teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Miško gūsis“ ieškinį atsakovui V. M. dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir dvišalės restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Miško gūsis“ kreipėsi ieškiniu į teismą prašydama: 1) nutraukti 2022 m. sausio 21 d. transporto priemonės (duomenys neskelbtini) , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp MB „Miško gūsis“ ir atsakovo V. M.; 2) taikyti restituciją: priteisti iš V. M. ieškovei 9 200,00 Eur, o V. M. iš ieškovės MB „Miško gūsis“ automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 3) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – nutraukė 2022 m. sausio 21 d. transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės MB „Miško gūsis“ ir atsakovo V. M.; taikė dvišalę restituciją: priteisė iš V. M. ieškovei MB „Miško gūsis“ 9 200,00 Eur, o V. M. iš MB „Miško gūsis“ priteisė automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini).

3.       Teismas sprendė, kad labiau tikėtinos ieškovės atstovo nurodytos aplinkybės, jog jam perėmus automobilį juo nebuvo važinėjama, išskyrus ieškinyje nurodytus vykimus į autoservisą, techninių apžiūrų centrą.

4.       Teismas pažymėjo, kad nustatyti trūkumai, nors ir nėra duomenų, kad buvo specialiai paslėpti, neturint specialių žinių ir įrangos nebuvo įmanomi nustatyti, ką patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. M..

5.       Teismas vertino, kad ieškovės atstovo A. B. elgesys, perkant automobilį, nepatikrinus jo būklės autoservise, negali būti vertinamas kaip pernelyg aplaidus ar neprotingas. Pažymėjo, kad įstatymuose nėra numatyta pirkėjo pareiga visomis įmanomomis priemonėmis patikrinti perkamą daiktą ir įsitikinti jo kokybe, tačiau yra numatyta pardavėjo pareiga atskleisti pirkėjui daikto trūkumus.

6.       Teismas vertino, kad atsakovo siekis sudaryti vaizdą, jog ieškovės atstovas specialiai ėmėsi gadinti automobilį, kryptingai siekė panaikinti jam galiojančią techninę apžiūrą, yra logiškai nepagrįstas.

7.       Teismas sprendė, kad ginčo automobilis buvo parduotas su esminiais trūkumais, jų pirkėjui neatskleidžiant, o šiam protingai negalint tokių trūkumų tikėtis. Nustatyti automobilio trūkumai trukdo jį naudoti pagal tikslinę paskirtį, kadangi jie yra dideli ir pavojingi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

8.       Apeliaciniu skundu atsakovas V. M. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Ieškovė posėdžio metu patvirtino, kad ji turėjo galimybę remontuoti transporto priemonę, tačiau jai reikėjo su transporto priemone važiuoti ir ji neturėjo laiko laukti (garso įrašas 2022-06-15 17:34 val.). Nenoras remontuoti ir neva neturėjimas laiko laukti, kol bus suremontuota transporto priemonė, nėra laikytina pagrįstu pagrindu taikyti ultima ratio priemonę.

8.2.                      Važiuoklės bei rėmo remonto darbus atliekančių specialistų vertinimu, transporto priemonės trūkumai, kurie buvo užfiksuoti Tauragės techninių apžiūrų centro kontrolierių, yra remontuojami ir tokių darbų preliminari remonto kaina buvo – 880,00 Eur, kas sudaro tik 9,6 proc., lyginant su automobilio verte. Rašytiniai įrodymai su prašymu buvo pateikti byloje ir prijungti į bylą, posėdžio metu aptarti. Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių įrodymų skundžiamame sprendime apskritai nepasisakė.

8.3.                      Ieškovei galint pašalinti trūkumus už 880,00 Eur sumą, tačiau nebandant trūkumų pašalinti remonto būdu, o iš karto pasirenkant sutarties nutraukimą, yra nepagrįsta ir neproporcinga priemonė atsakovo atžvilgiu. Ieškovei galint iš atsakovo reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus, reikalauti būsimų nuostolių ar jau patirtų nuostolių atlyginimo už trūkumų šalinimą, tačiau pasirenkant vienintelį reikalavimą – pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą ir nereiškiant alternatyvaus reikalavimo, šioje byloje teismas turėjo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovė visas šias aplinkybes akcentavo baigiamųjų kalbų metu, tačiau teismas į jas dėmesio neatkreipė bei skundžiamame sprendime dėl jų nepasisakė.

8.4.                      Tauragės techninių apžiūrų centre abiejų 2022-02-03 ir 2022-02-23 patikrų metu buvo tikrinama transporto priemonės važiuoklė (rėmas, važiuoklė, taip pat ir landžeronai, kėbulas) ir pirmosios patikros 2022-02-03 metu šių dalių būklė buvo geresnė nei atliekant patikrą 2022-02-23, kai šie trūkumai iš didelių trūkumų tapo pavojingais trūkumais, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas yra ne tik nepagrįstas, bet prieštaraujantis byloje surinktiems įrodymams ir pateiktiems liudytojų paaiškinimams. Nors liudytojas J. E. Š. nurodė, kad jei pavojingi trūkumai būtų buvę jam atliekant papildomą paslaugą, tai jis juos būtų matęs ir būtų fiksavęs, tačiau teismas daro visiškai nepagrįstą išvadą, kad jis tų trūkumų tiesiog nepastebėjo, kas yra nepagrįsta, neteisinga ir neteisėta.

8.5.                      Atsakovas transporto priemonę prižiūrėjo pagrinde viename autoservise, kuriame ir vyko transporto priemonės atsiėmimas, kartu dalyvavo meistras S. B., kuris aptarnaudavo ginčo automobilį. Ieškovei buvo sudarytos galimybės pasikalbėti su meistru apie transporto priemonės techninę būklę, jam buvo pateiktos sąskaitos susipažinimui, kokie darbai buvo atliekami transporto priemonei per eilę metų. Tačiau ieškovė net nepažiūrėjo į sąskaitas, kaip pati posėdžio metu nurodė, jai tai nesudarė esmės. Taip pat patvirtino, kad turėjo galimybę su serviso darbuotoju aptarti transporto priemonės būklę.

9.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė MB „Miško gūsis“ prašo atmesti V. M. apeliacinį skundą ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Šiuo atveju ieškovo įsigyto automobilio trūkumai būtent ir buvo tokie reikšmingi (esminiai), kad automobilis negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Automobiliui buvo nustatyti ne tik dideli, bet ir du pavojingi trūkumai, t. y. atsilaisvinę didelė dalis sujungimų, nepakankamai tvirta ir saugi konstrukcija (galinio tilto sujungime su kėbulu) bei labai deformuoti ir perlūžę lonžeronai (rėmas įtrūkęs, stipriai pažeistas korozijos). Be šių dviejų pavojingų trūkumų buvo nustatyta net 15 didelių trūkumų ir 1 nedidelis trūkumas.

9.2.                      Atsakovas tendencingai pateikia faktines aplinkybes, jas nurodo tarsi ieškovė pati atsisakė grąžinti automobilį paaiškėjus visiems jo trūkumams. Priešingai nei mėgina nurodyti atsakovas, jis siūlė ieškovei grąžinti automobilį ir jo nebepirkti, paaiškėjus ne visiems trūkumams, o tik mažai jų daliai.

9.3.                      Kai ieškovė pateikė pretenzijas dėl automobilio trūkumų žodžiu, o vėliau ir raštu, atsakovas neišreiškė noro apžiūrėti automobilio, tik lakoniškai nurodė, kad jos nepagrįstos, o automobilis tvarkingas. Taigi, atsakovas atsisakė nutraukti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ne dėl to, kad ieškovė nepateikė jam dokumentų, ar neleido apžiūrėti automobilio, o dėl to, kad atsakovas pats kategoriškai neigė bet kokius automobilio trūkumus.

9.4.                      Tai, kad teismo sprendime nėra minima atsakovo pateikta sąmata, nereiškia, jog teismas jos nevertino. Be to, atsakovo pateikta sąmata yra itin neaiškus, abejotinos kokybės bei vertės dokumentas. Sąmatoje nenurodoma kokiame autoservise ir koks specialistas ją parengė.

9.5.                      Nėra jokio pagrindo sutikti su minėtu atsakovo teiginiu, kad, tiek atliekant papildomą paslaugą (papildomą savanorišką automobilio tikrinimą), tiek privalomąją techninę apžiūrą, kontrolieriai turi vienodai apžiūrėti transporto priemonės tikrinamas dalis, nes atsakovo nurodytas teisės aktas nereglamentuoja papildomos paslaugos (papildomos savanoriškos automobilio patikros). Be to, teismo posėdžio metu liudytojais apklausti kontrolieriai nurodė, kad suteikiant papildomą paslaugą kliento prašymu automobilis apžiūrimas ne taip atidžiai, tik pagal kliento užsakymą, dėl ko tam tikri trūkumai galėjo būti nenustatyti.

9.6.                      Ieškovo pateikti techninės apžiūros centro dokumentai, liudytojų paaiškinimai, ekspertizės aktas ir eksperto žodinis paaiškinimas patvirtino, kad neturint specialių žinių ir įrangos nebuvo įmanoma nustatyti/pastebėti pagrindinių (didžiausių) automobilio trūkumų. Kaip apklausiamas įvardijo ekspertas, pamatyti esminius nustatytus automobilio trūkumus reiktų specialios įrangos, apšvietimo, žinių jį pakelti, kadangi šie trūkumai matomi tik iš automobilio apačios.

9.7.                      Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė, įsigydama 17 m. senumo automobilį, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar nepriekaištingo automobilio veikimo, kaip ir naujo, nes eksploatuojamo automobilio detalės natūraliai nusidėvi. Pažymėtina, kad nuosekliai plėtojamoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį.

9.8.                      Ieškovės įsitikinimu, atsakovo teiginiai neturi teisinės reikšmės, nes tai, kad ieškovė turi ne vieną transporto priemonę, bei tai, kad yra sudariusi ne vieną transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, nereiškia, kad dėl to ji savaime turi didesnes technines žinias apie automobilius nei įprastas asmuo ir dėl to gali pastebėti techninio požiūriu sudėtingesnius automobilio trūkumus.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11.       Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę.

Faktinės bylos aplinkybės        

12.       Bylos duomenimis nustatyta, kad tinklalapyje www.autoplius.lt (duomenys neskelbtini) buvo patalpintas skelbimas apie parduodamą automobilį (duomenys neskelbtini), 2005 m. gamybos, 318 000 km ridos, be defektų, kuris vėliau redaguotas. Išvardintos savybės: variklis veikia puikiai, razdatkė, blokiruotės veikia, 6 bėgiai, LED barai priekyje ir gale, aliuminis originalus Toyota buferis su lankais ir integruota WAM gerve, metalinės dugno apsaugos, modifikuota važiuoklė pravažumui pagerinti (padidinta prošvaisa), snorkelis, nesibraižantys dažai, antikorozinė danga, el. langai, el. veidrodėliai, racija (patogu keliaujant grupėje), kablys, r17 ratlankiai su naujomis (5-iomis vienodomis) padangomis, akumuliatoriai, 2 užvedimo raktai, keli ratų komplektai (R18 vasariniai su švelnesnėmis padangomis); galima patikra Jūsų servise. Automobilio kaina nuo 2021 m. gruodžio 27 d. – 9 999 Eur.

13.       Ieškovės atstovas 2022 m. sausio 19 d. apžiūrėjo automobilį, kurį jam aprodė atsakovo sūnus, liudytojas K. M. M.. Apžiūrint automobilį, ieškovės atstovas pastebėjo du jo trūkumus: neveikė kuro lygio indikatorius bei degė variklio patikros lemutė. Ieškovės atstovas ir atsakovo sūnus susitarė, kad automobilis bus parduotas už 9 200,00 Eur, pardavėjui įsipareigojant iki automobilio perdavimo pašalinti rastus trūkumus, pirkėjas padavė 500,00 Eur rankpinigius. 2022 m. sausio 21 d. atsakovas V. M. išrašė ieškovei sąskaitą faktūrą 9 200,00 Eur sumai, kurią ieškovė apmokėjo 2022 m. sausio 25 d. mokėjimo pavedimu. 2022 m. sausio 27 d. ieškovės atstovas ir atsakovas nuvyko į (duomenys neskelbtini) esantį autoservisą, kur A. B. buvo perduotas ginčo automobilis. Autoservise buvo surašyta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis tarp ieškovės atstovo A. B. ir atsakovo V. M.. Tą pačią dieną, ieškovės atstovui vykstant automobiliu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), užsidegė variklio patikros lemputė.

14.       2022 m. vasario 3 d. Tauragės techninių apžiūrų centre ginčo automobiliui buvo atlikta papildoma paslauga, kurios metu automobiliui nustatyti 9 dideli trūkumai: 1) Elektrinės jungtys tarp vilkiko ir priekabos arba puspriekabės. Vilkiko arba priekabos elektros jungtis neįrengta, neveikia arba veikia netinkamai (neįmanoma patikrinti rozetės, nėra rozetės dangtelio); 2) Priekiniai ir galiniai gabarito žibintai, šoniniai ir galinio kontūro gabarito žibintai ir dieniniai žibintai. Būklė ir veikimas. Nešviečia arba yra šviesos šaltinio defektas(-ų): - kai tai yra daugiau kaip vienas iš kelių tos pačios paskirties (priekiniai, šoniniai, galiniai gabarito žibintai arba dieniniai) žibintų arba panaudotas netinkamas šviesos šaltinis (priekyje sumontuoti žibintai neatitinka reikalavimų. Neteisingai pajungti, nesertifikuoti); 3) Pakaba. Lankstinės pakabos jungtys, lankstai. Pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje) (priekinės pakabos apatinių svirčių galinėse gumos įvorėse); 4) Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Bendroji būklė. Pernelyg didelis korozijos poveikis, galintis turėti įtakos konstrukcijos stabilumui (tvirtumui) (rėmas, galinės kairės spyruoklės viršutinė atraminė taurelė); 5) Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Išmetimo vamzdis ir duslintuvas. Išmetimo sistema yra nesaugi, nepatikimai pritvirtinta arba nesandari; 6) Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Sukabinimo įtaisas ir nuvilkimo įranga. Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas(b): - pagalbinių dalių; (nesertifikuotas papildomai uždėtas sukabintuvas); 7) Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Transmisija, Pernelyg didelis pavaros lankstų (kardano kryžmės, lygių kampinių greičių lankstai ar kt.) sudilimas arba pavarų grandinių/diržų nusidėvėjimas; 8) Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Transmisija. Tampriosios ir (ar) paslankiosios jungtys (guminės movos, išdrožiniai sujungimai ar kt.) susidėvėjusios, pažeistos; 9) Kita tarša. Skysčio nuotėkis. Bet koks skysčio nuotėkis, išskyrus vandenį, dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams (turbina, aušinimo skystis).

15.       2022 m. vasario 25 d. Tauragės techninių apžiūrų centre ginčo automobiliui atlikta privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros patikra, kurios rezultatų ataskaitoje nurodyti 2 pavojingi trūkumai: 1. Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Bendroji būklė. Laikančiosios konstrukcijos išilginiai ir (ar) skersiniai lonžeronai: - labai deformuoti ar perlūžę (Rėmas įtrūkęs, stipriai pažeistas korozijos); 2. Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Bendroji būklė. Didelė dalis sujungimų atsilaisvinę, konstrukcija nepakankamai tvirta, nesaugi (Galinio tilto sujungime su kėbulu); taip pat 15 didelių trūkumų: 1) Transporto priemonės dokumentai ir tapatumo įvertinimas. Nepateikti reikalingi dokumentai, nurodyti apžiūros atlikimo apraše (draudimo liudijimas (polisas)); 2) Transporto priemonės stovėjimo stabdžio veikimas ir efektyvumas. Stovėjimo stabdžių stabdymo efektyvumas mažesnis kaip 16 proc.; 3) Elektrinės jungtys tarp vilkiko ir priekabos arba puspriekabės. Vilkiko arba priekabos elektros jungtis (-ys) neįrengta (-os), neveikia arba veikia netinkamai (ir nėra dangtelio); 4) Neprivalomi įrengti žibintai ir atšvaitai. Kartu veikiančių priekinių žibintų skaičius toks, kad viršijamas leidžiamas šviesos ryškumas, raudona šviesa sklinda į priekį arba balta šviesa - atgal. (Papildomai sumontuotas žibintas nesertifikuotas ir neteisingai pajungtas); 5) Priekiniai ir galiniai rūko žibintai. Būklė ir veikimas. Yra didelių šviesos sklaidytuvo defektų (kiauryminis pažeidimas ir (ar) yra poveikis skleidžiamai šviesai) (Išrasoję iš vidaus); 6) Priekiniai ir galiniai rūko žibintai. Sureguliavimas. Šviesos pluošto riba sklinda aukščiau nei priekinių žibintų šviesos pluošto riba; 7) Atbulinės eigos žibintai. Atitiktis nustatytiems reikalavimams. Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva arba stiprumas, žibinto padėtis, išdėstymas neatitinka nustatytų reikalavimų (Papildomai sumontuoti atbulinės eigos žibintai); 8) Ratai ir padangos. Padangos. Padangos dydis (matmenys), leidžiama apkrova (apkrovos indeksas), patvirtinimo žymuo, greičio kategorija arba naudojimo paskirtis neatitinka nustatytų reikalavimų; 9) Pakaba. Lankstinės pakabos jungtys, lankstai. Pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje) (dešinė priekis; kairė priekis gumos įvorės galinės); 10) Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Bendroji būklė. Laikančiosios konstrukcijos elementų sujungimai ir (ar) jungiančiosios plokštės (stiprintuvai) nesaugūs. (Kiauryminis pažeidimas slenksčio ir laiptelio tvirtinimas atitrūkęs nuo kėbulo); 11) Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Išmetimo vamzdis ir duslintuvas. Išmetimo sistema yra nesaugi, nepatikimai pritvirtinta arba nesandari; 12) Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Sukabinimo įtaisas ir nuvilkimo įranga. Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas (b): - pagalbinių dalių; 13) Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Transmisija. Tampriosios ir (ar) paslankiosios jungtys (guminės movos, išdrožiniai sujungimai ar kt.) susidėvėjusios, pažeistos (Kardano veleno kryžmėse, išdrožiniuose sujungimuose); 14) Dyzelinio variklio išmetamosios dujos. Dūmingumas. Variklio būklė ir (ar) veikimas netinkami dūmingumo matavimui atlikti (prasisunkimas iš turbinos); 15) Kita tarša. Skysčio nuotėkis. Bet koks skysčio nuotėkis, išskyrus vandenį, dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams; taip pat nustatytas pažeidimas: Stiklų būklė. Stiklas ar permatomas skydas (jeigu leidžiama naudoti) suskilęs (pažeistas) ir: - pažeisimas priskiriamas prie leidžiamų pažeidimų. Dėl nustatytų trūkumų buvo pripažinta, kad automobilis neatitinka techninių reikalavimų, buvo uždrausta važiuoti automobiliu, prieš tai atlikta privalomoji techninė apžiūra pripažinta negaliojančia.

Dėl pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę ir pirkėjo teisės prašyti nutraukti sutartį

16.       CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

17.       Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).

18.       Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl to galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

19.       Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

20.       Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

21.       Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo formuojamoje nurodytos normos taikymo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011).

22.       Apeliantas teigia, kad ieškovei galint pašalinti trūkumus už 880,00 Eur sumą, tačiau nebandant trūkumų pašalinti remonto būdu, sutarties nutraukimas yra nepagrįsta ir neproporcinga priemonė atsakovo atžvilgiu. Apelianto manymu, ieškovei galint iš atsakovo reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus, reikalauti būsimų nuostolių ar jau patirtų nuostolių atlyginimo už trūkumų šalinimą, tačiau pasirenkant vienintelį reikalavimą – pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą ir nereiškiant alternatyvaus reikalavimo, šioje byloje teismas turėjo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegija šiuos apelianto apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

23.       Nagrinėjamoje byloje buvo paskirta autotechninė teismo ekspertizė, kurią atliko UAB „Impulsana“ ekspertas dr. V. M., kurią atlikus nustatyta, jog techniniu požiūriu 2022 m. sausio 21 d. automobilio prikimo–pardavimo sutarties sudarymo metu automobilis turėjo šiuos trūkumus: DT – 4.2.1.a) – Priekiniai ir galiniai gabarito žibintai, šoniniai ir galinio kontūro gabarito žibintai ir dieniniai žibintai. Būklė ir veikimas. Nešviečia arba yra šviesos šaltinio defektas (-ų): - kai tai yra daugiau kaip vienas iš kelių tos pačios paskirties (priekiniai, šoniniai, galiniai gabarito žibintai arba dieniniai) žibintų arba panaudotas netinkamas šviesos šaltinis (priekyje sumontuoti žibintai neatitinka reikalavimų (neteisingai pajungti, nesertifikuoti)); DT – 4.12.b) – Neprivalomi įrengti žibintai ir atšvaitai. Kartu veikiančių priekinių žibintų skaičius toks, kad viršijamas leidžiamas šviesos ryškumas, raudona šviesa sklinda į priekį arba balta šviesa - atgal (papildomai sumontuotas žibintas nesertifikuotas ir neteisingai pajungtas); DT - 4.6.2.a) – Atbulinės eigos žibintai. Atitiktis nustatytiems reikalavimams. Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva arba stiprumas, žibinto padėtis, išdėstymas neatitinka nustatytų reikalavimų (papildomai sumontuoti atbulinės eigos žibintai); DT- 6.1.1 b) – Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Bendroji būklė. Laikančiosios konstrukcijos elementų sujungimai ir (ar) jungiančiosios plokštės (stiprintuvai) nesaugūs. (kiauryminis pažeidimas slenksčio ir laiptelio tvirtinimas atitrūkęs nuo kėbulo); PT- 6.1.1 b) – Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Bendroji būklė. Didelė dalis sujungimų atsilaisvinę, konstrukcija nepakankamai tvirta, nesaugi (galinio tilto sujungime su kėbulu); DT - 6.1.1.c) – Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Bendroji būklė. Pernelyg didelis korozijos poveikis, galintis turėti įtakos konstrukcijos stabilumui (tvirtumui) (rėmas, galinės kairės spyruoklės viršutinė atraminė taurelė); DT - 6.1.2.a) – Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Išmetimo vamzdis ir duslintuvas. Išmetimo sistema yra nesaugi, nepatikimai pritvirtinta arba nesandari; DT - 6.1.6.g) – Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Sukabinimo įtaisas ir nuvilkimo įranga. Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas(b): - pagalbinių dalių; (nesertifikuotas papildomai uždėtas sukabintuvas); DT - 6.1.6.g) – Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Sukabinimo įtaisas ir nuvilkimo įranga. Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas (b): - pagalbinių dalių; techniniu požiūriu labai tikėtina, kad automobilis sutarties sudarymo metu turėjo šiuos trūkumus: DT - 1.4.2. Transporto priemonės stovėjimo stabdžio veikimas ir efektyvumas. Stovėjimo stabdžių stabdymo efektyvumas mažesnis kaip 16 proc.; DT - 5.3.4.a) Pakaba. Lankstinės pakabos jungtys, lankstai. Pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje) (priekinės pakabos apatinių svirčių galinėse gumos įvorėse); DT - 5.3.4.a) – Pakaba. Lankstinės pakabos jungtys, lankstai. Pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje) (dešinė priekis; kairė priekis gumos įvorės galinės); PT - 6.1.1.a) – Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Bendroji būklė. Laikančiosios konstrukcijos išilginiai ir (ar) skersiniai lonžeronai: - labai deformuoti ar perlūžę (rėmas įtrūkęs, stipriai pažeistas korozijos); DT - 6.1.7 c) – Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Transmisija, Pernelyg didelis pavaros lankstų (kardano kryžmės, lygių kampinių greičių lankstai ar kt.) sudilimas arba pavarų grandinių/diržų nusidėvėjimas; DT - 6.1.7.d) – Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Transmisija. Tampriosios ir (ar) paslankiosios jungtys (guminės movos, išdrožiniai sujungimai ar kt.) susidėvėjusios, pažeistos; DT - 6.1.7 d) – Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Transmisija, Tampriosios ir (ar) paslankiosios jungtys (guminės movos, išdrožiniai sujungimai ar kt.) susidėvėjusios, pažeistos (Kardano veleno kryžmėse, išdrožiniuose sujungimuose). Techniniu požiūriu negalima nustatyti, ar automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu jis turėjo šiuos trūkumus: DT - 4.5.1.b) – Priekiniai ir galiniai rūko žibintai. Būklė ir veikimas. Yra didelių šviesos sklaidytuvo defektų (kiauryminis pažeidimas ir (ar) yra poveikis skleidžiamai šviesai) (išrasoję iš vidaus); DT - 4.5.2. – Priekiniai ir galiniai rūko žibintai. Sureguliavimas. Šviesos pluošto riba sklinda aukščiau nei priekinių žibintų šviesos pluošto riba; DT - 4.10.c) Elektrinės jungtys tarp vilkiko ir priekabos arba puspriekabės. Vilkiko arba priekabos elektros jungtis (-ys) neįrengta (-os), neveikia arba veikia netinkamai (neįmanoma patikrinti rozetės, nėra rozetės dangtelio); DT - 4.10.c) – Elektrinės jungtys tarp vilkiko ir priekabos arba puspriekabės. Vilkiko arba priekabos elektros jungtis (-ys) neįrengta (-os), neveikia arba veikia netinkamai (ir nėra dangtelio); DT - 5.2.3.a). Ratai ir padangos. Padangos. Padangos dydis (matmenys), leidžiama apkrova (apkrovos indeksas), patvirtinimo žymuo, greičio kategorija arba naudojimo paskirtis neatitinka nustatytų reikalavimų; DT - 8.2.2.2 c – Dyzelinio variklio išmetamosios dujos. Dūmingumas. Variklio būklė ir (ar) veikimas netinkami dūmingumo matavimui atlikti (prasisunkimas iš turbinos); DT - 8.4.1 – Kita tarša. Skysčio nuotėkis. Bet koks skysčio nuotėkis, išskyrus vandenį, dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams (turbina, aušinimo skystis); DT - 8.4.1 – Kita tarša. Skysčio nuotėkis. Bet koks skysčio nuotėkis, išskyrus vandenį, dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams. Norint atstatyti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ident. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo atsparumo ir funkcionalumo savybes (pašalinti didesnius korozinius pažeidimus ir įtrūkimus), turi būti keičiamos pažeistos detalės (pvz., visas kairys slenkstis, galimai – iš dalies ir gretimos detalės ir kt.). Padaryta išvada, kad reikalingas viso rėmo arba bent jo dalies keitimas.

24.       Byloje apklaustas ekspertas patvirtino, kad tokios būklės automobiliu važiuoti yra nesaugu. Eksperto teigimu, nustatyti korozijos pažeidimai neatitinka tokio amžiaus automobiliams būdingų trūkumų ir yra didesni. Pažymėjo, kad neturint specialių žinių ir įrangos nebuvo įmanoma nustatyti/pastebėti pagrindinių (didžiausių) automobilio trūkumų. Pamatyti esminius nustatytus automobilio trūkumus, reiktų specialios įrangos, apšvietimo, žinių, jį pakelti, kadangi šie trūkumai matomi tik iš automobilio apačios.

25.       2022 m. vasario 25 d. Tauragės techninių apžiūrų centre ginčo automobiliui atlikta privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros patikra, kurios rezultatų ataskaitoje nurodyti 2 pavojingi trūkumai: 1. Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Bendroji būklė. Laikančiosios konstrukcijos išilginiai ir (ar) skersiniai lonžeronai: - labai deformuoti ar perlūžę (Rėmas įtrūkęs, stipriai pažeistas korozijos); 2. Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Bendroji būklė. Didelė dalis sujungimų atsilaisvinę, konstrukcija nepakankamai tvirta, nesaugi (Galinio tilto sujungime su kėbulu); taip pat 15 didelių trūkumų: 1) Transporto priemonės dokumentai ir tapatumo įvertinimas. Nepateikti reikalingi dokumentai, nurodyti apžiūros atlikimo apraše (draudimo liudijimas (polisas)); 2) Transporto priemonės stovėjimo stabdžio veikimas ir efektyvumas. Stovėjimo stabdžių stabdymo efektyvumas mažesnis kaip 16 proc.; 3) Elektrinės jungtys tarp vilkiko ir priekabos arba puspriekabės. Vilkiko arba priekabos elektros jungtis (-ys) neįrengta (-os), neveikia arba veikia netinkamai (ir nėra dangtelio); 4) Neprivalomi įrengti žibintai ir atšvaitai. Kartu veikiančių priekinių žibintų skaičius toks, kad viršijamas leidžiamas šviesos ryškumas, raudona šviesa sklinda į priekį arba balta šviesa - atgal. (Papildomai sumontuotas žibintas nesertifikuotas ir neteisingai pajungtas); 5) Priekiniai ir galiniai rūko žibintai. Būklė ir veikimas. Yra didelių šviesos sklaidytuvo defektų (kiauryminis pažeidimas ir (ar) yra poveikis skleidžiamai šviesai) (Išrasoję iš vidaus); 6) Priekiniai ir galiniai rūko žibintai. Sureguliavimas. Šviesos pluošto riba sklinda aukščiau nei priekinių žibintų šviesos pluošto riba; 7) Atbulinės eigos žibintai. Atitiktis nustatytiems reikalavimams. Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva arba stiprumas, žibinto padėtis, išdėstymas neatitinka nustatytų reikalavimų (Papildomai sumontuoti atbulinės eigos žibintai); 8) Ratai ir padangos. Padangos. Padangos dydis (matmenys), leidžiama apkrova (apkrovos indeksas), patvirtinimo žymuo, greičio kategorija arba naudojimo paskirtis neatitinka nustatytų reikalavimų; 9) Pakaba. Lankstinės pakabos jungtys, lankstai. Pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje) (dešinė priekis; kairė priekis gumos įvorės galinės); 10) Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Bendroji būklė. Laikančiosios konstrukcijos elementų sujungimai ir (ar) jungiančiosios plokštės (stiprintuvai) nesaugūs. (Kiauryminis pažeidimas slenksčio ir laiptelio tvirtinimas atitrūkęs nuo kėbulo); 11) Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Išmetimo vamzdis ir duslintuvas. Išmetimo sistema yra nesaugi, nepatikimai pritvirtinta arba nesandari; 12) Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Sukabinimo įtaisas ir nuvilkimo įranga. Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas (b): - pagalbinių dalių; 13) Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Transmisija. Tampriosios ir (ar) paslankiosios jungtys (guminės movos, išdrožiniai sujungimai ar kt.) susidėvėjusios, pažeistos (Kardano veleno kryžmėse, išdrožiniuose sujungimuose); 14) Dyzelinio variklio išmetamosios dujos. Dūmingumas. Variklio būklė ir (ar) veikimas netinkami dūmingumo matavimui atlikti (prasisunkimas iš turbinos); 15) Kita tarša. Skysčio nuotėkis. Bet koks skysčio nuotėkis, išskyrus vandenį, dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams; taip pat nustatytas pažeidimas: Stiklų būklė. Stiklas ar permatomas skydas (jeigu leidžiama naudoti) suskilęs (pažeistas) ir: - pažeisimas priskiriamas prie leidžiamų pažeidimų. Dėl nustatytų trūkumų buvo pripažinta, kad automobilis neatitinka techninių reikalavimų, buvo uždrausta važiuoti automobiliu, prieš tai atlikta privalomoji techninė apžiūra pripažinta negaliojančia.

26.       Įvertinusi bylos įrodymų visumą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju automobiliui buvo nustatyti ne tik dideli, bet ir du pavojingi trūkumai, t. y. atsilaisvinę didelė dalis sujungimų, nepakankamai tvirta ir saugi konstrukcija (galinio tilto sujungime su kėbulu) bei labai deformuoti ir perlūžę lonžeronai (rėmas įtrūkęs, stipriai pažeistas korozijos). Be šių dviejų pavojingų trūkumų, buvo nustatyta 15 didelių trūkumų ir 1 nedidelis trūkumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo automobilis buvo parduotas su esminiais trūkumais, jų pirkėjui neatskleidžiant, o šiam protingai negalint tokių trūkumų tikėtis. Nustatyti automobilio trūkumai trukdo jį naudoti pagal tikslinę paskirtį, kadangi jie yra dideli ir pavojingi.

27.       Apeliantas nurodo, jog į bylą pateikė automobilio remonto darbų sąmatą dėl ginčo automobilio remonto darbų kainos, kuri buvo parengta pagal pateiktas nuotraukas. Pasak atsakovo, ši sąmata patvirtina, kad ginčo automobilio trūkumai gali būti suremontuoti už nedidelę kainą, todėl ieškovas negali naudotis ultima ratio priemone – pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimu. Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas pateiktos sąmatos nevertino. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais taip pat nesutinka.

28.       Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90). Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl esminių bylos aplinkybių, tyrė ir vertino šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus, teismo sprendimą motyvavo, išvadas pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir teise. Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ir pasisakė dėl esminių ginčo byloje klausimų, vien tai, kad šis teismas nepasisakė dėl pateiktos sąmatos, nesudaro pagrindo konstatuoti proceso teisės normų pažeidimo.

29.       Dėl apelianto pateiktos automobilio remonto darbų sąmatos teisėjų kolegija pažymi, kad sąmatoje nenurodoma, kokiame autoservise ji parengta. Nėra nurodomi, kokie konkrečiai darbai bus atliekami, tik abstrakčiai įvardijama: „važiuoklės ardymas ir surinkimas“, „rėmo paruošimas“, „rėmo remonto darbai“, „kiti darbai“. Vieno autoserviso pateikta abstraktaus pobūdžio sąmata negali būti pakankamas įrodymas apie būtinų darbų realią kainą. Labai svarbi aplinkybė, kad sąmata sudaryta net neapžiūrėjus fiziškai pačio automobilio. Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas neįrodė, kad galėtų pašalinti visus ginčo automobilio trūkumus už 880,00 Eur sumą (CPK 178 straipsnis).

30.       Apeliantas nurodo, kad Tauragės techninių apžiūrų centre abiejų 2022-02-03 ir 2022-02-23 patikrų metu buvo tikrinama transporto priemonės važiuoklė (rėmas, važiuoklė, taip pat ir landžeronai, kėbulas) ir pirmosios patikros 2022-02-03 metu šių dalių būklė buvo geresnė nei atliekant patikrą 2022-02-23, kai šie trūkumai iš didelių trūkumų tapo pavojingais trūkumais, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas yra ne tik nepagrįstas, bet prieštaraujantis byloje surinktiems įrodymams ir pateiktiems liudytojų paaiškinimams. Nors liudytojas J. E. Š. nurodė, kad jei pavojingi trūkumai būtų buvę jam atliekant papildomą paslaugą, tai jis juos būtų matęs ir būtų fiksavęs, tačiau teismas darė visiškai nepagrįstą išvadą, kad jis tų trūkumų tiesiog nepastebėjo, kas yra nepagrįsta, neteisinga ir neteisėta. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus taip pat laiko nepagrįstais.

31.       Pažymėtina, kad minimas liudytojas J. E. Š. teismo posėdžio metu nurodė: „nemačiau, neatsimenu, ilgas laikas praėjo neatsimenu“. Liudytojas nurodė, kad virinimo žymių nematė, neatsimena, t. y. apžiūros metu galėjo jų nepastebėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, „nepastebėti“ nereiškia, kad liudytojas pasakė, jog nebuvo trūkumų, o reiškia, kad jis galėjo jų nepastebėti, nors jie ir buvo. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojai J. E. Š. ir R. M. nurodė, jog atliekant papildomą paslaugą yra patikrinimas ne visas automobilis, todėl galėjo būti nepastebėti tam tikri trūkumai. Ekspertas V. M. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad, suteikiant papildomą paslaugą kliento prašymu, automobilis apžiūrimas ne taip atidžiai, tik pagal kliento užsakymą, dėl ko tam tikri trūkumai pirmos apžiūros metu galėjo būti nenustatyti. 

32.       Esant šioms aplinkybėms, teismas pagrįstai sprendė, jog labiau tikėtina, kad techninių apžiūrų centre atliekant papildomą paslaugą galėjo būti nepastebėti tam tikri jo trūkumai lyginant su antra jo apžiūra, kurios metu buvo tikrinamas visas automobilis.

33.       Apeliantas nurodo, kad ekspertizės akte, atsakant į 10-11 klausimus, ekspertas nurodė, jog automobilio korozija nėra paslėptas trūkumas. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apelianto argumentu, tačiau pažymi, jog ekspertas nurodė, kad tiek išoriniai koroziniai pažeidimai, tiek esantys uždarose ertmėse, negali būti laikomi paslėptais trūkumais, nes juos pamatyti galima vizualiai arba panaudojant tam skirtas pagalbines priemones, tačiau pažymėjo, kad  korozijos poveikio nustatymas ir vertinimas reikalauja tam tikrų žinių bei specialių priemonių.

34.       Sutiktina su apeliantu, kad ieškovė, įsigydama 17 m. senumo automobilį, negalėjo tikėtis nepriekaištingo automobilio veikimo, kaip ir naujo, nes eksploatuojamo automobilio detalės natūraliai nusidėvi. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo automobilis buvo parduotas su esminiais trūkumais, jų pirkėjui neatskleidžiant, o šiam protingai negalint tokių trūkumų tikėtis. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad nustatyti automobilio trūkumai trukdo jį naudoti pagal tikslinę paskirtį, kadangi jie yra dideli ir pavojingi.

35.       Apeliantas nurodo 2021 m. vasario 24 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teigdamas, jog minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad automobilis yra remontuotinas ir jo trūkumus galima ištaisyti juos remontuojant už sąlyginai nedidelę sumą, lyginant su automobilio verte, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė pasirinko neproporcingą savo teisių gynimo būdą.

36.       Pažymėtina, kad CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taip pat pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, jog precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2008; ir kt.). Apelianto cituojama apygardos teismo nutartis nėra reikšminga šioje byloje, nes šioje ir cituojamoje byloje nustatyti automobilio trūkumai, jų dydis, atsiradimo priežastis ir kitos aplinkybės iš esmės skiriasi.

37.       Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

38.       Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumo, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti ieškovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

40.       Ieškovė apeliacinėje instancijoje patyrė 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės, todėl jos priteistinos ieškovei iš atsakovo. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei mažajai bendrijai „Miško gūsis“, juridinio asmens kodas 304197046, 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.