Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29110-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 3.2.6.5
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 6 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė,
sekretoriaujant Linai Kelevišienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Eligijui Seniučiui,
atsakovo atstovui advokatui Aurimui Keidūnui ir atsakovo vadovui N. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Be kredito“, UAB patikslintą ieškinį atsakovui UAB „TEISINĖ SFERA“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas „Be kredito“, UAB kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti, jog atsakovas UAB „TEISINĖ SFERA“2020 m. birželio 29 d. nepagrįstai vienašališkai nutraukė 2020 m. gegužės 8 d. Reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui iš atsakovo (duomenys neskelbtini) Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad šalys 2020 m. gegužės 8 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria ieškovas perleido, o atsakovas įgijo reikalavimo teisės į ieškovui skolingus fizinius asmenis. Sutarties I dalies 1-4 punktais, ieškovas įsipareigojo tris mėnesius iš eilės perleisti atsakovui turimas reikalavimo teises į Sutarties prieduose nurodytus fizinius asmenis, o atsakovas įsipareigojo kas mėnesį priimti perleidžiamas reikalavimo teises ir už reikalavimo teisių perleidimą sumokėti ieškovui 85 proc. nuo perleidžiamos reikalavimo sumos, nurodytos Sutarties priede.
Tarp ieškovo ir atsakovo 2020 m. gegužės 22 d. buvo pasirašytas priedas prie Sutarties, kuriuo ieškovas perleido atsakovui reikalavimo teises į skolininkus, kurių bendra reikalavimo teisių suma – (duomenys neskelbtini) Eur, o atsakovas įsipareigojo sumokėti bendrovei (duomenys neskelbtini) Eur reikalavimo teisių kainą ne vėliau kaip 2020 m. gegužės 29 d., tačiau šio įsipareigojimo pagal Sutartį tinkamai neįvykdė ir vienašališkai Sutartį nutraukė.
Ieškovas dokumentus atsakovui perdavė per Dropbox programą. Atsakovas prie programos prisijungė 2020 m. gegužės 22 d. 14:08 val. Prie ieškinio pridedami Dropbox programos sisteminiai įrašai, kaip įrodymai, jog skolas pagrindžiantys dokumentai atsakovui perduoti tinkamai.
2020 m. birželio 10 d. ieškovas gavo atsakovo pranešimą-pasiūlymą dėl Sutarties nutraukimo, kuriame atsakovas nurodė, jog prie Sutarties sudarytame priėmimo-perdavimo akte Nr. 1 pateikti skolingų asmenų duomenys yra klaidingi, skolininkai yra nemokūs arba sunkios finansinės padėties, atsižvelgiant į tai atsakovas siūlo nutraukti sutartį bendru sutarimu. Ieškovas su pranešimu nesutiko, nes remiantis Sutarties I dalies 6 punktu, ieškovas neprisiėmė prievolės garantuoti, kad skolininkai įvykdys prievoles atsakovui, o atsakovo argumentai nurodyti pranešime dėl klaidingų duomenų perdavimo yra deklaratyvaus pobūdžio, nemotyvuoti teiginiai. Du skolininkai iš perleisto skolų portfelio atsakovui susimokėjo būtent į atsakovo banko sąskaitą 2020 m. birželio 10 d. ir 2020 m. birželio 15 d. Ieškovas siūlė nutraukti Sutartį bendru sutarimu 2020 m. birželio 19 d., atsakovui sumokėjus (duomenys neskelbtini) Eur skolą už 2020 m. gegužės 22 d. perleistas reikalavimo teises.
2020 m. birželio 29 d. ieškovas gavo atsakovo pranešimą dėl vienašalio Sutarties nutraukimo. Pranešime nurodoma, jog Sutartis nutraukiama dėl ieškovo kaltės, neva jis neperdavė įsipareigojimų patvirtinančių dokumentų originalų, taip pat paaiškėjus, jog atsakovui perleistos reikalavimo teisės yra negaliojančios.
Atsakovas, norėdamas nutraukti Sutartį, turėjo pareigą ieškovui pagrįsti, kad ieškovas perleido atsakovui negaliojančius reikalavimus. Atsakovas yra įmonė, kuri specializuojasi teisinių paslaugų ir skolų išieškojimo veikloje, todėl pasirašydama Sutartį, turėjo suprasti tiek Sutarties sąlygų esmę, tiek riziką, kad skolininkai neįvykdys savo prievolių pilna apimtimi, bei šią riziką prisiėmė. Atsakovas nė karto nesikreipė į ieškovą ir nebandė bendradarbiauti po to, kai 2020 m. gegužės 22 d. buvo pasirašytas priedas prie Sutarties, kuriuo ieškovas perleido atsakovui reikalavimo teises į skolininkus bei perdavė skolininkų įsipareigojimus patvirtinančius dokumentų originalus.
Ieškovas, matydamas atsakovo pasyvumą sudarytai Sutarčiai išsaugoti, 2020 m. rugpjūčio 20 dieną kreipėsi į atsakovą prašydamas sudarytį Reikalavimo teisių grąžinimo aktą Nr. 1 prie 2020 m. gegužės 8 d. Sutarties.
Atsakovas aktą pasirašė, taip grąžindamas ieškovui perimtas reikalavimo teises į skolingus asmenis. Ieškovas nedelsdamas, gavęs atsakovo pasirašytą Reikalavimo teisių grąžinimo aktą prie 2020 m. gegužės 8 d. Sutarties ir sugrąžinęs perleistas reikalavimo teisės, paskelbė dar vieną konkursą dėl skolų portfelio įsigijimo. Didžiausią pirkimo kainą pasiūlė ir konkursą laimėjo įmonė UAB Legal Balance pasiūliusi 33 proc. nuo perleidžiamų reikalavimų sumos, t. y. (duomenys neskelbtini) Eur. 2020 m. rugsėjo 22 d. ieškovas sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su įmone UAB Legal Balance, kuriai ir perleido reikalavimo teises, kurias 2020 m. gegužės 8 d. buvo perleidusi atsakovui. Įprastai ieškovas formuodamas parduodamą skolų portfelį, laikosi tam tikrų standartų, vienas iš jų – skolininkų įvykdyti piniginę prievolę praleidimo terminas. Ieškovas, organizuodamas 2020 m. kovo mėnesį skolų pardavimo konkursą, skolų portfelį suformavo atitinkamai kaip įprasta, t. y. skolininkų prievolių įvykdymo termino praleidimas buvo iki 100 dienų. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, konkurse dalyvę juridiniai asmenys siūlė didesnę portfelio įsigijimo kainą. Būtent šią priežastį nurodė ir antrajame konkurse dalyvavusi įmonė UAB Legal Balance teigdama, jog didesnės portfelio įsigijimo kainos pasiūlyti negali, nes skolininkų prievolių įvykdymo terminas gerokai, t. y. dvigubai, didesnis nei įprastai ieškovo suformuotų ir siūlomų parduodamų portfelių. Suformuotas skolų pardavimo portfelis rinkoje nuvertėjo būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. atsakovas tinkamai ir laiku savo sutartinės prievolės neįvykdė, pažeidė esminius Sutarties vykdymo principus, nepagrįstai ir be jokio teisėto pagrindo nutraukė sutartį vienašališkai, nebendradarbiavo ir nedėjo pastangų Sutarčiai išsaugoti, dėl to ieškovas suformuotą skolų portfelį turėjo perleisti gerokai žemesne kaina naujajam kreditoriui UAB Legal Balance, nes didesnės kainos rinkoje dėl ženklaus skolininkų prievolių įvykdymo termino praleidimo niekas pasiūlyti nebegalėjo.
Ieškovas prašo iš atsakovo atlyginti patirtus nuostolius dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, taikant kainų skirtumo metodą. Sudarydamas sutartį su atsakovu, ieškovas pagrįstai tikėjosi gauti (duomenys neskelbtini) Eur, t. y. reikalavimo teisių kainą sulygtą Sutartyje, tačiau dėl atsakovo kaltės šios sumos negavo, o sudarydamas pakeičiančią reikalavimo perleidimo sutartį su UAB Legal Balance, gavo tik (duomenys neskelbtini) Eur perleistos reikalavimų teisių kainos. Ieškovas patyrė (duomenys neskelbtini) Eur nuostolių. Iš atsakovo priteistina (duomenys neskelbtini) Eur nuostolių atlyginimo ieškovui.
Atsakovas UAB „TEISINĖ SFERA“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas atsiliepime nurodo, jog 2020 m. gegužės 8 d. tarp šalių buvo sudarytos Sutarties II dalies 1 punkto pagrindu pradinis kreditorius įsipareigojo naujajam kreditoriui perduoti įsiskolinimą patvirtinančių dokumentų originalus. 2020 m. gegužės 22 d. ieškovas tariamai atsakovui perdavė reikalavimo teisę į 54 skolininkus pagal reikalavimo teisių priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą reikalavimo teisių priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1 atsakovo atstovas pasirašė ir perdavė ieškovui, kad šis aktas atitinkamai būtų pasirašytas ieškovo, taip užbaigiant reikalavimo teisių perdavimo procedūrą.
Tačiau ieškovo atstovo M. B. parašu patvirtinto reikalavimo teisių priėmimo-perdavimo akto Nr. 1 negavo.
Vadovaujantis sutarties nuostatomis, ieškovas privalėjo tinkamai ir laiku perduoti reikalavimo teises į tam tikrą skolininkų skaičių, kuris sudaro tam tikrą skolų portfelį, kuris išreiškiamas konkrečia pinigine išraiška. Kartu su perleidžiamu skolų portfeliu ieškovas atsakovui įsipareigojo perduoti ir įsiskolinimą patvirtinančių dokumentų originalus (sutarties II dalies 1 punktas). Analogiška nuostata yra įtvirtinta Civilinio kodekso 6.104 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.200 straipsnio 2 dalyje. Atsakovas savo ruoštu įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu per 7 dienas nuo Sutarties priedo, kuriuo perleidžiamos konkrečios reikalavimo teisės, pasirašymo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vienas iš įrodymų patvirtinančių, jog perleidžiama reikalavimo teisė galioja yra prievolė, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku. Prievolės egzistavimo faktą patvirtina sandoris, kurio pagrindu atsirado prievolė, be sandorį patvirtinančių dokumentų, nagrinėjamu atveju, prievolę patvirtinančių originalių dokumentų nėra galimybės įsitikinti galiojančios reikalavimo teisės egzistavimu.
Kadangi ieškovas neįvykdė įsipareigojimo perduoti tam tikros apimties skolų portfelį, atsakovas reikalavimo teisės į perleidžiamą skolų portfelį neįgijo, o tai reiškia, kad atsakovui neatsirado pareiga atsiskaityti su ieškovu per 7 dienas nuo Sutarties priedo pasirašymo dienos. Kadangi ieškovas atsakovui neperdavė įsipareigojimus patvirtinančių dokumentų originalų, taip pat 2020 m. gegužės 22 d. reikalavimo teisių priėmimo-perdavimo akte Nr. 1 nurodė klaidingus asmenų duomenis, naujasis kreditorius neturėjo galimybės išieškoti iš skolininkų skolas, nes neturėjo galimybės įteikti raginimų skolininkams sumokėti skolas. Atsakovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, o tai, vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktu, yra laikytina esminiu sutarties pažeidimu.
Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad paskelbė konkursą dėl skolų portfelio įsigijimo, kad būtent didžiausią pirkimo kainą pasiūlė ir konkursą laimėjo įmonė UAB Legal Balance, pasiūliusi tik 33 proc. nuo perleidžiamų Reikalavimų sumos, t. y. (duomenys neskelbtini) Eur. 2020 m. rugsėjo 22 d. ieškovo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su įmone UAB Legal Balance, kurioje nurodyta, kad už perleidžiamą reikalavimą į 56 skolingus asmenis, reikalavimo dydis – (duomenys neskelbtini) Eur, sumokama 33 proc., t. y. (duomenys neskelbtini) Eur. Atsakovui, ieškovo teigimu, buvo perleistos reikalavimo į 54 asmenis, o pagal 2020 m. rugsėjo 22 d. sudarytą sutartį buvo perleistos reikalavimo teisės į 56 asmenis. Taip pat perleidžiamo reikalavimo sumos išraiška abiem nagrinėjamais atvejais nesutampa. Ieškovas nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido reikalavimą, kurio dydis – (duomenys neskelbtini) Eur, už kurį jam turėtų būti sumokama 33 proc., t. y. (duomenys neskelbtini) Eur, tačiau jeigu būtų sutartį tinkamai įvykdęs atsakovas, jis už šį reikalavimą būtų gavęs (duomenys neskelbtini) Eur. Ieškovas su atsakovu sutarė, kad atsakovas už perleidžiamą reikalavimą sumokės 85 proc. nuo perleidžiamo reikalavimo sumos, šiuo atveju 85 proc. sudarytų (duomenys neskelbtini) Eur, todėl tariami ieškovo nuostoliai galėtų sudaryti (duomenys neskelbtini) Eur, tai patvirtina, kad ieškovas nėra sąžiningas
Atsakovas 2020 m. gegužės 8 d. Reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė nuo 2020 m. birželio 30 d. Sutartis buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės dėl sutarties pažeidimo – sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Byloje ieškovas nepateikė neginčitinų įrodymų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti negautų pajamų apimtį, taip pat byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir kilusios žalos. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, o šių sąlygų nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę, todėl ieškinys atmestinas ir šių motyvų pagrindu.
Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi. Ieškovas dublike teigia, kad 2020 m. gegužės 22 d. reikalavimo teisių priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1 pasirašė direktoriaus M. B. įgaliotas asmuo M. K. Atsakovas niekada nekėlė klausimo dėl 2020 m. gegužės 22 d. reikalavimo teisių priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1 pasirašančio asmens, nes žinojo, jog šį aktą pasirašė direktoriaus įgaliotas asmuo, turintis teisę tai padaryti. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, jog visi dokumentai atsakovui buvo perduoti per Dropbox programą. Atsakovas 2020 m. birželio 10 d. pranešime-prašyme dėl sutarties nutraukimo, apie tai, jog ieškovas neperdavė įsiskolinimus patvirtinančių dokumentų originalų net neužsimena. Priešingai, minėtame pranešime teigia, jog „<...pradėjus dirbti su pateiktu skolininkų sąrašų ir analizuoti pateiktus duomenis...>“. Tai akivaizdžiai pagrindžia faktinę aplinkybę, jog atsakovas ne tik gavo ieškovo perduotus dokumentus, bet ir su jais susipažino.
Atsakovas padarė esminį Sutarties pažeidimą – laiku neatsiskaitė su ieškovu, todėl privalo atlyginti visus ieškovo patirtus nuostolius.
Įmonė UAB Legal Balance įsigyja skolų portfelius iš ieškovo nebe pirmą kartą, o įprastas skolų portfelis (kai skolininkų prievolių termino praleidimas nėra didesnis kaip 100 dienų) būna parduotas už kone dvigubai didesnį procentą, nei ieškovas gavo už iš atsakovo susigrąžintą skolų portfelį. Atsakovas su perleidžiamu skolų portfeliu buvo susipažinęs ir žinojo, jog perleidžiamame skolų portfelyje yra 54 skolininkai, o perleidžiamos šių skolininkų 56 sutartys. Reikalavimo perleidimo Sutartyje sudarytoje su atsakovu Sutarties objektas buvo apibrėžtas skolingų asmenų skaičiumi, o sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) – skolų (nuomos sutarčių) skaičiumi. Sutartimi perleisto atsakovui skolų portfelio dydis pinigine išraiška buvo nuolat kintantis, kadangi skolininkai bet kuriuo metu galėjo ir atliko įmokas. 2020 m. rugsėjo 22 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninis priedas Nr. 1 patirtina, perleistas skolų portfelis yra absoliučiai tapatus atsakovui prieš tai perleistam skolų portfeliui. Atsakovas savo dispozicijoje turėjo visus dokumentus, susijusius su perleistomis reikalavimo teisėmis. Pagal Sutartį perleistos reikalavimo teisės buvo ir yra galiojančios bei jokių duomenų, jog perleistos reikalavimo teisės buvo ar yra negaliojančios neturi ir neturėjo.
Ieškovo nuostoliai apskritai nebūtų atsiradę, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį, laiku sumokėjęs ieškovui bei nebūtų atlikęs nepagrįsto ir neteisėto sutarties nutraukimo. Ieškovas dėjo maksimalias pastangas naujai sutarčiai sudaryti bei sudarė naują Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su įmone UAB Legal Balance, tačiau gerokai prastesnėmis sąlygomis.
Atsakovas pateiktame triplike nurodo, jis gavęs elektroniniu paštu persiųstą ir pasirašytą 2020 m. gegužės 22 d. reikalavimo teisių priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1 asmens, kuriam nėra suteikta teisę sudaryti tokio turinio dokumento, pagrįstai tikėjosi, kad ieškovas kartu su dokumentų originalais atsiųs ir aktą, kuris bus patvirtintas tinkamo juridinio asmens atstovo, veikiančio pagal įmonės įstatus.
Kartu su dubliku pateiktas asmenų sąrašas, kuris nėra pasirašytas nei ieškovo, nei tariamai šių asmenų sąrašą įsigijusio asmens, nepatvirtina ieškinio reikalavimo bei patirtų nuostolių dydžio. Dubliko argumentais ieškovas pripažino aplinkybę, jog informaciją apie paskelbtą konkursą dėl skolų portfelio įsigijimo buvo nurodyta nepagrįstai, kadangi tariamos derybos dėl skolų portfelio įsigijimo buvo vedamos tik su vieninteliu asmeniu, t. y. įmone UAB Legal Balance.
Dubliko priedas elektroninis laiškas UAB Legal Balance netgi paneigia ieškovo teiginį apie bet kokių derybų egzistavimo faktą, kadangi laiško turinys atskleidžia, kad derybos nevyko, o ieškovas sutiko su pirma pasiūlyta kaina.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai pabrėžė, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškovo už perduotas reikalavimo teises ir tuomet tokiu būdu stengėsi išvengti sutarties įvykdymo.
Sutarties priedas atsakovo nebuvo ginčijamas, atsakovas dėl pasirašyto priedo nereiškė jokių pretenzijų. Priedo 4 punktas ir grąžinimo aktas patvirtina, kad reikalavimo tesiės buvo perleistos, jau buvo netgi tariamasi su skolininkais.
Ieškovo nuomone, atsakovas sudarydamas sutartį tiesiog neįvertino savo galimybių išieškoti. Atsakovas neįrodinėjo ir nepateikė joki įrodymų, kad nors vienas skolininkas ginčijo savo prievolę.
Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko ir parašė atmesti kaip nepagrįstą, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog tinkamai buvo perleistos reikalavimo teisės. Sutartį pasirašė ne sutartyje nurodytas asmuo, nebuvo pateiktas pasirašiusio asmens įgaliojimas.
Nepateikus dokumentų originalų nenustatyta reikalavimų sudėties tapatumas, atsakovas nenurodė dėl kokių priežasčių nebuvo pateikti originalai.
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2020 m. gegužės 8 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria susitarė dėl reikalavimo teisių į šios sutarties prieduose nurodytus skolininkus (sutarties I dalies 1 punktas). Pagal sutarties I dalies 3 punktą, šalys susitarė, kad sutartis galioja tris mėnesius ir kas mėnesį šalys pasirašo sutarties priedą dėl reikalavimo teisių perleidimo. Sutarties I dalies 4 punktu šalys susitarė, kad atsakovas už reikalavimo teisių perleidimą sumoka ieškovui 85 proc. nuo perleidžiamos reikalavimo sumos, nurodytos sutarties priede, per septynias kalendorines dienas nuo sutarties priedo pasirašymo. Sutarties I dalies 6 punkte įtvirtinta, jog ieškovas patvirtina, kad skolininkams neturi esminės reikšmės pradinio kreditoriaus asmuo, tačiau neprisiima prievolės garantuoti, kad skolininkai įvykdys atsakovui prievoles.
Sutarties II dalies 1 punktu šalys susitarė, kad sutarties pasirašymo momentu ieškovas perduoda atsakovui įsiskolinimą patvirtinančius dokumentų originalus.
Ieškovas ir atsakovas 2020 m. gegužės 22 d. pasirašė Reikalavimo teisių priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog ieškovas perduoda, o atsakovas perima iš ieškovo reikalavimo teisę į 54 skolininkus pagal šiame priėmimo-perdavimo akte pateiktą informaciją. Priėmimo-perdavimo akto 2 punkte nurodyta, kad pagrindinė perleidžiamų reikalavimų suma yra (duomenys neskelbtini) Eur. Priėmimo-perdavimo akto 5 punktu atsakovas už perleidžiamus reikalavimus įsipareigojo sumokėti ieškovui (duomenys neskelbtini) Eur. Nustatyta, kad priėmimo-perdavimo akte lentelėje buvo pateikti 54 skolininkų duomenys. Priėmimo-perdavimo aktą pasirašė atsakovo direktorius N. K. ir ieškovo įgaliotas atstovas M. K.
Ieškovas teigia, kad dokumentus atsakovui perdavė per Dropbox programą, o atsakovas prie programos prisijungė 2020 m. gegužės 22 d. 14:08 val.
Nustatyta, jog atsakovas pateikė ieškovui 2020 m. birželio 10 d. pranešimą-prašymą, kuriame nurodė, kad atsakovui pradėjus dirbti su pateiktu skolininkų sąrašu ir analizuoti pateiktus duomenis, paaiškėjo, kad pateiktame sąraše skolininkų duomenys yra klaidingi, t. y. daugiau kaip pusė skolininkų telefonų numeriai išjungti, gyvenamaisiais adresais dokumentai neįsiteikia ir el. paštais nekontaktuoja arba neveikiantys. Nors atsakovas buvo patikintas, kad dauguma skolininkų yra mokūs, paaiškėjo, kad didžioji dauguma skolininkų yra arba visiškai nemokūs, arba sunkios finansinės padėties. Atsižvelgdamas į tai, kad, atsakovo vertinimu, prieš pasirašant sutartį atsakovui buvo suteikta klaidinga informacija, atsakovas prašė 2020 m. gegužės 8 d. Reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) sutartį nutraukti bendru sutarimu.
Ieškovas 2020 m. birželio 11 d. pateikė atsakymą atsakovui, kuriame nurodė, jog nesutinka su atsakovo perimtų reikalavimo teisių pagal priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1 grąžinimu ieškovui, tačiau siūlo tokias sąlygas atsakovui: nutraukti sutartį bendru sutarimu 2020 m. birželio 19 d.; atsakovas įsipareigoja sumokėti ieškovui (duomenys neskelbtini) Eur ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 19 d.; ieškovas atsisako teisės reikalauti sumokėti delspinigius, paskaičiuotus nuo 2020 m. birželio 30 d. iki sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos.
Atsakovas pateikė ieškovui 2020 m. birželio 29 d. pranešimą, kuriame nurodė, jog reikalavimo teisių perleidimo sutartį vienašališkai nutraukia nuo 2020 m. birželio 30 d. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 4 punktu bei sutarties III dalies 3 punktu dėl ieškovo kaltės ir paaiškėjus, kad reikalavimo teisės yra negaliojančios.
Ieškovas pateikė atsakovui 2020 m. liepos 1 d. pretenziją, kurioje nurodė, kad nesutinka su sutarties vienašališku nutraukimu. Ieškovas taip pat pateikė atsakovui 2020 m. liepos 31 d. pasiūlymą dėl taikaus ginčo sprendimo, kuriame siūlė atsakovui sumokėti sumažintą reikalavimo teisių kainą, t. y. (duomenys neskelbtini) Eur per dvi darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo dienos. Ieškovo prašymu atsakovas pasirašė Reikalavimo teisių grąžinimo aktą Nr. 1 prie 2020 m. gegužės 8 d. sutarties.
Dėl vienašališko sutarties nutraukimo pagrįstumo.
Civilinėje teisėje galioja bendras principas, kad teisėtai sudaryta sutartis yra privaloma jos šalims ir turi įstatymo galią, todėl šalys turi pareigą vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir negali atsisakyti savo sudarytų sutarčių. CK 6.217 straipsnyje, reglamentuojančiame sutarčių nutraukimo pagrindus, nurodyta, kad šalis gali vienašališkai, iš anksto pranešusi savo kontrahentui, nutraukti sutartį prieš terminą 2 atvejais – kai kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis) arba kai atsiranda aplinkybės, kurias šalys sutartyje nurodė kaip jos vienašalio nutraukimo pagrindą (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Kitais šiame straipsnyje nenustatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį (CK 6.217 straipsnio 4 dalis). Toks sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reguliavimo būdas CK įgyvendina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamą favor contractus (sutarties išsaugojimo) principą. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).
Nagrinėjamu atveju atsakovas 2020 m. birželio 29 d. pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo galimybe (CK 6.217 straipsnis). Atsakovo pozicija, kad ieškovas pažeidė esmines sutarties sąlygas, grindžiama aplinkybėmis, kad ieškovas nevykdė įsipareigojimų perduoti reikalavimo teises į skolininkus ir neįvykdė pareigos perduoti atsakovui įsiskolinimą patvirtinančių dokumentų originalus (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 4 punktu), taip pat aplinkybe, kad reikalavimo teisės yra negaliojančios (Sutarties III dalies 3 punktas).
Byloje nustatyta, kad 2020 m. gegužės 8 d. Sutarties I dalies 3 punktu šalys susitarė, kad sutartis galioja tris mėnesius ir kas mėnesį šalys pasirašo sutarties priedą dėl reikalavimo teisių perleidimo. Pradinis kreditorius kas mėnesį įsipareigoja perleisti turimas reikalavimo teises, o naujasis kreditorius įsipareigoja jas perimti. Byloje pateiktas 2020 m. gegužės 22 d. reikalavimo teisių priėmimo-perdavimo aktas Nr. 1, kuriuo naujasis kreditorius perima iš pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę į 54 skolininkus pagal šiame akte pradinio kreditoriaus pateiktą informaciją; skolininkų vardus, pavardes, asmens kodus, telefono numerius, el. pašto adresus, adresus, sutarties sudarymo datas, sutarties numerius, terminus, skolininkų skolos likučius bei kitą aktualią informaciją, susijusią su perleidžiamų reikalavimų sumomis bei kontaktiniais skolininkų duomenimis. Pasirašydamas priėmimo – perdavimo aktą, jo 4 punktu atsakovas patvirtino, kad naujasis kreditorius reikalavimo teisę įgyja nuo šio akto pasirašymo dienos. Šalys pasirašydamos 2020 m. gegužės 22 d. priėmimo perdavimo aktą taip pat patvirtino, kad toks duomenų perdavimas laikomas tinkamu užtikrinant aktualios informacijos apie parleidžiamus reikalavimus perdavimą (1 punktas).
Ieškovas nurodė, kad visi duomenys buvo perduoti per Dropbox programą. Aplinkybės, kad atsakovas gavo prisijungimą prie minėtos programos neginčijo ir pats atsakovas.
Kaip nurodė pats atsakovas, 2020 m. gegužės 22 d. jam buvo atsiųstas reikalavimo teisių priėmimo-perdavimo aktas Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas minėtą reikalavimo teisių priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1 pasirašė ir perdavė ieškovui, kad šis aktas atitinkamai būtų pasirašytas ieškovo, taip užbaigiant reikalavimo teisių perdavimo procedūrą. Iš to galima daryti išvadą, kad ieškovo atstovo pasirašymas ant priėmimo – perdavimo akto buvo reikalingas tik pačiai procedūrai užbaigti. Pažymėtina ir tai, kad pirmasis aktą pasirašė būtent atsakovas, patvirtindamas, kad reikalavimo teises į 54 skolininkus priima.
Teismo vertinimu, aplinkybę, kad atsakovui buvo perduotos reikalavimų teisės patvirtina ir tai, kad atsakovas pradėjo dirbti su skolininkų, į kuriuos perduotos reikalavimo teisės, duomenimis. Pažymėtina, kad pagal Sutarties II dalies 2 punktą naujasis kreditorius po sutarties pasirašymo turi informuoti skolininkus apie reikalavimo teisės perleidimą naujajam kreditoriui. 2020 m. rugpjūčio 31 d. pasirašydamas reikalavimo teisių grąžinimo aktą Nr. 1 atsakovas patvirtino, kad įvykdė Sutarties II dalies 2 punkte įtvirtintą įsipareigojimą ir informavo skolininkus apie kreditoriaus pasikeitimą. Byloje taip pat nustatyta, kad informavus skolininkus apie kreditoriaus pasikeitimą 2020 m. birželio 10 d. skolininkas V. Š. sumokėjo naujajam kreditoriui 150 Eur ir 2020 m. birželio 15 d. skolininkė L. M. sumokėjo 50 Eur.
Byloje taip pat pateiktas abiejų šalių pasirašytas 2020 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimo teisių grąžinimo aktas Nr. 1, kuris yra neatskiriama Sutarties dalis. Pasirašydamos šį aktą sutarties šalys patvirtino, kad sudarydamos šį aktą šalys susitarė, kad naujasis kreditorius gražina pradiniam kreditoriui iš jo sutartimi įgytas ir neįvykdytas reikalavimo teises. Aktas sudarytas atsižvelgus į tai, kad 2020 m. gegužės 22 d. pradinis kreditorius perdavė reikalavimo teises, o naujasis kreditorius jas priėmė, ir naujasis kreditorius pageidauja gražinti perimtas reikalavimo teises. Šalys patvirtino, kad naujasis kreditorius gražino pradiniam kreditoriui iš jo gautas reikalavimo teises (3 punktas).
Teismas pažymi, jog šalys yra verslo subjektai, savo sričių profesionalai, privalantys būti apdairūs ir rūpestingi, tarpusavyje bendradarbiauti ir kooperuotis, kuriems taikomi aukštesni rūpestingumo ir pareigingumo reikalavimai, todėl pasirašydami sutartis turi prisiimti ir su tuo susijusias pasekmes. Teismo posėdžio metu šalių atstovai patvirtino, kad sutartis buvo ruošiama abiejų šalių iniciatyva ir derybų būdu. Į bylą pateiktas šalių atstovų susirašinėjimas elektoriniais laiškais patvirtina, kad šalys tarėsi ir dėl reikalavimo teisių grąžinimo akto pasirašymo, sąlygos buvo suderintos abiejų šalių atstovų, todėl vertinti jas kurios nors šalies nenaudai, nėra pagrindo. Taigi atsakovas sutiko, jam buvo suprantamos ir savo valia pasirašė tiek priėmimo – perdavimo aktą, tiek reikalavimo teisių grąžinimo aktą.
Teismo vertinimu, šių įrodymų visuma neteikia pagrindo daryti išvadą, jog atsakovui nebuvo perduotos reikalavimo teisės į 54 skolininkus pagal 2020 m. gegužės 22 d. reikalavimo teisių priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1. Aplinkybė, kad reikalavimo teisų priėmimo – perdavimo aktą Nr. 1 pasirašė ne UAB Be kredito direktorius M. B., o jo įgaliotas asmuo – veiklos procesų vadovas M. K., nepaneigia fakto, kad reikalavimo teisės buvo ieškovo perduotos, o atsakovo priimtos. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas 2020 m. gegužės 22 d. nereiškė pretenzijų, neprašė pateikti M. K. įgaliojimus patvirtinančių įrodymų. Priešingai, teismo nustatyta, kad atsakovas reikalavimo teises į skolininkus priėmė ir pradėjo su skolininkų duomenimis dirbti. Byloje pateikti elektroniniai laiškai patvirtina, kad dėl reikalavimo teisių grąžinimo taip pat derybos vyko tarp atsakovo atstovo N. K. ir ieškovo atstovo M. K. Atsižvelgiant į išdėstytą teismas atmeta atsakovo argumentus, kad ieškovas neperdavė jam reikalavimo teisių, kadangi perdavimo akto nepasirašė ieškovo įgaliotas asmuo, kaip nepagrįstus.
Atsakovas taip pat įrodinėja, kad ieškovas neperdavė atsakovui skolininkų dokumentų originalų ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas.
2020 m. gegužės 8 d. Sutarties II dalies 1 punktu pradinis kreditorius įsipareigojo sutarties pasirašymo momentu perduoti naujajam kreditoriui įsiskolinimą patvirtinančius dokumentus. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad 2020 m. gegužės 8 d. naujajam kreditoriui nebuvo perduoti ne tik įsiskolinimą patvirtinančių dokumentų originalai, bet ir reikalavimo teisės į skolininkus. Kadangi pagal sutartį reikalavimo teisės perduodamos kas mėnesį pasirašant Sutarties priedą dėl reikalavimo teisių perleidimo (Sutarties I dalies 3 p.), teismas šią nuostatą vertina kaip susitarimą, įsiskolinimą patvirtinančių dokumentų originalus perduoti perdavus reikalavimo teises į atitinkamus skolininkus.
Ginčo byloje, kad įsiskolinimą patvirtinančių dokumentų originalai nebuvo perduoti atsakovui, nėra, tačiau būtina įvertinti, ar šis sutarties pažeidimas buvo esminis dėl kurio atsakovas įgijo teisę vienašališkai nutraukti sutartį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus, kurie kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo pobūdžio, todėl leidžia kitai šaliai įrodinėti, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis. CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į tai, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į susiformavusią sutarties vykdymo praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia) ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nukentėjusi šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. balandžio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004).
Atsakovas remiasi CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais, pagal kuriuos turi būti įvertinta: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje.
Sutiktina su atsakovo argumentais, kad ne tik Sutartyje šalys susitarė, bet ir CK 6.104 straipsnio 1 dalis numato, kad pradinis kreditorius privalo perduoti naujajam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę. Jeigu šie dokumentai reikalingi pradiniam kreditoriui, tai jis naujajam kreditoriui privalo perduoti nustatyta tvarka patvirtintas kopijas. Teismo vertinimu, ieškovui nepateikus dokumentų originalų, atsakovas įgijo teisę reikalauti įvykdyti tiek sutartyje numatytą, tiek CK 6.104 straipsnio 1 dalyje ieškovo pareigą pateikti dokumentus ar jų patvirtintas kopijas.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų kreipęsis į ieškovą su prašymu pateikti skolininkų sutarčių originalus. Priešingai, atsakovas 2020 m. birželio 10 d. pranešime-prašyme dėl sutarties nutraukimo, apie tai, jog ieškovas neperdavė įsiskolinimus patvirtinančių dokumentų originalų net neužsimena. Pranešime atsakovas teigia, jog „<...pradėjus dirbti su pateiktu skolininkų sąrašų ir analizuoti pateiktus duomenis paaiškėjo, kad daugiau kaip pusė skolininkų telefono numeriai išjungti, gyvenamaisiais adresais dokumentai neįsiteikia ir el. paštais nekontaktuoja.
Vertinant ar atsakovas negavo iš esmės to, ko tikėjosi, teismas pažymi, kad atsakovas priėmė reikalavimų teises, pradėjo dirbti su skolininkais, ieškovui pretenzijų dėl sutarčių originalų nereiškė ir nereikalavo juos pateikti ar vykdyti sutartį. Priešingai, atsakovas siūlė ieškovui bendru sutarimu nutraukti sutartį. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo išvadai, kad ieškovui reikalavimo teisių priėmimo – perdavimo akto pasirašymo metu neperdavus sutarčių originalų, naujasis kreditorius iš esmės negavo to, ko tikėjosi.
Pažymėtina, kad sutarties šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012). Teismo vertinimu, atsakovas nesiekė išsaugoti sutartį. Ypatingai svarbus Sutarties tinkamam vykdymui ir išsaugojimui yra Sutarties šalių bendradarbiavimo principas, įtvirtintas Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, jog „Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis)“, ir Civilinio kodekso 6.200 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad „Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis“. Teismas atkreipia dėmesį, kad šalių bendradarbiavimo principas yra sąžiningumo principo išraiška. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad minėtuose Civilinio kodekso straipsniuose įvirtintas šalių bendradarbiavimo principas „<..> reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. Bendradarbiavimo pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę <...>“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2015). Teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad sutarties šalių bendradarbiavimo pareiga reiškia, jog jų elgesys turi atitikti lūkesčius, kuriuos kiekviena šalis savo veiksmais atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai.
Nagrinėjamu atveju atsakovo elgesys neduoda pagrindo išvadai, kad jo esminis lūkestis buvo gauti dokumentų originalus.
Kasacinis teismas 2013 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2013 pažymėjo, kad nesant esminio sutarties pažeidimo vienašališkas jos nutraukimas pažeistų sutartį privalančios įvykdyti šalies interesus. Jeigu sutartis neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, nukentėjusi šalis gali įgyvendinti savo interesus kitais negu sutarties nutraukimas būdais: reikalauti ją įvykdyti natūra (CK 6.213 straipsnis), nustatyti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis) ar pan.
Teismo vertinimu, visuma aptartų susidariusių faktinių aplinkybių nesudarė atsakovui teisinio pagrindo negavus įsipareigojimus patvirtinančių dokumentų originalų vienašališkai nutraukti Sutartį.
Kitas atsakovo nurodomo vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas yra nustatytas CK 6.217 straipsnio 5 dalyje. Sutartis aptariamu teisiniu pagrindu gali būti vienašališkai nutraukta dėl susidariusių objektyvių aplinkybių, susiklosčius tam tikrai padėčiai, kai šios vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos yra šalių iš anksto aptartos sutartyje ir faktinė padėtis atitinka tokias sutartyje įvardytas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-687/2020). Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad susitardamos dėl atvejų, kada sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai, jos šalys įgyvendina sutarties laisvės principą, todėl iš jų nėra reikalaujama, kad jos apibrėžtų sutartyje esminį sutarties pažeidimą pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nes tokiu atveju šalių laisvė susitarti dėl esminio sutarties pažeidimo turinio taptų fiktyvi, o CK 6.217 straipsnio 5 dalis nereikalinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, vertindamas, ar sutartis pagrįstai nutraukta remiantis sutartyje nustatytu jos nutraukimo pagrindu, taip pat netikrina, ar nustatytas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018). Vadinasi, šalys yra laisvos susitarti, kokias aplinkybes jos vertina kaip pakankamą pagrindą tam, kad sutartis būtų vienašališkai nutraukta, o teismas, spręsdamas, ar konkrečiu atveju sutartis galėjo būti nutraukta vadovaujantis joje nurodytu pagrindu, turi nustatyti, kokie sutarties vienašalio nutraukimo pagrindai yra nurodyti sutartyje ir įvertinti, ar susiklosčiusi situacija atitinka sutartyje nurodytas aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju sudarytoje 2020 m. gegužės 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartyje šalys susitarė, kad naujasis kreditorius (atsakovas) gali nutraukti šią sutartį, jeigu paaiškėja, kad jam perleistos reikalavimo teisės yra negaliojančios (Sutarties III dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad šalys atskirai nedetalizavo ir neaptarė, kada reikalavimo teisė laikoma negaliojančia. Todėl šiuo atveju siekiant nustatyti, ar atsakovas pagrįstai vienašališkai nutraukė reikalavimo teisių perleidimo sutartį dėl jos esminio pažeidimo, yra reikšminga nustatyti ar atsakovo perleistos reikalavimo teisės buvo negaliojančios.
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę aplinkybę įrodinėti turi tas, kas teigia, todėl aplinkybę, kad pradinis kreditorius (ieškovas) perleido atsakovui negaliojančias teises, turi atsakovas.
Byloje nustatyta, kad 2020 m. birželio 10 d. atsakovas ieškovui adresuotoje pretenzijoje nurodė, kad atsakovui pradėjus dirbti su pateiktu skolininkų sąrašu ir analizuoti pateiktus duomenis paaiškėjo, kad pateiktame sąraše skolininkų duomenys yra klaidingi, t. y. daugiau kaip puse skolininkų teflono numeriai išjungti, gyvenamaisiais adresais dokumentai neįsiteikia ir el. paštais nekontaktuoja arba neveikiantys. Pasak atsakovo paaiškėjo, kad didžioji daugumą skolininkų yra nemokūs arba sunkios finansinės padėties.
CK 6.105 straipsnio 1 dalis numato, kad pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už šiam perduoto reikalavimo negaliojimą, bet neatsako už tai, kad skolininkas šio reikalavimo neįvykdo.
Teismas pažymi, kad praktikoje reikalavimo teisės perleidimo sandoriai paprastai pasižymi ta specifika, kad perleidžiama reikalavimo teisė, kurios realizavimas dėl tam tikrų priežasčių yra rizikingas (pavyzdžiui, skolininkas neturi atsiskaitymui lėšų, vengia atsiskaityti, dėl reikalavimo teisės yra kilęs ginčas). Ši rizika (kad reikalavimo teisė gali būti pilnai nepatenkinta) sąlygoja tai, jog dažnai reikalavimo teisė yra perleidžiama už mažesnę sumą nei pati reikalavimo teisė. Taip sandorio šalys abipusiai naudingu būdu suderina interesus: reikalavimo teisės perleidėjas (pardavėjas) garantuotai gauna lėšas, kurios, nors yra mažesnės nei galimos gauti pagal reikalavimo teisę, tačiau garantuotos ir jomis perleidėjas gali naudotis nedelsdamas, o asmuo, nusipirkęs reikalavimo teisę už mažesnę sumą, gauna galimybę pagal įsigytą reikalavimo teisę įsigyti didesnę sumą nei sumoka, tačiau kartu prisiima riziką, kad reikalavimo teisės pilnai ar dalinai negalės realizuoti ir pačiu nepalankiausiu atveju patirs nuostolius tokio dydžio, kiek sumokėjo už perimtą reikalavimo teisę.
Tuo tarpu reikalavimo teisė gali negalioti dėl bendrųjų sandorių negaliojimo pagrindų, dėl to, kad perleista reikalavimo teisė jau įgyvendinta ir skolininkas jau įvykdęs prievolę, ir pan.
Teismo vertinimu, ieškovui ginčijant atsakovo vienašalį sutarties nutraukimą tuo pagrindu, kad ieškovas perleido jam negaliojančią reikalavimo teisę, pastarasis teismui privalėjo įrodyti šią aplinkybę, tačiau jos neįrodinėjo.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas iš vienos pusės teigė, kad ieškovas jam perleido negaliojančias reikalavimo teises ir vienašališkai nutraukė 2020 m. gegužės 8 d. sudarytą sutartį, iš kitos pusės, jis teigia, kad negali įrodyti, nes neturėdamas sutarčių originalų ir negalėjo patikrinti ar perleisti reikalavimai yra galiojantys.
Teismo vertinimu, tiek ieškovas, tiek atsakovas, privalėjo imtis visų nuo jų priklausančių teisingų priemonių Sutarčiai vykdyti. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ir ieškovo elgesys nebuvo tinkamas – ieškovas neperdavė dokumentų originalų, nors sutartimi įsipareigojo dokumentų originalus perduoti. Dėl to teismas pagal bylos duomenis sprendžia, jog abi šalys laikytinos kaltomis dėl netinkamo Sutarties vykdymo. Bylos duomenys patvirtina, jog šalys netinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl nepakankamo bendradarbiavimo, ieškovas neperdavė dokumentų, atsakovas dokumentų ir nereikalavo perduoti, nenoro derybų būdu išspręsti ginčą ir išsaugoti šalių susitarimą, jų interesai liko pažeisti, o lūkesčiai neįgyvendinti. Toks šalių elgesys neatitinka CK 6.200 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų sutartį vykdyti sąžiningai, bendradarbiaujant ir kooperuojantis šalims viena su kita. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog esant abiejų šalių kaltei dėl sutarties vykdymo, atsakovo vienašališkas Sutarties nutraukimas vadovaujantis CK 6.217 straipsnio bei Sutarties III dalies 3 punkto nuostatomis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl tai yra pagrindas tokį Sutarties nutraukimą pripažinti negaliojančiu (CPK 178 str., 185 str.).
Teismas atkreipia dėmesį, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimo teisių grąžinimo aktu Nr. 1 naujasis kreditorius grąžino pradiniam kreditoriui perleistas reikalavimo teises (CK 6.221 str. 2 d.), ir ieškovas dėl šių reikalavimo teisių yra sudaręs naują sutartį ir abi sutarties šalys pripažįsta, kad 2020 m. gegužės 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra nutraukta ir nepageidauja šios sutarties toliau vykyti.
Dėl nuostolių atlyginimo.
Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
Sutartinė civilinė atsakomybė nuostolių forma galima tik nustačius pagal bylos faktines aplinkybes visas būtinas įstatyme nurodytas sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.258 straipsnio 4 dalis nustato, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. CK 6.249 straipsnyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas, taip pat pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju byloje konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai –2020 m. birželio 29 d. vienašališkas sutarties nutraukimas, taip pat nustatyta, kad atsakovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Pagal 2020 m. gegužės 8 d. Sutarties I dalies 4 punkto nuostatas naujasis kreditorius sumoka pradiniam kreditoriui 85 proc. nuo perleidžiamos reikalavimo sumos, nuodytos sutarties priede, per 7 kalendorines dienas nuo Sutarties priedo pasirašymo, tačiau atsakovas su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė, todėl darytina išvada, kad pažeidė minėtą sutarties nuostatą.
Byloje nustatyta, kad pagal sutartį ir 2020 m. gegužės 22 d. pasirašytą priedą, ieškovas turėjo gauti (duomenys neskelbtini) Eur atlyginimą už perleistas reikalavimo teises. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, kad iš esmės tas pačias reikalavimo teises į tuos pačius skolininkus pardavė 2020 m. rugsėjo 22 d. sutartimi už (duomenys neskelbtini) Eur, t. y. ženkliai mažesne kaina. Ieškovas gavo (duomenys neskelbtini) Eur mažiau, nei būtų įvykdyta 2020 m. gegužės 8 d. šalių sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Teismo nuomone, šis kainų skirtumas vertintinas kaip ieškovo patirti nuostoliai dėl 2020 m. gegužės 8 d. sutarties neįvykdymo.
Pagal CK 6.259 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Šio straipsnio 1 dalies taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti (CK 6.259 str. 2 d.). Vienas iš CK 6.253 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų yra nukentėjusio asmens veiksmai.
Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 6.259 straipsnyje nustatytos taisyklės taikomos ir tada, kai skolininkas pagal įstatymus ar sutartį atsako už prievolės neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą nepaisant jo kaltės (CK 6.259 straipsnio 3 dalis). Taigi ir įmonei (verslininkui), pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsakančiai be kaltės, gali būti taikomi atsakomybės sumažinimo ar atleidimo nuo atsakomybės institutai, jei nustatoma ir kreditoriaus kaltė. Dėl to sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę galbūt pažeidusio asmens, bet ir kitos santykių šalies, turinčios pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai ir apdairiai, veiksmus
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ir paties ieškovo veiksmai sąlygojo sutarties nevykdymą – ieškovas pažeidė Sutartyje numatytą pareigą perduoti dokumentų originalus ir CK 6.104 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Teismas pažymi, kad CK 6.259 straipsnio 2 dalis nustato pareigą kreditoriui veikti taip, kad nebūtų didinami jo patirti nuostoliai. Šioje normoje įtvirtinta kreditoriaus pareiga elgtis sąžiningai skolininko atžvilgiu ir vengti savo veiksmais padidinti dėl skolininko prievolės pažeidimo atsiradusią žalą, taip pat imtis aktyvių veiksmų, nereikalaujančių neprotingų laiko ar finansinių sąnaudų, nuostoliams sumažinti. Kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus.
Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovą apie vienašalį sutarties nutraukimą informavo ieškovą 2020 m. birželio 29 d. Ieškovas yra verslo subjektas ir savo srities profesionalas, reikalavimų teisių perleidimo sandorius sudarantis ne pirmą kartą. Šiai aplinkybę nurodė pats ieškovas pateiktame dublike, kad įmonė Legal Balance įsigyja skolų portfelius iš ieškovo nebe pirmą kartą, o įprastas skolų portfelis, kai skolininkų prievolių terminas nėra didesnis kaip 100 dienų, būna parduotas už kone dvigubai didesnį procentą. Tačiau nesutikdamas su vienašaliu sutarties nutraukimu, jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Ieškovas, žinodamas reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymo subtilybes, tik daugiau kaip po mėnesio laiko ėmėsi aktyvių veiksmų. 2020 m. liepos 31 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą, siūlydama sumokėti sumažintą reikalavimo teisių kainą, t. y. (duomenys neskelbtini) Eur. Dėl reikalavimo teisų grąžinimo akto surašymo kreipėsi tik 2020 m. rugpjūčio 20 d., reikalavimo teisių grąžinimo aktas pasirašytas 2020 m. rugpjūčio 31 d. Teismo vertinimu, 2020 m. rugsėjo 22 d. sutartis buvo sudaryta ne per protingą laiką. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir ta aplinkybė, kad susigrąžinusi reikalavimo teises, ieškovė neorganizavo konkurso dėl skolų portfelio pardavimo. Ieškovė su pasiūlymu pati kreipėsi tik į vieną konkretų pirkėją. Atsižvelgus į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ir paties ieškovo veiksmai ne tik sąlygojo sutarties nevykdymą, bet ieškovas taip pat pažeidė sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Teismo vertinimu aptarti ieškovo ir atsakovo veiksmai vienodai reikšmingai sąlygojo aplinkybių, dėl kurių reikalavimo teisės buvo parduotas už ženkliai mažesnę kainą (susidarė (duomenys neskelbtini) Eur dydžio kainų skirtumas), susiklostymą ir šie nuostoliai nagrinėjamu atveju ieškovui neturi būti atlyginami, neįrodžius priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovas reiškė du savarankiškus reikalavimus – pripažinti, jog atsakovas nepagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį ir nuostolių atlyginimo. Teismui tenkinus pirmąjį reikalavimą, darytina išvadą, kad buvo patenkinta 50 procentų ieškovo reikalavimų.
Ieškovas turi teisę už pirmąjį reikalavimą reikalauti atlyginti sumokėtą 75 Eur žyminį mokestį. Ieškovas taip pat teikė rašytinius įrodymus apie 363 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas rengiant ieškinį (patikslintą ieškinį), 242 Eur išlaidas už dubliko parengimą ir 302,50 Eur išlaidas už advokato pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje, iš viso 907,50 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas. Ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 50 procentų patirtų išlaidų už advokato suteiktas paslaugas, t. y. 453,75 Eur. Iš viso ieškovui iš atsakovo priteisti 528,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas byloje taip pat buvo atstovaujamas advokato, pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 1 050 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas. atmestų reikalavimų daliai atsakovas turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Atsakovui iš ieškovo priteistina 525 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Iš atsakovo ieškovo naudai priteisus 528,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovo naudai 525 Eur bylinėjimosi išlaidų, teismas daro įskaitymą ir pripažįsta, kad iš atsakovo ieškovo naudai priteistina atlyginti 3,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Byloje patirta 1,86 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 EUR), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš šalių nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovo „Be kredito“, uždarosios akcinės bendrovės patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, jog atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „TEISINĖ SFERA“ 2020 m. birželio 29 d. nepagrįstai vienašališkai nutraukė 2020 m. gegužės 8 d. Reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo atsakovas uždarosios akcinės bendrovės „TEISINĖ SFERA“, j. a. k. 302890895, ieškovo „Be kredito“, uždarajai akcinei bendrovei, j. a. k. 303107786, naudai 3,75 Eur (3 eurus ir septyniasdešimt penkis euro centus) patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Agnė Stankevičienė