenuginčytas ir 2012 m. birželio 29 d. aktas prie 2010 m. lapkričio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, sudarytas ir pasirašytas ieškovės direktorės S. P., ir atsakovo Montrade LLC, atstovaujamo įgalioto asmens A. S., kuriame nurodyta, kad pagal ginčijamą sutartį, t. y. 2010 m. lapkričio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, buvo atsiskaityta. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl ginčo sandorių buvo pažeistos kreditorių teisės ir kad sandorių sudarymo metu ieškovė turėjo kreditorių. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti 2009 ir 2011 metų balansų  ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenys nėra pakankami tam, kad pripažinti buvus kreditorius ir ginčo sandoriais pažeidus jų interesus. Tuo labiau atkreipiant dėmesį į tai, kad bendrovė 2009, 2010 metais dirbo pelningai, turėjo pakankamai turto esamiems įsipareigojimams įvykdyti.

              Sutiktina su atsakovo LeadStar Universal Corporation kuratoriaus nuomone, kad ieškovės argumentas, jog Montrade LLC perleido reikalavimą V. R. už nominalą, neturi reikšmės, nes ieškovė neturi įgaliojimų atstovauti Montrade LLC, nes tik ši bendrovė sprendžia, už kokią kainą perleisti reikalavimo teises. Nereikšmingais laikytini ir argumentai dėl atsakovės LeadStar Universal Corporation teisnumo ar veiksnumo, nes galimi trūkumai neįtakojo ieškovės UAB „Turto valdymo strategija“ teisių pažeidimo, kadangi su ieškove yra atsiskaityta. 

              Ieškovės argumentai, jog vien faktas, kad ginčijami sandoriai buvo vykdomi tarp atsakovo ForLex Organization A. G. bei V. R. yra prielaida laikyti sandorius sudarytus nesąžiningai, yra nepagrįsti. Sutiktina su atsakovų OOO Teplogazenergo ir V. R. atstovėmis, kad ieškovės akcentuojama aplinkybė, jog atsakovas OAO „Russkij karavaj“ turi/turėjo turto, nėra pagrindas ieškovės prašomas sutartis pripažinti negaliojančiomis ir šį turtą perleisti ieškovei. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Turto valdymo strategija“ skolininkas OAO „Russkij karavaj“ pagal 2005, 2006 metų kredito linijų ir kredito sutartis iki reikalavimo teisių perleidimo nebuvo atsiskaitę, o papildomais susitarimais prie sutarčių, kaip jau minėta, buvo pratęsinėjamas skolų grąžinimo terminas. Be to, pažymėtina ir tai, kad OAO „Russkij karavaj“ iškelta bankroto byla ir ši bendrovė iki 2013 metų su kreditoriais nėra atsiskaičiusi.

              Pažymėtina ir tai, kad ieškovė ginčija visą 2012 m. liepos 2 d. ir 2012 m. gruodžio 5 d. reikalavimo perleidimo sutartis, sudarytas tarp atsakovų V. R. ir Montrade LLC, nors iš šių sutarčių kylantys reikalavimai yra susiformavę ir pagal sutartis, sudarytas su UAB „Turto valdymo sistemos“ bei UAB „Turto valdymo sprendimai“.

             Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu šiuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai). Taigi sandorių negaliojimo instituto normos skirtos ne tik apsaugoti viešąjį interesą (eliminuojant iš civilinės apyvartos tokius susitarimus, kuriais būtų pažeidžiama viešoji tvarka, imperatyviosios įstatymo nuostatos, atspindinčios įstatymo leidėjo siekiamą civilinių santykių reglamentavimo rezultatą, taip pat visuomenėje nustatyti sąžiningo elgesio principai) bei sąžiningų sutartinių santykių šalių interesus nuo jų pažeidimo nesąžiningos šalies veiksmais, bet ir užtikrinti civilinės apyvartos stabilumą, užkertant kelią siekiams piktnaudžiauti sandorių negaliojimo institutu, pasinaudoti jo normomis nesąžiningais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013). 

             Atsižvelgiant į tai, kad sandorių negaliojimo institutas taikomas išimtiniais atvejais, kai byloje surinkti įrodymai visiškai ir neabejotinai rodo egzistuojant teisines ir faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sandorį pripažinti negaliojančiu, nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovė tokių įrodymų nepateikė, t. y. neįrodė, kad ginčijamos sutartys prieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), pažeidžia bendruosius teisės principus (CK 1.5 straipsnis), todėl nėra pagrindo šiais pagrindais jas pripažinti negaliojančiomis.

              Dėl sandorių, prieštaraujančių UAB „Turto valdymo strategija“ teisnumui

              Ieškovės teigimu, 1-3 sutartys (UAB „Turto valdymo strategija“ ir Montrade LLC 210 m. lapkričio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis; 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „Turto valdymo strategija“ ir Montrade LLC paskolos sutartis; 2011 m. spalio 14 d. UAB „Turto valdymo strategija“ ir LeadStar Universal Corporation reikalavimo teisių perleidimo sutartis) prieštarauja UAB „Turto valdymo strategija“ teisnumui, nes perleistas didelės vertės turtas už tai negaunant jokios naudos, buvo atsiskaityta tik su kreditoriumi LeadStar Universal Corporation tenkinant tik jo interesus.

             Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šiuolaikinei civilinei teisei plėtojantis civilinių santykių stabilumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo, sutarties išsaugojimo (favor contractus) principų linkme, galiojantys įstatymai trečiųjų sąžiningų asmenų interesų apsaugos naudai riboja galimybę nuginčyti juridinio asmens sandorius, sudarytus pažeidžiant jų teisnumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011).

             Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sąlygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje. CK 1.82 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar dėl prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams, todėl būtina įrodyti, kad kita sandorio šalis veikė tikrai nesąžiningai.

             Siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, jog jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją, ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatus juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016).

              Nagrinėjamu atveju UAB „Turto valdymo strategija“ administratorė, kaip minėta, bendrovės reikalavimų perleidimo sutartį Montrade LLC į OAO „Russkij karavaj“ reikalavimą, paskolos sutartį su Montrade LLC ir 2011 m. spalio 14 d. reikalavimo perleidimo sutartį LeadStar Universal Corporation į Montrade LLC skolą, ginčija kaip prieštaraujančias bendrovės tikslams. Sutiktina su ieškovės atstovu, kad bet kokio privataus juridinio asmens veiklos tikslas yra racionaliai naudoti išteklius ir siekti pelno, tačiau tai nereiškia, kad bet kuris juridiniam asmeniui nuostolingas arba jo sudarytas neatlygintinis sandoris prieštarauja jo tikslams ir visais atvejais turi būti naikinamas, nes tai reikštų teisinio stabilumo nebuvimą ir paneigtų rinkos ekonomikos dėsnius. Sutiktina su atsakovų OOO Teplogazenergo, V. R. atstovėmis, kad bet koks juridinis asmuo savo veikloje prisiima tam tikrą riziką, taigi ir tam tikrų nuostolių atsiradimo galimybę. Pažymėtina ir tai, kad įstatymas nedraudžia privačiam juridiniam asmeniui sudaryti ir neatlygintinius sandorius. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju reikalavimo teisės perleistos už nominalią vertę, sandoriai, kaip minėta anksčiau, buvo vykdomi ir įvykdyti. Papildomai pažymėtina, kad 2010 m. gruodžio 31 d. Montrade LLC ir UAB „Turto valdymo strategija“ atsakovo skolą už reikalavimo į OAO „Russkij karavaj“ įgijimą nutarė pakeisti Montrade LLC prievole grąžinti perleisto reikalavimo dydžio paskolą ieškovei, kartu už tai mokant palūkanas (sutarties 1.2 punktas). Kas leidžia pripažinti, jog šalys siekė realaus sutarčių įvykdymo. Todėl nesutiktina su ieškove, kad sudarytais sandoriais UAB „Turto valdymo strategija“ nesiekė gauti jokios naudos, jokio pelno bei jokių piniginių sumų ir jie akivaizdžiai nenaudingi UAB „Turto valdymo strategija“. Be to, kaip jau nustatyta, ieškovė nepaneigė kitos sandorio šalies Montrade LLC, taip pat LeadStar Universal Corporation sąžiningumo prezumpcijos, todėl ieškovės sudaryti sandoriai negali būti pripažinti negaliojančiais šiuo pagrindu. Atmestini ieškovės argumentai dėl nesąžiningumo prezumpcijos ginčijant sandorį CK 1.82 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, kad nesąžiningumo prezumpcija nustatyta CK 6.67 straipsnyje ir yra specifinė norma, įtvirtinta CK šeštosios knygos IV skyriuje, skirtame kreditoriaus interesų gynimui, todėl yra specialioji norma bendrųjų normų atžvilgiu ir gali būti taikoma tik tokiu atveju, kai kreditorius, gindamas savo pažeistus interesus, ginčija skolininko sudarytą sutartį CK 6.66 straipsnyje nurodytu pagrindu. Todėl, pareiškus ieškinį kitu nei CK 6.66 straipsnyje nurodytu pagrindu, CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija negali būti taikoma, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016).

              Atsakovų atstovų nuomone, ieškovės bankroto administratorė gina išimtinai vieno kreditoriaus BŪB Ūkio banko interesus. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jeigu toks sandoris pažeidžia privataus juridinio asmens kreditorių interesus, jie gali ginti savo teises pareikšdami actio Pauliana. O esant tokioms aplinkybėms, kai sandoriai sudaromi nenaudingai juridiniam asmeniui, atsakomybė turėtų kilti ją sudariusiems įmonės valdymo organams.

             Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ginčijamas 1-3 sutartis pripažinti negaliojančiomis kaip prieštaraujančias ieškovės tikslams (CK 1.82 straipsnis), nėra pagrindo. Pripažinus, kad buvo siekiama gauti naudos ir tokia nauda buvo gauta (dengiama skola, mokamos palūkanos), nėra pagrindo sutartis pripažinti negaliojančiomis ir pagal CK 1.86 straipsnį. Pažymėtina, kad esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006).

              Dėl sandorių, ginčijamų  actio Pauliana pagrindu

             Ieškovės teigimu, 1-3 sutartys pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis actio Pauliana instituto pagrindu. Reikšdama ieškinį bankroto administratorė gina visų kreditorių interesus, tiek tų, kurie buvo iki ginčijamo sandorio sudarymo, tiek tų, kurie atsirado po ginčo sandorio, taip pat ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus. Nagrinėjamu atveju kreditorius yra AB Ūkio bankas (jo teisių perėmėjas – Platforma Finans), kurio reikalavimo teisės kilo iš sandorių sudarytų dar 2008 metais. Bankroto administratorės nuomone, ginčijamos sutartys 1-3, o taip pat ir vėliau sudarytos sutartys, pažeidžia bendrovės kreditorių teises, nes sudarius ginčo sandorius, sumažėjo bendrovės turto apimtis, iš kurios kreditoriai galėtų patenkinti savo reikalavimus. Aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl bendrovės sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai lemianti ar reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu. Ginčijamos sutartys neprivalėjo būti sudarytos. Bendrovės veiksmai, sudarant ginčijamą sandorį, negali būti pateisinami ir atidaus, apdairaus ir protingo asmens, veikiančio išimtinai kreditorių interesais, elgesiu, kadangi ginčo sandoris akivaizdžiai nenaudingas bendrovei ir pablogina jos turtinę padėtį. Bendrovė, sudarydama ginčijamą sandorį, buvo nesąžininga – ji žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus interesus. Tiek 1 sutarties sudarymas, tiek pats šio proceso tikslas parodo bendrovės bei kitų su kartu su bendrove veikusių fizinių ir juridinių asmenų nesąžiningumą. Sutartys 1-3 sudarytos tarp susijusių asmenų, todėl nesąžiningumas preziumuojamas (CK 6.67 straipsnis).

              CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius actio Pauliana pagrindu. Actio Pauliana instituto tikslas – užkirsti kelią skolininko piktnaudžiavimui teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas. Teismų praktikoje nurodoma, jog bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą jis gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012; kt.).

              Kreditoriaus teisių pažeidimu laikytinas sumažėjęs skolininko mokumas, kai kreditorius praranda galimybę visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2004). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

              Teismas sutinka su atsakovų atstovais, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog sudarant ginčijamas sutartis bendrovė turėjo kreditorių. Nors ieškovės atstovas teigia, kad pareikštu reikalavimu gina ne tik buvusių (iki ginčijamo sandorio sudarymo), bet ir kreditorių, atsiradusių po sandorio sudarymo, taip pat pačios bendrovės interesus, tačiau dar kartą pažymėtina, kad pirmoji sąlyga, kurią reikia įrodyti, ginčijant sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu – įrodyti, kad kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas teigia, kad bendrovė turėjo kreditorių AB Ūkio banką, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės pateiktuose 2009 ir 2011 metų balansuose, pelno (nuostolių) ataskaitose, aiškinamuosiuose raštuose nėra duomenų apie tokio kreditoriaus buvimą. Atkreiptinas dėmesys į AB Ūkio banko 2013 m. liepos 25 d. pranešimą UAB „Turto valdymo strategija“ bankroto administratorei, kuriame nurodoma, kad UAB „Turto valdymo strategija“ bankui skolinga pagal 2012 m. rugsėjo 30 kredito sutartį Nr. KR17-423/12 52 277 821,37 Lt. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, būtent toks kreditorinis AB Ūkio banko reikalavimas patvirtintas ieškovės bankroto byloje. Kaip galima spręsti iš jau minėtų balansų, ataskaitų, aiškinamųjų raštų su 2009 metais buvusiais kreditoriais atsiskaityta, nes jų nebėra 2011 metų buhalteriniuose dokumentuose. Taigi ieškovė neįrodė pirmosios sąlygos buvimo.

             Nors ieškovės atstovas nurodo, kad ginčijami sandoriai paveikė ieškovės finansinę padėtį, tačiau nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių neabejotinai teigti, jog ieškovė, sudariusi ginčijamus sandorius, tapo nemoki, nebeturėjo galimybės atsiskaityti su kreditoriais, kad turtas sumažėjo tiek, jog jo vertės neužteko patenkinti kreditorių reikalavimus. Šiuo metu UAB „Turto valdymo strategija“ bankroto byloje patvirtinti didžiausi kreditoriai yra Platforma Finans (prieš tai kreditoriumi buvo patvirtinta bankrutuojanti AB Ūkio bankas) su 15 140 703 Eur reikalavimu, BUAB „Attentus“ – 2 297 999 Eur reikalavimu, Aloja, UAB – 1 015 819,05 Eur reikalavimu, kurių, kaip minėta 2011 metų duomenimis nebuvo. Pažymėtina, kad kasacinis teismas išaiškinęs, jog nustatinėjant, ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Taigi ieškovė neįrodė ir antrosios sąlygos, t. y. kreditorių teisių pažeidimo, buvimo.

             Teismo vertinimu, iš byloje pateiktų įrodymų negalima daryti besąlygiškos išvados, kad ieškovė ginčijamų sandorių neprivalėjo sudaryti. Pažymėtina, kad ginčijamos sutartys sudarytos šalių laisva valia, jų sudarymas, kaip jau pasisakyta, neprieštaravo įstatymams ir bendrovės teisnumui.

                    Įrodinėjant šalių nesąžiningumą, pagrindinis ieškovės argumentas yra tas, kad šalys tarpusavyje yra susijusios, nes jas jungė bei sandorių sudarymą organizavo V. R. Teismas jau yra pasisakęs, o to neginčija ir ieškovės atstovas, kad tiesioginių įrodymų dėl būtent šių ginčijamų sandorio šalių sąsajumo byloje nėra, todėl nesąžiningumo prezumpcija nagrinėjamu atveju netaikytina (CK 6.67 straipsnis) ir šalių nesąžiningumą turi įrodyti ieškovė. Teismas jau yra pasisakęs dėl atsakovų nesąžiningumo. Nustačius, kad sudaryti sandoriai neprieštaravo bendrovės veiklos tikslams, nėra pagrindo pripažinti buvus nesąžininga pačią UAB “Turto valdymo strategija”.

                    Kaip minėta, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik nustačius visas actio Pauliana taikymo sąlygas. Nagrinėjamu atveju nenustatomos net kelios sąlygos, todėl reikalavimas pripažinti 1-3 sutartis actio Pauliana pagrindu atmestinas kaip neįrodytas.

              Atmetus reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nėra pagrindo taikyti restituciją, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.

             Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu,  268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

              bylos dalį dėl reikalavimų atsakovui Montrade LLC nutraukti.

              Kitą ieškinio dalį atmesti. 

              Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                             Virginija Lozoraitytė