Administracinė byla Nr. eA-1597-821/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01935-2022-7
Procesinio sprendimo kategorija 29.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo pakeitimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) sumažinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2022 m. balandžio 11 d. sprendime dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas) nustatytą pareiškėjui UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ taikytiną finansinės pataisos dydį 25 proc. iki minimalaus taikytino finansinės pataisos dydžio – 5 proc.; 2) priteisti žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
2.1. Pareiškėjas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) lėšomis finansuojamo projekto „Komunalinių atliekų infrastruktūros plėtra“ Nr.05.2.1-APVA-R-008-91-0012 (toliau – ir Projektas) apimtyje neskelbiamos apklausos būdu vykdė mažos vertės „Investicinio projekto, projektinio pasiūlymo, paraiškos parengimo paslaugos“ pirkimą Nr. 474699 (toliau – ir Pirkimas).
2.2. Pareiškėjas 2020 m. vasario 24 d. išsiuntė kvietimus dalyvauti Pirkime trims tiekėjams (UAB „Nomine Consult“, UAB „Jostra“ ir UAB „Ekokonsultacijos“). Visi trys tiekėjai pateikė pasiūlymus. 2020 m. balandžio 6 d. pareiškėjas sudarė sutartį Nr. 53 su Pirkimą laimėjusia UAB „Jostra“, kurio vertė –15 800,00 Eur be PVM (19 118,00 Eur su PVM) (toliau – ir Sutartis). Kitų dviejų pasiūlymus pateikusių dalyvių (UAB „Nomine Consult“ ir UAB „Ekokonsultacijos“) pasiūlymo kainos viršijo pareiškėjo suplanuotą ir pareiškėjo direktoriaus įsakymu patvirtintą biudžetą.
2.3. Agentūra atliko Pirkimo vertinimą ir kreipėsi į pareiškėją su prašymu pagrįsti, kuo vadovaujantis buvo nuspręsta vykdyti Pirkimą neskelbiamos apklausos būdu ir kuo vadovaujantis pasiūlymus pateikę tiekėjai CVP IS priemonėmis nebuvo informuoti apie sudarytą pasiūlymų eilę, laimėjusio pasiūlymo nustatymą bei sprendimą sudaryti Sutartį.
2.4. Pareiškėjas 2021 m. birželio 22 d. pateikė atsakymus į Agentūros pateiktus, su Pirkimo vykdymu susijusius, klausimus. Agentūra 2021 m. liepos 2 d. užregistravo įtarimą dėl pažeidimo Nr. IT01 ir pradėjo pažeidimo tyrimą. Agentūra 2021 m. liepos 23 d. raštu Nr. (29-2-2)-APVA-1242 „Dėl įtariamo pažeidimo“ informavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimo tyrimą ir paprašė per 7 dienas nuo rašto gavimo dienos pateikti papildomus paaiškinimus dėl nustatytų neatitikimų kartu su pagrindžiančiais dokumentais, kurie pareiškėjo nuomone, gali turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai ir aplinkybių vertinimui. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. S-179 pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė priežastis, dėl ko buvo priimtas sprendimas Pirkime apklausti tris tiekėjus: Projekto specifika, patirtis rengiant maisto / virtuvės atliekų strategiją Lietuvoje, sukaupta patirtis atliekų tvarkymo sektoriuje, ekonominiai skaičiavimai, susiję su komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina, patirtis rengiant aplinkosauginius dokumentus.
2.5. Agentūra atsiuntė Projekto vykdytojui sprendimo dėl pažeidimo projektą (toliau – ir Sprendimo projektas), kuriame užfiksuota pažeidimo tyrimo metu nustatyta informacija ir nurodoma, jog ketinamas taikyti netinkamų finansuoti išlaidų (finansinės pataisos) dydis nuo sudarytos Sutarties Nr. 53 vertės, tenkančios projektui yra 25 proc.
2.6. Pareiškėjas pateikė Agentūrai raštą „Dėl numatyto taikytino finansuoti netinkamų išlaidų dydžio sumažinimo“, kuriuo prašė sumažinti taikytinos finansinės pataisos procentinį dydį (25 proc.) ir taikyti 5 proc. nuo Sutarties vertės be PVM, t. y. 790 Eur, finansinę pataisą.
2.7. Agentūra informavo apie priimtą sprendimą netenkinti Pareiškėjo prašymo ir dėl nustatyto pažeidimo pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Projektui tenkančios tinkamos finansuoti pirkimo Sutarties Nr. 53 vertės be PVM – 15 800,00 Eur. Agentūra mokėjimo prašymą patvirtino ir nuskaičiavo 25 proc. nuo deklaruojamos sumos net nesulaukusi Sprendimo apskundimo termino pabaigos.
2.8. Agentūra nemažino taikomos finansinės pataisos (25 proc.) dydžio, remdamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau – 2019 m. Gairės), kad, neva, 5 proc. finansinės pataisos dydis už tokio pobūdžio pažeidimą apskritai nėra numatytas, o reikšmingų lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta.
2.9. Sprendimas yra priimtas formaliai, neatsižvelgiant į 2019 m. Gairėse įtvirtintus tokių finansinių pataisų atlikimo tikslus, svarbiausia, proporcingumo principą ir teismų praktiką.
2.10. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tam, kad paskirta finansinė korekcija būtų proporcinga, tiek Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintos Gairės dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą (toliau – ir 2013 m. Gairės), tiek 2019 m. Gairės, tiek naujoji, aiškinama taip pat – svarbu įvertinti pažeidimo pobūdį, sunkumą, susijusius finansinių fondų nuostolius.
2.11. Pirkimo būdo nesilaikymas nėra vienas iš šiurkščiausių viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų (kaip tai traktuoja Agentūra), o pasirinkimą Pirkimą vykdyti neskelbiamos apklausos būdu galėjo lemti ribotas rinkos dalyvių skaičius, kurie specializuojasi rengiant investicinius projektus atliekų tvarkymo sektoriuje. Tiems tiekėjams pateikus pasiūlymus, visgi konkurencija buvo ir pažeidimas savo pobūdžiu nebuvo toks, kad dėl jo būtų taikoma griežta 25 proc. finansinė pataisa.
2.12. Pareiškėjas nesutiko su Agentūros vertinimu apie galimus finansinius fondo nuostolius, taip pat nesutiko su Agentūros teiginiais dėl to, kad galimai kiti tiekėjai būtų pasiūlę mažesnę kainą, nes kiti tiekėjai nesispecializuoja tokioje srityje, kas reiškia, kad jiems, tikėtina, būtų reikalingi didesni kaštai, kad būtų galima parengti tokios kokybės investicinį projektą, kokį gali parengti šioje srityje besispecializuojantys subjektai, o iš trijų Pirkime dalyvavusių tiekėjų – du pateikė pasiūlymus, kurių kaina viršijo numatytą biudžetą, o vieno (laimėtojo) kaina atitiko biudžetą, tačiau praktiškai siekė viršutinę jo ribą, kas rodo, jog rinkos kainos tokio pobūdžio paslaugoms suteikti yra aukštesnės ir sunkiai galima tikėtis, jog kiti, Agentūros įvardijami kaip potencialūs dalyviai, būtų pasiūlę mažesnę kainą, dėl ko finansiniai fondai galėjo patirti nuostolį. Tai yra tik Agentūros spėjimas, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.
2.13. Pareiškėjas nesutiko su Agentūros pozicija, kad nebuvo reikšmingų lengvinančių aplinkybių, dėl ko nebuvo pagrindo mažinti taikytinos korekcijos dydį iki 5 procentų. Agentūra nepagrįstai pritaikė 2019 m. Gairių 2.1 lentelės 1 punkte nurodytą 25 proc. finansinę pataisą, neatsižvelgdama į visas faktines aplinkybes, pažeidimo pobūdį, sunkumą, fondų finansinius nuostolius, lengvinančias aplinkybes, nors objektyviai turėjo galimybę ją sumažinti tiek, kad ji atitiktų 2019 m. Gairių tikslus ir būtų proporcinga padarytam pažeidimui.
2.14. Agentūra pritaikė finansinę korekciją formaliai, vadovaudamasi išimtinai 2019 m. Gairėse nurodytu procentiniu dydžiu (25 proc.), tačiau tokio dydžio finansinės korekcijos taikymas neatitinka pagrindinio 2019 m. Gairių tikslo – užtikrinti proporcingumą, atsižvelgiant kiekvienu konkrečiu atveju į pažeidimo pobūdį, sunkumą ir susijusį finansinį poveikį ES biudžetui, kurį ypatingai akcentuoja ir teismai, nagrinėdami pareiškėjų skundus dėl kompetentingų institucijų taikomų nepagrįstai didelių finansinių korekcijų ir jas mažindami iki tokio dydžio, koks net nėra numatytas 2019 m. Gairėse.
3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
4.1. Agentūra, atlikdama Pirkimo dokumentų ir procedūrų patikrą, nustatė trūkumus Pirkime ir kilo įtarimų, kad Perkančiosios organizacijos pasirinktas pirkimo būdas – neskelbiama apklausa – buvo pasirinktas netinkamai, turėjo būti pasirinktas kitas pirkimo būdas – skelbiama apklausa, todėl galbūt buvo pažeistas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu dėl mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1S-97 patvirtinto Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 21.2.1 punktas ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai.
4.2. Aiškinantis aplinkybes apie pasiūlymų eilės sudarymą, pareiškėjas informavo Agentūrą, kad tiekėjai apie priimtą sprendimą dėl pasiūlymo eilės sudarymo buvo informuoti ne per CVP IS, bet telefonu, ir Agentūrai kilo įtarimas, kad pareiškėjas galbūt nesilaikė Pirkimo dokumentų 14.5 punkto ir pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus.
4.3. Agentūra, užregistravusi įtarimą ir informavusi pareiškėją apie pradėtą pažeidimo tyrimą, 2022 m. kovo 17 d. raštu Nr. (29-2-2)-APVA-2140 „Dėl sprendimo dėl pažeidimo projekto“ išsiuntė pareiškėjui Sprendimo projektą su visu aprašytu nustatyto pažeidimo vertinimu bei numatytu taikyti finansinės pataisos dydžiu (25 proc.) ir pasiūlė per 7 dienas pateikti papildomos informacijos ar paaiškinimų, susijusių su nustatytu pažeidimu, kurių perkančioji organizacija dar nebuvo pateikusi. Pareiškėjas atsakymą į Agentūros raštą pateikė 2022 m. kovo 23 d. raštu Nr. S-85 „Dėl numatyto taikytino finansuoti netinkamų išlaidų dydžio sumažinimo“, kuriame neneigė nustatyto pažeidimo, bet prašė taikyti mažesnę finansinę korekciją nei Agentūra buvo numačiusi taikyti.
4.4. Agentūra, vadovaudamasi 2019 m. Gairėmis dėl nustatyto pažeidimo pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Projektui tenkančios tinkamos finansuoti Pirkimo sutarties vertės ir netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino 3 950,00 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta vienodo dydžio norma (25 proc.) taikoma nuo prašytų ar prašomų apmokėti išlaidų sumos pagal Pirkimo sutartį, tenkančios Projektui įgyvendinti, nurodytos išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose, pateiktuose kartu su mokėjimo prašymais. Apie Sprendimą Agentūra 2022 m. balandžio 14 d. raštu Nr. (29-2-2)-APVA-3342 „Dėl nustatyto pažeidimo projekte Nr. 05.2.1-APVA-R-008-91-0012“ informavo pareiškėją.
4.5. VPĮ nuostatos (31 str. 3 d. 2 p.) bei Tvarkos aprašo nuostatas (21.2.1. p.) nuostatos aiškinamos siaurai ir taikomos išimtinais atvejais, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti kitais VPĮ ir Tvarkos apraše numatytais pirkimo būdais. Pareiškėjas atliko mažos vertės pirkimą, todėl jo vykdymui VPĮ visa apimtimi netaikomas.
4.6. Pareiškėjas atskiro mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo nebuvo pasitvirtinęs, vykdydamas viešuosius pirkimus 2020 m., vadovavosi UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus 2019 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. VK-74 patvirtintomis Viešųjų pirkimų organizavimo taisyklėmis, kurių 6 punkte nurodyta, jog „Perkančioji organizacija mažos vertės pirkimus atlieka vadovaudamasi Tvarkos aprašu.
4.7. Pagal viešai internete prieinamus duomenis rinkos dalyvių, užsiimančių investicinių projektų, paraiškų rengimu, ratas nėra ribotas, netgi priešingai, tiekėjų pasirinkimas yra gana platus, todėl pareiškėjo argumentai dėl trijų tiekėjų yra abejotini ir nepagrįsti.
4.8. Pareiškėjo motyvai, kad jis kreipėsi į tris atrinktus tiekėjus ir taip siekė užtikrinti konkurenciją ir racionaliai panaudoti Pirkimui skirtas lėšas yra nepagrįsti, nes, akcentuojant tris atrinktus tiekėjus pamirštami kiti potencialūs tiekėjai, kuriuos šis Pirkimas, jei būtų buvęs paskelbtas, būtų sudominęs, ir konkurencija būtų buvusi didesnė nei minimali. Nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrinta reali konkurencija ir galimybė protingam skaičiui tiekėjų teikti pasiūlymus, kviečiant tris konkrečius tiekėjus jiems buvo sudarytos palankesnės sąlygos kitų apie Pirkimą neinformuotų tiekėjų atžvilgiu, tuo pažeidžiant VPĮ.
4.9. Pareiškėjas neleistinai pasirinko neskelbiamos apklausos pirkimo vykdymo galimybę. Pareiškėjas, nepagrįstai pasirinkdamas neskelbiamą Pirkimo būda, pažeidė VPĮ nuostatas (17 str. 1 d., 2 d. 1 p.) ir Tvarkos aprašo nuostatas (6 p., 7 p., 21.2.1 p.).
4.10. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti finansinės pataisos dydį, nes 2019 m. Gairių 2.1 lentelės 1 punkte aprašytam pažeidimui yra numatytos dvi galimos finansinės pataisos normos (100 proc. arba 25 proc.) ir Agentūra jau ir taip pritaikė galimą mažiausią finansinių pataisų dydį. Pareiškėjo nurodomos kaip lengvinančios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo taikyti mažesnę korekciją nei numato 2019 m. Gairės. Agentūra, įvertinusi aplinkybių visumą (Pirkimas buvo vykdomas neskelbiamos apklausos būdu (apklausiant tris tiekėjus), nesilaikant Tvarkos aprašo 21.2.1 punkte nurodytų privalomų sąlygų, Pirkimas nekėlė tarptautinio susidomėjimo, visi trys apklausti tiekėjai pateikė pasiūlymus (minimali konkurencija buvo); nors pretenzijų ir nebuvo gauta, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama kaip lengvinanti, nes kiti tiekėjai negalėjo teikti pretenzijų, nes net nežinojo apie tokį konkursą, nes jis vyko neskelbiamu būdu (be to, Viešųjų pirkimų tarnybos veiklos praktikoje ne kartą pažymėta, jog pretenzijų nebuvimas nėra aplinkybė, įrodanti tinkamą konkurencijos lygį aptariamame pirkime, VPĮ pažeidimo konstatavimui pakanka tiekėjų konkurencijos apribojimo tikimybės); Pirkimo laimėtoju pripažintas tiekėjas, kurio pasiūlymo kaina buvo mažiausia – ši aplinkybė taip pat negali būti pripažįstama lengvinančia, nes kitų tiekėjų pasiūlytos kainos galimai būtų buvusios dar mažesnės), tad Agentūra vertina, kad dėl nustatyto pažeidimo Projekte pagrįstai nusprendė taikyti mažiausią iš galimų 2019 m. Gairių 2.1 lentelės 1 punkto finansinių pataisų dydžių (25 proc.).
4.11. Skaitine išraiška netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta lėšų suma (3 950 Eur) yra nedidelė ir pagal nustatyto pažeidimo esmę jam yra proporcinga.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – sumažino Sprendimu pareiškėjui taikytą finansinę pataisą nuo 25 proc. iki 5 proc., taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
6. Teismas nurodė, kad Agentūra, atlikusi Pirkimo procedūrų vertinimą, nustatė, kad pareiškėjas atliko mažos vertės pirkimą, o tokiam pirkimui VPĮ visa apimtimi netaikomas.
7. Teismas apžvelgė VPĮ nuostatas (25 str. 2 d., 31 str. 2 d., 3 d. 4 p.), Tvarkos aprašo nuostatas (21.2.1 p.).
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas atskiro mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo nebuvo pasitvirtinęs, vykdant viešuosius pirkimus, vadovavosi UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus 2019 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. VK-74 patvirtintomis Viešųjų pirkimų organizavimo taisyklėmis, kurių 6 punkte nurodyta, jog perkančioji organizacija mažos vertės pirkimus atlieka vadovaudamasi Tvarkos aprašu.
9. Teismas nurodė, kad bylos medžiagoje surinkti įrodymai, pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjo pasirinkimą vykdyti Pirkimą neskelbiamos apklausos būdu nulėmė projekto specifika, ribotas rinkos dalyvių, turinčių patirties rengiant maisto / virtuvės atliekų strategiją Lietuvoje / aplinkosauginius dokumentus/investicinius projektus atliekų tvarkymo sektoriuje, skaičius, ekonominiai skaičiavimai, susiję su komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina.
10. Teismas, apžvelgęs VPĮ nuostatas (17 str. 1 d., 45 str. 1 d., 1 str. 1 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą siekį racionaliai naudoti lėšas, taip pat ir Tvarkos aprašo 6 punkte įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, 7 punktą, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis, negali būti siekiama išvengti Tvarkos apraše nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją.
11. Teismas, įvertinęs 2013 m. Gairių 2.1 lentelės 10 punktą, 2013 m. Gairių 1.3 punktą, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir Taisyklės), 7 priedo 10 punktą, padarė išvadą, kad pareiškėjo pažeidimai susiję su viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymu, todėl finansinis poveikis ES biudžetui turi būti vertinamas atsižvelgus į šiuos veiksnius: konkurencijos lygį, skaidrumą, vienodą požiūrį. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pažeidimai yra gana formalaus pobūdžio.
12. Teismas konstatavo, kad Agentūros pritaikyta 25 procentų finansinė korekcija yra per didelė, proporcingai vertinant nustatytas pažeidimo aplinkybes bei pareiškėjo argumentus, t. y., kad buvo vykdomas pirkimas neskelbiamos apklausos būdu, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo, Kvietimai buvo išsiųsti trims tiekėjams, iš kurių laimėtojas pasiūlė gerokai mažesnę Pirkimo kainą nei kiti du dalyvavę tiekėjai (jų pasiūlymai viršijo perkančiosios organizacijos suplanuotą ir direktoriaus įsakymu patvirtintą biudžetą), be to teismas nenustatė, kad dėl Pirkimo buvo pretenzijų ar neišspręstų klausimų, taip pat teismas nenustatė kitų pažeidimo sunkumą identifikuojančių aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad Sutartimi siekiama visuomenei reikšmingų tikslų – komunalinių atliekų infrastruktūros pagerinimo, išvystymo, išrenkant labiausiai sutarties tikslus atitinkantį investicinį projektą, pasiūlymą, todėl teismas padarė išvadą, kad pagrįsta ir teisėta šiuo atveju būtų taikyti pareiškėjui 5 procentų finansinę pataisą, kuri yra mažiausia ir proporcinga padarytam pažeidimui.
13. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti Agentūros taikytą 25 procentų finansinę pataisą iki minimalios 5 procentų dydžio finansinės pataisos nuo sutarties vertės.
III.
14. Atsakovas Agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
15. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Pirkimo būdo nesilaikymas yra vienas iš šiurkščiausių viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų, nes juo yra užkardoma konkurencija ir pažeidžiami pagrindiniai viešųjų pirkimų principai. Visas viešųjų pirkimų reglamentavimas yra nukreiptas į konkurencijos didinimą, o nagrinėjamo ginčo atveju ji buvo apribota. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų, neįsigilino į teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, todėl ir nepagrįstai sumažino Sprendimu pritaikytą finansinę pataisą.
15.2. Pagal viešai internete prieinamus duomenis, rinkos dalyvių, užsiimančių investicinių projektų, paraiškų rengimu, ratas nėra ribotas, netgi priešingai, tiekėjų pasirinkimas yra gana platus. Įmonės rengia daugelio sričių (aplinkosauga, energetika, kultūra, turizmas, regioninė plėtra, sveikatos ir kitos) projektų investicijų projektus, projektinius pasiūlymus ir paraiškas, neapsiribojant geografine padėtimi ar projektų specifiškumu.
15.3. Pareiškėjas, akcentuodamas tris atrinktus tiekėjus, pamiršo kitus potencialius tiekėjus, kuriuos Pirkimas, jei būtų buvęs paskelbtas, būtų sudominęs, ir konkurencija būtų buvusi dar didesnė, be to, minimali konkurencija nėra viešojo pirkimo siekiamybė. Nors Agentūra Sprendime ir pažymėjo, jog minimali konkurencija buvo, tačiau svarbu yra tai, jog nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrinta reali konkurencija ir galimybė protingam skaičiui teikėjų teikti pasiūlymus, kviečiant tris konkrečius tiekėjus jiems buvo sudarytos palankesnės sąlygos kitų, apie Pirkimą neinformuotų tiekėjų atžvilgiu, tokiu būdu pažeidžiant VPĮ nuostatas (17 str. 1 d., 2 d. 1 p.) ir Tvarkos aprašo nuostatas (6 p., 7 p.). Aplinkybė, kad du iš trijų pasiūlymus pateikusių tiekėjų pasiūlė didesnę kainą, nei buvo iš anksto numatytas Pirkimui skirtas biudžetas, rodo, kad pareiškėjas neturėjo galimybės rinktis, gauti pasiūlymai nebuvo konkurencingi.
15.4. Dėl pareiškėjo pasirinktos Pirkimo vykdymo procedūros, potencialūs suinteresuoti tiekėjai buvo diskriminuojami, jiems nebuvo sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose (dirbtinai nesudarytos sąlygos tiekėjų konkurencijai), ir tokiu būdu buvo pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, nepasiektas to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas tikslas dėl racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo.
15.5. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, išsamiai neišnagrinėjo ir neįvertino byloje surinktų reikšmingų faktinių aplinkybių, klaidingai taikė teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi 2013 m. Gairėmis, ir tai lėmė netinkamą pažeidimo kvalifikavimą bei sprendimą mažinti finansinės korekcijos dydį, nors šiuo atveju tokiam sprendimui visiškai nebuvo pagrindo.
15.6. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomos kaip lengvinančios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti mažesnę korekciją nei numato 2019 m. Gairės.
16. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
17. Pareiškėjas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Priešingai, nei nurodo Agentūra, tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas sumažinti finansinę korekciją egzistuoja ir teismas teisėtai ir pagrįstai ją sumažino, nes, nepriklausomai nuo to, kuria Gairių redakcija būtų vadovaujamasi, Gairių tikslai yra tie patys – nustatyti proporcingą pažeidimui finansinę korekciją, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, sunkumą, fondo finansinius nuostolius. Agentūra itin formaliai vertina Gairėse nurodytas rekomendacijas, neatsižvelgdama į jų paskirtį, tikslus bei visas su pažeidimu susijusias aplinkybes.
17.2. Agentūros argumentai, kad dėl nustatyto pažeidimo Projekte taikomas mažiausias iš galimų 2019 m. Gairių 2.1 lentelės 1 punkto finansinių pataisų dydžių (25 proc.), o 5 proc. finansinės pataisos dydis už tokio pobūdžio pažeidimus apskritai nėra numatytas, reikšmingų lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, taigi, šiuo atveju teisėto pagrindo mažinti taikytinos korekcijos dydį iki 5 proc., nėra, yra pernelyg formalūs, neatitinkantys Gairių tikslų, akcentuojamų principų ir susiklosčiusių aplinkybių, kurias įvertinęs pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
17.3. 2019 m. Gairėse ne tik numatytos rekomendacijos dėl finansinės pataisos dydžio taikymo kiekvieno pažeidimo atveju, bet ir apibrėžiami tokios finansinės pataisos taikymo tikslai, kurie svarbūs finansinės pataisos dydžio nustatymui.
17.4. Tiek 2013 m. Gairės, tiek 2019 m. Gairės numato, kad svarbu įvertinti pažeidimo pobūdį, sunkumą, susijusius finansinių fondų nuostolius.
17.5. Pareiškėjo sprendimą dėl Pirkimo būdo ir kviečiamų dalyvių lėmė objektyvios aplinkybės, atliktas rinkos įvertinimas dėl potencialių tiekėjų, galinčių suteikti kokybiškas, Pirkimo objektą sudarančias, ir pareiškėjo poreikius atitinkančias paslaugas.
17.6. Visi 2019 m. Gairėse nurodyti pažeidimai yra susiję su viešųjų pirkimų principų pažeidimu, todėl Agentūros argumentas, neva tai yra vienas šiurkščiausių pažeidimų, užkardančių konkurenciją ir to paties argumento paneigimas, nurodant, kad minimali konkurencija, visgi, buvo, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad pažeidimas savo pobūdžiu yra toks, kad dėl jo būtų taikoma griežta 25 proc. finansinė pataisa, ypač, atsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios tokią finansinę pataisą daro neproporcinga.
17.7. Pirkimu buvo užtikrinta konkurencija, nes pasiūlymus pateikė trys dalyviai, kurie tarpusavyje konkuravo, pateikdami geriausią (mažiausią) kainą. Pareiškėjas neabejotinai siekė užtikrinti konkurenciją ir racionaliai panaudoti Pirkimui skirtas lėšas, kreipdamasis į tris atrinktus tiekėjus, o ne į vieną. Net jei pasirinktas Pirkimo vykdymo būdas yra netinkamas (pripažįstamas pažeidimu šiuo atveju), pareiškėjas bet kuriuo atveju ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrinta reali konkurencija ir įsigytų paslaugą už geriausią kainą, tinkamai panaudojant lėšas. Viešųjų pirkimų tarnyba laikosi pozicijos, kad jei pirkime gali dalyvauti bent 3 tiekėjai, tai tokiu atveju yra sudaromos prielaidos realiai konkurencijai.
17.8. Paslauga Pirkimo metu įgyta už numatytą jai skirti sumą – neviršijant maksimalaus patvirtinto biudžeto, skiriama suma buvo įvertinta objektyviai, atsižvelgiant į rinkoje vyraujančias kainas – niekaip kitaip negalima paaiškinti Pirkimui skiriamos lėšų sumos nustatymo, siekta nupirkti už tokią kainą, už kokią ir buvo nupirkta (net šiek tiek pigiau).
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimu taikytinos finansinės pataisos dydžio mažinimo nuo 25 proc. iki minimalaus dydžio – 5 proc.
19. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Sprendimu pareiškėjui nustatyta 25 procentų finansinė pataisa nagrinėjamu atveju nelaikytina proporcinga, pareiškėjo skundą tenkino ir sumažino ją iki 5 procentų.
20. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi 2013 m. Gairėmis, nors nagrinėjamu atveju taikomos 2019 m. Gairės, be to, dėl pareiškėjo pasirinktos Pirkimo vykdymo procedūros, potencialūs suinteresuoti tiekėjai buvo diskriminuojami, jiems nebuvo sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose.
21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčas vyksta tik dėl paskirtos sankcijos dydžio, todėl teisėjų kolegija pasisako tik šiuo aspektu.
22. Agentūra, Sprendime spręsdama dėl finansinės pataisos dydžio, vadovavosi Taisyklių 311 punktu, Taisyklių 7 priedo 6, 7 ir 10 punktais, 2019 m. Gairių 2.1 lentelės 1 punktu, taip pat atsižvelgė į tai, kad: 1) Pirkimas buvo vykdomas neskelbiamos apklausos būdu (apklausiant 3 tiekėjus), įvykdytas Pirkimas neatitinka Tvarkos aprašo 21.2.1 punkte nurodytų privalomųjų sąlygų; 2) Pirkimas nekėlė tarptautinio susidomėjimo, visi trys tiekėjai pateikė pasiūlymus (minimali konkurencija buvo); 3) nors pretenzijų ir nebuvo gauta, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama kaip lengvinanti, nes kiti tiekėjai negalėjo teikti pretenzijų, nes net nežinojo apie Pirkimą, nes jis vyko neskelbiamos apklausos būdu; 4) Pirkimo laimėtoju pripažintas tiekėjas, kurio pasiūlymo kaina buvo mažiausia – ši aplinkybė taip pat negali būti pripažinta lengvinančia, nes kitų tiekėjų pasiūlytos kainos galimai būtų buvusios dar mažesnės. Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, Agentūra taikė 25 proc. finansinę korekciją.
23. Pagal Taisyklių 311 punktą, kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka.
24. Pagal Taisyklių 7 priedo 6 punktą, nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi 2019 m. Gairėmis, kurios skelbiamos interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt.
25. Pagal Taisyklių 7 priedo 7 punktą, kai dėl pažeidimo, susijusio su pirkimu, tikslios netinkamų finansuoti projekto išlaidų sumos nustatyti negalima, 2019 m. Gairėse nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo norma, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, taikoma proporcingai pagal pirkimo sutartį arba jos dalį (jei pirkimo sutartis apima ir kitus, projekto lėšomis nefinansuojamus, objektus arba pažeidimas turėjo įtakos tik daliai pirkimo sutarties vertės) projekto vykdytojo patirtoms išlaidoms, kurios buvo pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijai, ir pagal tą pačią pirkimo sutartį patirtoms su pažeidimu susijusioms išlaidoms, įtrauktoms į pateiktus ar teikiamus mokėjimo prašymus, prieš jas pripažįstant deklaruotinomis Europos Komisijai.
26. Pagal Taisyklių 7 priedo 10 punktą, kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes:
26.1. ar pirkimas (išskyrus tarptautinį pirkimą) nekelia tarptautinio susidomėjimo (pvz., vertinama, ar kitose valstybėse narėse esantys ūkio subjektai siekė pateikti pasiūlymą dėl pirkimo, arba, kai apie tai nėra duomenų, vertinama, ar tokie ūkio subjektai dalyvavo vykdant panašius pirkimus (vadovaujantis turima informacija apie analogiškus projektus) ir kt.) (10.1 p.);
26.2. ar nebuvo neteisėtai ribojama rangovų, prekių tiekėjų ir (ar) paslaugų teikėjų konkurencija (pvz., vertinama, ar sudarytos sąlygos potencialiam rangovui, prekių tiekėjui ir (ar) paslaugų teikėjui pateikti pasiūlymą, pateiktų pasiūlymų skaičius ir kt.) (10.2 p.);
26.3. ar dėl nustatytų diskriminuojančių reikalavimų nebuvo atmesta pasiūlymų (10.3 p.);
26.4. ar yra kitų, atsižvelgiant į taikytinų teisės normų pažeidimo pobūdį ir sunkumą, laikantis proporcingumo principo įgyvendinančiosios institucijos nustatytų aplinkybių (pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė) (10.4 p.).
27. Gairių 2.1 lentelės 1 punkte nurodyta:
27.1. Pažeidimo rūšis – skelbimo apie pirkimą nepaskelbimas arba nepagrįstas tiesioginis sutarties skyrimas (t. y. neteisėtos derybos be išankstinio skelbimo apie pirkimą).
27.2. Taikomi teisės aktai – Direktyvos 2014/23/ES 31 straipsnis; Direktyvos 2014/24/ES 26, 32 ir 49 straipsniai; Direktyvos 2014/25/ES 44 straipsnis ir 67–69 straipsniai.
27.3. Pažeidimo aprašymas – skelbimas apie pirkimą nebuvo paskelbtas pagal atitinkamas taisykles (t. y. nebuvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (toliau – Oficialusis leidinys), kaip to reikalaujama pagal direktyvas. Tai taikoma ir tiesioginiam sutarčių skyrimui arba deryboms be išankstinio skelbimo apie pirkimą, jei neįvykdomi šių procedūrų taikymo kriterijai. Esant šiam pažeidimui taikoma 100 proc. finansinės pataisos norma, o, esant tokiam pat, kaip aprašyta pirmiau, pažeidimui, išskyrus tai, kad viešumas buvo užtikrintas kitomis tinkamomis priemonėmis, taikoma 25 proc. finansinės pataisos norma.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad Gairių 1.4 skirsnyje nurodyta: „Kaip nurodyta 1.1 skirsnyje, jei dėl pažeidimo pobūdžio finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma, bet tokio pobūdžio pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui, Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą, atsižvelgdama į tris kriterijus: pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius finansinius fondų nuostolius. Tai reiškia, kad remiantis šių gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5 %, 10 %, 25 % ir 100 %) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą.“
29. Pagal 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1083/2006), 2 straipsnio 7 punkte išdėstyta, kad pažeidimas – Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui.
30. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką, jeigu pažeidimas yra vienkartinis ir nesisteminis pažeidimas, reikalavimas kompetentingai nacionalinei institucijai taikytinos korekcijos dydį nustatyti atsižvelgiant į tris kriterijus (pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius) reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus. tai netrukdo, kad pirmasis vertinimas būtų atliekamas naudojantis lentele, parengta paisant proporcingumo principo, nustatant galutinį taikytinos korekcijos dydį turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant tą lentelę, kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą (2016 m. liepos 14 d. sprendimo Wroclaw – Miasto na prawach powiatu, C-406/14, 47–48 p.). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. 2023 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023).
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir ESTT praktiką, sprendžia, kad, siekiant nustatyti tinkamą ir proporcingą finansinės pataisos normą, būtina ne tik įvertinti Gairių 2.1 lentelėje nustatytas normas (nagrinėjamu atveju 1 punktą), bet ir atsižvelgti į 3 kriterijus – pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius finansinius fondų nuostolius.
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus kriterijus sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad 25 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga. Šioje byloje ginčijamame Sprendime nurodyta, kad minimali konkurencija buvo užtikrinta, Pirkimo suma neviršijo numatytos kainos (net buvo šiek tiek žemesnė), visi pareiškėjo pasirinkti tiekėjai pateikė pasiūlymus, nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjo pažeidimai yra sisteminiai. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 5 proc. finansinė korekcija atitinka protingumo ir proporcingumo principus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
33. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, pareiškėjas įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
34. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).
35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, ginčo pobūdį, į pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1 038,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros priteisti 1 038,18 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt aštuonis eurus aštuoniolika centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Ernestas Spruogis
Skirgailė Žalimienė